scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Simonas Daukantas – lietuviškos gramatinės terminijos pradininkas

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Simonas Daukantas – lietuviškos gramatinės terminijos pradininkas

Author: A. Balašaitis
Year: 1966
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1889/1990
LPB
as
DeNie
UL
he
AY
LY
Bs
ONS
ih
By
KES sólo.
O-$.
R AsT
DOA
LLETUVOS
TSR
MOKSLY
AK
ADEMIJIA
SIMONAS
DAUKANTAS
—
LIETUVISKOS
GRAMATINES
TERMINJOS
PRADININKAS
A.
BALASAITIS
I ai iapusi ka
ac i idades
Simón
Daukan as
(1793
—
1864)
son
nusipelnes
uno
i
Zymiausiy
XIX
a.
p ime a
mi adés
lie u iy
s ie éjy
a da.
Has a
Siolu iy
li e a u a en
las iendas de
la his o ia de
i
nuS ie iami
acen uados
nuopelnai
i
his o ia,
jo
li e a u a en
los ámbi os
au osakos.
i
Ne
maziau
necesSmingi
S.
Daukan o
abai
lie u iy
kalbo y oje
kol kas
maZai
enag iné i.
Siame
a ículo
apZ elgsimos
S.
Daukan o
es ue zo
ku i
lie u iska
g ama ikos
e minija.
Moksling
i
S ie iamaja
ac i idades
S.
Daukan
empezéjo aún
es udiando
Vilniaus
uni e si e e.
Susip a e
le u iai
es udian es
XIX
a.
p adzioje
pensaba
sob e
lie u iskas
secundu i-
nes
escuelas
i
lie u i8kus
ado élius,
sob e
liaudies
S ie ima
gim aja
kalba.
Ac i amos
populia iy
liaudies
S ie imo
i
au inés
kul i os
ki imo idéju,
bisimasis
cien ininkas
uno sus
ac i idades
i8
iksly laiké
liaudZiai
accesibles
& ieSiamosi-
os
li e a i os,
lie u isky
ado éliy
engima?.
Es o
indica
S.
Daukan o
i8leis os
e s inés
o iginalí-
i
as
lib ogelés
sob e
bi es,
ugni,
sodus,
paSa iniy
Zoliy,
apyniy,
abaco
aginima
i
k .
S.
Daukan as
engé
i
ado élius
bisimoms
Li uu iskom
mokyklom.
Jis iSleido
la yny kalbos
g ama ika,,P -
asma la yny
kalbos
ch es oma ija
(1837)?,
su
Zodynéli-
u,,Epi o-
me
his o iae
(1838)
i
sac ae
lie u iy
idiomas
elemen -
o iy,,Abé-
célé
lie u iy kalnény
i
Zemai iy
idiomas o, es
(1842)°,
Be
iSlikes
suda y o
didziulio
jo
lenky-lie u iy
kalby zodyno
hand aS is,
p adzia
lie u iy-lo y-
ny kalby
Zodyno o as
i
lexicog a inés
en eagos*.
Rediesi
g ama ica
elemen o iumi,
i
apibiidinsime
S.
Daukan o
nuopelnus
lie u iu
e minijos
g amá icos
o ma imuisi.
P ime o
algunas
Zodziy sob e
P asma
la yny de.
IS
nomb ami-
en o
pa ece que
Sioje
129
puslapiy®
lib ogeléje
dés omi
sólo emas
de
g amá ica
de la lengua
la ína. Ta-
Giau su
au o , b e i
supaZindines
cui ado a
la yny
lenguaje
su
ga synu,
lenguaje
dalimis, p ieS
p adédamas
dés y i
daik a a di,
pos aboje
Sida
mo i a la
medZiagos
pa-
*
Z .
Li uiy
li e a u a-
i os
I
his o ia, ( ed.
K.
Ko sakas),
Vilnius,
1957,
p.
478.
*
P asma
o in
kalbés
pa asze
K.
W.
Myle,
Pe apilis,
1837
;
adelan e
,,P asma*.
*
Abece a
lij uwi -kalniend
i
Ziamaj id
lengua..
-»
Pe opilie,
1842;
adelan e
,,Abécélé.
*
Z .
J.
K uopas,
S.
Daukan o
lexicog a inie
ob ai, Lie u iy
kalbo y os
Klausimai*, IV,
Vilnius,
1961,
p.
301—317.
®
,,P asmos*
puslapiy
nume ación
hay
apsi ikima, en
luga de la
121
página
iSspausdin as
112
i
segui él
eilés
i8
113
i
k .
Nume ació
acabaama
120
pagpapiu.
Así,
ig
ik yjy
,,P asma
es
129
Pp.
lib o.
203
decima
ado ély:,,.-
..dél mejo
pe many-
mo la yny
lenguaje
iXguldysiu
p ime a
Zemai iy
lenguaje
lankuo ine,
o
declinacio-
nes,
po que gi a
cada uno
mucho más
acilnie es
ex años
lengua
ap ende ,
Zinan
suyos
odos
iSgalius,
odél jog
puede
compa a
anied i
en e
sa es y
egé i,
kuomi de
una l os
i ai uja*.
Siois
Siguiendo el
p incipio,
S$.
Daukan as
ampliamen-
e ap aSo
su
na osios
aka iniy
Zemai iy
a més
daik a a -
dziy
linksnia im-
a,
eiksmaZo-
dZiy
asmena i-
ma,
ase gando
a aquel
asun o
casi mi ad
odo
ado élio:
i§ 129
puslapiy
lie u iy
lengua
emasams-
,P asmoj-
e*
dedicada 53
paginas.
Además,
ai8kindam-
as la yny
lengua
sonyna, él
compa a
ella con
Zemaiciy
a més
sonsais.
Apibiidindo
el la yny
lenguaje
eiksmaZo-
dZiy
capí ulous
y kai yba,
d iejy
puslapiy
pas aboje
aiskina
lie u iy
lenguaje
eiksmaZo-
dZiy
eikSmines
di e encia-
s, ju laiky
gausuma.
Así,,,P as-
ma es y
umpas
lie u iy
idioma
guíaélis, en
el que
pi ma
ka a
lie u iSkai
iSdés y i
lie u iy
kalbos
(au o iaus
gim osios
aka iniy
Zemai iy
a més)
mo ologí-
as
p incipales
dalykai y
o ma
lie u i8ki
e mina i-
kos. Has a
ol lie u iy
lengua
g ama ic-
os ue on
aSomas
la yniSkai o
okiSkai, y
e mininai
jose
ue on
consumid-
os
la yniSki.
e dad,
ned asiy
a ymy
c ea
lie u ikus
é minos
g ama ic-
os ue ya y
has a S$.
Daukan o,,-
P asmos.
Kele a con
lec u a y
aSymu
elacionad-
ousiy
sa oky
lie u i8kai
nomb ó K.
Nezabi au-
skis su
elemen o -
iuje,,Nauj-
as mokslas
skai ymo
(1824)8,
bi en :,,,
skai y iné-
s,, aidés,
balsinés,
a ba
balsininké-
sbalsés,
d ibalsiné-
s,,d ibalsé-
s*,
pusbalsiné-
s,,p iebals-
és. Kai
ku iy
lenkiSky
e miny
e inius
a i ikmenis
skliaus eli-
uose
pa eiké e K.
Kasakausk-
is lenkiSkai
pa aSy o-
je lie u iy
kalbos
g ama iko-
je,,Kalb é-
da lieZu io
Zemai iSko
(1832)*.
Nepaisánd-
ose lie u iy
lenguaje
ZodZiy
da ybos
peculia u-
mo, K.
Kasakausk-
is e minus
e gigkai
e é i§
lenky
idiomas.
Muchas de
su
e s iniy
naujada y
ne yke,
po
ejemplo.:
pa balsés (:
samog os-
ki),,balsés,
nume lius
plu alingas
(:liczba
mnoga)
daugiskai -
a,
susmulkin-
iniai
a dai
(:zd obnia-
le
imiona),,ma-
zybiniai
daik a a -
dziai,
Zingsniai
(:s opnie),,l-
aiksniai,
daik inink-
as (:
zeczowni-
k),,daik a -
a dis,
p ipul inin-
kas (:
p zymio n-
ik), bid,
wyk a di-
s,
p asuk oj-
is (:
wyk zykni-
k), wyjauk,
Zukas (:
e bum,
slodis),
eiksmaz, y
k . Sólo
unos pocos
su e iniy
p igijo y
aho a
ebe a o-
jami:
balsés,
d ibalsés,
aukS esnis
||
aukSciausi-
asis
(laipsnis),
sudé iniai
Zodziai. S.
Daukan ui,
asignan i-
am sus
ado élius
bisimai
lie u i8kai
mokyklai,
elemen o -
iuje y
g ama iko-
je iipéjo
lie u i8kai
nomb ini
odos
nag inéja-
mas
g a ikos
sa okas y
con ello
ambién
mos a
que y
lie u iy
lingua se
puede
aSy i
ciencia
eikalus.
Tamé u o
que
o ma
nemaZai
naujada y-
.,,P asmo-
je
pa a o i
sólo keli
o o
o ma
au o iy o
consumi
e minai
(p.ej.:
balsés,
auks esny-
sis ||
auksciausi-
asis
(laipsnis),
iempo,
sudé inis
(ja dis),Ab-
écéléje
da
d ibalsés),
y odos
o os,,P a-
smos y,,
Abécélés
e minai (i8
o al
sob e 150)
es p opio S.
Daukan o.
*
Z .,,P asm-
a, p. 11.
Ci as y
é minos
sumedi o -
ios po
con enien-
cia
a8omiene
ac ual
a8yba.
Fone inés
a mybés
suli e a i-
in os. z?
Con el in
de
mos a ,,-
pla uma y
aiSkuma
Zemai iy
jezik, S.
Daukan as
kai ku j
pa adigm-
as j auké
i
ne a oja-
my laiky
o my:
bisiu esas,
baciau
esqs,
pa ipinam-
yjy
eiksmazo-
dziy bidin i
(bi i),
b aukin i
(b auk i) y
k . Naujas
® mokslas
skay ima
diel maZi
waykii
Zemaic
y ziuuwos-
... pa
Kaje ona
Niezabi a-
wski,
Vilniuje,
1824. *
G ama ika
jezyka
li ewskiego
Ka b ieda
leZuwio
Ziamay is-
zko po K.
K
ossakows-
kiego,
Wilno, 1832.
204
P asmos
é minos
se
p esen an
ema i8kai,
bajo
mo i o
imi ando
la yniskus e minus.
Skai iai
indica las
páginas en
las que
ellos
consumidos.
G amma ica
—
ciencia del
lenguaje, o
g ama ica
7,44,113
||
sen ido
1.
Li e a
—
odbalsé
12,74,112
||
odbalsa
3,
5, 6,
7,24;
ocales
—
balsés:
umpos
i
pa elkinos
4;
consonan es
—
gaudés
4:
labiales
—
lipinés
5,
den ales
—
dan inés
5,
gu u ales
—
ge klinés
5,
liquidae
—
sklidziosios
5,
mu ae
—
kimiosios
5;
diph hongi
—
g e balsés, o
d ekezés
sylla-
4;
ba
—
balsiiné'®
6,38,43,63.
Augmen um
—
an augas
50,52,87
||
an auga
48,61,85;
e mina io
—
baigimas
114;
composi-
a
—
p ydu iniai
9
||
sudu iniai
zodziai
115:
simplicia
—
iS isiniai
9,
p imi i a
—
p adiniai
9,
pi mu iniai
de i a i a
112,
kel iniai
—
9.
pa es
o a ionis
—
del lenguaje
pa es
7:
lexes
—
lankiosios
7,
in lexibiles
—
nelankiosios
7.
Nomina
—
a dai e ba
7;
eik odZiai
—
pa iculae
7;
paSalpos
—
nomen
7;
subs an i -
um
daik a a dis
—
p opium
9:
ik asis
—
appela i um
9,
pap as inis
—
isuomeninis
9,
a bais
commune
9,
uni e so in-
—
is nomen
9;
adjec i um
a das
—
bidinis a ba
bad a dis
8,
bad odis
y iskiniai
8,16,33,38
||
mo ixkiniai
idu iniejai
36,37:
bid a dziai
|
||
33,
,, y iskos,
muje esSk-
os, be a dés
giminés
bid a dziai*;
adjec i a
nume alia
—
bad a dziai
lykiniai
39
,, a dziai*:
ca dinalia
—
pama iniai
39,
o dinalia
—
paka ciniai
40,
dis ibu i a
—
skaidiniai
40,
ad e bia
nume alia
—
pozodziai lykiniai
40.
P onomen
—
j a dé
8:
p onomina
inde ini a
—
a dés
abelnosios
20,
de ini a
—
aiskiosios
21
i a dziuo iniai
j a dZiai,
pe sonalalia
—
a dinés
42,
simplicia
—
is isosios
42,
composi a
—
sudé inés
42,
Ve bum
—
eik odis
8:
e ba
inchoa i a
—
eik odziai
p adiniai
8,113,
equen a i a
sankiniai
impe sonalia
8,113,
neasabiniai
—
ac i a eikiniai
119,
passi a
—
a kaliniai,
45,
a kalaujq
—
deponens
eika kalaujgs
e bum
45,
subs an i um
—
pasalpos
45,
eik odis
pasalpinis
—
paselpinis
pa icipium
47,
eik od a dis"*
95,
pa icipia ac i a
114,
eik od a dziai
—
eik iniai
8,60,
passi a
a kaliniai
—
i egula ia
nea inkan ieji
73,
—
81,
—
113.
Ad e bium
—
yeik odaiskis
8,117.
P aeposi io
—
p y a déTM®
112,116
||
p ime sk iejis
8:
p aeposi iones
—
skaidziosios
112,
skaidinés
p y a dés
p ae ixae
113,
neskaidziosios
—
p y a dés
neskaidinés
112,
p y a dés
p ae ixae
116;
e bo um
p ydu ai
—
20.
Conjunc io
—
jungé
8
||
junginé
113:
copula i ae
—
ke giandiosios
113,
disjunc i ae
—
skaidinés
condi ionales
114,
a unkinés
—
ad e sa i ae
114,
p ieSinginés
—
concessi ae
114,
su inkanéiosi-
—
os causa i ae
p iezas is
114,
odancios
—
conclusi ae
yi inés
114,
o dina i ae
—
pa édy inés,
114,
In e jec io
—
*
ai é, o deja
deja imas, o
—
aiciojimas
ai e éjimas
9;
||
114.
Subjec um
—
eikéjas
45.
Núme os
—
dígi os, o
Iykis
10:
singula is
—
ien inys
lykis
10,
ienlykis
14,24,43,
plu alis
lykis
—
plu lykis
dualis
10,
keima inis
14,24,43,
lykis
—
14.
Genus ly is
—
masculinum
9:
yy igka
—
emininum
9,
mo iska
—
neu um
9,
medianoji
—
9.
Declina io
—
lankuosena
9
||
lankuo iné
12
||
sk a ma
12;
casus linkis
—
nomina i us
9:
kaslinkis*
—
gene i us
10,
kienolinkis
—
da i us
10
—
kamlinkis
—
accusa i us
10,
eiklinkis
—
oca i us
10,
dejoslinkis
—
localis
10,
ie linkis
—
casus ec i
11;
—
Jinkiai
s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai Jinkiai s adu iniai
11.
G ada io
—
aip osena
38;
g adus
—
g ado /
39
||
daipsné
112:
posi i us
—
Iygiasis
38,
compa a i us
aukS esniasis
—
supe la i us
38,
auksdiausiasis
—
isy
38,
aukSdiausiasis
38.
Tempus
—
p aaikas
51;
p aesens
—
esan esis
51,
impe ec um
—
p aejes
51,
impe ec um
consue udin-
is /
—
{p a inis pe ec um
53,
p aejusiasis
—
plusquampe ec um
53,
hace iempo
—
p aejusiasis
%
,,P asmos
3
p.
una ez
pa a o a
o ma
i
balsiinys
(daugiskai os
a dininkas).
+
38
p.
una ez
pa o ado dis
e mas
sukeis ais
componen es
od eik a dziai.
—
*
8
p.
una ez
pa a o a
o ma
p ie a dé.
.
‘*
No suele
,,P asmoje
sepa ados
aleg nios
llamados
ambién
núme os,
i
pyz. : linkis,
linkis pan,
4
1
i
205
Sie
e mininai:
Jaikas,
d ika
,,skiemuo,
baigimas,,-
galiné,
ix isiniai
(ZodZiai),
pa-
Salpos
,, a nybiniai
zodziai,
an augas,,p-
iesaga,
deja imas,
o
aiciojimas,,-
jaus ukas,
dings is,.nu-
osaka,
a en is
iempo
bisimasis,
p ydu ai,,p-
ae ixae
e bo um,
ien inys
(lykis)
,, ienaskai a,
keima inis
(lykis)
,,discai a
i
k .
Ga su aSiy
e mininai
ambién
inekamosios
kalbos
biid a diiai:
lipinés
dan inés
ge klinés
||
kimiosios
|]
nosinés
|/
||
(gaudés).
Snekamosios
lenguas
Zodzius
S$.
Daukan as
adap iké
i
Sioms
aSinéms
sa okom
eiks i:
iS isiniai
Zodiiai,
e dade-
o
nomb e,
aixkiosios
(i a dés),,d-
e ini a,
is isosios
(i a dés),,si-
mplicia,
s ambiosios
|!
smulkiosios
( odbalsés),,-
aidés,
uoj impinis
uncionamien o
,,ac io
con inua.
En gene al,
S.
Daukan as,
c eando
e minus,
u ilizaba sus
i
a més zodziu
da ybos
possibilybémis.
Zemai¢iams
biidinga
apéndaga
-sena,
u in iq
okiqa
pa
eiksme,
cómo
i
-imas
(plg.,
k ioksena.k-
iokimas,
ékimas,
éksena,,léki-
mas,
sma kus
bégimas,
sésena
éjimas), él
us aba
e minos,
i
ej. / :
Jankuosena,,lin-
ksniación,aip o-
sena slaipsnia,
Jaikuosena,,as-
menación.
Su
Sia
apéndice
S.
Daukan as
suda é más
i
naujada y,
ej.:
aukausena,au-
kojimas,
g iesena
g obimas,
ka iausena,
Jaunikausena,
me gausena
k .
i
Como puede
e se dicho
i8
e miny
sa aSo,
Daukan as
S.
s engési
o ma
iS isai
lie u ik4
e minija
g ama ica.
Incluso la
misma
e min
g ama ica la
él llamó
lie u isku
p asma*®,
ku j en
o as
a uas
us ojo,,sup-
a imo
eik3me, p z.
:
,,
Mo iskosios.
e pé, audé dazé
sus d obes milus
i
iai iomas colo es
desde nemokomas,
paciy dazy émis su
i
p asma. Smiikomi,
ó_sk ipyéiomi,
ambién smiikao su
né
p asma's, En
ko
ezoj en ese
momen o aún
éliau a o os
e s inés
bid a dinés
kons ukcijos
lie u iskas
liezu is, lie u iska
kalba"?
i
S.
Daukan as
pa a ese
asun o daZ
menudo
us aba
bidinga
kilmininka,
pyz. :
P asma
la yny
kalbos,,,dél
labiausio
pe manymo
|o yny
kalbos
ixguldysiu
pi ma
Zemaiéiy
lengua
lankuo ines*
i
pan.
S.
Daukan o
g ama inés
e minijos
g ynuma,
Li uu iskuma
indica lo que él
i
engé
s e imybiy, si
usaba ellos,
es sólo
isigaléjusias
o
Snekamojoje
i
kalboje
nesugal ojes
joms
lie u isko
co espondi-
mens, al ez
man endiendo
i
su comunidad
o
a
Zodziu.
IS
Snekamojoje
kalboje
a o y
s e imybiy
e minos
g ama icos
u ilizada os
unos pocos,
ej.:
abelnosios
(i a dés)
,,inde ini a,
asaba
pe sona,
neasabiniai,,i-
mpe sonale,
abelniné
(dings é)
in ini i us,
(ac i ismo)
abelnas
,ac io
inde e -
mina a.
*8
1935
m.
i8leis ame
S.
Daukan o
BiideTM
Sis
Z0dis edi o
del
conside ado
y iskosios
giminés
i
aSoma
,,en su
sen ido*.
Es o
heída,
u bi ,
dél de lo,
que
i
o-
kamieniy,
i
a-kamieniy
a da%od-
ziy
jnagininko
galiiné
S.
Daukan o
aSoma
igualodai
(po en
jo
a mé
unida se
i
dice),
P z. :
waiszino
kep é
mesé,
dound
joudé
i
P as é
min ,
jauné
b
,
o
en eé
i
pan.
Rank aS inéje
en eagoje
Zodynui
S.
Daukan as
pa eiké sio
Zodzio
i
a dininko
o ma
p asma
—
opinié,
ingenium.
Ma e iSka
Sio
Zodzio
gimine
ody y aún
i8yes inis
i
daik a a dis
p asmena,
p z. :
Así
según mi
P asmenes
odo dije,
sob e
kq
jó enes
c ecymes
e a deci
se
(Mensajes
sob e
ja dnus,
1849,
p.
26).
16
Z .
S.
Daukan as,
Rink iniai
aS ai,
1955,
p.
205.
I.
Simonai y és
aR uose
Zodis
sen ido se
u iliza,,i8mis-
lo, iSmonés
eikSme,
ejemplo. :
,,Cía ya ni
c é e, ni js
imagina ;
aisku que
es o
ne
0,
@
de una
E més
p asma
i
abajo.
I
digyk
u
iens
Zmogau,
an e kokiy
minéiy
pa einama
(I.
Simonai y é,
Ra g ai,
.
1,
Vilnius,
1957,
p.
401).
Pyz. :
K.
Kasakauskio
Kalb éda
lieZu io
Zemai igko
(1832),
S.
S ane idiaus
[ umpas
lección del
idioma
lie uyiskos o
Zemai i8kos'
(1829),
J.
Ju&kos
Kalbos
lie u iiko
lieZu io
(1861)
i
k .
207

Vemos que
S.
Daukan as
escogió
pasi a
e miny
da ybos
kelia,
bi en ,
suda inéda-
mas
naujada us,
p incipalme-
n e émési
liaudies
Snekamosi-
os kalbos
Zodziy
da yba. Dél
o sus
e mininai
sup an am-
eses,
llandesni,
negu K.
Kasakausk-
io e giski
e iniai.
Así, S.
Daukan a
hay que
conside a
samoningu,
jus amen-
e
sup a usiu
e miny
da yba
lie u iSkos
g ama inés
e minijos
inicianinku.
Bu Zuazía
en iempos
del gobie no
de Li uania
S. Daukan o
kalbinis
legado no
ue
juzéjamos
y, u bi ,
dél o
p immuoju
lie u iy
kalbinés
e minijos
ki éju
e oneame-
n e ue
conside ado
A.
Ba anausk-
as'®, Tu in
gal oje
kalbin $.
Daukan o
abajos,
lie u iskos
ling is inés
e minías
p adZia i8
XIX a.
inales hay
que nukel i i
anks esnius
iempos,
bi en i XIX
a. ke i a
deSim me i.
Ta iau dél
nepalankiy
del poli inio
y kul i ino
ida salygy
S.
Daukan o,P-
asma
pudoé
su aidin i
su
aidmens.
Li uiskos
escuelas, a
las cuales
ella ue
asignada,
XIX a. no ue
js eig os.
Todél
e,,P asmos
e mininai
no pudoéjo
plagiau
p opolis i,
po que ella
no e a
u ilizada
ado éliu y
ue
ol idS a.
li e iskai
algunos
asun os,
ambién y el
cu so de
lie u iy ue
p adé as
dés y i po
30 me y
(1867 m.)
sólo Kauno
kunigy
semina ijo-
je, cuya
dés y ojai
A.
Ba anausk-
as y K.
Jaunius
ellos émé
suda iné i
lie u i8kus
ling is inius
e minus,
naudodamie-
si A.
Sleiche io o
F. Ku Sai io
g ama iko-
mis y sólo
una o a
bien
suda y a
pe imdami i8
S.
Daukan o,,-
P asmos Si
lib o, como
la yny
idioma
ado élis,
en ese
momen o ya
e a di ícil
accesible
dél maZo
egzemplio -
iy skai iaus
y dél
pa icula
a miSkum-
o. XIX. a
inales,
cuando
lie u iy
li e a u i i-
né lengua
o m osi
aka y
aukS ai iy
a més
pag indu,,,P-
asma ya
noebu o
adecuada y
como
lie u iy
kalbos
ado élis.
Kokie S.
Daukan o
nuopelnai
lie u iSkai
lingüís ica
e miniei?
P ima iame-
n e, sus
samoningas
es ue zos
aS i
lie u iSkai,
ejemplo
élesniem
kalbiniy
da by
au o es.
Pa il $.
Daukan o
e miny
encon é
accep ini y
a o os
au o es
lie u iy de
la
g ama iky.
Tales mismo
o solo algo
modi icado-
s,,P asmos
y,,Abécélés
e minus
usaban y J.
JuSka,,Kalb-
ose
lie u iSko
lieZu io1)
y,,Lie u iSk-
oje
kalb édéje
(1862):
abelniné ||
liepiandioji ||
linké iné ||
eiskiné
désmé,
ai e éjima-
s, asaba,
a einansis ||
a eisiansis,
daik a a di-
s, gaudzios,
imeosena,
linkis, ly is,
pabaiga,
odbalsé,
ienlykis
(186); M.
MieZinis,,Li-
e uyiskoje
g ama iko-
je (1886):
abelniné ||
liepian iné
|/linkinéioji ||
eikS iné
désmé,
asaba,
bid a dinin-
kas,
d ispuogis,
ilsinas,
ke gé,
klausinis,
empsosen-
a,
lexysena,
linkis,
p ie a dés;
y K.
Jaunius,Lie-
u iskame
kalbomoksl-
yje:
an auga, o
p ydu a,
biid a dis,
esan ysis |/
p aéjusis
iempo,
jungé,
lexymas,,li-
nksnia ima-
s, eikéjas.
Ta iau no
odos i8 Siu
e miny
jsigaléjo,
iéjo j
li e a ii in-
és idiomas
a osena,
pues y S.
Daukan o, y
élesniyjy
au o iy
kalbiniai
abajosi
en ese
momen o
incapazéjo
bi i más
amplío
Zinomi y
consumidos
como
ado éliai.
IS S.
Daukan o
suda y y o
a o y
e miny
élesniy
au o iu ue
consumad-
os y
isigaléjo
Sie:
daik a a di-
s, bid a dis,
umpieji
balsiai (S.
Daukan o
umpos
bal48 Z .
Li u iskoji
enciklopedi-
ja, . Il, sk.
1181, donde
aSoma:,, Él
(A.
Ba anausk-
as. A.B.) es
el p ime
lie u iskos
g ama inés
e minologi-
jos
kii éjas,
senosios
g a ikos
asi os
la yniskai y
okiskai. Su
ozis,
liemuo,
bid a dis,
ci a dis,
aseys,
ayba,
a mé...
uojau
uni e somi-
nai p igijo,
Ma ame,
que al
a i macion
no a enga
his o iniy
ak y.
Además, no
odos cia
meniné i
e mininai
es A.
Ba anausko
abajo, Ya
S.
Daukan as
a ojo
balsé,
bad a dis.
Mien aspu-
eso,,Lie uyi-
skosios
enciklopedia
VI., donde
aSoma
sob e S.
Daukan ,
su,,P asma
pla iau
neap a ia-
ma y sob e
e minus
nekalbama
(Z . sk.
144145), sés),
isy
auks iausia-
sis g ado,
dan iniai ||
lipiniai ||
nosiniai
(p iebalsiai),
pa es del
lenguaje,
sudu iniai
208
Zodziai,
sudu iniai
laikai,
y iskoji
||
mo e iskoji Zodziai, sudu iniai laikai, y iskoji mo e iskoji
(giminé).
Sie
p incipales
e minos
g ama icos,
$.
Daukan o
o ma
des a o kio-
mas salygom
c ece i
lie u iy
nacional
cul u ai a, y
es pa e su
nuopelny
lie u iy
cien í ica
e minijai
(y a p igijusiy
más
i
naujada y
jo
his o ias,
i8
en og a ías)
li e a u i in-
i
és lengua
o ma imuisi
apsk i ai.
CHMOHAC
JAYKAHTAC
—
OCHOBONOJIO)KHHK
JIMATOBCKOA
TPAMMATHYECKON
TEPMHHOJIO HK A.
BAJIALJAHTHC
Peswme Cumonac
JlayKan ac
(17931864) oaMH
m3MHIAaio BB
mpxCA
AMTOBCKHXocse u-
eseli 1 yueHBIX
MepBoli
nonoBHHbI
XIX
8.
On
Hanucaa
MHo o
nonyaspuBIx
pa6o
H3
O6AacTH
HCTOpHH
H
s Ho padan
Jlu ssi.
B
nepnog
npo6yxK eHHA
HalMOHaNbHOTO
CCAMOCO3HaHHA
JIMTOBCKOTO
Hapoaza
pyau
C.
TayKau aca,
HanMcanible
Ha
poqHOM
A3bIKe,
CHTpamH
BeCbMa También
NOAOXKHTeABHYIO
pow b.
Kpome
o o;
OH
uMeeT
3acy H
HB
O6aCTH
AWHTBHCTHKM
M
Me a o MKH:
cocTaBAsaA
COBapH,
BIepBHIe
Ha
JMTOBCKOM
ASbIKe
H3/a1
TpaMMaTHKy
aTHHCKO O
s#3bIKa
,,P asma
la yny
jezik*
(1837).
SacayxKUBaeT
BHMAaHHA
OHA
W3
OOnacTel
AeaTenbHOCTH
C.
7laykan aca
—
e o ca0Bo-
TBopuec Bo.
Bea
Aa
To o,
UTOObI
MHCaTb
yYeGHHKH
Ha
THTOBCKOM
A3HIKe,
HAO
ObI Io
cos
1aBaTb
cneuHabHyi0
TepMAHO. O HIO,
HOO
BCe
AHMTOBCKHe
TpaMMaTHKH,
43aHHBIe
Jo
To o
BpeMeHH,
6x1aH
HallMCaHbl
Ha
JATHHCKOM
HJ
HEMeILKOM
s13bIKax.
B
ynomsanyToii
aTHHCKoli
pamMaTuKe
H
6ykpape
,,Abécélé**
(1842)
C.
laykan ac
co3 oKo0
a1
150
AMTOBCKHX
AMHTBHCTHYeCKHX
TepMHHOB.
Muo ne
43
HHX
GuiIM y1auHBIMH
yNOTpeOAATMCh
H
Apy HMH
aBTOpaMHTOBC-
KHX paMMaTHK
Ou koli,
Aymiocom),
(1.
axue, kax
K.
daik a a dis
a
,,ama
cymlecTBHTebHOeT-
M, apodo
,,uMsa
npula a enbHoeT-
M, g ado
,,c eneub
cpasuenua,
pa e del lenguaje
,,sac u
pew,
sudu iniai
Zodziai
,CIOKHIe
cloBa, los
co os
oces
,,KpaTkHe aacuble
u
Ap.
TBEpAO
BOWITH
B
WHTOBCKH
aHTepaTyp-
Hbli El mé odo u ilizado pa a de e mina el ipo de p oduc o es el siguien e:
A3bIK
HM
yNOTpeOAIOTCA
HB
HacTosWee
Bpema.
Tlos oMy
Ha4ayIoM
AHTOBCKOi
AHH-
FBUCTHYCCKOH
TepMHHOMOFHH
Ha o
CHHTaTb
NepBy
10
NoAOBHHY
XIX
B.,
ee
ocHOBONOTOKHUKOM
—
C.
Jlaykan aca,
a
ne
A.
Bapanayckaca
(1835-1902),
Kak
90
neaa iocb
Zo
cHx nop.
14, U sak.
No, 174