scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Svarbus įnašas į baltų kalbotyrą

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Svarbus įnašas į baltų kalbotyrą

Author: K. Morkūnas
Year: 1968
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1862/1963
BR
SRP
I
BAe
A e
Sk
See.
ai e
Soe
aa
Le.
TO
ViO-s
1)
SOR
MOK
SoU
OA
K
AD
BOM
Yo
A
REVENZIOS
SVARBUS
INAS
|
BALTU
KALBOTYRA
Ch , S ang,
S.
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen
Sp achen,
Oslo
—
Be gen
T omsé,
1966,
485
p.
Zymaus
no egy
p o esso ia
do lingüís ico
Ch .
S ango nomeas
lie u iy
j
kalbo y os
bibliog a ija
j¢jo quase
p ies
qua en adesi-
m me y.
Idomu, que
pi ma seu
eikSminga
li uanis inj
abalho
Sis
kalbininkas
iniciéjo
p imei a
p imei a
li os
lie u iskos
—
i inéjimu
29
bidamas
me y, ele
iSleido
monog a ia
sob e
1547
m.
apa ecida
li o
,,Ca echismysa
p as y szadei*
sua
i
suda y oja
M.
Maz yda.
Po
keliy
du an e
Ch .
S angas
jun o
su
J.
Ge uliu
ap asé
ienq
Ry y
P isijas lie u iy
a me ainda éliau
iSleido s udio
o
sob e sla y bal y
eiksmazZodj*,
y inéjo Li uânia
didZiosios
KunigaikS ys és
aS inése
i
a o a
bal a usiy kalba,
gilinosi bal y sla y
kalby seniiusiujy
san ykiy
p oblema. Didzimo
e, abejo,
necessngue
j
i
be
Ch .
S ango a
loja é
passadoju
jo
me y
abalho
,,Lyginamoji
bal y kalby
g ama ika‘.
Sio eikalo
didZiulé eikSmé
bal is ikai em
ge al
indoeu opeis ikai
i
o na-se
pa icula
aki aizdi
comp eendama,
lemb ando que
i
a é
Siol
ienin ele
lyginamaja
bal y kalby
g ama ika
oi la iy
kalbininko
J.
Endzelyno
Rygos
uni e si e e
skai y y
paskai y
pama u
iSleis a
ela i amen-
e nedidelé
li o
,,Bal y
kalby
ga sai
i
o mas‘.
En ão
Ch .
S ango
g ama ica
apa ecimen o
é impo an e
j ykis
linguo y oje
an o eó ico,
ick p á ico
pozid iudauge-
liu ilologu,
i
besidomingiy
bal y
língomas
his o ia,
g ama ica
ago a se á
i epe iamu
i
jy
ado éliu.
si
Lyginamosios
bal y kalby
g ama ikos‘*
i ade
(p.
1-21)
Ch .
S angas b e ai
ca ac e iza a
bal y albas,
indica elações
sla y línguas.
jy
su
Mu_
amplamen e
nuS ie iama
bal y
lie u iy,
la iy
i
seno és
p iisy
kalby
oné ica
(p.
22-174),
0
i8
mo ologias
—
ZodZiy
kai yba
(p.
175—482).
Zodziy da ybos
sin aksés
i
ques ões no
abalho
especialmen e
nãoeliam.
Aiskindando
bal y kalby
one iniy
mo ologiniy
eiskiniy
his o ijg bei
i
aida, o au o
os compa a
co esponden-
ais ki y
indoeu opie iy,
ypaé sla y,
kalby ac os.
Foné ica seção
su
ele mui as
ezes ope aja
Pabal ijo
suomiy kalby
bal iskaisiais
skoliniais.
Ta¢iau no
li o,
en endida,
p incipalme-
n e
ap esen ada
ak inés em
b anco
*
Ch .
S.
S ang,
Die
Sp ache
des
li auischen
Ka echismus
on
Ma ydas,
Oslo,
1929.
*
J. Ge ullis
i
Ch ,
S angas,
Li uiy
2 ejy
a mé
P iisuose,
Kaunas,
1933.
*
Ch .
S.
S ang,
Das
sla ische
und
bal ische
Ve bum,
Oslo,
1942.
*
J.
Endzelins,
Bal u
língua
skanas
un
o mas,
Rigi,
1948
(lie u iskas
ansmissão:
J.
Endzelyna-
s, Bal y
kalby sosai
o mas,
Vilnius,
i
medZiago-
s,
1957).
191
mon ag -
as i§
senyjy
aSy iniy
e i ai iy
daba iniy
Sal iniy.
Ypa
daznai
au ó io
baseia-se
dados
lie u iy do
idioma e
lie u iy
kalbininky
abalhos-
is. Ele bem
Zinomi não
só A.
Ba anaus-
ko, K.
Jauniaus,
K. Bigos, J.
Jablonskio
e ki y
kalbininky
abalhos,
mas e
pas a yjy
me y
lie u iy
kalbo y a
sa o
eikale
Ch .
S angas
ci a mais
como
d ideSim -
ies
a ybiniy
lie u iy
kalbininky
da bus.
Tan o
oné icao-
s, ick
mo olog-
ia
sepa uiu-
as
andame
mui o
no oju
eiginiy.
Ve dade,
não odos
eles i8 ez
é possí el
p co da ,
a iau
mui os jy
seu
o iginalu-
mu, sem
abejo,
pa auks
e ki y
kalbininky
démesi,
o i e s
eles i
a ski us
bal y kalby
his o ijas
kKlausim-
us
paZii é i
no ajai.
Sakysim,
a é Siol
né a
uningas
opiniés dél
lie u iy §
su gidimo
i8 s po
balsiu 7, #.
K i i8kai
i e ines
Siuo
kKlausimu
esan ias
opiniões (J.
Endzelyno,
J.
O embsk-
io), Ch .
S angas
a i ma
que
p iebalsio
§
p esença
ZodZiuses
maisas,
ies(u )as,
aus d,
is i e s
ZodzZius-
es misé,
lpsé,
kidusiu é
não só
one iné,
mas
ambém
dialek iné-
geog a i-
né
p oblema
(p. 96 .).
Também
ele
conside a
que nos
elhos
li u i8kuo
escTuose
(ypaé i8
aka inés
Li uânia
pa e
kilusiy
au o iy:
MazZ ydo,
Vilen o,
B e kino,
DaukSos e
k .) daznai
p iebal
apascando
s(ss) ao
in és de 5
(pg.:
Sches as,-
,8eS as,
auks as‘,-
,,aukS as
isch eisk-
e,
g yis ei8k-
é,
penukslas,
penuk8las-
‘) né a
coisa da
o og a i-
a, mas e
e lec in-
do as
ezes que
men ais
(p. 99-100).
Daugelju -
iy línguas
y iné ojy
domino e
ebedomi-
na y y
auk& ai iy
Debeikiy
Snek os
a(6)
kamieno
daik a a -
dziy
ienaskai -
os
naudininko
galiiné -ai
(p z.,
aikai,, ai-
kui‘). Dél
suas
kilmés são
ski ingy
nuomoniu.
Ch .
S angas
iSkelia
no a
min j: uma
ez
mencioné -
oje
Snek oje
neki ¢iuo -
as
d ibalsis
wo i s a
a, isso
ienaskai -
os
u ilizado
galiine -ai
ele
conside a
su gida i8
senho a
lie u iy-la-
iy io
linksnio
i ongin-
és galiinés
*- oi (p. 70).
Ta iau
galiné -ai,
cuja
p imei a
sandas i§
ik ujy é
quan o
edukuído
(=), de
aco do
Snek os
one inius
désnius
pode bi i
kilusi e i§
-wi, plg.
Sios
Snek os
mul idiska-
i os
a dininka
i‘ ai,,ma-
ai e
ienaskai -
os
naudininka
wi ai,, y-
ui‘‘,
ienaskai -
os
ie ininka
u gai< u-
guj(e)>.
Ch .
S angas
ambém
não
conco da
com a
di undusi
opinião de
que
lie u iy
língua
o mas
loca i os
múl iplai -
os com
-ões são
ei as iS
múl iplai -
os
galininko
o mas e
pos poziç-
ões *en.
Tokia
opinié, esa,
ne eisinga
dél do que,
que já
anks iau
são
exusios
o mas
com -uosu.
18
pas a yjy
o my,
g ama ica
au o iaus
eigimu, de
aco do
ienaskai -
os
loka y a e
apa ecec-
es
mul idiska-
i os
loka y as
com -wose.
Senesniyju
mui osisk-
ai os
loca i os
o mas
com -wosu
elemen o
uo omado
i§
mui osisk-
ai os
ilia i os
o mas
com
-uwosna (p.
186187). Dél
abalho
ap esen a-
mos
a ski y
lie u iy do
idioma
doomeny
au en i8k-
umo, ju
in e p e -
ações,
localizções
pode dize
e uma
ou a
c i ing
no aba.
An ai Salia
u kamieno
ienaskai -
os
kilmininko
galiinés
-aus
(sinaiis)
indicaoma
(p. 214) e
galiiné -iis
(s iniis),
que
encon -
a-se
p anciizy
kalbinin-
ko R.
Go joi8l-
eis ame
~
Bui ydZiy
Snek os®
ap ase.
Ta iau
pas a y-
jy me y
dialek ol-
oginiai
y inéji-
mai
galanés
-as não
con i mi-
no nem
Bui ydZi-
u, nem
nou os
lie u iy
idiomas
Snek os.
G ei iau-
siai e R.
Go jo ja
é
noniksliai
uZ aSes
ao in és
neaiSkiai
Bui ydZiy
Snek oje
a iamas
galiinés
-aus. 5 Z .
Z.
Zinke i i-
us, Li uiy
dialek ol-
ogija,
Vilnius,
1966, p.
95-96. ® R.
Gau hio ,
Le pa le
de
Bui idze,
Pa is, §
1903, 44. 7
Z . Z.
Zinke i i-
us, op.
ci ., p. 92.
192
Remdamasse
A.
Salio
suda y u
lie u iy
idiomas
a miy
Zemélapiu*,
g ama íc-
os au o ius
am ik y
a miniy
eiSkiniy
papli ima
indicado
bas an e
ne
p ecisame-
n e.
An ai
en e ki y
i amy
ie y, onde
ao in és
ki iuo y
nãoininiy
balsiy
a,
e
supama
o
(2),
é(e),
indica-se
i
Alan a,
Gied ai iai
(p.
25).
I8
ik yjy
Nesses
luga es
mené ie-
a,
e
ji igliecka
nepaki e.
Também i8lieka
saudii
i ap adziai
d iga siai am,
an, em, Smilgiy
apylinkéje (na
g ama icana
indica que
en
Gia eles
i s a
2m, em,
p.
85
—86).
P esso
uniscai o
bene iciá io
da o ma
zmuégyn
(ko ek i os
klaida ie oj
Zmudgun),
ci adas
i
K.
Bigos
ax u,
pazymé a
K éda na
(p.
85).
I8
ik ujy
K.
Biga indica
que
a niSkiy
zemaiciy
ienaskai os
bene iciá io-
ka 4mudgyn
a i in-
ka
K éda nos
Zmudgi,
Alsédziu,
Rie a o,
Salan y
Zmudgou.
Po que no
abalho
po
ildés
Zenklo
(~)
ge almen e
dá-se
paga siui
j
li e a i ine
língua
anspono a
a miné
o ma, isso
zemaiciy
ienaskai os
naudininko
o mas g4,l6u
longéu
a k l6u,
140,
a,kéu nesse
169,
caso
necessé y
170
ansponu i
galui, ldngui,
d kliui, aikui,
mas galuo,
ne
Iénguo,
a kliuo,
aikuo.
Ace ois
casos no
abalho mais
impo an e
equalo as
co esponde-
n es no as
ap esen adas
lie u iy
be
li e a u i in-
és idiomas,
a
mas a minés
o mas, pyz. :
ops ys
ne
9
(li e a i inés
idiomas
=ops us);
nasce
7
(
=gim i),
gulbé
8
(=gulbé),
i ks as
109,
112
(=inks as),
laiskas
8,
63
(=Idiskas),
musé
97
(=misé). A
lei o a às
ezes pode
um pouco
con undi
i
ig
i ai iy
dialek ologiniy
da by im u
pa yzdziy
nesu ienodin a
ansk ipcija
(pa yzdZiai
ge almen e
ap esen ados
Sal inio
ansk ipcija).
Passeiko aiSkiy
ko ek i os
klaidy, ku iy
i
possí el bi y
neminé i.
né
Tagiau
algumas
algumas
jy
maziau
mokanéius
isoladas
bal y
línguas
pode
i
engana ,
délesni
o
impo an e-
sasias
indica emo-
s: dzuole
298
(
=
diuole),
die ii is
3
(=de ilis),
gdl a
141
(=
gdl qa),
k as élin
192
(=k as élin),
k iduse
204
(=k idusé),
mesi i
61
(=mels i),
Phios as
110,
360
(=phios as),
sajka
169
Saka),
s endidusis (=Saka
193
(
=s endidusis),
z é is
91
(=Zy é is).
Taisy inos
i
kai ku iy
ik iniy
a dy
o mas,
an ai ie y
a dy:
Alan u
25
(=
Alan a),
Anykséiai
181
(
=Anyksciai),
Die eniskis
478,
Die enixkis
479
(=Die eni-
skés),
Dubiniai
104
(=Dubingiai),
Ge éciai
70
Ge édiai),
Mosedis (=
207
Mosédis),
Musininkai (=Mosédis
86
(
=Musninkai),
Oniskis
99
(=Onuskis),
Pagi ai
86
(=
Pagi iai),
Pag amanciy
160
(
=
Pag aman¢io),
Pane ezys
85,
86,
125
(=Pane é-
zZys),
Pasilé
227
(
=
Pasilé),
S edasai
207,
302
(=
S édasai),
S éksna
471
(=
S ékéna),
S endionéliai
188
(=S endionéliai
i), S endionys
433
((S encionys),
Si in ai
4,
Si in o
110
(=Si in os),
Vei i zenai
194
(=
Vezi i énai),
Vendziogala
170
(=VandZiogala);
pessoal a dzi-
y: Algiman
4
(=Algiman as),
DaukZa
231
(=
DaukSa),
G yna eckis
139
(=G ina eckis),
Mikolauskai é
168,
169,
478
(=Mikalausk-
ai é),
O ebski
207,
212
(=
O ebski),
Hoemueuns
5
(=Toemusu d).
Be
o, XIV
usiskosios
a.
o mas
Muxueauao
Li uu iskas-
is
co espond-
ência u é y
bi i
Minigaila,
0
neMinigailas
6,
plg.
S i igaila
(Weumpueauao)
5.
Também
p y
pe sonaly-
a dzio
Minnegayle
ikslesnis
Li u iSkas
co espon-
den e é
Min(i)gaila,
0
ne
Mangaila
4.
Dél i ai iy
p ieZas iy
g ama ika
i
pakliu es
joje i8likes
i
um ou o
smulkus
ne ikslumas
quan o
nemazina
nepap as ai
né
k uopS iai
me odi8kai
io
e ec u o,
au o iaus
i
ilgy me y do
abalho
es udijino
scien inés
eik&més.
*
A chi um
Philologicum,
4,
Kaunas,
1933,
®
Z .
K.
Biiga,
Rink iniai
a8 ai,
I,
Vilnius,
1961,
p.
376.
13.
Bal y
i -sla y
kalby
ySiai
193
G ama ikos
p a a meje
kukliais
lie u iSkosios
a8 ijos
p adininko
M.
Maz ydo
Zodziais
di ige-se à
i
lei o a:
,,
abalhom-
ana usz
gie
p ymkie .
Né a
dú idas
que
Sis
Zymaus
no egy
cien ís ico
bal is o
oSkimas
iSsipildys
su
kaupu.
I8
de cada
página do
li o o lei o
com g ande
dékingumu
su
ao au o
sen a, que
,,Lyginamoji
bal y kalby
g ama ika
é pesus
capi alinis
inaSas
i
i
Siy dieny
bal is ika
indoeu opeis ika.
i
‘
K.
Mo quiino
NAUJA
LIETUVIU
LABOS
GRAMATICA
A.
Senn,
Handbuch
de
li auischen (Li o de ins uções pa a a Li uânia)
Sp ache,
Bd.
I:
G amma ik,
Heidelbe g,
1966.
Ilga laika
i8 isos
uzsienio
kalbininky
ka os
mokési
lie u iy
kalbos
i8
A.
Leskyno
p epa ado do
líde ,
susidedan io
ch es oma ijos,
ik
umpos
g ama ikos
i
Zodyno.
Desde a
jo
apa ição
(1919
m.)
passé já quase
cincoasdeSim
me o.
Ao longo do
a
empo
ge okai
mudi o só
ne
lie u iy
linguagem
a8yba,
mas
quando
i
ku iy
o mas
a osena,
nepalygin i
i8augo
g oZiné e
moksliné
li e a ii a,
daugelis
one icos,
mo ologi-
0
jas e
sin aksés
kKlausimu
oi
nuodugniai
iS y iné i.
Naujo,
iSsamaus
lie u iu
linguagem
do líde
p epa imé
pasida é
bi inas.
Sio
abalho
émési
S eica yu
kilmés
kalbininkas
A.
Zenas
(Senn).
1957
m.
ele iSleido
,,Li uu iy
língua
manual
Il-ja dali, pela qual
cons i ui i ai iy
lie u iy a8y ojy
ki iniy pa ink i
i8
suki éiuo i eks ai
komen a ais
lie u iy- okie iy-angly
kalby
i
su
i
Zodynu!.
1966
m.
apa eé
i
p imei a, mais
impo an e,
Sio pa e do
líde lie u iy
linguagem
g ama ica.
—
Tai didziulis
puslapiy
495
eikalas, no
qual
iSsamiai
ap aSy a
a ualinés
lie u iy
linguagem
oné ica,
mo ologia
de mui os
g ama iniy
i
o mas
a osena.
Sios
g ama ikos'
au o ,
p o esso da
Uni e sidade
da Pensil ânia
A.
Zenas seus
abalhos
bem zinomas
Li uu iy
albininkam.
Ele é um
ecen e-
men e
i§
Heidelbe ge
acab o
pe mi i
penkiy omy
,,Lie u iy
aSomosios
línguas
Zodyno
suda y ojy
i
ka ienin -
u
elis,
abalhan-
do à
Sio
Zodyno
desde
mesmo
jo
pe miss-
ão p adzios.
Li uiy
ala ele
in e isi
já há
mui o
empo, é
i ees
, dés es
na Li uânia
Kauno
uni e si e e
oné ica
i
ou os
alo y os
assun os.
1929
m.
ele
pa asé
,,T umpa
lie u iy kalbos
do éli**
a
des inada
uZsienie iams,
que desejam
p amoc i
lie u iy kalbos.
RySiu
su
li uanis ika
A.
Zenas
nenu auké
i
éliau.
Ele é pa aSes
mui os
a igosniy
ki okiy da by
li uanis ikos,
i
bal is ikos
em ge al
compa amó-
ia
i
linguo y os
ques ões,
ecen e
empo
o
a i amen e
pa icipa,
esolZian
bal y, sla u
ge many
seniausiy
san ykiy
p oblema.
i
Jo
no o
eikalas
a um
desc eend-
ina longus
anos
ukusiy
li uanis iniy
s udijy
esul ados.
i
G ama ica
consis e-
i§
da
deSim ies daliy.
Pla i
i
u ininga é
já a p óp ia
p imei a
i adiné
pa e, na
—
qual,
—
b e amen e
apZ elgus
lie u iy
nau os
his o ia,
abo da-se
lie u iy
luga do
idioma bal y
kalby a pe
ySiai
ou as
cogniningas
línguas.
i
su
Cia
au o ius
glaus ai
i$dés o
seu
concei o
bal y, sla y
ge many
i
kalbu
seniausiy
san ykiy
klausimu.
Jo
acho, ainda
indoeu opie iy
bend ys és
pe íodo gale,
bal y.
sla y
i
ge many
pi m akams
ín imos
comunicando-
-se en e si,
su do
*
A. Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache, II,
Heidelbe g,
1957.
*
M.
Niede mann, Senn,
A.
B ende , Salys,
F.
Wo e buch de
A.
li auischen
Sch i sp ache,
Li auisch-Deu sch,
IV, Heidelbe g,
1934—1967.
*
A.
Senn,
Kleine
li auische
Sp achleh e,
Heidelbe g,
1929.
194