Simonas Daukantas – lietuviškos gramatinės terminijos pradininkas

LPB as DeNie UL he AY LY Bs ONS ih By KES ik. O-$. R AsT DOA LLETUVOS TSR MOKSLY AK ADEMIJIA SIMONAS DAUKANTAS — LIETUVISKOS GRAMATINES TERMINIJOS PRADININKAS A. BALASAITIS I ai iapusi ka eikla Simonas Daukan as (1793 — 1864) y a nusipelnes ieno i Zymiausiy XIX a. pi mosios pusés lie u iy s ie éjy a da. Iki Siol lie u iy li e a- i os i is o ijos eikaluose nuS ie iami i akcen uojami jo nuopelnai is o ijos, li- e a i os i au osakos s i yse. Ne maziau eikSmingi S. Daukan o da bai lie u iy kalbo y oje kol kas maZai enag iné i. Siame s aipsnyje apZ elgsime S. Daukan o pas angas ku i lie u iska g ama ikos e minija. Moksling i S ie iamaja eikla S. Daukan as p adéjo da s udijuodamas Vil- niaus uni e si e e. Susip a e lie u iai s uden ai XIX a. p adzioje gal ojo apie lie u- iskas idu ines mokyklas i lie u i8kus ado élius, apie liaudies S ie ima gim aja kalba. Veikiamas populia iy liaudies S ie imo i au inés kul i os ki imo idéju, bisimasis mokslininkas ienu i8 sa o eiklos iksly laiké liaudZiai p ieinamos & ie- Siamosios li e a i os, lie u isky ado éliy engima?. Tai odo S. Daukan o i8leis- os e s inés i o iginalios knygelés apie bi es, ugni, sodus, paSa iniy Zoliy, apyniy, abako auginima i k . S. Daukan as engé i ado élius bisimoms lie u iskoms mo- kykloms. Jis iSleido lo yny kalbos g ama ika ,,P asma lo yny kalbos“ (1837)?, ch es oma ija su Zodynéliu ,,Epi ome his o iae sac ae“ (1838) i lie u iy kalbos ele- men o iy ,,Abécélé lie u iy kalnény i Zemai iy kalbos“ (1842)°, Be o, y a iSlikes jo suda y o didziulio lenky-lie u iy kalby zodyno ank aS is, p adzia lie u iy-lo- yny kalby Zodyno i ki os leksikog a inés medziagos*. Remdamiesi g ama ika i elemen o iumi, apibiidinsime S. Daukan o nuopelnus lie u iu g ama ikos e mini- jos o ma imuisi. Pi miausia kele as Zodziy apie »P asma lo yny kalbos“. IS pa adinimo a odo, kad Sioje 129 puslapiy® knygeléje dés omi ik lo yny kalbos g ama ikos dalykai. Ta- Giau jos au o ius, umpai supaZindines skai y oja su lo yny kalbos ga synu, kalbos da- limis, p ieS p adédamas dés y i daik a a di, pas aboje Si aip mo y uoja mediZiagos pa- * Z . Lie u iy li e a i os is o ija, I ( ed. K. Ko sakas), Vilnius, 1957, p. 478. * P asma o in kalbés pa asze K. W. Myle, Pe apilis, 1837 ; oliau ,,P asma*. * Abece a lij uwi -kalniend i Ziamaj id kalbos.. -» Pe opilie, 1842; oliau ,,Abécélé“. * Z . J. K uopas, S. Daukan o leksikog a iniai da bai, »Lie u iy kalbo y os Klausimai*, IV, Vilnius, 1961, p. 301—317. ® ,,P asmos* puslapiy nume acijoje y a apsi ikimas, ie oje 121 puslapio iSspausdin as 112 i oliau él i8 eilés 113 i k . Nume acija baigiama 120 puslapiu. Taigi, ig ik yjy ,,P asma“ y a 129 Pp. knyga. 203 eikima ado élyje: ,,...dél labiausio pe manymo lo yny kalbos iXguldysiu pi ma Zemai iy kalbos lankuo ines, a ba deklinacijas, nes gi kiek ienam daug leng esniai y a s e imos kalbos moky is, Zinan sa osios isus iSgalius, odél jog gali palygin i anied i a p sa es i egé i, kuomi iena nuo an os i ai uoja“*. Laikydamasis Sio p incipo, S$. Daukan as pla iai ap aSo sa o gim osios aka iniy Zemai iy a més daik a a dziy linksnia ima, eiksmaZodZiy asmena ima, ski damas am eikalui be eik puse iso ado élio: i§ 129 puslapiy lie u iy kalbos dalykams ,,P asmoje* ski a 53 puslapiai. Be o, ai8kindamas lo yny kalbos ga syna, jis lygina ji su Zemai- ciy a més ga sais. Apibiidindamas lo yny kalbos eiksmaZodZiy sky ius i kai yba, d iejy puslapiy pas aboje aiskina lie u iy kalbos eiksmaZodZiy eikSmines ski y- bes, ju laiky gausuma’. Taigi, ,,P asma“ y a i umpas lie u iy kalbos ado élis, ku iame pi ma ka a lie u iSkai iSdés y i lie u iy kalbos (au o iaus gim osios a- ka iniy Zemai iy a més) mo ologijos pag indiniai dalykai i suda y i lie u i8ki g ama ikos e minai. Iki ol lie u iy kalbos g ama ikos bu o aSomos lo yniSkai a ba okiSkai, o e minai jose bu o a ojami lo yniSki. Tiesa, ned asiy bandymy ku i lie u ikus g ama ikos e minus bu o jau i iki S$. Daukan o ,,P asmos“. Kele a su skai ymu i aSymu susijusiy sa oky lie u i8kai pa adino K. Nezabi auskis sa o elemen o- iuje ,,Naujas mokslas skai ymo“ (1824)8, bi en : skai y inés ,, aidés“, balsinés, a ba balsininkés, ,,balsés“, d ibalsinés ,,d ibalsés“*, pusbalsinés ,,p iebalsés“. Kai ku iy lenkiSky e miny e s inius a i ikmenis skliaus eliuose pa eiké i K. Kasa- kauskis lenkiSkai pa aSy oje lie u iy kalbos g ama ikoje ,,Kalb éda lieZu io Zemai- iSko“ (1832)*. Nepaisydamas lie u iy kalbos ZodZiy da ybos sa i umo, K. Kasa- kauskis e minus e gigkai e é i§ lenky kalbos. Daugumas jo e s iniy naujada y’ ne yke, p z.: pa balsés (: samog oski) ,,balsés“, skai lius daugingas (:liczba mnoga) »daugiskai a“, susmulkin iniai a dai (:zd obniale imiona) ,,mazybiniai daik a a - dziai“, Zingsniai (:s opnie) ,,laipsniai“, daik ininkas (: zeczownik) ,,daik a a - dis“, p ipul ininkas (: p zymio nik) ,,bid a dis“, p asuk ojis (: wyk zyknik) ,,jaus- ukas“, Zodis (: e bum, slowo) ,, eiksmazodis“ i k . Tik kele as jo e iniy p i- gijo i daba ebe a ojami: balsés, d ibalsés, aukS esnis || aukSciausiasis (laipsnis), sudé iniai Zodziai. S. Daukan ui, ski ian iam sa o ado élius bisimai lie u i8kai mokyklai, ele- men o iuje i g ama ikoje iipéjo lie u i8kai pa adin i isas nag inéjamas g ama i- kos sa okas i uo aip pa pa ody i, kad i lie u iy kalba galima aSy i mokslo ei- kalus. Tam eikéjo suda y i nemaZai naujada y. ,,P asmoje“ pa a o i ik keli ki u au o iy suda y i a a o i e minai (p z.: balsés, auks esnysis || auksciausiasis (laips- nis), laikas, sudé inis (j a dis), ,,Abécéléje“ da d ibalsés), o isi ki i ,,P asmos“ i ,, Abécélés“ e minai (i8 iso apie 150) y a pa ies S. Daukan o suda y i. * Z . ,,P asma“, p. 11. Ci a os i e minai pa ogumo sume imais a8omi daba ine a8yba. Fone inés a mybés suli e a i in os. z ? Siekdamas pa ody i ,,pla uma i aiSkuma Zemai iy kalbos“, S. Daukan as kai ku j pa a- digmas j auké i ne a ojamy laiky o my: bisiu esas, baciau esqs, pa ipinamyjy eiksmazodziy bidin i (bi i), b aukin i (b auk i) i k . ® Naujas mokslas skay ima diel maZi waykii Zemaicziu y Lie uwos... pa Kaje ona Nieza- bi awski, Vilniuje, 1824. * G ama ika jezyka li ewskiego Ka b ieda leZuwio Ziamay iszko p zez K. K ossakowskie- go, Wilno, 1832. 204 »P asmos“ e minai pa eikiami ema i8kai, pag indu iman lo yniskus e mi- nus. Skai iai odo puslapius, ku iuose jie a ojami. G amma ica — kalbos mokslas, a ba g ama ika 7,44,113 || p asma 1. Li e a — odbalsé 12,74,112 || odbalsa 3, 5, 6, 7,24; ocales — balsés: umpos i pa elkinos 4; consonan es — gaudés 4: labiales — lipinés 5, den ales — dan inés 5, gu u ales — ge klinés 5, liquidae — sklidziosios 5, mu ae — kimiosios 5; diph hongi — g e balsés, a ba d ekezés 4; sylla- ba — balsiiné'® 6,38,43,63. Augmen um — an augas 50,52,87 || an auga 48,61,85; e mina io — baigimas 114; composi- a — p ydu iniai 9 || sudu iniai zodziai 115: simplicia — iS isiniai 9, p imi i a — p adiniai 9, pi - mu iniai 112, de i a i a — kel iniai 9. Pa es o a ionis — kalbos dalys 7: lexibiles — lankiosios 7, in lexibiles — nelankiosios 7. Nomina — a dai 7; e ba — eik odZiai 7; pa iculae — paSalpos 7; nomen subs an- i um — daik a a dis 9: p opium — ik asis 9, appela i um — pap as inis 9, a ba isuomenis 9, commune — isuo inis 9; nomen adjec i um — a das bidinis 8, a ba bad a dis 8,16,33,38 || bad- odis 36,37: y iskiniai | mo ixkiniai || idu iniejai bid a dziai 33, ,, y iskos, mo e iSkos, be a dés giminés bid a dziai*; adjec i a nume alia — bad a dziai lykiniai 39 ,,skai a dziai*: ca dinalia — pama iniai 39, o dinalia — paka ciniai 40, dis ibu i a — skaidiniai 40, ad e bia nume alia — pozodziai lykiniai 40. P onomen — j a dé 8: p onomina inde ini a — a dés abelnosios 20, de ini a — aiskiosios 21 »i a dziuo iniai j a dZiai“, pe sonalia — a dinés 42, simplicia — is isosios 42, composi a — su- dé inés 42, Ve bum — eik odis 8: e ba inchoa i a — eik odziai p adiniai 8,113, equen a i a —san- kiniai 8,113, impe sonalia — neasabiniai 119, ac i a — eikiniai 45, passi a — a kaliniai, a ka- laujq 45, deponens — eika kalaujgs 45, e bum subs an i um — pasalpos eik odis 47, pasalpinis 95, paselpinis 114, pa icipium — eik od a dis"* 8,60, pa icipia ac i a — eik od a dziai eik i- niai 73, passi a — a kaliniai 81, i egula ia — nea inkan ieji 113. Ad e bium — yeik odaiskis 8,117. P aeposi io — p y a dé™® 112,116 || pi msk iejis 8: p aeposi iones — skaidziosios 112, skai- dinés p y a dés 113, p ae ixae — neskaidziosios p y a dés 112, neskaidinés p y a dés 116; p ae ixae e bo um — p ydu ai 20. Conjunc io — jungé 8 || junginé 113: copula i ae — ke giandiosios 113, disjunc i ae — skai- dinés 114, condi ionales — a unkinés 114, ad e sa i ae — p ieSinginés 114, concessi ae — su in- kanéiosios 114, causa i ae — p iezas is odancios 114, conclusi ae — yi inés 114, o dina i ae — * pa édy inés, In e jec io — ai é, a ba deja 9; deja imas, a ba aiciojimas || ai e éjimas 114. Subjec um — eikéjas 45. Nume us — skai lius, a ba Iykis 10: singula is — ien inys lykis 10, ienlykis 14,24,43, plu a- lis — dauginis lykis 10, dauglykis 14,24,43, dualis — keima inis lykis 14. Genus — ly is 9: masculinum — yy igka 9, emininum — mo iska 9, neu um — idu i- nioji 9. Declina io — lankuosena 9 || lankuo iné 12 || sk a ma 12; casus — linkis 9: nomina i us — kaslinkis“* 10, gene i us — kienolinkis 10 — da i us — kamlinkis 10, accusa i us — eiklinkis 10, oca i us — dejoslinkis 10, localis — ie linkis 11; casus ec i — Jinkiai s adu iniai 11. G ada io — /aip osena 38; g adus — laipsnis 39 || daipsné 112: posi i us — Iygiasis 38, compa- a i us — aukS esniasis 38, supe la i us — auksdiausiasis 38, isy aukSdiausiasis 38. Tempus — /aikas 51; p aesens — esan esis 51, impe ec um — p aejes 51, impe ec um con- sue udinis — {p a inis 53, pe ec um — p aejusiasis 53, plusquampe ec um — seniai p aejusiasis % ,,P asmos“ 3 p. iena ka a pa a o a i o ma balsiinys (daugiskai os a dininkas). + 38 p. iena ka a pa a o as dis e minas sukeis ais komponen ais — od eik a dziai. * 8 p. iena ka a pa a o a o ma p ie a dé. . ‘* Ne e ai ,,P asmoje“ a ski i linksniai adinami aip pa i skai iais, pyz.: 4 linkis, 1 linkis i pan, 205 Sie e minai: Jaikas, d ika ,,skiemuo“, baigimas ,,galiné“, ix isiniai (ZodZiai), pa- Salpos ,, a nybiniai zodziai“, an augas ,,p iesaga“, deja imas, a ba aiciojimas ,,jaus- ukas“, dings is ,.nuosaka“, a en is laikas »bisimasis“, p ydu ai ,,p ae ixae e bo- um“, ien inys (lykis) ,, ienaskai a“, keima inis (lykis) ,,d iskai a“ i k . Ga su aSiy e minai aip pa inekamosios kalbos biid a diiai: lipinés || dan inés |] ge k- linés |/ kimiosios || nosinés (gaudés). Snekamosios kalbos Zodzius S$. Daukan as p i aiké i Sioms aSinéms sa okoms eiks i: iS isiniai Zodiiai, ik asis a das, aixkio- sios (i a dés) ,,de ini a“, is isosios (i a dés) ,,simplicia“, s ambiosios |! smulkio- sios ( odbalsés) ,, aidés“, uoj impinis eikimas ,,ac io con inua“. Apsk i ai, S. Daukan as, ku damas e minus, naudojosi i sa o a més zodziu da ybos galimybémis. Zemai¢iams biidinga p iesaga -sena, u in iq okiqa pa eiks- me, kaip i -imas (plg., k ioksena .k iokimas, ékimas“, /éksena ,,lékimas, sma kus bégimas“, sésena »éjimas“), jis a ojo i e minuose, p z.: Jankuosena ,,linksnia- imas“, /aip osena slaipsnia imas“, Jaikuosena ,,asmena imas“. Su Sia p iesaga S. Daukan as suda é i daugiau naujada y, p z.: aukausena ,aukojimas“, g iesena »g obimas“, ka iausena, Jaunikausena, me gausena i k . Kaip ma y i i8 pa eik o e miny sa aSo, S. Daukan as s engési suda y i iS isai lie u ik4 g ama ikos e minija. Ne pa i g ama ikos e mina jis pa adino lie u isku p asma*®, ku j ki uose a’ uose a ojo ,,sup a imo“ eik3me, p z.: ,, Mo iskosios. e pé, audé i dazé sa o d obes i milus iai iomis ba omis né nuo ko nemokomos, paciy dazy émis sa o p asma. Smuikomis, a ba_sk ipyéiomis, aip pa smuika o sa o p asma“'s, Vie oj uo me u i da éliau a o os e s inés bid a dinés kons ukcijos lie u iskas liezu is, lie u iska kalba"? S. Daukan as am eikalui daZniausiai a ojo bidinga kilmininka, pyz.: P asma lo yny kalbos, ,,dél labiausio pe manymo |o- yny kalbos ixguldysiu pi ma Zemaiéiy kalbos lankuo ines* i pan. S. Daukan o g ama inés e minijos g ynuma, lie u iskuma odo i ai, kad jis engé s e imybiy, o jei i a ojo jas, ai ik isigaléjusias Snekamojoje kalboje i nesugal ojes joms lie u isko a i ikmens, o gal laikydamas sa u a bend u Zodziu. IS Snekamojoje kalboje a o y s e imybiy g ama ikos e minams panaudo a os kele as, p z.: abelnosios (i a dés) ,,inde ini a“, asaba »pe sona“, neasabiniai ,,im- pe sonale“, abelniné (dings é) »in ini i us“, ( eikimas) abelnas ,ac io inde e - mina a“. *8 1935 m. i8leis ame S. Daukan o »Biide™ Sis Z0dis edak o iaus laikomas y iskosios giminés i aSoma ,,sa o p asmu*. Tai pada y a, u bi , dél o, kad i o- kamieniy, i a-kamieniy a da%o- dziy jnagininko galiiné S. Daukan o aSoma ienodai (nes jo a méje ienodai i a iama), P z.: waiszino kep é mesé, dound joudé i P as é min , jauné b , o a pé i pan. Rank aS inéje medzia- goje Zodynui S. Daukan as pa eiké sio Zodzio i a dininko o ma p asma — nuomoné, ingenium. Mo e iSka Sio Zodzio gimine ody y da i i8yes inis daik a a dis p asmena, p z.: Taip pagal mano P asmenos is pasakiau, kq apie jaunas augymes bu o galima pasaky i (Pamokslai apie sodnus, 1849, p. 26). 16 Z . S. Daukan as, Rink iniai aS ai, 1955, p. 205. I. Simonai y és aS uose Zodis p asma a ojamas ,,i8mislo, iSmonés“ eikSme, p z.: ,,Cia jau nei iké i, nei jsi aizduo i; aisku, kad ai ne 0, @ ienos E més p asma i da bas. I sakyk u iens Zmogau, p ie kokiy minéiy pa einama“ (I. Simonai y é, Ra g ai, . 1, Vilnius, 1957, p. 401). Pyz.: K. Kasakauskio »»Kalb éda lieZu io Zemai igko“ (1832), S. S ane idiaus »[ umpas pamokymas kalbos lie uyiskos a ba Zemai i8kos" (1829), J. Ju&kos »Kalbos lie u iiko lieZu io“ (1861) i k . 207 Ma ome, kad S. Daukan as pasi inko eisinga e miny da ybos kelia, bi en , suda inédamas naujada us, daugiausia émési liaudies Snekamosios kalbos Zodziy da yba. Dél o jo e minai sup an amesni, sklandesni, negu K. Kasakauskio e - giski e iniai. Taigi, S. Daukan a eikia laiky i samoningu, eisingai sup a usiu e miny da yba lie u iSkos g ama inés e minijos p adininku. Bu Zuazijos aldymo laikais Lie u oje S. Daukan o kalbinis palikimas nebu o nag inéjamas i , u bi , dél o pi muoju lie u iy kalbinés e minijos ki éju klaidingai bu o laikomas A. Ba- anauskas'®, Tu in gal oje kalbinius $. Daukan o da bus, lie u iskos ling is inés e minijos p adZia i8 XIX a. pabaigos eikia nukel i i anks esnius laikus, bi en i XIX a. ke i a deSim me i. Ta iau dél nepalankiy poli inio i kul i inio gy enimo salygy S. Daukan o ,P asma“ negaléjo su aidin i sa o aidmens. Lie u iskos mokyklos, ku ioms ji bu o ski iama, XIX a. nebu o js eig os. Todél i ,,P asmos“ e minai negaléjo plagiau paplis i, nes ji nebu o a ojama ado éliu i bu o pami S a. Lie u iskai kai ku ie dalykai, aip pa i lie u iy kalbos ku sas bu o p adé as dés y i po 30 me- y (1867 m.) ik Kauno kunigy semina ijoje, ku ios dés y ojai A. Ba anauskas i K. Jaunius pa ys émé suda iné i lie u i8kus ling is inius e minus, naudodamiesi A. Sleiche io a F. Ku Sai io g ama ikomis i ik iena ki a ge ai suda y a pe im- dami i8 S. Daukan o ,,P asmos“. Si knyga, kaip lo yny kalbos ado élis, uo me u jau bu o sunkiai p ieinama dél maZo egzemplio iy skai iaus i ypa dél a miSku- mo. XIX a. pabaigoje, kai lie u iy li e a i iné kalba o ma osi aka y aukS ai iy a més pag indu, ,,P asma“ nebebu o inkama i kaip lie u iy kalbos ado élis. Kokie S. Daukan o nuopelnai lie u iSkai ling is inei e minijai? Pi miausia, jo samoningos pas angos aSy i lie u iSkai, pa yzdys élesniems kalbiniy da by au- o iams. Dalis $. Daukan o e miny a odé p iim ini i ki iems lie u iy kalbos g a- ma iky au o iams. Tokius pa a ik kiek modi ikuo us ,,P asmos“ i ,,Abécélés“ e minus a ojo i J. JuSka ,,Kalbose lie u iSko lieZu io“ (1861) i ,,Lie u iSkoje kalb édéje“ (1862): abelniné || liepiandioji || linké iné || eiskiné désmé, ai e éjimas, asaba, a einansis || a eisiansis laikas, daik a a dis, gaudzios, laikuosena, linkis, ly is, pabaiga, odbalsé, ienlykis; M. MieZinis ,,Lie uyiskoje g ama ikoje“ (1886): abel- niné || liepian iné |/ linkinéioji || eikS iné désmé, asaba, bid a dininkas, d ispuogis, ilsinas, ke gé, klausinis, laikuosena, lanks ysena, linkis, p ie a dés; i K. Jaunius ,Lie u iskame kalbomokslyje“: an auga, a ba p ydu a, biid a dis, esan ysis |/ p aéjusis laikas, jungé, lanks ymas ,,linksnia imas“, eikéjas. Ta iau ne isi i8 Siu e miny jsigaléjo, iéjo j li e a ii inés kalbos a osena, nes i S. Daukan o, i éles- niyjy au o iy kalbiniai da bai uo me u negaléjo bi i pla iau Zinomi i a ojami kaip ado éliai. IS S. Daukan o suda y y a a o y e miny élesniy au o iu bu o a ojami i isigaléjo Sie: daik a a dis, bid a dis, umpieji balsiai (S. Daukan o umpos bal- 48 Z . Lie u iskoji enciklopedija, . Il, sk. 1181, ku aSoma: ,, Jis (A. Ba anauskas. — A.B.) y a pi masis lie u iskos g ama inés e minologijos kii éjas, senosios g ama ikos asy os lo yniskai i okiskai. Jo balsis, liemuo, bid a dis, skai a dis, sakinys, a’yba, a mé... uojau isuo inai p igijo“, Ma ome, kad oks eiginys nea i inka is o iniy ak y. Be o, ne isi cia paminé i e minai y a A. Ba anausko da bas, Jau S. Daukan as a ojo balsé, bad a dis. Tuo a pu ,,Lie u- yiskosios enciklopedijos“ VI ., ku aSoma apie S. Daukan a, jo ,,P asma“ pla iau neap a iama i apie e minus nekalbama (Z . sk. 144—145), 208 sés), isy auks iausiasis laipsnis, dan iniai || lipiniai || nosiniai (p iebalsiai), kalbos dalys, sudu iniai Zodziai, sudu iniai laikai, y iskoji || mo e iskoji (giminé). Sie pag indiniai g ama ikos e minai, $. Daukan o suda y i nepalankiomis salygomis aug i lie u iy nacionalinei kul i ai, i y a dalis jo nuopelny lie u iy mokslinei e - minijai (y a p igijusiy i daugiau jo naujada y i8 is o ijos, en og a ijos) i li e a i- inés kalbos o ma imuisi apsk i ai. CHMOHAC JAYKAHTAC — OCHOBONOJIO)KHHK JIMATOBCKOA TPAMMATHYECKON TEPMHHOJIO HK A. BAJIALJAHTHC Peswme Cumonac JlayKan ac (1793— 1864) — oaMH m3 BBIAaioMHxcA AMTOBCKHX mpocse u eseli 1 yueHBIX MepBoli nonoBHHbI XIX 8. On Hanucaa MHo o nonyaspuBIx pa6o H3 O6AacTH HCTOpHH H s Ho padan Jlu ssi. B nepnog npo6yxK eHHA HalMOHaNbHOTO CcaMOCO3HaHHA JIMTOBCKOTO Ha- poaza pyau C. TayKau aca, HanMcanible Ha poqHOM A3bIKe, CHTpamH BeCbMa NOAOXKHTeABHYIO pow b. Kpome o o; OH uMeeT 3acy H HB O6aCTH AWHTBHCTHKM M Me a o MKH: cocTaBAsaA COBapH, BIepBHIe Ha JMTOBCKOM ASbIKe H3/a1 TpaMMaTHKy aTHHCKO O s#3bIKa ,,P asma lo yny kalbos* (1837). SacayxKUBaeT BHHMAaHHA OHA W3 OOnacTel AeaTenbHOCTH C. 7laykan aca — e o ca0Bo- TBopuec Bo. Bea Aa To o, UTOObI MHCaTb yYeGHHKH Ha THTOBCKOM A3HIKe, HAO ObI Io cos 1aBaTb cneuHabHyi0 TepMAHO.O HIO, HOO BCe AHMTOBCKHe TpaMMaTHKH, 43aHHBIe Jo To o BpeMeHH, 6x1aH HallMCaHbl Ha JATHHCKOM HJ HEMeILKOM s13bIKax. B ynomsanyToii aTHHCKoli pamMaTuKe H 6yk- pape ,,Abécélé** (1842) C. laykan ac co3 a1 oKo0 150 AMTOBCKHX AMHTBHCTHYeCKHX TepMHHOB. Muo ne 43 HHX GuiIM y1auHBIMH H yNOTpeOAATMCh Apy HMH aBTOpaMH AHTOBCKHX paMMaTHK (1. Ou koli, K. Aymiocom), a axue, kax daik a a dis ,,ama cymlecTBHTebHOe™, bad a dis ,,uMsa npula a enbHoe™, laipsnis ,,c eneub cpasuenua“, kalbosdalys ,,sac u pew“, sudu iniai Zodziai »,CIOKHIe cloBa, umpieji balsiai ,,KpaTkHe aacuble u Ap. TBEpAO BOWITH B WHTOBCKH aH- TepaTypHbli A3bIK HM yNOTpeOAIOTCA HB HacTosWee Bpema. Tlos oMy Ha4ayIoM AHTOBCKOi AHH- FBUCTHYCCKOH TepMHHOMOFHH Ha o CHHTaTb NepBy 10 NoAOBHHY XIX B., ee ocHOBONOTOKHUKOM — C. Jlaykan aca, a ne A. Bapanayckaca (1835-1902), Kak 90 neaa iocb Zo cHx nop. 14, U sak. N , 174