G ama ikos
p a a meje
kukliais
lie u iSkosios
a8 ijos
p adininko
M.
Maz ydo
Zodziais
di ige-se à
i
lei o a:
,,
abalhom-
ana usz
gie
p ymkie .
Né a
dú idas
que
Sis
Zymaus
no egy
cien ís ico
bal is o
oSkimas
iSsipildys
su
kaupu.
I8
de cada
página do
li o o lei o
com g ande
dékingumu
su
ao au o
sen a, que
,,Lyginamoji
bal y kalby
g ama ika
é pesus
capi alinis
inaSas
i
i
Siy dieny
bal is ika
indoeu opeis ika.
i
‘
K.
Mo quiino
NAUJA
LIETUVIU
LABOS
GRAMATICA
A.
Senn,
Handbuch
de
li auischen (Li o de ins uções pa a a Li uânia)
Sp ache,
Bd.
I:
G amma ik,
Heidelbe g,
1966.
Ilga laika
i8 isos
uzsienio
kalbininky
ka os
mokési
lie u iy
kalbos
i8
A.
Leskyno
p epa ado do
líde ,
susidedan io
ch es oma ijos,
ik
umpos
g ama ikos
i
Zodyno.
Desde a
jo
apa ição
(1919
m.)
passé já quase
cincoasdeSim
me o.
Ao longo do
a
empo
ge okai
mudi o só
ne
lie u iy
linguagem
a8yba,
mas
quando
i
ku iy
o mas
a osena,
nepalygin i
i8augo
g oZiné e
moksliné
li e a ii a,
daugelis
one icos,
mo ologi-
0
jas e
sin aksés
kKlausimu
oi
nuodugniai
iS y iné i.
Naujo,
iSsamaus
lie u iu
linguagem
do líde
p epa imé
pasida é
bi inas.
Sio
abalho
émési
S eica yu
kilmés
kalbininkas
A.
Zenas
(Senn).
1957
m.
ele iSleido
,,Li uu iy
língua
manual
Il-ja dali, pela qual
cons i ui i ai iy
lie u iy a8y ojy
ki iniy pa ink i
i8
suki éiuo i eks ai
komen a ais
lie u iy- okie iy-angly
kalby
i
su
i
Zodynu!.
1966
m.
apa eé
i
p imei a, mais
impo an e,
Sio pa e do
líde lie u iy
linguagem
g ama ica.
—
Tai didziulis
puslapiy
495
eikalas, no
qual
iSsamiai
ap aSy a
a ualinés
lie u iy
linguagem
oné ica,
mo ologia
de mui os
g ama iniy
i
o mas
a osena.
Sios
g ama ikos'
au o ,
p o esso da
Uni e sidade
da Pensil ânia
A.
Zenas seus
abalhos
bem zinomas
Li uu iy
albininkam.
Ele é um
ecen e-
men e
i§
Heidelbe ge
acab o
pe mi i
penkiy omy
,,Lie u iy
aSomosios
línguas
Zodyno
suda y ojy
i
ka ienin -
u
elis,
abalhan-
do à
Sio
Zodyno
desde
mesmo
jo
pe miss-
ão p adzios.
Li uiy
ala ele
in e isi
já há
mui o
empo, é
i ees
, dés es
na Li uânia
Kauno
uni e si e e
oné ica
i
ou os
alo y os
assun os.
1929
m.
ele
pa asé
,,T umpa
lie u iy kalbos
do éli**
a
des inada
uZsienie iams,
que desejam
p amoc i
lie u iy kalbos.
RySiu
su
li uanis ika
A.
Zenas
nenu auké
i
éliau.
Ele é pa aSes
mui os
a igosniy
ki okiy da by
li uanis ikos,
i
bal is ikos
em ge al
compa amó-
ia
i
linguo y os
ques ões,
ecen e
empo
o
a i amen e
pa icipa,
esolZian
bal y, sla u
ge many
seniausiy
san ykiy
p oblema.
i
Jo
no o
eikalas
a um
desc eend-
ina longus
anos
ukusiy
li uanis iniy
s udijy
esul ados.
i
G ama ica
consis e-
i§
da
deSim ies daliy.
Pla i
i
u ininga é
já a p óp ia
p imei a
i adiné
pa e, na
—
qual,
—
b e amen e
apZ elgus
lie u iy
nau os
his o ia,
abo da-se
lie u iy
luga do
idioma bal y
kalby a pe
ySiai
ou as
cogniningas
línguas.
i
su
Cia
au o ius
glaus ai
i$dés o
seu
concei o
bal y, sla y
ge many
i
kalbu
seniausiy
san ykiy
klausimu.
Jo
acho, ainda
indoeu opie iy
bend ys és
pe íodo gale,
bal y.
sla y
i
ge many
pi m akams
ín imos
comunicando-
-se en e si,
su do
*
A. Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache, II,
Heidelbe g,
1957.
*
M.
Niede mann, Senn,
A.
B ende , Salys,
F.
Wo e buch de
A.
li auischen
Sch i sp ache,
Li auisch-Deu sch,
IV, Heidelbe g,
1934—1967.
*
A.
Senn,
Kleine
li auische
Sp achleh e,
Heidelbe g,
1929.
194
pela, só
Siems
dialec am
bidingy
especialybiy
(p.g.,
nume a dis
aks an is,
nomeio ugio,
o mas
da i os
plu ali as
su
-m
i
k . ).
G ieZ ai
i
a gumen uo-
ai neigdamas
kai ku iy
y iné ojy
supos ooja-
ma
bal y-sla y
p okalbe, Siu
kalby
a imuma
au o ius
aiSkina mui o
ilgu, já desde
III
m.
e.
amZiaus
in e omu-
siu
glaudaus
bed a imo
(simbiozés) p ocesso.
Be
o, bal u sla y
albas uneia isso,
i
que suas longgai
iSlaiké seno inius
indoeu opie iskus
b uoZus, ge many
línguas
apidamen e
sumode nejo,
paki o dis olo
desde pi myk& és
biklés.
o
i
Ypaé
a chaiskos
iSlikusios
bal y
idiomas.
Toliau j ade
b e emen e
discussadas
lie u iy
idiomas
a més,
elação
ju
li e a i ine
su
língua,
apz elgiami
elieji lie u iy
idiomas
moninklai.
Pascu á ios
i adinés pa e
cap iuas
ap aSomi
lie uyiy língua
sosai,
aSymas,
aida elaçãoia
ou o
indoeu opie iy
jy
kalbu sosais.
An ojoje
i
g ama ica
pa e
su
abo da-se
a daZodziy,
i a dziy,
skai a dziy e
daly iy
linksnia anje,
e iojoje
qu a ojoje
eiksmaZodzio
o ma
suda ymas
leksija,
penk ojoje
nekai omos
pa eis do
i
idioma.
—
i
—
Se8 ojo
pa e
glaus aj
i§dés i i
p incipais
Zodziy
da ybos
p incípios.
T ys olesnés
dalys
des inadas
o ma
a ojimui:
sepa adamen-
e apibidinama
a da%odZiy
a osena,
linksniy
eikSmés
eiksmaZodiniy
i-
o my
unkcijos.
Pasku inéje,
deSim ojoje,
na pa e
b e emen e
apz elgiamos
algumas das
sanda os da
linguagem
li uânica.
I8sky us
j adine dali, na
qual aplicam-se
bal y
compa igamos-
ios kalbo y os
ques ões.,,
g ama ica é
baseada
p incipalmen e
a ualine
lie u iy lingua.
Au o ius não
p ocu a
mos a
ap a iamy
o mas
p ieSis o ijo,
nãoligina ki y
kalby
jy
su
o momis,
ne ekons u-
oja senesniy,
aS uose
nepaliudi ou
p olyéiu.
En ão
Sis
eikalas
di e e de
Polônia
leidzZiamos
J.
O embskio
g ama ikos,
u inéios
is o iSkesni
p o ilj.
Uz a
a ualinés
lie u iy
linguagem
ac os ia
nuS ies i
mui o
ampliai
nuodugniai.
P a a méje
i
indica
mesmo
au o es,
ku iy aS y
escolh a
74
a ualinés
i§
linguagem
medZiaga;
o,
g ama ikai
u ilizado
mui o
be
pau osaco
Sal iniy
(jy a pe
Zymia
luga
uzZima
Li uiy
idiomas.
i
li e a ii os
ins i u o
leidziami
inkiniai),
a miy ap ay,
odas
anks esnés
g ama ikos
gausi kalbiné
li e a i a.
i
Au o ius bem
seusapazines
no pe íodo
so ié ico na
Li uânia
iSleis ais
su
abalhos
kalbo y os,
lhes em mui os
luga baseia
mini eles
li e os
sa aSsos, que
são
ap esen ados
ao im de cada
i
seção; ypaé
amplamen e
u ilizadoopas-
a aisiais
deSim me iais
apa eode
lie u iy
línguas
i
Zodynai
i
Lie u iy
kalbo y -
os
klausimy
sé ie
publicações
:
G ama ikoje
ap aSomi
ne
apenas
a uaisinés
lie u iy
li e a u i in-
és ac os da
língua, mas
cada um
dosquem
mais
impo an e
ques ão se
es o ça
o nece
i
i§
duomeny
a miy,
senesniy
a8 u
i
XVIXVII
a.
língua
moninkly.
Aplicá el
à
,,Lie u iy
pala as
adoyo
Pa e II-je
public y
eks y,
mui as
ezes
discu ida
i
uma ou a
zymesniam
au o ui
(p.g.,
M.
Dauk8ai,
J.
B e kinui,
i§
naujesniy
—
M.
Valan iui,
S.
Daukan -
ui, K é ei,
S uogai
B.
k .)
i
bidinga
o mas
da ybos,
kai ybos
a
a osenos
peculia ybé.
Tad
g ama icane
i§
pa es
a ixam-se no
i
a ualiné
alboje
a ojamy
o ma aida
aSy inés
adição
pe íodo.
Ta miy
senyjy
i
as y dados
di e enciam-
-se do
ac ualinés
li e a u ai -
inés
linguagem
a o,
ge almen e
ap esen am
ski in-
gu
S i u
i
nea do do
abalho
uni á io.
O mé odo de
doomeny de
linguagem e
iSdés ymo ia
p incipalmen-
e se á
nulémusi
mesma
abalho
paski is.
Dado
g ama ica de
odo p imei o
des inada aos
nãoe u ianos,
es udan es
lie u iy língua
lei o es
ex os,
medZiaga
ap esen a-se
assim, que
sob e cada
i
pa ej o ma
g upo da
língua
lei ojas em
um luga
as y quan o
mais
isapusiSkos
in o mações.
a
13
195
Todél à
a ski y
aleg niação
pe smenação
a
ipo
jun amen e
abo da-se
ki éia a é
mesmo
i
da ybos
Klausimai,
es inha-se
o nece
quan o mais
lexijos
pa adigmy.
Pa yzdZiui,
onde se ala
sob e
p.
140,
kamieno
daik a a dzi-
us,
-
encon amos
a é
daik a a dzio
duk é
aleg niação
6
pa adigma.
de aco do
DaukSos
Pos ile
i
penkias
lie u iy
linguagem
g ama ica:
F.
Ku Sai io,
K.
Jauniaus,
J.
Jablonskio
1901
m.,
1925
m.
i
J.
Ziugzdos
1961
m.
Cia pa
ap aSoma
kamieno
i
daik a a dziy
da ybos
emas
(impo biaus-
ios
p eesagos),
ki ia imas,
o mas
his o ia
a8y inés
pe íodo da
adição.
Toks dés ymo
bidas acili a ao
lei o num único
luga encon a
sob e qualque
embo a o mi
g upo odos os
necessá ios
dados, aiau dél
mui o onde
nuken ia
me odico ap aso
ha numas,
kompak iskumas.
Em ge al,
me odiniu
eo iniu a z ilgiu
jo
i
Siame abalho,
compa
anks esnémis
su
g ama ícomis,
mui o no a
ne andame.
Naujiais
ap aSomosios
me odas
g ama icas éia
não aplicam,
enunciada a é
onologinés
lie u iy
linguagem
ga syno
in e p e ações.
Tai iSpe ka
ap esen a-
my
linguagem
ak y
gausumas
i
i ai umas.
Não
i
pe mexindo
io
i8samesne
i
g ande do
equSmingo
eikalo
análise,
paminésem-
os uma
ji
ou a
a an
obse é a
a
nãoicsluma
discu uo ina eiginj.
Di e en e-
men e do
ligSioliniy
g ama iky
au o ius
conside a
ilia y a
ão ão
mais
aleg e,
como
ou os
(ein
egel ech e
Beugungs all,
p.
92)
i
i aukia
jj
j
li e a u ai i-
nés da
linguagem
daik a a dziy
e bid a dziy
aleg niação
pa adigmas.
Embo a
ilia i o
o mas
unisaki as
no
p esen eine
discu so
usadas
bas an e
daZnai, mas
já são
endusios
p ie eiksmé-
i são
isoliuo as do
i
ki y linksniy,
a osenos
es e a
limi ada
o
ju
Snekamaja
ala g oZine
i
li e a ii a.
Fo mes
polisci os
oco em só em
especiais,
es ilís icas e
mMo i uadas
ocasiões; isso
p.
437
p ipazis a
i
mesmo au o .
Tais
ambien esyb-
émis ilia y o
i aukimas
pa adigma
j
li e i inés
linguagem
g e a ki y
linksniy
di icilmen e
jus i icado;
beje, i a dziy
e daly iy
aleg niação
i
pa adigma ele
nej auk as.
Ou o
assun o
—
y y
aukS ai¢iy
a més,
onde ilia i
ealmen e
é
lygia eisis
linksniy
sis ema
memb o.
Co e am-
en e
a i mando, jog
ZodzZio
gale
ibalças
ge almen-
e
supos os du os,
p-
65
au o ius
igim imis empo
ilgesniy o me
ig
su umpéjusius
p ielinksnius,
p ie eiksmius
jung ukus dél,
kdl, él, onde
i
Zodzio galo
esas
/
sup am
minkS ai,
ik yjy
I8
a ual
li e a i ina
lingua
i
Zia biidingas
kie as
galininio
a imas.
/
Fo ma
Daugisci os
kilmininko
Z é ij,
líde ia
andando no
pa adigma
de
di e niação g e a
Z é iq
(p.
129),
é a miné,
li e a ii inéje
alboje oda não
mais a ojama.
Assim
pa i inés
li e a u a
do a o
nãoiky inas
daik a a dis
bend }ba,
ap esen ado
p.
121
g e a
ip as iniy
p eesagos
pba ediniy:
ku yba,
ai ba,
sodyba pan.
i
Ginéy inas
au o iaus
a i maçã-
o, jog
A.
Sleiche io
ch es oma ijoje
encon adas
bi ojo ca inio
empo eikiamyju
daly iy o mas
p igd use
iigé use esan ias
naujada ai luga i
mui osiskai os
i
a dininko
p igd e isgé e
i
(p.
178).
A.
Becenbe ge is
BGLS ais
161
d iskai os
a dininkus
indica é
Já
B.
Vilen o
aR uas,
ej.:
a eiusse
VEE plg.
202,
giwenuse,
kalbéjuse,
a éjuse
KIC g e a
404;
ju, Ry y
P isijas
lie u iy
a mése
o am
usadas
i
co espond-
en es do
p esen e
empo
eikiamujy
daly iy
o mas,
P z.: negalincze
Sch
II
215,
ne
i ineze
k
73,
plg.
da
pusdaly i
ne
asdame
BsM
TI
198.
Siu
o mas
senuma
j ikinamai
pa odé
J.
Endzelynas ela pode
IF
33,
123-124;
bi i g e inadas
p iebalsinio kamieno
d iskai as
a dininku-galininku,
su
plg.
*
Ciaami
u ilizados
ais
mesmo
Sal iniy
ab e iações,
como
didZiajame
Li uiy
línguas
Zodyne.
196
Zmine
DP
31315,
3144,,
Sune
Mi
II
40
(p imei i
Sin o ma
minima
pa ies
i
au o iaus
pama o
5139,
12171);
Be
p.
295
c i icado
acadêmico
Lie u iy
idiomas
Zodynas
uz
ais que
M.
DaukSos
o ma
nuen iémus
DP
592
nele
conside a-
da
pa icip iu;
au o acha
que
ji
exis indo
Klaidingai
pa agy a,
i
skaido
Ja
i
subdi i j
i
j a d%io
bene icianin-
ka (nue i
iemus). Cia
e e i amen e
emos ão
mesmo
u en úo
absolu o
i a dzio
einan j
be
pa icip i,
como
bekalbanczém
egin iémus
DP
159,2,
DP
228,,,
a in iemus
BB
Apd
27,
13
i
pan., Z .
LKK
V
106—107.
À posi i amy
li o
peculia ybiy
a ibuí eis
k uopS us
pa yzdziy
escolhação,
excelen e odo
ex o
p epa ação
écnicais e
su edagação,
pe mi indo ao
lei o
apidamen e
acilmen e
encon a os
dados
i
necessá ios.
Bailian
que é ysi
winké i que
A.
Zeno
Lie u iy
língua guia
a kel y
a us
lie u iy
j
ala
quan o
maio am
skaigiu sua
biciuliu
y iné oju
em odo o
i
mundo.
V.
Amb azos
SVARUS
LATVIU
DIALECTOLOGIJOS
ZINGSNIS
M.
Rudzi e,
La iegu
dialek ologija,
Riga,
1964,
432
p.
Os úl imos
anos bal y
kalby
dialek ologijai
oi ik yjy
mui o de lingi.
i8
Gausybés
a ikniy, a ski y
a miy
monog a iju
one inalmen e
apa eceué há
mui o espe a i
apibend inamojo
pobidzio
dialek ologijos
eikalai:
li uanis ai gali
dziaug is
Z.
Zinke igiaus,,L-
ie u iu
linguagem
dialek ologia*
(Vilnius,
1966),
o
la is ai
—
M.
Rudzy és,,La -
ieSu
dialek ologija‘.
Sios dois
Siaip já
di e en e
mé odo pa e
pa a
i
i§
di e en es
p opósi os
pa aSy os
li os são
a um
sa o i8ka
bal y kalby
dialek ologij-
os
encyclopedia,
quais negalés
i8si e s i um
be
né
Siu kalby
y iné ojas.
Ma a
Rudzy é la iy
dialek ologijos
ba os
sékmingai
abalhaojasi
já á ios
décadas:
1958
m.
oi
publicado
sua
s ambus
keliy
kaimyniniy
Siau és
La ijas
a miy
ap aSas!
(Sis
abalho
ainda
1954
m.
oi
p o egido
como
candida iné
dise aci-
Ja*),
1963
m.
apa eé sua
suda y a,
des inada a
assun os de
ensino la iu
língua a miu
eks y
ch es oma ija®.
Be
do
g ande,
M.
Rudzy és
nuopelnas
la iy
dialek ologijai
é que elas
di igidos
Rygos
uni e si á ios
auklé iniai
pa engé
nemaza ge y
gim yjy
a miy
ap aSy, que no
seu alo
idiomas
mokslui
nenusileidyia
mui oeliui
publikuo y
la iu
dialek ologiniy
y inéjimy.
Ta iau
didziausias
M.
Rudzy és
ina-
Sas la iy
i
kalbo y a
em ge al
i
bal is ika
é seu li o
,,Su la ie
dialek olo
gija.
Já um
Sio loja
olume is
páginas
—
432
su icien e-
—
men e
mos am,
que au o é
nudi bo
ik yju
didZiuli
i§
abalho.
Segundo
gana
g ieZ a
plano
ji
ap aSo
p incipais
la iu
língua
a mes
midu io
—
( idus
dialek s,
59—146
p.)
,
ly iskaji
(libiskais
dialek s, p.),
aukS ai iy
147—255
(augszemnieku
dialek s, p.).
257—405
e dade
sakando}
de alhe
ap aSoma só
a miy
oné ica
mo ologia,
i
sin aksés
o
ques ões ia
quase
nãoeliam
(amiding-
a, que
&i
,,béda
neaplenké
i
Z.
Zinke i iaus
Lie u iy
dialek ologijos*
—
bal u kalby
sin aksei, po
supos o, ainda
nãoéjo
S iesesnés
dienos! ).
*
M.
Rudzi e,
Ziemel idzemes
izloksnes
B asla a,
Veca é, Baunos
un
Vilzénos,,,V-
alodas
un
li e a u as
ins i u a
aks i*, VI,
Riga,
1958,
p.
101-256.
*
M.
Pyasu ,
Tosopp
cesep oli
yac x
Buz3zeme
(Bpacaascxuii,
Bena ckui ,
Baynpcxnii,
Bua.
seuckui -
),
As oped-
epa , Pu a, 1954.
*
M.
Rudzi e,
La ieSu
izlokSpu
eks i,
Riga,
1963,
108
p.
(i8leis a
o op in o).
197