BR
SRP
I
BAe
A e
Sk
See.
ai e
Soe
aa
Le.
TO
ViO-s
1)
SOR
MOK
SoU
OA
K
AD
BOM
Yo
A
REVENZIJOS
SVARBUS
INAS
|
BALTU
KALBOTYRA
Ch , S ang,
S.
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen
Sp achen,
Oslo
—
Be gen
T omsé,
1966,
485
p.
Zymaus
no egy
lingüís ico
p o eso ious
Ch .
S ango
nomb eas
j
lie u iy
kalbo y os
bibliog a ija
j¢jo casi p ies
cua ocien os
me y.
Idomu, que
pi ma su
eikSminga
li uanis inj
abajo
Sis
kalbininkas
empezéjo la
p ime a
lib os
lie u iskos
i inéjimu
—
bidamas
29
me y, él
iSleido
monog a ía
sob e
1547
m.
apa ecidoísi-
mo lib o
,,Ca echismysa
p as y szadei*
su suda y oja
i
M.
Maz yda.
Po
keliy
du an e
Ch .
S angas
jun o
su
J.
Ge uliu
ap asé
ienq
Ry y
P isijas lie u iy
a me aún éliau
iSleido es udio
o
sob e sla y bal y
eiksmazZodj*,
y inéjo Li uania
didZiosios
KunigaikS ys és
aS inése
i
a o a
bal a usiy kalba,
gilinosi bal y sla y
kalby seniiusiujy
san ykiy
p oblema. Didzimo
y, abejo,
necesmin o
j
i
be
Ch .
S ango la
ienda es
úl imoju
jo
me y
abajo
,,Lyginamoji
bal y kalby
g ama ika‘.
Sio iendaalo
didZiulé eikSmé
bal is ikai en
gene al
indoeu opeis ikai
i
se uel e
pa icula
aki aizdi
comp endama,
eco dando que
i
has a
Siol
ienin ele
compa gin-
amaja
bal y kalby
g ama ika
ue la iy
kalbininko
J.
Endzelyno
Rygos
uni e si e e
skai y y
paskai y
pama u
iSleis a
ela i amen-
e nedidelé
lib o
,,Bal y
kalby
sonsai
i
o mas‘.
Así
Ch .
S ango
g ama ica
apa ición es
impo an e
j ykis
lingüo y oje
an o eó ico,
ick p ác ico
pozid iudauge-
liui ilologu,
i
besidomingiy
bal y idiomas
his o ia,
g ama ica
aho a se á
i eplai iamu
ado éliu.
i
jy
Lyginamosios
si
bal y kalby
g ama ikos‘*
i ade
(p.
1-21)
Ch .
S angas b e ai
ca ac e izuoja
bal y lengbas,
indica elaciones
sla y lenguas.
jy
su
Muy_
ampliamen-
e
nuS ie iama bal y
lie u iy,
la iy
i
seno és
p iisy
kalby
oné ica
(p.
22-174),
0
i8
mo ologías
—
ZodZiy
kai yba
(p.
175—482).
Zodziy da ybos
sin aksés
i
cues iones en
el abajo
especialmen e
noeliamos.
Aiskindando
bal y kalby
one iniy
mo ologiniy
eiskiniy
his o ijg bei
i
aida, el au o
los compa a
co espondia-
mais ki y
indoeu opie iy,
ypaé sla y,
kalby hechos.
Foné ica
su
sección en él no
a as eces
ope ioa
Pabal ijo
suomiy kalby
bal iskaisiais
skoliniais.
Taiau en el
lib o,
en endida,
p incipalme-
n e
p esen ada
ak inés en
blanco
*
Ch .
S.
S ang,
Die
Sp ache
des
li auischen
Ka echismus
on
Ma ydas,
Oslo,
1929.
*
J. Ge ullis
i
Ch ,
S angas,
Li uiy
2 ejy
a mé
P iisuose,
Kaunas,
1933.
*
Ch .
S.
S ang,
Das
sla ische
und
bal ische (Las sla ische y las bál icas)
Ve bum,
Oslo,
1942.
*
J.
Endzelins,
Bal u
lengua
skanas
un
o mas,
Rigi,
1948
(lie u iskas
adu imas:
J.
Endzelyna-
s, Bal y
kalby
sonsai
o mas,
i
Vilnius,
medZiago-
1957).
191
s,
ecoll as
i§ senyjy
aSy iniy
y i ai iy
ac ualiniy
Sal iniy.
Ypa
daznai
au o se
basa en
da os
lie u iy del
idioma y
lie u iy
kalbininky
abajos.
Él bien
Zinomi no
sólo A.
Ba anaus-
ko, K.
Jauniaus,
K. Bigos, J.
Jablonskio
y ki y
kalbininky
abajos,
pe o y
pas a yjy
me y
lie u iy
kalbo y a
sa o
eikale
Ch .
S angas
ci aja
más como
d ideSim -
ies
a ybiniy
lie u iy
kalbininky
abajos.
Tan o
oné icao-
s, ick
mo olog-
ías
cap iuas
andame
mucho
nue oju
eiginiy.
Jus icia,
no odos
ellos i8 ez
se puede
ap e a ,
a iau
muchos jy
su
o iginalu-
mu, sin
abejo,
pa auks
y ki y
kalbininky
démesi,
o e s
ellos i
a ski us
bal y kalby
his o ijos
kKlausim-
us
paZii é i
nue ajai.
Sakysim,
has a Siol
né a
uningas
opiniés dél
lie u iy §
apa iadi-
mo i8 s po
balsiu 7, #.
K i i8kai
i e ines
Siuo
kKlausimu
esan ias
opiniones
(J.
Endzelyno,
J.
O embsk-
io), Ch .
S angas
a i ma
que
p iebalsio
§
p esencia
ZodZiuose
maisas,
ies(u )as,
aus d,
is i y s
ZodzZiuo-
se misé,
lpsé,
kidusiu es
no solo
one iné,
sino
ambién
dialek iné-
geog a i-
né
p oblema
(p. 96 .).
También él
c ee que
en los
iejos
Li u i8kuo
esc uose
(ypaé i8
aka inés
Li uania
pa e
kilusiy
au o iy:
MazZ ydo,
Vilen o,
B e kino,
DaukSos y
k .) daznai
p iebal
pasapo e
s(ss) en
luga de 5
(p.ej.:
Sches as,-
,8eS as,
auks as‘,-
,,aukS as
isch eisk-
e*,
g yis ei8k-
é,
penukslas,
penuk8las-
‘) né a
cosa de
o og a -
ía, pe o y
e leindie-
an los
casos
penalmen-
e
menciona-
dos
(p. 99-100).
Daugelju -
iy lengua
y iné ojy
domino e
ebedomi-
na y y
auk& ai iy
Debeikiy
Snek os
a(6)
kamieno
daik a a -
dziy
ienaskai -
os
naudininko
galiiné -ai
(p z.,
aikai,, ai-
kui‘). Dél
sus kilmés
son
ski ingy
alquoniu.
Ch .
S angas
iSkelia
nue a
min j:
pues o
mené oje
Snek oje
neki ¢iuo -
as
d ibalsis
wo i s a
a, es
unasaskai-
os
bene icia -
io galiine -ai
él
conside a
su gida i8
senosios
lie u iy-la-
iy io
linksnio
i ongin-
és galiinés
*- oi (p. 70).
Ta iau
galiné -ai,
cuya
p ime a
sandas i§
ik ujy es
cuan o
educido
(=), según
Snek os
one inius
désnius
puede bi i
kilusi y i§
-wi, plg.
Sios
Snek os
múl iplesi-
skai os
a dininka
i‘ ai,,ho-
mb es y
unaaskai -
os
naudininka
wi ai,, y-
ui‘‘,
unaaskai -
os
localininka
u gai< u-
guj(e)>.
Ch .
S angas
ambién no
es á de
acue do
con la
ex endida
opinión de
que
lie u iy
lengua
plu iskai -
os loca i o
o mas
con -oses
son hechos
iS
mul iskai -
os
galininko
o mas y
pos pozici-
ones *en.
Tokia
opinié, esa,
ne eisinga
dél de lo,
que ya
anks iau
son
habusios
o mas
con -uosu.
18
pas a yjy
o mas,
g ama ica
au o iaus
eigimu,
según
ienaskai -
os loka i a
y
apa ecec-
es
mul iskai -
os
loka i as
con -wose.
Senesniyju
muchosisk-
ai os
loca i o
o mas
con -wosu
elemen o
uo omado
i§
muchosisk-
ai os
ilia i o
o mas
con
-uwosna (p.
186187). Dél
abajo
p esen a-
mos
a ski y
lie u iy del
idioma
duomeny
au en i8k-
umo, ju
in e p e -
aciones,
localizacio-
nes se
puede
deci y una
o a
c i ing
no aba.
An ai Salia
u kamieno
ienaskai -
os
kilmininko
galiinés
-aus
(sinaiis)
indicaoma
(p. 214) y
galiiné -iis
(s iniis),
que se
encuen -
a
anciizy
lingüís i-
co R.
Go joi8l-
eis ame
~
Bui ydZiy
Snek os
ap ase®.
Ta iau
pas a y-
jy me y
dialek ol-
oginiai
y inéji-
mai
galanés
-as no
con i mi-
no ni
Bui ydZi-
u, ni en
o os
lie u iy
de
Snek os.
G ei iau-
siai y R.
Go jo ja
es
noiksliai
uZ aSes
en luga
neaiSkiai
Bui ydZiy
Snek oje
a iamas
galiinés
-aus. 5 Z .
Z.
Zinke i i-
us, Li uiy
dialek ol-
ogija,
Vilnius,
1966, p.
95-96. ® R.
Gau hio ,
Le pa le
de
Bui idze,
Pa is, §
1903, 44. 7
Z . Z.
Zinke i i-
us, op.
ci ., p. 92.
192
Remdamasis
A.
Salio
suda y u
lie u iy
idiomas
a miy
Zemélapiu*,
g ama íc-
os au o ius
am ik y
a miniy
eiSkiniy
papli ima
indoda isai
p ecisame-
ne
n e.
An ai
en e ki y
i amy
ie y,
donde en
luga
ki iuo y
puedeininiy
balsiy
a,
e
supuama
o
(2),
é(e),
indica se
i
Alan a,
Gied ai iai
(p.
25).
I8
ik yjy
En es os
luga es
mené ie-
a,
e
ji igliecka
noaki e.
También i8lieka
saludii
i ap adziai
d iga siai am,
an, em, Smilgiy
apylinkéje (en
la g ama ica
se indica que
en
Gia jie
i s a
2m, em,
p.
85
—86).
An e
unaskai os
bene icia io
o ma
zmuégyn
(ko ek i os
klaida luga
de
Zmudgun),
ci adas
i
K.
Bigos
ax u,
pazymé a
K éda na
(p.
85).
I8
ik ujy
K.
Biga indica
que
a niSkiy
zemaiciy
unaaskai os
bene icia in-
ka 4mudgyn
a i in-
ka
K éda nos
Zmudgi,
Alsédziu,
Rie a o,
Salan y
Zmudgou.
Po que en
abajo
po
ildés
Zenklo
(~)
gene almen e
da dada
paga siui
j
li e a i ine
habla
anspono a
a miné
o ma, eso
zemaiciy
ienaskai os
naudininko
o mas g4,l6u
longéu
a k l6u,
140,
a,kéu al
169,
caso
necesi é y
170
anspone se
galui, ldngui,
d kliui, aikui,
pe o galuo,
ne
Iénguo,
a kliuo,
aikuo.
Aisca ais
casos en el
abajo más
impo an e
equalo las
co espondie-
n es no as
p esen adas
lie u iy
be
li e a u i in-
és de la
a
lengua, pe o
a minés
o mas, pyz. :
ne
ops ys
9
(li e a i inés
de idiomas
=ops us);
nace
7
(
=gim i),
gulbé
8
(=gulbé),
i ks as
109,
112
(=inks as),
laiskas
8,
63
(=Idiskas),
musé
97
(=misé). La
lec o a a
eces
puede algo
con undi
i
ig
i ai iy
dialek ologiniy
da by im u
pa yzdziy
nesu ienodin a
ansk ipcija
(pa yzdZiai
suelen
p esen a se
Sal inio
ansk ipcija).
Pasado aiSkiy
ko ek i os
klaidy, ku iy
i
posible bi y
neminé i.
né
Tagiau
algunas de
maziau
jy
mokanéius
indi iduales
bal y
lenguas
pueden
engaña ,
i
délesni
impo an e-
o
sasias
indica emo-
s: dzuole
298
(
=
diuole),
die ii is
3
(=diablo),
gdl a
141
(=
gdl qa),
k as élin
192
(=k as élin),
k iduse
204
(=k idusé),
mesi i
61
(=mels i),
Phios as
110,
360
(=phios as),
sajka
169
Saka),
s endidusis (=Saka
193
(
=s endidusis),
z é is
91
(=Zy é is).
Taisy inos
i
kai ku iy
ik iniy
a dy
o mas,
an ai ie y
a dy:
Alan u
25
(=
Alan a),
Anykséiai
181
(
=Anyksciai),
Die eniskis
478,
Die enixkis
479
(=Die eni-
skés),
Dubiniai
104
(=Dubingiai),
Ge éciai
70
Ge édiai),
Mosedis (=
207
Mosédis),
Musininkai (=Mosédis
86
(
=Musninkai),
Oniskis
99
(=Onuskis),
Pagi ai
86
(=
Pagi iai),
Pag amanciy
160
(
=
Pag aman¢io),
Pane ezys
85,
86,
125
(=Pane é-
zZys),
Pasilé
227
(
=
Pasilé),
S edasai
207,
302
(=
S édasai),
S éksna
471
(=
S ékéna),
S endionéliai
188
(=S endionéliai
i), S endionys
433
((S encionys),
Si in ai
4,
Si in o
110
(=Si in os),
Vei i zenai
194
(=
Vezi i énai),
Vendziogala
170
(=VandZiogala);
pe sonal a dz-
iy: Algiman
4
(=Algiman as),
DaukZa
231
(=
DaukSa),
G yna eckis
139
(=G ina eckis),
Mikolauskai é
168,
169,
478
(=Mikalausk-
ai é),
O ebski
207,
212
(=
O ebski),
Hoemueuns
5
(=Toemusu d).
Be
o, XIV
usiskosios
a.
o mas
Muxueauao
lie u iskasis
co espondi-
en e u é y
bi i
Minigaila,
0
noMinigailas
6,
plg.
S i igaila
(Weumpueauao)
5.
También
p isy
pe sonaly-
a dzio
Minnegayle
ikslesnis
lie u iSkas
equi alen-
e es
Min(i)gaila,
0
ne
Mangaila
4.
Dél i ai iy
p ieZas iy
g ama ika
i
pakliu es
joje i8likes
i
uno o o
smulkus
ne ikslumas
cuan o
nemazina
nepap as ai
né
k uopS iai
me odi8kai
io
ealizado o,
au o iaus
i
ilgy me y
es udiijino
abajo
cien í icin-
és
eik&més.
*
A chi um
Philologicum,
4,
Kaunas,
1933,
®
Z .
K.
Biiga,
Rink iniai
a8 ai,
I,
Vilnius,
1961,
p.
376.
13.
Bal y
i -sla y
kalby
ySiai
193
G ama ikos
p a a meje
kukliais
lie u iSkosios
a8 ijos
p adininko
M.
Maz ydo
Zodziais
di igiéndo-
i
se a la lec o a:
,,
abamana
usz gie
p ymkie .
Né a
dudaoés
que
Sis
Zymaus
no egy
cien í ico
del bal is o
oSkimas
iSsipildys
su
kaupu.
I8
de cada
página del
lib o el
lec o con
g an
su
dékingumu al
au o se
sien e, que
,,Lyginamoji
bal y kalby
g ama ika
es pesus
capi alinis
inaSas
i
i
Siy dieny
bal is ika
indoeu opeis ika.
i
‘
K.
Mo kiino
NAUJA
LITUVIAS
LABOS
GRAMATICA
A.
Senn,
Handbuch
de
li auischen (El lib o de manos de los li uanos)
Sp ache,
Bd.
I:
G amma ik,
Heidelbe g,
1966.
Ilga laika
i8 isos
uzsienio
kalbininky
ka os
mokési
lie u iy
kalbos
i8
A.
Leskyno
p epa ado del
líde ,
susidedan io
ch es oma ijos,
ik
umpos
g ama ikos
i
Zodyno.
Desde la
jo
apa ición
(1919
m.)
pasé ya casi
cincoasdeSim
me o.
Con el
a
iempo
ge okai
cambii o
ne
sólo
lie u iy
lengua
a8yba,
pe o
i
cuando
ku iy
o mas
a osena,
nepalygin i
i8augo
g oZiné bei
wissensch-
a iné
li e a ii a,
daugelis
0
one ikos,
mo ologí-
as bei
sin aksés
kKlausimu
ue
nuodugniai
iS y iné i.
Naujo,
iSsamaus
Li u iu
idioma del
je e
p epa imé
pasida é
bi inas.
Sio
abajo
émési
S eica yu
kilmés
kalbininkas
A.
Zenas
(Senn).
1957
m.
jis iSleido
,,Li uu iy
idioma
guía
Il-ja dali, po la cual
cons i uye i ai iy
lie u iy a8y ojy
ki iniy pa ink i
i8
suki éiuo i eks ai
komen a ais
lie u iy- okie iy-angly
kalby
i
su
i
Zodynu!.
1966
m.
apa eé
i
p ime oji,
más
impo an eji,
Sio ado o
pa e lie u iy
lengua
—
g ama ika.
Tai didziulis
puslapiy
495
eikalas, en
el cual
iSsamiai
ap aSy a
ac ualinés
lie u iy
lengua
oné ica,
mo ología
de muchos
g ama iniy
i
o mas
a osena.
Sios
g ama icos'
au o ,
p o eso de
la uni e sidad
de Pensil ania
A.
Zenas sus
abajos
bien zinó a
lie u iy
palbininkam.
Él es uno
ecien e-
men e
i§
Heidelbe ge
acab o
pe mi i
penkiy omy
,,Lie u iy
aSomosios
idiomas
Zodyno
suda y ojy
i
ka ienin -
u
elis,
abajando
an e
Sio
Zodyno
desde
mismo
jo
pe miso
p adzios.
Li uiy
habla él
in e isi
ya de
hace
iempo,
es i ies
en
Li uania dés es
Kauno
uni e si e e
oné ica
i
o os
habo y os
emas.
1929
m.
jis
pa asé
,,T umpa
lie u iy
idiomas
a
do éli**
des inada
uZsienie iams,
que deseen
p amoc i
lie u iy
idiomas.
RySiu
su
li uanis ika
A.
Zenas
nenu auké
i
éliau.
Él es pa aSes
muchos
a ículosniy
ki okiy da by
li uanis ikos,
i
bal is ikos
en gene al
compa amo-
sios
i
lingüo y os
cues iones,
úl imamen e
ac i amen e
o
pa icipa,
esolZian
bal y, sla u
ge many
seniausiy
elacioniy
p oblema.
i
Jo
nue oas
eikalas
a um
apibend ina
la gos años
ukusiy
li uanis iniy
s udijy
esul ados.
i
G ama ica
susideda
i§
deSim ies
daliy.
Pla i
i
u ininga es
ya la misma
p ime a
i adiné
pa e, en la
—
que,
—
b e amen e
apZ elgus
lie u iy
nau os
his o ia, se
discu en
lie u iy
luga de
habla bal y
kalby a pe
ySiai o as
cogniningas
lenguas.
i
su
Cia
au o ius
glaus ai
i$dés o su
concepción
bal y, sla y
ge many
kalbu
i
seniausiy
san ykiy
cues ioni-
mu.
Jo
c eo, aún
indoeu opie iy
bend ys és
pe iodo gale,
bal y.
sla y
i
ge many
pi m akams
in imes
comunicándo-
se en e sí,
su do
*
A. Senn,
Handbuch
de
li auischen El Lib o de los Li uanianos
Sp ache, II,
Heidelbe g,
que se encuen a en el dis i o de Heidelbe g, Alemania.
1957.
*
M.
Niede mann, Senn,
A.
B ende , Salys,
F.
Wo e buch de
A.
li auischen
Sch i sp ache,
Li auisch-Deu sch,
IV, Heidelbe g,
1934—1967.
*
A.
Senn,
Kleine
li auische (Klein li auische) es una de las p incipales ciudades de Li uania.
Sp achleh e,
Heidelbe g, que se encuen a en el dis i o de Heidelbe g, Alemania.
1929.
194