scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dėl senųjų baltų teritorijos pietryčių ribos

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dėl senųjų baltų teritorijos pietryčių ribos

Author: A. Vanagas
Year: 1967
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1880/1981
REGENZIJOS
DEL SENUJU
TERRITORIJ-
OS BALTU
PIETRYCIU
RIBOS B. B.
Cegos,
Baa o-upan-
ckui
Kon ak n
J[nenposcK-
kom
aeBoGepex-
pe,
Cope cKka
apxeoso ua,
Ne 4, 1965, p.
5262. 1962
m.Pa ece
Ziusi V.
Topo o o e
O.
T ubaéio o
monog a ia-
,,Auks u in-
és
Padnep és
hid onimy
ling is iné
analizé!
susilauké
pla aus
a ga sio
misy Salyje
e uzsienyje.
Tas
a ga sis
nãolimi a só
a mui os
ecenzijy
bem
ano acijy,
mas é mui o
o mais
impo an e.
Mené
p imei a
monog a ia
o nou-se
objec iSky
conside as-
ymy bem
discussiju
obje o e
pelo
s imuliuoja-
nciu
undamen -
o, que
incen i a
ul e io es
ieSkojimus
e
i inéjims?.
Siandien
ainda mui o
cedo spé i,
se odas
monog a ia-
ção cel as
men os e
hipo zés
se á
a ei ies
y inéjimy
con i mada-
s, a iau
mais
impo an e-
sas jy
(bal i8ky
hid onimy
p esença
a é Seimo
baino,
AukS u inés
Padnep és
bal i8ky e
sla iSky
hid onimy
elakiné
ch onologij-
a)
pe manece
impeneigia-
mas. Uma
impo ânci-
aiausiy e
no ausiy V.
Topo o o e
O. T ubaio o
monog a i-
as iS ady
oi bal isky
hid onimy
disseminaç-
ão pie y¢iy
limi e
es abeleci-
men o e
bal y-i ané-
ny
iesioginiy
kalbiniy
kon ak y
kons a a i-
mas. Si d asi
i8 ada
ge okai
poko iga o
M. Fasme io
eiginj, que
bal us e
i anénus já I
iks an me-
éio p . m.e.
pasku iniais
Sim me iais
sky usios
sla y
gen ys.
Ma e ialiné
kul i a,
sky usi
Siau inius
i anénus do
pie iniy
bal y,
a cheology
ge almen e
é chamada
Juchno o
(nome de
habi a ó ia)
kul ii a. A é
pas a yjy
me y
Juchno o
kul ii a oi
unicamen e
a ibuída
‘B. H. Tonopos,
O. H. Tpy6aués,
JIun suc uyec-
knii ananu3
ugponumos
Bepxue o
Nogzuenpospsa,
Mocksa, 1962. 2
Pa yzdziui,
após a
monog a ia,Au-
kS u inés
Padnep és
hid onimy
ling is iné analé
do
apa ecimen o
j ykusi em duas
con e ências
de oponimika
de la go escala
a keliy
p anesimy
au o iai,
nag inéje
bal isky
ie o a dziy
subs a o
p oblema,
émési i
miné aja
monog a ija,
plg. ©. HW.
Topaees, K
sonpocy o
nponcxoxeHHu
HApoHuMa
Mocxsa, kn. :
BcecoiosHaa
Kondepen un
mo
TomoHHMHKe
CCCP (Te3ucn
qoKnaqoB H
cOo6menni ),
JIenuu pag,
1965, p. 100; A. C.
C ps x ak,
Ochopnbie
nqpouumuuec-
kue apeab
Cpege-nenposc-
ko o
sesoGepexes,
en pa , p. 131;
B. A. KyuKesu4,
TuaponnMHCK-
He HCCeOBaHHA
M
HCTOKO- eo p-
adHyHeckad
PKOTPyMAH
TOMOHHMYeYe-
HHKO
aangmad a, kn. :
Il]
pecny6aKancb-
Ka
onomac uuna
( igqpouimiuna)
Kondepenuian
(TesH), Kuis,
1965, p. 31; B. M1.
Mle pos,
Ban uxa i
caapixa B
igponimii
Yxpainsi, ibid, p.
115.
239
sla ams.
Bene o
p imei o
Sios
kul ii os
sla iSku-
mu
sujei ou
H. Mo a,
j a dand-
o, que ela
pode bi i
bal iSka.
Um
Zymiausiy
misy
Salies
a cheolo-
gy P.
T e jako-
as,
Juchno o
kul ii a
laikes
sla iSka,
éliau
(1963 m.)
em sua
opinião
pakei é.
Taéiau
Juchno o
kul i os
p oblema
de
pe enci-
men o
é nico
en ão
ainda não
es a a
i8sp es a.
Sia
p oblema,
usando
lingu is i-
cas, ypaé
oponimic-
as, dados
e esolZia
a queolo-
go V.
Sedo as
no seu
a igo,Ap-
ie
bal y-i an-
ény
kon ak -
us Dnep o
cai iaja-
me an o.
Semigilina-
ndo j
a gumen-
ação
de ales,
pode-se
menciona
o mais
impo an-
e
iS adas,
cuja
mui o
padés
linguis as,
besimuna-
dos
bal y-i an-
ény,
bal y-sla-
y
kalbiniais
ySiais.
Visy
p imei o,
au o
a i ma,
que
Juchno o
kul i a é
neabejo i-
nai
bal i8ka.
Au o
aSo:,,De-
alus
amZezes
p ecoy o-
io do
zemélapio
a queológ-
ico e
oponimi-
no
sug e ina-
ção indica
co e u-
ma
iS ados,
que a
maio ia
i anizmy
Paseimé-
je é
deixada
ski y
gen¢iu..., e
pe mi eZ-
ia pensa
que didelé
pa e
bal i8kos
kilmés
andenliko
Seimo
basine i8 i8
iia, quando
Gia a dzi
Juchno o
kul i
gen i os*
i ia (p.
57). Si
iS ada,
baseada
k uopS ia
compa gi-
namaja
ma e iali-
nés
cul os
elic y
Seimo
basine
análise,
isiskai
con i ma
V.
Topo o o
e O.
T ubacio-
o
hipó ese
sob e
bal y-i an-
ény kalby
iesioginiy
kon ak y
bu ima
Seimo
basine.
Taéiau
bene mais
kalbinink-
us
sudomins
bal y-i an-
ény
kon ak y
da e,
de e min-
ada V.
Sedo o
a igo.
Somen e
dados da
língua,
como
zinoma,
Sios da as
não o am
possí eis
de e min-
a
(ling is i-
né
hid onimy
analizé
melho
caso pode
mos a
só
elaçãoine
Siy
kon ak y
ch onolog-
ija). V.
Sedo o na
opinião,
Juchno o
kul i a j
Paseime
a neSa
bal ai
sob e VIV
a. p . m. e.
Bal y
judéjimas
j Paseime
g ei¢icam-
en e
ykes iS
Siau és,
gal bi , iS
Desnos
basino.
Vadiasi,
bal y-i an-
ény kalby
kon ak -
ai u éje
p asidé i
sob e VIV
a. p . m. e.
V.
Sedo as,
além
disso,
en a
de e min-
a , quan o
ilgai
galéjo
uk i
bal y-i an-
ény
kon ak -
ai. Na sua
opinião,
bal y-i an-
ény
con ac o-
s,
p asidéje
sob e VIV
a. p . m. e.,
galéje
es is
kokius
ke u is
penkis
Sim me i-
us, i. i. a é
miisy e os
p adzios.
Paseimés
i anény
(ski y)
gen ys,
bal ams
a éjus j
Paseime i8
Siau és,
g ei¢iausi-
ai
nepasi a-
ukusios, a
p ies
miusy
e os
p adzia
bu usios
a ei iy
bal y
asimiliuo -
os. do que
Gia disse
(ne IS se
pa e
eiginiy
u u o
bu y
ko eguja-
da), e
que Seimo
piscina
ealmen e
e a
bal y-i an-
ény kalby
iesioginiy
kon ak y
luga . do,
ago a já
né a
nenhuma
dú idaés,
que
Paseimés
bal ai
Juchno o
kul ii os
palikéjai
y a
pe i e iné
pie iniy
bal u
g upé,
he e
a éjusi i§
Siau és
éliau
is o e,
be¢,
iscucusi
cedoiau uz
ou os
Dnep o
bal us.
Tad V.
Sedo o
a igo,,A-
pie
bal y-i a-
nény
kon ak -
us
kai iaja-
me
k an e
Dnep o,
cujo
apa eud-
amen o
iS pa es
galéjo
suges io-
na
an e io -
men e¢
mené os-
ios V.
Topo o o
e O.
T uba io-
o
monog a-
ias
iS ada
sob e
bal yi a-
nény
di ec os
linguinos
kon ak -
es Seimo
basine,
seu
u nZ u
não só
con i m-
ou a ad
iS
a cheqol-
oginiy
duomeny
analize,
mas e
de e mi-
né bal y-
3 V.
Sedo as
é
pa aSes
e mais
da by,
elacion-
adousiy
com
bal y
p aei imi:
B. B.
Ceos,
Caeap
soc oux-
o6aa ui -
cko o
no pe6a-
nbuo o
o6pawa B
kKyp aH-
ax
spesueii
Pycn,
Cope ck-
aa
apxeo o-
na, Ne.,
1961, k p.
1221; B. B.
Cenos,
Kyp anb
a pa os,
en, pa ,
1964, No
103 4, p.
36Sl, e 2,
240
i anény
kon ak y
apy ik e da e.
Me odologica-
men e
poZi i iu isso
é mui o
impo an e,
po que
oponimica e
a queologia,
andando
jun os, pode
da mui o
impo ânciaiy
Ziniy sob e
seniausig
nação de
pe íodo
his ó ico. Siuo
caso jdomu é
isso; que
oponimica
pe o mou
olj Z algo,
cujo pédomis
eidami, ki y
s igiy
y iné ojai só
não esuklydo,
mas
con i mino
p elimina ines
oponimikas.
i3 adas.
ne
i
A.
Vanagas
SLAVU
KALBU
MORFOL-
OGIJOS
ISTORIJOS BRUOZAI
TI.
C.
Kysnenos,
O epku
10
Mopdoao mu
npacaaBancKo o
a3bika, Mockea,
1961,
144
p.
P.
Kuzneco as,
zymus sla y
kalby
specialis , em
seu li o
nag inéja
p asla iskyjy
a dazodzio
eiksmazodZio
kai ybos
sis emy
i
susi o mação
ques ões,
paliecia alguns
quais sis emy
aidos
momen us
sla u
p okalbés
empo.
y
Au o ius
kalbinius
eiSkinius
analisa,
susiedando
umus
ou os.
su
Is o pe mi e-lhe
bas an e
descucu as
oco idas
a sezas is,
causélusias
analisá eis
ei&kinius.
P asla iSkosios
mo ologinés
sis ema de
o mação aidos
nej impossí el
en ende bal y
i
kalby.
be
P.
Kuzneco o
li oje
bal y kalby
duomenu
analizé
uzima
mui o
impo an-
e luga .
P abal i8koji
mo ologiné
sis ema isy
is
indoeu opiediy
kalby é a mais
p óxima sla y
mo ologinei
sis ema.
Dél os
p izas ies
P.
Kuzneco ,
a
p oximuma
al ez
quan o
pe dédamas,
a oja
e mina
,,gen oji
bal y-sla y
língua
(o6mecaaBano6aa uiicKuli
SI3bIK)
-
Bend oji
bal y-sla y
língua
(ou p okalbé) nem
oné ica, nem na
á ea da
mo ologia
ne ekons uída.
Sua
econs ução
não conseguiu
né
ao au o do
li o alam.
Bal y sla y
i
kalby
mo ologinés
sis emas é
panaSios.,
aciau
iden iSkos.
ne
An ai
a dazodzio
sis emas de
calen amen-
o são
nemaza
galuniy, que
P.
Kuzneco
não
conside a
i8
o igus de um
Sal inio:
ns.
kilm.
cho e.
a ik-os
(onde
-os
i8*-as)
i
s.
sl.
Zen-y
(onde
-y
P.
Kuzneco as
kildina
i8
*-om-+-s);
ns.
jn.
cho e.
sdnu-mi
(onde
-mi
g eiciausiai
i$
*-m ; aj
ody y
Zemai¢iy
-mi!)
i
s.
sl.
abo-mo
(onde
-mo
i8
*-mi); dgs.
kilm.
cho e.
ilk-@
(onde
-y
is
*-6n)
i
s.
sl.
ab-®
(onde
-%
i§
*-on, nes
*-on
sla y bi y
-g), dgs.
jn.
cho e.
ilk-ais
(onde
-ais
iS
*-dis)
i
s.
sl.
ab-y
(-y
i&
*-dis
one iSkai
não pôde
su gi ).
Cia suminé i
lexió
di e umai
pode bi i mui o
an, pa eldé i
indoeu opieciy
kalbinés
bend ys és.
i8
Em ge al,
bal y sla y
i
kalby
a dazodzio
leksija é
mui o
pana&i,
a¢iau esse
panaSumas
su gido del
bal y sla y
kalby
bend y
ne
ino aciniy
paki imy, dél
i
do que, que
bal y sla y
kalbos
pa eldéjo
ide.
o
i
jj
i8
kalbinés
bend ys és.
Com isso
em
men e, o
e mo
,,gen oji
bal y-sla y
língua
pa ece
nepag is as.
Sendo lei o
li o, ê-se
que au o ia
in ena a um
bal y sla y
kalby
ne
mo ologijas
ac ui
i
ei8kiniu,
embo a
ski ingam,
su as i
i
comum
pama g.
i
An ai
P.
Kuzneco as
a i ma
( is a,
mui o
cuidadosa-
men e) que
ben oji
'
K.
Bi
ga,
Rink iniai
aS ai,
I,
Vilnius,
1958,
p.
566
(i8naSa)..
16, Li uiy
língua
g ama i-
né
sanda a
24