LIETUVIU
KALBOS
MORFOLOGINE
SANDARA
IR
JOS
RAIDA
Lee
BE
THUewii0-s
TSR
MOKSLU
AKADEMIJA
-PRIEVEIKSMIAI
SU
FORMANTU
-(i)ai
SIAURES
VAKARU
AUKSTAICIU
TARMESE!
E.
GRINAVECKIENE
1.
Da yba
P ie eiksmiy
su
o man u
-(i)ai
Siau és
aka y
auk& ai iy
a mése,
kaip
i
daugelyje
ki y
lie u iy
kalbos
a miy,
y a
bene
daugiausia.
Daz-
niausiai
jie
y a
da omi
i8
biid a dziy,
eciau
i
daly iu.
Kiekyienas
laips-
niuojamas
d iskiemenis
bid a dis
pap as ai
u i
i
sa o
p ie eiksmij,
p z.:
baisus
:
baisiai,
d asus
:
d @siai,
ké Sas
:
ke sai,
kligas
:
kligai,
pél-
Sas
:
palsai,
iScias
:
uS¢iai,
Za igus
:
Za igiai
,,ge u
zingsniu“
(:
a
mis
kumélé
Za
giai
eina,
as
paskui
nespéju).
I§
nelaipsniuojamy
bud a dziy
(p z.:
bdsas,
kni ipscias,
méklas
,,mik-
ius“,
péscias,
ai as)
p ie eiksmiai
su
o man u
-(i)ai
pap as ai
neda o-
mi,
aciau
jy
pasi aiko,
p z.:
be gédzias
:
be gédZiai.
I§
daugskiemeniy
bid a dziy
p ie eiksmiai
su
o man u
-(i)ai
da-
omi
e iau.
Taip
y a
i§
dalies
i
odél,
kad
daugumas
y
bid a dziy
(p z.,
da iniai
su
p iesagomis
-inis,
-ainis,
-y is,
-é as,
-uo as,
p ieSdé-
liais
po-,
p o-,
p ie-
i
isi
sudu iniai)
isai
nelaipsniuojami.
Dazniau-
siai
a ojami
Sie
iS
daugiaskiemeniy
biid a dziy
pada y i
p ie eiksmiai:
abeja iskai
,, idu iniskai*
(:
mes
gy énam
abeji iskai),
akylai,
aklinai,
balzganai,
be eikalingai, ga a ai,
ge okai
(i
ge okai,
e .),
ki-
éniskai,
ligi is ai,
mélynai,
nezZmoniskai,
pa i su inixkai,
aud6nai,
sa-
6 iskai,
olokai
(i
oldkai,
e .),
apyblogiai,
a kampiai
,,nuoSaliai“
(:
pa-
dék
ios
as is
a kampiai,
kad
aikai
nep iei y),
nuoda biai
,,da b8 iai*
(:
jis
labai
nuoda biai
iskg
da o),
nuo akiaj
(:
p akasé
agi e
nuo akiai),
paskliuddniai
,nuolaidziai*
(:
kiailei
j é é
iéla
pa-
skliu6dniai—ji
is
iek
knisa),
lygmaliai
,lygiai
su
k aS ais“
(:
ojé
puodynéje
aukq
bii o
Ly
gmaliai,
o
daba
nusligo).
'
S aipsnyje
nag inéjami
p ie eiksmiai
su
o man u
-(i)ai,
a ojami
Siau és
a-
ka y
aukS aigiy
a mése,
iSlaikandiose
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ki éio
ie a
i
p ie-
gaide.
Tomis
a mémis kalbama
plo e,
esan iame
a p
Smalininky,
Vadzgi io,
Gi kal-
nio,
Ski snemunés.
12%
179
Bene
daugiausia
y a
daugiaskiemeniy
p ie eiksmiy
su
o man u
-(i)ai,
pada y y
i8
daik a a diniy
bid a dziy,
u in¢iy
p iesaga
-iskas.
Dalies
y
p ie eiksmiy
leksiné
eikSmé
y a
labai
apibend in a
i
nu o-
lusi
nuo
eikSmés
ZodZiy,
i$
ku iy
jie
pada y i,
p z.:
pe kaniskai
,,labai~
(:
pe k iniskai
Sdl a),
piemeniskai
,,neapgal o ai“, Siniskai
,,labai“,
él-
niskai
,,labai“.
:
I§
daly iy
pada y y
p ie eiksmiy
su
o man u
-(i)ai
pasi aiko
ne-
daug.
Po
kele a
jy
y a
a si adusiy
i8
eikiamosios
i
ne eikiamosios
uSies
esamojo
i
bi ojo
ka inio
laiko
daly iy,
o
aip
pa
i8
eikiamybés
daly iy,
p z.:
a sakanéiai
,,labai
ge ai“,
Sn@bzdanéiai,
Snibédanéiai,
§na-
anéiai,
Z ¥gian iai;
padéikusiai
,,labai*
(:
laikas
padéikusiai
g ei
béga),
pagédusiai
,,labai*
(:
pélkéje
uodG
pagédusiai
da ig),
papaikusiai
,,sma -
kiai*
(:
aikai
papaikusiai
Sékauja),
pasiii usiai
,,labai“
(:Suo
pasi
i
usiai
pik as),
pasélusiai
,labai*
(:pasélusiai
misés
kdnda),
neapsdkomai
,,labai
daug“
(:
Sime
jau
y
g yby—neapsadkomai),
nesuskai omai,
pake i iamai
,, idu inigkai*
(:
gy éname
pake nécia-
mai),
su e iamaj
(:di ys
su e iamaj
uésida o),
neapgal o ai,
negi dé ai,
nelduk ai,
ne iké ai,
nema y ai,
su umpi ai
(:
mes
Snékam
su umpj ai
,mes
Snekame,
umpindami
Zodziy
galiines“),
ap-
ek inai
(:
ande is
ipilk
ap ek inai
nes ils),
bi inai,
nesup as-
inai
,nesup an amai*
(:nesup as inai,
a
¢ia
o d,
a
i k-
las),
ne bi inai
(:
lékia
j
miés a,
sp dudzias
ne bi inai),
paka -
é inai,
uz ek inai.
P ie eiksmiai,
pada y i
i8
a-kamieniy
bid a dziy,
ne eikiamosios
i-
ies
esamojo
i
bi ojo
ka inio
laiko
daly iy,
o
aip
pa
iS
eikiamybés
daly iy,
u i
o man a
-ai;
o man a
-iai
u i
p ie eiksmiai,
pada y i
is
isu
ki y
biid a dZiy
i
daly iy.
ISim j
ia
suda o
Salia
d i ai
,,s ip iai®
i
senai
,,seny ai*
ski inga
eik8me
a ojami
p ie eiksmiai
d dciai
,sma kiai,
labai“
i
seniai
,,p ie’
daug
laiko“.
Galimas
daik as,
kad
d a-
Giai
i
seniai,
u edami
ski ingus
o man us
i
sa a ankiSkas
eikSmes,
y a
a si ade
ne
is
d d as
i
sénas,
o
i$
ki o
kamieno
o my,
ku iy
Siuo
me u
i iamajame
plo e
jau
né a,
p z.:
d dciai
galéjo
a si as i
i8
*d d -
jas~d ééias;
plg.
da
d aégalys?.
.
Teisybé,
i iamosiose
a mése
pasi aiko
os
pa ios
Saknies
p ie eiks-
miy,
lygiag e iai
a ojamy
i
su
o man u
-ai,
i
su
-iai,
p z.:
iSlaidai
i
iSlaidziai,
leng ai
i
le ig iai,
linksmai
i
li ksmiai.
Taéiau
Siose
a -
mése
i
biid a dZiai,
i8
ku iy
ie
p ie eiksmiai
pada y i,
pap as ai
u i
d iejy
kamieny
(a
i
u)
o mas,
p z.:
iSlaidas
i
iSlaidis,
le iguas
1
leng is,
li iksmas
i
linksmis.-Tokiy
a ejy,
kai
i8
o
pa ies
kamieno
bid a dzio
bi y
da omi
p ie eiksmiai
i
su
o man u
-ai,
i
su
-iai,
né a
Tai
ody y,
kad
i
Salia
sénas,
d ii as
seniau
da
u éjo
bi i
ki os
i
biid a dziy
o mos,
i$
ku iy
pada y i
p ie eiksmiai
seniai
i
d aéiai,
2
Salia
seniai
Siau és
aka y
aukS ai iy
a mése
a ojamas
da
p ie eiksmis
i
nepé seniai,
da .
plg.
J.
O ebski,
G ama yka
jezyka
li ewskiego,
III,
Wa szawa,
1956,
§
647.
180
Ne
isi
Sio
o man o
p ie eiksmiai
i iamajame
plo e
daba
u i
g e a
Zodzius,
iS
ku iy
jie
galéjo
bi i
pada y i,
p z.:
nepé seniai,
ap ek inai,
nak inai,
nesup as inai,
uz ek inai,
sausgélai
,,sausai,
be
piliy*
(:
isis
kdulus
gélia
sausgélai),
sausmi kai
,,sausai,
be
andens*
(:
is-
i k
gdlug
j
spi i g
sausmi kai).
Tai
ody y,
kad
ben
dalis
Sig
p ie eiksmiy
galéjo
i
ne u é i
sa o
Saknies
biid a dZiy
a
daly iy
i ,
gal
bu ,
a si ado
naujai
pagal
jau
esandius
Sio
p ie eiksmiy
da ybos
ipo
pa yzdzius.
Jeigu
p ie eiksmiai
su
o man u
-(i)ai
i
y a
bu e
bud a dZiy
be a dés
giminés
ienaskai os
ie ininkai®,
ai
pas a ieji
pa yzdZiai,
o
aip
pa
isi
p ie eiksmiai
i$
daly iy,
odo,
kad
éliau
p ie eiksmiy
da-
yba
galéjo
yk i
sa a ankiSkai,
.
y.
o man as
-(i)ai
bu o
p idedamas
iesiog
p ie
bid a dzio
a
daly io
kamieno.
Kad
kai
ku ie
o man o
-(i)ai
p ie eiksmiai
i8
ik o
galé y
bi i
naujesni
da iniai,
i8
dalies
odo
i
jy
apibend in as
gal ininis
ki éia imas
(abygaliai,
abySaliai,
abypu-
siai).
Vienas
ki as
Siy
p ie eiksmiy
y a
a ojami
i
p ielinksniSkai,
p z.:
abygaliai
(:na@mas
j eng as
abygaliai
i
jie
gy éno
aby
ga-
liai
namo),
abypusiai
(:
kélias
médziais
nusodj as
abypusiai
i
abypusiai
kélio
s o éjo
ka ei iai),
abySaliaj
(:abysaliaj
é-
lia os
nukabiné os
i
abySaliai
kélio
s o éjo
masinos).
Ti iamosiose
a mése
pasi aiko
i
kele as
j a dinés
Saknies
p ie eiks-
miy,
u inéiy,
ski ingai
nuo
isy
ki y
Sio
ipo
da iniy,
i ap adj
o -
man a
-ai,
p z.:
kaddi
,,seniai
p aei yje“,
ik di
(i
ik dis),
isdi,
né
S di
né
an di
(:
mes
j
éiipes j
jk i e,
o
ji—né
S di
né
an di).
P ie
Sio
ipo
p ie eiksmiy
pagal
sa o
da yba
i
ki ¢ia ima
p iski ini
i
kai
ku ie
Sakninio
ki ¢ia imo
p ie eiksmiai,
kaip
pi mai
(i
pi mdi,
e .),
g ei ai
(i
g ei ais,
g ei ),
pé nai,
uzpé nai
(i
dzZpe nai).
Dalis
Siy
p ie eiksmiy
y a
a ojama
lie u iy
li e a ii inéje
kalboje,
ki ose
a mése
i
senuosiuo-
se
aS uose,
ik
y inéje
i
pie inéje
lie u iy
kalbos
a miy
plo o
dalyje
i
li e a ii inéje
kalboje
kai
ku ie
jy
y a
a iami
su
i agale
p iegaide
( i ap adé
p iegaidé
j
i agale
galéjo
iS i s i
ak u iniy
galiiniy
um-
péjimo
me u*,
plg.
Ik.
jié<jie,
ués< dos
i
i iamojo
plo o
ie,
jie,
juo,
jd~ja,
ka @
~ka a,
ands
~
ands,
Si gs
~
Si as
i
pan.5).
Kai
ku ie
i8
mi-
né y
p ie eiksmiy
a mése
u i
da
i
g e imines
o mas
su
p idé inémis
gal inémis,
p z.:
Salia
kaddi,
pi mdi,
pé nai
i
kaddis,
pi mdis,
pé nais
(-s
Gia
galéjo
bi i
p idé as
i
daugiskai os
jnagininko
pa yzdziu).
T i ap adis
Siy
p ie eiksmiy
galiiniy
ki cia imas,
o
aip
pa
g e i-
minés
jy
o mos,
iki
Siol
kelia
kalbininkams
abejoniy
dél
sa o
kilmés®.
3
Pig.
J.
Endzelynas,
Bal y kalby
ga sai
i
o mos,
Vilnius,
1957,
§
424;
J.O ebski,
G ama yka...,
III,
§
656.
42 .
Z.
Zinke iéius,
Lie u iy
kalbos
j a dZiuo iniy
bid a dZiy
is o ijos
b uo-
Zai,
Vilnius,
1957,
p.
22,
24.
5
Z .
E.
G ina eckiené,
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
.
1,
Vilnius,
1957,
p.
153,
157,
158;
plg.
10.
Ceuxyc,
Tosop
cesepo-sanaqunix
Kancos,
aBpToped.
AHCC.,
Buapnioc,
1955,
p. 8.
6
Pig.
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951,
§
473;
J.
O -
ebski,
G ama yka...,
III,
§§
657—658.
181