LPB
as
DeNie
UL
he
AY
LY
Bs
ONS
ih
By
KES
ik.
O-$.
R AsT
DOA
LLETUVOS
TSR
MOKSLY
AK
ADEMIJIA
SIMONAS
DAUKANTAS
—
LIETUVISKOS
GRAMATINES
TERMINIJOS
PRADININKAS
A.
BALASAITIS
I ai iapusi ka
eikla
Simonas
Daukan as
(1793
—
1864)
y a
nusipelnes
ieno
i
Zymiausiy
XIX
a.
pi mosios
pusés
lie u iy
s ie éjy
a da.
Iki
Siol
lie u iy
li e a-
i os
i
is o ijos
eikaluose
nuS ie iami
i
akcen uojami
jo
nuopelnai
is o ijos,
li-
e a i os
i
au osakos
s i yse.
Ne
maziau
eikSmingi
S.
Daukan o
da bai
lie u iy
kalbo y oje
kol kas
maZai
enag iné i.
Siame
s aipsnyje
apZ elgsime
S.
Daukan o
pas angas
ku i
lie u iska
g ama ikos
e minija.
Moksling
i
S ie iamaja
eikla
S.
Daukan as
p adéjo
da
s udijuodamas
Vil-
niaus
uni e si e e.
Susip a e
lie u iai
s uden ai
XIX
a.
p adzioje
gal ojo
apie
lie u-
iskas
idu ines
mokyklas
i
lie u i8kus
ado élius,
apie
liaudies
S ie ima
gim aja
kalba.
Veikiamas
populia iy
liaudies
S ie imo
i
au inés
kul i os
ki imo
idéju,
bisimasis
mokslininkas
ienu
i8
sa o
eiklos
iksly
laiké
liaudZiai
p ieinamos
& ie-
Siamosios
li e a i os,
lie u isky
ado éliy
engima?.
Tai
odo
S.
Daukan o
i8leis-
os
e s inés
i
o iginalios
knygelés
apie
bi es,
ugni,
sodus,
paSa iniy
Zoliy,
apyniy,
abako
auginima
i
k .
S.
Daukan as
engé
i
ado élius
bisimoms
lie u iskoms
mo-
kykloms.
Jis
iSleido
lo yny
kalbos
g ama ika
,,P asma
lo yny
kalbos“
(1837)?,
ch es oma ija
su
Zodynéliu
,,Epi ome
his o iae
sac ae“
(1838)
i
lie u iy
kalbos
ele-
men o iy
,,Abécélé
lie u iy
kalnény
i
Zemai iy
kalbos“
(1842)°,
Be
o,
y a
iSlikes
jo
suda y o
didziulio
lenky-lie u iy
kalby
zodyno
ank aS is,
p adzia
lie u iy-lo-
yny
kalby
Zodyno
i
ki os
leksikog a inés
medziagos*.
Remdamiesi
g ama ika
i
elemen o iumi,
apibiidinsime
S.
Daukan o
nuopelnus
lie u iu
g ama ikos
e mini-
jos
o ma imuisi.
Pi miausia
kele as
Zodziy
apie
»P asma
lo yny
kalbos“.
IS
pa adinimo
a odo,
kad
Sioje
129
puslapiy®
knygeléje
dés omi
ik
lo yny
kalbos
g ama ikos
dalykai.
Ta-
Giau
jos
au o ius,
umpai
supaZindines
skai y oja
su
lo yny
kalbos
ga synu,
kalbos
da-
limis,
p ieS
p adédamas
dés y i
daik a a di,
pas aboje
Si aip
mo y uoja
mediZiagos
pa-
*
Z .
Lie u iy
li e a i os
is o ija,
I
( ed.
K.
Ko sakas),
Vilnius,
1957,
p.
478.
*
P asma
o in
kalbés
pa asze
K.
W.
Myle,
Pe apilis,
1837
;
oliau
,,P asma*.
*
Abece a
lij uwi -kalniend
i
Ziamaj id
kalbos..
-»
Pe opilie,
1842;
oliau
,,Abécélé“.
*
Z .
J.
K uopas,
S.
Daukan o
leksikog a iniai
da bai,
»Lie u iy
kalbo y os
Klausimai*,
IV,
Vilnius,
1961,
p.
301—317.
®
,,P asmos*
puslapiy
nume acijoje
y a
apsi ikimas,
ie oje
121
puslapio
iSspausdin as
112
i
oliau
él
i8
eilés
113
i
k .
Nume acija
baigiama
120
puslapiu.
Taigi,
ig
ik yjy
,,P asma“
y a
129
Pp.
knyga.
203
eikima ado élyje:
,,...dél
labiausio
pe manymo
lo yny
kalbos
iXguldysiu
pi ma
Zemai iy
kalbos
lankuo ines,
a ba
deklinacijas,
nes
gi
kiek ienam
daug
leng esniai
y a
s e imos
kalbos
moky is,
Zinan
sa osios
isus
iSgalius,
odél
jog
gali
palygin i
anied i
a p sa es
i
egé i,
kuomi
iena
nuo
an os
i ai uoja“*.
Laikydamasis
Sio
p incipo,
S$.
Daukan as
pla iai
ap aSo
sa o
gim osios
aka iniy
Zemai iy
a més
daik a a dziy
linksnia ima,
eiksmaZodZiy
asmena ima,
ski damas
am
eikalui
be eik
puse
iso
ado élio:
i§
129
puslapiy
lie u iy
kalbos
dalykams
,,P asmoje*
ski a
53
puslapiai.
Be
o,
ai8kindamas
lo yny kalbos
ga syna,
jis
lygina
ji
su
Zemai-
ciy
a més
ga sais.
Apibiidindamas
lo yny
kalbos
eiksmaZodZiy
sky ius
i
kai yba,
d iejy
puslapiy
pas aboje
aiskina
lie u iy
kalbos
eiksmaZodZiy
eikSmines
ski y-
bes,
ju
laiky
gausuma’.
Taigi,
,,P asma“
y a
i
umpas
lie u iy
kalbos
ado élis,
ku iame
pi ma
ka a
lie u iSkai
iSdés y i
lie u iy
kalbos
(au o iaus
gim osios
a-
ka iniy
Zemai iy
a més)
mo ologijos
pag indiniai
dalykai
i
suda y i
lie u i8ki
g ama ikos
e minai.
Iki
ol
lie u iy
kalbos
g ama ikos
bu o
aSomos
lo yniSkai
a ba okiSkai,
o
e minai
jose
bu o
a ojami
lo yniSki. Tiesa,
ned asiy
bandymy
ku i
lie u ikus
g ama ikos
e minus
bu o
jau
i
iki
S$.
Daukan o
,,P asmos“.
Kele a
su
skai ymu
i
aSymu
susijusiy
sa oky
lie u i8kai
pa adino
K.
Nezabi auskis
sa o
elemen o-
iuje
,,Naujas
mokslas
skai ymo“
(1824)8,
bi en :
skai y inés
,, aidés“,
balsinés,
a ba
balsininkés,
,,balsés“,
d ibalsinés
,,d ibalsés“*,
pusbalsinés
,,p iebalsés“.
Kai
ku iy
lenkiSky
e miny
e s inius
a i ikmenis
skliaus eliuose
pa eiké
i
K.
Kasa-
kauskis
lenkiSkai
pa aSy oje
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
,,Kalb éda
lieZu io
Zemai-
iSko“
(1832)*.
Nepaisydamas
lie u iy
kalbos ZodZiy
da ybos
sa i umo,
K.
Kasa-
kauskis
e minus
e gigkai
e é
i§
lenky
kalbos.
Daugumas
jo
e s iniy
naujada y’
ne yke,
p z.:
pa balsés
(:
samog oski)
,,balsés“,
skai lius
daugingas
(:liczba
mnoga)
»daugiskai a“,
susmulkin iniai
a dai
(:zd obniale
imiona)
,,mazybiniai
daik a a -
dziai“,
Zingsniai
(:s opnie)
,,laipsniai“,
daik ininkas
(:
zeczownik)
,,daik a a -
dis“,
p ipul ininkas
(:
p zymio nik)
,,bid a dis“,
p asuk ojis
(:
wyk zyknik)
,,jaus-
ukas“,
Zodis
(:
e bum,
slowo)
,, eiksmazodis“
i
k .
Tik
kele as
jo
e iniy
p i-
gijo
i
daba
ebe a ojami:
balsés,
d ibalsés,
aukS esnis
||
aukSciausiasis
(laipsnis),
sudé iniai
Zodziai.
S.
Daukan ui,
ski ian iam
sa o
ado élius
bisimai
lie u i8kai
mokyklai,
ele-
men o iuje
i
g ama ikoje
iipéjo
lie u i8kai
pa adin i
isas
nag inéjamas
g ama i-
kos
sa okas
i
uo
aip
pa
pa ody i,
kad
i
lie u iy
kalba
galima
aSy i
mokslo
ei-
kalus.
Tam
eikéjo
suda y i
nemaZai
naujada y.
,,P asmoje“
pa a o i
ik
keli
ki u
au o iy
suda y i
a
a o i
e minai
(p z.:
balsés,
auks esnysis
||
auksciausiasis
(laips-
nis),
laikas,
sudé inis
(j a dis),
,,Abécéléje“
da
d ibalsés),
o
isi
ki i
,,P asmos“
i
,,
Abécélés“
e minai
(i8
iso
apie
150)
y a
pa ies
S.
Daukan o
suda y i.
*
Z .
,,P asma“,
p.
11.
Ci a os
i
e minai
pa ogumo
sume imais
a8omi
daba ine
a8yba.
Fone inés
a mybés
suli e a i in os.
z
?
Siekdamas
pa ody i
,,pla uma
i
aiSkuma
Zemai iy
kalbos“,
S.
Daukan as
kai
ku
j
pa a-
digmas
j auké
i
ne a ojamy
laiky
o my:
bisiu
esas,
baciau
esqs,
pa ipinamyjy
eiksmazodziy
bidin i
(bi i),
b aukin i
(b auk i)
i
k .
®
Naujas
mokslas
skay ima
diel
maZi
waykii
Zemaicziu
y
Lie uwos...
pa
Kaje ona
Nieza-
bi awski,
Vilniuje,
1824.
*
G ama ika
jezyka
li ewskiego
Ka b ieda
leZuwio
Ziamay iszko
p zez K.
K
ossakowskie-
go,
Wilno,
1832.
204
»P asmos“
e minai
pa eikiami
ema i8kai,
pag indu
iman
lo yniskus
e mi-
nus.
Skai iai
odo
puslapius,
ku iuose
jie
a ojami.
G amma ica
—
kalbos
mokslas,
a ba
g ama ika
7,44,113
||
p asma
1.
Li e a
—
odbalsé
12,74,112
||
odbalsa
3,
5, 6,
7,24;
ocales
—
balsés:
umpos
i
pa elkinos
4;
consonan es
—
gaudés
4:
labiales
—
lipinés
5,
den ales
—
dan inés
5,
gu u ales
—
ge klinés
5,
liquidae
—
sklidziosios
5,
mu ae
—
kimiosios
5;
diph hongi
—
g e balsés,
a ba
d ekezés
4;
sylla-
ba
—
balsiiné'®
6,38,43,63.
Augmen um
—
an augas
50,52,87
||
an auga
48,61,85;
e mina io
—
baigimas
114;
composi-
a
—
p ydu iniai
9
||
sudu iniai
zodziai
115:
simplicia
—
iS isiniai
9,
p imi i a
—
p adiniai
9,
pi -
mu iniai
112,
de i a i a
—
kel iniai
9.
Pa es
o a ionis
—
kalbos
dalys
7:
lexibiles
—
lankiosios
7,
in lexibiles
—
nelankiosios
7.
Nomina
—
a dai
7;
e ba
—
eik odZiai
7;
pa iculae
—
paSalpos
7;
nomen
subs an-
i um
—
daik a a dis
9:
p opium
—
ik asis
9,
appela i um
—
pap as inis
9,
a ba
isuomenis
9,
commune
—
isuo inis
9;
nomen
adjec i um
—
a das
bidinis
8,
a ba
bad a dis
8,16,33,38
||
bad-
odis
36,37:
y iskiniai
|
mo ixkiniai
||
idu iniejai
bid a dziai
33,
,, y iskos,
mo e iSkos,
be a dés
giminés
bid a dziai*;
adjec i a
nume alia
—
bad a dziai
lykiniai
39
,,skai a dziai*:
ca dinalia
—
pama iniai
39,
o dinalia
—
paka ciniai
40,
dis ibu i a
—
skaidiniai
40,
ad e bia
nume alia
—
pozodziai
lykiniai
40.
P onomen
—
j a dé
8:
p onomina
inde ini a
—
a dés
abelnosios
20,
de ini a
—
aiskiosios
21
»i a dziuo iniai
j a dZiai“,
pe sonalia
—
a dinés
42,
simplicia
—
is isosios
42,
composi a
—
su-
dé inés
42,
Ve bum
—
eik odis
8:
e ba
inchoa i a
—
eik odziai
p adiniai
8,113,
equen a i a
—san-
kiniai
8,113,
impe sonalia
—
neasabiniai
119,
ac i a
—
eikiniai
45,
passi a
—
a kaliniai,
a ka-
laujq
45,
deponens
—
eika kalaujgs
45,
e bum
subs an i um
—
pasalpos
eik odis
47,
pasalpinis
95,
paselpinis
114,
pa icipium
—
eik od a dis"*
8,60,
pa icipia
ac i a
—
eik od a dziai
eik i-
niai
73,
passi a
—
a kaliniai
81,
i egula ia
—
nea inkan ieji
113.
Ad e bium
—
yeik odaiskis
8,117.
P aeposi io
—
p y a dé™®
112,116
||
pi msk iejis
8:
p aeposi iones
—
skaidziosios
112,
skai-
dinés
p y a dés
113,
p ae ixae
—
neskaidziosios
p y a dés
112,
neskaidinés
p y a dés
116;
p ae ixae
e bo um
—
p ydu ai
20.
Conjunc io
—
jungé
8
||
junginé
113:
copula i ae
—
ke giandiosios
113,
disjunc i ae
—
skai-
dinés
114,
condi ionales
—
a unkinés
114,
ad e sa i ae
—
p ieSinginés
114,
concessi ae
—
su in-
kanéiosios
114,
causa i ae
—
p iezas is
odancios
114,
conclusi ae
—
yi inés
114,
o dina i ae
—
*
pa édy inés,
In e jec io
—
ai é,
a ba
deja
9;
deja imas,
a ba
aiciojimas
||
ai e éjimas
114.
Subjec um
—
eikéjas
45.
Nume us
—
skai lius,
a ba
Iykis
10:
singula is
—
ien inys
lykis
10,
ienlykis
14,24,43,
plu a-
lis
—
dauginis
lykis
10,
dauglykis
14,24,43,
dualis
—
keima inis
lykis
14.
Genus
—
ly is
9:
masculinum
—
yy igka
9,
emininum
—
mo iska
9,
neu um
—
idu i-
nioji
9.
Declina io
—
lankuosena
9
||
lankuo iné
12
||
sk a ma
12;
casus
—
linkis
9:
nomina i us
—
kaslinkis“*
10,
gene i us
—
kienolinkis
10
—
da i us
—
kamlinkis
10,
accusa i us
—
eiklinkis
10,
oca i us
—
dejoslinkis
10,
localis
—
ie linkis
11;
casus
ec i
—
Jinkiai
s adu iniai
11.
G ada io
—
/aip osena
38;
g adus
—
laipsnis
39
||
daipsné
112:
posi i us
—
Iygiasis
38,
compa-
a i us
—
aukS esniasis
38,
supe la i us
—
auksdiausiasis
38,
isy
aukSdiausiasis
38.
Tempus
—
/aikas
51;
p aesens
—
esan esis
51,
impe ec um
—
p aejes
51,
impe ec um
con-
sue udinis
—
{p a inis
53,
pe ec um
—
p aejusiasis
53,
plusquampe ec um
—
seniai
p aejusiasis
%
,,P asmos“
3
p.
iena
ka a
pa a o a
i
o ma
balsiinys
(daugiskai os
a dininkas).
+
38
p.
iena
ka a
pa a o as
dis
e minas
sukeis ais
komponen ais
—
od eik a dziai.
*
8
p.
iena
ka a
pa a o a
o ma
p ie a dé.
.
‘*
Ne e ai
,,P asmoje“
a ski i
linksniai
adinami
aip
pa
i
skai iais,
pyz.:
4
linkis,
1
linkis
i
pan,
205
Sie
e minai:
Jaikas,
d ika
,,skiemuo“,
baigimas
,,galiné“,
ix isiniai
(ZodZiai),
pa-
Salpos
,, a nybiniai
zodziai“,
an augas
,,p iesaga“,
deja imas,
a ba
aiciojimas
,,jaus-
ukas“,
dings is
,.nuosaka“,
a en is
laikas
»bisimasis“,
p ydu ai
,,p ae ixae
e bo-
um“,
ien inys
(lykis)
,, ienaskai a“,
keima inis
(lykis)
,,d iskai a“
i
k .
Ga su
aSiy
e minai
aip
pa
inekamosios
kalbos
biid a diiai:
lipinés
||
dan inés
|]
ge k-
linés
|/
kimiosios
||
nosinés
(gaudés).
Snekamosios
kalbos
Zodzius
S$.
Daukan as
p i aiké
i
Sioms
aSinéms
sa okoms
eiks i:
iS isiniai
Zodiiai,
ik asis
a das,
aixkio-
sios
(i a dés)
,,de ini a“,
is isosios
(i a dés)
,,simplicia“,
s ambiosios
|!
smulkio-
sios
( odbalsés)
,, aidés“,
uoj impinis
eikimas
,,ac io
con inua“.
Apsk i ai,
S.
Daukan as,
ku damas
e minus,
naudojosi
i
sa o
a més zodziu
da ybos
galimybémis.
Zemai¢iams
biidinga
p iesaga
-sena,
u in iq
okiqa
pa
eiks-
me,
kaip
i
-imas
(plg.,
k ioksena
.k iokimas,
ékimas“,
/éksena
,,lékimas,
sma kus
bégimas“,
sésena
»éjimas“),
jis
a ojo
i
e minuose,
p z.:
Jankuosena
,,linksnia-
imas“,
/aip osena
slaipsnia imas“,
Jaikuosena
,,asmena imas“.
Su
Sia
p iesaga
S.
Daukan as
suda é
i
daugiau
naujada y,
p z.:
aukausena
,aukojimas“,
g iesena
»g obimas“,
ka iausena,
Jaunikausena,
me gausena
i
k .
Kaip
ma y i
i8
pa eik o
e miny
sa aSo,
S.
Daukan as
s engési
suda y i
iS isai
lie u ik4
g ama ikos
e minija.
Ne
pa i
g ama ikos
e mina
jis
pa adino
lie u isku
p asma*®,
ku j
ki uose
a’ uose
a ojo
,,sup a imo“
eik3me,
p z.:
,,
Mo iskosios.
e pé,
audé
i
dazé
sa o
d obes
i
milus
iai iomis
ba omis
né
nuo
ko
nemokomos,
paciy
dazy émis
sa o
p asma.
Smuikomis,
a ba_sk ipyéiomis,
aip
pa
smuika o
sa o
p asma“'s,
Vie oj
uo
me u
i
da
éliau
a o os
e s inés
bid a dinés
kons ukcijos
lie u iskas
liezu is,
lie u iska
kalba"?
S.
Daukan as
am
eikalui
daZniausiai
a ojo
bidinga
kilmininka,
pyz.:
P asma
lo yny
kalbos,
,,dél
labiausio
pe manymo
|o-
yny
kalbos
ixguldysiu
pi ma
Zemaiéiy
kalbos
lankuo ines*
i
pan.
S.
Daukan o
g ama inés
e minijos
g ynuma,
lie u iskuma
odo
i
ai,
kad
jis
engé
s e imybiy,
o
jei
i
a ojo
jas,
ai
ik
isigaléjusias
Snekamojoje
kalboje
i
nesugal ojes
joms
lie u isko
a i ikmens,
o
gal
laikydamas
sa u
a
bend u
Zodziu.
IS
Snekamojoje
kalboje
a o y
s e imybiy
g ama ikos
e minams
panaudo a
os
kele as,
p z.:
abelnosios
(i a dés)
,,inde ini a“,
asaba
»pe sona“,
neasabiniai
,,im-
pe sonale“,
abelniné
(dings é)
»in ini i us“,
( eikimas)
abelnas
,ac io
inde e -
mina a“.
*8
1935
m.
i8leis ame
S.
Daukan o
»Biide™
Sis
Z0dis
edak o iaus
laikomas
y iskosios
giminés
i
aSoma
,,sa o
p asmu*.
Tai
pada y a,
u
bi ,
dél
o,
kad
i
o-
kamieniy,
i
a-kamieniy
a da%o-
dziy
jnagininko
galiiné
S.
Daukan o
aSoma
ienodai
(nes
jo
a méje
ienodai
i
a iama),
P z.:
waiszino
kep é
mesé,
dound
joudé
i
P as é
min ,
jauné
b
,
o
a pé
i
pan.
Rank aS inéje
medzia-
goje
Zodynui
S.
Daukan as
pa eiké
sio
Zodzio
i
a dininko
o ma
p asma
—
nuomoné,
ingenium.
Mo e iSka
Sio
Zodzio
gimine
ody y
da
i
i8yes inis
daik a a dis
p asmena,
p z.:
Taip
pagal
mano
P asmenos
is
pasakiau,
kq
apie
jaunas
augymes
bu o
galima
pasaky i
(Pamokslai
apie
sodnus,
1849,
p.
26).
16
Z .
S.
Daukan as,
Rink iniai
aS ai,
1955,
p.
205.
I.
Simonai y és
aS uose
Zodis
p asma
a ojamas
,,i8mislo,
iSmonés“
eikSme,
p z.:
,,Cia
jau
nei
iké i,
nei
jsi aizduo i;
aisku,
kad
ai
ne
0,
@
ienos
E més
p asma
i
da bas.
I
sakyk
u
iens
Zmogau,
p ie
kokiy
minéiy
pa einama“
(I.
Simonai y é,
Ra g ai,
.
1,
Vilnius,
1957,
p.
401).
Pyz.:
K.
Kasakauskio
»»Kalb éda
lieZu io
Zemai igko“
(1832),
S.
S ane idiaus
»[ umpas
pamokymas
kalbos
lie uyiskos
a ba
Zemai i8kos"
(1829),
J.
Ju&kos
»Kalbos
lie u iiko
lieZu io“
(1861)
i
k .
207
Ma ome,
kad
S.
Daukan as
pasi inko
eisinga
e miny da ybos
kelia,
bi en ,
suda inédamas
naujada us,
daugiausia
émési
liaudies
Snekamosios
kalbos
Zodziy
da yba.
Dél
o
jo
e minai
sup an amesni,
sklandesni,
negu
K.
Kasakauskio
e -
giski
e iniai.
Taigi,
S.
Daukan a
eikia
laiky i
samoningu,
eisingai
sup a usiu
e miny
da yba
lie u iSkos
g ama inés
e minijos
p adininku. Bu Zuazijos
aldymo
laikais
Lie u oje
S.
Daukan o
kalbinis
palikimas
nebu o
nag inéjamas
i ,
u
bi ,
dél
o
pi muoju
lie u iy
kalbinés
e minijos
ki éju
klaidingai
bu o
laikomas
A.
Ba-
anauskas'®,
Tu in
gal oje
kalbinius
$.
Daukan o
da bus,
lie u iskos
ling is inés
e minijos
p adZia
i8
XIX
a.
pabaigos
eikia
nukel i
i
anks esnius
laikus,
bi en
i
XIX
a.
ke i a
deSim me i.
Ta iau
dél
nepalankiy
poli inio
i
kul i inio
gy enimo
salygy
S.
Daukan o
,P asma“
negaléjo
su aidin i
sa o
aidmens.
Lie u iskos
mokyklos,
ku ioms
ji
bu o
ski iama,
XIX
a.
nebu o
js eig os.
Todél
i
,,P asmos“
e minai
negaléjo
plagiau
paplis i, nes
ji
nebu o
a ojama
ado éliu
i
bu o
pami S a.
Lie u iskai
kai
ku ie
dalykai,
aip
pa
i
lie u iy
kalbos
ku sas
bu o
p adé as
dés y i
po
30
me-
y
(1867
m.)
ik
Kauno
kunigy
semina ijoje,
ku ios
dés y ojai
A.
Ba anauskas
i
K.
Jaunius
pa ys
émé
suda iné i
lie u i8kus
ling is inius
e minus,
naudodamiesi
A.
Sleiche io
a F.
Ku Sai io
g ama ikomis
i
ik
iena
ki a
ge ai
suda y a
pe im-
dami
i8
S.
Daukan o
,,P asmos“.
Si
knyga,
kaip
lo yny
kalbos
ado élis,
uo
me u
jau
bu o
sunkiai
p ieinama
dél
maZo
egzemplio iy
skai iaus
i
ypa
dél
a miSku-
mo.
XIX
a.
pabaigoje,
kai
lie u iy
li e a i iné
kalba
o ma osi
aka y
aukS ai iy
a més
pag indu,
,,P asma“
nebebu o
inkama
i
kaip
lie u iy
kalbos
ado élis.
Kokie
S.
Daukan o
nuopelnai
lie u iSkai
ling is inei
e minijai?
Pi miausia,
jo
samoningos
pas angos
aSy i
lie u iSkai,
pa yzdys
élesniems
kalbiniy
da by
au-
o iams.
Dalis
$.
Daukan o
e miny
a odé
p iim ini
i
ki iems
lie u iy
kalbos
g a-
ma iky
au o iams.
Tokius
pa
a
ik
kiek
modi ikuo us
,,P asmos“
i
,,Abécélés“
e minus
a ojo
i J.
JuSka
,,Kalbose
lie u iSko
lieZu io“
(1861)
i
,,Lie u iSkoje
kalb édéje“
(1862):
abelniné
||
liepiandioji
||
linké iné
||
eiskiné
désmé,
ai e éjimas,
asaba,
a einansis
||
a eisiansis
laikas,
daik a a dis,
gaudzios,
laikuosena,
linkis,
ly is,
pabaiga,
odbalsé,
ienlykis;
M.
MieZinis
,,Lie uyiskoje
g ama ikoje“
(1886):
abel-
niné
||
liepian iné
|/
linkinéioji
||
eikS iné
désmé,
asaba,
bid a dininkas,
d ispuogis,
ilsinas,
ke gé,
klausinis,
laikuosena,
lanks ysena,
linkis,
p ie a dés;
i
K.
Jaunius
,Lie u iskame
kalbomokslyje“:
an auga,
a ba
p ydu a,
biid a dis,
esan ysis
|/
p aéjusis
laikas,
jungé,
lanks ymas
,,linksnia imas“,
eikéjas.
Ta iau
ne
isi
i8
Siu
e miny
jsigaléjo,
iéjo
j
li e a ii inés
kalbos
a osena,
nes
i
S.
Daukan o,
i
éles-
niyjy
au o iy
kalbiniai
da bai
uo
me u
negaléjo
bi i
pla iau
Zinomi
i
a ojami
kaip
ado éliai.
IS
S.
Daukan o
suda y y
a
a o y
e miny
élesniy
au o iu
bu o
a ojami
i
isigaléjo
Sie:
daik a a dis,
bid a dis,
umpieji
balsiai
(S.
Daukan o
umpos
bal-
48
Z .
Lie u iskoji
enciklopedija,
.
Il,
sk.
1181,
ku
aSoma:
,,
Jis
(A.
Ba anauskas.
—
A.B.)
y a
pi masis
lie u iskos
g ama inés
e minologijos
kii éjas,
senosios
g ama ikos
asy os
lo yniskai
i
okiskai.
Jo
balsis,
liemuo,
bid a dis,
skai a dis,
sakinys,
a’yba,
a mé...
uojau
isuo inai
p igijo“,
Ma ome,
kad
oks
eiginys
nea i inka
is o iniy
ak y.
Be
o,
ne
isi
cia
paminé i
e minai
y a
A.
Ba anausko
da bas,
Jau
S.
Daukan as
a ojo
balsé,
bad a dis.
Tuo
a pu
,,Lie u-
yiskosios
enciklopedijos“
VI
.,
ku
aSoma
apie
S.
Daukan a,
jo
,,P asma“
pla iau
neap a iama
i
apie
e minus
nekalbama
(Z .
sk.
144—145),
208
sés),
isy
auks iausiasis
laipsnis,
dan iniai
||
lipiniai
||
nosiniai
(p iebalsiai),
kalbos
dalys,
sudu iniai
Zodziai,
sudu iniai
laikai,
y iskoji
||
mo e iskoji
(giminé).
Sie
pag indiniai
g ama ikos
e minai,
$.
Daukan o
suda y i
nepalankiomis
salygomis
aug i
lie u iy
nacionalinei
kul i ai,
i
y a
dalis
jo
nuopelny
lie u iy
mokslinei
e -
minijai
(y a
p igijusiy
i
daugiau
jo
naujada y
i8
is o ijos,
en og a ijos)
i
li e a i-
inés
kalbos
o ma imuisi
apsk i ai.
CHMOHAC
JAYKAHTAC
—
OCHOBONOJIO)KHHK
JIMATOBCKOA
TPAMMATHYECKON
TEPMHHOJIO HK
A.
BAJIALJAHTHC
Peswme
Cumonac
JlayKan ac
(1793—
1864)
—
oaMH
m3
BBIAaioMHxcA
AMTOBCKHX
mpocse u eseli
1
yueHBIX
MepBoli
nonoBHHbI
XIX
8.
On
Hanucaa
MHo o
nonyaspuBIx
pa6o
H3
O6AacTH
HCTOpHH
H
s Ho padan
Jlu ssi.
B
nepnog
npo6yxK eHHA
HalMOHaNbHOTO
CcaMOCO3HaHHA
JIMTOBCKOTO
Ha-
poaza
pyau
C.
TayKau aca,
HanMcanible
Ha
poqHOM
A3bIKe,
CHTpamH
BeCbMa
NOAOXKHTeABHYIO
pow b.
Kpome
o o;
OH
uMeeT
3acy H
HB
O6aCTH
AWHTBHCTHKM
M
Me a o MKH:
cocTaBAsaA
COBapH,
BIepBHIe
Ha
JMTOBCKOM
ASbIKe
H3/a1
TpaMMaTHKy
aTHHCKO O
s#3bIKa
,,P asma
lo yny
kalbos*
(1837).
SacayxKUBaeT
BHHMAaHHA
OHA
W3
OOnacTel
AeaTenbHOCTH
C.
7laykan aca
—
e o
ca0Bo-
TBopuec Bo.
Bea
Aa
To o,
UTOObI
MHCaTb
yYeGHHKH
Ha
THTOBCKOM
A3HIKe,
HAO
ObI Io
cos
1aBaTb
cneuHabHyi0
TepMAHO.O HIO,
HOO
BCe
AHMTOBCKHe
TpaMMaTHKH,
43aHHBIe
Jo
To o
BpeMeHH,
6x1aH
HallMCaHbl
Ha
JATHHCKOM
HJ
HEMeILKOM
s13bIKax.
B
ynomsanyToii
aTHHCKoli
pamMaTuKe
H
6yk-
pape
,,Abécélé**
(1842)
C.
laykan ac
co3
a1
oKo0
150
AMTOBCKHX
AMHTBHCTHYeCKHX
TepMHHOB.
Muo ne
43
HHX
GuiIM
y1auHBIMH
H
yNOTpeOAATMCh
Apy HMH
aBTOpaMH
AHTOBCKHX
paMMaTHK
(1.
Ou koli,
K.
Aymiocom),
a
axue,
kax
daik a a dis
,,ama
cymlecTBHTebHOe™,
bad a dis
,,uMsa
npula a enbHoe™,
laipsnis
,,c eneub
cpasuenua“,
kalbosdalys
,,sac u
pew“,
sudu iniai
Zodziai
»,CIOKHIe
cloBa,
umpieji
balsiai
,,KpaTkHe aacuble
u
Ap.
TBEpAO
BOWITH
B
WHTOBCKH
aH-
TepaTypHbli
A3bIK
HM
yNOTpeOAIOTCA
HB
HacTosWee
Bpema.
Tlos oMy
Ha4ayIoM
AHTOBCKOi
AHH-
FBUCTHYCCKOH
TepMHHOMOFHH
Ha o
CHHTaTb
NepBy
10
NoAOBHHY
XIX
B.,
ee
ocHOBONOTOKHUKOM
—
C.
Jlaykan aca,
a
ne
A.
Bapanayckaca
(1835-1902),
Kak
90
neaa iocb
Zo
cHx
nop.
14,
U sak.
N ,
174
