scieee Open visual document viewer

Knyga apie rytinių slavų kalbų susidarymą

S. Karaliūnas

Full text

KNYGA APIE RYTINIU SLAVU LABBU SUSIDARYMA ©. M, OuanHu, O6pasosanne ss ika BocTounbIX c aBaH, MocksaJlennu paa, 294p. 1962. . No s o li o de F. Filino! é sla y, ypaé des inada y iniy, kalby e apas da his ó ia nuS ies i, agiau joje mui o onde lie iamos e bal y idiomas. Sla y p okalbés susi o m- ação ques ão é glaudZiai elacion- es com bal y e sla y kalby seniausiy san ykiy p oblema. Dél o bal y-sla y kalby con ac os F. Filinas assigna mais luga (p. 123130). A Todos Zinoma, que bal y línguas são mais p óximas sla y línguas. F. Filinas indica que aquele p oximumo (Si uo ZodZiu ele, is o, chama speci ines bal y e sla y kalby bend ybes, i. i. okias bend ybes, cuja es animas ou osom ide. kalby g upéms) su gimen o e pobiidZio ques ão é iskel a diame alme- n e p ieSingziy hypo h. Tokie digeli opiniiy di e umai, seu en endimen - o, é dél o que que alo y a a é que ainda possui de c i é io obje i ous kalby pa ini8kumo g au de de e mina . Todél, aiSkinan lingu ogene - inius elacionus, pode bi i e subjec i is- mo. Ypaé pab éz ina a F. Filino min is, que al c i é io de obje i oos nesama deél d iejy p ieZaséiy: p imei a, compa amie- ji eiSkiniai, como kalbinés sis ema elemen ais, da né a bem iS i i; segunda, meZinoma eiSkiniy ela y ine ch onologija. F. Filinas ka ego i8kai nusis a es an e bal y-sla y p okalbés concepção, que, em sua opinião, não possui olo undamen o cien í ico. Ensinando, seu pa ece , es á o a o de que Sios concepções Salininkai não podem econs ui bal y-sla y p okalbés; i inéjimo p a ickoje eles iSsi e cia com sla y e indoeu opiec- iy p okalbémis. F. Filinas es á ce o, dizendo que bal y-sla y p okalbés hipo ezeés Salininky eó icos iS edZiojima- ms são bidingas endencingu- mas, pa enkan e aiSkinan ac s, ap io ismo e an iis o izm- as. Tokio an iis o is- mo e nescui amen- o com eiSkiniy ch onologija pa yzdzZiu ele indica V. Geo gije o ginama eiginj, que lie u iy ala, à qual buding oné ica e mo ologia conse a i - um, quase podin i a s o i aS y neuz iksuo a bend aja sla y p okalbe. Mine i bal y-sla y p okalbés hipo ezés Salininky mé odo ikumai ypaé aiSkiai is o i8 o, que eles nemaig não podem conco d i dél p okalbés exis is ayi- mo e esclikimo empo. F ancuzy sla is a A. Vajanas ac edi a que Taci o e P olomeu empos b ancos e esla os ainda kalbéje uma língua, que se di idiu p imei as miisy e os amziais, quando bal us-sla us uZpliido ge many gen ys (go ai i hepidai). J. Sa a e i ius spéja, que bal y-sla y p okalbés skilima sukéles i anény geniy an plidis (ski ai nuo VII a. p . m. e., sa ma aiIIIV a. p . m. e.). T. Le -Spla ins- kis bal y-sla y p okalbés suskilima nukelia j Zila seno e, maZdaug j 15001300 m. p . m. e. V. Geo gije as a i ma que bal y-sla y p okalbé egzis a usi iiks III. p . m. e. e esckilusi já II iks . p . m. e. p adZioje. 1iy na li e a u a kalbinéje sob e jq já oi aSy a, z . K. Ko sakas, Lyginamoji kalbo y a i a ybinés lie u iy ilologijos uZda iniai,,,L- ie u iy kalbo y os klausimai, . 6, Vilnius, p. 520. 240 F. Filinas nep i a - ia e pe oSin- gam poZi iui, p incipal- men e ginamam A. Zeno, que bal y sla y i idiomas ide. i§ linguino comumidade i8sisky usios independen e- men e de uma ou a que cludesse de i con a o en e jy né nebu e, Pa ies F. Filino poZi i is j mais an igos i bal y sla y elacionus né a no o. O au o acha que ainda ai. linguino comunumo émuos susi o may- usi g upé dialek y, pelos quais kalbéjusieji u éje bas an e glaudy pe manen - i eikj kon ak a. GiminiSki diale ai, nãoidami isola -se do ki y ide. dialek y, p a u éje especiaisis naujada ais i u éje mui o bend y paki imy. Si a ide. dialek y g upéje bu e p o obal y i p o osla y kalby p o é iai. ISi us ide. linguís ico comumi o, i8sisky usi- os p o obal y e p o osla y idiomas, ku iy sis emas, nãobiidam- os apa ingo- s, pasilikusios panaSios liga miisy dieny. 18 o F. Filinas az ig ada, que bal y sla y kalby i con a o com maZomis pausas exis is a - es pe oda y kalby his o ia, po que, p iSing caso, suas bi héjusios pe de ek i e seu linguínco comum ( esp. bal osla is- kyj inno a ion- y). Tokia senyjy bal y i sla y kalbiniy san ykiy koncepcija, miisy achoumu, é simples e comp eens- í el; su icien e- men e paaiskina izoglosiy, ke anéiy bal y sla y kalby a eala, apa eadim- a. ji Ginéy inas F. Filino alegação de que bal y e sla y kalby i a imumas ( esp. bal osla iSkosios ino ações) indicam glaudy kon ak a en e senyjy bal y e sla y pasku iniaisiais senosios e os e pi maisiais miisy e os amziais, po que esq po mui o aki aizdiis one ikos, mo ologijos leksikos kalby naujada ai. i y Pa ece que aqueles ino ada ai bi y i8like a é miisy dieny nesse caso, jeigu e y sandii os empo con a o en e bal y sla y kalby i bi y isiskai nu ikes, po que bal osla iSk inno a ion, pelo menos de aco do seu su gimen o impulso, é, anks , is o mui o epoesniychy i consequa ías, Teiginio sob e glaudzZius bal y e sla y kalby kon ak us e y sandi oje F. Filinui p ecisike pa a que, nele apa eemdando, ele galé y mus a y i sla y p o é yng. Kad P ipe és upés basinas i8 ik yju galéjo bi i bal y slagen iy i ak y iy y kon ak y ajonas, p iS p asidedan sla y ekspansijai i Siau e i Siau és y us, indica lá encon ada bal y sla y oponomija. i Como posi i a b uoZq é p eciso indica au o iaus c i icizma. Taéiau às ezes ele se ans o ma em negação. S ai, pa eikes e nonimo slo éue kilmés hipo ese- s, au o ius ne enda né uma con iá el i ejei a oda, aquilo en pu mesmo o sujeico nesiima ai8kin i. Miisu conside a que o au o apa en emen- e e a em a i ma que ,,slo éne kildinimas i§ Slo a ou de algum i8 ou o panaSaus nome de luga é ap io in- is e nej odo- mas (p. 56). Slo éne da yba iS Eslo ena (plg. polaby Zlowe, ok. Schlawe, kaSuby Slow-no) sla u de i aç- ão poZi i iu é oda possí el, plg. poliane: pole, go ozan- e: go od, seliane: selo?. Tokj da ybinj ipa em p óximasas i sla y kalby giminai és bal y línguas. — Bal y kalby analogias pode Siek an o paai8kin i miné o esla isko- i jo e nonimo o igme. Li uiy kalboje apessaga -énas bas an e amplamen- e u ilizado po mo ado local de o igem Zymé i, exemplo, Zmo- 2 Plg. K. Biga, Rink iniai aS ai, III, Vilnius, 1961. p. 714. 16. da língua Lie u iu mo ologiné sanda a sua i aida 241 Lie . b6gnas (p. 122) bognd, bagna, bagma ,,Moo , Sump * ambém é sla izma, plg. sl. *bagno. Lie . *ao nas (p. 145) g ei iausiai co ek ii os e oida ao in és (j)6 a as, (j)6 a as (p. cho e. ja a as, ja o as),Pla an- e, Schwa zpappel, que é um ge manismo (plg. s. ok. auks . aho n), a éjes pe sla us (plg. bal a . ja o i lenk. jawo ,,Aho n*)®. Lie . ka s as, ke s as, ka s as,- ,Sa g (p. 172) pe sla y kalbas (plg. us. ko s a, ke s a, bal a . ko s a) a éjo i8 ug y- iny kalby (plg. es . ki s i suom. c uz ,,Kas en). Lie . kd pa, kd pé, kd pis, ca pas,,C- yp inus ca pio (p. 116) g ei- C é Sla izmai (plg. lenk. ca p ,,Ka p en). Lie . midds (p. 93) ,,, Me Honigwein laiky inas ge manizmu (plg. go . *midus, s. ok. aukS . du an e) g e a bal iSkojo madei a. Apa eceu nãoiksliai uZ asy y i suki éiuo y lie u iy idiomas Zodziy: uksan is, jdésim ys (p. 38), miésa'® (p. 93), musos (p. 102), spidu (p. 105), a ikas, kdii i (p. 107), pênis (p. 113), kumélé (p. 114). Ragy ina ki éiuo ina: i aks an is, ês désim ys ou isdeSim , mésa (acc. sg. mésq), mi sos (gen. pl. musi) ou miisas, misai, misai, spiduju, dukas, kdu i, Zi nis, kumélé. Tam ce as ocasiões p ecisé y mode nin i di oy lie u iy idiomas pa yzdziy aSyba, sakysim, вместо aszwa, (p. ¥ 93) aSy ina aS d, Sud. Também, pa ece, não emos di ei oés p iisy linguagem zu ies a da suckis (Elbingo Zodynélis, 560) le 2akis (p. 133). Falamasis F. Filino abalho daoda ai8ky sla y p okalbés dos igam- en o, aidos, di isimo i a ski y sla y ( y iniy) kalby apa ecime- n o imagem. Também ele nuS ie ia àSis o inius sla y kalby san ykius nou os kalbiniais su (p.j., bal y) unidades. F. Filino li o, pa aSy a populia iai, es á acessí el só a ne especialis a lei o . Sob e panasy loja, no qual bi y populia men e nuS ie iami bal y kalby e apai da his ó ia, lie u iy kalbos kilmé aida, suas elações em ou as línguas, e é y pensa o i i lie u iy kalbo y os uncioná ios. su i S. Ka aliiinas * Pig. E. F aenkel, Li auisches e ymologisches Wa e buch, Heidelbe g-Gé in- gen, p. 195. © 2 . K. Big a, Rink iniai a8 ai, II, Vilnius, 1959, p. 710. 16*