scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Nauja lietuvių kalbos gramatika

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Nauja lietuvių kalbos gramatika

Author: V. Ambrazas
Year: 1968
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1863/1964
G ama ikos
p a a meje
kukliais
lie u iSkosios
a8 ijs
p adne n
M.
Maz ydo
Zodziais
wende
i
sich die Lese in:
,, mana
A bei usz
gie
p ymkie .
Né a
abejonés,
dass
Sis
Zymaus
no egy
Wissensch-
a le
seines
bal is o
su
oSkimas iSsipildys kaupu.
I8
jedes
buches
sei e de
lese mi
g oßem
su
dékingum
dem au o
spü , dass
,,Lyginamoji
bal y kalby
g ammika
is gewus
kapi alinis
inaSas
i
i
Siy dieny
bal is ika
indoeu opeis ika.
i
‘
K.
Mo kiin
NAUJA
LITUWIEN
KALBOS
GRAMATIKA
A.
Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache,
Bd.
I:
G amma ik,
Heidelbe g,
1966.
Ilga laika
i8 isos
uzsienio
kalbininky
ka os
mokési
lie u iy
kalbos
i8
A.
Leskyno
be ei o
üh e o,
susidedan io
ch es oma ijos,
ik
umpos
g a ikos
i
Zodyno.
Sei dem
jo
e scheinen
(1919
m.)
e éh schon
as
ün isdeSim
me en.
Übe Zei
a
ge okai
wechi o
nu
ne
li au iy
Sp achen
a8yba,
abe wenn
ku iy
i
Fo men
a osena,
nepalygin i
i8augo
g oZiné bei
wissensch-
a iné
li e a ii a,
iele
Phone iko-
s,
0
Mo pholog-
ies bei
Sin aksés
kKlausimu
wa
nuodugniai
iS y iné i.
Naujo,
iSsamaus
li auischem
Sp ache
Füh e s
pa engim
pasida é
bi inas.
Sio a be
émési
S eica yu
kilmés
kalbininkas
A.
Zenas
(Senn).
1957
m.
es iSleido
,,Lie u iy
sp ach
Füh ungso
Il-ja dali, du ch die
bilde i ai iy lie u iy
a8y ojy ki iniy
pa ink i suki éiuo i
i8
eks ai kommen a ais
lie u iy- okie iy-angly
kalby
i
su
i
Zodynu!.
1966
m.
e scheé
i
e s e ji,
wich igs esj-
i, Sio ado o
Teil lie u iy
sp ach
g ama ika.
—
Das didziulis
puslapiy
495
eikalas, in
dem
iSsamiai
ap aSy a
gegenwä in-
és lie u iy
Sp ache
Phone ika,
mo ologija
ieles
g ama iniy
i
Fo men
a osena.
Sios
G amma iko-
s' Au o ,
Uni e si ä s-
p o esso
Pennsyl anias
A.
Zenas seinen
We ken gu
zinomas
li eu iy
albiniken.
E is
eine
kü zlich
i§
Heidelbe ge
beig o
lassen
penkiy omy
,,Lie u iy
aSomosios
Sp achen
Zodyno
suda y ojy
i
ka ienin -
u
elis,
a bei end
bei
Sio
Zodyno
on
selbs
jo
e laubnis
p adzios.
Li uiy
sp ich
e
in e isi
schon
lange, is
leb es
dés es, in
Li uanien
Kauno
uni e si e e
phone ika
i
ande e
sp acho y -
os Themen.
1929
m.
e
pa asé
,,T umpa
lie u iy
Sp achen
a
do éli**
bes imm
uZsienie iem,
die wollen
p amok i
lie u iy
Sp achen.
RySiu
su
li uanis ika
A.
Zenas
nenu auké
i
éliau.
E is
pa aSes iel
A ikniy
ki okiy da by
li uanis ikos,
i
bal is ikos
absich lich
e gleicham-
osios
i
sp acho y -
os
F agenimen,
jüngs e Zei
o
ak i es
be eilig ,
löZZian
bal y, sla u
ge many
seniausiy
Beziehiy
p oblem.
i
Jo
neue
eikalas
a um
beschend i-
na langenus
Jah e
ukusiy
li uanis iniy
s udijy
E gebnisse.
i
G ama ika
zusamme-
i§
da
deSim ies daliy.
Pla i
i
u ininga is
schon selbs
e s e e s e
i adiné Teil,
in de ,
—
ku zai
—
apZ elgus
lie u iy
nau os
his o ie,
umgesehen
wi d lie u iy
sp achs elle
bal y kalby
a pe ySiai
ande en
e wand ig-
en
Sp achen.
i
su
Cia
au o ius
glaus ai
i$dés o
seine
koncep ion
bal y, sla y
ge many
i
kalbu
seniausiy
Beziehiy
agimu.
Jo
meine mu,
noch
indoeu opie iy
bend ys és
Zei gale,
bal y.
sla y
i
ge many
pi m akam
nais ige
kommunikend
un e einand-
e , en s and
*
A. Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache, II,
Heidelbe g,
1957.
*
M.
Niede mann, Senn,
A.
B ende , Salys,
F.
Wo e buch de
A.
li auischen
Sch i sp ache,
Li auisch-Deu sch,
IV, Heidelbe g,
1934—1967.
*
A.
Senn,
Kleine
li auische
Sp achleh e,
Heidelbe g,
1929.
194
gemeinsam,
nu
Siems
dialek am
bidingy
besonde sybiy
(e.g.,
Zahlwo is
aks an is,
Riegenname,
Meh zahlens
da y o
Fo men
su
-m
i
k . ).
G ieZ ai
i
a gumen uo-
ai neig amas
kai ku iy
y iné ojy
supposie e
bal y-sla y
p okalbe, Siu
kalby
a imuma
au o ius
aiSkina seh
ilgu, schon
on
III
m.
e.
amZiaus
s ö usiu
glaudaus
kommun a-
imo
(simbiozés) P ozess.
Be
o, bal u sla y
albas bindja das,
i
dass ih e langgai
iSlaiké seno inius
indoeu opie iskus
b uoZus, ge many
Sp achen schnell
sumode nejo,
paki o nu olo on
pi myk& és
biklés.
o
i
Ypaé
a chaiskos
iSlikusios
bal y
Sp achen.
Toliau j ade
ku z
umgesp oche-
nen
li au iy-sp ac-
hen a més,
Beziehungis
ju
li e a i ine
su
Sp ache,
apz elgiami
senieji
li au iy-sp ac-
hen moninklai.
Pasch lichen
i adinés Teils
Ch iuen
ap aSomi
lie uyiy
Sp achs
Ge äsai,
aSymas,
aida
Beziehungii
jy
einem
indoeu opie iy
i
Talbu Ge sais.
An ojoje
su
g amma ikos
eil
umgesp ochen
wi d
a daZodziy,
i a dziy,
skai a dziy
sowie daly iy
lusnia ung,
e iojoje
ke wa ojoje
eiksmaZodzio
o m
suda ymas
leksija,
i
penk ojoje
—
nekai omos
sp ach delys.
i
—
Se8 ojoje
Teil
glaus aj
i§dés y i
g undlegende
Zodziy
Da ybos
P inzipien.
T ys olesnés
Delys
o gesehen
Fo m
a ojimui:
ge enn
apibidinama
a da%odZiy
a osena,
linksniy
eikSmés
eiksmaZodiniy
i-
o mi
unk ionen.
Pasku inéje,
deSim ojoje,
im Teil ku z zu
apzwelgie en
einige
li auischen
sp ach sakinio
sanda os
besonde ybés.
I8sky us
j adine dali, in
de beie iimi
bal y
e gleichamos-
ios
sp acho y os
agen.,,
g amma ik is
basie a
haup sächlich
gegenwä ine
lie u iy
Sp ache.
Au o ius ziel
nich au zu
zeigen
ap a iamy
Fo men
beiSis o ijo,
belegina ki y
kalby
jy
su
Fo momin,
ne ekons u-
oja senesniy,
aS uose
nepaliudy u
p olyéiu.
Dami
Sis
beikalas
un e sc-
heide on
Polen in
leidzZiamos
J.
O embskio
g ama ikos,
u inéios
is o iSkesni
p o ilj.
Uz a
gegenwä in-
és lie u iy
sp ach
ak a ia
nuS ies i
seh b eiai
nuodugniai.
P a a méje
geben soga
i
Au o ien,
ku iy aS y
zusamm a
Gegenwa i-
nés Sp ache
74
medZiaga;
i§
o,
g ama ikai
e wende
iel
olu osako
be
Sal iniy
(jy a pe
Zymia
S elle
uzZima
Lie u iy
Sp achen.
i
li e a ii os
ins i u o
läziami
inkiniai),
a miy ap ay,
alle
ühesnés
g a ikos gausi
kalbiné
li e a i a.
i
Au o ius gu
siche sepazin-
en
sowje ischen
Zei aum
Li uanien
su
iSleis ais
sp acho y os
We ken, ihnen
in ielen
S ellen s ü z
sich mini ihnen
Li e os
Sa aSuchen,
die o geleg
we den jedes
i
Ab eil; ypaé
b ei e
Ve wendungo-
pas a aisiais
deSim me iais
e scheode
li au iy
Sp achen
i
Zodynai
i
Lie u iy
kalbo y -
os
klausimy
Se ien-V-
e ö en lichungen
:
G ama ikoje
ab aSmen
ne
nu
gegenwä in-
és li au iy
li e a u i in-
és sp ach
Fak en, abe
jedeskeins
wich ige e
F ageu
bemühen sich
zu geben
duomeny
a miy,
i
i§
senesniy
a8 u
i
XVIXVII
a.
Sp achen
moninkly.
Angewen-
dende zu
,,Lie u iy
Sp ache
adoyo
II-je Teil
e ö en -
lich s
eks y,
o mals
disku ie
i
eine
ande e
zymesniam
Au o zu
(bzw.,
M.
Dauk8ai,
J.
B e kinui,
i§
naujesniy
—
M.
Valan iui,
S.
Daukan -
ui, K é ei,
S uogai
B.
k .)
i
o m
bidinga
da ybos,
kai ybos
a
a osenes
besonde y-
bé.
Tad
g ama ikoje
i§
Teile
abspiegel
i
gegenwä iné
in de
Speech
a ojamy
Fo m aida
aSy inés
T adi ionsp-
e iode.
Ta miy
i
senyjy
as y Da en
di e enzie-
we den
on
gegenwä in-
és
li e a u i i-
nés Sp ache
Fak en,
no male we-
ise
p äsen ie un e sin-
gu
S i u
i
nea do
A bei s
einigkei .
Kalbos
duomeny
pa eikimo bei
iSdés ymo
Me hode ia
haup sächlich
wi d nulémusi
selbs A bei
paski is. Da
g amma ik
alles zue s
gedach ü
nich e u ie -
n,
s udie enden
li au iy
Sp ache
lesenden
Tex e,
medZiaga
p äsen ie
sich so, dass
übe jede
i
Sp achs dalj
o mi G uppe
lesi ojas in
einem O
as y
möglichs iel
isapusiSkos
In o ma ione-
n.
a
13
195
Todél bei
a ski y
lusniauens
pe smenie u-
a
ng ipi
zusammen
umgesch ame
ki éia soga
da ybos
i
Klausimai,
s ebamasi
zu geben wie
iel meh
leksijs
pa adigmy.
Pa yzdZiui,
wo
gesp ochen
wi d übe
p.
140,
kamieno
daik a a dzi-
us, inden wi
-
soga
daik a a dzio
duk é
linksniauens
Pa adigma.
6
nach
DaukSos
Pos ile
i
ün as
li au iy
Sp ache
G amma iken:
F.
Ku Sai io,
K.
Jauniaus,
J.
Jablonskio
1901
m.,
1925
m.
i
J.
Ziugzdos
1961
m.
Cia pa
ap aSoma
kamieno
i
daik a a dziy
da ybos Dinge
(s a biausios
p eesagas),
ki ia imas,
o mi
his o ie
a8y inés
T adi ionspe-
iode.
Toks dés ymo
bidas e leich e
dem Lese in
einem O zu
inden übe
welche auch
o mi G uppe alle
e o de lichen
Da en, aiau dél
iel wo nuken ia
me hodische
Ap aso
da numas,
kompak iskumus.
Im Allgemeinen,
me hodiniu
heo e iniu
a z ilgiu
jo
i
Siame A bei ,
e gleich
ühesnémis
su
G amma ikom,
iel neue
ne andame.
Neujüsse
ap aSomosios
G amma iken
Me hoden éia
gel en nich ,
e zich e soga
onologinés
lie u iy Sp ache
ga syno
in e p e a ione-
n.
Tai iSpe ka
p äsen ia-
my sp ach
ak y
gausumas
i ai umas.
i
Nesle ende
i
i8samesne
io
g oßes
i
eikSmings
geschalo
Analyse,
paminésime
eine ande e
a an
ji
beme ké a
nich iksluma
disku uo ina
a
eiginj.
Ve s ehe-
nd on
ligSioliniy
g ama a -
iky häl
au o ius
ilia y a so
gleich
lus ige ,
wie
ande e
(ein
egel ech e
Beugungs all,
p.
92)
i
i aukia
jj
j
li e a u i in-
és sp ach
daik a a dziy
bei bid a dziy
linksniauens
pa adigmas.
Obwohl
ilia i es
einaskai os
Fo men im
gegenwä ig-
en
Sp achgeb -
auch
e wende
we den gana
daZnai, abe
schon sind
endusios
p ie eiksmé-
i sind
i
isoliuo os
on ki y
linksniy,
a osenos
sphe e
o
ju
beg enz
Snekamaja
sp ich
i
g oZine
li e a ii a.
Vielischi os o-
men
o kommen
nu in
besonde en,
s ilis ischi
mMo i ie en
Fällen; das
p.
437
p ipazis a
i
selbs
au o ius.
Solchen
Umgebungyb-
émis ilia y o
i aukimas
j
li e a u i in-
és sp ach
pa adigmas
g e a ki y
linksniy
schwe
ge ech e i-
g wi d; beje,
i a dziy bei
i
daly iy
linksniauens
pa adigmas
e
nej auk as.
Kling wie
ein
—
Ry -AukS-
ai¢iy-Te -
més, wo
Ilia i
wi klich
is
lygia eisis
linksniy-S-
ys emmi -
glied.
Rich ig
s ellend,
jog
ZodzZio
gale
beibalsie
no male -
weise
ge u en ough,
p-
65
au o ius
igim imis zei
ilgesniy o me
ig
su umpéjusius
p ielinksnius,
p ie eiksmius
jung ukus dél,
kdl, él, wo
i
Zodzio galo
esas
/
ge u en
minkS ai,
ik yjy
I8
gegenwä -
ige
li e a i in-
e Sp ache
i
Zia biidingas
kie as
galininio
a imas.
/
Vieliskai os
Kilmininko
Fo m
Z é ij,
üh ende
gehende
Ve gnüglich-
ungspa adig-
me g e a
Z é iq
(p.
129),
is a miné,
li e a ii inéje
kalboje ganz
nich
meh e ojam-
a.
So pa i inés
li e a isch-
en Sp ache
Fak
nelaiky inas
daik a a dis
bend }ba,
o ge as
p.
121
g e a
ip as iniy
p eesagas
pba ediniy:
ku yba,
ai ba,
sodyba pan.
i
Ginéy inas
au o iaus
Aussage,
jog
A.
Sleiche io
ch es oma ijoje
andamas bi ojo
ka inische Zei
eikiamyju
daly iy Fo men
p igd use
iigé use esan ios
naujada ai
s a in
i
ieliskai os
a dininko
p igd e isgé e
i
(p.
178).
A.
Becenbe ge is
BGLS
161
solche
d iskai os
a dininkus
indiké
Jau
B.
Vilen o
schRUS -
en,
beispielsweise: a eiusse
VEE plg.
202,
giwenuse,
kalbéjuse,
a éjuse
KIC g e a
404;
ju, Ry y
P isijas
lie u iy
a mése
wu den
e wende
i
en sp eche-
nden
Esamojo
Zei
eikiamujy
daly iy
Fo men,
P z.: negalincze
Sch
II
215,
ne
i ineze
k
73,
plg.
da
pusdaly i
ne
asdame
BsM
TI
198.
Siu o mi
senuma
j ikinamai
pa odé
J.
Endzelynas sie kann
IF
33,
123-124;
bi i ge e inamen
beibalsinio kamieno
d iskai as
a dininku-galininku,
su
plg.
*
Ciaami
e wend-
e gleiche
Sal iniy
Abkü zungen,
wie didZiajame
Li uiy
Sp achen
Zodyne.
196
Zmine
DP
31315,
3144,,
Sune
Mi
II
40
(e s eji
Sin o mi
minima
pa ies
i
au o iaus
pama o
5139,
12171);
Be
p.
295
k i isie e
Akademische
Lie u iy
Sp achen
Zodynas
uz
ais kad
M.
DaukSos
o ma
nuen iémus
DP
592
wi d da in
eil iu
be ach e-
; de
Au o
glaub ,
ji
dass o handene
Klaidingai
pa agy a,
i
skaido
Ja
i
un e iwj
i
j a d%io
nu ininka
(nue i iemus).
Cia wi klich
haben wi so
gleich
absolu en
nu ze ku
i a dzio
einan j eil i,
wie
be
bekalbanczém
egin iémus
DP
159,2,
DP
228,,,
a in iemus
BB
Apd
27,
13
i
pan., Z .
LKK
V
106—107.
Zu posi i amy
Buchas
besonde ybiy
zusch eibnis
k uopS us
pa yzdziy
wählung, uikus
gesam es Tex
echnisis
be ei ung und
su edagachung,
lässigan is des
Lese suche s
schnell leich
inden
benö ig en
Da en. Bailian
willé ysi
i
winké i, dass
A.
Zeno
Lie u iy
Sp ache
Füh ung
a kel y
a us
j
lie u iy
sp ich
kuo
g öße em
skaigium
ih e biciuliu
y iné oju
i
übe all
wel wei .
V.
Amb azas
SVARUS
LATVIEN
DIALEKTOLOGIJAS
ZINGSNIS
M.
Rudzi e,
La iegu
dialek ologija,
Riga,
1964,
432
p.
Die le z en
Jah e bal y
kalby
dialek ologijai
wa ik yjy
seh de lingi.
i8
Gausybés
a ikniy, a ski y
a miy
monog a iju
one endlich
e schiené lange
wa en e
apibend inamojo
pobidzio
dialek ologijos
eikalai:
li uanis ai gali
dziaug is
Z.
Zinke igiaus,,L-
ie u iu kalbos
dialek ologija*
(Vilnius,
1966),
o
la is ai
—
M.
Rudzy és,,La -
ieSu
dialek ologija‘.
Sios zwei
Siaip schon
un e schiedli-
ch Me hode
Teile ü
i
i§
un e schiedli-
che Zwecke
pa aSy os
Büche sind
a um
sa o i8ka
bal y kalby
dialek ologies
enzyklopädie,
welche
negalés
i8si e s i ein
be
né
Siu kalby
y iné ojas.
Ma a
Rudzy é la iy
dialek ologijas
ba ose
sékmingai
a beojasi
schon meh e e
Jah zehn e:
1958
m.
wu de
e ö en -
lich ih
s ambus
keliy
kaimyniniy
Siau és
La ijas
a miy
ap aSas!
(Sis
A bei
noch
1954
m.
wu de
beschü z
als
kandida iné
dise aci-
Ja*),
1963
m.
e sé ih
suda y a,
Leh angelegenh-
ei en gewidme
la iu Sp ache
a miu eks y
ch es oma ija®.
Be
das
g oße,
M.
Rudzy és
nuopelns
la iy
dialek ologijai
is das, dass
sie gelei e
Rygos
Uni e si ä s
auklé iniai
pa engé
nemaza ge y
gim yjy
a miy
ap aSy, die
ih en We
Sp achen
mokslui
nenusileidyia
ieleliui
publikuo y
la iu
dialek ologiniy
y inéjimy.
Ta iau
didziausias
M.
Rudzy és
ina-
Sas la iy
i
kalbo y a
apsk i ai
i
bal is ika
is ih
buch
,,La ieSu
dialek olo
gija.
Je z
allein
Sio
geschalo
um angs
—
432
sei en
—
aus eiche-
nd zeig ,
dass
au o é
nudi bo
ik yju
i§
didZiuli
we k.
Nach gana
g ieZ a
Plan ap aSo
wich igs e
ji
la iu
sp ach
a mes
midu io
—
( idus
dialek s,
59—146
p.)
,
ly iskaji
(libiskais
dialek s, p.),
aukS ai iy
147—255
(augszemnieku
dialek s, p.).
257—405
Wah hei
sagend}
de aillie
ap aSoma
nu a miy
Phone ika
Mo phologie,
i
Syn axés
o
F agen ia
as
nich liigen
(beidinga,
dass
&i
,,béda
neaplenké
i
Z.
Zinke i iaus
Lie u iy
dialek ologijos*
—
bal u kalby
sin aksei,
ansons en, noch
imme nich éjo
S iesesnés
dienos! ).
*
M.
Rudzi e,
Ziemel idzemes
izloksnes
B asla a,
Veca é, Baunos
un
Vilzénos,,,V-
alodas
un
li e a u as
ins i u a
aks i*, VI,
Riga,
1958,
p.
101-256.
*
M.
Pyasu ,
Tosopp
cesep oli
yac x
Buz3zeme
(Bpacaascxuii,
Bena ckui ,
Baynpcxnii,
Bua.
seuckui -
),
As oped-
epa , Pu a, 1954.
*
M.
Rudzi e,
La ieSu
izlokSpu
eks i,
Riga,
1963,
108
p.
(i8leis a
o op in u).
197