Lietuviškos matematinės terminologijos istorijai

en UNG) GRA IRONS ii RK Su KOS REA TY Dod hid Be UO) Sb SR MEO RS LUA RUA DIR MOE J A LIETUVISKOS MATEMATINES TERMINOLOGIJOS ISTORIJAI Z. ZEMAITIS Jauna lie u iSkoji ma ema iné li e a i a, jauna i jos e minologija. Vis dél o ji u i sa o is o ija, i joje Zymiis am ik i, kad i umpi, pe iodai. Pi mas pe iodas — nuo E. Mainionio (pagal ,,Lie u iy Bibliog a ija* — S. Gim- Zausko) ,,P adzomokslio Lie uwiszko spaud aszczo i ank aszczo su p idéjimu ska manio“ (Wa szawoje, 1862 m.) iki pi mojo pasaulinio ka o — bu o e mini- Jos ieSkojimo laiko a pis. E. Mainionis ka ais a ojo labai keis us, neZinia kaip suda y us e minus, kaip an ai: skai manys ,,skai ia imas, a i me ika‘, p azas »Skai muo“, skai lis ,,skai ius“, ienalaké ,, iene as“, p idendis ,,Zenklas plius, pliusas“, iszembis ,,Zenklas minus, minusas“, uZma as »uzda inys“ i pan. I ki i o laiko a pio au o iai (S. Skaékauskas, J. Gailu is—P. Ma ulionis, Pe as Né is— V. VileiSis, A. Végélé — Thomo a i me ikos e éjas, P. Mikolainis — g aZiai ilius - uo os a i me ikos au o ius, P. Maiio as, J. Damijonai is i k .) ne u éjo bend os, Vieningos e minijos. Pi mojo pasaulinio ka o me u Lie u iy Mokslo D augijos is- leis ieji ma ema ikos ado éliai lie u iskoms p adinéms i idu inéms mokykloms aip pa nesilaiké ieningos e minijos. Pi mojo pasaulinio ka o eigoje Rusijoje spa iai augo i plé ési e oliucinis Judéjimas p ie3 ca a i jo pa aikiiny eakcine aldziq. Emé aiské i, kad ca izmo p alaiméjimas su eiks Rusijos impe ijoje esan ioms au oms, ad i lie u iams, lais e ys y i sa a kul i a, ku i sa as mokyklas. Tokiy likes iy ska inami, lie u iy ma ema ikai — P. Masio as, M. SikSnys i Sio s aipsnio au o ius, di be uo me u Vo onezo lie u iy ka o em iniy mokyk- lose, susi iipino lie uyisky ma ema iniy ado éliu uosimu i pasi yZo pi miausia suda y i ieningg ma ema ine e minija. Jiems ame da be padé i mielai su iko musy iZymusis kalbininkas, liec u iu li e a i inés kalbos ugdy ojas J. Jablonskis, moky oja es ose pa iose mokyklose. Jis pasky é pas o y laika (ke i adieniy aka us), kada miné i ma ema ikai galé y pas ji ink is i konsul uo is ma ema inés e minijos suda ymo klausimais. P. Ma8io as ik e ka iais lankési uose pasi a imuose, hes, apes abiejy gim- nazijy (be niuky i me gai iy) di ek o ium i labai isi aukes j li e a i os aikams aSyma, ne u éjo laiko pasi a imams. Kai kada izikos e minijos klausimais a ei- da o pasi a i K. Sakenis, a¥es izikos ado élj idu inéms mokykloms. Sis emin- giausiai konsul acijose lankési Siy a siminimy au o ius, ku iam J. Jablonskis duo- = 195 da o daugiausia da bo: e e uo i ki u kalby e miny p asme i kilme, eik i lie u is- kus a i ikmenis i k . Nuodugniai bu o nag inéjamas skai iaus pa adinimo klausimas. Iki o laiko bu o a ojami e minai skai lis, skai liné, skai lius i i8 pas a ojo suda y as eiksmaZodis — skai liuo i. Mums, ma ema ikams, skai lius a odé isai p iim i- nas, nes i gy ojoje kalboje bu o panasios s uk ii os Zodziu: de lius, d éblius, dieg- lius, pe eklius. J. Yablonskis p ieS a Zodj nelabai p ie8 a a o, be jokiu biidu ne- su iko, kad i§ jo ba y suda omas Zodis skai liuo i: esa, i8 eiksmaZodzio suda y i daik a a dj galima, be i§ okio di b inio daik a a dZio él da y i eiksmazZodj — neleis ina; a p oga jis pik ai sme ké jau gana pla iai papli usius naujada us mo- ky ojau i, gydy ojau i i pan. J. Jablonskis pasi ilé a o i ZodZius skaidius, skai- ci o i, i mums isiems bu o aiSku, kad ai bus ge iausi e minai. NemaZa gal o a i apie iene o pa adinima. Anks iau a o i e minai — ienalaké, ienu é, ienuké — mums isiems nepa iko; bu o da p adé a a o i, ypaé nema ema iky kalboje, iena a, a iau mums Sis Zodis nepa iko dél a chai8- kumo (plg. senyjy lie u isky aS y gy a d). Bu o p imin a, kad lie u iy kalboje nedideli daik y a ba Siaip iene y skai iai adinami: d eje as, eje as..., ad ne- p ieS a aus lie u iu kalbos d asiai i e minas iene as. J. Jablonskis am labai p i a é, be kai kas i§ pasi a imo daly iy ai p iémé eze uo ai. Ma y i, kai ku iuos ma ema ikus eiké ki y kalby p ak ika: jose iene as isu adinamas mo e i8- kos giminés Zodziu (plg. jedinica, jedynka, Einhei , uni as). Vis dél o J. Jablonskio p i a imas a o i e mina iene as nulémé. K. Sakeniui bu o si ily a izikoje a o i analogiskai suda y a Zodi ise as (ace- AeHHaA, uni e sum), be ne isa a, ku is aip pa skamba a chaiskai. J. Jablonskis i am, kiek a menu, p i a é, be as e minas nejéjo j éliau misy iSleis us e minu Zodynélius i iki Siam laikui a ojama isa a. Apie ma ema iniy eiksmy pa adinimus mano bu o e e uo a, kad ki- ose kalbose pa ies ma ema inio eiksmo pa adinimas pap as ai nea ski iamas nuo jo konk e aus ykdymo p oceso pa adinimo, kai uo a pu logiSkai eiké y juos ski i, i lie u iy kalboje leng a ai pada y i. Visy am bu o p i a a i p iim as si - lymas eiksmus adin i sudé is, a im is, daugyba, dalyba, 0 anks iau a o us e - minus — sudéjimas, dauginimas... — palik i konk e iy eiksmy ykdymui Zymé i (p z., upmeniniy skaidiy dauginimas). Tolesni eiksmai — kélimas laipsniu i Saknies aukimas — bu o siily a adin i /aipsniuo é i Sakniau é. Pi majam bu o p i a a, an asis — su ik as labai eze uo ai. Ma , ki ose kalbose ( u bii , i8 adicijos) eiksmo pa adinimas g e in- as su iziniu p ocesu — augalo Saknies aukimu. Tuo a pu ma ema iniame eiks- me ik ieSkomi am ik i skaiéiai, gal nelabai ykusiai adinami Saknimis (plg. ki- okia Saknies p asme lyg yse). Nag inéjamasis e minas éliau nep igijo, i nuei a ki y kalby p amin ais keliais. Rim a ma ema inés e minologijos s i is — eiksmuose daly aujan iy skai¢iy i ezul a y pa adinimai. I8 p ane’imo apie ki y kalby p ak ika paai’- kéjo, kad jose i8 adicijos a gal i§ sa o i8kos ine cijos y a i8likusiy ne labai nelo- giSky dalyky. An ai dauginimo ezul a as, okie¢iy kalba adinamas P oduk , u- sy — npouseedexue, lenky iloczyn, i ie e minai i8 esmés nieko nepasako, ku io gi ai eiksmo ezul a ai, nes aip galima pa adin i i daugybos, i be ku io ki o 196 eiksmo iSda as. Dalijimo ezul a as oki8kai Quo ien , lo yniskos kilmés Zodis, ku is okie iui nieko nepasako apie ai, ku iuo eiksmu as skaigius gau as; lenki8- kai dalmuo adinamas ilo az, be uo a du galé y bi i pa adin as i daugiklis, ku- is aip pa eiSkia, kiek ka y (ile azy) u i bi i padaugin as (a ba paim as) duo- asis skai¢ius. Daugiklis i daliklis ose kalbose adinami aip, kaip kad anks y- esniuose lie u iSkuose leidiniuose aSy a: daugin ojas, daly ojas ( ai eiSkia ne am ik a skaiéiu, be Zmogu, a liekan j dauginimo a ba dalijimo eiksmus). Misy bu o nusis a y a g ieZ ai eng i okiy nelogiskumy, eiksmuose daly au- janGius skai ius adin i kiek galima umpesnémis daik a a dinémis o momis (p z., démuo, démenys ne dedamieji, sudedamieji); skai ius, ku iais dauginama a ba da- lijama, ak uo i kaip sa o i’kus j ankius i jy pa adinimus suda y i pagal gy o- sios kalbos o mas (pyz., adiklis, kabiklis), bi en : daugiklis, daliklis i analogiSkai upmenose — skai iklis, a diklis. Tad i dauginimo ezul a a bu o nu a a a- din i sandauga. NemaZa ipesciy mums suda é klausimas apie p ielinksniy a ojima, nusakan daugybos i dalybos eiksmus. Anks iau saky a: daugin i, daly i an 5 a ba — daugin i, daly i penkiais. Bu o aisku, kad pi moji kons ukcija lie u iu kalbai isai ne inka. An oji kons ukcija aisyklinga i galé y bi i a ojama, kai daugik- lis a ba daliklis y a konk e is s eikieji eigiamieji skai iai, a iau bend esniais a ejais i aidiniy skai iu eiksmuose ji nepa ogi, nes ek y kiek iena ka a p i- du i ,,...skaiciumi“ i . . J. Jablonskis p iminé gy osios kalbos posakius padaly i, isma uo i i akies: Ji moka is i i pie us i§ knygos, a sei ,,kaip akis odo“, ,,kaip knygos odo“. Va- dinasi, pasi ink ina kons ukeija padaugin i ix daugiklio, y. ,kaip daugiklis odo“. Visi labai apsidziaugéme okiu pasiiilymu. J. Jablonskio siiilymas a o i p ielinksnj ix i dalybos a eju nesukélé ma- ema ikams en uziazmo. Mano bu o nu ody a, jog p ielinksnio i¥ a ojimas iju ski ingu eiksmy a ejais bus nepa ogus ne ik ai kalbos s iliaus poZii iu, be ap- sunkins i ma ema ine kalba sup as i, eks daZnai a o i daly is i skaiciaus i pan. Bu o a k eip as démesys j ai, kad dalyboje slypi du gana ski ingi eiksmo ai8ki- nimo i a likimo poZid iu a ejai: a) dalijimas lygiomis dalimis i b) dalijimas pa- gal alpuma ( alpos dalyba). Pi muoju (a) a eju na i alu a o i p ielinksni j (p z., daly i j 5 dalis), o an uoju (b) — p ielinksni po (p z., 35 kg padaly i, iSdaly i po 5 kg). Konk e iy, ypaé i a dy iniy, ma iniy skai iy a eju pagal eiksmo esme eikia nau- do i a a ba ki a p ielinksni, o bend iniu, aidiniu skaigiy a eju ge iau inka p ie- linksnis po. Todél i si liau okiy bend y eiksmy a ejams aiky i p ielinksnj po, be ne i. J. Jablonskio au o i e as nus é é, be man i daba a odo, kad bii u bu e ge iau palikus p ielinksnj po. Nauji lie u iSki algeb os e minai ( eigiamieji, neigiamieji skaidiai i k .), kiek a simenu, bu o M. SikSnio pasiiily i i g ei ai isy misy p iim i. NemaZa gal o a i ne gin y asi dél /yg ies. To e mino anks y esniuose lie u ikuose ax uose nebu o. Ki y kalby pa yzdziu pi Sosi e minai Jygybé, lyginys; bu o iSkile e minai /ygmé, lygmuo. A odé, kad inkamiausias e minas bus /yg is. J. Jablonskis gana g ieZ ai p ieSinosi ienaskai os o mai i siiilé /yg ys. Jis aiskino, kad Sia u ima eikalo su bi ina d iejy daliy sa eika, lygia eisiskumu, pusiaus y a i okiais a ejais gy o- joje kalboje a ojami daugiskai iniai daik a a dziai, kaip an ai: ogés, Zi klés, Zio- 197 ys. Teko daug i ikiné i J. Jablonski, kad ma ema ikams s a bu u é i a sa oka iS eikS a ienaskai a, kad bii y aiSku, jog u ima eikalo ne su kele u, be su iena lyg imi. J. Jablonskis nusileido, i bu o p iim as e minas /yg is. Ki i a i me ikos bei algeb os e minai (p z., upmenos, ju bend a a dinimas, p opo cijos, loga i mai i k .) nesuda é didesniy sunkumy i nekélé gin y. Ty da by ezul a us pa uo% i spaudai isipa eigojo M. SikSnys?. Siy a siminimy au o iui eko daug padi bé i i geome ijos bei igonome ijos e minologijos s i yje. Vienas pi myjy klausimy bu o linijy pa adinimas. Bu o aisku, kad, palikus e minus iesioji, k ei oji, s a menoji, susida ys daug nepa o- gumy kalbos poZii iu i neaiskumy ma ema ine p asme. Buyo jau iamas eikalas adin i uos objek us ne biid a dine o ma, be umpesniais daik a a dziais. Ma- no bu o pasilily a k ei é, iesé, s a muo. Visi am p i a é, no s ai bu o Zodziai ne i§ gy osios kalbos paim i. Gin y asi dél lie iamosios pa adinimo. Bid a diné os iesés pa adinimo o ma galéjo sukel i nemazZa neaiskumy i ne d ip asmybiu: a ai y a iesé, ku i ka lie ia, a ku ig kas lie ia. Pagal iesé, k ei é pasiiiliau lie iamaja pa adin i liesné, kaip kad gy oje kalboje sakoma: éksné, désné ( is a). Isigilines i os iesés esme Gi, be ne ja kas lie ia), J. Jablonskis nusp endé, kad inkamiausia bus adin i ja lie éja, uomi pab éZian am ik a jos ak y uma. I8 analogijos ke amoji pa a- din a ki éja. Apsk i imui i jo spinduliui pa adin i iki ol bu o a ojami ZodZiai a as i s ipinas, A, JakS as-Damb auskas a ojo e minq a ilas. G ei ai bu o p iim i, odos, J. Jablonskio pasiiily i e minai apsk i imas i spindulys, be leis a a o i i adiusas. J. Jablonskio siiilymu, bu o p iim as i e minas sk i ulys ,,apsk i imo ap éZ oji igi a“. Kiek a simenu, e minas ploks uma gin y nesukélé. Man jis i8 pa p adZios a - odé ne isai inkamas. PlokS uma u é y eikS i be kokio pa i giaus plokséiaja dali (pyz., kalnuo ame k aS e am ik a ap éZ a lyguma, i8lanks y ame s oge ploks- Giaja dali — aikS ele i pan.). Pa adin i begalinj plok& iaji pa i siy ploks uma aip pa ne ikslu, kaip pa adin i iese — iesuma, k ei e — k ei uma. Man odési, kad eikia e mino, ku is eikS y ne pa i Siaus sa ybe, pobidj, be pa i begalinj pa i siu; okiu ZodZiu- e minu galé y bi i ( e minus echnicus) ploksmé, ploks is. I gy ojoje kalboje y a aps iai okios da ybos Zodziy, eiSkianéiy am ik as api- bend in as sa okas, p z.: ékmé, gelmé, kilmé i pan. Kai kas i8 ma ema iky e mina ploksmé iki Siol a oja, i8 jo leng ai suda o bid a dj ploksminis ( ie oje ploks u- minis), i ai jokiy neaiSkumy nesukelia. T igonome ijos e miny a kymas nesuda é dideliy sunkumy. Pag indu bu o padé i in e nacionaliniai e minai, ski ingy nuomoniy bu o ik ai apie ju lie u i8- kas galiines i linksnia ima. Bu o siily a ZodzZius sinus, cosinus laiky i i lie u iy kalboje a dininkais i a i inkamai linksniuo i: sinus, sinaus, sinui i . . Rodos, J. Jablonskio bu o nulem a, kad eikia lie u in i ju a dininkus, .y. a8y i sinu- Sas, cosinusas. Tada bu o pa eikS a, kad angens, co angens, sekans eikia adin i: angensas, con angensas, 0 ne angen as, co angen as..., kaip kad eikala o J. Jab- lonskis, emdamasis désniu, kad lie u iSkas a dininko galiines eikia seg i p ie s e- imos kalbos ZodZio kilmininko kamieno. Nepadéjo i gy osios kalbos pa yzdiZiai, 1 Z . M. Sik8nys, A i me ikos i algeb os e miny Zodynélis, Kaunas, 1919, 47 p. 198 ku s e imos kilmés a dai Felix, Clemens, Alphons sulie u in i (plg. Feliksas, Al onsas, Klemensas), nek eip a démesio i j ai, kad pagal aiky a angen ui, co- angen ui désni gal eiké y a o i i e minus sinas, cosinas. Geome ijos i igonome ijos e minus pa uos i spaudai bu o pa es a Sio s aipsnio au o iui, i jie bu o ne ukus iSspausdin i?. I pasi a imus pas J. Jablonski iena ki a ka a bu o a silankes i K. Sakenis specialiai izikos e miny klausimais, i mes juos s a s yda ome. A simenu, nemaza ginéy sukélé jo pa eik as e minas s y uoklé ( us. masmauk). Bu o a k eip as dé- mesys j ai, kad Syy uoklés a das sukelia am ik us 8 iesos eiSkinius, S y éjimo aiz- dinius (plg. Zodi S y u ys). G ynosios mechanikos s y uojan j p ie aisa inkamiausia ba y adin i s yy uokle. Vis dél o, kiek a simenu, J. Jablonskis pak ypo Sakenio pusén, i as e minas jsigaléjo ado éliuose. Gy ai bu o s a s omi K. Sakenio i&kel ieji cheminiy elemen y pa adinimo Klausimai. Jis mégino daugeli jy lie u in i, be bu o nusis a y a dé i pag indu pla- Giai a ojamus a p au inius e minus, da an iSim j ik ai ienam ki am elemen ui, ku ie p ak ikos ( echnikos, iziologijos, higienos) sume imais u é y bi i pladiai i8populia in i. Pi moji isim is — elemen as O (oxygenium). K. Sakenio bu o su- miné i anksciau a o i pa adinimai: igS ada ys, iigs agamys, iiks inys. Pa s K. Sakenis, jei neklys u, si lé adin i agda iu a kazkaip panasiai. J. Jablonskis paklausé, kokios y a bidingiausios o elemen o cheminés sa ybés. Ben kiek dau- giau nusimanydamas apie pag indinius cheminius junginius, paaiskinau, jog o ele- men o daly a imas igS yse nebi inas, nes y a ig8 iu, j ku iy sudé i jis nejeina (p z., HCl); bidingiausia o elemen o sa ybé y a a, kad juomi dega ki i elemen ai, i odél jo pa adinimas inkamiausia bi y sie i su degimo a du. J. Jablonskis g ei ai susio ien a o, p iminé pa yzdZius gelwonis — y a ai, kuomi geliama, gy uonis — am ik a kino ie a, ku ia daugiausia jau¢iama, odél elemen a O (oxygenium) inkamiausia pa adin i deguonimi. Visiems mums bu yo aisku, kad ai bus inka- miausias e minas. Rodos, as pa s K. Sakenis is analogijos azo a pasiilé adin i gesuonimi, nes jis degima gesina. P i a imo am nebu o, nes azo as ne kiek ienq de- gima gesina, An am daZnam elemen ui H (hyd ogenium) J. Jablonskis su eiké andenilio a da, ku is g ei ai i p igijo. Ma ema inés e minijos klausimai yél iSkilo, g jzus i8 Vo onezo j Lie u a. Misy pi moje aukS ojoje mokykloje — AukS uosiuose Ku suose — bu o plaégiai dés oma aukS oji ma ema ika, eikala usi daugelio naujy ma ema iniy e minu. I§ p adzios 3-4 me us ais eikalais eko iipin is beyeik man ienam, konsul uojan is su J. Jablonskiu. Be ku ios mokslinés e minijos lie u inimo klausimais jo bu o ap obuo i du pag indiniai désniai: a) giminingy sa oky pa adinimo pag indu dé i iena ku ig s e imos kalbos Zodzio o ma (p z., daik a a dj) i isas ki as o mas yes i i8 jos pagal misy kal- bos désnius, pa yzdZiui, paémus g aiky kalbos Zodj analizis, oliau suda y i o mas analizinis, analiziskas, be ne anali inis, anali iskas, ku ios bi y suda y os jau i8 bid- a dZio o mos; b) im i s e imos kalbos e mina jo o iginalia o ma, jei ji nep ies a auja misu kalbos a imui. Pa yzdZiui, isai lie u i8kai skambanéius g aikiskus e minus ana- * Z . Z. Zemai is, Geome ijos i igonome ijos e miny inkinélis, Kaunas, 1920, 99 p. 193 lizis, sin ezis né a jokio pag indo sa in is jau dusyk (p anciizy i okie iy) ixk ai- py a o ma (plg. analizé, sin ezé) i juos linksniuo i aip: analizé, analizés, analizei..., kai galima a Zodj puikiai linksniuo i pagal jo o iginalia pag indine o ma, iSlaikan i g aiky kalbos ki i, p z.: analizis, analizio...; a ba, no in iSlaiky i i g aikiska Zo- dzio ly i, linksniuo i pagal lie u i8ka Zodj pilna is: analizis, analizies, analiziai i . . Panasiai eikéjo pasielg i i su ZodZiais minu a, sekunda, e ia, k a a, k in a i k ., nepakei us jy i minu é, sekundé, e cé, k a é i k . Galime p imin i i ki a papli usi bei misy kalbininky aci u consensu p i- im a lo yny kalbos e miny iSk aipymo pa yzdi. Vidu iniais amZiais i naujyju amZiy p adzioje Eu opos mokslininky bu o pla- Giai_ a ojamos SeSiasdeSim ainés upmenos, adin os iloso inémis ( ac iones philosophicae), a kelia usios i§ Asi ijos-Babilonijos. Jose pi moji upmena (éa) adin a p ima pa s minu a (pi moji sumazZin oji dalis), umpai saky a — minu a; an oji upmena (&) — secunda; olesnés: e ia, qua a, quin a i . . Tie up- meny pa adinimai iSliko iki misy dieny i kampu ma a imuose. Tad ge iau bi y bu e palikus o iginalias o mas minu a, sekunda..., 0 ne an ines, i okie iy kalbos paim as minu é, sekundé i . . I jeigu jau ai bu o pada y a, ai eiké y nuosekliai a o i i o mas e cija, k a é, k in é,... ok a é... Ma ema ikos e miny Klausimais man eko k eip is i j Vals ybine e minolo- gijos komisija, ku i bu o suda y a 1921 m. i ku ios sudé yje eiké ma ema ikos e miny komisijélé. I jq iéjo P anas Maiio as, A. JakS as-Damb auskas, dailinin- kas Adomas Va nas, An anas Kaunas i , be o, odos, du jauni kalbininkai. Apie 1923—1924 m. ben du ka u k eipiausi i P. MaSio a, p a ydamas, kad komisi- jélé pa eikS y sa o nuomone apie uni e si e e a ojamus i naujai ku iamus e mi- nus. P. MaSio as o ganiza o pasi a imus. Juose pa s P. Maiio as laikési pasy iai, A. JakS as-Damb auskas siilé sa us, ka ais ne keis us e minus. Kalbininkai’ bu o nejsigiling i ma ema ikos dalykus i nedaug ka galéjo padé i, e minus s a s- an . Todél ma ema ikos e minologijos s i yje, bu zZuazijai aldan , be eik nieko nepada y a. Ta ybinés san a kos me ais e minologinis da bas bu o Zymiai i§plés as i suin ensy in as. Mokslo js aigose a k eip as démesys j a ski y mokslo, echnikos i ki y s i¢iy e miny Zodyny suda yma bei i8leidima. Jau i8éjo eisés, geologijos-geo- g a ijos, chemijos, izikos, melio acijos, eks ilés, spo o e miny Zodynai. Pa eng i a ba engiami spaudai bo anikos, ekonomikos, mi8kininkys és, medicinos i ki i Zodynai. 1954 m. bu o p adé as i ma ema ikos e miny s a s ymas, ku iame daly- a o Lie u iy kalbos i li e a i os ins i u o Te minologijos komisija (J. K uopas, V. Ba use i ius, B. Vosyly é) i Vilniaus als ybinio V. Kapsuko a do uni e si- e o ma ema ikai: Z. Zemai is, J. Kubilius, P. Ka ilius, G. Zilinskas, V. S a ule- i ius, V. Paulauskas, K. G ince i ius. Pasi a imuose bu o aps a s y i i p iim i elemen a inés ma ema ikos ado éliy a ojami e minai. Daugiausia gin y sukélé e minai lieciamoji (lie éja...), ploks uma (ploksmé...), sin ezis (sin ezé...) i k . Ma ema ikai jsipa eigojo oliau kaup i aukS osios ma ema ikos e miny ka o eka, kad a ei yje bii y galima suda y i didelj ma ema ikos e miny Zodyna, apiman i isu ma ema ikos Saky e minija. Sis da bas in ensy iai di bamas iki Siol. 200 Kaip ma ome, a ybinés san a kos me ais im ai susi dpin a misy ma ema- ine e minija i daug pada y a, su ienodinan ja ado éliuose i ki oje ma ema i- néje li e a i oje, ski oje pla esnei isuomenei. Siuo me u daugiau ipes iy kelia e minija, susijusi su naujais, labai spa éiai augan iais ma ema iniais mokslais. Ge- ai bii u, kad Lie u iy kalbos i li e a i os ins i u o Te minologijos komisija i espublikos ma ema ikai es y e minologini da ba i suda y y okia ma ema ine e minija, ku i: a) padé y s udijuojan iems mode niuosius ma ema ikos mokslus eisingiausiai sup as i naujas, ka ais labai sudé ingas sa okas i min is; b) leis y i ben kick olesniy specialybiy Zmonéms gau i eisinga sup a ima apie mode niau- siy ma ema ikos Saky esme i pasiekimus. Ka u eiké y da sykj pe Zi é i jau a ojamus e minus i uos ju, ku ie nea- i inka logiskumo, ikslumo, nuoseklumo a u i ki y ikumy, pakeis i ge esniais. K HCTOPHH JIMTOBCKOM MATEMATHYECKOA TEPMHHOJIO‘HH 3. KKEMAMTHC Peswme Cpasau enbHo Monoqaa mHTOBCKaa MaTemaTHueckaa “MTepa ypa Mpo omKUTeTbHOe Bpe- Ma BECbMa HYKJa acb B eMHHO!, OOueNpu3HaHHol TepmaHOnOTHH. Ye paHu s s o HexocTa oK B3ATHCb AMTOBUBI MaTemaTuKu M. IIInkmunc n 3. Kemaii uc, o yac u u I. Maumo ac, Bo spe- Ma TepBoli muposoi Bolin: pa6oTapie B AWTOBCKHX 6exXeHCKHX WKOax B T op. Boponexe. Ouu noc asanu ce6e ne s — KpuTuueckn Nepecmo peTs Ouis yio B ynoTpe6neHHH BecbMa He- CoBeplCHHY!0 TEPMHHONOFHIO, H, NO Mepe BO3MOXKHOCTH, co3ZaTb MO HuecKH o60cHoBaHHy10, CooTBeTCTBYIOULyIO AYXY JMTOBCKOTO s3bIKa. CyUlecTBeHHy!0 NOMOMIb KOANeKTHBY OKa3a1 B STOM Jede BbI,aiomulica muTOBCKHi AME BHcT MW. A6noNcKHC. Koanex usy mpuuaoch Hemano NopaGoTa h MpH yCTaHOBJeHHM UpaBHaAbHEIX HaMMeHOBaHUil MaTemaTHuecKHX Jelic suii, yyac- TBYIOUMX B HHX YHCeT H pesyabTaToB Jelic Buii. pexuue Tepmune Onin co3qanE Gonbuel ACTbIO MYTEM JOCTOBHOTO MepeBOa TepMHHOB C APYTHX ASEIROB, B KOTOPBIX OHH YacTO COKH- ‘MCb HCTOpHYeCKH, NO TpalHuHH, HO He Bce za ObIIH JO MYecKH OGOCHOBAHEI. Tax, Hamp.: a) pe- SyabTaT YMHoxKeHHsA Mo-HeMeuKH Ha3. P oduk , mo-noacKH — iloczyn, Nlo-pyccKH — npo- useedenue. H HaHMeHOBaHHA No CymecTBY He CBA3AaHEI C HasBaHHeM camo o JelicTBHa: Tak Mo- TYT ObIT Ha3BAHBI HM PesybTAaTI MOGoTO ApyTo o BEINOAHEHHOTO, TIpowsbexenHo o Jeiic Bus; 6) o mueckoe onpesenenne jelic RUA B ApyTHX s3b1Kax SBYYHT TAK Ke, KaK H Ha3BaHHe Mpouecca KOHKPCTHOFO BLITIOJHEHHS €FO; B) HAHMeHOBAHHA YHCen, Ha KOTOPbIe YMHOXKAIOTCA HAN JenATCH Apy ue 4icqa, Ha APyTHX ASbIKAX COBMaaloT c HAHMeHOBaHHeEM BH TOAHHTe Ae l eiic BHii, B TO Bp€MA Kak MO CYIIeCTBY JOMKHBI HOCHTb Ha3BaHHA, CBOIiCTBeHHEIE HHCTp yMeHTam Jelic- TBH, H T.m. BpillienouMe onaHubie MaTemaTHKH, npH apTopH e Hol nomomu H. A6n0xcKaca, yc ano- BHI MATEMATHYECKYIO TePMUHONOTMIO, CBOOOTHY!O OT YNOMAHYTHIX He ocTaTKOB. K koaanex upy o6pamas cs 3a cope om 1 npenozana ess (pusHKH To Bonpocy TepmHHOn0- THH (bH3HKH H XHMHH, H OHH OcHOBaTeTBHO o6cyanaquc. Tax, Hanp., Obi noc aszex BoMpoc, kak lenecoo6pasxo Obi10 Obl HasBaTD xHMMYeCcKHH snemen O (oxygenium). Ha apy ux espo- NelickHX A3bIKax HasBaHHe e o cBASEIBaeTCH C NpeACTaBAeHHEM KHCIOTHI. Mexay em 61110 o6pa- MICHO BHUMAHHE HA TO, YTO KHCJOPO) He ABUeTCA HENpeMeHHEIM HHTPeAHEHTOM BCAKOli KHCAOTHE (uanp., HCI ne cogepxu O). Xapax epuuim xe c o ic som e o ABAACTCA TO, YTOB HEM, NpH No- MOULH €To TOpAT Apy He Tea, H MosTOMy HasBaHHe e o (no AMT. deguonis) 6x10 co3MaHO Ha Gaze cnopa deg i ,, ope h‘*. Pesyab a s paoT Kosek Tuga ony6amKosaan B 1920 .e o uenb M. [laKmune wn 3. )Ke- MaliTHc B BHJe ABYX TepMHHosO HuecKHX cuoRapeli. Vc a oBaeHHaa UMH TepMHHOO HsA Bona BO BceoSijee ynoTpeGleHHe B AHTOBCKOl Ma emaTHecKoil auTepa ype. 201