LPB
as
DeNie
UL
he
AY
LY
Bs
ONS
ih
By
KES sólo.
O-$.
R AsT
DOA
LLETUVOS
TSR
MOKSLY
AK
ADEMIJIA
SIMONAS
DAUKANTAS
—
LIETUVISKOS
GRAMATINES
TERMINJOS
PRADININKAS
A.
BALASAITIS
I ai iapusi ka
ac i idades
Simón
Daukan as
(1793
—
1864)
son
nusipelnes
uno
i
Zymiausiy
XIX
a.
p ime a
mi adés
lie u iy
s ie éjy
a da.
Has a
Siolu iy
li e a u a en
las iendas de
la his o ia de
i
nuS ie iami
acen uados
nuopelnai
i
his o ia,
jo
li e a u a en
los ámbi os
au osakos.
i
Ne
maziau
necesSmingi
S.
Daukan o
abai
lie u iy
kalbo y oje
kol kas
maZai
enag iné i.
Siame
a ículo
apZ elgsimos
S.
Daukan o
es ue zo
ku i
lie u iska
g ama ikos
e minija.
Moksling
i
S ie iamaja
ac i idades
S.
Daukan
empezéjo aún
es udiando
Vilniaus
uni e si e e.
Susip a e
le u iai
es udian es
XIX
a.
p adzioje
pensaba
sob e
lie u iskas
secundu i-
nes
escuelas
i
lie u i8kus
ado élius,
sob e
liaudies
S ie ima
gim aja
kalba.
Ac i amos
populia iy
liaudies
S ie imo
i
au inés
kul i os
ki imo idéju,
bisimasis
cien ininkas
uno sus
ac i idades
i8
iksly laiké
liaudZiai
accesibles
& ieSiamosi-
os
li e a i os,
lie u isky
ado éliy
engima?.
Es o
indica
S.
Daukan o
i8leis os
e s inés
o iginalí-
i
as
lib ogelés
sob e
bi es,
ugni,
sodus,
paSa iniy
Zoliy,
apyniy,
abaco
aginima
i
k .
S.
Daukan as
engé
i
ado élius
bisimoms
Li uu iskom
mokyklom.
Jis iSleido
la yny kalbos
g ama ika,,P -
asma la yny
kalbos
ch es oma ija
(1837)?,
su
Zodynéli-
u,,Epi o-
me
his o iae
(1838)
i
sac ae
lie u iy
idiomas
elemen -
o iy,,Abé-
célé
lie u iy kalnény
i
Zemai iy
idiomas o, es
(1842)°,
Be
iSlikes
suda y o
didziulio
jo
lenky-lie u iy
kalby zodyno
hand aS is,
p adzia
lie u iy-lo y-
ny kalby
Zodyno o as
i
lexicog a inés
en eagos*.
Rediesi
g ama ica
elemen o iumi,
i
apibiidinsime
S.
Daukan o
nuopelnus
lie u iu
e minijos
g amá icos
o ma imuisi.
P ime o
algunas
Zodziy sob e
P asma
la yny de.
IS
nomb ami-
en o
pa ece que
Sioje
129
puslapiy®
lib ogeléje
dés omi
sólo emas
de
g amá ica
de la lengua
la ína. Ta-
Giau su
au o , b e i
supaZindines
cui ado a
la yny
lenguaje
su
ga synu,
lenguaje
dalimis, p ieS
p adédamas
dés y i
daik a a di,
pos aboje
Sida
mo i a la
medZiagos
pa-
*
Z .
Li uiy
li e a u a-
i os
I
his o ia, ( ed.
K.
Ko sakas),
Vilnius,
1957,
p.
478.
*
P asma
o in
kalbés
pa asze
K.
W.
Myle,
Pe apilis,
1837
;
adelan e
,,P asma*.
*
Abece a
lij uwi -kalniend
i
Ziamaj id
lengua..
-»
Pe opilie,
1842;
adelan e
,,Abécélé.
*
Z .
J.
K uopas,
S.
Daukan o
lexicog a inie
ob ai, Lie u iy
kalbo y os
Klausimai*, IV,
Vilnius,
1961,
p.
301—317.
®
,,P asmos*
puslapiy
nume ación
hay
apsi ikima, en
luga de la
121
página
iSspausdin as
112
i
segui él
eilés
i8
113
i
k .
Nume ació
acabaama
120
pagpapiu.
Así,
ig
ik yjy
,,P asma
es
129
Pp.
lib o.
203
decima
ado ély:,,.-
..dél mejo
pe many-
mo la yny
lenguaje
iXguldysiu
p ime a
Zemai iy
lenguaje
lankuo ine,
o
declinacio-
nes,
po que gi a
cada uno
mucho más
acilnie es
ex años
lengua
ap ende ,
Zinan
suyos
odos
iSgalius,
odél jog
puede
compa a
anied i
en e
sa es y
egé i,
kuomi de
una l os
i ai uja*.
Siois
Siguiendo el
p incipio,
S$.
Daukan as
ampliamen-
e ap aSo
su
na osios
aka iniy
Zemai iy
a més
daik a a -
dziy
linksnia im-
a,
eiksmaZo-
dZiy
asmena i-
ma,
ase gando
a aquel
asun o
casi mi ad
odo
ado élio:
i§ 129
puslapiy
lie u iy
lengua
emasams-
,P asmoj-
e*
dedicada 53
paginas.
Además,
ai8kindam-
as la yny
lengua
sonyna, él
compa a
ella con
Zemaiciy
a més
sonsais.
Apibiidindo
el la yny
lenguaje
eiksmaZo-
dZiy
capí ulous
y kai yba,
d iejy
puslapiy
pas aboje
aiskina
lie u iy
lenguaje
eiksmaZo-
dZiy
eikSmines
di e encia-
s, ju laiky
gausuma.
Así,,,P as-
ma es y
umpas
lie u iy
idioma
guíaélis, en
el que
pi ma
ka a
lie u iSkai
iSdés y i
lie u iy
kalbos
(au o iaus
gim osios
aka iniy
Zemai iy
a més)
mo ologí-
as
p incipales
dalykai y
o ma
lie u i8ki
e mina i-
kos. Has a
ol lie u iy
lengua
g ama ic-
os ue on
aSomas
la yniSkai o
okiSkai, y
e mininai
jose
ue on
consumid-
os
la yniSki.
e dad,
ned asiy
a ymy
c ea
lie u ikus
é minos
g ama ic-
os ue ya y
has a S$.
Daukan o,,-
P asmos.
Kele a con
lec u a y
aSymu
elacionad-
ousiy
sa oky
lie u i8kai
nomb ó K.
Nezabi au-
skis su
elemen o -
iuje,,Nauj-
as mokslas
skai ymo
(1824)8,
bi en :,,,
skai y iné-
s,, aidés,
balsinés,
a ba
balsininké-
sbalsés,
d ibalsiné-
s,,d ibalsé-
s*,
pusbalsiné-
s,,p iebals-
és. Kai
ku iy
lenkiSky
e miny
e inius
a i ikmenis
skliaus eli-
uose
pa eiké e K.
Kasakausk-
is lenkiSkai
pa aSy o-
je lie u iy
kalbos
g ama iko-
je,,Kalb é-
da lieZu io
Zemai iSko
(1832)*.
Nepaisánd-
ose lie u iy
lenguaje
ZodZiy
da ybos
peculia u-
mo, K.
Kasakausk-
is e minus
e gigkai
e é i§
lenky
idiomas.
Muchas de
su
e s iniy
naujada y
ne yke,
po
ejemplo.:
pa balsés (:
samog os-
ki),,balsés,
nume lius
plu alingas
(:liczba
mnoga)
daugiskai -
a,
susmulkin-
iniai
a dai
(:zd obnia-
le
imiona),,ma-
zybiniai
daik a a -
dziai,
Zingsniai
(:s opnie),,l-
aiksniai,
daik inink-
as (:
zeczowni-
k),,daik a -
a dis,
p ipul inin-
kas (:
p zymio n-
ik), bid,
wyk a di-
s,
p asuk oj-
is (:
wyk zykni-
k), wyjauk,
Zukas (:
e bum,
slodis),
eiksmaz, y
k . Sólo
unos pocos
su e iniy
p igijo y
aho a
ebe a o-
jami:
balsés,
d ibalsés,
aukS esnis
||
aukSciausi-
asis
(laipsnis),
sudé iniai
Zodziai. S.
Daukan ui,
asignan i-
am sus
ado élius
bisimai
lie u i8kai
mokyklai,
elemen o -
iuje y
g ama iko-
je iipéjo
lie u i8kai
nomb ini
odos
nag inéja-
mas
g a ikos
sa okas y
con ello
ambién
mos a
que y
lie u iy
lingua se
puede
aSy i
ciencia
eikalus.
Tamé u o
que
o ma
nemaZai
naujada y-
.,,P asmo-
je
pa a o i
sólo keli
o o
o ma
au o iy o
consumi
e minai
(p.ej.:
balsés,
auks esny-
sis ||
auksciausi-
asis
(laipsnis),
iempo,
sudé inis
(ja dis),Ab-
écéléje
da
d ibalsés),
y odos
o os,,P a-
smos y,,
Abécélés
e minai (i8
o al
sob e 150)
es p opio S.
Daukan o.
*
Z .,,P asm-
a, p. 11.
Ci as y
é minos
sumedi o -
ios po
con enien-
cia
a8omiene
ac ual
a8yba.
Fone inés
a mybés
suli e a i-
in os. z?
Con el in
de
mos a ,,-
pla uma y
aiSkuma
Zemai iy
jezik, S.
Daukan as
kai ku j
pa adigm-
as j auké
i
ne a oja-
my laiky
o my:
bisiu esas,
baciau
esqs,
pa ipinam-
yjy
eiksmazo-
dziy bidin i
(bi i),
b aukin i
(b auk i) y
k . Naujas
® mokslas
skay ima
diel maZi
waykii
Zemaic
y ziuuwos-
... pa
Kaje ona
Niezabi a-
wski,
Vilniuje,
1824. *
G ama ika
jezyka
li ewskiego
Ka b ieda
leZuwio
Ziamay is-
zko po K.
K
ossakows-
kiego,
Wilno, 1832.
204
P asmos
é minos
se
p esen an
ema i8kai,
bajo
mo i o
imi ando
la yniskus e minus.
Skai iai
indica las
páginas en
las que
ellos
consumidos.
G amma ica
—
ciencia del
lenguaje, o
g ama ica
7,44,113
||
sen ido
1.
Li e a
—
odbalsé
12,74,112
||
odbalsa
3,
5, 6,
7,24;
ocales
—
balsés:
umpos
i
pa elkinos
4;
consonan es
—
gaudés
4:
labiales
—
lipinés
5,
den ales
—
dan inés
5,
gu u ales
—
ge klinés
5,
liquidae
—
sklidziosios
5,
mu ae
—
kimiosios
5;
diph hongi
—
g e balsés, o
d ekezés
sylla-
4;
ba
—
balsiiné'®
6,38,43,63.
Augmen um
—
an augas
50,52,87
||
an auga
48,61,85;
e mina io
—
baigimas
114;
composi-
a
—
p ydu iniai
9
||
sudu iniai
zodziai
115:
simplicia
—
iS isiniai
9,
p imi i a
—
p adiniai
9,
pi mu iniai
de i a i a
112,
kel iniai
—
9.
pa es
o a ionis
—
del lenguaje
pa es
7:
lexes
—
lankiosios
7,
in lexibiles
—
nelankiosios
7.
Nomina
—
a dai e ba
7;
eik odZiai
—
pa iculae
7;
paSalpos
—
nomen
7;
subs an i -
um
daik a a dis
—
p opium
9:
ik asis
—
appela i um
9,
pap as inis
—
isuomeninis
9,
a bais
commune
9,
uni e so in-
—
is nomen
9;
adjec i um
a das
—
bidinis a ba
bad a dis
8,
bad odis
y iskiniai
8,16,33,38
||
mo ixkiniai
idu iniejai
36,37:
bid a dziai
|
||
33,
,, y iskos,
muje esSk-
os, be a dés
giminés
bid a dziai*;
adjec i a
nume alia
—
bad a dziai
lykiniai
39
,, a dziai*:
ca dinalia
—
pama iniai
39,
o dinalia
—
paka ciniai
40,
dis ibu i a
—
skaidiniai
40,
ad e bia
nume alia
—
pozodziai lykiniai
40.
P onomen
—
j a dé
8:
p onomina
inde ini a
—
a dés
abelnosios
20,
de ini a
—
aiskiosios
21
i a dziuo iniai
j a dZiai,
pe sonalalia
—
a dinés
42,
simplicia
—
is isosios
42,
composi a
—
sudé inés
42,
Ve bum
—
eik odis
8:
e ba
inchoa i a
—
eik odziai
p adiniai
8,113,
equen a i a
sankiniai
impe sonalia
8,113,
neasabiniai
—
ac i a eikiniai
119,
passi a
—
a kaliniai,
45,
a kalaujq
—
deponens
eika kalaujgs
e bum
45,
subs an i um
—
pasalpos
45,
eik odis
pasalpinis
—
paselpinis
pa icipium
47,
eik od a dis"*
95,
pa icipia ac i a
114,
eik od a dziai
—
eik iniai
8,60,
passi a
a kaliniai
—
i egula ia
nea inkan ieji
73,
—
81,
—
113.
Ad e bium
—
yeik odaiskis
8,117.
P aeposi io
—
p y a déTM®
112,116
||
p ime sk iejis
8:
p aeposi iones
—
skaidziosios
112,
skaidinés
p y a dés
p ae ixae
113,
neskaidziosios
—
p y a dés
neskaidinés
112,
p y a dés
p ae ixae
116;
e bo um
p ydu ai
—
20.
Conjunc io
—
jungé
8
||
junginé
113:
copula i ae
—
ke giandiosios
113,
disjunc i ae
—
skaidinés
condi ionales
114,
a unkinés
—
ad e sa i ae
114,
p ieSinginés
—
concessi ae
114,
su inkanéiosi-
—
os causa i ae
p iezas is
114,
odancios
—
conclusi ae
yi inés
114,
o dina i ae
—
pa édy inés,
114,
In e jec io
—
*
ai é, o deja
deja imas, o
—
aiciojimas
ai e éjimas
9;
||
114.
Subjec um
—
eikéjas
45.
Núme os
—
dígi os, o
Iykis
10:
singula is
—
ien inys
lykis
10,
ienlykis
14,24,43,
plu alis
lykis
—
plu lykis
dualis
10,
keima inis
14,24,43,
lykis
—
14.
Genus ly is
—
masculinum
9:
yy igka
—
emininum
9,
mo iska
—
neu um
9,
medianoji
—
9.
Declina io
—
lankuosena
9
||
lankuo iné
12
||
sk a ma
12;
casus linkis
—
nomina i us
9:
kaslinkis*
—
gene i us
10,
kienolinkis
—
da i us
10
—
kamlinkis
—
accusa i us
10,
eiklinkis
—
oca i us
10,
dejoslinkis
—
localis
10,
ie linkis
—
casus ec i
11;
—
Jinkiai
s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai
11.
G ada io
—
aip osena
38;
g adus
—
g ado /
39
||
daipsné
112:
posi i us
—
Iygiasis
38,
compa a i us
aukS esniasis
—
supe la i us
38,
auksdiausiasis
—
isy
38,
aukSdiausiasis
38.
Tempus
—
p aaikas
51;
p aesens
—
esan esis
51,
impe ec um
—
p aejes
51,
impe ec um
consue udin-
is /
—
{p a inis pe ec um
53,
p aejusiasis
—
plusquampe ec um
53,
hace iempo
—
p aejusiasis
%
,,P asmos
3
p.
una ez
pa a o a
o ma
i
balsiinys
(daugiskai os
a dininkas).
+
38
p.
una ez
pa o ado dis
e mas
sukeis ais
componen es
od eik a dziai.
—
*
8
p.
una ez
pa a o a
o ma
p ie a dé.
.
‘*
No suele
,,P asmoje
sepa ados
aleg nios
llamados
ambién
núme os,
i
pyz. : linkis,
linkis pan,
4
1
i
205
Sie
e mininai:
Jaikas,
d ika
,,skiemuo,
baigimas,,-
galiné,
ix isiniai
(ZodZiai),
pa-
Salpos
,, a nybiniai
zodziai,
an augas,,p-
iesaga,
deja imas,
o
aiciojimas,,-
jaus ukas,
dings is,.nu-
osaka,
a en is
iempo
bisimasis,
p ydu ai,,p-
ae ixae
e bo um,
ien inys
(lykis)
,, ienaskai a,
keima inis
(lykis)
,,discai a
i
k .
Ga su aSiy
e mininai
ambién
inekamosios
kalbos
biid a diiai:
lipinés
dan inés
ge klinés
||
kimiosios
|]
nosinés
|/
||
(gaudés).
Snekamosios
lenguas
Zodzius
S$.
Daukan as
adap iké
i
Sioms
aSinéms
sa okom
eiks i:
iS isiniai
Zodiiai,
e dade-
o
nomb e,
aixkiosios
(i a dés),,d-
e ini a,
is isosios
(i a dés),,si-
mplicia,
s ambiosios
|!
smulkiosios
( odbalsés),,-
aidés,
uoj impinis
uncionamien o
,,ac io
con inua.
En gene al,
S.
Daukan as,
c eando
e minus,
u ilizaba sus
i
a més zodziu
da ybos
possibilybémis.
Zemai¢iams
biidinga
apéndaga
-sena,
u in iq
okiqa
pa
eiksme,
cómo
i
-imas
(plg.,
k ioksena.k-
iokimas,
ékimas,
éksena,,léki-
mas,
sma kus
bégimas,
sésena
éjimas), él
us aba
e minos,
i
ej. / :
Jankuosena,,lin-
ksniación,aip o-
sena slaipsnia,
Jaikuosena,,as-
menación.
Su
Sia
apéndice
S.
Daukan as
suda é más
i
naujada y,
ej.:
aukausena,au-
kojimas,
g iesena
g obimas,
ka iausena,
Jaunikausena,
me gausena
k .
i
Como puede
e se dicho
i8
e miny
sa aSo,
Daukan as
S.
s engési
o ma
iS isai
lie u ik4
e minija
g ama ica.
Incluso la
misma
e min
g ama ica la
él llamó
lie u isku
p asma*®,
ku j en
o as
a uas
us ojo,,sup-
a imo
eik3me, p z.
:
,,
Mo iskosios.
e pé, audé dazé
sus d obes milus
i
iai iomas colo es
desde nemokomas,
paciy dazy émis su
i
p asma. Smiikomi,
ó_sk ipyéiomi,
ambién smiikao su
né
p asma's, En
ko
ezoj en ese
momen o aún
éliau a o os
e s inés
bid a dinés
kons ukcijos
lie u iskas
liezu is, lie u iska
kalba"?
i
S.
Daukan as
pa a ese
asun o daZ
menudo
us aba
bidinga
kilmininka,
pyz. :
P asma
la yny
kalbos,,,dél
labiausio
pe manymo
|o yny
kalbos
ixguldysiu
pi ma
Zemaiéiy
lengua
lankuo ines*
i
pan.
S.
Daukan o
g ama inés
e minijos
g ynuma,
Li uu iskuma
indica lo que él
i
engé
s e imybiy, si
usaba ellos,
es sólo
isigaléjusias
o
Snekamojoje
i
kalboje
nesugal ojes
joms
lie u isko
co espondi-
mens, al ez
man endiendo
i
su comunidad
o
a
Zodziu.
IS
Snekamojoje
kalboje
a o y
s e imybiy
e minos
g ama icos
u ilizada os
unos pocos,
ej.:
abelnosios
(i a dés)
,,inde ini a,
asaba
pe sona,
neasabiniai,,i-
mpe sonale,
abelniné
(dings é)
in ini i us,
(ac i ismo)
abelnas
,ac io
inde e -
mina a.
*8
1935
m.
i8leis ame
S.
Daukan o
BiideTM
Sis
Z0dis edi o
del
conside ado
y iskosios
giminés
i
aSoma
,,en su
sen ido*.
Es o
heída,
u bi ,
dél de lo,
que
i
o-
kamieniy,
i
a-kamieniy
a da%od-
ziy
jnagininko
galiiné
S.
Daukan o
aSoma
igualodai
(po en
jo
a mé
unida se
i
dice),
P z. :
waiszino
kep é
mesé,
dound
joudé
i
P as é
min ,
jauné
b
,
o
en eé
i
pan.
Rank aS inéje
en eagoje
Zodynui
S.
Daukan as
pa eiké sio
Zodzio
i
a dininko
o ma
p asma
—
opinié,
ingenium.
Ma e iSka
Sio
Zodzio
gimine
ody y aún
i8yes inis
i
daik a a dis
p asmena,
p z. :
Así
según mi
P asmenes
odo dije,
sob e
kq
jó enes
c ecymes
e a deci
se
(Mensajes
sob e
ja dnus,
1849,
p.
26).
16
Z .
S.
Daukan as,
Rink iniai
aS ai,
1955,
p.
205.
I.
Simonai y és
aR uose
Zodis
sen ido se
u iliza,,i8mis-
lo, iSmonés
eikSme,
ejemplo. :
,,Cía ya ni
c é e, ni js
imagina ;
aisku que
es o
ne
0,
@
de una
E més
p asma
i
abajo.
I
digyk
u
iens
Zmogau,
an e kokiy
minéiy
pa einama
(I.
Simonai y é,
Ra g ai,
.
1,
Vilnius,
1957,
p.
401).
Pyz. :
K.
Kasakauskio
Kalb éda
lieZu io
Zemai igko
(1832),
S.
S ane idiaus
[ umpas
lección del
idioma
lie uyiskos o
Zemai i8kos'
(1829),
J.
Ju&kos
Kalbos
lie u iiko
lieZu io
(1861)
i
k .
207
Vemos que
S.
Daukan as
escogió
pasi a
e miny
da ybos
kelia,
bi en ,
suda inéda-
mas
naujada us,
p incipalme-
n e émési
liaudies
Snekamosi-
os kalbos
Zodziy
da yba. Dél
o sus
e mininai
sup an am-
eses,
llandesni,
negu K.
Kasakausk-
io e giski
e iniai.
Así, S.
Daukan a
hay que
conside a
samoningu,
jus amen-
e
sup a usiu
e miny
da yba
lie u iSkos
g ama inés
e minijos
inicianinku.
Bu Zuazía
en iempos
del gobie no
de Li uania
S. Daukan o
kalbinis
legado no
ue
juzéjamos
y, u bi ,
dél o
p immuoju
lie u iy
kalbinés
e minijos
ki éju
e oneame-
n e ue
conside ado
A.
Ba anausk-
as'®, Tu in
gal oje
kalbin $.
Daukan o
abajos,
lie u iskos
ling is inés
e minías
p adZia i8
XIX a.
inales hay
que nukel i i
anks esnius
iempos,
bi en i XIX
a. ke i a
deSim me i.
Ta iau dél
nepalankiy
del poli inio
y kul i ino
ida salygy
S.
Daukan o,P-
asma
pudoé
su aidin i
su
aidmens.
Li uiskos
escuelas, a
las cuales
ella ue
asignada,
XIX a. no ue
js eig os.
Todél
e,,P asmos
e mininai
no pudoéjo
plagiau
p opolis i,
po que ella
no e a
u ilizada
ado éliu y
ue
ol idS a.
li e iskai
algunos
asun os,
ambién y el
cu so de
lie u iy ue
p adé as
dés y i po
30 me y
(1867 m.)
sólo Kauno
kunigy
semina ijo-
je, cuya
dés y ojai
A.
Ba anausk-
as y K.
Jaunius
ellos émé
suda iné i
lie u i8kus
ling is inius
e minus,
naudodamie-
si A.
Sleiche io o
F. Ku Sai io
g ama iko-
mis y sólo
una o a
bien
suda y a
pe imdami i8
S.
Daukan o,,-
P asmos Si
lib o, como
la yny
idioma
ado élis,
en ese
momen o ya
e a di ícil
accesible
dél maZo
egzemplio -
iy skai iaus
y dél
pa icula
a miSkum-
o. XIX. a
inales,
cuando
lie u iy
li e a u i i-
né lengua
o m osi
aka y
aukS ai iy
a més
pag indu,,,P-
asma ya
noebu o
adecuada y
como
lie u iy
kalbos
ado élis.
Kokie S.
Daukan o
nuopelnai
lie u iSkai
lingüís ica
e miniei?
P ima iame-
n e, sus
samoningas
es ue zos
aS i
lie u iSkai,
ejemplo
élesniem
kalbiniy
da by
au o es.
Pa il $.
Daukan o
e miny
encon é
accep ini y
a o os
au o es
lie u iy de
la
g ama iky.
Tales mismo
o solo algo
modi icado-
s,,P asmos
y,,Abécélés
e minus
usaban y J.
JuSka,,Kalb-
ose
lie u iSko
lieZu io1)
y,,Lie u iSk-
oje
kalb édéje
(1862):
abelniné ||
liepiandioji ||
linké iné ||
eiskiné
désmé,
ai e éjima-
s, asaba,
a einansis ||
a eisiansis,
daik a a di-
s, gaudzios,
imeosena,
linkis, ly is,
pabaiga,
odbalsé,
ienlykis
(186); M.
MieZinis,,Li-
e uyiskoje
g ama iko-
je (1886):
abelniné ||
liepian iné
|/linkinéioji ||
eikS iné
désmé,
asaba,
bid a dinin-
kas,
d ispuogis,
ilsinas,
ke gé,
klausinis,
empsosen-
a,
lexysena,
linkis,
p ie a dés;
y K.
Jaunius,Lie-
u iskame
kalbomoksl-
yje:
an auga, o
p ydu a,
biid a dis,
esan ysis |/
p aéjusis
iempo,
jungé,
lexymas,,li-
nksnia ima-
s, eikéjas.
Ta iau no
odos i8 Siu
e miny
jsigaléjo,
iéjo j
li e a ii in-
és idiomas
a osena,
pues y S.
Daukan o, y
élesniyjy
au o iy
kalbiniai
abajosi
en ese
momen o
incapazéjo
bi i más
amplío
Zinomi y
consumidos
como
ado éliai.
IS S.
Daukan o
suda y y o
a o y
e miny
élesniy
au o iu ue
consumad-
os y
isigaléjo
Sie:
daik a a di-
s, bid a dis,
umpieji
balsiai (S.
Daukan o
umpos
bal48 Z .
Li u iskoji
enciklopedi-
ja, . Il, sk.
1181, donde
aSoma:,, Él
(A.
Ba anausk-
as. A.B.) es
el p ime
lie u iskos
g ama inés
e minologi-
jos
kii éjas,
senosios
g a ikos
asi os
la yniskai y
okiskai. Su
ozis,
liemuo,
bid a dis,
ci a dis,
aseys,
ayba,
a mé...
uojau
uni e somi-
nai p igijo,
Ma ame,
que al
a i macion
no a enga
his o iniy
ak y.
Además, no
odos cia
meniné i
e mininai
es A.
Ba anausko
abajo, Ya
S.
Daukan as
a ojo
balsé,
bad a dis.
Mien aspu-
eso,,Lie uyi-
skosios
enciklopedia
VI., donde
aSoma
sob e S.
Daukan ,
su,,P asma
pla iau
neap a ia-
ma y sob e
e minus
nekalbama
(Z . sk.
144145), sés),
isy
auks iausia-
sis g ado,
dan iniai ||
lipiniai ||
nosiniai
(p iebalsiai),
pa es del
lenguaje,
sudu iniai
208
Zodziai,
sudu iniai
laikai,
y iskoji
||
mo e iskoji Zodziai, sudu iniai laikai, y iskoji mo e iskoji
(giminé).
Sie
p incipales
e minos
g ama icos,
$.
Daukan o
o ma
des a o kio-
mas salygom
c ece i
lie u iy
nacional
cul u ai a, y
es pa e su
nuopelny
lie u iy
cien í ica
e minijai
(y a p igijusiy
más
i
naujada y
jo
his o ias,
i8
en og a ías)
li e a u i in-
i
és lengua
o ma imuisi
apsk i ai.
CHMOHAC
JAYKAHTAC
—
OCHOBONOJIO)KHHK
JIMATOBCKOA
TPAMMATHYECKON
TEPMHHOJIO HK A.
BAJIALJAHTHC
Peswme Cumonac
JlayKan ac
(17931864) oaMH
m3MHIAaio BB
mpxCA
AMTOBCKHXocse u-
eseli 1 yueHBIX
MepBoli
nonoBHHbI
XIX
8.
On
Hanucaa
MHo o
nonyaspuBIx
pa6o
H3
O6AacTH
HCTOpHH
H
s Ho padan
Jlu ssi.
B
nepnog
npo6yxK eHHA
HalMOHaNbHOTO
CCAMOCO3HaHHA
JIMTOBCKOTO
Hapoaza
pyau
C.
TayKau aca,
HanMcanible
Ha
poqHOM
A3bIKe,
CHTpamH
BeCbMa También
NOAOXKHTeABHYIO
pow b.
Kpome
o o;
OH
uMeeT
3acy H
HB
O6aCTH
AWHTBHCTHKM
M
Me a o MKH:
cocTaBAsaA
COBapH,
BIepBHIe
Ha
JMTOBCKOM
ASbIKe
H3/a1
TpaMMaTHKy
aTHHCKO O
s#3bIKa
,,P asma
la yny
jezik*
(1837).
SacayxKUBaeT
BHMAaHHA
OHA
W3
OOnacTel
AeaTenbHOCTH
C.
7laykan aca
—
e o ca0Bo-
TBopuec Bo.
Bea
Aa
To o,
UTOObI
MHCaTb
yYeGHHKH
Ha
THTOBCKOM
A3HIKe,
HAO
ObI Io
cos
1aBaTb
cneuHabHyi0
TepMAHO. O HIO,
HOO
BCe
AHMTOBCKHe
TpaMMaTHKH,
43aHHBIe
Jo
To o
BpeMeHH,
6x1aH
HallMCaHbl
Ha
JATHHCKOM
HJ
HEMeILKOM
s13bIKax.
B
ynomsanyToii
aTHHCKoli
pamMaTuKe
H
6ykpape
,,Abécélé**
(1842)
C.
laykan ac
co3 oKo0
a1
150
AMTOBCKHX
AMHTBHCTHYeCKHX
TepMHHOB.
Muo ne
43
HHX
GuiIM y1auHBIMH
yNOTpeOAATMCh
H
Apy HMH
aBTOpaMHTOBC-
KHX paMMaTHK
Ou koli,
Aymiocom),
(1.
axue, kax
K.
daik a a dis
a
,,ama
cymlecTBHTebHOeT-
M, apodo
,,uMsa
npula a enbHoeT-
M, g ado
,,c eneub
cpasuenua,
pa e del lenguaje
,,sac u
pew,
sudu iniai
Zodziai
,CIOKHIe
cloBa, los
co os
oces
,,KpaTkHe aacuble
u
Ap.
TBEpAO
BOWITH
B
WHTOBCKH
aHTepaTyp-
Hbli El mé odo u ilizado pa a de e mina el ipo de p oduc o es el siguien e:
A3bIK
HM
yNOTpeOAIOTCA
HB
HacTosWee
Bpema.
Tlos oMy
Ha4ayIoM
AHTOBCKOi
AHH-
FBUCTHYCCKOH
TepMHHOMOFHH
Ha o
CHHTaTb
NepBy
10
NoAOBHHY
XIX
B.,
ee
ocHOBONOTOKHUKOM
—
C.
Jlaykan aca,
a
ne
A.
Bapanayckaca
(1835-1902),
Kak
90
neaa iocb
Zo
cHx nop.
14, U sak.
No, 174