scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Prieveiksmiai su formantu „-(i)ai“ šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Prieveiksmiai su formantu „-(i)ai“ šiaurės vakarų aukštaičių tarmėse

Author: E. Grinaveckienė
Year: 1964
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1905/2006
LITUVIAS
LABOS
MORFOLOGINE
SANDARA
IR
JOS
RAIDA
Lee
BE
THUewii0-s
TSR
MOKSLU
ACADEMIA
-PRECEPTSIMI
SU
FORMANTU
-(i)ai
SIAURES
VAKARU
AUKSTAICIU
EN PRAMESA!
E.
GRINAVECKIENE
1. Ob a
P ie eiksmiy
su
o man u
-(i)ai
Siau és
aka y
auk& ai iy
a mése,
como en
i
muchos
ki y
lie u iy
idiomas
a miy, es
bene
p incipalm-
en e.
Daz menudo
ellos son
da omi
biid a dziy,
eciau
i8
daly iu.
i
Kiekyienas
g aduiado
bidkiemenis
bidwa dis
no malmen e
iene su
p ie eiksmij,
i
ej.: baisus
baisiai,
d asus
d @siai,
:
ké Sas
ke sai, kligas
:
kligai, pél-
:
:
Sas
:
palsai,
iScias
:
uS¢iai,
Za igus
:
Za igiai
,,ge u
zingsniu
(:
a
mis
kumélé
Za
giai a,
despues
as
nespéju).
I§
nelaipsniuojamy
bud a dziy
(p z. :
bdsas,
kni ipscias,
méklas
,,mikius,
péscias,
ai as)
p ie eiksmiai
o man u
su
-(i)ai
gene alme-
n e
neda omi,
aciau
jy
pasaciko,
ej.:
be gédzias
:
be gédZiai.
I§
muchosskiem-
eniy bid a dziy
p ie eiksmiai
su
o man u
-(i)ai se
hacen
menos a
menudo.
Así es de
la pa e
i§
odél, que
i
plu alidad
bid a dziy
y
(p.ej.,
da iniai
su
apesagomis
-inis, -ainis, -y is,
-é as, -uo as,
p ieSdéliais po-,
p o-, p ie isi
sudu iniai)
oda no
nelaipsniuojami.
i
Dazos Más
comúnme-
n e u ilizados
Sie
iS
muchosiaskiemeniy
biid a dziy hace
p ie eiksmiai:
abeja iskai,, idu inis-
kai* mes gy énam
abeji iskai), akylai,
(:
aklinai, balzganai,
be eikalingai, ga a ai,
ge okai
(i ge okai,
e .), ki éniskai,
ligi is ai,
mélynai,
nezZmoniskai,
pa i su inixkai,
aud6nai,
sa 6 iskai,
olokai
(i oldkai,
e .),
apyblogiai,
a kampiai,,n-
uoSaliai
padék ios
(:
as is
a kampiai,
que aikai
nep iei y),
nuoda biai,-
,da b8 iai* él
muy
nuoda biai
iskg hace),
nuo akiaj
(:
p akasé
agi e
nuo akiai),
paskliuddnia-
i,nuolaidziai*
j ilei iéla
(:
paskliu6
kiadniaiji sin
emba go
knisa),
lygmaliai
(:
,ligiai
su
k aS ais
(:
ojé
puodynéje
aukq bii o
gmaliai,
Ly
aho a
o
nusligo).
'
S aipsn-
yje
nag inéj-
ami
p ie eik-
smiai su
o man-
u -(i)ai,
u ilizad-
os
Siau és
aka y
aukS aig-
iy
a mése,
iSlaikand-
iose
lie u iy
li e a u-
i inés
luga y
p iegaide
del ki éio
de la
lengua.
Tomis
a mém-
is se
habla
plo e,
es ando en e Smalininky, Vadzgi io, Gi kalnio, Ski snemunés.
12%
179
Bene es
p incipal-
men e
muchosi-
askieme-
niy
p ie eik-
smiy con
o man-
u -(i)ai,
pada y y
i8
daik a a-
diniy
bid a dz-
iy,
u in¢iy
p iesaga
-iskas.
Dalies y
p ie eik-
smiy
leksiné
eikSmé
es muy
apibend -
in a y
alejusi
desde
eikSmés
ZodZiy, i$
ku iy
ellos
hace ,
ej.:
pe kanis-
kai,,labai~
(:
pe k ini-
skai
Sdl a),
piemenis-
kai,,neap-
gal o ai,
Siniskai,,l-
abai, élniskai,,labai. :
I§ daly iy
pada y y
p ie eiks-
miy con
o man u
-(i)ai
pasaciko
nedaug. Po
kele a jy
es
a si adus-
iy i8
eikiamosi-
os y
noekiamos-
ios uSies
esamojo y
bi oyo
ca inio
iempo
daly iy, y
ambién i8
eikiam
Z ybés
daly iy, ej.:
a sakanéi-
ai,,labai
bien,
Sn@bzdan-
éiai,
Snibédanéi-
ai,
§na anéiai-
,¥gian iai;
papaikusia-
i,,labai* ( (:
iempo
padéikusiai
g ei
béga),
pagédusiai-
,,labai* (:
pélkéje
uodG
pagédusiai
da ig),
papaikusia-
i,,sma kiai*
(:
papaikusiai
Sékauja),
pasiii usiai
aikai as -
labai (:Suo
pasi i usiai
pik as),
pasélusiai,-
labai*
(:pasélusiai
misés
kdnda),
neapsdko-
mai,
g ylabai
much
(:sime ya
ybyneadk-
omai),
nesusapsa-
i,
zmes idig*
(kam:
gy u inam-
e néciama-
i),
su e amaj
(:su isam-
aj
uésida o),
nemi am,
nemi am,
nemi amé-
gal ai,
nelduk ai,
mesiké ai,
mesekai,
mesekai,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c.,
e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c., e c.,
,no en endiendo*
(:nesup as inai,
a
¢ia o d,
i klas),
a
ne bi inai (:
lékia j miés a,
sp dudzias
ne bi inai),
paka é inai,
uz ek inai.
P ie eiksmiai,
hace i8
a-kamieniy
bid a dziy,
noekiamosios
iies esamojo y
bi oyo ca inio
iempo daly iy,
y ambién eiki
iSamybés
daly iy, iene
o man a -ai;
o man a -iai
iene
p ie eiksmiai,
hace is odo
ki y biid a dZiy
i daly iy. ISj
ia cons i uye
Salia
d i ai,, i miai®i-
m y
senai,,seny ai*
di e en e
eik8me
consumidos
p ie eiksmiai
d dciai,sma ki-
ai, labai y
senai,,p ie
mucho iempo.
Es posible
cosaik , que
d aGías y
an iguas,
u edami
dis in os
o man us y
sa a ankiSkas
eikSmes, es
apa eade no is
d d as i sénas,
e i$ o o
kamieno o mi,
ku iy Siuo
iempo
in es igamaja-
me plo e ya
né a, ej.:
d dciai galéjo
apa ece
i8
*d d jas~d-
ééias; plg.
aún
d égalys?.
.
Teisybé,
i iamosi
in e mése
pasapi o
las mismas
Saknies
p ie eiksm-
iy,
pa alelag -
e iai
a ojamy
i
su
o man u
-ai,
i
su
-iai, ej.:
iSlaidai y
iSlaidziai,
ácilmen e y
le ig iai,
di e ido y
li ksmiai.
Taéiau Siose
a mése
biid a dZiai,
ku iy ie
p e eiksmiai
hace ,
no malmen e
iene d iejy
i
kamieny
i8
(a
i
u)
o mas,
ej.:
iSlaidas
i
iSlaidis,
le iguas
1
leng is,
li iksmas
y
aleg mis-
.-Tokiy
casosjy,
cuando i8
al mismo
kamieno
bid a dz-
io bi y
se hacen
p e eiks-
miai y con
o man-
u -ai, y
con -iai,
né a
Es o
mos y -
y, que y
Salia
sénas,
d ii as
seniau
da
u éjo
bi i o as
i
biid a d-
ziy
o mas,
i$ ku iy
hace
p ie eik-
smiai
seniai y
d aéiai, 2
Salia
seniai
Siau és
aka yS-
ai iy
a mése
auk
u ilizado
da
p ie eik-
smis y
nepé se-
niai, da .
plg. J.
O ebski,
G ama y-
ka
jezyka
li ewski-
ego, III,
Wa sza-
wa,
1956,
§
647.
180
No odos
Sio
o man-
o
p ie eik-
smiai en
la zona
es udia-
da aho a
iene
g e a
Zodzius,
iS ku iy
ellos
galéjo
bi i
hace ,
ej.:
nepé se-
niai,
ap ek in-
ai,
nak inai,
nesup a-
s inai,
uz ek in-
ai,
sausgéla-
i, saussai,
be piliy* (:
odo
kdulus
gélia
sausgéla-
i),
sausmi -
kai,
sausmi -
kai, be g*
(
is k i dl-
ug j
spi i gm-
i kai).
Es o
mos y -
y, que al
menos
pa e Sig
p ie eik-
smiy
galéjo y
ne u é i
su
Saknies
biid a d-
Ziy o
daly iy y,
al bu ,
su gido
nue a
según ya
esandius
Sio
p ie eik-
smiy
da ybos
ipo
ejemziu-
s. Si
p ie eik-
smías
con
o man-
u -(i)ai y
es án
bu e
bud a d-
Ziy
be a dés
giminés
ienaska-
i os
ie inink-
ai®, es
úl imos
ejempZi-
as, y
ambién
odos
p ie eik-
smías i$
daly iy,
indica que
éliau
p ie eik-
smiy
da yba
galéjo
yk i
sa a an-
kiSkai, .
y.
o man -
as -(i)ai
ue
añadiénd-
ose
di ec a-
men e a
bid a dz-
io o
daly io
kamieno.
Kad
algunos
o man-
o -(i)ai
p ie eik-
smiai i8
ik o
galé y
bi i
naujesni
da iniai,
i8 pa es
indica y
jy
apibend -
in as
gal ininis
ki éiawi-
ng
(abygaliai,
abySaliai,
abypusia-
i). o o un
p ie eik-
smiy son
u ilizad-
os y
p ielinks-
niSkai,
ej.:
abygaliai
(:na@mas
j eng as
abygaliai
y ellos
gy éno
aby galiai
namo),
abypusiai
(: kélias
médziais
nusodj -
as
abypusiai
y
abypusiai
kélio
s o éjo
ka ei iai),
abySaliaj
(:abysali-
aj
élia os
nukabiné-
os y aby
Siyiai
kélio
s o éjo
masinos).
Ti iamisi
enma ce-
se pasee
y algunos
j a din-
és
Saknies
p ie eik-
smiy,
u inéiy,
a
di e enc-
ia de isy
ki y Sio
ipo
da iniy,
i ap -
adj
o man-
a -ai, ej.:
kaddi,,se-
niai
p aei yj-
e, ik di
(i
ik dis),
isdi, né
S di né
an di (:
mes j
éiipes j
jk i e, o
jiné S di
né an di).
A Sio ipo
p ie eik-
smiy
según su
da iba y
ki ia ima
a ibuíni
y algunos
Sakninio
ki ia imo
p ie eik-
smías,
como
pi mai (i
pi mdi,
e .),
ápido (i
g ei ais,
g ei ),
pé nai,
uzpé nai
(i
dzZpe n-
ai). Dalis
p ie eik-
smiy es
u ilizada
lie u iy
li e a ii -
inéje
kalboje,
en o as
a mése
y
ieusius-
ya
aS uos,
sólo
y iné y
me idiné-
ye
lie u iy
kalbos
a miy
en pa e
del plo o
y
li e a ii -
inéje
kalboje
algunos
jy son
supues i-
dos con
i aga-
le
p iegaide
( i ap-
adé
p iegaidé
j
i aga-
le galéjo
iS i s i
ak u iniy
gali,
Siyiniy
ak éjimo
ime plg.
Ik.
jié<jie,
ués< d-
os i
i iamo-
jo plo o
ie, ellos,
juo,
jd~ja,
ka @
~ka a,
ands ~
ands,
Si gs ~
Si as y
pan.5).
Algunos i8
miné y
p ie eik-
smiy
a mése
iene aún
y
g e imin-
es
o mas
con
p idé in-
émis
gal iném-
is, p z. :
Salia
kaddi,
pi mdi,
pé nai y
kaddis,
pi mdis,
pé nais
(-s Gia
galéjo
bi i
p idé as
y
muchosi-
skai os
jnaginin-
ko
pa yzdzi-
u).
T i ap -
adis Siy
p ie eik-
smiy
galiiniy
ki cia i-
mas, y
ambién
g e imin-
és jy
o mas,
has a
Siol
plan e
kalbinink-
ams
abejoniy
del sus
kilmés®. 3
Pig. J.
Endzelyn-
as, Bal y
kalby
sonsi y
o mas,
Vilnius,
1957, §
424; J.
O ebski,
G ama y-
ka..., III, §
656. 42 . Z.
Zinke iéi-
us,
Lie u os-
iy kalbos
j a dZiu-
o iniy
bid a dZ-
iy
is o ijos
b uoZai,
Vilnius,
1957, p. 22,
24. 5 Z . E.
G ina ec-
kiené,
Li uiy
kalbo y -
os
klausimai,
. 1,
Vilnius,
1957, p.
153, 157,
158; plg.
10.
Ceuxyc,
Tosop
cesepo-s-
anaqunix
Kancos,
aBpTope-
d. AHCC.,
Buapnioc,
1955, p. 8.
6
Pig.
J.
Endzelins,
La ieSu
alodas
g ama ika,
Riga,
1951,
§
473;
J.
O ebski,
G ama y-
ka..., III, §§
657658.
181