scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Lietuviškos matematinės terminologijos istorijai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Lietuviškos matematinės terminologijos istorijai

Author: Z. Žemaitis
Year: 1966
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1888/1989
en
UNG)
GRA
IRONS
ii
RK
Su
KOS
REA
TY
Dod hid
Be
UO)
Sb
SR
MEO
RS
LUA
RUA
DIR
MOE
J
A
LIETUVISKOS
MATEMATINES
TERMINOLOGIAS
HISTORIJAI
Z.
ZEMAITIS
Jauna
lie u iSkoji
ma ema iné
li e a i a,
no a sua
i
e minologia.
is o dél
em sua
ji
his ó ia,
nela
i
Zymiis
pa a
ce o,
que
i
umpi,
pe iodai.
P imei o
pe íodo
—
desde
E.
Mainionio
(pagal
,,Lie u iy
Bibliog a ia*
—
S.
GimZausko),,P -
adzomokslio
Lie uwiszko
spaud aszczo
hand aszczo
i
p idéjimu
su
ska manio
(Wa szawoje,
m.)
1862
a é a
p imei a
gue a
mundial
—
o am
e mini-
Seu
ieSkojimo
pe íodo.
E.
Mainionis às
ezes usa a
mui o keis us,
neZinia como
compos os
e minos,
como an ai:
Zen
skai manys,,s-
kai ia imas,
a i me ika‘,
p azas
Skai muo,
skai lis,,skai -
ius,
ienalaké,, ie-
ne as,
p idendis,,
Zenklas plius,
pliusas,
iszembis,,
minusklas,
minusas,
uZma as
uzda inys pan.
i
I
ou os
o
au o es do
pe íodo
(S.
Skauskaséka,
J.
Gailu isP.
Ma ulionis,
Pe as
Né is
V.
VileiSis,
A.
Végélé
—
Thomo
a i me icas
e éjas,
P.
Mikolainis
—
g aZiai
ilius uo as
a i me icas
au o ,
Maiio as,
P.
Damijonai is
J.
k .)
i
ne u éjo
bend os,
Vieningas
e minijos.
Du an e a
P imei a
Gue a
Mundial
Li uiy Mokslo
D augijos
isleis ieji
ma ema ikos
ado éliai
lie u iskom
p adinéms
idu inéms
mokykloms
i
ambém
nãoilaiké
ieningos
e minijos.
Du an e a
P imei a
Gue a
Mundial
Rusijoje
spa iai
augo
i
plé ési
e oliucinis
Judéjimas
p i3 ca a
i
jo
pa aikiiny
eacine
aldziq.
Emé aiské i,
que ca izmo
p alaiméjimas
concediks à
Rússia impé io
exis en es às
nações, ad
Li u ians,
libe dade
ys i i sua
kul i a, ku i
i
sa as
mokyklas.
Tokiy
likes iy
ska inami,
lie u iy
ma ema ikai
—
P.
Masio as,
M.
SikSnys
i
Sio au o
do a igo,
abalha
no
momen o
Vo onezo
lie u iy
gue a
em iniy
escolas,
susi iipino
lie uyisky
ma ema iniy
ado éliu
uosimu
pasi yZo
i
p incipalme-
n e o ma
ieningg
ma ema ine
e minija.
Jiems a ê-lo
abalho
p aze as
encon ou
musy
iZymusis
kalbininkas,
liec u iu
li e a u i i-
nés kalbos
ugdy ojas
J.
Jablonskis,
mes eja es
ose nas
mesmas
escolas.
Ele
pasky é
cons an-
o y laika
(ke i adieniy
aka us),
quando miné i
ma emikai
galé y pas
escol is
consul uo is
ji
ma ema inés
i
e minijos
cons i uição
ques ões.
P.
Ma8io as só
ocka iais
lankési uas
pasi a ismes,
hes, apes
abiejy
gimnazijy
(be niuky
i
me gai iy)
di e ó io
i
mui o
isi aukes
j
li e a u ai os
c ianças
aSyma,
ne u éjo
empo
pasi a imams.
Quando
quando
ques ões
de
e minolo-
gia de
ísica
inha a consul a
K.
Sakenis, aes
ísico di igélj
idu inéms
escolas.
Sis emingame-
n e consul as
a endkési
Siy
a siminimy
au o , ao
qual
J.
Jablonskis
da a
=
195
p incipal-
men e
abalho:
e e enci-
a ou o
kalby
e miny
sen ido e
kelme,
o nece
lie u isk-
us
a i ikmen-
is e k .
Nuodugniai
oi
analiséja-
mo
skai iaus
nomeame-
n o
ques ão.
a é esse
empo
o am
usados os
e mos
núme olis,
nume liné,
núme os e
i8 do
úl imo
cons i uí-
do
eiksmaZ-
odis
skai liuo i.
A nós,
ma emá i-
cos,
núme os
pa ece é
bas an e
acei á ei-
s, pois e
i oje
alboje
ha ia
panasios
s uk ii -
os Zodziu:
de lius,
d éblius,
dieglius,
excedlius.
J.
Yablonskis
p S a
Zodj
nelabai
p 8 a a -
o, mas
nenhum
biudu não
conco da-
u, que i§
seu ba y
cons i uí-
do Zodis
numlia :
esa, i8
eiksmaZ-
odzio
o ma
daik a a -
dj é
possí el,
mas i§ al
a i icial
doik a a -
dZio él
aze
eiksmaz-
Zodj
nelei ina;
essa
ocasião
ele pik ai
sme ké já
bas an e
amplamen-
e
di undusi-
us
naujada -
us
mes eja-
u i,
gydy oja-
u i e pan.
J.
Jablonskis
pasi ilé
consumi
ZodZius
skaidius,
skaici o i,
e nós
odos e a
aiSku, que
isso se á
melho es
e mosin-
ai. NemaZa
gal o a e
sob e
uni opom-
eninima.
Anks iau
usa
e mosin-
ai
ienalaké,
ienu é,
ienuké
mums
odos não
gos a am;
oi ainda
p adé a
usa , ypaé
nema em-
a iky
kalboje,
uni ,
a iau nos
Sis Zodis
nepa iko
dél
a chai8ku-
mo (plg.
senyjy
lie u isky
aS y
gy a d).
Foi
lemb ado
que
lie u iy
alboje
nedideli
daik y ou
Siaip
iene y
núme osia
chamados:
d eje as,
eje as.-
.., ad
nep ieS a-
aus
lie u iu
linguagem
espi i uie
e
e minas
unidades.
J.
Jablonskis
pa a
mui o
p i a é,
mas
quando
quem i§
pasi a i-
mo daly iy
isso
p émé
ese u-
o ai. Ve ,
alguns
ma emá i-
cos eiké
ki y kalby
p á ica:
jôze
unidade
isu é
chamado
mo e i8k-
os giminés
Zodziu
(plg.
jedinica,
jedynka,
Einhei ,
uni as).
dél do
Vis o J.
Jablonskio
p i a im-
as
consumi
e mina
unidade
nulémé. K.
Sakeniui
oi si ily a
ísica
usa
analogisk-
ai
suda y a
Zodi
ise as
(aceAeHH-
aA,
uni e su-
m), mas
não
uni e sa -
a, que
ambém
soa
a chaiska-
i. J.
Jablonskis
e pa a
isso,
quan o
a menu,
p i a é,
mas
aquele
e mo
nejéjo j
éliau misy
iSleis us
e mo
Zodynélius
e a é Siam
empo é
usada
uni e sa -
a. Sob e
ma ema i-
niy ações
nomeições
meu oi
e e ui a,
que em
ou as
línguas o
p óp io
nome de
ação
ma emá i-
co
ge almen-
e não se
dis ingue
do seu
conc e o
nome do
p ocesso
de
execução,
quando
nesse
meiopuSk-
ai eiké y
os
sepa a , e
lie u iy
alboje é
ácil isso
aze .
Tudoy
pa a isso
oi
ap o ado
e ado ado
si lymas
ações
chamadas
sudé is,
a im is,
mul iplicy-
ba, dalyba,
0 anks iau
a os
e minus
sudéjima-
s,
mul i ica-
ção...
palik i
konk e iy
eiksmy
execu am-
en o
Zymé i
(p z.,
upmeni-
niy
skaidinim-
asiy
много).
Tolesni
ações
kélimas
g au e
Saknies
aukimas
bu o
siily a
chamin ia-
ipsniuo é
e
Sakniau é
/. Ao
p imei o
oi
p i a a,
o segundo
su ik as
mui o
ese u -
ai. Ma , em
ou as
línguas
( u bii , i8
adições)
o nome do
a o
g e in o
com o
ísico
p ocesso
augalo
Saknies
puxim.
Enquan o-
pu no ação
ma emá i-
co só
ieSkomi
am
de e min-
i skaiéiai,
al ez
nelabai
ykusiai
chamados
Saknimis
(plg.
ki okia
Saknies
sen idome
lig yse).
Nag inéja-
masis
e minas
éliau
nep igijo,
e nuei a
ki y kalby
p amin a-
is keliais.
Rim a
ma emin-
és
e minolo-
gijas
s i is
eiksmuos
pa icipu-
jan iy
skai¢iy e
esul ado-
sa y
denominai-
nimas.
I8imen o
sob e ki y
kalby
p á ica
paaikéio,
que jose i8
adições
ou al ez
i§
seus i8k-
os
ine ções
são
i8likusiy
mesmo
mui o
nelogSky
dalyky.
Tão o
esul ado
da
mul iplica-
ção,
okie¢iy
língua
chama-se
P oduk ,
usy
npouseed-
exue,
lenky
iloczyn, e
aqueles
e mos i8
esmés
nada
nepasago,
cujo gi é
os
esul ad-
os da
ou a
ação,
po que
assim
pode
chama -se
e da
mul iplica-
ção, e de
qualque
196
iSda as
de ação.
Resul ado
da di isão
oki8kai
Quo ien ,
la yniskos
kilmés
Zodis, que
ao alemão
nada con a
sob e o
que com
que
accionei
aquele
skaigius
ecebido;
lenki8kai
dalmen o
chama-se
ilo az, mas
nesse
nome
galé y bi i
nomeado
plu alikl,
que
ambém
ambém
eiSkia,
i
quan o
ka i
(ile azy)
em bi i
mul iplicado
(ou
i ado)
dadasis
núme os-
¢ius.
Daugiklis
i
pa iciklis
naquelas
línguas
chamam
assim, como
que
anks y esni-
uose
lie u iSkuose
leidiniuose
aSy a:
mul iplicado ,
di in oja
( ai
eiSkia a
ne
um ce a
skaiéiu,
mas
Zmogu, ao
ealiza j
ações de
mul iplica-
ção ou
di isão).
Misy oi
nusis i i a
g ieZ ai eng i
okiy
nelogiskumy,
açõesas
pa icipujanGius
skai ius chami i
quan o possí el
sho esnémis
daik a a dinémis
o momi
(p.g., démuo,
démenys
dedamieji,
ne
sudedamieji);
skai ius, pelos
quais
mul iplicam ou
di ijama,
a adas como
seus
p óp ioskus
j ankius nomes
o ma segundo
o mas da
i
jy
língua i a
(pyz., adiklis,
kabiklis),
bi en :
múl iiklis,
daliklis
analogiSkai
i
upmenose
skai iklis,
—
a diklis.
En ão o
i
esul ado
da
mul iplic-
ação oi
decidido
chama
sandauga.
NemaZa ipesciy nos
o moué ques ão
sob e p ielinksniy
a ojima, unsakando
ações de pa ilha
mul iplicybos.
i
Anks iau
saky a:
mul iplic-
a , di idi
em ou
5
mul iplic-
—
a , di idi
penkiais.
Foi aisku, que
a p imei a
cons ução
oi ao idioma
lie u iu nada
adequada.
A segunda
cons ução
egula
i
galé y bi i
usada,
quando plu al
ou minúsculo
é
conc e e is
saudá el
posi i os
núme os,
a iau
gen esniais
casos aidiniy
skai iu
açõesmos
descon o ,
po que ek y
i
ka a
addu i
ji
,,...skaiciumi
i
. .
J.
Jablonskis
p iminé
i os
language
posakius
di idi i i,
isma uo i
i
akies:
Ji
moka
is i i
lunus
i§
li os,
a sei
,,como os
olhos
mos ,,,-
como os
li os
mos .
Vadici,
escolh ina
kons ukeija
mul iplici i
plu aliclio, y.
ix
,como
plu al
indica.
Todos mui o
apsidziaugéme
desse
pasiiilymu.
J.
Jablonskio
siiilymas
usa
p ielinksnj
ix
i
caso de
pa ilha
nesukélé
ma emá ic-
os
en uziazmo.
Mano oi
indicado que
o uso do
p elinksnio
iju
i¥
di e en ein
eiksmy
casos se á
incon enius
ik ai
linguagem
s ilaus
ne
poZii iu,
mas
apsunkins
ma ema ine
kalba
sup as i,
eks daZnai
i
a o i
daly isciaus
skai pan.
i
i
Foi
des acado
démesis é
j
que na
pa icipaç-
ão es á
ocul a
du
bas an e
di e en es
casos de
execução
da ação
i
ai8chinime-
n o
poZid iu:
a)
di isão em
pa es
iguais
i
b)
di isão
po
capacida-
de
(pa ida
de capacidade).
P imei o
(a) caso
na i alu
usa
p ielinksni
j
(p.g.,
di idi
j
5
pa e),
o
segundoio
(b)
—
p ielinksni
po
(p.g.,
35
kg
di idi ,
iSdaly i
po
5
kg).
Konk e iy,
ypaé
i a dy iniy,
ma iniy
skai iy
caso de
aco do
ação esme
p ecisa
usa ou
ou a
p ielinksni,
a
bend iniu,
aidiniu
skaigiy
o
caso
melho
inka
p ielinksnis
po.
Todél
i
si liau
okiy
bend y
eiksmy
casos
aplica
p ielinksnj
po, mas
ne
i.
J.
Jablonskio
au o i e as
nus é é,
mas me
pa ece
i
ago a, que
bii u bu e
melho
deixikus
p ielinksnj
po.
Nuji
lie u iSki
e mos
de álgeb a
(posi i as,
nega i as
cla iai e c.),
i
quan o me
lemb o, oi
M.
SikSnio
pasiiily i
i
apidam-
en e isy
misy
acei a .
NemaZa
gal o a
i
mesmo
gin y asi
dél
yg ies. /
To
e mo
p ecoy esnias
Li uu icos em
ax uos não.
Ki y kalby
pa yzdziu
pi Sosi
e minai
Jygybé,
equação;
oi iSkile
e minai
ygmé,
ní el.
A odé que o
mais
ap op iado
e mo se á
yg is /.
J.
Jablonski
gana
g ieZ ai
p ieSinosi
umaaskai os
o mai siiilé
i
yg ys /.
Ele
aiskino,
que
Sia u ima
eikalo bi ina
d iejy daliy
su
sa eika,
lygia eisiskumu,
pusiaus y a
ais casos
gy ojoje
kalboje
i
consumidos
mui osiskai ini-
ai
daik a a dziai,
como an ai:
ogés, Zi klés,
Zio ys. Ti o
mui o i ikiné i J.
Jablonski, que
ma emá icos é
impo an e
u é i a
sa oka
197
iS eikS a
unicaskai a, que
bii y aiSku, que
u ima eikalo
não com kele u,
mas com uma
lyg imi. J.
Jablonskis
desceu, e oi
ado ado o
e minasyg is.
Oi i a i me ica
bem algeb os
e mininai (p z.,
upmenos, ju
bend a a dinim-
as, p opo ções,
loga i mai e k .)
nesuda é
didesniy
sunkumy e
nekélé gin y. Ty
da by
esul ados
p epa a i
p ensa
isipa eigo M.
SikSnys?. Siy
a siminimy
au o ao e e
mui o padi bé i
e na á ea de
geome ia bem
igonome ia
e minologia.
Um pi myjy
klausimy oi
linijy
nomeamen -
o.
Foi aisku,
que,
deixicus
e minus
di ei osioji,
k ei oji,
s a menoji,
susida is
mui o
nepa ogumy
linguagem
poZii iu
neaiskumy
sen ido
i
ma ema in-
e.
Buyo
sen iamo-se
ques ão
chama
aqueles
obje os não
biid a dine
o ma, mas
cu esnios
daik a a dzi-
ais. Mano oi
pasilily a
k ei é, iesé,
s a muo.
Todos am
p i a é,
embo a isso
osse Zodziai
não i§ i osios
línguas
omi ii.
Gin y asi dél
lie iamosios
denominação.
Bid a diné
os iesés
nomeamen o
o ma galéjo
causa
nemazZa
neaiskumy
mesmo
d ip asmybiu:
isso é iesé,
que lie ia,
ku ig kas
lie ia.
i
a
ka
a
Pagalé,
k ei é
pasiiiliau
lie iamaja
in i ulini
liesné,
como que
gy oje
kalboje
sakoma:
éksné,
désné
( is a).
Isigilines
i
os
di ei os-
és esme
Gi, mas
ne
ja
kas lie ia),
Jablonskis
J.
decidiué, que
ap op iamí-
ssima se á
chamá
lie éja,
uomi
ja
pab éZian a
ce a sua
ac i a uma.
I8 analogias
ke amoji
chamada
ki éja.
Apsk i imui
i
jo
aio pa a
nomea a é
en ão
o am
usados
ZodZiai a as s ipinas,
JakS as-Damb auskas
i
a ojo e minq
A,
a ilas.
G ei ai oi
acei a ,
odos,
Jablonskio
J.
pasiiily i
e minai
apsk i imas
spindulys,
i
mas leis a
consumi
adiusas.
i
J.
Jablonskio
siiilymu, oi
ado ado
e mo
i
sk i ulys,,a-
psk i imo
ap éZ oji
igi a.
Quan o
lemb o,
e mo
ploks uma
gin y
nesukélé.
Pa a mim
ele
i8
mesmo
p incipiZi-
os pa ecé
bas an e
ne
adequado.
PlokS uma
u é y
eikS i
mas kokio
pa i giaus
plokséiaja
dali
(pyz.,
mon nuo ame-
Re ce a
ap éZ a
planuma,
i8lanks y ame
oge ploks-
Giaja dali
aikS ele
—
pan. ).
i
Pa adin i
begalinj
plok& iaji
pa i siy
ploks uma
ambém
nãoikslu,
como
in i ulin i
iese
iesuma,
—
k ei e
k ei uma.
—
Man seési,
que
p ecisa
e mo,
que
eikS y
pa i Siaus
ne
saibbe,
pobidj,
mas
mesma
in inj
pa i siu;
assim
ZodZiu- e minu
galé y bi i
( e minus
echnicus)
ploksmé,
ploks is.
I
i ejinha
alboje
es ão
aps iai
ais
a ybos
Zodziy,
eiSkianéiy
ce o
desc end -
in o
sa okas,
например.:
ékmé,
gelmé,
kilmé pan.
i
Kai kas
ma ema iky
i8
e mina
ploksmé a é
Siol
a oja,
i8
jo
acilmen-
e o ma
bid a dj
ploksminis
(no luga
ploks uminis), i
isso jokiy
neaiSkumy
nesukelia.
T igonome ijas
e my
a amen o
nemuda é dideliy
di icumy.
Pag indu oi
padé i
in e nacionais
e mininai,
ski ingy opiniiy
oi ik ai sob e
lie u i8kas
galiines
aleg nia ima.
ju
i
Foi siily a
ZodzZius
sinus,
cosinus
conside a
i
lie u iy
kalboje
a dininkais
i
espec i a-
men e
aleg niuo :
sinus,
sinaus, sinui
i
. .
Rodos,
J.
Jablonskio
oi nulem a,
que p ecisa
li eu in i
a dininkus,
.y.
ju
a8i i
sinu-
Sas,
cosinusas.
En ão oi
pa eikS a, que
angens,
co angens,
sekans de e
chama -se:
angensas,
con angensas,
angen as,
co angen as...,
como que exigia
0
ne
J.
Jablonski,
baseando-se
désniu, que
Li u iSkas
a dininko
galiines
p ecisa
seg i ao
es anha
língua
ZodZio
elmininko
kamieno.
Nepadéjo
i
i a
linguagem
exemplosdi-
Ziai, 1 Z . M.
Sik8nys,
A i me ik-
os i
algeb os
e miny
Zodynélis,
Kaunas,
1919, 47 p.
198
onde
es ani-
mos
kilmés
nomes
Felix,
Clemens,
Alphons
sulie u i-
n i (plg.
Feliksas,
Al onsas,
Klemens-
as), não
ende e a
démesio
e j isso,
que de
aco do
aplici a
angen -
ui,
co ange-
n ui désni
gal
eiké y
consumi
e
e minus
sinas,
cosinas.
Te mos
de
geome -
ia e
igono-
me ia
pa uos i
imp ensa
oi
con iada
Sio ao
au o do
a igo, e
eles
o am
logo
iSspausd-
in i?. I
consul a-
es com
J.
Jablonski
uma
ou a
ez
o am
a ilankes
e K.
Sakenis
especial-
men e
ísica
e miny
ques õe-
s, e nós
os
a s yd-
a amos.
A simen-
u,
nemaza
ginéy
sukélé
seu
ap esen-
ado
e mo
s y uok-
lé ( us.
masmau-
k). Foi
j
le an a-
do démesys é que
Syoklé
nome
causa
ce as
8os
eiSkinius,
S y éjimo
igu adinos
(plg. Zodi
S y u ys).
Pynosios
mechanikos
s y uojo j
apa e aisa
ap op iami-
ausia ba y
chamin i
s yy uokle.
dél o,
quan o me
lemb o,
Jablonskis
J.
pak ypo
Sakenio
pusén, e
aquele
e min
jsigaléjo
ado éliu-
ses. Gy ai
o am
conside s-
omi K.
Sakenio
i&kel ieji
cheminiy
elemen y
denomina-
ção
Klausimai.
Ele mégino
mui os
li u in i, mas
jy
oi
nusis a y a
dé i pag indu
plGiai
usoujamus
e minos
in e nacionai-
s, azendo
iSim j só a um
ou o
elemen o, que
p á icasos
( echnikos,
isiologias,
higienos)
sume imais
u é y bi i
pladiai
i8populia in i.
P imei oji
isim is
elemen o O
(oxigenium). K.
Sakenio oi
suminé i
anksciau usa
denominaçõe-
s:
igS ada ys,
iigs agamys,
iiks inys.
Pa s
K. Sakenis,
se não
engano, si lé
chamin i
agda iu ou
kazkaip
panasiai. J.
Jablonskis
pe gun é,
quais são
bidingiausios
elemen o
cheminés
sa ybés.
o
Pelo menos
quan o mais se
imaginando
sob e os
p incipais
compos os
químicos,
escla eci que a
p esença
d'elemen
igS yse
nãobi ina,
po que é
ig8 iu, j ku iy
sudé i ele
nãojena (pgs.,
HCl); bidingiausia
o elemen o
sa ybé é a que
juomi dega
ou os
elemen os, e
odél seu
nomeamen o
ap op iamiausia
bi y sie i com
degimo nome. J.
Jablonskis
apidamen e se
o ien ou,
p iminé
exempZius
gelwonis y a
isso, quandoi
geliama,
gy uonis um
ce o luga
cinema, pela
qual¢ já
p incipalmen ei-
ama, odél
elemen oen a O
(oxygenium)
ap op iaminha
nomea de
oguonimi. Todos
nós bu yo aisco,
que isso se á o
mais ap op iado
e mo. Rodos, o
mesmo K.
Sakenis is
analogia azo a
pasiilé chamadi
gesuonimi, pois
ele degima
gesina.
P i a imo pa a
isso não hou e,
po que azo o
não cadaq
queima gesina,
An am daZnam
elemen o H
(hyd ogenium) J.
Jablonskis
su eiké
andenilio
a da, que
apidamen e e
p igio.
Ma ema inés
e minijos
pe gun as yél
iSkilo, g jzus i8
Vo onezo j
Li uânia. Misy
p imei oje
aukS ojoje
mokykloje
AukS uosiuose
Ku suos bu o
plaégiai
dés oma
aukS oji
ma ema ika,
exigusi mui os
no osy e min
ma ema iniy. I§
p adzios 3-4
anos ais
negócios e e
iipin is beyeik
man sozinho,
consul ando
com J.
Jablonskiu. Mas
ku ios
mokslinés
e minijos
li eu ização
ques ões dele
o am ap o a
dois p incipais
désniai: a)
giminingy
sa oky base do
nome dé i uma
ku ig
es animas
línguas Zodzio
o ma (p z.,
daik a a dj) e
odas ou as
o mas yes i i8
dela de aco do
misy linguagem
désnius, ZodZiui,
paémus g eiky
linguagemj
analis, segui
o ma o mas
analinis,
analiskas, mas
não anali as,
anali as, cuja
bi y o madas
já i8 bidwa d
o mZio; es e
dos idiomas
e mina
o iginalia
o ma, se não
es a auja misu
do idioma
a imui.
Pa yZiui, oda
lie u i8kai
soambanéius
g aikiskus
e minus ana- *
Z . Z. Zemai is,
Geome ijas e
igonome ij-
as e miny
inkinélis,
Kaunas, 1920, 99
p.
b)
jo
ji
193

lizis,
sin ezis
né a
nenhumio
pag indo
au ismo
já su yk
(p anciizy
i
okie iy)
ixk aipy-
a o ma
(plg.
analizé,
sin ezé)
i
os
di e nia
assim:
analizé,
analizés,
analizei...,
quando
possí el
a
Zodj
puikiai
di e niu-
o i de
jo
aco do
o iginalalia
p incipal
o ma,
i
iSlaikan
g eiky
linguagem
ki i,
например.:
analizis,
analizio...;
ou, pa a
iSlaiky i
i
g eikiska
Zodzio
ly i,
aleg niuo-
i segundo
lie u i8ka
Zodj
pilna is:
analis,
analies,
analiai
i
. .
Panasiai
p ecisé-
jo po agi
i
su
ZodZiais
minu a,
secunda,
e ia,
k a a,
quin a k .,
i
nepakei us
i minu é,
jy
sekundé,
e cé,
k a é k .
i
Podemos
lemb a
i
ou a
di undusi bei
misy
kalbininky
aci u
consensu
ado ada
la yny
linguagem
e my
iSk aipymo
pa yzdi.
Midu inia-
is amZiais
i
naujyju
amZiy
p adzioje
Cien is as
eu opeusy oi
plaGiai_ a ojamas
SeSiasdeSim ainés
upmenos,
chamadas
iloso inémis
( ac iones
philosophicae),
a kelia usios
i§
Assi ijos-Babilonijos.
Josei
p imei o
upmena
(éa)
chamada
p ima
pa s
minu a
(p imei a
sumazZin oji
pa e),
ab e iada
minu a;
—
segunda
upmena
secunda;
(&)
—
olesnés:
e ia,
qua a,
quin a . .
i
Tie upmeny
denominais
iSliko a é misy
dieny kampu
medidas ime-
n os.
i
Tad
melho
bi y bu e
deixikus
o iginalali-
as o mas
minu a,
sekunda...,
an ines,
0
ne
okie iy
i
idiomas
paim as
minu é,
sekundé
. .
i
I
se já isso
oi ei a,
isso
eiké y
consis e-
n emen e
usa
o mas
e cia,
i
k a é,
quin é,...
oc a é...
Te minos
Ma emá icosy
Klausimais
eu i e
que
eco e
i
j
Es adoybine
e minologij-
os komisija,
que oi
suda y a
cuja
sudé yje
1921
m.
i
eiké
ma ema ikos
e miny
komisijélé.
I
jq
iéjo
P anas
Maiio as,
A.
JakS as-Damb auskas,
pin o
Adomas
Va nas,
An anas
Kaunas e,
o, odos,
be
no os
kalbininkai.
du
Sob e
1923—1924
m.
pelo
du
menos
jun o apelsei
i
P.
MaSio a,
p a izando
que
komisijélé
pa eikS y
sua opinião
sob e
uni e si e e
usoujamus
no a c iados
e mos.
i
P.
MaSio as
o ganizou
pasi a imus.
Neles
mesmo
P.
Maiio as laikési
passi iai,
JakS as-Damb auskas
A.
siilé seus, às ezes a é
keis us e minus.
Kalbininkai
e a
nejsigiling
i
emas
ma emá icos
i
nedaug
ka
galéjo padé i,
e minus
s a s an .
Todél no campo
da e minologia
ma emá ica,
bu zZuazijai
go e nando,
quase nada
nepada y a.
Ta ybinés
san a kos
anos
e minologico
abalho oi
Zymiai i§plés as
suin ensi ado.
i
Xs aigose
de cienclo
apun ado
démesys
j
a ski y
ciência,
echnikos
i
ki y s i¢iy
e my
Zodyny
suda yma
e i8ledima.
já i8éjo eisés,
geologias-geog-
a ias,
química,
ísica,
melio ações,
eks ilés,
depo e
e miny
Zodynai.
P epa ados ou
a se em
p epa ados
imp ensa
bo ânica,
economia,
mi8kininkys és,
medicina
i
ou os
Zodynai.
1954
m.
oi p adé as
e minos
i
ma emá icos
conside s y-
mas, no qual
pa icipou
Comissão
Te minologia do
i
Li uiy Ins i u o
Li e i os de
Língua
(J.
K uopas,
V.
Ba use i ius,
B.
Vosyly é)
i
Vilniaus
es a al
V.
Kapsuko
a do
uni e si á io
ma emá ico-
s:
Z.
Zemai is,
J.
Kubilius,
P.
Ka ilius,
G.
Zilinskas,
V.
S a ule i iu-
s,
V.
Paulauskas,
K.
G ince i ius.
Pasi a ismos
o am
conside ados
i
acei a
elemen a inés
ma emás
guidéliy
u ilizados os
e mos.
P incipalmen-
e gin y sukélé
e minai
lieciamoji
(lie éja...),
ploks uma
(ploksmé...),
sin esis
(sin ezé...)
i
k .
Ma ema ikai
jsipa eigojo
con inua
acum i
aukS osios
ma hema os
e miny
ka o eka,
que no
u u o possa
o ma bii y
didelj
ma hema os
e miny
Zodyna,
ab angendo
odo
ma emá icos
Saky
e minija.
Sis
abalho
in ensi a-
men e
abalhado a é
Siol.
200
Como emos,
consybinés
san a kos
anos
se iamen e
susi dpin a
misy
ma ema ine
e minija
mui o
pada y a,
i
su ienodinan-
do
ado éliuses
ja
nou e
i
ma eminée
li e a u ae,
pa ai oje
mais
amplasma
sociedade.
Siuo empo
mais ipes iy
kelia
e minija,
elacionada
no os, mui o
spa éiai
su
c escen iais
ma emá icos
ciências. Ge ai
bii u, que
Li uiy kalbos
li e a i os
i
ins i u o
Te minologijos
komisija
espublikos
i
ma ema ikai
es y
e minologini
abalho
suda y y al
i
ma ema ine
e minija, que:
padé y
es udan os
modniuosius
a)
ma emos mokslus
eisingiausiai
sup as i naujas,
иногда очень
sudé ingas
sa okas min is;
leis y ben kick
olesniy
specialybiy
i
b)
i
Zmonéms
ob e
co e a
comp eensão
sob e
mode niausiy
ma emá ica
Saky esme
ealizaçõe-
i
s.
Ka u
eiké y
ainda sykj
pe Zi é i
já
us ojamus
e minus
aqueles ju,
i
que não
co espond-
em
logiskumo,
p ecisão,
consis ênc-
ia em ki y
ikumy,
a
subs i ui
ge esniais.
K
HCTOPHH
JIMTOBCKOM
MATEMATHYECKOA
TEPMHHOJIO‘HH
3.
KKEMAMTHC
Peswme
Cpasau enbHo
Monoqaa
mHTOBCKaa
MaTemaTHueckaa
MTepa ypa
Mpo omKUTeTbHOe
Bpe-
Ma
BECbMa
HYKJa acb
B
eMHHO!,
OOueNpu3HaHHol
TepmaHOnOTH.
Ye paHu s
s o
HexocTa oK
B3ATHCb
AMTOBUBI
MaTemaTuKu
M.
IIInkmunc
n
3.
Kemi uc,
o yac uai
u
I.
Maumo ac,
Bo
spe-
Ma
TepBoli
muposoi
Bolin:
pa6oTapie
B
AWTOBCKHX
6exXeHCKHX
WKOax
B
T op.
Boponexe.
Ouu
noc asanu
ce6e ne s
—
KpuTuueckn
Nepecmo peTs
Ouis yio
B
ynoTpe6neHHH
BecbMa
He-
CoBeplCHHY!0
TEPMHONOFHIO,
H,
NO
Mepe
BO3MOXKHOCTH,
co3ZaTb
MO HuecKH
o60cHoBaHHy10,
CooTBeTCTBYIOULyIO
AYXY
JMTOBCKOTO
s3bIKa.
CyUlecTBeHHy!0
NOMIb
KOANeKTHBY
OKa3a1
B
STOM
Jede
BbI,aiomulica
muTOBCKHi
AME BHcT
MW.
A6noNcKHC.
Koanex usy
mpuuaoch
Hemano
NopaGoTa h
MpH
yCTaHOBJeHHM
UpaBHaAbHEIX
HaMMeHOBaHUil
MaTemaTHuecKHX
Jelic suii,
yyacTBYIOUMX
B
HHX
YHCeT
H
pesyabTaToB
Jelic Buii.
pexuue
Tepmune
Onin
co3qanE
Gonbuel
ACTbIO
MYTEM
JOCTOBHOTO
MepeBOa
TepMHHOB
C
APYTHX
ASEIROB,
B
KOTOPBIX
OHH
YacTO
COKH-
‘MCb
HCTOpHYeCKH,
NO
TpalHuHH,
HO
He
Bce za
ObIIH
JO MYecKH
OGOCHOBAHEI.
Tax,
Hamp. :
a)
pe-
SyabTaT
YMHoxKeHHsA
Mo-HeuKH
Ha3.
P oduk ,
mo-noacKH
—
iloczyn,
Nlo-pyccKH
—
npouseede-
nue.
H
HaHMeHOBaHHA
No
CymecTBY
He
CBA3AaHEI
C
HasBaHHeM
camo o
JelicTBHa:
Sim
Mo-
TYT
ObIT
Ha3BAHBI
HM
PesybTAaTI
MOGoTO
ApyTo o
BEINOAHEHHOTO,
TIpowsbexenHo o
Jeiic Bus;
6)
o mueckoe
onpesenenne
jelic RUA
B
ApyTHX
s3b1Kax
SBYYHT
TAK
Ke, KaK
H
Ha3BaHHe
Mpouecca
KOHKPCTHOFO
BLITIOJHEHHS
€FO;
B)
HAHMeHOBAHHA
YHCen,
Ha
KOTOPbIe
YMHOXKAIOTCA
HAN
JenATCH
Apy ue
4icqa,
Ha
APyTHX
ASbIKAX
COBMaaloT
c
HAHMeHOBaHHeEM
BH
TOAHTe
Ae
l
eiic BHii,
B
TO
Bp€MA
Kak
MO
CYIIeCTBY
JOMKHBI
HOCHTb
Ha3BaHHA,
CBOICTBeHHEIE
HHCTp
yMeHTam
Jelic-
TBH, T.m.
H
BpillienouMe onaHubie
MaTemaTHKH,
npH
apTopH e Hol
nomomu
H.
A6n0xcKaca,
yc ano-
BHI
MATEMATHYECKYIO
TePMUHONOTMIO,
CBOOOTHY!O
OT
YNOMAHYTHIX
He ocTaTKOB.
K
koaanex upy
o6pamas cs
3a
cope om
1
npenozana ess
(pusHKH
To
Bonpocy
TepmHHOn0-
THH
(bH3HKH
H
XHH,
H
OHHMH
OcHOBaTeTBHO
o6cyanaquc.
Tax, Hanp.,
Obi
noc aszex
BoMpoc, kak
lenecoo6pasxo
Obi10
Obl
HasBaTD
xHMMYeCcKHH
snemen
O
(oxigenium).
Ha
apy ux
espo-
NelickHX
A3bIKax
HasBaHHe e o
cBASEIBaeTCH
C
NACPeTaBAeHHEM
KHCIOTHI.
Mexay
em o6pa-
61110
MICHO
BHUMAHHE
HA
TO, YTO
KHCJOPO)
He
ABUeTCA
HENpeMeHHEIM
HHTPeAHEHTOM
BCAKOli
KHCAOTHE
(uanp.,
HCI
ne
cogepxu
O).
Xapax epuuim
xe
c o ic som
e o
ABAACTCA
TO, YTOB
HEM, NpH
No-
MOULH
€To
TOpAT
Apy He
Tea,
H
MosTOMy
HasBaHHe
e o (no
AMT.
oxigénio)
6x10
co3MaHO
Ha
Gaze
cnopa
a di i
,, ope h‘*.
Pesa s
paoTyab
Kosek Tuga
ony6amKosaan
B
1920
.e o uenb
M.
[laKmune
wn
3.
)-Ke
MaliTHc
B
BHJe
ABYX
TepMHHosO HuecKHX
cuoRapeli.
Vc a oBaeHHaa
UMH
TepMHHOO HsA
Bona
BO
BceoSijee
ynoTpeGleHHe
B
AHTOBCKOl
Ma emaTHecKoil
auTepa ype.
201