en
UNG)
GRA
IRONS
ii
RK
Su
KOS
REA
TY
Dod
hid
Be
UO)
Sb
SR
MEO
RS
LUA
RUA
DIR
MOE
J
A
LIETUVISKOS
MATEMATINES
TERMINOLOGIJOS
ISTORIJAI
Z.
ZEMAITIS
Jauna
lie u iSkoji
ma ema iné
li e a i a,
jauna
i
jos
e minologija.
Vis
dél o
ji
u i
sa o
is o ija,
i
joje
Zymiis
am
ik i,
kad
i
umpi,
pe iodai.
Pi mas
pe iodas
—
nuo
E.
Mainionio
(pagal
,,Lie u iy
Bibliog a ija*
—
S.
Gim-
Zausko)
,,P adzomokslio
Lie uwiszko
spaud aszczo
i
ank aszczo
su
p idéjimu
ska manio“
(Wa szawoje,
1862
m.)
iki
pi mojo
pasaulinio
ka o
—
bu o
e mini-
Jos
ieSkojimo
laiko a pis.
E.
Mainionis
ka ais
a ojo
labai
keis us,
neZinia
kaip
suda y us
e minus,
kaip
an ai:
skai manys
,,skai ia imas,
a i me ika‘,
p azas
»Skai muo“,
skai lis
,,skai ius“,
ienalaké
,, iene as“,
p idendis
,,Zenklas
plius,
pliusas“,
iszembis
,,Zenklas
minus,
minusas“,
uZma as
»uzda inys“
i
pan.
I
ki i
o
laiko a pio
au o iai
(S.
Skaékauskas,
J.
Gailu is—P.
Ma ulionis,
Pe as
Né is—
V.
VileiSis,
A.
Végélé
—
Thomo
a i me ikos
e éjas,
P.
Mikolainis
—
g aZiai
ilius -
uo os
a i me ikos
au o ius,
P.
Maiio as,
J.
Damijonai is
i
k .)
ne u éjo
bend os,
Vieningos
e minijos.
Pi mojo
pasaulinio
ka o
me u
Lie u iy
Mokslo
D augijos
is-
leis ieji
ma ema ikos
ado éliai
lie u iskoms
p adinéms
i
idu inéms
mokykloms
aip
pa
nesilaiké
ieningos
e minijos.
Pi mojo
pasaulinio
ka o
eigoje
Rusijoje
spa iai
augo
i
plé ési
e oliucinis
Judéjimas
p ie3
ca a
i
jo
pa aikiiny
eakcine
aldziq.
Emé
aiské i,
kad
ca izmo
p alaiméjimas
su eiks
Rusijos
impe ijoje
esan ioms
au oms,
ad
i
lie u iams,
lais e
ys y i
sa a
kul i a,
ku i
sa as
mokyklas.
Tokiy
likes iy
ska inami,
lie u iy
ma ema ikai
—
P.
Masio as,
M.
SikSnys
i
Sio
s aipsnio
au o ius,
di be
uo
me u
Vo onezo
lie u iy
ka o
em iniy
mokyk-
lose,
susi iipino
lie uyisky
ma ema iniy
ado éliu
uosimu
i
pasi yZo
pi miausia
suda y i
ieningg
ma ema ine
e minija.
Jiems
ame
da be
padé i
mielai
su iko
musy
iZymusis
kalbininkas,
liec u iu
li e a i inés
kalbos
ugdy ojas
J.
Jablonskis,
moky oja es
ose
pa iose
mokyklose.
Jis
pasky é
pas o y
laika
(ke i adieniy
aka us),
kada
miné i
ma ema ikai
galé y
pas
ji
ink is
i
konsul uo is
ma ema inés
e minijos
suda ymo
klausimais.
P.
Ma8io as
ik
e ka iais
lankési
uose
pasi a imuose,
hes,
apes
abiejy
gim-
nazijy
(be niuky
i
me gai iy)
di ek o ium
i
labai
isi aukes
j
li e a i os
aikams
aSyma,
ne u éjo
laiko
pasi a imams.
Kai
kada
izikos
e minijos
klausimais
a ei-
da o
pasi a i
K.
Sakenis,
a¥es
izikos
ado élj
idu inéms
mokykloms.
Sis emin-
giausiai
konsul acijose
lankési
Siy
a siminimy
au o ius,
ku iam
J.
Jablonskis
duo-
=
195
da o
daugiausia
da bo:
e e uo i
ki u
kalby
e miny
p asme
i
kilme,
eik i
lie u is-
kus
a i ikmenis
i
k .
Nuodugniai
bu o
nag inéjamas
skai iaus
pa adinimo
klausimas.
Iki
o
laiko
bu o
a ojami
e minai
skai lis,
skai liné,
skai lius
i i8
pas a ojo
suda y as
eiksmaZodis
—
skai liuo i.
Mums,
ma ema ikams,
skai lius
a odé
isai
p iim i-
nas,
nes
i
gy ojoje
kalboje
bu o
panasios
s uk ii os
Zodziu:
de lius,
d éblius,
dieg-
lius,
pe eklius.
J.
Yablonskis
p ieS
a
Zodj
nelabai
p ie8 a a o,
be
jokiu
biidu
ne-
su iko,
kad
i§
jo
ba y
suda omas
Zodis
skai liuo i:
esa,
i8
eiksmaZodzio
suda y i
daik a a dj
galima,
be
i§
okio
di b inio
daik a a dZio
él
da y i
eiksmazZodj
—
neleis ina;
a
p oga
jis
pik ai
sme ké
jau
gana
pla iai
papli usius
naujada us
mo-
ky ojau i,
gydy ojau i
i
pan.
J.
Jablonskis
pasi ilé
a o i
ZodZius
skaidius,
skai-
ci o i,
i
mums
isiems
bu o
aiSku,
kad
ai
bus
ge iausi
e minai.
NemaZa
gal o a
i
apie
iene o
pa adinima.
Anks iau
a o i
e minai
—
ienalaké,
ienu é,
ienuké
—
mums
isiems
nepa iko;
bu o
da
p adé a
a o i,
ypaé
nema ema iky
kalboje,
iena a,
a iau
mums
Sis
Zodis
nepa iko
dél
a chai8-
kumo
(plg.
senyjy
lie u isky
aS y
gy a d).
Bu o
p imin a,
kad
lie u iy
kalboje
nedideli
daik y
a ba
Siaip
iene y
skai iai
adinami:
d eje as,
eje as...,
ad ne-
p ieS a aus
lie u iu
kalbos
d asiai
i
e minas
iene as.
J.
Jablonskis
am
labai
p i a é,
be
kai
kas
i§
pasi a imo
daly iy
ai
p iémé
eze uo ai.
Ma y i,
kai
ku iuos
ma ema ikus
eiké
ki y
kalby
p ak ika:
jose
iene as
isu
adinamas
mo e i8-
kos
giminés
Zodziu
(plg.
jedinica,
jedynka,
Einhei ,
uni as).
Vis
dél o
J.
Jablonskio
p i a imas
a o i
e mina
iene as
nulémé.
K.
Sakeniui
bu o
si ily a
izikoje
a o i
analogiskai
suda y a
Zodi
ise as
(ace-
AeHHaA,
uni e sum),
be
ne
isa a,
ku is
aip
pa
skamba
a chaiskai.
J.
Jablonskis
i
am,
kiek
a menu,
p i a é,
be
as
e minas
nejéjo
j
éliau
misy
iSleis us
e minu
Zodynélius
i
iki
Siam
laikui
a ojama
isa a.
Apie
ma ema iniy
eiksmy
pa adinimus
mano
bu o
e e uo a,
kad
ki-
ose
kalbose
pa ies
ma ema inio
eiksmo
pa adinimas
pap as ai
nea ski iamas
nuo
jo
konk e aus
ykdymo
p oceso
pa adinimo,
kai
uo
a pu
logiSkai
eiké y
juos
ski i,
i
lie u iy
kalboje
leng a
ai
pada y i.
Visy
am
bu o
p i a a
i
p iim as
si -
lymas
eiksmus
adin i
sudé is,
a im is,
daugyba,
dalyba,
0
anks iau
a o us
e -
minus
—
sudéjimas,
dauginimas...
—
palik i
konk e iy
eiksmy
ykdymui
Zymé i
(p z.,
upmeniniy
skaidiy
dauginimas).
Tolesni
eiksmai
—
kélimas
laipsniu
i
Saknies
aukimas
—
bu o
siily a
adin i
/aipsniuo é
i
Sakniau é.
Pi majam
bu o
p i a a,
an asis
—
su ik as
labai
eze uo ai.
Ma ,
ki ose
kalbose
( u
bii ,
i8
adicijos)
eiksmo
pa adinimas
g e in-
as
su
iziniu
p ocesu
—
augalo
Saknies
aukimu.
Tuo
a pu
ma ema iniame
eiks-
me
ik
ieSkomi
am
ik i
skaiéiai,
gal
nelabai
ykusiai
adinami
Saknimis
(plg.
ki-
okia
Saknies
p asme
lyg yse).
Nag inéjamasis
e minas
éliau
nep igijo,
i
nuei a
ki y
kalby
p amin ais
keliais.
Rim a
ma ema inés
e minologijos
s i is
—
eiksmuose
daly aujan iy
skai¢iy
i
ezul a y
pa adinimai.
I8
p ane’imo
apie
ki y
kalby
p ak ika
paai’-
kéjo,
kad
jose
i8
adicijos
a
gal
i§
sa o i8kos
ine cijos
y a
i8likusiy
ne
labai
nelo-
giSky
dalyky.
An ai
dauginimo
ezul a as,
okie¢iy
kalba
adinamas
P oduk ,
u-
sy
—
npouseedexue,
lenky
iloczyn,
i
ie
e minai
i8
esmés
nieko
nepasako,
ku io
gi
ai
eiksmo
ezul a ai,
nes
aip
galima
pa adin i
i
daugybos,
i
be
ku io
ki o
196
eiksmo
iSda as.
Dalijimo
ezul a as
oki8kai
Quo ien ,
lo yniskos
kilmés
Zodis,
ku is
okie iui
nieko
nepasako
apie
ai,
ku iuo
eiksmu
as
skaigius
gau as;
lenki8-
kai
dalmuo
adinamas
ilo az,
be
uo
a du
galé y
bi i
pa adin as
i
daugiklis,
ku-
is
aip
pa
eiSkia,
kiek
ka y
(ile
azy)
u i
bi i
padaugin as
(a ba
paim as)
duo-
asis
skai¢ius.
Daugiklis
i
daliklis
ose
kalbose
adinami
aip,
kaip
kad
anks y-
esniuose
lie u iSkuose
leidiniuose
aSy a:
daugin ojas,
daly ojas
( ai
eiSkia
ne
am
ik a
skaiéiu,
be
Zmogu,
a liekan j
dauginimo
a ba
dalijimo
eiksmus).
Misy
bu o
nusis a y a
g ieZ ai
eng i
okiy
nelogiskumy,
eiksmuose
daly au-
janGius
skai ius
adin i
kiek
galima
umpesnémis
daik a a dinémis
o momis
(p z.,
démuo,
démenys
ne
dedamieji,
sudedamieji);
skai ius, ku iais
dauginama
a ba
da-
lijama,
ak uo i
kaip
sa o i’kus
j ankius
i
jy
pa adinimus
suda y i
pagal
gy o-
sios
kalbos
o mas
(pyz.,
adiklis,
kabiklis),
bi en :
daugiklis,
daliklis
i
analogiSkai
upmenose
—
skai iklis,
a diklis.
Tad
i
dauginimo
ezul a a
bu o
nu a a
a-
din i
sandauga.
NemaZa
ipesciy
mums
suda é
klausimas
apie
p ielinksniy a ojima,
nusakan
daugybos
i
dalybos
eiksmus.
Anks iau
saky a:
daugin i,
daly i
an
5
a ba
—
daugin i,
daly i
penkiais.
Bu o
aisku,
kad
pi moji
kons ukcija
lie u iu
kalbai
isai
ne inka.
An oji
kons ukcija
aisyklinga
i
galé y
bi i
a ojama,
kai
daugik-
lis
a ba
daliklis
y a
konk e is
s eikieji
eigiamieji
skai iai,
a iau
bend esniais
a ejais
i
aidiniy
skai iu
eiksmuose
ji
nepa ogi,
nes
ek y
kiek iena
ka a
p i-
du i
,,...skaiciumi“
i
. .
J.
Jablonskis
p iminé
gy osios
kalbos
posakius
padaly i,
isma uo i
i
akies:
Ji
moka
is i i
pie us
i§
knygos,
a sei
,,kaip
akis
odo“,
,,kaip
knygos
odo“.
Va-
dinasi,
pasi ink ina
kons ukeija
padaugin i
ix
daugiklio,
y.
,kaip
daugiklis
odo“.
Visi
labai
apsidziaugéme
okiu
pasiiilymu.
J.
Jablonskio
siiilymas
a o i
p ielinksnj
ix
i
dalybos
a eju
nesukélé
ma-
ema ikams
en uziazmo.
Mano
bu o
nu ody a,
jog
p ielinksnio
i¥
a ojimas
iju
ski ingu
eiksmy
a ejais
bus
nepa ogus
ne
ik ai
kalbos
s iliaus
poZii iu,
be
ap-
sunkins
i
ma ema ine
kalba
sup as i,
eks
daZnai
a o i
daly is
i
skaiciaus
i
pan.
Bu o
a k eip as
démesys
j
ai,
kad
dalyboje
slypi
du
gana
ski ingi
eiksmo
ai8ki-
nimo
i
a likimo
poZid iu
a ejai:
a)
dalijimas
lygiomis
dalimis
i
b)
dalijimas
pa-
gal
alpuma
( alpos
dalyba).
Pi muoju
(a)
a eju
na i alu
a o i
p ielinksni
j
(p z.,
daly i
j
5
dalis),
o
an uoju
(b)
—
p ielinksni
po
(p z.,
35
kg
padaly i,
iSdaly i
po
5
kg).
Konk e iy,
ypaé
i a dy iniy,
ma iniy
skai iy
a eju
pagal
eiksmo
esme
eikia
nau-
do i
a
a ba
ki a
p ielinksni,
o
bend iniu,
aidiniu
skaigiy
a eju
ge iau
inka
p ie-
linksnis
po.
Todél
i
si liau
okiy
bend y
eiksmy
a ejams
aiky i
p ielinksnj
po,
be
ne
i.
J.
Jablonskio
au o i e as
nus é é,
be
man
i
daba
a odo,
kad
bii u
bu e
ge iau
palikus
p ielinksnj
po.
Nauji
lie u iSki
algeb os
e minai
( eigiamieji,
neigiamieji
skaidiai
i
k .),
kiek
a simenu,
bu o
M.
SikSnio
pasiiily i
i
g ei ai
isy
misy
p iim i.
NemaZa
gal o a
i
ne
gin y asi
dél
/yg ies.
To
e mino
anks y esniuose
lie u ikuose
ax uose
nebu o.
Ki y
kalby
pa yzdziu
pi Sosi
e minai
Jygybé,
lyginys;
bu o
iSkile
e minai
/ygmé,
lygmuo.
A odé,
kad
inkamiausias
e minas
bus
/yg is.
J.
Jablonskis
gana
g ieZ ai
p ieSinosi
ienaskai os
o mai
i
siiilé
/yg ys.
Jis
aiskino,
kad
Sia
u ima
eikalo
su
bi ina
d iejy
daliy
sa eika,
lygia eisiskumu,
pusiaus y a
i
okiais
a ejais
gy o-
joje
kalboje
a ojami
daugiskai iniai
daik a a dziai,
kaip
an ai:
ogés,
Zi klés,
Zio-
197
ys.
Teko
daug
i ikiné i
J.
Jablonski,
kad
ma ema ikams
s a bu
u é i
a
sa oka
iS eikS a
ienaskai a,
kad
bii y
aiSku,
jog
u ima
eikalo
ne
su
kele u,
be
su
iena
lyg imi.
J.
Jablonskis
nusileido,
i
bu o
p iim as
e minas
/yg is.
Ki i
a i me ikos
bei
algeb os
e minai
(p z.,
upmenos,
ju
bend a a dinimas,
p opo cijos,
loga i mai
i
k .)
nesuda é
didesniy
sunkumy
i
nekélé
gin y.
Ty
da by
ezul a us
pa uo% i
spaudai
isipa eigojo
M.
SikSnys?.
Siy
a siminimy
au o iui
eko
daug
padi bé i
i
geome ijos
bei
igonome ijos
e minologijos
s i yje.
Vienas
pi myjy
klausimy
bu o
linijy
pa adinimas.
Bu o
aisku,
kad,
palikus
e minus
iesioji,
k ei oji,
s a menoji,
susida ys
daug
nepa o-
gumy
kalbos
poZii iu
i
neaiskumy
ma ema ine
p asme.
Buyo
jau iamas
eikalas
adin i
uos
objek us
ne
biid a dine
o ma,
be
umpesniais
daik a a dziais.
Ma-
no
bu o
pasilily a
k ei é,
iesé,
s a muo.
Visi
am
p i a é,
no s
ai
bu o
Zodziai
ne
i§
gy osios
kalbos
paim i.
Gin y asi
dél
lie iamosios
pa adinimo.
Bid a diné
os
iesés
pa adinimo
o ma
galéjo
sukel i
nemazZa
neaiskumy
i
ne
d ip asmybiu:
a
ai
y a
iesé,
ku i
ka
lie ia,
a
ku ig
kas
lie ia.
Pagal
iesé,
k ei é
pasiiiliau
lie iamaja
pa adin i
liesné,
kaip
kad
gy oje
kalboje
sakoma:
éksné,
désné
( is a).
Isigilines
i
os
iesés
esme
Gi,
be
ne
ja
kas
lie ia),
J.
Jablonskis
nusp endé,
kad
inkamiausia
bus
adin i
ja
lie éja,
uomi
pab éZian
am
ik a
jos
ak y uma.
I8
analogijos
ke amoji
pa a-
din a
ki éja.
Apsk i imui
i
jo
spinduliui
pa adin i
iki
ol
bu o
a ojami
ZodZiai
a as
i
s ipinas,
A,
JakS as-Damb auskas
a ojo
e minq
a ilas.
G ei ai
bu o
p iim i,
odos,
J.
Jablonskio
pasiiily i
e minai
apsk i imas
i
spindulys,
be
leis a
a o i
i
adiusas.
J.
Jablonskio
siiilymu,
bu o
p iim as
i
e minas
sk i ulys
,,apsk i imo
ap éZ oji
igi a“.
Kiek
a simenu,
e minas
ploks uma
gin y
nesukélé.
Man
jis
i8
pa
p adZios
a -
odé
ne
isai
inkamas.
PlokS uma
u é y
eikS i
be
kokio
pa i giaus
plokséiaja
dali
(pyz.,
kalnuo ame
k aS e
am
ik a
ap éZ a
lyguma,
i8lanks y ame
s oge
ploks-
Giaja
dali
—
aikS ele
i
pan.).
Pa adin i
begalinj
plok& iaji
pa i siy
ploks uma
aip
pa
ne ikslu,
kaip
pa adin i
iese
—
iesuma,
k ei e
—
k ei uma.
Man
odési,
kad
eikia
e mino,
ku is
eikS y
ne
pa i Siaus
sa ybe,
pobidj,
be
pa i
begalinj
pa i siu;
okiu
ZodZiu- e minu
galé y
bi i
( e minus
echnicus)
ploksmé,
ploks is.
I
gy ojoje
kalboje
y a
aps iai
okios
da ybos
Zodziy,
eiSkianéiy
am
ik as
api-
bend in as
sa okas,
p z.:
ékmé,
gelmé,
kilmé
i
pan.
Kai
kas
i8
ma ema iky
e mina
ploksmé
iki
Siol
a oja,
i8
jo
leng ai
suda o
bid a dj
ploksminis
( ie oje
ploks u-
minis),
i
ai
jokiy
neaiSkumy
nesukelia.
T igonome ijos
e miny
a kymas
nesuda é
dideliy
sunkumy.
Pag indu
bu o
padé i
in e nacionaliniai
e minai,
ski ingy
nuomoniy
bu o
ik ai
apie
ju
lie u i8-
kas
galiines
i
linksnia ima.
Bu o
siily a
ZodzZius
sinus,
cosinus
laiky i
i
lie u iy
kalboje
a dininkais
i
a i inkamai
linksniuo i:
sinus,
sinaus,
sinui
i
. .
Rodos,
J.
Jablonskio
bu o
nulem a,
kad
eikia
lie u in i
ju
a dininkus,
.y.
a8y i
sinu-
Sas,
cosinusas.
Tada
bu o
pa eikS a,
kad
angens,
co angens,
sekans
eikia
adin i:
angensas,
con angensas,
0
ne
angen as,
co angen as...,
kaip
kad
eikala o
J.
Jab-
lonskis,
emdamasis
désniu,
kad
lie u iSkas
a dininko
galiines
eikia
seg i
p ie
s e-
imos
kalbos
ZodZio
kilmininko
kamieno.
Nepadéjo
i
gy osios
kalbos
pa yzdiZiai,
1
Z .
M.
Sik8nys,
A i me ikos
i
algeb os
e miny
Zodynélis,
Kaunas,
1919,
47
p.
198
ku
s e imos
kilmés
a dai
Felix,
Clemens,
Alphons
sulie u in i
(plg.
Feliksas,
Al onsas,
Klemensas),
nek eip a
démesio
i
j
ai,
kad
pagal
aiky a
angen ui,
co-
angen ui
désni
gal
eiké y
a o i
i
e minus
sinas,
cosinas.
Geome ijos
i
igonome ijos
e minus
pa uos i
spaudai
bu o
pa es a
Sio
s aipsnio
au o iui,
i
jie
bu o
ne ukus
iSspausdin i?.
I
pasi a imus
pas
J.
Jablonski
iena
ki a
ka a
bu o
a silankes
i
K.
Sakenis
specialiai
izikos
e miny
klausimais,
i
mes
juos
s a s yda ome.
A simenu,
nemaza
ginéy
sukélé
jo
pa eik as
e minas
s y uoklé
( us.
masmauk).
Bu o
a k eip as
dé-
mesys
j
ai,
kad
Syy uoklés
a das
sukelia
am
ik us
8 iesos
eiSkinius,
S y éjimo
aiz-
dinius
(plg.
Zodi
S y u ys).
G ynosios
mechanikos
s y uojan j
p ie aisa
inkamiausia
ba y
adin i
s yy uokle.
Vis
dél o,
kiek
a simenu,
J.
Jablonskis
pak ypo
Sakenio
pusén,
i
as
e minas
jsigaléjo
ado éliuose.
Gy ai
bu o
s a s omi
K.
Sakenio
i&kel ieji
cheminiy
elemen y
pa adinimo
Klausimai.
Jis
mégino
daugeli
jy
lie u in i,
be
bu o
nusis a y a
dé i
pag indu
pla-
Giai
a ojamus
a p au inius
e minus,
da an
iSim j
ik ai
ienam
ki am
elemen ui,
ku ie
p ak ikos
( echnikos,
iziologijos,
higienos)
sume imais
u é y
bi i
pladiai
i8populia in i.
Pi moji
isim is
—
elemen as
O
(oxygenium).
K.
Sakenio
bu o
su-
miné i
anksciau
a o i
pa adinimai:
igS ada ys,
iigs agamys,
iiks inys.
Pa s
K.
Sakenis,
jei
neklys u,
si lé
adin i
agda iu
a
kazkaip
panasiai.
J.
Jablonskis
paklausé,
kokios
y a
bidingiausios
o
elemen o
cheminés
sa ybés.
Ben
kiek
dau-
giau
nusimanydamas
apie
pag indinius
cheminius
junginius,
paaiskinau,
jog
o
ele-
men o
daly a imas
igS yse
nebi inas,
nes
y a
ig8 iu,
j
ku iy
sudé i
jis
nejeina
(p z.,
HCl);
bidingiausia
o
elemen o
sa ybé
y a
a,
kad
juomi
dega
ki i
elemen ai,
i
odél
jo
pa adinimas
inkamiausia
bi y
sie i
su
degimo
a du.
J.
Jablonskis
g ei ai
susio ien a o,
p iminé
pa yzdZius
gelwonis
—
y a
ai,
kuomi
geliama,
gy uonis
—
am
ik a
kino
ie a,
ku ia
daugiausia
jau¢iama,
odél
elemen a
O
(oxygenium)
inkamiausia
pa adin i
deguonimi.
Visiems
mums
bu yo
aisku,
kad
ai
bus
inka-
miausias
e minas.
Rodos,
as
pa s
K.
Sakenis
is
analogijos
azo a
pasiilé
adin i
gesuonimi,
nes
jis
degima
gesina.
P i a imo
am
nebu o,
nes
azo as
ne
kiek ienq
de-
gima
gesina,
An am
daZnam
elemen ui
H
(hyd ogenium)
J.
Jablonskis
su eiké
andenilio
a da,
ku is
g ei ai
i
p igijo.
Ma ema inés
e minijos
klausimai
yél
iSkilo,
g jzus
i8
Vo onezo
j
Lie u a.
Misy
pi moje
aukS ojoje
mokykloje
—
AukS uosiuose
Ku suose
—
bu o
plaégiai
dés oma
aukS oji
ma ema ika,
eikala usi
daugelio
naujy
ma ema iniy
e minu.
I§
p adzios
3-4
me us
ais
eikalais
eko
iipin is
beyeik
man
ienam,
konsul uojan is
su
J.
Jablonskiu.
Be
ku ios
mokslinés
e minijos
lie u inimo
klausimais
jo
bu o
ap obuo i
du
pag indiniai
désniai:
a)
giminingy
sa oky
pa adinimo
pag indu
dé i
iena
ku ig
s e imos
kalbos
Zodzio
o ma
(p z.,
daik a a dj)
i
isas
ki as
o mas
yes i
i8
jos
pagal
misy
kal-
bos
désnius,
pa yzdZiui,
paémus
g aiky
kalbos
Zodj
analizis,
oliau
suda y i
o mas
analizinis,
analiziskas,
be ne
anali inis,
anali iskas,
ku ios
bi y
suda y os
jau
i8
bid-
a dZio
o mos;
b)
im i
s e imos
kalbos
e mina
jo
o iginalia
o ma,
jei
ji
nep ies a auja
misu
kalbos
a imui.
Pa yzdZiui,
isai
lie u i8kai
skambanéius
g aikiskus
e minus
ana-
*
Z .
Z.
Zemai is,
Geome ijos
i
igonome ijos
e miny
inkinélis,
Kaunas,
1920,
99
p.
193

lizis,
sin ezis
né a
jokio
pag indo
sa in is
jau
dusyk
(p anciizy
i
okie iy)
ixk ai-
py a
o ma
(plg.
analizé,
sin ezé)
i
juos
linksniuo i
aip:
analizé,
analizés,
analizei...,
kai
galima
a
Zodj
puikiai
linksniuo i
pagal
jo
o iginalia
pag indine
o ma,
iSlaikan
i
g aiky
kalbos
ki i,
p z.:
analizis,
analizio...;
a ba,
no in
iSlaiky i
i
g aikiska
Zo-
dzio
ly i,
linksniuo i
pagal
lie u i8ka
Zodj
pilna is:
analizis,
analizies,
analiziai
i
. .
Panasiai
eikéjo
pasielg i
i
su
ZodZiais
minu a,
sekunda,
e ia,
k a a,
k in a
i
k .,
nepakei us
jy
i
minu é,
sekundé,
e cé,
k a é
i
k .
Galime
p imin i
i
ki a
papli usi
bei
misy
kalbininky
aci u
consensu
p i-
im a
lo yny kalbos
e miny
iSk aipymo
pa yzdi.
Vidu iniais
amZiais
i
naujyju
amZiy
p adzioje
Eu opos
mokslininky
bu o
pla-
Giai_ a ojamos
SeSiasdeSim ainés
upmenos,
adin os
iloso inémis
( ac iones
philosophicae),
a kelia usios
i§
Asi ijos-Babilonijos.
Jose
pi moji
upmena
(éa)
adin a
p ima
pa s
minu a
(pi moji
sumazZin oji
dalis),
umpai
saky a
—
minu a;
an oji
upmena
(&)
—
secunda;
olesnés:
e ia,
qua a,
quin a
i
. .
Tie
up-
meny
pa adinimai
iSliko
iki
misy
dieny
i
kampu
ma a imuose.
Tad
ge iau
bi y
bu e
palikus
o iginalias
o mas
minu a,
sekunda...,
0
ne
an ines,
i
okie iy
kalbos
paim as
minu é,
sekundé
i
. .
I
jeigu
jau
ai
bu o
pada y a,
ai
eiké y
nuosekliai
a o i
i
o mas
e cija,
k a é,
k in é,...
ok a é...
Ma ema ikos
e miny
Klausimais
man
eko
k eip is
i
j
Vals ybine
e minolo-
gijos
komisija,
ku i
bu o
suda y a
1921
m.
i
ku ios
sudé yje
eiké
ma ema ikos
e miny
komisijélé.
I
jq
iéjo
P anas
Maiio as,
A.
JakS as-Damb auskas,
dailinin-
kas
Adomas
Va nas,
An anas
Kaunas
i ,
be
o,
odos,
du
jauni
kalbininkai.
Apie
1923—1924
m.
ben
du
ka u
k eipiausi
i
P.
MaSio a,
p a ydamas,
kad
komisi-
jélé
pa eikS y
sa o
nuomone
apie
uni e si e e
a ojamus
i
naujai
ku iamus
e mi-
nus.
P.
MaSio as
o ganiza o
pasi a imus.
Juose
pa s
P.
Maiio as
laikési
pasy iai,
A.
JakS as-Damb auskas
siilé
sa us,
ka ais
ne
keis us
e minus.
Kalbininkai’
bu o
nejsigiling
i
ma ema ikos
dalykus
i
nedaug
ka
galéjo
padé i,
e minus
s a s-
an .
Todél
ma ema ikos
e minologijos
s i yje,
bu zZuazijai
aldan ,
be eik
nieko
nepada y a.
Ta ybinés
san a kos
me ais
e minologinis
da bas
bu o
Zymiai
i§plés as
i
suin ensy in as.
Mokslo
js aigose
a k eip as
démesys
j
a ski y
mokslo,
echnikos
i
ki y
s i¢iy
e miny
Zodyny
suda yma
bei
i8leidima.
Jau
i8éjo
eisés,
geologijos-geo-
g a ijos,
chemijos,
izikos,
melio acijos,
eks ilés,
spo o
e miny
Zodynai.
Pa eng i
a ba
engiami
spaudai
bo anikos,
ekonomikos,
mi8kininkys és,
medicinos
i
ki i
Zodynai.
1954
m.
bu o
p adé as
i
ma ema ikos
e miny
s a s ymas,
ku iame
daly-
a o
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
Te minologijos
komisija
(J.
K uopas,
V.
Ba use i ius,
B.
Vosyly é)
i
Vilniaus
als ybinio
V.
Kapsuko
a do
uni e si-
e o
ma ema ikai:
Z.
Zemai is,
J.
Kubilius,
P.
Ka ilius,
G.
Zilinskas,
V.
S a ule-
i ius,
V.
Paulauskas,
K.
G ince i ius.
Pasi a imuose
bu o
aps a s y i
i
p iim i
elemen a inés
ma ema ikos
ado éliy
a ojami
e minai.
Daugiausia
gin y
sukélé
e minai
lieciamoji
(lie éja...),
ploks uma
(ploksmé...),
sin ezis
(sin ezé...)
i
k .
Ma ema ikai
jsipa eigojo
oliau
kaup i
aukS osios
ma ema ikos
e miny
ka o eka,
kad
a ei yje
bii y
galima
suda y i
didelj
ma ema ikos
e miny
Zodyna,
apiman i
isu
ma ema ikos
Saky
e minija.
Sis
da bas
in ensy iai
di bamas
iki
Siol.
200
Kaip
ma ome,
a ybinés
san a kos
me ais
im ai
susi dpin a
misy
ma ema-
ine
e minija
i
daug
pada y a,
su ienodinan
ja
ado éliuose
i
ki oje
ma ema i-
néje
li e a i oje,
ski oje
pla esnei
isuomenei.
Siuo
me u
daugiau
ipes iy
kelia
e minija,
susijusi
su
naujais,
labai
spa éiai
augan iais
ma ema iniais
mokslais.
Ge-
ai
bii u,
kad
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
Te minologijos
komisija
i
espublikos
ma ema ikai
es y
e minologini
da ba
i
suda y y
okia
ma ema ine
e minija,
ku i:
a)
padé y
s udijuojan iems
mode niuosius
ma ema ikos
mokslus
eisingiausiai
sup as i
naujas,
ka ais
labai
sudé ingas
sa okas
i
min is;
b)
leis y
i
ben
kick
olesniy
specialybiy
Zmonéms
gau i
eisinga
sup a ima
apie
mode niau-
siy
ma ema ikos
Saky
esme
i
pasiekimus.
Ka u
eiké y
da
sykj
pe Zi é i
jau
a ojamus
e minus
i
uos
ju,
ku ie
nea-
i inka
logiskumo,
ikslumo,
nuoseklumo
a
u i
ki y
ikumy,
pakeis i
ge esniais.
K
HCTOPHH
JIMTOBCKOM
MATEMATHYECKOA
TEPMHHOJIO‘HH
3.
KKEMAMTHC
Peswme
Cpasau enbHo
Monoqaa
mHTOBCKaa
MaTemaTHueckaa
“MTepa ypa
Mpo omKUTeTbHOe
Bpe-
Ma
BECbMa
HYKJa acb
B
eMHHO!,
OOueNpu3HaHHol
TepmaHOnOTHH.
Ye paHu s
s o
HexocTa oK
B3ATHCb
AMTOBUBI
MaTemaTuKu
M.
IIInkmunc
n
3.
Kemaii uc,
o yac u
u
I.
Maumo ac,
Bo
spe-
Ma
TepBoli
muposoi
Bolin:
pa6oTapie
B
AWTOBCKHX
6exXeHCKHX
WKOax
B
T op.
Boponexe.
Ouu
noc asanu
ce6e
ne s
—
KpuTuueckn
Nepecmo peTs
Ouis yio
B
ynoTpe6neHHH
BecbMa
He-
CoBeplCHHY!0
TEPMHHONOFHIO,
H,
NO
Mepe
BO3MOXKHOCTH,
co3ZaTb
MO HuecKH
o60cHoBaHHy10,
CooTBeTCTBYIOULyIO
AYXY
JMTOBCKOTO
s3bIKa.
CyUlecTBeHHy!0
NOMOMIb
KOANeKTHBY
OKa3a1
B
STOM
Jede
BbI,aiomulica
muTOBCKHi
AME BHcT
MW.
A6noNcKHC.
Koanex usy
mpuuaoch
Hemano
NopaGoTa h
MpH
yCTaHOBJeHHM
UpaBHaAbHEIX
HaMMeHOBaHUil
MaTemaTHuecKHX
Jelic suii,
yyac-
TBYIOUMX
B
HHX
YHCeT
H
pesyabTaToB
Jelic Buii.
pexuue
Tepmune
Onin
co3qanE
Gonbuel
ACTbIO
MYTEM
JOCTOBHOTO
MepeBOa
TepMHHOB
C
APYTHX
ASEIROB,
B
KOTOPBIX
OHH
YacTO
COKH-
‘MCb
HCTOpHYeCKH,
NO
TpalHuHH,
HO
He
Bce za
ObIIH
JO MYecKH
OGOCHOBAHEI.
Tax,
Hamp.:
a)
pe-
SyabTaT
YMHoxKeHHsA
Mo-HeMeuKH
Ha3.
P oduk ,
mo-noacKH
—
iloczyn,
Nlo-pyccKH
—
npo-
useedenue.
H
HaHMeHOBaHHA
No
CymecTBY
He
CBA3AaHEI
C
HasBaHHeM
camo o
JelicTBHa:
Tak
Mo-
TYT
ObIT
Ha3BAHBI
HM
PesybTAaTI
MOGoTO
ApyTo o
BEINOAHEHHOTO,
TIpowsbexenHo o
Jeiic Bus;
6)
o mueckoe
onpesenenne
jelic RUA
B
ApyTHX
s3b1Kax
SBYYHT
TAK
Ke,
KaK
H
Ha3BaHHe
Mpouecca
KOHKPCTHOFO
BLITIOJHEHHS
€FO;
B)
HAHMeHOBAHHA
YHCen,
Ha
KOTOPbIe
YMHOXKAIOTCA
HAN
JenATCH
Apy ue
4icqa,
Ha
APyTHX
ASbIKAX
COBMaaloT
c
HAHMeHOBaHHeEM
BH
TOAHHTe
Ae
l
eiic BHii,
B
TO
Bp€MA
Kak
MO
CYIIeCTBY
JOMKHBI
HOCHTb
Ha3BaHHA,
CBOIiCTBeHHEIE
HHCTp
yMeHTam
Jelic-
TBH,
H
T.m.
BpillienouMe onaHubie
MaTemaTHKH,
npH
apTopH e Hol
nomomu
H.
A6n0xcKaca,
yc ano-
BHI
MATEMATHYECKYIO
TePMUHONOTMIO,
CBOOOTHY!O
OT
YNOMAHYTHIX
He ocTaTKOB.
K
koaanex upy
o6pamas cs
3a
cope om
1
npenozana ess
(pusHKH
To
Bonpocy
TepmHHOn0-
THH
(bH3HKH
H
XHMHH,
H
OHH
OcHOBaTeTBHO
o6cyanaquc.
Tax,
Hanp.,
Obi
noc aszex
BoMpoc,
kak
lenecoo6pasxo
Obi10
Obl
HasBaTD
xHMMYeCcKHH
snemen
O
(oxygenium).
Ha
apy ux
espo-
NelickHX
A3bIKax
HasBaHHe
e o
cBASEIBaeTCH
C
NpeACTaBAeHHEM
KHCIOTHI.
Mexay
em
61110
o6pa-
MICHO
BHUMAHHE
HA
TO,
YTO
KHCJOPO)
He
ABUeTCA
HENpeMeHHEIM
HHTPeAHEHTOM
BCAKOli
KHCAOTHE
(uanp.,
HCI
ne
cogepxu
O).
Xapax epuuim
xe
c o ic som
e o
ABAACTCA
TO,
YTOB
HEM,
NpH
No-
MOULH
€To
TOpAT
Apy He
Tea,
H
MosTOMy
HasBaHHe
e o (no
AMT.
deguonis)
6x10
co3MaHO
Ha
Gaze
cnopa
deg i
,, ope h‘*.
Pesyab a s
paoT
Kosek Tuga
ony6amKosaan
B
1920
.e o
uenb
M.
[laKmune
wn
3.
)Ke-
MaliTHc
B
BHJe
ABYX
TepMHHosO HuecKHX
cuoRapeli.
Vc a oBaeHHaa
UMH
TepMHHOO HsA
Bona
BO
BceoSijee
ynoTpeGleHHe
B
AHTOBCKOl
Ma emaTHecKoil
auTepa ype.
201