Nauja lietuvių kalbos gramatika

G ama ikos p a a méje kukliais lie u iSkosios a8 ijos p adininko M. Maz ydo Zodziais k eipiamasi i skai y oja: ,,mana da ba usz gie p ymkie “. Né a abejonés, kad Sis Zymaus no egy mokslininko bal is o oSkimas iSsipildys su kaupu. I8 kiek- ieno knygos puslapio skai y ojas su dideliu dékingumu au o iui jau ia, kad ,,Ly- ginamoji bal y kalby g ama ika“ y a s a us i kapi alinis inaSas i Siy dieny bal- is ika i indoeu opeis ika. ‘ K. Mo kiinas NAUJA LIETUVIU KALBOS GRAMATIKA A. Senn, Handbuch de li auischen Sp ache, Bd. I: G amma ik, Heidelbe g, 1966. Ilga laika i8 isos uzsienio kalbininky ka os mokési lie u iy kalbos i8 A. Les- kyno pa eng o ado o, susidedan io ik ch es oma ijos, umpos g ama ikos i Zo- dyno. Nuo jo pasi odymo (1919 m.) p aéjo jau be eik penkiasdeSim me y. Pe a laika ge okai paki o ne ik lie u iy kalbos a8yba, be i kai ku iy o my a - osena, nepalygin i i8augo g oZiné bei moksliné li e a ii a, 0 daugelis one ikos, mo - ologijos bei sin aksés kKlausimu bu o nuodugniai iS y iné i. Naujo, iSsamaus lie u- iu kalbos ado o pa engimas pasida é bi inas. Sio da bo émési S eica yu kilmés kalbininkas A. Zenas (Senn). 1957 m. jis iSleido ,,Lie u iy kalbos ado o“ Il-ja dali, ku ia suda o i8 i ai iy lie u iy a8y ojy ki iniy pa ink i i suki éiuo i eks ai su komen a ais i lie u iy- okie iy-angly kalby Zodynu!. 1966 m. pasi odé i pi - moji, s a biausioji, Sio ado o dalis — lie u iy kalbos g ama ika. Tai didziulis 495 puslapiy eikalas, ku iame iSsamiai ap aSy a daba inés lie u iy kalbos one- ika, mo ologija i daugelio g ama iniy o my a osena. Sios g ama ikos' au o ius, Pensil anijos uni e si e o p o eso ius A. Zenas sa o da bais ge ai zinomas lie u iy kalbininkams. Jis y a ienas i§ neseniai Heidelbe ge baig o leis i penkiy omy ,,Lie u iy aSomosios kalbos Zodyno“ suda y ojy i ka - u ienin elis, di ban is p ie Sio Zodyno nuo pa jo leidimo p adzios. Lie u iy kalba jis domisi jau seniai, y a gy enes Lie u oje, dés es Kauno uni e si e e one ika i ki us kalbo y os dalykus. 1929 m. jis pa asé ,,T umpa lie u iy kalbos a do éli** ski a uZsienie iams, no in iems p amok i lie u iy kalbos. RySiu su li uanis ika A. Zenas nenu auké i éliau. Jis y a pa aSes daug s aipsniy i ki okiy da by li uanis ikos, bal is ikos i apsk i ai lyginamosios kalbo y os klausimais, o pas a- uoju me u ak y iai daly auja, sp endZian bal y, sla u i ge many seniausiy san y- kiy p oblema. Jo naujasis eikalas a um apibend ina ilgus me us ukusiy li uanis- iniy s udijy ezul a us. i G ama ika susideda i§ deSim ies daliy. Pla i i u ininga y a jau pa i pi moji — i adiné — dalis, ku ioje, umpai apZ elgus lie u iy au os is o ija, ap a iama lie u iy kalbos ie a bal y kalby a pe i ySiai su ki omis giminingomis kalbomis. Cia au o ius glaus ai i$dés o sa o koncepcija bal y, sla y i ge many kalbu seniausiy san ykiy klausimu. Jo manymu, da indoeu opie iy bend ys és laiko a pio gale, bal y. sla y i ge many pi m akams a imai bend aujan a pusa yje, a si ado * A.Senn, Handbuch de li auischen Sp ache, II, Heidelbe g, 1957. * M. Niede mann, A. Senn, F. B ende , A. Salys, Wo e buch de li auischen Sch i - sp ache, Li auisch-Deu sch, I—V, Heidelbe g, 1934—1967. * A. Senn, Kleine li auische Sp achleh e, Heidelbe g, 1929. 194 bend u, ik Siems dialek ams bidingy ypa ybiy (p z., skai a dis aks an is, u- gio pa adinimas, daugiskai os da y o o mos su -m i k .). G ieZ ai i a gumen uo- ai neigdamas kai ku iy y iné ojy suponuojama bal y-sla y p okalbe, Siu kalby a imuma au o ius aiSkina labai ilgu, jau nuo III m. e. amZiaus ukusiu glaudaus bend a imo (simbiozés) p ocesu. Be o, bal u i sla y kalbas sieja ai, kad jos il- gai iSlaiké seno inius indoeu opie iskus b uoZus, o ge many kalbos g ei ai sumo- de néjo, paki o i nu olo nuo pi myk& és biklés. Ypaé a chaiskos iSlikusios bal y kalbos. Toliau j ade umpai ap a iamos lie u iy kalbos a més, ju san ykis su li e a i ine kalba, apz elgiami senieji lie u iy kalbos paminklai. Pasku iniuose i adinés dalies sky iuose ap aSomi lie uyiy kalbos ga sai, jy aSymas, aida i san- ykiai su ki u indoeu opie iy kalbu ga sais. An ojoje g ama ikos dalyje ap a iamas a daZodziy, i a dziy, skai a dziy bei daly iy linksnia imas, e iojoje i ke i ojoje — eiksmaZodzio o mu suda- ymas i leksija, penk ojoje — nekai omos kalbos dalys. Se8 ojoje dalyje glaus aj i§dés y i pag indiniai Zodziy da ybos p incipai. T ys olesnés dalys ski os o mu a ojimui: a ski ai apibidinama a da%odZiy a osena, linksniy eikSmés i- eiksmaZodiniy o my unkcijos. Pasku inéje, deSim ojoje, dalyje umpai apz el- giamos kai ku ios lie u iu kalbos sakinio sanda os ypa ybés. I8sky us j adine dali, ku ioje lie iami bal y lyginamosios kalbo y os klausimai.,, g ama ika y a pa em a daugiausia daba ine lie u iy kalba. Au o ius nesiekia pa- ody i ap a iamy o my p ieSis o ijo, nelygina jy su ki y kalby o momis, ne ekons - uoja senesniy, aS uose nepaliudy u p olyéiu. Tuo Sis eikalas ski iasi nuo Lenkijoje leidzZiamos J. O embskio g ama ikos, u inéios is o iSkesni p o ilj. Uz a da- ba inés lie u iy kalbos ak ai ia nuS ies i labai placiai i nuodugniai. P a a méje nu- ody i ne 74 au o iai, i§ ku iy aS y ink a daba inés kalbos medZiaga; be o, g ama- ikai panaudo a daug au osakos Sal iniy (jy a pe Zymia ie a uzZima Lie u iy kalbos. i li e a ii os ins i u o leidziami inkiniai), a miy ap a’y, isos anks esnés g ama- ikos i gausi kalbiné li e a i a. Au o ius ge ai susipazines su a ybiniu laiko a piu Lie u oje iSleis ais kalbo y os da bais, jais daugelyje ie u emiasi i mini juos li- e a os sa aSuose, ku ie pa eikiami kiek ieno sky iaus gale; ypaé pla iai panaudo- i pas a aisiais deSim me iais pasi ode lie u iy kalbos Zodynai i »Lie u iy kalbo- y os klausimy“ se ijos leidiniai : G ama ikoje ap aSomi ne ik daba inés lie u iy li e a i inés kalbos ak ai, be kiek ienu s a besniu klausimu s engiamasi pa eik i duomeny i i§ a miy, se- nesniy a8 u i XVI—XVII a. kalbos paminkly. Taikan is p ie ,,Lie u iy kalbos adoyo“ II-je dalyje paskelb y eks y, ne e ai ap a iama i iena ki a zymesniam au o iui (p z., M. Dauk8ai, J. B e kinui, i§ naujesniy — M. Valan iui, S. Daukan- ui, K é ei, B. S uogai i k .) bidinga o my da ybos, kai ybos a a osenos ypa- ybé. Tad g ama ikoje i§ dalies a sispindi i daba inéje kalboje a ojamy o mu aida aSy inés adicijos laiko a piu. Ta miy i senyjy as y duomenys di e en- cijuojami nuo daba inés li e a i inés kalbos ak u, pap as ai pa eikiami ski in- gu S i u i nea do da bo ieningumo. Kalbos duomeny pa eikimo bei iSdés ymo me oda ia daugiausia bus nulémusi pa i da bo paski is. Kadangi g ama ika isu pi ma ski a nelie u iams, s udijuojan- iems lie u iy kalba i skai an iems eks us, medZiaga pa eikiama aip, kad apie kiek iena kalbos dalj a o my g upe skai y ojas ienoje ie oje as y kuo daugiau 13 195 isapusiSkos in o macijos. Todél p ie a ski y linksnia imo a asmena imo ipu ka u ap a iama ki éia imas i ne da ybos Klausimai, s engiamasi pa eik i kuo daugiau leksijos pa adigmy. Pa yzdZiui, p. 140, ku kalbama apie - kamieno daik- a a dzius, andame ne 6 daik a a dzio duk é linksnia imo pa adigmas. pagal DaukSos Pos ile i penkias lie u iy kalbos g ama ikas: F. Ku Sai io, K. Jauniaus, J. Jablonskio 1901 m., 1925 m. i J. Ziugzdos 1961 m. Cia pa ap aSoma i kamieno daik a a dziy da ybos dalykai (s a biausios p iesagos), ki ia imas, o my is o- ija a8y inés adicijos laiko a piu. Toks dés ymo bidas paleng ina skai y ojui ienoje ie oje as i apie ku ia no s o my g upe isus eikalingus duomenis, a¢iau dél jo daug ku nuken ia me odinis ap aso da numas, kompak iskumas. Ap- sk i ai, me odiniu i eo iniu a z ilgiu Siame da be, palygin i su anks esnémis g a- ma ikomis, daug nauja ne andame. Naujieji ap aSomosios g ama ikos me odai éia ne aikomi, a sisaky a ne gi onologinés lie u iy kalbos ga syno in e p e acijos. Tai iSpe ka pa eikiamy kalbos ak y gausumas i i ai umas. Nesileisdami i i8samesne io didelio i eikSmingo eikalo analize, paminésime iena ki a ji a an pas ebé a ne iksluma a disku uo ina eiginj. Ski ingai nuo ligSioliniy g ama iky au o ius laiko ilia y a okiu pa linksniu, kaip ki i (ein egel ech e Beugungs all, p. 92) i i aukia jj j li e a i inés kalbos daik a a dziy bei bid a dziy linksnia imo pa adigmas. No s ilia y o ienaskai os o mos daba inéje kalboje a ojamos gana daZnai, be jau y a linkusios p ie eiks- mé i i y a izoliuo os nuo ki y linksniy, o ju a osenos s e a ap ibo a Snekamaja kalba i g oZine li e a ii a. Daugiskai os o mos pasi aiko ik ypa ingais, s ilis iskai mMo y uo ais a ejais; ai p. 437 p ipazis a i pa s au o ius. Tokiomis aplinkybémis ilia y o i aukimas j li e a i inés kalbos pa adigmas g e a ki y linksniy sunkiai pa eisinamas; beje, i i a dziy bei daly iy linksnia imo pa adigmas jis nej auk as. Ki as dalykas — y y aukS ai¢iy a més, ku ilia y as ik ai y a lygia eisis links- niy sis emos na ys. Teisingai eigdamas, jog ZodzZio gale p iebalsiai pap as ai a iami kie ai, p- 65 au o ius igim imis laiko ig ilgesniy o my su umpéjusius p ielinksnius, p ie eiks- mius i jung ukus dél, kdl, él, ku Zodzio galo / esas a iamas minkS ai, I8 ik yjy daba inei li e a i inei kalbai i Zia biidingas kie as galininio / a imas. Daugiskai os kilmininko o ma Z é ij, pi maja einan i linksnia imo pa adigmoje g e a Z é iq (p. 129), y a a miné, li e a ii inéje kalboje isai nebe a ojama. Taip pa li e a i inés kalbos ak u nelaiky inas daik a a dis bend }ba, p. 121 pa eik as g e a ip as iniy p iesagos pba ediniy: ku yba, ai ba, sodyba i pan. Ginéy inas au o iaus eigimas, jog A. Sleiche io ch es oma ijoje andamos bi ojo ka inio laiko eikiamyju daly iy o mos p igd use i iigé use esan ios naujada ai ie oj daugiskai os a dininko p igd e i isgé e (p. 178). A. Becenbe ge is BGLS 161 okius d iskai os a dininkus nu odé Jau B. Vilen o aS uose, p z.: a eiusse VEE 202, plg. giwenuse, kalbéjuse, a éjuse KIC 404; g e a ju, Ry y P isijos lie u iy a mése bu o a ojamos i a i inkamos esamojo laiko eikiamujy daly iy o mos, P z.: negalincze Sch II 215, ne i ineze k 73, plg. da pusdaly i ne asdame BsM TI 198. Siu o my senuma j ikinamai pa odé J. Endzelynas IF 33, 123-124; jos gali bi i g e inamos su p iebalsinio kamieno d iskai os a dininku-galininku, plg. * Cia a ojami okie pa Sal iniy su umpinimai, kaip didZiajame Lie u iy kalbos Zodyne. 196 Zmine DP 31315, 3144,, Sune Mi II 40 (pi moji Sin o my minima i pa ies au o iaus 5139, 12171); Be pama o p. 295 k i ikuojamas akademinis »Lie u iy kalbos Zodynas“ uz ais kad M. DaukSos o ma nuen iémus DP 592 jame laikoma daly iu; au o ius mano, kad ji esan i Klaidingai pa agy a, i skaido Ja i padaly j i j a d%io naudininka (nu- e i iemus). Cia eikiausiai u ime oki pa absoliu iniu naudininku be i a dzio einan j daly i, kaip bekalbanczém DP 159,2, egin iémus DP 228,,, a in iemus BB Apd 27, 13 i pan., Z . LKK V 106—107. P ie eigiamy knygos ypa ybiy p iski inas k uopS us pa yzdziy pa inkimas, puikus iso eks o echninis pa engimas bei su edaga imas, leidzian is skai y ojui g ei ai i leng ai as i eikiamus duomenis. Baigian no é ysi palinké i, kad A. Zeno »Lie u iy kalbos ado as“ a kel y a us j lie u iy kalba kuo didesniam skaigiui jos biciuliu i y iné oju isame pa- saulyje. V. Amb azas SVARUS LATVIU DIALEKTOLOGIJOS ZINGSNIS M. Rudzi e, La iegu dialek ologija, Riga, 1964, 432 p. Pas a ieji me ai bal y kalby dialek ologijai bu o i8 ik yjy labai de lingi. Gau- sybés s aipsniy, a ski y a miy monog a iju one pagaliau pasi odé seniai lauk i apibend inamojo pobidzio dialek ologijos eikalai: li uanis ai gali dziaug is Z. Zin- ke igiaus ,,Lie u iu kalbos dialek ologija* (Vilnius, 1966), o la is ai — M. Ru- dzy és ,,La ieSu dialek ologija‘. Sios d i Siaip jau ski ingu me odu i i§ dalies ski ingiems ikslams pa aSy os knygos y a a um sa o i8ka bal y kalby dialek o- logijos enciklopedija, be ku ios negalés i8si e s i né ienas Siu kalby y iné ojas. Ma a Rudzy é la iy dialek ologijos ba uose sékmingai da buojasi jau kelio- lika me y: 1958 m. bu o paskelb as jos s ambus keliy kaimyniniy Siau és La ijos a miy ap aSas! (Sis da bas da 1954 m. bu o apgin as kaip kandida iné dise aci- Ja*), 1963 m. pasi odé jos suda y a, mokymo eikalams ski a la iu kalbos a miu eks y ch es oma ija®. Be o, didelis M. Rudzy és nuopelnas la iy dialek ologijai y a as, kad jos ado aujami Rygos uni e si e o auklé iniai pa engé nemaza ge y gim yjy a miy ap aSy, ku ie sa o e e kalbos mokslui nenusileidyia daugeliui publikuo y la iu dialek ologiniy y inéjimy. Ta iau didziausias M. Rudzy és ina- Sas i la iy kalbo y a i apsk i ai bal is ika y a jos knyga ,,La ieSu dialek olo gija“. Jau ien Sio eikalo apim is — 432 puslapiai — pakankamai odo, kad au o é nu- di bo i§ ik yju didZiuli da ba. Pagal gana g ieZ a plana ji ap aSo pag indines la - iu kalbos a mes — idu io ( idus dialek s, 59—146 p.) , ly iskaji (libiskais dia- lek s, 147—255 p.), aukS ai iy (augszemnieku dialek s, 257—405 p.). Tiesa sakan } de aliau ap aSoma ik a miy one ika i mo ologija, o sin aksés klausimai ia be- eik nelie iami (biidinga, kad &i ,,béda“ neaplenké i Z. Zinke i iaus »Lie u iy dialek ologijos* — bal u kalby sin aksei, ma y , da is nea éjo S iesesnés dienos!). * M. Rudzi e, Ziemel idzemes izloksnes B asla a, Veca é, Baunos un Vilzénos, ,,Valodas un li e a u as ins i u a aks i*, VI, Riga, 1958, p. 101-256. * M. Pyasu , Tosopp cesep oli yac x Buz3zeme (Bpacaascxuii, Bena ckui , Baynpcxnii, Bua. seuckui ), As opedepa , Pu a, 1954. * M. Rudzi e, La ieSu izlokSpu eks i, Riga, 1963, 108 p. (i8leis a o op in u). 197