G ama ikos
p a a méje
kukliais
lie u iSkosios
a8 ijos
p adininko
M.
Maz ydo
Zodziais
k eipiamasi
i
skai y oja:
,,mana
da ba
usz
gie
p ymkie “.
Né a
abejonés,
kad
Sis
Zymaus
no egy
mokslininko
bal is o
oSkimas
iSsipildys
su
kaupu.
I8
kiek-
ieno
knygos
puslapio
skai y ojas
su
dideliu
dékingumu
au o iui
jau ia,
kad
,,Ly-
ginamoji
bal y
kalby
g ama ika“
y a
s a us
i
kapi alinis
inaSas
i
Siy
dieny
bal-
is ika
i
indoeu opeis ika.
‘
K.
Mo kiinas
NAUJA
LIETUVIU
KALBOS
GRAMATIKA
A.
Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache,
Bd.
I:
G amma ik,
Heidelbe g,
1966.
Ilga
laika
i8 isos
uzsienio
kalbininky
ka os
mokési
lie u iy
kalbos
i8
A.
Les-
kyno
pa eng o
ado o,
susidedan io
ik
ch es oma ijos,
umpos
g ama ikos
i
Zo-
dyno.
Nuo
jo
pasi odymo
(1919
m.)
p aéjo
jau
be eik
penkiasdeSim
me y.
Pe
a
laika
ge okai
paki o
ne
ik
lie u iy
kalbos
a8yba,
be
i
kai
ku iy
o my
a -
osena,
nepalygin i
i8augo
g oZiné
bei
moksliné
li e a ii a,
0
daugelis
one ikos,
mo -
ologijos
bei
sin aksés
kKlausimu
bu o
nuodugniai
iS y iné i.
Naujo,
iSsamaus
lie u-
iu
kalbos
ado o
pa engimas
pasida é
bi inas.
Sio
da bo
émési
S eica yu
kilmés
kalbininkas
A.
Zenas
(Senn).
1957
m.
jis
iSleido
,,Lie u iy
kalbos
ado o“
Il-ja
dali,
ku ia
suda o
i8
i ai iy
lie u iy
a8y ojy
ki iniy
pa ink i
i
suki éiuo i
eks ai
su
komen a ais
i
lie u iy- okie iy-angly
kalby
Zodynu!.
1966
m.
pasi odé
i
pi -
moji,
s a biausioji,
Sio
ado o
dalis
—
lie u iy
kalbos
g ama ika.
Tai
didziulis
495
puslapiy
eikalas,
ku iame
iSsamiai
ap aSy a
daba inés
lie u iy
kalbos
one-
ika,
mo ologija
i
daugelio
g ama iniy
o my
a osena.
Sios
g ama ikos'
au o ius,
Pensil anijos
uni e si e o
p o eso ius
A.
Zenas
sa o
da bais
ge ai
zinomas
lie u iy
kalbininkams.
Jis
y a
ienas
i§
neseniai
Heidelbe ge
baig o
leis i
penkiy
omy
,,Lie u iy
aSomosios
kalbos
Zodyno“
suda y ojy
i
ka -
u
ienin elis,
di ban is
p ie
Sio
Zodyno
nuo
pa
jo
leidimo
p adzios.
Lie u iy
kalba
jis
domisi
jau
seniai,
y a
gy enes
Lie u oje,
dés es
Kauno
uni e si e e
one ika
i
ki us
kalbo y os
dalykus.
1929
m.
jis
pa asé
,,T umpa
lie u iy
kalbos
a
do éli**
ski a
uZsienie iams,
no in iems
p amok i
lie u iy
kalbos.
RySiu
su
li uanis ika
A.
Zenas
nenu auké
i
éliau.
Jis
y a
pa aSes
daug
s aipsniy
i
ki okiy
da by
li uanis ikos,
bal is ikos
i
apsk i ai
lyginamosios
kalbo y os
klausimais,
o
pas a-
uoju
me u
ak y iai
daly auja,
sp endZian
bal y,
sla u
i
ge many
seniausiy
san y-
kiy
p oblema.
Jo
naujasis
eikalas
a um
apibend ina
ilgus
me us
ukusiy
li uanis-
iniy
s udijy
ezul a us.
i
G ama ika
susideda
i§
deSim ies
daliy.
Pla i
i
u ininga
y a
jau
pa i
pi moji
—
i adiné
—
dalis,
ku ioje,
umpai
apZ elgus
lie u iy
au os
is o ija,
ap a iama
lie u iy
kalbos
ie a
bal y
kalby
a pe
i
ySiai
su
ki omis
giminingomis
kalbomis.
Cia
au o ius
glaus ai
i$dés o
sa o
koncepcija
bal y,
sla y
i
ge many
kalbu
seniausiy
san ykiy
klausimu.
Jo
manymu,
da
indoeu opie iy
bend ys és
laiko a pio
gale,
bal y.
sla y
i
ge many
pi m akams
a imai
bend aujan
a pusa yje,
a si ado
*
A.Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache,
II,
Heidelbe g,
1957.
*
M.
Niede mann,
A.
Senn,
F.
B ende ,
A.
Salys,
Wo e buch
de
li auischen
Sch i -
sp ache,
Li auisch-Deu sch,
I—V,
Heidelbe g,
1934—1967.
*
A.
Senn,
Kleine
li auische
Sp achleh e,
Heidelbe g,
1929.
194
bend u,
ik
Siems
dialek ams
bidingy
ypa ybiy
(p z.,
skai a dis
aks an is,
u-
gio
pa adinimas,
daugiskai os
da y o
o mos
su
-m
i
k .).
G ieZ ai
i
a gumen uo-
ai
neigdamas
kai
ku iy
y iné ojy
suponuojama
bal y-sla y
p okalbe,
Siu
kalby
a imuma
au o ius
aiSkina
labai
ilgu,
jau
nuo
III
m.
e.
amZiaus
ukusiu
glaudaus
bend a imo
(simbiozés)
p ocesu.
Be
o,
bal u
i
sla y
kalbas
sieja
ai,
kad
jos
il-
gai
iSlaiké
seno inius
indoeu opie iskus
b uoZus,
o
ge many
kalbos
g ei ai
sumo-
de néjo,
paki o
i
nu olo
nuo
pi myk& és
biklés.
Ypaé
a chaiskos
iSlikusios
bal y
kalbos.
Toliau
j ade
umpai
ap a iamos
lie u iy
kalbos
a més,
ju
san ykis
su
li e a i ine
kalba,
apz elgiami
senieji
lie u iy
kalbos
paminklai.
Pasku iniuose
i adinés
dalies
sky iuose
ap aSomi
lie uyiy
kalbos
ga sai,
jy
aSymas,
aida
i
san-
ykiai
su
ki u
indoeu opie iy
kalbu
ga sais.
An ojoje
g ama ikos
dalyje
ap a iamas
a daZodziy,
i a dziy,
skai a dziy
bei
daly iy
linksnia imas,
e iojoje
i
ke i ojoje
—
eiksmaZodzio
o mu
suda-
ymas
i
leksija,
penk ojoje
—
nekai omos
kalbos
dalys.
Se8 ojoje
dalyje
glaus aj
i§dés y i
pag indiniai
Zodziy
da ybos
p incipai.
T ys
olesnés
dalys
ski os
o mu
a ojimui:
a ski ai
apibidinama
a da%odZiy
a osena,
linksniy
eikSmés
i-
eiksmaZodiniy
o my
unkcijos.
Pasku inéje,
deSim ojoje,
dalyje
umpai
apz el-
giamos
kai
ku ios
lie u iu
kalbos
sakinio
sanda os
ypa ybés.
I8sky us
j adine
dali,
ku ioje
lie iami
bal y
lyginamosios
kalbo y os
klausimai.,,
g ama ika
y a
pa em a
daugiausia
daba ine
lie u iy
kalba.
Au o ius
nesiekia
pa-
ody i
ap a iamy
o my
p ieSis o ijo,
nelygina
jy
su
ki y
kalby
o momis,
ne ekons -
uoja
senesniy,
aS uose
nepaliudy u
p olyéiu.
Tuo
Sis
eikalas
ski iasi
nuo
Lenkijoje
leidzZiamos
J.
O embskio
g ama ikos,
u inéios
is o iSkesni
p o ilj.
Uz a
da-
ba inés
lie u iy
kalbos
ak ai
ia
nuS ies i
labai
placiai
i
nuodugniai.
P a a méje
nu-
ody i
ne
74
au o iai,
i§
ku iy
aS y
ink a
daba inés
kalbos
medZiaga;
be
o,
g ama-
ikai
panaudo a
daug
au osakos
Sal iniy
(jy
a pe
Zymia
ie a
uzZima
Lie u iy
kalbos.
i
li e a ii os
ins i u o
leidziami
inkiniai),
a miy
ap a’y,
isos
anks esnés
g ama-
ikos
i
gausi
kalbiné
li e a i a.
Au o ius
ge ai
susipazines
su
a ybiniu
laiko a piu
Lie u oje
iSleis ais
kalbo y os
da bais,
jais
daugelyje
ie u
emiasi
i
mini
juos
li-
e a os
sa aSuose,
ku ie
pa eikiami
kiek ieno
sky iaus
gale;
ypaé
pla iai
panaudo-
i
pas a aisiais
deSim me iais
pasi ode
lie u iy
kalbos
Zodynai
i
»Lie u iy
kalbo-
y os
klausimy“
se ijos
leidiniai
:
G ama ikoje
ap aSomi
ne
ik
daba inés
lie u iy
li e a i inés
kalbos
ak ai,
be
kiek ienu
s a besniu
klausimu
s engiamasi
pa eik i
duomeny
i
i§
a miy,
se-
nesniy
a8 u
i
XVI—XVII
a.
kalbos
paminkly.
Taikan is
p ie
,,Lie u iy
kalbos
adoyo“
II-je
dalyje
paskelb y
eks y,
ne e ai
ap a iama
i
iena
ki a
zymesniam
au o iui
(p z.,
M.
Dauk8ai,
J.
B e kinui,
i§
naujesniy
—
M.
Valan iui,
S.
Daukan-
ui,
K é ei,
B.
S uogai
i
k .)
bidinga
o my
da ybos,
kai ybos
a
a osenos
ypa-
ybé.
Tad
g ama ikoje
i§
dalies
a sispindi
i
daba inéje
kalboje
a ojamy
o mu
aida
aSy inés
adicijos
laiko a piu.
Ta miy
i
senyjy
as y
duomenys
di e en-
cijuojami
nuo
daba inés
li e a i inés
kalbos
ak u,
pap as ai
pa eikiami
ski in-
gu
S i u
i
nea do
da bo
ieningumo.
Kalbos
duomeny
pa eikimo
bei
iSdés ymo
me oda
ia
daugiausia
bus
nulémusi
pa i
da bo
paski is.
Kadangi
g ama ika
isu
pi ma
ski a
nelie u iams,
s udijuojan-
iems
lie u iy
kalba
i
skai an iems
eks us,
medZiaga
pa eikiama
aip,
kad
apie
kiek iena
kalbos
dalj
a
o my
g upe
skai y ojas
ienoje
ie oje
as y
kuo
daugiau
13
195
isapusiSkos
in o macijos.
Todél
p ie
a ski y
linksnia imo
a
asmena imo
ipu
ka u
ap a iama
ki éia imas
i
ne
da ybos
Klausimai,
s engiamasi
pa eik i
kuo
daugiau
leksijos
pa adigmy.
Pa yzdZiui,
p.
140,
ku
kalbama
apie
-
kamieno
daik-
a a dzius,
andame
ne
6
daik a a dzio
duk é
linksnia imo
pa adigmas.
pagal
DaukSos
Pos ile
i
penkias
lie u iy
kalbos
g ama ikas:
F.
Ku Sai io,
K.
Jauniaus,
J.
Jablonskio
1901
m.,
1925
m.
i
J.
Ziugzdos
1961
m.
Cia
pa
ap aSoma
i
kamieno
daik a a dziy
da ybos
dalykai
(s a biausios
p iesagos),
ki ia imas,
o my
is o-
ija
a8y inés
adicijos
laiko a piu.
Toks
dés ymo
bidas
paleng ina
skai y ojui
ienoje
ie oje
as i
apie
ku ia
no s
o my
g upe
isus
eikalingus
duomenis,
a¢iau
dél
jo
daug
ku
nuken ia
me odinis
ap aso
da numas,
kompak iskumas.
Ap-
sk i ai,
me odiniu
i
eo iniu
a z ilgiu
Siame
da be,
palygin i
su
anks esnémis
g a-
ma ikomis,
daug
nauja
ne andame.
Naujieji
ap aSomosios
g ama ikos
me odai
éia
ne aikomi,
a sisaky a
ne gi
onologinés
lie u iy
kalbos
ga syno
in e p e acijos.
Tai
iSpe ka
pa eikiamy
kalbos
ak y
gausumas
i
i ai umas.
Nesileisdami
i
i8samesne
io
didelio
i
eikSmingo
eikalo
analize,
paminésime
iena
ki a
ji
a an
pas ebé a
ne iksluma
a
disku uo ina
eiginj.
Ski ingai
nuo
ligSioliniy
g ama iky
au o ius
laiko
ilia y a
okiu
pa
linksniu,
kaip
ki i
(ein
egel ech e
Beugungs all,
p.
92)
i
i aukia
jj
j
li e a i inés
kalbos
daik a a dziy
bei
bid a dziy
linksnia imo
pa adigmas.
No s
ilia y o
ienaskai os
o mos
daba inéje
kalboje
a ojamos
gana
daZnai,
be
jau
y a
linkusios
p ie eiks-
mé i
i
y a
izoliuo os
nuo
ki y
linksniy,
o
ju
a osenos
s e a
ap ibo a
Snekamaja
kalba
i
g oZine
li e a ii a.
Daugiskai os
o mos
pasi aiko
ik
ypa ingais,
s ilis iskai
mMo y uo ais
a ejais;
ai
p.
437
p ipazis a
i
pa s
au o ius.
Tokiomis
aplinkybémis
ilia y o
i aukimas
j
li e a i inés
kalbos
pa adigmas
g e a
ki y
linksniy
sunkiai
pa eisinamas;
beje,
i
i a dziy
bei
daly iy
linksnia imo
pa adigmas
jis
nej auk as.
Ki as
dalykas
—
y y
aukS ai¢iy
a més,
ku
ilia y as
ik ai
y a
lygia eisis
links-
niy
sis emos
na ys.
Teisingai
eigdamas,
jog
ZodzZio
gale
p iebalsiai
pap as ai
a iami
kie ai,
p-
65
au o ius
igim imis
laiko
ig
ilgesniy
o my
su umpéjusius
p ielinksnius,
p ie eiks-
mius
i
jung ukus
dél,
kdl,
él,
ku
Zodzio
galo
/
esas
a iamas
minkS ai,
I8
ik yjy
daba inei
li e a i inei
kalbai
i
Zia
biidingas
kie as
galininio
/
a imas.
Daugiskai os
kilmininko
o ma
Z é ij,
pi maja
einan i
linksnia imo
pa adigmoje
g e a
Z é iq
(p.
129),
y a
a miné,
li e a ii inéje
kalboje
isai
nebe a ojama.
Taip
pa
li e a i inés
kalbos
ak u
nelaiky inas
daik a a dis
bend }ba,
p.
121
pa eik as
g e a
ip as iniy
p iesagos
pba
ediniy:
ku yba,
ai ba,
sodyba
i
pan.
Ginéy inas
au o iaus
eigimas,
jog
A.
Sleiche io
ch es oma ijoje
andamos
bi ojo
ka inio
laiko
eikiamyju
daly iy
o mos
p igd use
i
iigé use
esan ios
naujada ai
ie oj
daugiskai os
a dininko
p igd e
i
isgé e
(p.
178).
A.
Becenbe ge is
BGLS
161
okius
d iskai os
a dininkus
nu odé
Jau
B.
Vilen o
aS uose,
p z.:
a eiusse
VEE
202,
plg.
giwenuse,
kalbéjuse,
a éjuse
KIC
404;
g e a
ju,
Ry y
P isijos
lie u iy
a mése
bu o
a ojamos
i
a i inkamos
esamojo
laiko
eikiamujy
daly iy
o mos,
P z.:
negalincze
Sch
II
215,
ne
i ineze
k
73,
plg.
da
pusdaly i
ne
asdame
BsM
TI
198.
Siu
o my
senuma
j ikinamai
pa odé
J.
Endzelynas
IF
33,
123-124;
jos
gali
bi i
g e inamos
su
p iebalsinio
kamieno
d iskai os
a dininku-galininku,
plg.
*
Cia
a ojami
okie
pa
Sal iniy
su umpinimai,
kaip
didZiajame
Lie u iy
kalbos
Zodyne.
196
Zmine
DP
31315,
3144,,
Sune
Mi
II
40
(pi moji
Sin
o my
minima
i
pa ies
au o iaus
5139,
12171);
Be
pama o
p.
295
k i ikuojamas
akademinis
»Lie u iy
kalbos
Zodynas“
uz
ais
kad
M.
DaukSos
o ma
nuen iémus
DP
592
jame
laikoma
daly iu;
au o ius
mano,
kad
ji
esan i
Klaidingai
pa agy a,
i
skaido
Ja
i
padaly j
i
j a d%io
naudininka
(nu-
e i
iemus).
Cia eikiausiai
u ime
oki
pa
absoliu iniu
naudininku
be
i a dzio
einan j
daly i,
kaip
bekalbanczém
DP
159,2,
egin iémus
DP
228,,,
a in iemus
BB
Apd
27,
13
i
pan.,
Z .
LKK
V
106—107.
P ie
eigiamy
knygos
ypa ybiy
p iski inas
k uopS us
pa yzdziy
pa inkimas,
puikus
iso
eks o
echninis
pa engimas
bei
su edaga imas,
leidzian is
skai y ojui
g ei ai
i
leng ai
as i
eikiamus
duomenis.
Baigian
no é ysi
palinké i,
kad
A.
Zeno
»Lie u iy
kalbos
ado as“
a kel y
a us
j
lie u iy
kalba
kuo
didesniam
skaigiui
jos
biciuliu
i
y iné oju
isame
pa-
saulyje.
V.
Amb azas
SVARUS
LATVIU
DIALEKTOLOGIJOS
ZINGSNIS
M.
Rudzi e,
La iegu
dialek ologija,
Riga,
1964,
432
p.
Pas a ieji
me ai
bal y
kalby
dialek ologijai
bu o
i8
ik yjy
labai
de lingi.
Gau-
sybés
s aipsniy,
a ski y
a miy
monog a iju
one
pagaliau pasi odé
seniai
lauk i
apibend inamojo
pobidzio
dialek ologijos
eikalai:
li uanis ai
gali
dziaug is
Z.
Zin-
ke igiaus
,,Lie u iu
kalbos
dialek ologija*
(Vilnius,
1966),
o
la is ai
—
M.
Ru-
dzy és
,,La ieSu
dialek ologija‘.
Sios
d i
Siaip
jau
ski ingu
me odu
i
i§
dalies
ski ingiems
ikslams
pa aSy os
knygos
y a
a um
sa o i8ka
bal y
kalby
dialek o-
logijos
enciklopedija,
be
ku ios
negalés
i8si e s i
né
ienas
Siu
kalby
y iné ojas.
Ma a
Rudzy é
la iy
dialek ologijos
ba uose
sékmingai
da buojasi
jau
kelio-
lika
me y:
1958
m.
bu o
paskelb as
jos
s ambus
keliy
kaimyniniy
Siau és
La ijos
a miy
ap aSas!
(Sis
da bas
da
1954
m.
bu o
apgin as
kaip
kandida iné
dise aci-
Ja*),
1963
m.
pasi odé
jos
suda y a,
mokymo
eikalams
ski a
la iu
kalbos
a miu
eks y
ch es oma ija®.
Be
o,
didelis
M.
Rudzy és
nuopelnas
la iy
dialek ologijai
y a
as,
kad
jos
ado aujami
Rygos
uni e si e o
auklé iniai
pa engé
nemaza
ge y
gim yjy
a miy
ap aSy,
ku ie
sa o
e e
kalbos
mokslui
nenusileidyia
daugeliui
publikuo y
la iu
dialek ologiniy
y inéjimy.
Ta iau
didziausias
M.
Rudzy és
ina-
Sas
i
la iy
kalbo y a
i
apsk i ai
bal is ika
y a
jos
knyga
,,La ieSu
dialek olo
gija“.
Jau
ien
Sio
eikalo
apim is
—
432
puslapiai
—
pakankamai
odo,
kad
au o é
nu-
di bo
i§
ik yju
didZiuli
da ba.
Pagal
gana
g ieZ a
plana
ji
ap aSo
pag indines
la -
iu
kalbos
a mes
—
idu io
( idus
dialek s,
59—146
p.)
,
ly iskaji
(libiskais
dia-
lek s,
147—255
p.),
aukS ai iy
(augszemnieku
dialek s,
257—405
p.).
Tiesa
sakan }
de aliau
ap aSoma
ik
a miy
one ika
i
mo ologija,
o
sin aksés
klausimai
ia
be-
eik
nelie iami
(biidinga,
kad
&i
,,béda“
neaplenké
i
Z.
Zinke i iaus
»Lie u iy
dialek ologijos*
—
bal u
kalby
sin aksei,
ma y ,
da
is
nea éjo
S iesesnés
dienos!).
*
M.
Rudzi e,
Ziemel idzemes
izloksnes
B asla a,
Veca é,
Baunos
un
Vilzénos,
,,Valodas
un
li e a u as
ins i u a
aks i*,
VI,
Riga,
1958,
p.
101-256.
*
M.
Pyasu ,
Tosopp
cesep oli
yac x
Buz3zeme
(Bpacaascxuii,
Bena ckui ,
Baynpcxnii,
Bua.
seuckui ),
As opedepa ,
Pu a,
1954.
*
M.
Rudzi e,
La ieSu
izlokSpu
eks i,
Riga,
1963,
108
p.
(i8leis a
o op in u).
197