scieee Open visual document viewer

Nauja lietuvių kalbos gramatika

V. Ambrazas

Full text

G ama ikos p a a meje kukliais lie u iSkosios a8 ijs p adne n M. Maz ydo Zodziais wende i sich die Lese in: ,, mana A bei usz gie p ymkie . Né a abejonés, dass Sis Zymaus no egy Wissensch- a le seines bal is o su oSkimas iSsipildys kaupu. I8 jedes buches sei e de lese mi g oßem su dékingum dem au o spü , dass ,,Lyginamoji bal y kalby g ammika is gewus kapi alinis inaSas i i Siy dieny bal is ika indoeu opeis ika. i ‘ K. Mo kiin NAUJA LITUWIEN KALBOS GRAMATIKA A. Senn, Handbuch de li auischen Sp ache, Bd. I: G amma ik, Heidelbe g, 1966. Ilga laika i8 isos uzsienio kalbininky ka os mokési lie u iy kalbos i8 A. Leskyno be ei o üh e o, susidedan io ch es oma ijos, ik umpos g a ikos i Zodyno. Sei dem jo e scheinen (1919 m.) e éh schon as ün isdeSim me en. Übe Zei a ge okai wechi o nu ne li au iy Sp achen a8yba, abe wenn ku iy i Fo men a osena, nepalygin i i8augo g oZiné bei wissensch- a iné li e a ii a, iele Phone iko- s, 0 Mo pholog- ies bei Sin aksés kKlausimu wa nuodugniai iS y iné i. Naujo, iSsamaus li auischem Sp ache Füh e s pa engim pasida é bi inas. Sio a be émési S eica yu kilmés kalbininkas A. Zenas (Senn). 1957 m. es iSleido ,,Lie u iy sp ach Füh ungso Il-ja dali, du ch die bilde i ai iy lie u iy a8y ojy ki iniy pa ink i suki éiuo i i8 eks ai kommen a ais lie u iy- okie iy-angly kalby i su i Zodynu!. 1966 m. e scheé i e s e ji, wich igs esj- i, Sio ado o Teil lie u iy sp ach g ama ika. — Das didziulis puslapiy 495 eikalas, in dem iSsamiai ap aSy a gegenwä in- és lie u iy Sp ache Phone ika, mo ologija ieles g ama iniy i Fo men a osena. Sios G amma iko- s' Au o , Uni e si ä s- p o esso Pennsyl anias A. Zenas seinen We ken gu zinomas li eu iy albiniken. E is eine kü zlich i§ Heidelbe ge beig o lassen penkiy omy ,,Lie u iy aSomosios Sp achen Zodyno suda y ojy i ka ienin - u elis, a bei end bei Sio Zodyno on selbs jo e laubnis p adzios. Li uiy sp ich e in e isi schon lange, is leb es dés es, in Li uanien Kauno uni e si e e phone ika i ande e sp acho y - os Themen. 1929 m. e pa asé ,,T umpa lie u iy Sp achen a do éli** bes imm uZsienie iem, die wollen p amok i lie u iy Sp achen. RySiu su li uanis ika A. Zenas nenu auké i éliau. E is pa aSes iel A ikniy ki okiy da by li uanis ikos, i bal is ikos absich lich e gleicham- osios i sp acho y - os F agenimen, jüngs e Zei o ak i es be eilig , löZZian bal y, sla u ge many seniausiy Beziehiy p oblem. i Jo neue eikalas a um beschend i- na langenus Jah e ukusiy li uanis iniy s udijy E gebnisse. i G ama ika zusamme- i§ da deSim ies daliy. Pla i i u ininga is schon selbs e s e e s e i adiné Teil, in de , — ku zai — apZ elgus lie u iy nau os his o ie, umgesehen wi d lie u iy sp achs elle bal y kalby a pe ySiai ande en e wand ig- en Sp achen. i su Cia au o ius glaus ai i$dés o seine koncep ion bal y, sla y ge many i kalbu seniausiy Beziehiy agimu. Jo meine mu, noch indoeu opie iy bend ys és Zei gale, bal y. sla y i ge many pi m akam nais ige kommunikend un e einand- e , en s and * A. Senn, Handbuch de li auischen Sp ache, II, Heidelbe g, 1957. * M. Niede mann, Senn, A. B ende , Salys, F. Wo e buch de A. li auischen Sch i sp ache, Li auisch-Deu sch, IV, Heidelbe g, 1934—1967. * A. Senn, Kleine li auische Sp achleh e, Heidelbe g, 1929. 194 gemeinsam, nu Siems dialek am bidingy besonde sybiy (e.g., Zahlwo is aks an is, Riegenname, Meh zahlens da y o Fo men su -m i k . ). G ieZ ai i a gumen uo- ai neig amas kai ku iy y iné ojy supposie e bal y-sla y p okalbe, Siu kalby a imuma au o ius aiSkina seh ilgu, schon on III m. e. amZiaus s ö usiu glaudaus kommun a- imo (simbiozés) P ozess. Be o, bal u sla y albas bindja das, i dass ih e langgai iSlaiké seno inius indoeu opie iskus b uoZus, ge many Sp achen schnell sumode nejo, paki o nu olo on pi myk& és biklés. o i Ypaé a chaiskos iSlikusios bal y Sp achen. Toliau j ade ku z umgesp oche- nen li au iy-sp ac- hen a més, Beziehungis ju li e a i ine su Sp ache, apz elgiami senieji li au iy-sp ac- hen moninklai. Pasch lichen i adinés Teils Ch iuen ap aSomi lie uyiy Sp achs Ge äsai, aSymas, aida Beziehungii jy einem indoeu opie iy i Talbu Ge sais. An ojoje su g amma ikos eil umgesp ochen wi d a daZodziy, i a dziy, skai a dziy sowie daly iy lusnia ung, e iojoje ke wa ojoje eiksmaZodzio o m suda ymas leksija, i penk ojoje — nekai omos sp ach delys. i — Se8 ojoje Teil glaus aj i§dés y i g undlegende Zodziy Da ybos P inzipien. T ys olesnés Delys o gesehen Fo m a ojimui: ge enn apibidinama a da%odZiy a osena, linksniy eikSmés eiksmaZodiniy i- o mi unk ionen. Pasku inéje, deSim ojoje, im Teil ku z zu apzwelgie en einige li auischen sp ach sakinio sanda os besonde ybés. I8sky us j adine dali, in de beie iimi bal y e gleichamos- ios sp acho y os agen.,, g amma ik is basie a haup sächlich gegenwä ine lie u iy Sp ache. Au o ius ziel nich au zu zeigen ap a iamy Fo men beiSis o ijo, belegina ki y kalby jy su Fo momin, ne ekons u- oja senesniy, aS uose nepaliudy u p olyéiu. Dami Sis beikalas un e sc- heide on Polen in leidzZiamos J. O embskio g ama ikos, u inéios is o iSkesni p o ilj. Uz a gegenwä in- és lie u iy sp ach ak a ia nuS ies i seh b eiai nuodugniai. P a a méje geben soga i Au o ien, ku iy aS y zusamm a Gegenwa i- nés Sp ache 74 medZiaga; i§ o, g ama ikai e wende iel olu osako be Sal iniy (jy a pe Zymia S elle uzZima Lie u iy Sp achen. i li e a ii os ins i u o läziami inkiniai), a miy ap ay, alle ühesnés g a ikos gausi kalbiné li e a i a. i Au o ius gu siche sepazin- en sowje ischen Zei aum Li uanien su iSleis ais sp acho y os We ken, ihnen in ielen S ellen s ü z sich mini ihnen Li e os Sa aSuchen, die o geleg we den jedes i Ab eil; ypaé b ei e Ve wendungo- pas a aisiais deSim me iais e scheode li au iy Sp achen i Zodynai i Lie u iy kalbo y - os klausimy Se ien-V- e ö en lichungen : G ama ikoje ab aSmen ne nu gegenwä in- és li au iy li e a u i in- és sp ach Fak en, abe jedeskeins wich ige e F ageu bemühen sich zu geben duomeny a miy, i i§ senesniy a8 u i XVIXVII a. Sp achen moninkly. Angewen- dende zu ,,Lie u iy Sp ache adoyo II-je Teil e ö en - lich s eks y, o mals disku ie i eine ande e zymesniam Au o zu (bzw., M. Dauk8ai, J. B e kinui, i§ naujesniy — M. Valan iui, S. Daukan - ui, K é ei, S uogai B. k .) i o m bidinga da ybos, kai ybos a a osenes besonde y- bé. Tad g ama ikoje i§ Teile abspiegel i gegenwä iné in de Speech a ojamy Fo m aida aSy inés T adi ionsp- e iode. Ta miy i senyjy as y Da en di e enzie- we den on gegenwä in- és li e a u i i- nés Sp ache Fak en, no male we- ise p äsen ie un e sin- gu S i u i nea do A bei s einigkei . Kalbos duomeny pa eikimo bei iSdés ymo Me hode ia haup sächlich wi d nulémusi selbs A bei paski is. Da g amma ik alles zue s gedach ü nich e u ie - n, s udie enden li au iy Sp ache lesenden Tex e, medZiaga p äsen ie sich so, dass übe jede i Sp achs dalj o mi G uppe lesi ojas in einem O as y möglichs iel isapusiSkos In o ma ione- n. a 13 195 Todél bei a ski y lusniauens pe smenie u- a ng ipi zusammen umgesch ame ki éia soga da ybos i Klausimai, s ebamasi zu geben wie iel meh leksijs pa adigmy. Pa yzdZiui, wo gesp ochen wi d übe p. 140, kamieno daik a a dzi- us, inden wi - soga daik a a dzio duk é linksniauens Pa adigma. 6 nach DaukSos Pos ile i ün as li au iy Sp ache G amma iken: F. Ku Sai io, K. Jauniaus, J. Jablonskio 1901 m., 1925 m. i J. Ziugzdos 1961 m. Cia pa ap aSoma kamieno i daik a a dziy da ybos Dinge (s a biausios p eesagas), ki ia imas, o mi his o ie a8y inés T adi ionspe- iode. Toks dés ymo bidas e leich e dem Lese in einem O zu inden übe welche auch o mi G uppe alle e o de lichen Da en, aiau dél iel wo nuken ia me hodische Ap aso da numas, kompak iskumus. Im Allgemeinen, me hodiniu heo e iniu a z ilgiu jo i Siame A bei , e gleich ühesnémis su G amma ikom, iel neue ne andame. Neujüsse ap aSomosios G amma iken Me hoden éia gel en nich , e zich e soga onologinés lie u iy Sp ache ga syno in e p e a ione- n. Tai iSpe ka p äsen ia- my sp ach ak y gausumas i ai umas. i Nesle ende i i8samesne io g oßes i eikSmings geschalo Analyse, paminésime eine ande e a an ji beme ké a nich iksluma disku uo ina a eiginj. Ve s ehe- nd on ligSioliniy g ama a - iky häl au o ius ilia y a so gleich lus ige , wie ande e (ein egel ech e Beugungs all, p. 92) i i aukia jj j li e a u i in- és sp ach daik a a dziy bei bid a dziy linksniauens pa adigmas. Obwohl ilia i es einaskai os Fo men im gegenwä ig- en Sp achgeb - auch e wende we den gana daZnai, abe schon sind endusios p ie eiksmé- i sind i isoliuo os on ki y linksniy, a osenos sphe e o ju beg enz Snekamaja sp ich i g oZine li e a ii a. Vielischi os o- men o kommen nu in besonde en, s ilis ischi mMo i ie en Fällen; das p. 437 p ipazis a i selbs au o ius. Solchen Umgebungyb- émis ilia y o i aukimas j li e a u i in- és sp ach pa adigmas g e a ki y linksniy schwe ge ech e i- g wi d; beje, i a dziy bei i daly iy linksniauens pa adigmas e nej auk as. Kling wie ein — Ry -AukS- ai¢iy-Te - més, wo Ilia i wi klich is lygia eisis linksniy-S- ys emmi - glied. Rich ig s ellend, jog ZodzZio gale beibalsie no male - weise ge u en ough, p- 65 au o ius igim imis zei ilgesniy o me ig su umpéjusius p ielinksnius, p ie eiksmius jung ukus dél, kdl, él, wo i Zodzio galo esas / ge u en minkS ai, ik yjy I8 gegenwä - ige li e a i in- e Sp ache i Zia biidingas kie as galininio a imas. / Vieliskai os Kilmininko Fo m Z é ij, üh ende gehende Ve gnüglich- ungspa adig- me g e a Z é iq (p. 129), is a miné, li e a ii inéje kalboje ganz nich meh e ojam- a. So pa i inés li e a isch- en Sp ache Fak nelaiky inas daik a a dis bend }ba, o ge as p. 121 g e a ip as iniy p eesagas pba ediniy: ku yba, ai ba, sodyba pan. i Ginéy inas au o iaus Aussage, jog A. Sleiche io ch es oma ijoje andamas bi ojo ka inische Zei eikiamyju daly iy Fo men p igd use iigé use esan ios naujada ai s a in i ieliskai os a dininko p igd e isgé e i (p. 178). A. Becenbe ge is BGLS 161 solche d iskai os a dininkus indiké Jau B. Vilen o schRUS - en, beispielsweise: a eiusse VEE plg. 202, giwenuse, kalbéjuse, a éjuse KIC g e a 404; ju, Ry y P isijas lie u iy a mése wu den e wende i en sp eche- nden Esamojo Zei eikiamujy daly iy Fo men, P z.: negalincze Sch II 215, ne i ineze k 73, plg. da pusdaly i ne asdame BsM TI 198. Siu o mi senuma j ikinamai pa odé J. Endzelynas sie kann IF 33, 123-124; bi i ge e inamen beibalsinio kamieno d iskai as a dininku-galininku, su plg. * Ciaami e wend- e gleiche Sal iniy Abkü zungen, wie didZiajame Li uiy Sp achen Zodyne. 196 Zmine DP 31315, 3144,, Sune Mi II 40 (e s eji Sin o mi minima pa ies i au o iaus pama o 5139, 12171); Be p. 295 k i isie e Akademische Lie u iy Sp achen Zodynas uz ais kad M. DaukSos o ma nuen iémus DP 592 wi d da in eil iu be ach e- ; de Au o glaub , ji dass o handene Klaidingai pa agy a, i skaido Ja i un e iwj i j a d%io nu ininka (nue i iemus). Cia wi klich haben wi so gleich absolu en nu ze ku i a dzio einan j eil i, wie be bekalbanczém egin iémus DP 159,2, DP 228,,, a in iemus BB Apd 27, 13 i pan., Z . LKK V 106—107. Zu posi i amy Buchas besonde ybiy zusch eibnis k uopS us pa yzdziy wählung, uikus gesam es Tex echnisis be ei ung und su edagachung, lässigan is des Lese suche s schnell leich inden benö ig en Da en. Bailian willé ysi i winké i, dass A. Zeno Lie u iy Sp ache Füh ung a kel y a us j lie u iy sp ich kuo g öße em skaigium ih e biciuliu y iné oju i übe all wel wei . V. Amb azas SVARUS LATVIEN DIALEKTOLOGIJAS ZINGSNIS M. Rudzi e, La iegu dialek ologija, Riga, 1964, 432 p. Die le z en Jah e bal y kalby dialek ologijai wa ik yjy seh de lingi. i8 Gausybés a ikniy, a ski y a miy monog a iju one endlich e schiené lange wa en e apibend inamojo pobidzio dialek ologijos eikalai: li uanis ai gali dziaug is Z. Zinke igiaus,,L- ie u iu kalbos dialek ologija* (Vilnius, 1966), o la is ai — M. Rudzy és,,La - ieSu dialek ologija‘. Sios zwei Siaip schon un e schiedli- ch Me hode Teile ü i i§ un e schiedli- che Zwecke pa aSy os Büche sind a um sa o i8ka bal y kalby dialek ologies enzyklopädie, welche negalés i8si e s i ein be né Siu kalby y iné ojas. Ma a Rudzy é la iy dialek ologijas ba ose sékmingai a beojasi schon meh e e Jah zehn e: 1958 m. wu de e ö en - lich ih s ambus keliy kaimyniniy Siau és La ijas a miy ap aSas! (Sis A bei noch 1954 m. wu de beschü z als kandida iné dise aci- Ja*), 1963 m. e sé ih suda y a, Leh angelegenh- ei en gewidme la iu Sp ache a miu eks y ch es oma ija®. Be das g oße, M. Rudzy és nuopelns la iy dialek ologijai is das, dass sie gelei e Rygos Uni e si ä s auklé iniai pa engé nemaza ge y gim yjy a miy ap aSy, die ih en We Sp achen mokslui nenusileidyia ieleliui publikuo y la iu dialek ologiniy y inéjimy. Ta iau didziausias M. Rudzy és ina- Sas la iy i kalbo y a apsk i ai i bal is ika is ih buch ,,La ieSu dialek olo gija. Je z allein Sio geschalo um angs — 432 sei en — aus eiche- nd zeig , dass au o é nudi bo ik yju i§ didZiuli we k. Nach gana g ieZ a Plan ap aSo wich igs e ji la iu sp ach a mes midu io — ( idus dialek s, 59—146 p.) , ly iskaji (libiskais dialek s, p.), aukS ai iy 147—255 (augszemnieku dialek s, p.). 257—405 Wah hei sagend} de aillie ap aSoma nu a miy Phone ika Mo phologie, i Syn axés o F agen ia as nich liigen (beidinga, dass &i ,,béda neaplenké i Z. Zinke i iaus Lie u iy dialek ologijos* — bal u kalby sin aksei, ansons en, noch imme nich éjo S iesesnés dienos! ). * M. Rudzi e, Ziemel idzemes izloksnes B asla a, Veca é, Baunos un Vilzénos,,,V- alodas un li e a u as ins i u a aks i*, VI, Riga, 1958, p. 101-256. * M. Pyasu , Tosopp cesep oli yac x Buz3zeme (Bpacaascxuii, Bena ckui , Baynpcxnii, Bua. seuckui - ), As oped- epa , Pu a, 1954. * M. Rudzi e, La ieSu izlokSpu eks i, Riga, 1963, 108 p. (i8leis a o op in u). 197