Prieveiksmiai su formantu „-(i)ai“ šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse

LIETUVIU KALBOS MORFOLOGINE SANDARA IR JOS RAIDA Lee BE THUewii0-s TSR MOKSLU AKADEMIJA -PRIEVEIKSMIAI SU FORMANTU -(i)ai SIAURES VAKARU AUKSTAICIU TARMESE! E. GRINAVECKIENE 1. Da yba P ie eiksmiy su o man u -(i)ai Siau és aka y auk& ai iy a mése, kaip i daugelyje ki y lie u iy kalbos a miy, y a bene daugiausia. Daz- niausiai jie y a da omi i8 biid a dziy, eciau i daly iu. Kiekyienas laips- niuojamas d iskiemenis bid a dis pap as ai u i i sa o p ie eiksmij, p z.: baisus : baisiai, d asus : d @siai, ké Sas : ke sai, kligas : kligai, pél- Sas : palsai, iScias : uS¢iai, Za igus : Za igiai ,,ge u zingsniu“ (: a mis kumélé Za giai eina, as paskui nespéju). I§ nelaipsniuojamy bud a dziy (p z.: bdsas, kni ipscias, méklas ,,mik- ius“, péscias, ai as) p ie eiksmiai su o man u -(i)ai pap as ai neda o- mi, aciau jy pasi aiko, p z.: be gédzias : be gédZiai. I§ daugskiemeniy bid a dziy p ie eiksmiai su o man u -(i)ai da- omi e iau. Taip y a i§ dalies i odél, kad daugumas y bid a dziy (p z., da iniai su p iesagomis -inis, -ainis, -y is, -é as, -uo as, p ieSdé- liais po-, p o-, p ie- i isi sudu iniai) isai nelaipsniuojami. Dazniau- siai a ojami Sie iS daugiaskiemeniy biid a dziy pada y i p ie eiksmiai: abeja iskai ,, idu iniskai* (: mes gy énam abeji iskai), akylai, aklinai, balzganai, be eikalingai, ga a ai, ge okai (i ge okai, e .), ki- éniskai, ligi is ai, mélynai, nezZmoniskai, pa i su inixkai, aud6nai, sa- 6 iskai, olokai (i oldkai, e .), apyblogiai, a kampiai ,,nuoSaliai“ (: pa- dék ios as is a kampiai, kad aikai nep iei y), nuoda biai ,,da b8 iai* (: jis labai nuoda biai iskg da o), nuo akiaj (: p akasé agi e nuo akiai), paskliuddniai ,nuolaidziai* (: kiailei j é é iéla pa- skliu6dniai—ji is iek knisa), lygmaliai ,lygiai su k aS ais“ (: ojé puodynéje aukq bii o Ly gmaliai, o daba nusligo). ' S aipsnyje nag inéjami p ie eiksmiai su o man u -(i)ai, a ojami Siau és a- ka y aukS aigiy a mése, iSlaikandiose lie u iy li e a i inés kalbos ki éio ie a i p ie- gaide. Tomis a mémis kalbama plo e, esan iame a p Smalininky, Vadzgi io, Gi kal- nio, Ski snemunés. 12% 179 Bene daugiausia y a daugiaskiemeniy p ie eiksmiy su o man u -(i)ai, pada y y i8 daik a a diniy bid a dziy, u in¢iy p iesaga -iskas. Dalies y p ie eiksmiy leksiné eikSmé y a labai apibend in a i nu o- lusi nuo eikSmés ZodZiy, i$ ku iy jie pada y i, p z.: pe kaniskai ,,labai~ (: pe k iniskai Sdl a), piemeniskai ,,neapgal o ai“, Siniskai ,,labai“, él- niskai ,,labai“. : I§ daly iy pada y y p ie eiksmiy su o man u -(i)ai pasi aiko ne- daug. Po kele a jy y a a si adusiy i8 eikiamosios i ne eikiamosios uSies esamojo i bi ojo ka inio laiko daly iy, o aip pa i8 eikiamybés daly iy, p z.: a sakanéiai ,,labai ge ai“, Sn@bzdanéiai, Snibédanéiai, §na- anéiai, Z ¥gian iai; padéikusiai ,,labai* (: laikas padéikusiai g ei béga), pagédusiai ,,labai* (: pélkéje uodG pagédusiai da ig), papaikusiai ,,sma - kiai* (: aikai papaikusiai Sékauja), pasiii usiai ,,labai“ (:Suo pasi i usiai pik as), pasélusiai ,labai* (:pasélusiai misés kdnda), neapsdkomai ,,labai daug“ (: Sime jau y g yby—neapsadkomai), nesuskai omai, pake i iamai ,, idu inigkai* (: gy éname pake nécia- mai), su e iamaj (:di ys su e iamaj uésida o), neapgal o ai, negi dé ai, nelduk ai, ne iké ai, nema y ai, su umpi ai (: mes Snékam su umpj ai ,mes Snekame, umpindami Zodziy galiines“), ap- ek inai (: ande is ipilk ap ek inai nes ils), bi inai, nesup as- inai ,nesup an amai* (:nesup as inai, a ¢ia o d, a i k- las), ne bi inai (: lékia j miés a, sp dudzias ne bi inai), paka - é inai, uz ek inai. P ie eiksmiai, pada y i i8 a-kamieniy bid a dziy, ne eikiamosios i- ies esamojo i bi ojo ka inio laiko daly iy, o aip pa iS eikiamybés daly iy, u i o man a -ai; o man a -iai u i p ie eiksmiai, pada y i is isu ki y biid a dZiy i daly iy. ISim j ia suda o Salia d i ai ,,s ip iai® i senai ,,seny ai* ski inga eik8me a ojami p ie eiksmiai d dciai ,sma kiai, labai“ i seniai ,,p ie’ daug laiko“. Galimas daik as, kad d a- Giai i seniai, u edami ski ingus o man us i sa a ankiSkas eikSmes, y a a si ade ne is d d as i sénas, o i$ ki o kamieno o my, ku iy Siuo me u i iamajame plo e jau né a, p z.: d dciai galéjo a si as i i8 *d d - jas~d ééias; plg. da d aégalys?. . Teisybé, i iamosiose a mése pasi aiko os pa ios Saknies p ie eiks- miy, lygiag e iai a ojamy i su o man u -ai, i su -iai, p z.: iSlaidai i iSlaidziai, leng ai i le ig iai, linksmai i li ksmiai. Taéiau Siose a - mése i biid a dZiai, i8 ku iy ie p ie eiksmiai pada y i, pap as ai u i d iejy kamieny (a i u) o mas, p z.: iSlaidas i iSlaidis, le iguas 1 leng is, li iksmas i linksmis.-Tokiy a ejy, kai i8 o pa ies kamieno bid a dzio bi y da omi p ie eiksmiai i su o man u -ai, i su -iai, né a Tai ody y, kad i Salia sénas, d ii as seniau da u éjo bi i ki os i biid a dziy o mos, i$ ku iy pada y i p ie eiksmiai seniai i d aéiai, 2 Salia seniai Siau és aka y aukS ai iy a mése a ojamas da p ie eiksmis i nepé seniai, da . plg. J. O ebski, G ama yka jezyka li ewskiego, III, Wa szawa, 1956, § 647. 180 Ne isi Sio o man o p ie eiksmiai i iamajame plo e daba u i g e a Zodzius, iS ku iy jie galéjo bi i pada y i, p z.: nepé seniai, ap ek inai, nak inai, nesup as inai, uz ek inai, sausgélai ,,sausai, be piliy* (: isis kdulus gélia sausgélai), sausmi kai ,,sausai, be andens* (: is- i k gdlug j spi i g sausmi kai). Tai ody y, kad ben dalis Sig p ie eiksmiy galéjo i ne u é i sa o Saknies biid a dZiy a daly iy i , gal bu , a si ado naujai pagal jau esandius Sio p ie eiksmiy da ybos ipo pa yzdzius. Jeigu p ie eiksmiai su o man u -(i)ai i y a bu e bud a dZiy be a dés giminés ienaskai os ie ininkai®, ai pas a ieji pa yzdZiai, o aip pa isi p ie eiksmiai i$ daly iy, odo, kad éliau p ie eiksmiy da- yba galéjo yk i sa a ankiSkai, . y. o man as -(i)ai bu o p idedamas iesiog p ie bid a dzio a daly io kamieno. Kad kai ku ie o man o -(i)ai p ie eiksmiai i8 ik o galé y bi i naujesni da iniai, i8 dalies odo i jy apibend in as gal ininis ki éia imas (abygaliai, abySaliai, abypu- siai). Vienas ki as Siy p ie eiksmiy y a a ojami i p ielinksniSkai, p z.: abygaliai (:na@mas j eng as abygaliai i jie gy éno aby ga- liai namo), abypusiai (: kélias médziais nusodj as abypusiai i abypusiai kélio s o éjo ka ei iai), abySaliaj (:abysaliaj é- lia os nukabiné os i abySaliai kélio s o éjo masinos). Ti iamosiose a mése pasi aiko i kele as j a dinés Saknies p ie eiks- miy, u inéiy, ski ingai nuo isy ki y Sio ipo da iniy, i ap adj o - man a -ai, p z.: kaddi ,,seniai p aei yje“, ik di (i ik dis), isdi, né S di né an di (: mes j éiipes j jk i e, o ji—né S di né an di). P ie Sio ipo p ie eiksmiy pagal sa o da yba i ki ¢ia ima p iski ini i kai ku ie Sakninio ki ¢ia imo p ie eiksmiai, kaip pi mai (i pi mdi, e .), g ei ai (i g ei ais, g ei ), pé nai, uzpé nai (i dzZpe nai). Dalis Siy p ie eiksmiy y a a ojama lie u iy li e a ii inéje kalboje, ki ose a mése i senuosiuo- se aS uose, ik y inéje i pie inéje lie u iy kalbos a miy plo o dalyje i li e a ii inéje kalboje kai ku ie jy y a a iami su i agale p iegaide ( i ap adé p iegaidé j i agale galéjo iS i s i ak u iniy galiiniy um- péjimo me u*, plg. Ik. jié<jie, ués< dos i i iamojo plo o ie, jie, juo, jd~ja, ka @ ~ka a, ands ~ ands, Si gs ~ Si as i pan.5). Kai ku ie i8 mi- né y p ie eiksmiy a mése u i da i g e imines o mas su p idé inémis gal inémis, p z.: Salia kaddi, pi mdi, pé nai i kaddis, pi mdis, pé nais (-s Gia galéjo bi i p idé as i daugiskai os jnagininko pa yzdziu). T i ap adis Siy p ie eiksmiy galiiniy ki cia imas, o aip pa g e i- minés jy o mos, iki Siol kelia kalbininkams abejoniy dél sa o kilmés®. 3 Pig. J. Endzelynas, Bal y kalby ga sai i o mos, Vilnius, 1957, § 424; J.O ebski, G ama yka..., III, § 656. 42 . Z. Zinke iéius, Lie u iy kalbos j a dZiuo iniy bid a dZiy is o ijos b uo- Zai, Vilnius, 1957, p. 22, 24. 5 Z . E. G ina eckiené, Lie u iy kalbo y os klausimai, . 1, Vilnius, 1957, p. 153, 157, 158; plg. 10. Ceuxyc, Tosop cesepo-sanaqunix Kancos, aBpToped. AHCC., Buapnioc, 1955, p. 8. 6 Pig. J. Endzelins, La ieSu alodas g ama ika, Riga, 1951, § 473; J. O - ebski, G ama yka..., III, §§ 657—658. 181