en
UNG)
GRA
IRONS
ii
RK
Su
KOS
REA
TY
Dod hid
Be
UO)
Sb
SR
MEO
RS
LUA
RUA
DIR
MOE
J
A
LIETUVISKOS
MATEMATINES
TERMINOLOGIAS
HISTORIJAI
Z.
ZEMAITIS
Jauna
lie u iSkoji
ma ema iné
li e a i a,
no a sua
i
e minologia.
is o dél
em sua
ji
his ó ia,
nela
i
Zymiis
pa a
ce o,
que
i
umpi,
pe iodai.
P imei o
pe íodo
—
desde
E.
Mainionio
(pagal
,,Lie u iy
Bibliog a ia*
—
S.
GimZausko),,P -
adzomokslio
Lie uwiszko
spaud aszczo
hand aszczo
i
p idéjimu
su
ska manio
(Wa szawoje,
m.)
1862
a é a
p imei a
gue a
mundial
—
o am
e mini-
Seu
ieSkojimo
pe íodo.
E.
Mainionis às
ezes usa a
mui o keis us,
neZinia como
compos os
e minos,
como an ai:
Zen
skai manys,,s-
kai ia imas,
a i me ika‘,
p azas
Skai muo,
skai lis,,skai -
ius,
ienalaké,, ie-
ne as,
p idendis,,
Zenklas plius,
pliusas,
iszembis,,
minusklas,
minusas,
uZma as
uzda inys pan.
i
I
ou os
o
au o es do
pe íodo
(S.
Skauskaséka,
J.
Gailu isP.
Ma ulionis,
Pe as
Né is
V.
VileiSis,
A.
Végélé
—
Thomo
a i me icas
e éjas,
P.
Mikolainis
—
g aZiai
ilius uo as
a i me icas
au o ,
Maiio as,
P.
Damijonai is
J.
k .)
i
ne u éjo
bend os,
Vieningas
e minijos.
Du an e a
P imei a
Gue a
Mundial
Li uiy Mokslo
D augijos
isleis ieji
ma ema ikos
ado éliai
lie u iskom
p adinéms
idu inéms
mokykloms
i
ambém
nãoilaiké
ieningos
e minijos.
Du an e a
P imei a
Gue a
Mundial
Rusijoje
spa iai
augo
i
plé ési
e oliucinis
Judéjimas
p i3 ca a
i
jo
pa aikiiny
eacine
aldziq.
Emé aiské i,
que ca izmo
p alaiméjimas
concediks à
Rússia impé io
exis en es às
nações, ad
Li u ians,
libe dade
ys i i sua
kul i a, ku i
i
sa as
mokyklas.
Tokiy
likes iy
ska inami,
lie u iy
ma ema ikai
—
P.
Masio as,
M.
SikSnys
i
Sio au o
do a igo,
abalha
no
momen o
Vo onezo
lie u iy
gue a
em iniy
escolas,
susi iipino
lie uyisky
ma ema iniy
ado éliu
uosimu
pasi yZo
i
p incipalme-
n e o ma
ieningg
ma ema ine
e minija.
Jiems a ê-lo
abalho
p aze as
encon ou
musy
iZymusis
kalbininkas,
liec u iu
li e a u i i-
nés kalbos
ugdy ojas
J.
Jablonskis,
mes eja es
ose nas
mesmas
escolas.
Ele
pasky é
cons an-
o y laika
(ke i adieniy
aka us),
quando miné i
ma emikai
galé y pas
escol is
consul uo is
ji
ma ema inés
i
e minijos
cons i uição
ques ões.
P.
Ma8io as só
ocka iais
lankési uas
pasi a ismes,
hes, apes
abiejy
gimnazijy
(be niuky
i
me gai iy)
di e ó io
i
mui o
isi aukes
j
li e a u ai os
c ianças
aSyma,
ne u éjo
empo
pasi a imams.
Quando
quando
ques ões
de
e minolo-
gia de
ísica
inha a consul a
K.
Sakenis, aes
ísico di igélj
idu inéms
escolas.
Sis emingame-
n e consul as
a endkési
Siy
a siminimy
au o , ao
qual
J.
Jablonskis
da a
=
195
p incipal-
men e
abalho:
e e enci-
a ou o
kalby
e miny
sen ido e
kelme,
o nece
lie u isk-
us
a i ikmen-
is e k .
Nuodugniai
oi
analiséja-
mo
skai iaus
nomeame-
n o
ques ão.
a é esse
empo
o am
usados os
e mos
núme olis,
nume liné,
núme os e
i8 do
úl imo
cons i uí-
do
eiksmaZ-
odis
skai liuo i.
A nós,
ma emá i-
cos,
núme os
pa ece é
bas an e
acei á ei-
s, pois e
i oje
alboje
ha ia
panasios
s uk ii -
os Zodziu:
de lius,
d éblius,
dieglius,
excedlius.
J.
Yablonskis
p S a
Zodj
nelabai
p 8 a a -
o, mas
nenhum
biudu não
conco da-
u, que i§
seu ba y
cons i uí-
do Zodis
numlia :
esa, i8
eiksmaZ-
odzio
o ma
daik a a -
dj é
possí el,
mas i§ al
a i icial
doik a a -
dZio él
aze
eiksmaz-
Zodj
nelei ina;
essa
ocasião
ele pik ai
sme ké já
bas an e
amplamen-
e
di undusi-
us
naujada -
us
mes eja-
u i,
gydy oja-
u i e pan.
J.
Jablonskis
pasi ilé
consumi
ZodZius
skaidius,
skaici o i,
e nós
odos e a
aiSku, que
isso se á
melho es
e mosin-
ai. NemaZa
gal o a e
sob e
uni opom-
eninima.
Anks iau
usa
e mosin-
ai
ienalaké,
ienu é,
ienuké
mums
odos não
gos a am;
oi ainda
p adé a
usa , ypaé
nema em-
a iky
kalboje,
uni ,
a iau nos
Sis Zodis
nepa iko
dél
a chai8ku-
mo (plg.
senyjy
lie u isky
aS y
gy a d).
Foi
lemb ado
que
lie u iy
alboje
nedideli
daik y ou
Siaip
iene y
núme osia
chamados:
d eje as,
eje as.-
.., ad
nep ieS a-
aus
lie u iu
linguagem
espi i uie
e
e minas
unidades.
J.
Jablonskis
pa a
mui o
p i a é,
mas
quando
quem i§
pasi a i-
mo daly iy
isso
p émé
ese u-
o ai. Ve ,
alguns
ma emá i-
cos eiké
ki y kalby
p á ica:
jôze
unidade
isu é
chamado
mo e i8k-
os giminés
Zodziu
(plg.
jedinica,
jedynka,
Einhei ,
uni as).
dél do
Vis o J.
Jablonskio
p i a im-
as
consumi
e mina
unidade
nulémé. K.
Sakeniui
oi si ily a
ísica
usa
analogisk-
ai
suda y a
Zodi
ise as
(aceAeHH-
aA,
uni e su-
m), mas
não
uni e sa -
a, que
ambém
soa
a chaiska-
i. J.
Jablonskis
e pa a
isso,
quan o
a menu,
p i a é,
mas
aquele
e mo
nejéjo j
éliau misy
iSleis us
e mo
Zodynélius
e a é Siam
empo é
usada
uni e sa -
a. Sob e
ma ema i-
niy ações
nomeições
meu oi
e e ui a,
que em
ou as
línguas o
p óp io
nome de
ação
ma emá i-
co
ge almen-
e não se
dis ingue
do seu
conc e o
nome do
p ocesso
de
execução,
quando
nesse
meiopuSk-
ai eiké y
os
sepa a , e
lie u iy
alboje é
ácil isso
aze .
Tudoy
pa a isso
oi
ap o ado
e ado ado
si lymas
ações
chamadas
sudé is,
a im is,
mul iplicy-
ba, dalyba,
0 anks iau
a os
e minus
sudéjima-
s,
mul i ica-
ção...
palik i
konk e iy
eiksmy
execu am-
en o
Zymé i
(p z.,
upmeni-
niy
skaidinim-
asiy
много).
Tolesni
ações
kélimas
g au e
Saknies
aukimas
bu o
siily a
chamin ia-
ipsniuo é
e
Sakniau é
/. Ao
p imei o
oi
p i a a,
o segundo
su ik as
mui o
ese u -
ai. Ma , em
ou as
línguas
( u bii , i8
adições)
o nome do
a o
g e in o
com o
ísico
p ocesso
augalo
Saknies
puxim.
Enquan o-
pu no ação
ma emá i-
co só
ieSkomi
am
de e min-
i skaiéiai,
al ez
nelabai
ykusiai
chamados
Saknimis
(plg.
ki okia
Saknies
sen idome
lig yse).
Nag inéja-
masis
e minas
éliau
nep igijo,
e nuei a
ki y kalby
p amin a-
is keliais.
Rim a
ma emin-
és
e minolo-
gijas
s i is
eiksmuos
pa icipu-
jan iy
skai¢iy e
esul ado-
sa y
denominai-
nimas.
I8imen o
sob e ki y
kalby
p á ica
paaikéio,
que jose i8
adições
ou al ez
i§
seus i8k-
os
ine ções
são
i8likusiy
mesmo
mui o
nelogSky
dalyky.
Tão o
esul ado
da
mul iplica-
ção,
okie¢iy
língua
chama-se
P oduk ,
usy
npouseed-
exue,
lenky
iloczyn, e
aqueles
e mos i8
esmés
nada
nepasago,
cujo gi é
os
esul ad-
os da
ou a
ação,
po que
assim
pode
chama -se
e da
mul iplica-
ção, e de
qualque
196
iSda as
de ação.
Resul ado
da di isão
oki8kai
Quo ien ,
la yniskos
kilmés
Zodis, que
ao alemão
nada con a
sob e o
que com
que
accionei
aquele
skaigius
ecebido;
lenki8kai
dalmen o
chama-se
ilo az, mas
nesse
nome
galé y bi i
nomeado
plu alikl,
que
ambém
ambém
eiSkia,
i
quan o
ka i
(ile azy)
em bi i
mul iplicado
(ou
i ado)
dadasis
núme os-
¢ius.
Daugiklis
i
pa iciklis
naquelas
línguas
chamam
assim, como
que
anks y esni-
uose
lie u iSkuose
leidiniuose
aSy a:
mul iplicado ,
di in oja
( ai
eiSkia a
ne
um ce a
skaiéiu,
mas
Zmogu, ao
ealiza j
ações de
mul iplica-
ção ou
di isão).
Misy oi
nusis i i a
g ieZ ai eng i
okiy
nelogiskumy,
açõesas
pa icipujanGius
skai ius chami i
quan o possí el
sho esnémis
daik a a dinémis
o momi
(p.g., démuo,
démenys
dedamieji,
ne
sudedamieji);
skai ius, pelos
quais
mul iplicam ou
di ijama,
a adas como
seus
p óp ioskus
j ankius nomes
o ma segundo
o mas da
i
jy
língua i a
(pyz., adiklis,
kabiklis),
bi en :
múl iiklis,
daliklis
analogiSkai
i
upmenose
skai iklis,
—
a diklis.
En ão o
i
esul ado
da
mul iplic-
ação oi
decidido
chama
sandauga.
NemaZa ipesciy nos
o moué ques ão
sob e p ielinksniy
a ojima, unsakando
ações de pa ilha
mul iplicybos.
i
Anks iau
saky a:
mul iplic-
a , di idi
em ou
5
mul iplic-
—
a , di idi
penkiais.
Foi aisku, que
a p imei a
cons ução
oi ao idioma
lie u iu nada
adequada.
A segunda
cons ução
egula
i
galé y bi i
usada,
quando plu al
ou minúsculo
é
conc e e is
saudá el
posi i os
núme os,
a iau
gen esniais
casos aidiniy
skai iu
açõesmos
descon o ,
po que ek y
i
ka a
addu i
ji
,,...skaiciumi
i
. .
J.
Jablonskis
p iminé
i os
language
posakius
di idi i i,
isma uo i
i
akies:
Ji
moka
is i i
lunus
i§
li os,
a sei
,,como os
olhos
mos ,,,-
como os
li os
mos .
Vadici,
escolh ina
kons ukeija
mul iplici i
plu aliclio, y.
ix
,como
plu al
indica.
Todos mui o
apsidziaugéme
desse
pasiiilymu.
J.
Jablonskio
siiilymas
usa
p ielinksnj
ix
i
caso de
pa ilha
nesukélé
ma emá ic-
os
en uziazmo.
Mano oi
indicado que
o uso do
p elinksnio
iju
i¥
di e en ein
eiksmy
casos se á
incon enius
ik ai
linguagem
s ilaus
ne
poZii iu,
mas
apsunkins
ma ema ine
kalba
sup as i,
eks daZnai
i
a o i
daly isciaus
skai pan.
i
i
Foi
des acado
démesis é
j
que na
pa icipaç-
ão es á
ocul a
du
bas an e
di e en es
casos de
execução
da ação
i
ai8chinime-
n o
poZid iu:
a)
di isão em
pa es
iguais
i
b)
di isão
po
capacida-
de
(pa ida
de capacidade).
P imei o
(a) caso
na i alu
usa
p ielinksni
j
(p.g.,
di idi
j
5
pa e),
o
segundoio
(b)
—
p ielinksni
po
(p.g.,
35
kg
di idi ,
iSdaly i
po
5
kg).
Konk e iy,
ypaé
i a dy iniy,
ma iniy
skai iy
caso de
aco do
ação esme
p ecisa
usa ou
ou a
p ielinksni,
a
bend iniu,
aidiniu
skaigiy
o
caso
melho
inka
p ielinksnis
po.
Todél
i
si liau
okiy
bend y
eiksmy
casos
aplica
p ielinksnj
po, mas
ne
i.
J.
Jablonskio
au o i e as
nus é é,
mas me
pa ece
i
ago a, que
bii u bu e
melho
deixikus
p ielinksnj
po.
Nuji
lie u iSki
e mos
de álgeb a
(posi i as,
nega i as
cla iai e c.),
i
quan o me
lemb o, oi
M.
SikSnio
pasiiily i
i
apidam-
en e isy
misy
acei a .
NemaZa
gal o a
i
mesmo
gin y asi
dél
yg ies. /
To
e mo
p ecoy esnias
Li uu icos em
ax uos não.
Ki y kalby
pa yzdziu
pi Sosi
e minai
Jygybé,
equação;
oi iSkile
e minai
ygmé,
ní el.
A odé que o
mais
ap op iado
e mo se á
yg is /.
J.
Jablonski
gana
g ieZ ai
p ieSinosi
umaaskai os
o mai siiilé
i
yg ys /.
Ele
aiskino,
que
Sia u ima
eikalo bi ina
d iejy daliy
su
sa eika,
lygia eisiskumu,
pusiaus y a
ais casos
gy ojoje
kalboje
i
consumidos
mui osiskai ini-
ai
daik a a dziai,
como an ai:
ogés, Zi klés,
Zio ys. Ti o
mui o i ikiné i J.
Jablonski, que
ma emá icos é
impo an e
u é i a
sa oka
197
iS eikS a
unicaskai a, que
bii y aiSku, que
u ima eikalo
não com kele u,
mas com uma
lyg imi. J.
Jablonskis
desceu, e oi
ado ado o
e minasyg is.
Oi i a i me ica
bem algeb os
e mininai (p z.,
upmenos, ju
bend a a dinim-
as, p opo ções,
loga i mai e k .)
nesuda é
didesniy
sunkumy e
nekélé gin y. Ty
da by
esul ados
p epa a i
p ensa
isipa eigo M.
SikSnys?. Siy
a siminimy
au o ao e e
mui o padi bé i
e na á ea de
geome ia bem
igonome ia
e minologia.
Um pi myjy
klausimy oi
linijy
nomeamen -
o.
Foi aisku,
que,
deixicus
e minus
di ei osioji,
k ei oji,
s a menoji,
susida is
mui o
nepa ogumy
linguagem
poZii iu
neaiskumy
sen ido
i
ma ema in-
e.
Buyo
sen iamo-se
ques ão
chama
aqueles
obje os não
biid a dine
o ma, mas
cu esnios
daik a a dzi-
ais. Mano oi
pasilily a
k ei é, iesé,
s a muo.
Todos am
p i a é,
embo a isso
osse Zodziai
não i§ i osios
línguas
omi ii.
Gin y asi dél
lie iamosios
denominação.
Bid a diné
os iesés
nomeamen o
o ma galéjo
causa
nemazZa
neaiskumy
mesmo
d ip asmybiu:
isso é iesé,
que lie ia,
ku ig kas
lie ia.
i
a
ka
a
Pagalé,
k ei é
pasiiiliau
lie iamaja
in i ulini
liesné,
como que
gy oje
kalboje
sakoma:
éksné,
désné
( is a).
Isigilines
i
os
di ei os-
és esme
Gi, mas
ne
ja
kas lie ia),
Jablonskis
J.
decidiué, que
ap op iamí-
ssima se á
chamá
lie éja,
uomi
ja
pab éZian a
ce a sua
ac i a uma.
I8 analogias
ke amoji
chamada
ki éja.
Apsk i imui
i
jo
aio pa a
nomea a é
en ão
o am
usados
ZodZiai a as s ipinas,
JakS as-Damb auskas
i
a ojo e minq
A,
a ilas.
G ei ai oi
acei a ,
odos,
Jablonskio
J.
pasiiily i
e minai
apsk i imas
spindulys,
i
mas leis a
consumi
adiusas.
i
J.
Jablonskio
siiilymu, oi
ado ado
e mo
i
sk i ulys,,a-
psk i imo
ap éZ oji
igi a.
Quan o
lemb o,
e mo
ploks uma
gin y
nesukélé.
Pa a mim
ele
i8
mesmo
p incipiZi-
os pa ecé
bas an e
ne
adequado.
PlokS uma
u é y
eikS i
mas kokio
pa i giaus
plokséiaja
dali
(pyz.,
mon nuo ame-
Re ce a
ap éZ a
planuma,
i8lanks y ame
oge ploks-
Giaja dali
aikS ele
—
pan. ).
i
Pa adin i
begalinj
plok& iaji
pa i siy
ploks uma
ambém
nãoikslu,
como
in i ulin i
iese
iesuma,
—
k ei e
k ei uma.
—
Man seési,
que
p ecisa
e mo,
que
eikS y
pa i Siaus
ne
saibbe,
pobidj,
mas
mesma
in inj
pa i siu;
assim
ZodZiu- e minu
galé y bi i
( e minus
echnicus)
ploksmé,
ploks is.
I
i ejinha
alboje
es ão
aps iai
ais
a ybos
Zodziy,
eiSkianéiy
ce o
desc end -
in o
sa okas,
например.:
ékmé,
gelmé,
kilmé pan.
i
Kai kas
ma ema iky
i8
e mina
ploksmé a é
Siol
a oja,
i8
jo
acilmen-
e o ma
bid a dj
ploksminis
(no luga
ploks uminis), i
isso jokiy
neaiSkumy
nesukelia.
T igonome ijas
e my
a amen o
nemuda é dideliy
di icumy.
Pag indu oi
padé i
in e nacionais
e mininai,
ski ingy opiniiy
oi ik ai sob e
lie u i8kas
galiines
aleg nia ima.
ju
i
Foi siily a
ZodzZius
sinus,
cosinus
conside a
i
lie u iy
kalboje
a dininkais
i
espec i a-
men e
aleg niuo :
sinus,
sinaus, sinui
i
. .
Rodos,
J.
Jablonskio
oi nulem a,
que p ecisa
li eu in i
a dininkus,
.y.
ju
a8i i
sinu-
Sas,
cosinusas.
En ão oi
pa eikS a, que
angens,
co angens,
sekans de e
chama -se:
angensas,
con angensas,
angen as,
co angen as...,
como que exigia
0
ne
J.
Jablonski,
baseando-se
désniu, que
Li u iSkas
a dininko
galiines
p ecisa
seg i ao
es anha
língua
ZodZio
elmininko
kamieno.
Nepadéjo
i
i a
linguagem
exemplosdi-
Ziai, 1 Z . M.
Sik8nys,
A i me ik-
os i
algeb os
e miny
Zodynélis,
Kaunas,
1919, 47 p.
198
onde
es ani-
mos
kilmés
nomes
Felix,
Clemens,
Alphons
sulie u i-
n i (plg.
Feliksas,
Al onsas,
Klemens-
as), não
ende e a
démesio
e j isso,
que de
aco do
aplici a
angen -
ui,
co ange-
n ui désni
gal
eiké y
consumi
e
e minus
sinas,
cosinas.
Te mos
de
geome -
ia e
igono-
me ia
pa uos i
imp ensa
oi
con iada
Sio ao
au o do
a igo, e
eles
o am
logo
iSspausd-
in i?. I
consul a-
es com
J.
Jablonski
uma
ou a
ez
o am
a ilankes
e K.
Sakenis
especial-
men e
ísica
e miny
ques õe-
s, e nós
os
a s yd-
a amos.
A simen-
u,
nemaza
ginéy
sukélé
seu
ap esen-
ado
e mo
s y uok-
lé ( us.
masmau-
k). Foi
j
le an a-
do démesys é que
Syoklé
nome
causa
ce as
8os
eiSkinius,
S y éjimo
igu adinos
(plg. Zodi
S y u ys).
Pynosios
mechanikos
s y uojo j
apa e aisa
ap op iami-
ausia ba y
chamin i
s yy uokle.
dél o,
quan o me
lemb o,
Jablonskis
J.
pak ypo
Sakenio
pusén, e
aquele
e min
jsigaléjo
ado éliu-
ses. Gy ai
o am
conside s-
omi K.
Sakenio
i&kel ieji
cheminiy
elemen y
denomina-
ção
Klausimai.
Ele mégino
mui os
li u in i, mas
jy
oi
nusis a y a
dé i pag indu
plGiai
usoujamus
e minos
in e nacionai-
s, azendo
iSim j só a um
ou o
elemen o, que
p á icasos
( echnikos,
isiologias,
higienos)
sume imais
u é y bi i
pladiai
i8populia in i.
P imei oji
isim is
elemen o O
(oxigenium). K.
Sakenio oi
suminé i
anksciau usa
denominaçõe-
s:
igS ada ys,
iigs agamys,
iiks inys.
Pa s
K. Sakenis,
se não
engano, si lé
chamin i
agda iu ou
kazkaip
panasiai. J.
Jablonskis
pe gun é,
quais são
bidingiausios
elemen o
cheminés
sa ybés.
o
Pelo menos
quan o mais se
imaginando
sob e os
p incipais
compos os
químicos,
escla eci que a
p esença
d'elemen
igS yse
nãobi ina,
po que é
ig8 iu, j ku iy
sudé i ele
nãojena (pgs.,
HCl); bidingiausia
o elemen o
sa ybé é a que
juomi dega
ou os
elemen os, e
odél seu
nomeamen o
ap op iamiausia
bi y sie i com
degimo nome. J.
Jablonskis
apidamen e se
o ien ou,
p iminé
exempZius
gelwonis y a
isso, quandoi
geliama,
gy uonis um
ce o luga
cinema, pela
qual¢ já
p incipalmen ei-
ama, odél
elemen oen a O
(oxygenium)
ap op iaminha
nomea de
oguonimi. Todos
nós bu yo aisco,
que isso se á o
mais ap op iado
e mo. Rodos, o
mesmo K.
Sakenis is
analogia azo a
pasiilé chamadi
gesuonimi, pois
ele degima
gesina.
P i a imo pa a
isso não hou e,
po que azo o
não cadaq
queima gesina,
An am daZnam
elemen o H
(hyd ogenium) J.
Jablonskis
su eiké
andenilio
a da, que
apidamen e e
p igio.
Ma ema inés
e minijos
pe gun as yél
iSkilo, g jzus i8
Vo onezo j
Li uânia. Misy
p imei oje
aukS ojoje
mokykloje
AukS uosiuose
Ku suos bu o
plaégiai
dés oma
aukS oji
ma ema ika,
exigusi mui os
no osy e min
ma ema iniy. I§
p adzios 3-4
anos ais
negócios e e
iipin is beyeik
man sozinho,
consul ando
com J.
Jablonskiu. Mas
ku ios
mokslinés
e minijos
li eu ização
ques ões dele
o am ap o a
dois p incipais
désniai: a)
giminingy
sa oky base do
nome dé i uma
ku ig
es animas
línguas Zodzio
o ma (p z.,
daik a a dj) e
odas ou as
o mas yes i i8
dela de aco do
misy linguagem
désnius, ZodZiui,
paémus g eiky
linguagemj
analis, segui
o ma o mas
analinis,
analiskas, mas
não anali as,
anali as, cuja
bi y o madas
já i8 bidwa d
o mZio; es e
dos idiomas
e mina
o iginalia
o ma, se não
es a auja misu
do idioma
a imui.
Pa yZiui, oda
lie u i8kai
soambanéius
g aikiskus
e minus ana- *
Z . Z. Zemai is,
Geome ijas e
igonome ij-
as e miny
inkinélis,
Kaunas, 1920, 99
p.
b)
jo
ji
193
lizis,
sin ezis
né a
nenhumio
pag indo
au ismo
já su yk
(p anciizy
i
okie iy)
ixk aipy-
a o ma
(plg.
analizé,
sin ezé)
i
os
di e nia
assim:
analizé,
analizés,
analizei...,
quando
possí el
a
Zodj
puikiai
di e niu-
o i de
jo
aco do
o iginalalia
p incipal
o ma,
i
iSlaikan
g eiky
linguagem
ki i,
например.:
analizis,
analizio...;
ou, pa a
iSlaiky i
i
g eikiska
Zodzio
ly i,
aleg niuo-
i segundo
lie u i8ka
Zodj
pilna is:
analis,
analies,
analiai
i
. .
Panasiai
p ecisé-
jo po agi
i
su
ZodZiais
minu a,
secunda,
e ia,
k a a,
quin a k .,
i
nepakei us
i minu é,
jy
sekundé,
e cé,
k a é k .
i
Podemos
lemb a
i
ou a
di undusi bei
misy
kalbininky
aci u
consensu
ado ada
la yny
linguagem
e my
iSk aipymo
pa yzdi.
Midu inia-
is amZiais
i
naujyju
amZiy
p adzioje
Cien is as
eu opeusy oi
plaGiai_ a ojamas
SeSiasdeSim ainés
upmenos,
chamadas
iloso inémis
( ac iones
philosophicae),
a kelia usios
i§
Assi ijos-Babilonijos.
Josei
p imei o
upmena
(éa)
chamada
p ima
pa s
minu a
(p imei a
sumazZin oji
pa e),
ab e iada
minu a;
—
segunda
upmena
secunda;
(&)
—
olesnés:
e ia,
qua a,
quin a . .
i
Tie upmeny
denominais
iSliko a é misy
dieny kampu
medidas ime-
n os.
i
Tad
melho
bi y bu e
deixikus
o iginalali-
as o mas
minu a,
sekunda...,
an ines,
0
ne
okie iy
i
idiomas
paim as
minu é,
sekundé
. .
i
I
se já isso
oi ei a,
isso
eiké y
consis e-
n emen e
usa
o mas
e cia,
i
k a é,
quin é,...
oc a é...
Te minos
Ma emá icosy
Klausimais
eu i e
que
eco e
i
j
Es adoybine
e minologij-
os komisija,
que oi
suda y a
cuja
sudé yje
1921
m.
i
eiké
ma ema ikos
e miny
komisijélé.
I
jq
iéjo
P anas
Maiio as,
A.
JakS as-Damb auskas,
pin o
Adomas
Va nas,
An anas
Kaunas e,
o, odos,
be
no os
kalbininkai.
du
Sob e
1923—1924
m.
pelo
du
menos
jun o apelsei
i
P.
MaSio a,
p a izando
que
komisijélé
pa eikS y
sua opinião
sob e
uni e si e e
usoujamus
no a c iados
e mos.
i
P.
MaSio as
o ganizou
pasi a imus.
Neles
mesmo
P.
Maiio as laikési
passi iai,
JakS as-Damb auskas
A.
siilé seus, às ezes a é
keis us e minus.
Kalbininkai
e a
nejsigiling
i
emas
ma emá icos
i
nedaug
ka
galéjo padé i,
e minus
s a s an .
Todél no campo
da e minologia
ma emá ica,
bu zZuazijai
go e nando,
quase nada
nepada y a.
Ta ybinés
san a kos
anos
e minologico
abalho oi
Zymiai i§plés as
suin ensi ado.
i
Xs aigose
de cienclo
apun ado
démesys
j
a ski y
ciência,
echnikos
i
ki y s i¢iy
e my
Zodyny
suda yma
e i8ledima.
já i8éjo eisés,
geologias-geog-
a ias,
química,
ísica,
melio ações,
eks ilés,
depo e
e miny
Zodynai.
P epa ados ou
a se em
p epa ados
imp ensa
bo ânica,
economia,
mi8kininkys és,
medicina
i
ou os
Zodynai.
1954
m.
oi p adé as
e minos
i
ma emá icos
conside s y-
mas, no qual
pa icipou
Comissão
Te minologia do
i
Li uiy Ins i u o
Li e i os de
Língua
(J.
K uopas,
V.
Ba use i ius,
B.
Vosyly é)
i
Vilniaus
es a al
V.
Kapsuko
a do
uni e si á io
ma emá ico-
s:
Z.
Zemai is,
J.
Kubilius,
P.
Ka ilius,
G.
Zilinskas,
V.
S a ule i iu-
s,
V.
Paulauskas,
K.
G ince i ius.
Pasi a ismos
o am
conside ados
i
acei a
elemen a inés
ma emás
guidéliy
u ilizados os
e mos.
P incipalmen-
e gin y sukélé
e minai
lieciamoji
(lie éja...),
ploks uma
(ploksmé...),
sin esis
(sin ezé...)
i
k .
Ma ema ikai
jsipa eigojo
con inua
acum i
aukS osios
ma hema os
e miny
ka o eka,
que no
u u o possa
o ma bii y
didelj
ma hema os
e miny
Zodyna,
ab angendo
odo
ma emá icos
Saky
e minija.
Sis
abalho
in ensi a-
men e
abalhado a é
Siol.
200
Como emos,
consybinés
san a kos
anos
se iamen e
susi dpin a
misy
ma ema ine
e minija
mui o
pada y a,
i
su ienodinan-
do
ado éliuses
ja
nou e
i
ma eminée
li e a u ae,
pa ai oje
mais
amplasma
sociedade.
Siuo empo
mais ipes iy
kelia
e minija,
elacionada
no os, mui o
spa éiai
su
c escen iais
ma emá icos
ciências. Ge ai
bii u, que
Li uiy kalbos
li e a i os
i
ins i u o
Te minologijos
komisija
espublikos
i
ma ema ikai
es y
e minologini
abalho
suda y y al
i
ma ema ine
e minija, que:
padé y
es udan os
modniuosius
a)
ma emos mokslus
eisingiausiai
sup as i naujas,
иногда очень
sudé ingas
sa okas min is;
leis y ben kick
olesniy
specialybiy
i
b)
i
Zmonéms
ob e
co e a
comp eensão
sob e
mode niausiy
ma emá ica
Saky esme
ealizaçõe-
i
s.
Ka u
eiké y
ainda sykj
pe Zi é i
já
us ojamus
e minus
aqueles ju,
i
que não
co espond-
em
logiskumo,
p ecisão,
consis ênc-
ia em ki y
ikumy,
a
subs i ui
ge esniais.
K
HCTOPHH
JIMTOBCKOM
MATEMATHYECKOA
TEPMHHOJIO‘HH
3.
KKEMAMTHC
Peswme
Cpasau enbHo
Monoqaa
mHTOBCKaa
MaTemaTHueckaa
MTepa ypa
Mpo omKUTeTbHOe
Bpe-
Ma
BECbMa
HYKJa acb
B
eMHHO!,
OOueNpu3HaHHol
TepmaHOnOTH.
Ye paHu s
s o
HexocTa oK
B3ATHCb
AMTOBUBI
MaTemaTuKu
M.
IIInkmunc
n
3.
Kemi uc,
o yac uai
u
I.
Maumo ac,
Bo
spe-
Ma
TepBoli
muposoi
Bolin:
pa6oTapie
B
AWTOBCKHX
6exXeHCKHX
WKOax
B
T op.
Boponexe.
Ouu
noc asanu
ce6e ne s
—
KpuTuueckn
Nepecmo peTs
Ouis yio
B
ynoTpe6neHHH
BecbMa
He-
CoBeplCHHY!0
TEPMHONOFHIO,
H,
NO
Mepe
BO3MOXKHOCTH,
co3ZaTb
MO HuecKH
o60cHoBaHHy10,
CooTBeTCTBYIOULyIO
AYXY
JMTOBCKOTO
s3bIKa.
CyUlecTBeHHy!0
NOMIb
KOANeKTHBY
OKa3a1
B
STOM
Jede
BbI,aiomulica
muTOBCKHi
AME BHcT
MW.
A6noNcKHC.
Koanex usy
mpuuaoch
Hemano
NopaGoTa h
MpH
yCTaHOBJeHHM
UpaBHaAbHEIX
HaMMeHOBaHUil
MaTemaTHuecKHX
Jelic suii,
yyacTBYIOUMX
B
HHX
YHCeT
H
pesyabTaToB
Jelic Buii.
pexuue
Tepmune
Onin
co3qanE
Gonbuel
ACTbIO
MYTEM
JOCTOBHOTO
MepeBOa
TepMHHOB
C
APYTHX
ASEIROB,
B
KOTOPBIX
OHH
YacTO
COKH-
‘MCb
HCTOpHYeCKH,
NO
TpalHuHH,
HO
He
Bce za
ObIIH
JO MYecKH
OGOCHOBAHEI.
Tax,
Hamp. :
a)
pe-
SyabTaT
YMHoxKeHHsA
Mo-HeuKH
Ha3.
P oduk ,
mo-noacKH
—
iloczyn,
Nlo-pyccKH
—
npouseede-
nue.
H
HaHMeHOBaHHA
No
CymecTBY
He
CBA3AaHEI
C
HasBaHHeM
camo o
JelicTBHa:
Sim
Mo-
TYT
ObIT
Ha3BAHBI
HM
PesybTAaTI
MOGoTO
ApyTo o
BEINOAHEHHOTO,
TIpowsbexenHo o
Jeiic Bus;
6)
o mueckoe
onpesenenne
jelic RUA
B
ApyTHX
s3b1Kax
SBYYHT
TAK
Ke, KaK
H
Ha3BaHHe
Mpouecca
KOHKPCTHOFO
BLITIOJHEHHS
€FO;
B)
HAHMeHOBAHHA
YHCen,
Ha
KOTOPbIe
YMHOXKAIOTCA
HAN
JenATCH
Apy ue
4icqa,
Ha
APyTHX
ASbIKAX
COBMaaloT
c
HAHMeHOBaHHeEM
BH
TOAHTe
Ae
l
eiic BHii,
B
TO
Bp€MA
Kak
MO
CYIIeCTBY
JOMKHBI
HOCHTb
Ha3BaHHA,
CBOICTBeHHEIE
HHCTp
yMeHTam
Jelic-
TBH, T.m.
H
BpillienouMe onaHubie
MaTemaTHKH,
npH
apTopH e Hol
nomomu
H.
A6n0xcKaca,
yc ano-
BHI
MATEMATHYECKYIO
TePMUHONOTMIO,
CBOOOTHY!O
OT
YNOMAHYTHIX
He ocTaTKOB.
K
koaanex upy
o6pamas cs
3a
cope om
1
npenozana ess
(pusHKH
To
Bonpocy
TepmHHOn0-
THH
(bH3HKH
H
XHH,
H
OHHMH
OcHOBaTeTBHO
o6cyanaquc.
Tax, Hanp.,
Obi
noc aszex
BoMpoc, kak
lenecoo6pasxo
Obi10
Obl
HasBaTD
xHMMYeCcKHH
snemen
O
(oxigenium).
Ha
apy ux
espo-
NelickHX
A3bIKax
HasBaHHe e o
cBASEIBaeTCH
C
NACPeTaBAeHHEM
KHCIOTHI.
Mexay
em o6pa-
61110
MICHO
BHUMAHHE
HA
TO, YTO
KHCJOPO)
He
ABUeTCA
HENpeMeHHEIM
HHTPeAHEHTOM
BCAKOli
KHCAOTHE
(uanp.,
HCI
ne
cogepxu
O).
Xapax epuuim
xe
c o ic som
e o
ABAACTCA
TO, YTOB
HEM, NpH
No-
MOULH
€To
TOpAT
Apy He
Tea,
H
MosTOMy
HasBaHHe
e o (no
AMT.
oxigénio)
6x10
co3MaHO
Ha
Gaze
cnopa
a di i
,, ope h‘*.
Pesa s
paoTyab
Kosek Tuga
ony6amKosaan
B
1920
.e o uenb
M.
[laKmune
wn
3.
)-Ke
MaliTHc
B
BHJe
ABYX
TepMHHosO HuecKHX
cuoRapeli.
Vc a oBaeHHaa
UMH
TepMHHOO HsA
Bona
BO
BceoSijee
ynoTpeGleHHe
B
AHTOBCKOl
Ma emaTHecKoil
auTepa ype.
201