Nauja lietuvių kalbos gramatika
Full text
G ama ikos
p a a meje
kukliais
lie u iSkosios
a8 ijs
p adne n
M.
Maz ydo
Zodziais
wende
i
sich die Lese in:
,, mana
A bei usz
gie
p ymkie .
Né a
abejonés,
dass
Sis
Zymaus
no egy
Wissensch-
a le
seines
bal is o
su
oSkimas iSsipildys kaupu.
I8
jedes
buches
sei e de
lese mi
g oßem
su
dékingum
dem au o
spü , dass
,,Lyginamoji
bal y kalby
g ammika
is gewus
kapi alinis
inaSas
i
i
Siy dieny
bal is ika
indoeu opeis ika.
i
‘
K.
Mo kiin
NAUJA
LITUWIEN
KALBOS
GRAMATIKA
A.
Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache,
Bd.
I:
G amma ik,
Heidelbe g,
1966.
Ilga laika
i8 isos
uzsienio
kalbininky
ka os
mokési
lie u iy
kalbos
i8
A.
Leskyno
be ei o
üh e o,
susidedan io
ch es oma ijos,
ik
umpos
g a ikos
i
Zodyno.
Sei dem
jo
e scheinen
(1919
m.)
e éh schon
as
ün isdeSim
me en.
Übe Zei
a
ge okai
wechi o
nu
ne
li au iy
Sp achen
a8yba,
abe wenn
ku iy
i
Fo men
a osena,
nepalygin i
i8augo
g oZiné bei
wissensch-
a iné
li e a ii a,
iele
Phone iko-
s,
0
Mo pholog-
ies bei
Sin aksés
kKlausimu
wa
nuodugniai
iS y iné i.
Naujo,
iSsamaus
li auischem
Sp ache
Füh e s
pa engim
pasida é
bi inas.
Sio a be
émési
S eica yu
kilmés
kalbininkas
A.
Zenas
(Senn).
1957
m.
es iSleido
,,Lie u iy
sp ach
Füh ungso
Il-ja dali, du ch die
bilde i ai iy lie u iy
a8y ojy ki iniy
pa ink i suki éiuo i
i8
eks ai kommen a ais
lie u iy- okie iy-angly
kalby
i
su
i
Zodynu!.
1966
m.
e scheé
i
e s e ji,
wich igs esj-
i, Sio ado o
Teil lie u iy
sp ach
g ama ika.
—
Das didziulis
puslapiy
495
eikalas, in
dem
iSsamiai
ap aSy a
gegenwä in-
és lie u iy
Sp ache
Phone ika,
mo ologija
ieles
g ama iniy
i
Fo men
a osena.
Sios
G amma iko-
s' Au o ,
Uni e si ä s-
p o esso
Pennsyl anias
A.
Zenas seinen
We ken gu
zinomas
li eu iy
albiniken.
E is
eine
kü zlich
i§
Heidelbe ge
beig o
lassen
penkiy omy
,,Lie u iy
aSomosios
Sp achen
Zodyno
suda y ojy
i
ka ienin -
u
elis,
a bei end
bei
Sio
Zodyno
on
selbs
jo
e laubnis
p adzios.
Li uiy
sp ich
e
in e isi
schon
lange, is
leb es
dés es, in
Li uanien
Kauno
uni e si e e
phone ika
i
ande e
sp acho y -
os Themen.
1929
m.
e
pa asé
,,T umpa
lie u iy
Sp achen
a
do éli**
bes imm
uZsienie iem,
die wollen
p amok i
lie u iy
Sp achen.
RySiu
su
li uanis ika
A.
Zenas
nenu auké
i
éliau.
E is
pa aSes iel
A ikniy
ki okiy da by
li uanis ikos,
i
bal is ikos
absich lich
e gleicham-
osios
i
sp acho y -
os
F agenimen,
jüngs e Zei
o
ak i es
be eilig ,
löZZian
bal y, sla u
ge many
seniausiy
Beziehiy
p oblem.
i
Jo
neue
eikalas
a um
beschend i-
na langenus
Jah e
ukusiy
li uanis iniy
s udijy
E gebnisse.
i
G ama ika
zusamme-
i§
da
deSim ies daliy.
Pla i
i
u ininga is
schon selbs
e s e e s e
i adiné Teil,
in de ,
—
ku zai
—
apZ elgus
lie u iy
nau os
his o ie,
umgesehen
wi d lie u iy
sp achs elle
bal y kalby
a pe ySiai
ande en
e wand ig-
en
Sp achen.
i
su
Cia
au o ius
glaus ai
i$dés o
seine
koncep ion
bal y, sla y
ge many
i
kalbu
seniausiy
Beziehiy
agimu.
Jo
meine mu,
noch
indoeu opie iy
bend ys és
Zei gale,
bal y.
sla y
i
ge many
pi m akam
nais ige
kommunikend
un e einand-
e , en s and
*
A. Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache, II,
Heidelbe g,
1957.
*
M.
Niede mann, Senn,
A.
B ende , Salys,
F.
Wo e buch de
A.
li auischen
Sch i sp ache,
Li auisch-Deu sch,
IV, Heidelbe g,
1934—1967.
*
A.
Senn,
Kleine
li auische
Sp achleh e,
Heidelbe g,
1929.
194
gemeinsam,
nu
Siems
dialek am
bidingy
besonde sybiy
(e.g.,
Zahlwo is
aks an is,
Riegenname,
Meh zahlens
da y o
Fo men
su
-m
i
k . ).
G ieZ ai
i
a gumen uo-
ai neig amas
kai ku iy
y iné ojy
supposie e
bal y-sla y
p okalbe, Siu
kalby
a imuma
au o ius
aiSkina seh
ilgu, schon
on
III
m.
e.
amZiaus
s ö usiu
glaudaus
kommun a-
imo
(simbiozés) P ozess.
Be
o, bal u sla y
albas bindja das,
i
dass ih e langgai
iSlaiké seno inius
indoeu opie iskus
b uoZus, ge many
Sp achen schnell
sumode nejo,
paki o nu olo on
pi myk& és
biklés.
o
i
Ypaé
a chaiskos
iSlikusios
bal y
Sp achen.
Toliau j ade
ku z
umgesp oche-
nen
li au iy-sp ac-
hen a més,
Beziehungis
ju
li e a i ine
su
Sp ache,
apz elgiami
senieji
li au iy-sp ac-
hen moninklai.
Pasch lichen
i adinés Teils
Ch iuen
ap aSomi
lie uyiy
Sp achs
Ge äsai,
aSymas,
aida
Beziehungii
jy
einem
indoeu opie iy
i
Talbu Ge sais.
An ojoje
su
g amma ikos
eil
umgesp ochen
wi d
a daZodziy,
i a dziy,
skai a dziy
sowie daly iy
lusnia ung,
e iojoje
ke wa ojoje
eiksmaZodzio
o m
suda ymas
leksija,
i
penk ojoje
—
nekai omos
sp ach delys.
i
—
Se8 ojoje
Teil
glaus aj
i§dés y i
g undlegende
Zodziy
Da ybos
P inzipien.
T ys olesnés
Delys
o gesehen
Fo m
a ojimui:
ge enn
apibidinama
a da%odZiy
a osena,
linksniy
eikSmés
eiksmaZodiniy
i-
o mi
unk ionen.
Pasku inéje,
deSim ojoje,
im Teil ku z zu
apzwelgie en
einige
li auischen
sp ach sakinio
sanda os
besonde ybés.
I8sky us
j adine dali, in
de beie iimi
bal y
e gleichamos-
ios
sp acho y os
agen.,,
g amma ik is
basie a
haup sächlich
gegenwä ine
lie u iy
Sp ache.
Au o ius ziel
nich au zu
zeigen
ap a iamy
Fo men
beiSis o ijo,
belegina ki y
kalby
jy
su
Fo momin,
ne ekons u-
oja senesniy,
aS uose
nepaliudy u
p olyéiu.
Dami
Sis
beikalas
un e sc-
heide on
Polen in
leidzZiamos
J.
O embskio
g ama ikos,
u inéios
is o iSkesni
p o ilj.
Uz a
gegenwä in-
és lie u iy
sp ach
ak a ia
nuS ies i
seh b eiai
nuodugniai.
P a a méje
geben soga
i
Au o ien,
ku iy aS y
zusamm a
Gegenwa i-
nés Sp ache
74
medZiaga;
i§
o,
g ama ikai
e wende
iel
olu osako
be
Sal iniy
(jy a pe
Zymia
S elle
uzZima
Lie u iy
Sp achen.
i
li e a ii os
ins i u o
läziami
inkiniai),
a miy ap ay,
alle
ühesnés
g a ikos gausi
kalbiné
li e a i a.
i
Au o ius gu
siche sepazin-
en
sowje ischen
Zei aum
Li uanien
su
iSleis ais
sp acho y os
We ken, ihnen
in ielen
S ellen s ü z
sich mini ihnen
Li e os
Sa aSuchen,
die o geleg
we den jedes
i
Ab eil; ypaé
b ei e
Ve wendungo-
pas a aisiais
deSim me iais
e scheode
li au iy
Sp achen
i
Zodynai
i
Lie u iy
kalbo y -
os
klausimy
Se ien-V-
e ö en lichungen
:
G ama ikoje
ab aSmen
ne
nu
gegenwä in-
és li au iy
li e a u i in-
és sp ach
Fak en, abe
jedeskeins
wich ige e
F ageu
bemühen sich
zu geben
duomeny
a miy,
i
i§
senesniy
a8 u
i
XVIXVII
a.
Sp achen
moninkly.
Angewen-
dende zu
,,Lie u iy
Sp ache
adoyo
II-je Teil
e ö en -
lich s
eks y,
o mals
disku ie
i
eine
ande e
zymesniam
Au o zu
(bzw.,
M.
Dauk8ai,
J.
B e kinui,
i§
naujesniy
—
M.
Valan iui,
S.
Daukan -
ui, K é ei,
S uogai
B.
k .)
i
o m
bidinga
da ybos,
kai ybos
a
a osenes
besonde y-
bé.
Tad
g ama ikoje
i§
Teile
abspiegel
i
gegenwä iné
in de
Speech
a ojamy
Fo m aida
aSy inés
T adi ionsp-
e iode.
Ta miy
i
senyjy
as y Da en
di e enzie-
we den
on
gegenwä in-
és
li e a u i i-
nés Sp ache
Fak en,
no male we-
ise
p äsen ie un e sin-
gu
S i u
i
nea do
A bei s
einigkei .
Kalbos
duomeny
pa eikimo bei
iSdés ymo
Me hode ia
haup sächlich
wi d nulémusi
selbs A bei
paski is. Da
g amma ik
alles zue s
gedach ü
nich e u ie -
n,
s udie enden
li au iy
Sp ache
lesenden
Tex e,
medZiaga
p äsen ie
sich so, dass
übe jede
i
Sp achs dalj
o mi G uppe
lesi ojas in
einem O
as y
möglichs iel
isapusiSkos
In o ma ione-
n.
a
13
195
Todél bei
a ski y
lusniauens
pe smenie u-
a
ng ipi
zusammen
umgesch ame
ki éia soga
da ybos
i
Klausimai,
s ebamasi
zu geben wie
iel meh
leksijs
pa adigmy.
Pa yzdZiui,
wo
gesp ochen
wi d übe
p.
140,
kamieno
daik a a dzi-
us, inden wi
-
soga
daik a a dzio
duk é
linksniauens
Pa adigma.
6
nach
DaukSos
Pos ile
i
ün as
li au iy
Sp ache
G amma iken:
F.
Ku Sai io,
K.
Jauniaus,
J.
Jablonskio
1901
m.,
1925
m.
i
J.
Ziugzdos
1961
m.
Cia pa
ap aSoma
kamieno
i
daik a a dziy
da ybos Dinge
(s a biausios
p eesagas),
ki ia imas,
o mi
his o ie
a8y inés
T adi ionspe-
iode.
Toks dés ymo
bidas e leich e
dem Lese in
einem O zu
inden übe
welche auch
o mi G uppe alle
e o de lichen
Da en, aiau dél
iel wo nuken ia
me hodische
Ap aso
da numas,
kompak iskumus.
Im Allgemeinen,
me hodiniu
heo e iniu
a z ilgiu
jo
i
Siame A bei ,
e gleich
ühesnémis
su
G amma ikom,
iel neue
ne andame.
Neujüsse
ap aSomosios
G amma iken
Me hoden éia
gel en nich ,
e zich e soga
onologinés
lie u iy Sp ache
ga syno
in e p e a ione-
n.
Tai iSpe ka
p äsen ia-
my sp ach
ak y
gausumas
i ai umas.
i
Nesle ende
i
i8samesne
io
g oßes
i
eikSmings
geschalo
Analyse,
paminésime
eine ande e
a an
ji
beme ké a
nich iksluma
disku uo ina
a
eiginj.
Ve s ehe-
nd on
ligSioliniy
g ama a -
iky häl
au o ius
ilia y a so
gleich
lus ige ,
wie
ande e
(ein
egel ech e
Beugungs all,
p.
92)
i
i aukia
jj
j
li e a u i in-
és sp ach
daik a a dziy
bei bid a dziy
linksniauens
pa adigmas.
Obwohl
ilia i es
einaskai os
Fo men im
gegenwä ig-
en
Sp achgeb -
auch
e wende
we den gana
daZnai, abe
schon sind
endusios
p ie eiksmé-
i sind
i
isoliuo os
on ki y
linksniy,
a osenos
sphe e
o
ju
beg enz
Snekamaja
sp ich
i
g oZine
li e a ii a.
Vielischi os o-
men
o kommen
nu in
besonde en,
s ilis ischi
mMo i ie en
Fällen; das
p.
437
p ipazis a
i
selbs
au o ius.
Solchen
Umgebungyb-
émis ilia y o
i aukimas
j
li e a u i in-
és sp ach
pa adigmas
g e a ki y
linksniy
schwe
ge ech e i-
g wi d; beje,
i a dziy bei
i
daly iy
linksniauens
pa adigmas
e
nej auk as.
Kling wie
ein
—
Ry -AukS-
ai¢iy-Te -
més, wo
Ilia i
wi klich
is
lygia eisis
linksniy-S-
ys emmi -
glied.
Rich ig
s ellend,
jog
ZodzZio
gale
beibalsie
no male -
weise
ge u en ough,
p-
65
au o ius
igim imis zei
ilgesniy o me
ig
su umpéjusius
p ielinksnius,
p ie eiksmius
jung ukus dél,
kdl, él, wo
i
Zodzio galo
esas
/
ge u en
minkS ai,
ik yjy
I8
gegenwä -
ige
li e a i in-
e Sp ache
i
Zia biidingas
kie as
galininio
a imas.
/
Vieliskai os
Kilmininko
Fo m
Z é ij,
üh ende
gehende
Ve gnüglich-
ungspa adig-
me g e a
Z é iq
(p.
129),
is a miné,
li e a ii inéje
kalboje ganz
nich
meh e ojam-
a.
So pa i inés
li e a isch-
en Sp ache
Fak
nelaiky inas
daik a a dis
bend }ba,
o ge as
p.
121
g e a
ip as iniy
p eesagas
pba ediniy:
ku yba,
ai ba,
sodyba pan.
i
Ginéy inas
au o iaus
Aussage,
jog
A.
Sleiche io
ch es oma ijoje
andamas bi ojo
ka inische Zei
eikiamyju
daly iy Fo men
p igd use
iigé use esan ios
naujada ai
s a in
i
ieliskai os
a dininko
p igd e isgé e
i
(p.
178).
A.
Becenbe ge is
BGLS
161
solche
d iskai os
a dininkus
indiké
Jau
B.
Vilen o
schRUS -
en,
beispielsweise: a eiusse
VEE plg.
202,
giwenuse,
kalbéjuse,
a éjuse
KIC g e a
404;
ju, Ry y
P isijas
lie u iy
a mése
wu den
e wende
i
en sp eche-
nden
Esamojo
Zei
eikiamujy
daly iy
Fo men,
P z.: negalincze
Sch
II
215,
ne
i ineze
k
73,
plg.
da
pusdaly i
ne
asdame
BsM
TI
198.
Siu o mi
senuma
j ikinamai
pa odé
J.
Endzelynas sie kann
IF
33,
123-124;
bi i ge e inamen
beibalsinio kamieno
d iskai as
a dininku-galininku,
su
plg.
*
Ciaami
e wend-
e gleiche
Sal iniy
Abkü zungen,
wie didZiajame
Li uiy
Sp achen
Zodyne.
196
Zmine
DP
31315,
3144,,
Sune
Mi
II
40
(e s eji
Sin o mi
minima
pa ies
i
au o iaus
pama o
5139,
12171);
Be
p.
295
k i isie e
Akademische
Lie u iy
Sp achen
Zodynas
uz
ais kad
M.
DaukSos
o ma
nuen iémus
DP
592
wi d da in
eil iu
be ach e-
; de
Au o
glaub ,
ji
dass o handene
Klaidingai
pa agy a,
i
skaido
Ja
i
un e iwj
i
j a d%io
nu ininka
(nue i iemus).
Cia wi klich
haben wi so
gleich
absolu en
nu ze ku
i a dzio
einan j eil i,
wie
be
bekalbanczém
egin iémus
DP
159,2,
DP
228,,,
a in iemus
BB
Apd
27,
13
i
pan., Z .
LKK
V
106—107.
Zu posi i amy
Buchas
besonde ybiy
zusch eibnis
k uopS us
pa yzdziy
wählung, uikus
gesam es Tex
echnisis
be ei ung und
su edagachung,
lässigan is des
Lese suche s
schnell leich
inden
benö ig en
Da en. Bailian
willé ysi
i
winké i, dass
A.
Zeno
Lie u iy
Sp ache
Füh ung
a kel y
a us
j
lie u iy
sp ich
kuo
g öße em
skaigium
ih e biciuliu
y iné oju
i
übe all
wel wei .
V.
Amb azas
SVARUS
LATVIEN
DIALEKTOLOGIJAS
ZINGSNIS
M.
Rudzi e,
La iegu
dialek ologija,
Riga,
1964,
432
p.
Die le z en
Jah e bal y
kalby
dialek ologijai
wa ik yjy
seh de lingi.
i8
Gausybés
a ikniy, a ski y
a miy
monog a iju
one endlich
e schiené lange
wa en e
apibend inamojo
pobidzio
dialek ologijos
eikalai:
li uanis ai gali
dziaug is
Z.
Zinke igiaus,,L-
ie u iu kalbos
dialek ologija*
(Vilnius,
1966),
o
la is ai
—
M.
Rudzy és,,La -
ieSu
dialek ologija‘.
Sios zwei
Siaip schon
un e schiedli-
ch Me hode
Teile ü
i
i§
un e schiedli-
che Zwecke
pa aSy os
Büche sind
a um
sa o i8ka
bal y kalby
dialek ologies
enzyklopädie,
welche
negalés
i8si e s i ein
be
né
Siu kalby
y iné ojas.
Ma a
Rudzy é la iy
dialek ologijas
ba ose
sékmingai
a beojasi
schon meh e e
Jah zehn e:
1958
m.
wu de
e ö en -
lich ih
s ambus
keliy
kaimyniniy
Siau és
La ijas
a miy
ap aSas!
(Sis
A bei
noch
1954
m.
wu de
beschü z
als
kandida iné
dise aci-
Ja*),
1963
m.
e sé ih
suda y a,
Leh angelegenh-
ei en gewidme
la iu Sp ache
a miu eks y
ch es oma ija®.
Be
das
g oße,
M.
Rudzy és
nuopelns
la iy
dialek ologijai
is das, dass
sie gelei e
Rygos
Uni e si ä s
auklé iniai
pa engé
nemaza ge y
gim yjy
a miy
ap aSy, die
ih en We
Sp achen
mokslui
nenusileidyia
ieleliui
publikuo y
la iu
dialek ologiniy
y inéjimy.
Ta iau
didziausias
M.
Rudzy és
ina-
Sas la iy
i
kalbo y a
apsk i ai
i
bal is ika
is ih
buch
,,La ieSu
dialek olo
gija.
Je z
allein
Sio
geschalo
um angs
—
432
sei en
—
aus eiche-
nd zeig ,
dass
au o é
nudi bo
ik yju
i§
didZiuli
we k.
Nach gana
g ieZ a
Plan ap aSo
wich igs e
ji
la iu
sp ach
a mes
midu io
—
( idus
dialek s,
59—146
p.)
,
ly iskaji
(libiskais
dialek s, p.),
aukS ai iy
147—255
(augszemnieku
dialek s, p.).
257—405
Wah hei
sagend}
de aillie
ap aSoma
nu a miy
Phone ika
Mo phologie,
i
Syn axés
o
F agen ia
as
nich liigen
(beidinga,
dass
&i
,,béda
neaplenké
i
Z.
Zinke i iaus
Lie u iy
dialek ologijos*
—
bal u kalby
sin aksei,
ansons en, noch
imme nich éjo
S iesesnés
dienos! ).
*
M.
Rudzi e,
Ziemel idzemes
izloksnes
B asla a,
Veca é, Baunos
un
Vilzénos,,,V-
alodas
un
li e a u as
ins i u a
aks i*, VI,
Riga,
1958,
p.
101-256.
*
M.
Pyasu ,
Tosopp
cesep oli
yac x
Buz3zeme
(Bpacaascxuii,
Bena ckui ,
Baynpcxnii,
Bua.
seuckui -
),
As oped-
epa , Pu a, 1954.
*
M.
Rudzi e,
La ieSu
izlokSpu
eks i,
Riga,
1963,
108
p.
(i8leis a
o op in u).
197