Knyga apie rytinių slavų kalbų susidarymą
Full text
KNYGA
APIE
RYTINIU
SLAVU
LABBU
SUSIDARYMA
©.
M,
OuanHu,
O6pasosanne
ss ika
BocTounbIX c aBaH,
MocksaJlennu paa,
294p.
1962.
.
No s F.
Filino el
lib o! es
sla y,
ypaé
des inada
y iniy,
kalby
e apas de
la
his o ia
nuS ies i,
agiau
joje
mucho
donde
lie iamos
y bal y
idiomas.
Sla y
p okalbés
susi o m-
ación
cues ión
es
glaudZiai
elacion-
es con
bal y y
sla y
kalby
seniausiy
san ykiy
p oblema.
Dél
o
bal y-sla y
kalby
con ac os F.
Filinas asigna
más luga (p.
123130). A
odos
Zinoma, que
bal y lenguas
son ce canas
sla y
lenguas. F.
Filinas indica
que ese
p oximumo
(Si uo ZodZiu
él, is o,
llama
speci ines
bal y y sla y
kalby
bend ybes, i.
i. okias
bend ybes,
las cuales
es animas
o os ide.
kalby
g upéms)
apa ición y
pobiidZio
cues iónim
es á iskel a
diame alme-
n e
p ieSingziy
hypo hesis.
Tokie digeli
opiniiy
di e enciasu-
mai, su
en endimien-
o, es dél lo
que que
habo y a
has a que
aún iene de
c i e io
obje i ous
kalby
pa ini8kumo
g ado
de e mina .
Todél,
aiSkinan
ling ogene i-
nius
elacionesus,
puede bi i y
subjec i is-
mo. Ypaé
pab éz ina
a F. Filino
men is, que
al c i e io
de
obje i oos
no esama
deél d iejy
p ieZaséiy:
p ime o,
compa amie-
ji eiSkiniai,
como
kalbinés
sis ema
elemen os,
da né a bien
iS i i;
segunda,
meZinoma
eiSkiniy
ela y ine
ch onologija.
F. Filinas
ka ego i8kai
nusis a es
an e
bal y-sla y
p okalbés
concepción,
que, en su
opinión, no
iene enso
undamen o
cien í ico.
Enseñan e,
su opinión, es
el hecho de
que Sios
concepciones
Salininkai no
pueden
econs ui
bal y-sla y
p okalbés;
i inéjimo
p ackoje
ellos
iSsi e cia
con sla y y
indoeu opiec-
iy
p okalbémis.
F. Filinas es
co ec o, al
deci que
bal y-sla y
p okalbés
hipo zeés
Salininky
eó iniams
iS edZiojimu-
ms son
bidingas
endencingu-
mas,
pa enkan y
aiSkinan
hechos,
ap io ismo y
an iis o izm-
as. Tokio
an iis o is-
mo y
noiskui imie-
n o con
eiSkiniy
ch onologija
pa yzdzZiu él
indica V.
Geo gije o
ginama
eiginj, que
lie u iy habla,
a la cual
buding
oné ica y
mo ología
konse a i -
um, casi
puin i
a s o i
aS y
neuz iksuo a
bend aja
sla y
p okalbe.
Mine i
bal y-sla y
p okalbés
hipo ezés
Salininky
mé odo
ikumai
ypaé aiSkiai
is o i8 lo,
que ellos
niekaip no
pueden
su a i dél
p okalbés
exis is ayi-
mo y
escindimo
iempo.
F ancuzy
sla is a A.
Vajanas c ee
que Taci o y
P olomeaios
iempos
blancos y
esla os aún
kalbéje una
lengua, que
se
desglosada
p ime as
miisy e os
amzías,
cuando
bal us-sla us
uZpliido
ge many
gen ys (go ai
i hepidai). J.
Sa a e i ius
spéja, que
bal y-sla y
p okalbés
skilima
sukéles
i anény geniy
an plidis
(ski ai nuo VII
a. p . m. e.,
sa ma aiIIIV
a. p . m. e.). T.
Le -Spla ins-
kis
bal y-sla y
p okalbés
suskilima
nukelia j Zila
seno e,
maZdaug j
15001300 m.
p . m. e. V.
Geo gije as
a i ma que
bal y-sla y
p okalbé
exis is a usi
iiks III. p .
m. e. y
esckilusi ya II
iks . p . m.
e. p adZioje.
1iy kalbinéje
li e a u ai e
en jq ya ue
aSy a, z . K.
Ko sakas,
Lyginamoji
kalbo y a i
a ybinés
lie u iy
ilologijos
uZda iniai,,,L-
ie u iy
kalbo y os
klausimai, . 6,
Vilnius, p. 520.
240
F. Filinas
nep i a -
ia e
p ieSing-
am
poZi iui,
p incipal-
men e ginamam
A.
Zeno, que
bal y
sla y
i
lengua
ide.
i§
lingüís ico
comunío
i8sisky usios
independien e-
men e de una
o a que
ciudesnio de
i
con ac o
en e
jy
né
nebu e,
Pa ies
F.
Filino
poZi i is
j
más
iejos
i
bal y
sla y
elacione-
sus né a nue o.
El au o
c ee que
aún a.
lingüinio
comunumo
émuos
susi o may-
usi g upé
dialek y, los
cuales
kalbéjusieji
u éje
bas an e
glaudy
la gaikj
i
kon ak a.
GiminiSki
dialec ai,
nebidami
isola se
desde ki y
ide.
dialek y,
p a u éje
especialesis
naujada ais
i
u éje
mucho
bend y
paki imy.
S
idei oje.
dialek y
g upéje
bu e
p o obal y
i
p o osla y
kalby
p o é iai.
IS idei us.
lingüís ico
comúnidad,
i8sisky usi-
os
p o obal y
y
p o osla y
idiomas,
ku iy
sis emas,
nobiidamos
apa ingo-
s,
pasilikusios
panaSios
liga miisy
dieny.
18
o
F.
Filinas hace
ig ada que
bal y sla y
kalby
i
con ac o
con
maZomas
pausas
exis is a -
es pe oda
y kalby
his o ia,
po que,
p iSing
caso, sus
u éj
bi husios
pie ek i y
su
lingüís ico
comunismo
( esp.
bal osla is-
kyjy
ino acijy).
Tokia
senyjy
bal y i
sla y
kalbiniy
odnosiy
koncepcija,
miisy
miunimu, es
simple y
en endible;
su icien e-
men e
paaiskina
izoglosiy,
ke anéiy
bal y sla y
kalby
a eala,
apa eadim-
a.
ji
Ginéy inas
F. Filino
ase ción de
que bal y i
sla y kalby
i
a imumas
( esp.
bal osla iSkosios
inno aciones)
indica glaudy
kon ak a en e
senyjy bal y y
sla y
pasku iniaisiais
senosios e os y
pi maisiais miisy
e os amziais,
po que esq oo
mucho aki aizdiis
one ikos,
mo ologías
leksikos kalby
naujada ai.
i
y
Pa ece que esos
nue osada as
bi y i8like has a
miisy dieny en ese
caso, si e y
sandii os iempo
con ac o en e
bal y sla y kalby
bi y isiskai
i
nu ikes, po que
bal osla iSk
inno ciones, al
menos según su
apa ición impulso,
es, anks , is o
mucho
epoesniychy
p oduce ias,
i
Teiginio sob e
glaudzZius bal y y
sla y kalby
kon ak us e y
sandi oje
F.
Filinui
necesi ike
pa a que, po él
apa eemdando,
él galé y
mus a y i
sla y
p o é yng.
Kad
P ipe és
upés
basinas
i8
ik yju
galéjo bi i
bal y
slagen iy
i
ak y iy
y
kon ak y
ajonas,
p iS
p asidedan
sla y
ekspansijai
i
Siau e
i
Siau és
y us,
indica allí
encon ada
bal y sla y
oponomija.
i
Como
posi i a
b uoZq hay
que indica
au o iaus
c i icizma.
Taéiau a
eces él se
con ie e
en negíimo.
S ai,
pa eikes
e nonimo
slo éue
kilmés
hipo ese-
s,
au o ius
no halla
né
una
con iable
i
eche a
oda, eso
en epu
no se
oma
o
ai8kin i.
Miisu opina, el
au o
apa en emen-
e e óne en
a i ma que
,,slo éne
kildinimas
i§
Slo a ó
de algún
i8
o o
panaSuus
nomb e
de luga
es
ap io in-
is y
nej odo-
mas (p.
56).
Slo éne
da yba
iS
Slo a
(plg.
polaby
Zlowe,
ok.
Schlawe,
kaSuby
Slow-no)
sla u
de i aci-
ones
poZi i iu
es oda
posible,
plg.
poliane:
pole,
go ozan-
e: go od,
seliane:
selo?.
Tokj
da ybinj
ipa iene
ce canos
i
sla y kalby
giminai és
bal y del
lenguaje.
—
Bal y
kalby
analogías
puede
Siek an o
paai8kin i
mené o
esla sko-
i
yo
e nonimo
o igenme.
Li uiy
kalboje
apesaga
-énas
bas an e
ampliamen-
e u ilizado
po la
población
local de o igen
Zymé i,
ej., Zmo-
2
Plg.
K.
Biga,
Rink iniai
aS ai, III,
Vilnius,
1961.
p.
714.
16.
lengua
Lie u iu
mo ologiné
sanda a su
i
aida
241
Lie .
b6gnas
(p.
122)
bognd,
bagna,
bagma
,,Moo ,
Sump *
ambién
es
sla izmas,
plg.
sl.
*bagno.
Lie .
*ao nas
(p.
145)
g ei iausiai
ko ek ii os
e o en
luga
(j)6 a as,
(j)6 a as
(p.
llu.
ja a as,
ja o as),,Pla an-
e,
Schwa zpappel,
que es un
ge manismo
(plg.
s.
ok.
auks .
aho n),
a éjes
pe
sla us
(plg.
bal a .
ja o
i
lenk.
jawo
,,Aho n*)®.
Lie .
ka s as,
ke s as,
ka s as,-
,Sa g
(p.
172)
pe sla y
kalbas
(plg.
us.
ko s a, ke s a,
bal a .
ko s a)
a éjo
i8
ug y- iny
kalby
(plg.
es .
ki s
i
suom.
c uzu
,,Kas en).
Lie .
kd pa,
kd pé,
kd pis,
ca pas,,C-
yp inus
ca pio
(p.
116)
g ei-
C es
Sla izma-
iiausiai
(plg.
lenk.
ka p
,,Ka p en).
Lie .
midds
(p.
93)
,,, Me
Honigwein
laiky inas
ge manizmu
(plg.
go .
*midus,
s.
ok.
aukS .
du an e)
g e a
bal iSkojo
á bol.
Pasa on
noiksliai
uZ asy y
i
suki éiuo y
lie u iy
idiomas
Zodziy:
uksan is,
jdésim ys
(p.
38),
miésa'®
(p.
93),
musos
(p.
102),
spidu
(p.
105),
a ikas,
kdii i
(p.
107),
ci nio
(p.
113),
kumélé El
(p.
114).
Ragy ina
ki éiuo ina:
i
aks an is,
es
désim ys o
isdeSim ,
mésa
(acc.
sg.
mésq),
mi sos
(gen.
pl.
musi) o
miisas,
misai,
misai,
spiduju,
dukas,
kdu i,
Zi nis,
kumélé.
Tam elos
casos
eiké y
mode nin i
dichoy
lie u iy de
palab as
exampleziy
aSyba,
sakysim,
ie oj
aszwa, (p.
¥
93)
aSy ina
aS d,
Sud.
También,
pa eceos,
ne u ime
eisés p iisy
lengua
zu ies a da
suckis
(Elbingo
Zodynélis,
560)
lee
2akis
(p.
133).
Hablamasis
F.
Filino
abajo
daoda
ai8ky
sla y
p okalbés
sus i am-
ien o,
aidos,
escimo
i
a ski y
sla y
( y iniy)
kalby
apa ición
de imagen.
También él
nuS ie ia
p ieSis o inius
sla y kalby
san ykius
o os kalbiniais
su
(p.ej.,
bal y)
unidades.
F.
Filino lib o,
pa aSy a
popula es,
es á
accesible
solo a
ne
especialis a
lec o .
Sob e panasy
ienda, en el
cual bi y
populia men e
nuS ie iami
bal y kalby
e apai de la
his o ia,
lie u iy kalbos
kilmé aida, sus
elaciones con
o os idiomas,
e é y
según o i
lie u iy
i
kalbo y os
empleados.
su
i
S.
Ka aliiinas
*
Pig.
E.
F aenkel,
Li auisches
e ymologisches
Wa e buch,
Heidelbe g-Gé in-
gen, que con iene las siguien es de iniciones:
p.
195.
© 2 . K.
Big
a,
Rink iniai
a8 ai, II,
Vilnius,
1959,
p.
710.
16*