scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Prieveiksmiai su formantu „-(i)ai“ šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Prieveiksmiai su formantu „-(i)ai“ šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse

Author: E. Grinaveckienė
Year: 1964
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1905/2006
LIETUVIU
TALBOS
MORFOLOGINE
SANDARA
IR
JOS
RAIDA
Lee
BE
THUewii0-s
TSR
MOKSLU
AKADEMIA
-PRICEPPISMII
SU
FORMANTU
-(i)ai
SIAURES
VAKARU
AUKSTAICIU
SPEDESE!
E.
GRINAVECKIENE
1. O eba
P ie eiksmiy
su
o man u
-(i)ai
Siau és
aka y
auk& ai iy
a mése,
come in
i
mol i ki y
lie u iy
lingua
a miy, è
bene
p incipalm-
en e.
Daz soli o
essi sono
da omi
biid a dziy,
eciau
i8
daly iu.
i
Kiekyienas
g aduia o
bidkiemenis
bid a dis
no malmen e
ha il suo
p ie eiksmij,
i
ecc.: baisus
baisiai,
d asus
d @siai,
:
ké Sas
ke sai, kligas
:
kligai, pél-
:
:
Sas
:
palsai,
iScias
:
uS¢iai,
Za igus
:
Za igiai
,,ge u
zingsniu
(:
a
mis
kumélé
Za
giai a, in
segui o
as
nespéju).
I§
nelaipsniuojamy
bud a dziy
(p z. :
bdsas,
kni ipscias,
méklas
,,mikius,
péscias,
ai as)
p ie eiksmiai
o man u
su
-(i)ai
no malme-
n e
neda omi,
aciau
jy
appaico,
ecc.:
be gédzias
:
be gédZiai.
I§
mol iskiemeniy
bid a dziy
p ie eiksmiai
su
o man u
-(i)ai si
anno
meno
a amen e.
Così è
della
i§
pa e
i
odél che
la plu ali à
bid a dziy
y
(p.g., da iniai
p eesagomi
su
-inis, -ainis, -y is,
-é as, -uo as,
p ieSdéliais po-,
p o-, p ie isi
sudu iniai)
u a
nelaipsniuojami.
i
Daz Mos
Used
Sie mol iiaskiemeniy
iS
biid a dziy a e
p ie eiksmiai:
abeja iskai,, idu inis-
kai* mes gy énam
abeji iskai), akylai,
aklinai, balzganai,
(:
be eikalingai, ga a ai,
ge okai
(i ge okai,
e .), ki éniskai,
ligi is ai,
mélynai,
nezZmoniskai,
pa i su inixkai,
aud6nai,
sa 6 iskai,
olokai
(i oldkai,
e .),
apyblogiai,
a kampiai,,n-
uoSaliai
padék ios
(:
as is
a kampiai,
che aikai
nep iei y),
nuoda biai,-
,da b8 iai*
egli mol o
nuoda biai
iskg a),
nuo akiaj
(:
p akasé
agi e
nuo akiai),
paskliuddnia-
i,nuolaidziai*
j ilei i iéla
(:
paskliu6
kiadniaiji
comunque
lygmalisa),
(:
,ligiai
su
k aS ais
(:
ojé
puodynéje
aukq bii o
gmaliai,
Ly
o a
o
nusligo).
'
S aipsn-
yje
nag inéj-
ami
p ie eik-
smiai su
o man-
u -(i)ai,
u ilizza i
Siau és
aka y
aukS aig-
iy
a mése,
iSlaikand-
iose
lie u iy
li e a i i-
nés
kalbos
ki éio
luogo e
p iegaid-
e. Tomis
a mém-
is si pa la
plo e, che
si o i
a
Smalinin-
ky, Vadzgi io, Gi kalnio, Ski snemunés.
12%
179
Bene è
p incipal-
men e
mol eias-
kiemeniy
p ie eik-
smiy su
o man-
u -(i)ai,
pada y y
i8
daik a a-
diniy
bid a dz-
iy,
u in¢iy
p iesaga
-iskas.
Dalies y
p ie eik-
smiy
leksiné
eikSmé è
mol o
desc en-
d in a e
allon an-
usi dallo
eikSmés
ZodZiy, i$
ku iy essi
a e,
ecc.:
pe kanis-
kai,,labai~
(:
pe k ini-
skai
Sdl a),
piemenis-
kai,,neap-
gal o ai,
Siniskai,,l-
abai,
élniskai,-
,labai. :
I§ daly iy
pada y y
p ie eiks-
miy su
o man u
-(i)ai
appaico
nedaug. Po
kele a jy è
appa adus-
iy i8
eikiamosi-
os e non
iekiamosi-
os uSies
esamojo e
bi ojo
ca inio
empo
daly iy, e
anche i8
eikiam
Z ybés
daly iy,
p z.:
a sakanéi-
ai,,labai
bene,
Sn@bzdan-
éiai,
Snibédanéi-
ai,
§na anéiai-
,¥gian iai;
papaikusia-
i,,labai* ( (:
empo
padéikusiai
g ei
béga),
pagédusiai-
,,labai* (:
pélkéje
uodG
pagédusiai
da ig),
papaikusia-
i,,sma kiai*
(:
papaikusiai
Sékauja),
pasiii usiai
aikai as -
labai (:Suo
pasi i usiai
pik as),
pasélusiai,-
labai*
(:pasélusiai
misés
kdnda),
neapsdko-
mai,
g ylabai
((:sime
jau
ybyneadk-
omai),
nesusapsa-
i, zén idig*
(kam:
gy u inam-
e néciama-
i),
su i amaj
(:su isam-
aj
uésida o),
nemi ,
nemi ,
neggalé ai,
nelduk ai,
nesik ai,
mesekai,
mesekai,
canai,
canai (:s,
appendi ai,
nesik ai,
smi, smi,
smi), zens,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c.,
,non comp ensamai*
(:nesup as inai,
a
¢ia o d,
i klas),
a
ne bi inai (:
lékia j miés a,
sp dudzias
ne bi inai),
paka é inai,
uz ek inai.
P ie eiksmiai,
a e i8
a-kamieniy
bid a dziy,
nonekiamosios
iies esamojo e
bi ojo ca inio
empo daly iy, e
anche eiki
iSamybés
daly iy, ha
o man a -ai;
o man a -iai ha
p e eiksmiai,
a e is u o
ki y biid a dZiy
i daly iy. ISj
ia cos i uisce
Salia
d i ai,, i miai®
e
senai,,seny ai*
di e sa eik8me
consuma i
p ie eiksmiai
d dciai,sma ki-
ai, mol o e
senai,,p ie
mol o empo.
Possibile
cosai , che
d aGiai e annei,
u edami
di e si
o man us e
sa a ankiSkas
eikSmes, è
appa ade non is
d d as i sénas,
e i$ al o
kamieno o me,
ku iy Siuo
empo
s udiamajame
plo e già né a,
zg.: d dciai
galéjo
appa as i
i8
*d d jas~d-
ééias; plg.
anco a
d égalys?.
.
Teisybé,
i iamosi
asmése
appaio
quelle
s esse
Saknies
p ie eiksm-
iy,
pa allag e-
iai
i
su
a ojamy o man u
-ai,
i
su
-iai, ecc.:
iSlaidai e
iSlaidziai,
acilmen e e
le ig iai,
di e mai e
li ksmiai.
Taéiau Siose
a mése
biid a dZiai,
ku iy ie
p e eiksmiai
a e,
no malmen e
ha d iejy
i
kamieny
i8
(a
i
u)
o me,
ecc.:
iSlaidas
i
iSlaidis,
le iguas
1
leng is,
li iksmas
e
linksmis.--
Tokiy
casijy,
quando i8
dello
s esso
kamieno
bid a dz-
io bi y
sono
a i
p e eiks-
miai e con
o man-
u -ai, e
con -iai,
né a
Ques o
mos y -
y, che e
Salia
sénas,
d ii as
seniau
da
u éjo
bi i al e
i
biid a d-
ziy
o me, i$
ku iy
a e
p ie eik-
smiai
seniai e
d aéiai, 2
Salia
seniai
Siau és
aka yS-
ai iy
a mése
consuma-
o da
p ie eik-
smis e
nepé se-
niai, da .
plg. J.
O ebski,
G ama y-
ka
jezyka
li ewski-
ego, III,
Wa sza-
wa,
1956,
§
647.
180
Non u i
Sio
o man-
o
p ie eik-
smiai
nella zona
s udia a-
ia o a ha
g e a
Zodzius,
iS ku iy
essi
galéjo
bi i a e,
ecc.:
nepé se-
niai,
ap ek in-
ai,
nak inai,
nesup a-
s inai,
uz ek in-
ai,
sausgéla-
i, saussai,
be piliy* (:
u o
kdulus
gélia
sausgéla-
i),
sausmi -
kai,
sausmi -
kai, be
wa e g*
(:
is k i dl-
ug j
spi i gm-
i kai).
Ques o
mos y -
y, che
almeno
pa e Sig
p ie eik-
smiy
galéjo e
ne u é i
suo
Saknies
biid a d-
Ziy o
daly iy e,
al bu ,
appa so
nuo a
secondo
già
esandius
Sio
p ie eik-
smiy
da ybos
ipo
exemplzi-
us. Se
p ie eik-
smiai con
o man-
u -(i)ai e
sono
bu e
bud a d-
Ziy
be a dés
giminés
ienaska-
i os
ie inink-
ai®,
ques o
ul imi
esempio-
Ziai, e
anche
u i
p ie eik-
smiai i$
daly iy,
indica che
éliau
p ie eik-
smiy
da yba
galéjo
s olg i
sa a an-
kiSkai, .
y.
o man -
as -(i)ai è
s a o
aggiunge-
ndo
di e a-
men e a
bid a dz-
io o
daly io
kamieno.
Kad
alcuni
o man-
o -(i)ai
p ie eik-
smiai i8
ik o
galé y
bi i
naujesni
da iniai,
i8 pa i
indica e
jy
desc i e-
nd in as
gal ininis
ki éia a-
nje
(abygaliai,
abySaliai,
abypusia-
i). Un
al o
p ie eik-
smiy
sono
u ilizza i
e
p ielinks-
niSkai,
eg.:
abygaliai
(:na@mas
j eng as
abygaliai i
jie
gy éno
aby galiai
namo),
abypusiai
(: kélias
médziais
nusodj -
as
abypusiai
e
abypusiai
kélio
s o éjo
ka ei iai),
abySaliaj
(:abysali-
aj
élia os
nukabiné-
os i aby
Siyiai
kélio
s o éjo
masinos).
Ti iamsi
in
a mése
accade e
alcuni
j a din-
és
Saknies
p ie eik-
smiy,
u inéiy,
di e sa-
men e
dallo isy
ki y Sio
ipo
da iniy,
i ap -
adj
o man-
a -ai,
ecc.:
kaddi,,se-
niai
p aei yj-
e, ik di
(i
ik dis),
isdi, né
S di né
an di (:
mes j
éiipes j
jk i e, o
jiné S di
né an di).
P esso
Sio ipo
p ie eik-
smiy
secondo il
p op io
da iba e
ki ia ima
a ibui-
i e alcuni
Sakninio
ki ia imo
p ie eik-
smiai,
come
pi mai (i
pi mdi,
e .),
eloce (i
g ei ais,
g ei ),
pé nai,
uzpé nai
(i
dzZpe n-
ai). Dalis
p ie eik-
smiy è
usa a
lie u iy
li e a ii -
inéje
pa oje,
in al i
a mése
e
eccesio-
si
aS uos,
solo
y iné e
me idiné
lie u iy
kalbos
a miy
o o
pa e e
li e a ii -
inéje
pa oje
alcuni jy
sono
p eseni
con
i aga-
le
p iegaide
( i ap-
adé
p iegaidé
j
i aga-
le galéjo
iS i s i
ak u iniy
gali,
Siyiniy
ak éismo
du an e
plg. Ik.
jié<jie,
ués< d-
os i
i iamo-
jo plo o
ie, jie,
juo,
jd~ja,
ka @
~ka a,
ands ~
ands,
Si gs ~
Si as e
pan.5).
Alcuni i8
miné y
p ie eik-
smiy
a mése
ha
anco a e
g e imi-
ne o me
con
p idé in-
émis
gal iném-
is,
esempio. :
Salia
kaddi,
pi mdi,
pé nai e
kaddis,
pi mdis,
pé nais
(-s Gia
galéjo
bi i
p idé as
i
mol sisk-
ai os
jnaginin-
ko
pa yzdzi-
u).
T i ap -
adis Siy
p ie eik-
smiy
galiiniy
ki cia i-
mas, e
anche
g e imin-
és jy
o mas,
ino Siol
c ea al
kalbinink-
am
abejoniy
del suo
kilmés®. 3
Pig. J.
Endzelyn-
as, Bal y
kalby susi
e o me,
Vilnius,
1957, §
424; J.
O ebski,
G ama y-
ka..., III, §
656. 42 . Z.
Zinke iéi-
us,
Lie u os-
iy kalbos
j a dZiu-
o iniy
bid a dZ-
iy
is o ijos
b uoZai,
Vilnius,
1957, p. 22,
24. 5 Z . E.
G ina ec-
kiené,
Lie u iy
kalbo y -
os
klausimai,
. 1,
Vilnius,
1957, p.
153, 157,
158; plg.
10.
Ceuxyc,
Tosop
cesepo-s-
anaqunix
Kancos,
aBpTope-
d. AHCC.,
Buapnioc,
1955, p. 8.
6
Pig.
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951,
§
473;
J.
O ebski,
G ama y-
ka..., III, §§
657658.
181