scieee Open visual document viewer

Nauja lietuvių kalbos gramatika

V. Ambrazas

Full text

G ama ikos p a a meje kukliais lie u iSkosios a8 ijos p adininko M. Maz ydo Zodziais di ige-se à i lei o a: ,, abalhom- ana usz gie p ymkie . Né a dú idas que Sis Zymaus no egy cien ís ico bal is o oSkimas iSsipildys su kaupu. I8 de cada página do li o o lei o com g ande dékingumu su ao au o sen a, que ,,Lyginamoji bal y kalby g ama ika é pesus capi alinis inaSas i i Siy dieny bal is ika indoeu opeis ika. i ‘ K. Mo quiino NAUJA LIETUVIU LABOS GRAMATICA A. Senn, Handbuch de li auischen (Li o de ins uções pa a a Li uânia) Sp ache, Bd. I: G amma ik, Heidelbe g, 1966. Ilga laika i8 isos uzsienio kalbininky ka os mokési lie u iy kalbos i8 A. Leskyno p epa ado do líde , susidedan io ch es oma ijos, ik umpos g ama ikos i Zodyno. Desde a jo apa ição (1919 m.) passé já quase cincoasdeSim me o. Ao longo do a empo ge okai mudi o só ne lie u iy linguagem a8yba, mas quando i ku iy o mas a osena, nepalygin i i8augo g oZiné e moksliné li e a ii a, daugelis one icos, mo ologi- 0 jas e sin aksés kKlausimu oi nuodugniai iS y iné i. Naujo, iSsamaus lie u iu linguagem do líde p epa imé pasida é bi inas. Sio abalho émési S eica yu kilmés kalbininkas A. Zenas (Senn). 1957 m. ele iSleido ,,Li uu iy língua manual Il-ja dali, pela qual cons i ui i ai iy lie u iy a8y ojy ki iniy pa ink i i8 suki éiuo i eks ai komen a ais lie u iy- okie iy-angly kalby i su i Zodynu!. 1966 m. apa eé i p imei a, mais impo an e, Sio pa e do líde lie u iy linguagem g ama ica. — Tai didziulis puslapiy 495 eikalas, no qual iSsamiai ap aSy a a ualinés lie u iy linguagem oné ica, mo ologia de mui os g ama iniy i o mas a osena. Sios g ama ikos' au o , p o esso da Uni e sidade da Pensil ânia A. Zenas seus abalhos bem zinomas Li uu iy albininkam. Ele é um ecen e- men e i§ Heidelbe ge acab o pe mi i penkiy omy ,,Lie u iy aSomosios línguas Zodyno suda y ojy i ka ienin - u elis, abalhan- do à Sio Zodyno desde mesmo jo pe miss- ão p adzios. Li uiy ala ele in e isi já há mui o empo, é i ees , dés es na Li uânia Kauno uni e si e e oné ica i ou os alo y os assun os. 1929 m. ele pa asé ,,T umpa lie u iy kalbos do éli** a des inada uZsienie iams, que desejam p amoc i lie u iy kalbos. RySiu su li uanis ika A. Zenas nenu auké i éliau. Ele é pa aSes mui os a igosniy ki okiy da by li uanis ikos, i bal is ikos em ge al compa amó- ia i linguo y os ques ões, ecen e empo o a i amen e pa icipa, esolZian bal y, sla u ge many seniausiy san ykiy p oblema. i Jo no o eikalas a um desc eend- ina longus anos ukusiy li uanis iniy s udijy esul ados. i G ama ica consis e- i§ da deSim ies daliy. Pla i i u ininga é já a p óp ia p imei a i adiné pa e, na — qual, — b e amen e apZ elgus lie u iy nau os his o ia, abo da-se lie u iy luga do idioma bal y kalby a pe ySiai ou as cogniningas línguas. i su Cia au o ius glaus ai i$dés o seu concei o bal y, sla y ge many i kalbu seniausiy san ykiy klausimu. Jo acho, ainda indoeu opie iy bend ys és pe íodo gale, bal y. sla y i ge many pi m akams ín imos comunicando- -se en e si, su do * A. Senn, Handbuch de li auischen Sp ache, II, Heidelbe g, 1957. * M. Niede mann, Senn, A. B ende , Salys, F. Wo e buch de A. li auischen Sch i sp ache, Li auisch-Deu sch, IV, Heidelbe g, 1934—1967. * A. Senn, Kleine li auische Sp achleh e, Heidelbe g, 1929. 194 pela, só Siems dialec am bidingy especialybiy (p.g., nume a dis aks an is, nomeio ugio, o mas da i os plu ali as su -m i k . ). G ieZ ai i a gumen uo- ai neigdamas kai ku iy y iné ojy supos ooja- ma bal y-sla y p okalbe, Siu kalby a imuma au o ius aiSkina mui o ilgu, já desde III m. e. amZiaus in e omu- siu glaudaus bed a imo (simbiozés) p ocesso. Be o, bal u sla y albas uneia isso, i que suas longgai iSlaiké seno inius indoeu opie iskus b uoZus, ge many línguas apidamen e sumode nejo, paki o dis olo desde pi myk& és biklés. o i Ypaé a chaiskos iSlikusios bal y idiomas. Toliau j ade b e emen e discussadas lie u iy idiomas a més, elação ju li e a i ine su língua, apz elgiami elieji lie u iy idiomas moninklai. Pascu á ios i adinés pa e cap iuas ap aSomi lie uyiy língua sosai, aSymas, aida elaçãoia ou o indoeu opie iy jy kalbu sosais. An ojoje i g ama ica pa e su abo da-se a daZodziy, i a dziy, skai a dziy e daly iy linksnia anje, e iojoje qu a ojoje eiksmaZodzio o ma suda ymas leksija, penk ojoje nekai omos pa eis do i idioma. — i — Se8 ojo pa e glaus aj i§dés i i p incipais Zodziy da ybos p incípios. T ys olesnés dalys des inadas o ma a ojimui: sepa adamen- e apibidinama a da%odZiy a osena, linksniy eikSmés eiksmaZodiniy i- o my unkcijos. Pasku inéje, deSim ojoje, na pa e b e emen e apz elgiamos algumas das sanda os da linguagem li uânica. I8sky us j adine dali, na qual aplicam-se bal y compa igamos- ios kalbo y os ques ões.,, g ama ica é baseada p incipalmen e a ualine lie u iy lingua. Au o ius não p ocu a mos a ap a iamy o mas p ieSis o ijo, nãoligina ki y kalby jy su o momis, ne ekons u- oja senesniy, aS uose nepaliudi ou p olyéiu. En ão Sis eikalas di e e de Polônia leidzZiamos J. O embskio g ama ikos, u inéios is o iSkesni p o ilj. Uz a a ualinés lie u iy linguagem ac os ia nuS ies i mui o ampliai nuodugniai. P a a méje i indica mesmo au o es, ku iy aS y escolh a 74 a ualinés i§ linguagem medZiaga; o, g ama ikai u ilizado mui o be pau osaco Sal iniy (jy a pe Zymia luga uzZima Li uiy idiomas. i li e a ii os ins i u o leidziami inkiniai), a miy ap ay, odas anks esnés g ama ikos gausi kalbiné li e a i a. i Au o ius bem seusapazines no pe íodo so ié ico na Li uânia iSleis ais su abalhos kalbo y os, lhes em mui os luga baseia mini eles li e os sa aSsos, que são ap esen ados ao im de cada i seção; ypaé amplamen e u ilizadoopas- a aisiais deSim me iais apa eode lie u iy línguas i Zodynai i Lie u iy kalbo y - os klausimy sé ie publicações : G ama ikoje ap aSomi ne apenas a uaisinés lie u iy li e a u i in- és ac os da língua, mas cada um dosquem mais impo an e ques ão se es o ça o nece i i§ duomeny a miy, senesniy a8 u i XVIXVII a. língua moninkly. Aplicá el à ,,Lie u iy pala as adoyo Pa e II-je public y eks y, mui as ezes discu ida i uma ou a zymesniam au o ui (p.g., M. Dauk8ai, J. B e kinui, i§ naujesniy — M. Valan iui, S. Daukan - ui, K é ei, S uogai B. k .) i bidinga o mas da ybos, kai ybos a a osenos peculia ybé. Tad g ama icane i§ pa es a ixam-se no i a ualiné alboje a ojamy o ma aida aSy inés adição pe íodo. Ta miy senyjy i as y dados di e enciam- -se do ac ualinés li e a u ai - inés linguagem a o, ge almen e ap esen am ski in- gu S i u i nea do do abalho uni á io. O mé odo de doomeny de linguagem e iSdés ymo ia p incipalmen- e se á nulémusi mesma abalho paski is. Dado g ama ica de odo p imei o des inada aos nãoe u ianos, es udan es lie u iy língua lei o es ex os, medZiaga ap esen a-se assim, que sob e cada i pa ej o ma g upo da língua lei ojas em um luga as y quan o mais isapusiSkos in o mações. a 13 195 Todél à a ski y aleg niação pe smenação a ipo jun amen e abo da-se ki éia a é mesmo i da ybos Klausimai, es inha-se o nece quan o mais lexijos pa adigmy. Pa yzdZiui, onde se ala sob e p. 140, kamieno daik a a dzi- us, - encon amos a é daik a a dzio duk é aleg niação 6 pa adigma. de aco do DaukSos Pos ile i penkias lie u iy linguagem g ama ica: F. Ku Sai io, K. Jauniaus, J. Jablonskio 1901 m., 1925 m. i J. Ziugzdos 1961 m. Cia pa ap aSoma kamieno i daik a a dziy da ybos emas (impo biaus- ios p eesagos), ki ia imas, o mas his o ia a8y inés pe íodo da adição. Toks dés ymo bidas acili a ao lei o num único luga encon a sob e qualque embo a o mi g upo odos os necessá ios dados, aiau dél mui o onde nuken ia me odico ap aso ha numas, kompak iskumas. Em ge al, me odiniu eo iniu a z ilgiu jo i Siame abalho, compa anks esnémis su g ama ícomis, mui o no a ne andame. Naujiais ap aSomosios me odas g ama icas éia não aplicam, enunciada a é onologinés lie u iy linguagem ga syno in e p e ações. Tai iSpe ka ap esen a- my linguagem ak y gausumas i i ai umas. Não i pe mexindo io i8samesne i g ande do equSmingo eikalo análise, paminésem- os uma ji ou a a an obse é a a nãoicsluma discu uo ina eiginj. Di e en e- men e do ligSioliniy g ama iky au o ius conside a ilia y a ão ão mais aleg e, como ou os (ein egel ech e Beugungs all, p. 92) i i aukia jj j li e a u ai i- nés da linguagem daik a a dziy e bid a dziy aleg niação pa adigmas. Embo a ilia i o o mas unisaki as no p esen eine discu so usadas bas an e daZnai, mas já são endusios p ie eiksmé- i são isoliuo as do i ki y linksniy, a osenos es e a limi ada o ju Snekamaja ala g oZine i li e a ii a. Fo mes polisci os oco em só em especiais, es ilís icas e mMo i uadas ocasiões; isso p. 437 p ipazis a i mesmo au o . Tais ambien esyb- émis ilia y o i aukimas pa adigma j li e i inés linguagem g e a ki y linksniy di icilmen e jus i icado; beje, i a dziy e daly iy aleg niação i pa adigma ele nej auk as. Ou o assun o — y y aukS ai¢iy a més, onde ilia i ealmen e é lygia eisis linksniy sis ema memb o. Co e am- en e a i mando, jog ZodzZio gale ibalças ge almen- e supos os du os, p- 65 au o ius igim imis empo ilgesniy o me ig su umpéjusius p ielinksnius, p ie eiksmius jung ukus dél, kdl, él, onde i Zodzio galo esas / sup am minkS ai, ik yjy I8 a ual li e a i ina lingua i Zia biidingas kie as galininio a imas. / Fo ma Daugisci os kilmininko Z é ij, líde ia andando no pa adigma de di e niação g e a Z é iq (p. 129), é a miné, li e a ii inéje alboje oda não mais a ojama. Assim pa i inés li e a u a do a o nãoiky inas daik a a dis bend }ba, ap esen ado p. 121 g e a ip as iniy p eesagos pba ediniy: ku yba, ai ba, sodyba pan. i Ginéy inas au o iaus a i maçã- o, jog A. Sleiche io ch es oma ijoje encon adas bi ojo ca inio empo eikiamyju daly iy o mas p igd use iigé use esan ias naujada ai luga i mui osiskai os i a dininko p igd e isgé e i (p. 178). A. Becenbe ge is BGLS ais 161 d iskai os a dininkus indica é Já B. Vilen o aR uas, ej.: a eiusse VEE plg. 202, giwenuse, kalbéjuse, a éjuse KIC g e a 404; ju, Ry y P isijas lie u iy a mése o am usadas i co espond- en es do p esen e empo eikiamujy daly iy o mas, P z.: negalincze Sch II 215, ne i ineze k 73, plg. da pusdaly i ne asdame BsM TI 198. Siu o mas senuma j ikinamai pa odé J. Endzelynas ela pode IF 33, 123-124; bi i g e inadas p iebalsinio kamieno d iskai as a dininku-galininku, su plg. * Ciaami u ilizados ais mesmo Sal iniy ab e iações, como didZiajame Li uiy línguas Zodyne. 196 Zmine DP 31315, 3144,, Sune Mi II 40 (p imei i Sin o ma minima pa ies i au o iaus pama o 5139, 12171); Be p. 295 c i icado acadêmico Lie u iy idiomas Zodynas uz ais que M. DaukSos o ma nuen iémus DP 592 nele conside a- da pa icip iu; au o acha que ji exis indo Klaidingai pa agy a, i skaido Ja i subdi i j i j a d%io bene icianin- ka (nue i iemus). Cia e e i amen e emos ão mesmo u en úo absolu o i a dzio einan j be pa icip i, como bekalbanczém egin iémus DP 159,2, DP 228,,, a in iemus BB Apd 27, 13 i pan., Z . LKK V 106—107. À posi i amy li o peculia ybiy a ibuí eis k uopS us pa yzdziy escolhação, excelen e odo ex o p epa ação écnicais e su edagação, pe mi indo ao lei o apidamen e acilmen e encon a os dados i necessá ios. Bailian que é ysi winké i que A. Zeno Lie u iy língua guia a kel y a us lie u iy j ala quan o maio am skaigiu sua biciuliu y iné oju em odo o i mundo. V. Amb azos SVARUS LATVIU DIALECTOLOGIJOS ZINGSNIS M. Rudzi e, La iegu dialek ologija, Riga, 1964, 432 p. Os úl imos anos bal y kalby dialek ologijai oi ik yjy mui o de lingi. i8 Gausybés a ikniy, a ski y a miy monog a iju one inalmen e apa eceué há mui o espe a i apibend inamojo pobidzio dialek ologijos eikalai: li uanis ai gali dziaug is Z. Zinke igiaus,,L- ie u iu linguagem dialek ologia* (Vilnius, 1966), o la is ai — M. Rudzy és,,La - ieSu dialek ologija‘. Sios dois Siaip já di e en e mé odo pa e pa a i i§ di e en es p opósi os pa aSy os li os são a um sa o i8ka bal y kalby dialek ologij- os encyclopedia, quais negalés i8si e s i um be né Siu kalby y iné ojas. Ma a Rudzy é la iy dialek ologijos ba os sékmingai abalhaojasi já á ios décadas: 1958 m. oi publicado sua s ambus keliy kaimyniniy Siau és La ijas a miy ap aSas! (Sis abalho ainda 1954 m. oi p o egido como candida iné dise aci- Ja*), 1963 m. apa eé sua suda y a, des inada a assun os de ensino la iu língua a miu eks y ch es oma ija®. Be do g ande, M. Rudzy és nuopelnas la iy dialek ologijai é que elas di igidos Rygos uni e si á ios auklé iniai pa engé nemaza ge y gim yjy a miy ap aSy, que no seu alo idiomas mokslui nenusileidyia mui oeliui publikuo y la iu dialek ologiniy y inéjimy. Ta iau didziausias M. Rudzy és ina- Sas la iy i kalbo y a em ge al i bal is ika é seu li o ,,Su la ie dialek olo gija. Já um Sio loja olume is páginas — 432 su icien e- — men e mos am, que au o é nudi bo ik yju didZiuli i§ abalho. Segundo gana g ieZ a plano ji ap aSo p incipais la iu língua a mes midu io — ( idus dialek s, 59—146 p.) , ly iskaji (libiskais dialek s, p.), aukS ai iy 147—255 (augszemnieku dialek s, p.). 257—405 e dade sakando} de alhe ap aSoma só a miy oné ica mo ologia, i sin aksés o ques ões ia quase nãoeliam (amiding- a, que &i ,,béda neaplenké i Z. Zinke i iaus Lie u iy dialek ologijos* — bal u kalby sin aksei, po supos o, ainda nãoéjo S iesesnés dienos! ). * M. Rudzi e, Ziemel idzemes izloksnes B asla a, Veca é, Baunos un Vilzénos,,,V- alodas un li e a u as ins i u a aks i*, VI, Riga, 1958, p. 101-256. * M. Pyasu , Tosopp cesep oli yac x Buz3zeme (Bpacaascxuii, Bena ckui , Baynpcxnii, Bua. seuckui - ), As oped- epa , Pu a, 1954. * M. Rudzi e, La ieSu izlokSpu eks i, Riga, 1963, 108 p. (i8leis a o op in o). 197