scieee Open visual document viewer

Knyga apie rytinių slavų kalbų susidarymą

S. Karaliūnas

Full text

KNYGA APIE RYTINIU SLAVU LABBU SUSIDARYMA ©. M, OuanHu, O6pasosanne ss ika BocTounbIX c aBaH, MocksaJlennu paa, 294p. 1962. . No s F. Filino el lib o! es sla y, ypaé des inada y iniy, kalby e apas de la his o ia nuS ies i, agiau joje mucho donde lie iamos y bal y idiomas. Sla y p okalbés susi o m- ación cues ión es glaudZiai elacion- es con bal y y sla y kalby seniausiy san ykiy p oblema. Dél o bal y-sla y kalby con ac os F. Filinas asigna más luga (p. 123130). A odos Zinoma, que bal y lenguas son ce canas sla y lenguas. F. Filinas indica que ese p oximumo (Si uo ZodZiu él, is o, llama speci ines bal y y sla y kalby bend ybes, i. i. okias bend ybes, las cuales es animas o os ide. kalby g upéms) apa ición y pobiidZio cues iónim es á iskel a diame alme- n e p ieSingziy hypo hesis. Tokie digeli opiniiy di e enciasu- mai, su en endimien- o, es dél lo que que habo y a has a que aún iene de c i e io obje i ous kalby pa ini8kumo g ado de e mina . Todél, aiSkinan ling ogene i- nius elacionesus, puede bi i y subjec i is- mo. Ypaé pab éz ina a F. Filino men is, que al c i e io de obje i oos no esama deél d iejy p ieZaséiy: p ime o, compa amie- ji eiSkiniai, como kalbinés sis ema elemen os, da né a bien iS i i; segunda, meZinoma eiSkiniy ela y ine ch onologija. F. Filinas ka ego i8kai nusis a es an e bal y-sla y p okalbés concepción, que, en su opinión, no iene enso undamen o cien í ico. Enseñan e, su opinión, es el hecho de que Sios concepciones Salininkai no pueden econs ui bal y-sla y p okalbés; i inéjimo p ackoje ellos iSsi e cia con sla y y indoeu opiec- iy p okalbémis. F. Filinas es co ec o, al deci que bal y-sla y p okalbés hipo zeés Salininky eó iniams iS edZiojimu- ms son bidingas endencingu- mas, pa enkan y aiSkinan hechos, ap io ismo y an iis o izm- as. Tokio an iis o is- mo y noiskui imie- n o con eiSkiniy ch onologija pa yzdzZiu él indica V. Geo gije o ginama eiginj, que lie u iy habla, a la cual buding oné ica y mo ología konse a i - um, casi puin i a s o i aS y neuz iksuo a bend aja sla y p okalbe. Mine i bal y-sla y p okalbés hipo ezés Salininky mé odo ikumai ypaé aiSkiai is o i8 lo, que ellos niekaip no pueden su a i dél p okalbés exis is ayi- mo y escindimo iempo. F ancuzy sla is a A. Vajanas c ee que Taci o y P olomeaios iempos blancos y esla os aún kalbéje una lengua, que se desglosada p ime as miisy e os amzías, cuando bal us-sla us uZpliido ge many gen ys (go ai i hepidai). J. Sa a e i ius spéja, que bal y-sla y p okalbés skilima sukéles i anény geniy an plidis (ski ai nuo VII a. p . m. e., sa ma aiIIIV a. p . m. e.). T. Le -Spla ins- kis bal y-sla y p okalbés suskilima nukelia j Zila seno e, maZdaug j 15001300 m. p . m. e. V. Geo gije as a i ma que bal y-sla y p okalbé exis is a usi iiks III. p . m. e. y esckilusi ya II iks . p . m. e. p adZioje. 1iy kalbinéje li e a u ai e en jq ya ue aSy a, z . K. Ko sakas, Lyginamoji kalbo y a i a ybinés lie u iy ilologijos uZda iniai,,,L- ie u iy kalbo y os klausimai, . 6, Vilnius, p. 520. 240 F. Filinas nep i a - ia e p ieSing- am poZi iui, p incipal- men e ginamam A. Zeno, que bal y sla y i lengua ide. i§ lingüís ico comunío i8sisky usios independien e- men e de una o a que ciudesnio de i con ac o en e jy né nebu e, Pa ies F. Filino poZi i is j más iejos i bal y sla y elacione- sus né a nue o. El au o c ee que aún a. lingüinio comunumo émuos susi o may- usi g upé dialek y, los cuales kalbéjusieji u éje bas an e glaudy la gaikj i kon ak a. GiminiSki dialec ai, nebidami isola se desde ki y ide. dialek y, p a u éje especialesis naujada ais i u éje mucho bend y paki imy. S idei oje. dialek y g upéje bu e p o obal y i p o osla y kalby p o é iai. IS idei us. lingüís ico comúnidad, i8sisky usi- os p o obal y y p o osla y idiomas, ku iy sis emas, nobiidamos apa ingo- s, pasilikusios panaSios liga miisy dieny. 18 o F. Filinas hace ig ada que bal y sla y kalby i con ac o con maZomas pausas exis is a - es pe oda y kalby his o ia, po que, p iSing caso, sus u éj bi husios pie ek i y su lingüís ico comunismo ( esp. bal osla is- kyjy ino acijy). Tokia senyjy bal y i sla y kalbiniy odnosiy koncepcija, miisy miunimu, es simple y en endible; su icien e- men e paaiskina izoglosiy, ke anéiy bal y sla y kalby a eala, apa eadim- a. ji Ginéy inas F. Filino ase ción de que bal y i sla y kalby i a imumas ( esp. bal osla iSkosios inno aciones) indica glaudy kon ak a en e senyjy bal y y sla y pasku iniaisiais senosios e os y pi maisiais miisy e os amziais, po que esq oo mucho aki aizdiis one ikos, mo ologías leksikos kalby naujada ai. i y Pa ece que esos nue osada as bi y i8like has a miisy dieny en ese caso, si e y sandii os iempo con ac o en e bal y sla y kalby bi y isiskai i nu ikes, po que bal osla iSk inno ciones, al menos según su apa ición impulso, es, anks , is o mucho epoesniychy p oduce ias, i Teiginio sob e glaudzZius bal y y sla y kalby kon ak us e y sandi oje F. Filinui necesi ike pa a que, po él apa eemdando, él galé y mus a y i sla y p o é yng. Kad P ipe és upés basinas i8 ik yju galéjo bi i bal y slagen iy i ak y iy y kon ak y ajonas, p iS p asidedan sla y ekspansijai i Siau e i Siau és y us, indica allí encon ada bal y sla y oponomija. i Como posi i a b uoZq hay que indica au o iaus c i icizma. Taéiau a eces él se con ie e en negíimo. S ai, pa eikes e nonimo slo éue kilmés hipo ese- s, au o ius no halla né una con iable i eche a oda, eso en epu no se oma o ai8kin i. Miisu opina, el au o apa en emen- e e óne en a i ma que ,,slo éne kildinimas i§ Slo a ó de algún i8 o o panaSuus nomb e de luga es ap io in- is y nej odo- mas (p. 56). Slo éne da yba iS Slo a (plg. polaby Zlowe, ok. Schlawe, kaSuby Slow-no) sla u de i aci- ones poZi i iu es oda posible, plg. poliane: pole, go ozan- e: go od, seliane: selo?. Tokj da ybinj ipa iene ce canos i sla y kalby giminai és bal y del lenguaje. — Bal y kalby analogías puede Siek an o paai8kin i mené o esla sko- i yo e nonimo o igenme. Li uiy kalboje apesaga -énas bas an e ampliamen- e u ilizado po la población local de o igen Zymé i, ej., Zmo- 2 Plg. K. Biga, Rink iniai aS ai, III, Vilnius, 1961. p. 714. 16. lengua Lie u iu mo ologiné sanda a su i aida 241 Lie . b6gnas (p. 122) bognd, bagna, bagma ,,Moo , Sump * ambién es sla izmas, plg. sl. *bagno. Lie . *ao nas (p. 145) g ei iausiai ko ek ii os e o en luga (j)6 a as, (j)6 a as (p. llu. ja a as, ja o as),,Pla an- e, Schwa zpappel, que es un ge manismo (plg. s. ok. auks . aho n), a éjes pe sla us (plg. bal a . ja o i lenk. jawo ,,Aho n*)®. Lie . ka s as, ke s as, ka s as,- ,Sa g (p. 172) pe sla y kalbas (plg. us. ko s a, ke s a, bal a . ko s a) a éjo i8 ug y- iny kalby (plg. es . ki s i suom. c uzu ,,Kas en). Lie . kd pa, kd pé, kd pis, ca pas,,C- yp inus ca pio (p. 116) g ei- C es Sla izma- iiausiai (plg. lenk. ka p ,,Ka p en). Lie . midds (p. 93) ,,, Me Honigwein laiky inas ge manizmu (plg. go . *midus, s. ok. aukS . du an e) g e a bal iSkojo á bol. Pasa on noiksliai uZ asy y i suki éiuo y lie u iy idiomas Zodziy: uksan is, jdésim ys (p. 38), miésa'® (p. 93), musos (p. 102), spidu (p. 105), a ikas, kdii i (p. 107), ci nio (p. 113), kumélé El (p. 114). Ragy ina ki éiuo ina: i aks an is, es désim ys o isdeSim , mésa (acc. sg. mésq), mi sos (gen. pl. musi) o miisas, misai, misai, spiduju, dukas, kdu i, Zi nis, kumélé. Tam elos casos eiké y mode nin i dichoy lie u iy de palab as exampleziy aSyba, sakysim, ie oj aszwa, (p. ¥ 93) aSy ina aS d, Sud. También, pa eceos, ne u ime eisés p iisy lengua zu ies a da suckis (Elbingo Zodynélis, 560) lee 2akis (p. 133). Hablamasis F. Filino abajo daoda ai8ky sla y p okalbés sus i am- ien o, aidos, escimo i a ski y sla y ( y iniy) kalby apa ición de imagen. También él nuS ie ia p ieSis o inius sla y kalby san ykius o os kalbiniais su (p.ej., bal y) unidades. F. Filino lib o, pa aSy a popula es, es á accesible solo a ne especialis a lec o . Sob e panasy ienda, en el cual bi y populia men e nuS ie iami bal y kalby e apai de la his o ia, lie u iy kalbos kilmé aida, sus elaciones con o os idiomas, e é y según o i lie u iy i kalbo y os empleados. su i S. Ka aliiinas * Pig. E. F aenkel, Li auisches e ymologisches Wa e buch, Heidelbe g-Gé in- gen, que con iene las siguien es de iniciones: p. 195. © 2 . K. Big a, Rink iniai a8 ai, II, Vilnius, 1959, p. 710. 16*