scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Knyga apie rytinių slavų kalbų susidarymą

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Knyga apie rytinių slavų kalbų susidarymą

Author: S. Karaliūnas
Year: 1964
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1912/2013
KNYGA
APIE
RYTINIU
SLAVU
LABBU
SUSIDARYMA
©.
M,
OuanHu,
O6pasosanne
ss ika
BocTounbIX c aBaH,
MocksaJlennu paa,
294p.
1962.
.
No s F.
Filino el
lib o! es
sla y,
ypaé
des inada
y iniy,
kalby
e apas de
la
his o ia
nuS ies i,
agiau
joje
mucho
donde
lie iamos
y bal y
idiomas.
Sla y
p okalbés
susi o m-
ación
cues ión
es
glaudZiai
elacion-
es con
bal y y
sla y
kalby
seniausiy
san ykiy
p oblema.
Dél
o
bal y-sla y
kalby
con ac os F.
Filinas asigna
más luga (p.
123130). A
odos
Zinoma, que
bal y lenguas
son ce canas
sla y
lenguas. F.
Filinas indica
que ese
p oximumo
(Si uo ZodZiu
él, is o,
llama
speci ines
bal y y sla y
kalby
bend ybes, i.
i. okias
bend ybes,
las cuales
es animas
o os ide.
kalby
g upéms)
apa ición y
pobiidZio
cues iónim
es á iskel a
diame alme-
n e
p ieSingziy
hypo hesis.
Tokie digeli
opiniiy
di e enciasu-
mai, su
en endimien-
o, es dél lo
que que
habo y a
has a que
aún iene de
c i e io
obje i ous
kalby
pa ini8kumo
g ado
de e mina .
Todél,
aiSkinan
ling ogene i-
nius
elacionesus,
puede bi i y
subjec i is-
mo. Ypaé
pab éz ina
a F. Filino
men is, que
al c i e io
de
obje i oos
no esama
deél d iejy
p ieZaséiy:
p ime o,
compa amie-
ji eiSkiniai,
como
kalbinés
sis ema
elemen os,
da né a bien
iS i i;
segunda,
meZinoma
eiSkiniy
ela y ine
ch onologija.
F. Filinas
ka ego i8kai
nusis a es
an e
bal y-sla y
p okalbés
concepción,
que, en su
opinión, no
iene enso
undamen o
cien í ico.
Enseñan e,
su opinión, es
el hecho de
que Sios
concepciones
Salininkai no
pueden
econs ui
bal y-sla y
p okalbés;
i inéjimo
p ackoje
ellos
iSsi e cia
con sla y y
indoeu opiec-
iy
p okalbémis.
F. Filinas es
co ec o, al
deci que
bal y-sla y
p okalbés
hipo zeés
Salininky
eó iniams
iS edZiojimu-
ms son
bidingas
endencingu-
mas,
pa enkan y
aiSkinan
hechos,
ap io ismo y
an iis o izm-
as. Tokio
an iis o is-
mo y
noiskui imie-
n o con
eiSkiniy
ch onologija
pa yzdzZiu él
indica V.
Geo gije o
ginama
eiginj, que
lie u iy habla,
a la cual
buding
oné ica y
mo ología
konse a i -
um, casi
puin i
a s o i
aS y
neuz iksuo a
bend aja
sla y
p okalbe.
Mine i
bal y-sla y
p okalbés
hipo ezés
Salininky
mé odo
ikumai
ypaé aiSkiai
is o i8 lo,
que ellos
niekaip no
pueden
su a i dél
p okalbés
exis is ayi-
mo y
escindimo
iempo.
F ancuzy
sla is a A.
Vajanas c ee
que Taci o y
P olomeaios
iempos
blancos y
esla os aún
kalbéje una
lengua, que
se
desglosada
p ime as
miisy e os
amzías,
cuando
bal us-sla us
uZpliido
ge many
gen ys (go ai
i hepidai). J.
Sa a e i ius
spéja, que
bal y-sla y
p okalbés
skilima
sukéles
i anény geniy
an plidis
(ski ai nuo VII
a. p . m. e.,
sa ma aiIIIV
a. p . m. e.). T.
Le -Spla ins-
kis
bal y-sla y
p okalbés
suskilima
nukelia j Zila
seno e,
maZdaug j
15001300 m.
p . m. e. V.
Geo gije as
a i ma que
bal y-sla y
p okalbé
exis is a usi
iiks III. p .
m. e. y
esckilusi ya II
iks . p . m.
e. p adZioje.
1iy kalbinéje
li e a u ai e
en jq ya ue
aSy a, z . K.
Ko sakas,
Lyginamoji
kalbo y a i
a ybinés
lie u iy
ilologijos
uZda iniai,,,L-
ie u iy
kalbo y os
klausimai, . 6,
Vilnius, p. 520.
240
F. Filinas
nep i a -
ia e
p ieSing-
am
poZi iui,
p incipal-
men e ginamam
A.
Zeno, que
bal y
sla y
i
lengua
ide.
i§
lingüís ico
comunío
i8sisky usios
independien e-
men e de una
o a que
ciudesnio de
i
con ac o
en e
jy
né
nebu e,
Pa ies
F.
Filino
poZi i is
j
más
iejos
i
bal y
sla y
elacione-
sus né a nue o.
El au o
c ee que
aún a.
lingüinio
comunumo
émuos
susi o may-
usi g upé
dialek y, los
cuales
kalbéjusieji
u éje
bas an e
glaudy
la gaikj
i
kon ak a.
GiminiSki
dialec ai,
nebidami
isola se
desde ki y
ide.
dialek y,
p a u éje
especialesis
naujada ais
i
u éje
mucho
bend y
paki imy.
S
idei oje.
dialek y
g upéje
bu e
p o obal y
i
p o osla y
kalby
p o é iai.
IS idei us.
lingüís ico
comúnidad,
i8sisky usi-
os
p o obal y
y
p o osla y
idiomas,
ku iy
sis emas,
nobiidamos
apa ingo-
s,
pasilikusios
panaSios
liga miisy
dieny.
18
o
F.
Filinas hace
ig ada que
bal y sla y
kalby
i
con ac o
con
maZomas
pausas
exis is a -
es pe oda
y kalby
his o ia,
po que,
p iSing
caso, sus
u éj
bi husios
pie ek i y
su
lingüís ico
comunismo
( esp.
bal osla is-
kyjy
ino acijy).
Tokia
senyjy
bal y i
sla y
kalbiniy
odnosiy
koncepcija,
miisy
miunimu, es
simple y
en endible;
su icien e-
men e
paaiskina
izoglosiy,
ke anéiy
bal y sla y
kalby
a eala,
apa eadim-
a.
ji
Ginéy inas
F. Filino
ase ción de
que bal y i
sla y kalby
i
a imumas
( esp.
bal osla iSkosios
inno aciones)
indica glaudy
kon ak a en e
senyjy bal y y
sla y
pasku iniaisiais
senosios e os y
pi maisiais miisy
e os amziais,
po que esq oo
mucho aki aizdiis
one ikos,
mo ologías
leksikos kalby
naujada ai.
i
y
Pa ece que esos
nue osada as
bi y i8like has a
miisy dieny en ese
caso, si e y
sandii os iempo
con ac o en e
bal y sla y kalby
bi y isiskai
i
nu ikes, po que
bal osla iSk
inno ciones, al
menos según su
apa ición impulso,
es, anks , is o
mucho
epoesniychy
p oduce ias,
i
Teiginio sob e
glaudzZius bal y y
sla y kalby
kon ak us e y
sandi oje
F.
Filinui
necesi ike
pa a que, po él
apa eemdando,
él galé y
mus a y i
sla y
p o é yng.
Kad
P ipe és
upés
basinas
i8
ik yju
galéjo bi i
bal y
slagen iy
i
ak y iy
y
kon ak y
ajonas,
p iS
p asidedan
sla y
ekspansijai
i
Siau e
i
Siau és
y us,
indica allí
encon ada
bal y sla y
oponomija.
i
Como
posi i a
b uoZq hay
que indica
au o iaus
c i icizma.
Taéiau a
eces él se
con ie e
en negíimo.
S ai,
pa eikes
e nonimo
slo éue
kilmés
hipo ese-
s,
au o ius
no halla
né
una
con iable
i
eche a
oda, eso
en epu
no se
oma
o
ai8kin i.
Miisu opina, el
au o
apa en emen-
e e óne en
a i ma que
,,slo éne
kildinimas
i§
Slo a ó
de algún
i8
o o
panaSuus
nomb e
de luga
es
ap io in-
is y
nej odo-
mas (p.
56).
Slo éne
da yba
iS
Slo a
(plg.
polaby
Zlowe,
ok.
Schlawe,
kaSuby
Slow-no)
sla u
de i aci-
ones
poZi i iu
es oda
posible,
plg.
poliane:
pole,
go ozan-
e: go od,
seliane:
selo?.
Tokj
da ybinj
ipa iene
ce canos
i
sla y kalby
giminai és
bal y del
lenguaje.
—
Bal y
kalby
analogías
puede
Siek an o
paai8kin i
mené o
esla sko-
i
yo
e nonimo
o igenme.
Li uiy
kalboje
apesaga
-énas
bas an e
ampliamen-
e u ilizado
po la
población
local de o igen
Zymé i,
ej., Zmo-
2
Plg.
K.
Biga,
Rink iniai
aS ai, III,
Vilnius,
1961.
p.
714.
16.
lengua
Lie u iu
mo ologiné
sanda a su
i
aida
241
Lie .
b6gnas
(p.
122)
bognd,
bagna,
bagma
,,Moo ,
Sump *
ambién
es
sla izmas,
plg.
sl.
*bagno.
Lie .
*ao nas
(p.
145)
g ei iausiai
ko ek ii os
e o en
luga
(j)6 a as,
(j)6 a as
(p.
llu.
ja a as,
ja o as),,Pla an-
e,
Schwa zpappel,
que es un
ge manismo
(plg.
s.
ok.
auks .
aho n),
a éjes
pe
sla us
(plg.
bal a .
ja o
i
lenk.
jawo
,,Aho n*)®.
Lie .
ka s as,
ke s as,
ka s as,-
,Sa g
(p.
172)
pe sla y
kalbas
(plg.
us.
ko s a, ke s a,
bal a .
ko s a)
a éjo
i8
ug y- iny
kalby
(plg.
es .
ki s
i
suom.
c uzu
,,Kas en).
Lie .
kd pa,
kd pé,
kd pis,
ca pas,,C-
yp inus
ca pio
(p.
116)
g ei-
C es
Sla izma-
iiausiai
(plg.
lenk.
ka p
,,Ka p en).
Lie .
midds
(p.
93)
,,, Me
Honigwein
laiky inas
ge manizmu
(plg.
go .
*midus,
s.
ok.
aukS .
du an e)
g e a
bal iSkojo
á bol.
Pasa on
noiksliai
uZ asy y
i
suki éiuo y
lie u iy
idiomas
Zodziy:
uksan is,
jdésim ys
(p.
38),
miésa'®
(p.
93),
musos
(p.
102),
spidu
(p.
105),
a ikas,
kdii i
(p.
107),
ci nio
(p.
113),
kumélé El
(p.
114).
Ragy ina
ki éiuo ina:
i
aks an is,
es
désim ys o
isdeSim ,
mésa
(acc.
sg.
mésq),
mi sos
(gen.
pl.
musi) o
miisas,
misai,
misai,
spiduju,
dukas,
kdu i,
Zi nis,
kumélé.
Tam elos
casos
eiké y
mode nin i
dichoy
lie u iy de
palab as
exampleziy
aSyba,
sakysim,
ie oj
aszwa, (p.
¥
93)
aSy ina
aS d,
Sud.
También,
pa eceos,
ne u ime
eisés p iisy
lengua
zu ies a da
suckis
(Elbingo
Zodynélis,
560)
lee
2akis
(p.
133).
Hablamasis
F.
Filino
abajo
daoda
ai8ky
sla y
p okalbés
sus i am-
ien o,
aidos,
escimo
i
a ski y
sla y
( y iniy)
kalby
apa ición
de imagen.
También él
nuS ie ia
p ieSis o inius
sla y kalby
san ykius
o os kalbiniais
su
(p.ej.,
bal y)
unidades.
F.
Filino lib o,
pa aSy a
popula es,
es á
accesible
solo a
ne
especialis a
lec o .
Sob e panasy
ienda, en el
cual bi y
populia men e
nuS ie iami
bal y kalby
e apai de la
his o ia,
lie u iy kalbos
kilmé aida, sus
elaciones con
o os idiomas,
e é y
según o i
lie u iy
i
kalbo y os
empleados.
su
i
S.
Ka aliiinas
*
Pig.
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wa e buch,
Heidelbe g-Gé in-
gen, que con iene las siguien es de iniciones:
p.
195.
© 2 . K.
Big
a,
Rink iniai
a8 ai, II,
Vilnius,
1959,
p.
710.
16*