G ama ikos
p a a meje
kukliais
lie u iSkosios
a8 ijos
p adininko
M.
Maz ydo
Zodziais
di igiéndo-
i
se a la lec o a:
,,
abamana
usz gie
p ymkie .
Né a
dudaoés
que
Sis
Zymaus
no egy
cien í ico
del bal is o
oSkimas
iSsipildys
su
kaupu.
I8
de cada
página del
lib o el
lec o con
g an
su
dékingumu al
au o se
sien e, que
,,Lyginamoji
bal y kalby
g ama ika
es pesus
capi alinis
inaSas
i
i
Siy dieny
bal is ika
indoeu opeis ika.
i
‘
K.
Mo kiino
NAUJA
LITUVIAS
LABOS
GRAMATICA
A.
Senn,
Handbuch
de
li auischen (El lib o de manos de los li uanos)
Sp ache,
Bd.
I:
G amma ik,
Heidelbe g,
1966.
Ilga laika
i8 isos
uzsienio
kalbininky
ka os
mokési
lie u iy
kalbos
i8
A.
Leskyno
p epa ado del
líde ,
susidedan io
ch es oma ijos,
ik
umpos
g ama ikos
i
Zodyno.
Desde la
jo
apa ición
(1919
m.)
pasé ya casi
cincoasdeSim
me o.
Con el
a
iempo
ge okai
cambii o
ne
sólo
lie u iy
lengua
a8yba,
pe o
i
cuando
ku iy
o mas
a osena,
nepalygin i
i8augo
g oZiné bei
wissensch-
a iné
li e a ii a,
daugelis
0
one ikos,
mo ologí-
as bei
sin aksés
kKlausimu
ue
nuodugniai
iS y iné i.
Naujo,
iSsamaus
Li u iu
idioma del
je e
p epa imé
pasida é
bi inas.
Sio
abajo
émési
S eica yu
kilmés
kalbininkas
A.
Zenas
(Senn).
1957
m.
jis iSleido
,,Li uu iy
idioma
guía
Il-ja dali, po la cual
cons i uye i ai iy
lie u iy a8y ojy
ki iniy pa ink i
i8
suki éiuo i eks ai
komen a ais
lie u iy- okie iy-angly
kalby
i
su
i
Zodynu!.
1966
m.
apa eé
i
p ime oji,
más
impo an eji,
Sio ado o
pa e lie u iy
lengua
—
g ama ika.
Tai didziulis
puslapiy
495
eikalas, en
el cual
iSsamiai
ap aSy a
ac ualinés
lie u iy
lengua
oné ica,
mo ología
de muchos
g ama iniy
i
o mas
a osena.
Sios
g ama icos'
au o ,
p o eso de
la uni e sidad
de Pensil ania
A.
Zenas sus
abajos
bien zinós
lie u iy
albininkam.
Él es uno
ecien e-
men e
i§
Heidelbe ge
acab o
pe mi i
penkiy omy
,,Lie u iy
aSomosios
idiomas
Zodyno
suda y ojy
i
ka ienin -
u
elis,
abajando
an e
Sio
Zodyno
desde
mismo
jo
pe miso
p adzios.
Li uiy
habla él
in e isi
ya de
hace
iempo,
es i ies
en
Li uania dés es
Kauno
uni e si e e
oné ica
i
o os
habo y os
emas.
1929
m.
jis
pa asé
,,T umpa
lie u iy
idiomas
a
do éli**
des inada
uZsienie iams,
que deseen
p amoc i
lie u iy
idiomas.
RySiu
su
li uanis ika
A.
Zenas
nenu auké
i
éliau.
Él es pa aSes
muchos
a ículosniy
ki okiy da by
li uanis ikos,
i
bal is ikos
en gene al
compa amo-
sios
i
lingüo y os
cues iones,
úl imamen e
ac i amen e
o
pa icipa,
esolZian
bal y, sla u
ge many
seniausiy
elacioniy
p oblema.
i
Jo
nue oas
eikalas
a um
apibend ina
la gos años
ukusiy
li uanis iniy
s udijy
esul ados.
i
G ama ica
susideda
i§
deSim ies
daliy.
Pla i
i
u ininga es
ya la misma
p ime a
i adiné
pa e, en la
—
que,
—
b e amen e
apZ elgus
lie u iy
nau os
his o ia, se
discu en
lie u iy
luga de
habla bal y
kalby a pe
ySiai o as
cogniningas
lenguas.
i
su
Cia
au o ius
glaus ai
i$dés o su
concepción
bal y, sla y
ge many
kalbu
i
seniausiy
san ykiy
cues ioni-
mu.
Jo
c eo, aún
indoeu opie iy
bend ys és
pe iodo gale,
bal y.
sla y
i
ge many
pi m akams
in imes
comunicándo-
se en e sí,
su do
*
A. Senn,
Handbuch
de
li auischen El Lib o de los Li uanianos
Sp ache, II,
Heidelbe g,
que se encuen a en el dis i o de Heidelbe g, Alemania.
1957.
*
M.
Niede mann, Senn,
A.
B ende , Salys,
F.
Wo e buch de
A.
li auischen
Sch i sp ache,
Li auisch-Deu sch,
IV, Heidelbe g,
1934—1967.
*
A.
Senn,
Kleine
li auische (Klein li auische) es una de las p incipales ciudades de Li uania.
Sp achleh e,
Heidelbe g,
1929.
194
plenamen e,
sólo
Siems
dialec os
bidingy
especialybiy
(p.ej.,
ci a dis
aks an is,
nomb e de
ugio,
o mas
da i os
plu ales
su
-m
i
k . ).
G ieZ ai
i
a gumen uo-
ai neigdamas
kai ku iy
y iné ojy
suponojama
bal y-sla y
p okalbe, Siu
kalby
a imuma
au o ius
aiSkina muy
ilgu, ya desde
III El
m.
e.
amZiaus
obs ausiu
glaudaus
bend a imo
(simbiozés)
p oceso.
Be
o, bal u sla y
kalbas sieja lo que
i
sus lgai iSlaiké
seno inius
indoeu opie iskus
b uoZus, ge many
idiomas
ápidamen e
sumode nejo,
paki o u olo desde
pi myk& és
biklés.
o
i
Ypaé
a chaiskos
iSlikusios
bal y
idiomas.
Toliau j ade
b e emen e
discu idas
lie u iy lengua
a més,
elaciónis
li e a i ine
ju
kalba,
su
apz elgiami
senieji lie u iy
kalbos
paminklai.
Pasku iniuose
i adinés pa e
cap iuas
ap aSomi
lie uyiy lengua
sonsai,
aSymas,
aida
elaciónia o o
indoeu opie iy
kalbu sonsais.
jy
An ojoje
g ama ica en
i
pa e se
discu en
su
a daZodziy,
i a dziy,
skai a dziy y
daly iy
linksnia anje,
e iojoje
ke i ojoje
eiksmaZodzio
o ma
suda ymas
leksija,
penk ojoje
nekai omos del
lenguaje
pa ys.
i
—
i
—
Se8 o
pa e en
glus aj
i§dés y i
p incipales
Zodziy
da ybos
p incipios.
T ys olesnés
dolys
des inadas
o ma
a ojimui:
sepa adamen-
e apibidinama
a da%odZiy
a osena,
linksniy
eikSmés
eiksmaZodiniy
i-
o my
unkcijos.
Pasku inéje,
deSim ojoje,
en la pa e
b e emen e
apz elgiamos
algunas de la
lengua Li uania
sanda os
peculia ybés.
I8sky us
j adine dali, en
la que lie iami
bal y
compa igamos-
ios kalbo y os
cues iones.,,
g ama ica es
basada
p incipalmen e
ac ualine
lie u iy lingua.
Au o ius no
busca
mos a
ap a iamy
o mas
an eSis o ij-
o, noligina ki y
kalby
jy
su
o momis,
ne ekons u-
oja senesniy,
aS uose
nepaliudy u
p olyéiu.
Ese
Sis
obicalas
di ie e de
Polonia en
leidzZiamos
J.
O embskio
g ama ikos,
u inéios
is o iSkesni
pe ilj.
Uz a
ac ualinés
lie u iy de la
lengua
ac ai ia
nuS ies i
muy placiai
nuodugniai.
P a a méje
indica ni
i
au o es,
ku iy aS y
ecog a
p esen ein-
és lengua
74
medZiaga;
i§
o,
g ama ikai
u ilizado
mucho
au osaco
be
Sal iniy
(jy a pe
Zymia
luga
uzZima
Li uiy
idiomas.
i
li e a ii os
ins i u o
leidziami
inkiniai),
a miy ap ay,
odas
anks esnés
g a ikos gausi
kalbiné
li e a i a.
i
Au o ius bien
susipazines
so ié ico
pe íodo en
Li uania
iSleis ais
su
abajos
lingüo y os,
ellos en
muchos luga
se basan mini
ellas li e os
sa aSues, que
se p esen an
al inal de cada
seccion; ypaé
i
ampliamen e
u ilizadoopas-
a aisiais
deSim me iais
apa eode
lie u iy lengua
i
Zodynai
i
Lie u iy
kalbo y -
os
klausimy
se ie de
publicaciones
:
G ama ikoje
ap aSomi
ne
sólo hechos
ac ualesinés
lie u iy
li e a u i in-
és del
lenguaje,
pe o
cadacuno
cues iónse
más
impo an e
se es ue za
p opo cion-
i
i§
a duomeny
a miy,
senesniy
a8 u
i
XVIXVII
a.
lengua
moninkly.
Aplicable
a
,,Lie u iy
palab as
adoyo
Pa e II-je
public y
eks y, a
menudo se
discu e
una o a
i
zymesniam
au o ui
(p.ej.,
M.
Dauk8ai,
J.
B e kinui,
i§
naujesniy
—
M.
Valan iui,
S.
Daukan -
ui, K é ei,
S uogai
B.
k .)
i
bidinga
o mas
da ybos,
kai ybos
a
a osenos
especialybé.
Tad
g ama ical-
i§
es pa es
a lo an en el
i
ac ualiné
habboje
a ojamy
o ma aida
aSy inés
pe íodo de
adición.
Ta miy
senyjy
i
as y da os
di e enciad-
os del
ac ualinés
li e a u ai -
inés
lenguaje
hecho,
suelen
p esen a se
ski in-
gu
S i u
i
nea do del
abajo
uni a io.
El mé odo de
daomeny del
lenguaje y
iSdés ymo ia
p incipalmen-
e se á
nulémusi
misma
abajo
paski is.
Dado que
g ama ica de
odo p ime o
es á
des inada a
none u ianos,
es udian es
lie u iy lengua
leyendo
ex os,
medZiaga se
p esen a así
que sob e
i
cada pa ej
o ma g up
del idioma
lei ojas en
un luga
as y cuan o
más
isapusiSkos
in o mación.
a
13
195
Todél an e
a ski y
aleg niación
pmenación
a
ipo jun o se
abo da ki éia
incluso
da ybos
Klausimai, se
i
s ebamai
p opo ciona
cuan o más
lexijos
pa adigmy.
Pa yzdZiui,
donde se habla
sob e
kamieno
daik a a dzi-
p.
140,
us,
encon amos
incluso
-
daik a a dzio
duk é
aleg niación
pa adigma.
6
según
DaukSos
Pos ile
i
penkias
lie u iy
lenguaje
g ama ic:
F.
Ku Sai io,
K.
Jauniaus,
J.
Jablonskio
1901
m,
1925
m.
i
J.
Ziugzdos
1961
m.
Cia pa
ap aSoma
kamieno
i
daik a a dziy
da ybos
emas
(impo biaus-
ios
p eesagos),
ki ia imas,
o mas
his o ia
a8y inés
pe íodo de
adición.
Tal dés ymo bidas
acili a al lec o
en un solo luga
encon a sob e
cualquie a
aunque o mi
g upo odos los
da os
eque idos, aiau
dél mucho donde
nuken ia
me odico ap aso
ha numas,
kompak iskumas.
En gene al,
me odiniu
eo iniu a z ilgiu
jo
i
Siame abajo,
compa
anks esnémis
su
g ama ikom,
mucho nue a
ne andame.
Nuujos
ap aSomosos
mé odos
g ama icos éia
no se aplican,
abandonada
incluso
onologinés
lie u iy lenguaje
ga syno
in e p e acione-
s.
Tai iSpe ka
p esen ad-
oamy de la
lengua
ak y
gausumas
i
i ai umas.
Nole ándomi
i
i8samesne
io
g anelo
i
eikSmingo
negocio
análisis,
paminésem-
os una o a
a an
ji
obse é a
inec icsluma
discu uo ina
a
eiginj.
A
di e encia
del
ligSioliniy
g ama iky
au o o i-
us
conside a
ilia y a
an
ambién
más aleg e, como o os
(ein
egel ech e
Beugungs all,
p.
92)
i
i aukia
jj
j
li e a u ai i-
nés lenguaje
daik a a dziy
y bid a dziy
en e enniac-
ión pa adigma.
Aunque
ilia i o
o mas
unisaki as
en el
p esen eine
habla se
u ilizan gana
daZnai, pe o
ya son
endusios
p ie eiksmé-
i son
isoliuo as
desde ki y
i
linksniy,
a osenos
es e a
limi ada
o
ju
Snekamaja
habla g oZine
i
li e a ii a. La
o ma
Polinci o se
encuen a
sólo en
especiales,
es ilís icai
mMo i uadas
ocasiones;
es o
p.
437
p ipazis a
i
mismo au o .
Tal
en o noybém-
is ilia y o
i aukimas
pa adigma
j
li e i inés de
la lengua
g e a ki y
linksniy
di ícilmen e
jus i icable;
byje, i a dziy
bei daly iy
aleg niación
i
pa adigma él
nej auk as.
O o
asun o
—
y y
aukS ai¢iy
a més,
donde
ilia i
ealmen e
es
lygia eisis
linksniy
sis ema
miemb oy-
s.
Co ec o
a i mando,
jog
ZodzZio
gale
ibalsias
gene alm-
en e se
p esumen du os,
p-
65
au o ius
igim imis iempo
ilgesniy o me
ig
su umpéjusius
p ielinksnius,
p ie eiksmius
jung ukus dél,
kdl, él, donde
i
Zodzio galo
esas
/
p esumo
minkS ai,
ik yjy
I8
ac ual
li e a i ina
lengua
i
Zia biidingas
kie as
galininio
a imas.
/
Fo ma
Daugisci os
kilmininko
Z é ij,
pione a
andan e en el
pa adigma
deliciamien o
g e a
Z é iq
(p.
129),
es a miné,
li e a ii inéje
palboje del odo
deja
de a ojama.
Así
pa i inés
li e a u a
del hecho
nelaiky inas
daik a a dis
bend }ba,
dichoas
p.
121
g e a
ip as iniy
p eesagos
pba ediniy:
ku yba,
ai ba,
sodyba pan.
i
Ginéy inas
au o iaus
a i mació-
n, jog
A.
Sleiche io
ch es oma ijoje
encon adas
bi ojo ca inio
iempo
eikiamyju
daly iy o mas
p igd use
iigé use esan ias
naujada ai luga i
i
del a diskai os
p igd e isgé e
i
(p.
178).
A.
Becenbe ge is
BGLS ales
161
d iskai os
a dininkus
indicé
Ya
B.
Vilen o en
aR uas,
ej.:
a eiusse
VEE plg.
202,
giwenuse,
kalbéjuse,
a éjuse
KIC g e a
404;
ju, Ry y
P isijas
lie u iy
a mése
ue on
u ilizadas
i
co espond-
ien es del
p esen e
iempo
eikiamujy
daly iy
o mas,
P z.: negalincze
Sch
II
215,
ne
i ineze
k
73,
plg.
da
pusdaly i
ne
asdame
BsM
TI
198.
Siu
o mas
senuma
j ikinamai
pa odé
J.
Endzelynas ella
IF
33,
123-124;
puede bi i
g e inadas
p iebalsinio kamieno
d iskai as
su
a dininku-galininku,
plg.
*
Ciaami
u ilizados
mismos
Sal iniy
ab e iuniones,
como
didZiajame
Li uiy
idiomas
Zodyne.
196
Zmine
DP
31315,
3144,,
Sune
Mi
II
40
(p ime i
Sin o ma
minima
pa ies
i
au o iaus
pama o
5139,
12171);
Be
p.
295
c i icado
académico
Lie u iy
idiomas
Zodynas
uz
ais que
M.
DaukSos
o ma
nuen iémus
DP
592
en ella se
conside a
pa icip iu;
au o c ee
que esan e
ji
Klaidingai
pa agy a,
i
skaido
Ja
i
padi j
i
j a d%io
bene icianin-
ka (nue i
iemus). Cia
e ec i amen-
e enemos
igual an
absuel o
usua iouku
i a dzio
einan j
be
pa icip i,
como
bekalbanczém
egin iémus
DP
159,2,
DP
228,,,
a in iemus
BB
Apd
27,
13
i
pan., Z .
LKK
V
106—107.
A posi i osamy
lib o
especialybiy
a ibucibines
k uopS us
pa yzdziy
escogimien o,
puicos odo
ex o écnicois
p epa ación y
su edagación,
dejandian e al
lec o ado
ápidamen e
ácilmen e
encon a
eque idos
da os. Bajoan
i
que é ysi
winké i que
A.
Zeno
Lie u iy
idioma guía
a kel y
a us
lie u iy
j
habla
cuan o
mayo am
skaigiu su
biciuliu
y iné oju
en odo el
i
mundo.
V.
Amb azos
SVARUS
LATVIU
DIALECTOLOGIJOS
ZINGSNIS
M.
Rudzi e,
La iegu
dialek ologija,
Riga,
1964,
432
p.
Los úl imos
años bal y
kalby
dialek ologijai
ue ik yjy
muy de lingi.
i8
Gausybés
a ículosniy,
a ski y a miy
monog a iju
one po in
apa eé hace
mucho iempo
espe a i
apibend inamojo
pobidzio
dialek ologijos
eikalai:
li uanis ai gali
dziaug is
Z.
Zinke igiaus,,L-
ie u iu lengua
dialek ologija*
(Vilnius,
1966),
o
la is ai
—
M.
Rudzy és,,La -
ieSu
dialek ologija‘.
Sios d i
Siaip ya
di e en e
mé odo de
pa e pa a
i
i§
di e en es
p opósi os
pa aSy os
lib os son
a um
sa o i8ka
bal y kalby
dialek ologij-
os
enciclopedia,
las cuales
negalés
i8si e s i uno
be
né
Siu kalby
y iné ojas.
Ma a
Rudzy é la iy
dialek ologijos
ba os
sékmingai
abajoja ya
desde unos
doce me as:
1958
m.
ue
publicado
su
s ambus
keliy
kaimyniniy
Siau és
La ijas
a miy
ap aSas!
(Sis
abajo
aún
1954
m.
ue
p o egido
como
candida iné
dise aci-
Ja*),
1963
m.
apa eé su
suda y a,
dedicada a
asun os de
enseñanza la iu
idioma a miu
eks y
ch es oma ija®.
Be
su
g ande,
M.
Rudzy és
nuopelnas
la iy
dialek ologijai
es que sus
di igidos
Rygos
uni e si a ios
auklé iniai
pa engé
nemaza ge y
gim yjy
a miy
ap aSy,
quienes en su
alo lengua
mokslui
nenusileidyia
mucheliui
publikuo y
la iu
dialek ologiniy
y inéjimy.
Ta iau
didziausias
M.
Rudzy és
ina-
Sas la iy
i
kalbo y a
en
i
gene al
bal is ika
es su lib o
,,Su la ie
dialek olo
gija.
Ya uno
Sio ienda
olumi as
páginas
—
432
su icien e-
—
men e
mues an,
que au o é
nudi bo
ik yju
didZiuli
i§
abajo.
Según gana
g ieZ a
plan ap aSo
p incipales
ji
la iu
lengua
a mes
midu io
—
( idus
dialek s,
59—146
p.)
,
ly iskaji
(libiskais
dialek s, p.),
aukS ai iy
147—255
(augszemnieku
dialek s, p.).
257—405
e dad
sakando}
de alle
ap aSoma
sólo a miy
oné ica
mo ología,
i
sin aksés
o
cues iones
ia casi
noelianse
(miidinga,
que
&i
,,béda
neaplenké
i
Z.
Zinke i iaus
Lie u iy
dialek ologijos*
—
bal u kalby
sin aksei, al
pa ece , aún
aún nea éjo
S iesesnés
dienos! ).
*
M.
Rudzi e,
Ziemel idzemes
izloksnes
B asla a,
Veca é, Baunos
un
Vilzénos,,,V-
alodas
un
li e a u as
ins i u a
aks i*, VI,
Riga,
1958,
p.
101-256.
*
M.
Pyasu ,
Tosopp
cesep oli
yac x
Buz3zeme
(Bpacaascxuii,
Bena ckui ,
Baynpcxnii,
Bua.
seuckui -
),
As oped-
epa , Pu a, 1954.
*
M.
Rudzi e,
La ieSu
izlokSpu
eks i,
Riga,
1963,
108
p.
(i8leis a
o op in o).
197