BR
SRP
I
BAe
A e
Sk
See.
o e
Soe
aa
Le.
TO
ViO-s
1)
SOR
MOK
SoU
OA
K
AD
BOM
Yo
A
REVENZIJOS
SVARBUS
INAS
|
BALTU
KALBOTYRA Il es
Ch , S ang,
S.
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen
Sp achen,
Oslo
—
Be gen
T omsé,
1966,
485
p.
Zymaus
no egy
p o esseu
du aduc eu
Ch .
S ango nomas
lie u iy
j
kalbo y os
bibliog aphija
j¢jo p esque
p ies
qua an desim
me y.
Idomu, que
pi ma son
eikSminga
li uanis inj
a ail
Sis
kalbininkas
commenéjo
la p emiè e
li es
lisu iskos
i inéjimu
—
bidamas
29
me y, il
iSleido
monog aphie
su
1547
m.
pa u ieuse
li e
,,Ca echismysa
p as y szadei*
sa
i
composa y o-
ja
M.
Maz yda.
Po
keliy
pendan
Ch .
S angas
ensemble
su
J.
Ge uliu
ap asé
ienq
Ry y
P isijos lie u iy
a me da éliau
iSleido s udio su
o
sla y bal y
eiksmazZodj*,
y inéjo Li uanie
didZiosios
KunigaikS ys és
aS inése
i
a o a
bal a usiy kalba,
gilinosi bal y sla y
kalby seniiusiujy
san ykiy
p oblema. Didz le
plus e , abejo,
égnan le plus
j
i
be
Ch .
S ango le
magasin
es
jo
de nie ju
me y
a ail
,,Lyginamoji
bal y kalby
g ama ika‘.
Sio magasinalo
didZiulé eikSmé
bal is ikai en
géné al
indoeu opeis ikai
i
de ien pa iculi
clai emen di
comp éhama,
appelan qu'à
i
Siol
unein ele
compa igi-
namaja
bal y kalby
g ama ika
é ai
la iy
kalbininko
J.
Endzelyno
Rygos
uni e si e e
skai y y
paskai y
pama u
iSleis a
ela i eme-
n nedidelé
li ega
,,Bal y
kalby gsai
o mes‘.
i
Donc
Ch .
S ango
g amma ique
de l'appa i ion
es impo an
j ykis
langueo y oje
an
héo iquemen-
, ick
p a ique
i
pozid iudauge-
liui ilologu,
besidomingiy
bal y langues
his oi e,
g amma ica
main enan
i
jy
se a
si
impé ia iamu
ado éliu.
Lyginamosios
bal y kalby
g ama ikos‘*
i ade
(p.
1-21)
Ch .
S angas
b iè emen
ca ac é ise ai
bal y des
langues,
indique a les
jy
appo s sla y
su
langues.
Labai_ la ciai
nuS ie iama
bal y
lie u iy,
la iy
i
seno és
p iisy
kalby
phone ique
(p.
22-174),
0
i8
mo phologies
—
ZodZiy
kai yba
(p.
175—482).
Zodziy da ybos
sin aksés
i
ques ions dans
le a ail
spécialemen
ne liés.
Aiskindan
bal y kalby
one iniy
mo ologiniy
eiskiniy
his o ijg e
i
aida, l'au eu
les compa e
co espondan-
s ki y
indoeu opie iy,
ypaé sla y,
kalby ac s.
Foné ique
su
chapi e il
n'a i e pas à
opé e
Pabal ijo
suomiy kalby
bal iskaisiais
skoliniais.
Ta¢iau dans
le li e,
comp endue,
p incipalem-
en
p ésen ée
ak inés en
blanc u langage
*
Ch .
S.
S ang,
Die
Sp ache
des
li auischen
Ka echismus
on
Ma ydas,
Oslo,
1929.
*
J. Ge ullis
i
Ch ,
S angas,
Li uiy
2 ejy
a mé
P iisuose,
Kaunas,
1933.
*
Ch .
S.
S ang,
Das
sla ische
und
bal ische (Les sla isches e les bal es) es un g oupe de pays eu opéens don l'un des p incipaux objec i s es la p o ec ion de l'en i onnemen .
Ve bum,
Oslo,
1942.
*
J.
Endzelins,
Bal u
langue
skanas
un
o mes,
Rigi,
1948
(lie u iskas
ansla ion:
J.
Endzelyna-
s, Bal y
kalby
sonsai
o mes,
i
Vilnius,
medZiago-
1957).
191
s,
assemb -
es i§
senyjy
aSy iniy
e i ai iy
ac ueliniy
Sal iniy.
Ypa
daznai
au o ius
se base
su
lie u iy
langues
données
e lie u iy
kalbininky
a auxis.
Il bien
Zinomi non
seulemen
A.
Ba anaus-
ko, K.
Jauniaus,
K. Bigos, J.
Jablonskio
e ki y
kalbininky
a aux,
mais e
pas a yjy
me y
lie u iy
kalbo y a
sa o
magasin
Ch .
S angas
ci eoja
plus
comme
d ideSim -
ies
a ybiniy
lie u iy
kalbininky
a aux.
Tan
phé iqueo-
s, ick
mo pholo-
gie
di is iues
andame
beaucoup
nouju
eiginiy.
T u h, pas
ous eux i8
ois
possible
d'accuse ,
a iau
beaucoup
jy son
o iginalum,
sans
abejo,
pa auks
e ki y
kalbininky
démesi,
o ce a
eux i
a ski us
bal y kalby
his ies
kKlausim-
us
paZii é i
neujai.
Sakysim,
jusqu Siol
né a
uneingos
nuomonés
dél lie u iy
§
appa adi-
mo i8 s po
balsiu 7, #.
K i i8kai
i e ines
Siuo
kKlausimu
esan ias
a is (J.
Endzelyno,
J.
O embsk-
io), Ch .
S angas
p é end
que
p iebalsio
§
p ésence
ZodZiuses
maisas,
ies(u )as,
aus d,
is i e s
ZodzZius-
es misé,
lpsé,
kidusiu es
non
seulemen
one iné,
mais aussi
dialek iné-
geog a i-
né
p oblème
(p. 96 .). Il
pense
aussi que
dans les
ieux
Li uani8k-
uo
scTuose
(ypaé i8
aka inés
Li uanie
pa ie
kilusiy
au o iy:
MazZ ydo,
Vilen o,
B e kino,
DaukSos
e k .)
daznai
p ie3
p iebal se
p oduisa-
n s(ss) au
lieu de 5
(p.x.:
Sches as,-
,8eS as,
auks as‘,-
,,aukS as
isch eisk-
e*,
g yis ei8-
ké
e luksla-
s,,penuk8l-
as‘) né a
ma iè e
d'o hog -
aphies,
mais e les
pennies
é aien
délimi ées
pou des
cas
(p. 99-100).
Daugelju -
iy langues
y iné ojy
domino e
ebedomi-
na y y
auk& ai iy
Debeikiy
Snek os
a(6)
kamieno
daik a a -
dziy
ienaskai -
os
naudininko
galiiné -ai
(p z.,
aikai,, ai-
kui‘). Dél
ses kilmés
son
ski ingy
nuomoniu.
Ch .
S angas
iSkelia
nou elle
min j:
puisque
men ioné -
oje
Snek oje
neki ¢iuo -
as
d ibalsis
wo i s a
a, c'es
uneaskai -
os
u ilisa eu
galiine -ai il
pense
appa ue i8
senosios
lie u iy-la-
iy io
linksnio
i ongin-
és galiinés
*- oi (p. 70).
Ta iau
galiné -ai,
don la
p emiè e
sandas i§
ik ujy
es
combien
édui (=),
selon
Snek os
phe inius
désnius
peu bi i
kilusi e i§
-wi, plg.
Sios
Snek os
plusieu si-
skai os
a dininka
i‘ ai,,hy -
ai e
uneaskai -
os
naudininka
wi ai,, y-
ui‘‘,
uneaskai -
os
localininka
u gai< u-
guj(e)>.
Ch .
S angas
n'es pas
non plus
d'acco d
a ec
l'opinion
épandue,
que
lie u iy
langues
plu iskai -
os loka i
o mes
a ec -uose
son
ai es iS
mul iskai -
os
galininko
o mes e
pos pozici-
jas *en.
Tokia
opinioné,
esa,
ne eisinga
dél de ce,
que déjà
anks iau
son
anciennes
o mes
a ec -uosu.
18
pas a yjy
o me,
g amma i-
kos
au o iaus
eigimu,
selon
uneiskai -
os
loka y a
e
appa aî
plusieu si-
skai os
loka y as
a ec
-wose.
Senesniyju
mul iskai -
os loca i
o mes
a ec -wosu
élémen uo
p isme i§
mul iskai -
os ilia i
o mes
a ec
-uwosna (p.
186187). Dél
a ail
p ésen éa-
my a ski y
lie u iy
kalbos
duomeny
au en i8k-
umo, ju
in e p e -
acijas,
lokaliza io-
ns peu
di e e une
au e
k i ing
no aba.
An ai Salia
u kamieno
ienaskai -
os
kilmininko
galiinés
-aus
(sinaiis)
indiqueoma
(p. 214) e
galiiné -iis
(s iniis),
qui se
ou e
du
anciizy
kalbinin-
ko R.
Go joi8l-
eis ame
~
Bui ydZiy
Snek os®
ap ase.
Ta iau
pas a y-
jy me y
dialek ol-
oginiai
y inéji-
mai
galanés
-as n'a
con i mi-
no ni
Bui ydZi-
u, ni dans
d'au es
lie u iy
langues
Snek os.
G ei iau-
siai e R.
Go jo ja
es
noniksliai
uZ aSes
au lieu
neaiSkiai
Bui ydZiy
Snek oje
a iamas
galiinés
-aus. 5 Z .
Z.
Zinke i i-
us,
Lie u iy
dialek ol-
ogija,
Vilnius,
1966, p.
95-96. ® R.
Gau hio ,
Le pa le
de
Bui idze,
Pa is, §
1903, 44. 7
Z . Z.
Zinke i i-
us, op.
ci ., p. 92.
192
Remplamasse
A.
Salio
suda y u
lie u iy
langues
a miy
Zemélapiu*,
g amma ik-
os au o ius
am ik y
a miniy
eiSkiniy
papli ima
indique
assez
ne
p éciséme-
n .
An ai
en e ki y
i amy
ie y, où
plu ô j
ki iuo y
ne
pou ezini-
niy balsiy
a,
e
p é end
o
(2),
é(e),
indique
i
Alan a,
Gied ai iai
(p.
25).
I8
ik yjy
Dans ces
end oi s
mené ie-
a,
e
ji igliecka
nepaki e.
Aussi i8lieka
sains
i ap adziai
d iga siai am,
an, em, Smilgiy
apylinkéje (
Dans la
g ammai e il
es indiqué que
en
Gia ils
i s a
2m, em,
p.
85
—86).
P ès
unaskai es
béné iciai e
o me
zmuégyn
(ko ek i os
klaida ie oj
Zmudgun),
ci ées
i
K.
Bigos
ax u,
pazymé a
K éda na
(p.
85).
I8
ik ujy
K.
Biga indique
que
a niSkiy
zemaiciy
uneaskai os
béné iciai e
4mudgyn
ma chin-
ka
K éda nos
Zmudgi,
Alsédziu,
Rie a o,
Salan y
Zmudgou.
Pa ce au
a ail
po
ildés
Zenklo
(~)
géné alemen
donnée
paga siu
j
li e a i ine
langue
ansponu a
a miné
o me, ce
zemaiciy
uneaskai os
naudininko
o mes g4,l6u
longéu
a k l6u,
140,
a,kéu dans ce
169,
cas au é y
anspone
170
galui, ldngui,
d kliui, aikui,
mais galuo,
Iénguo,
ne
a kliuo,
aikuo.
Ace ains cas
dans le a ail
plus
impo an
equalo les
ema ques
app op iées
p ésen ées
lie u iy
li e a u i in-
be
és langues,
mais a minés
a
o mes, pyz. :
ops ys
ne
9
(li e a i inés
langues
=ops us);
naî e
7
(
=gim i),
gulbé
8
(=gulbé),
i ks as
109,
112
(=inks as),
laiskas
8,
63
(=Idiskas),
musé
97
(=misé). La
lec ice
peu
pa ois
quelque
con use
i
ig
i ai iy
dialek ologiniy
da by im u
pa yzdziy
nesu ienodin a
ansk ipcija
(pa yzdZiai
géné alemen
p ésen és
Sal inio
ansk ipcija).
Passeiko aiSkiy
ko ek i os
klaidy, ku iy
i
possible bi y
neminé i.
né
Tagiau
ce aines
maziau
jy
mokanéius
isolés bal y
langues
peu en
ompe ,
délesni
i
impo an s-
asies
o
indiquons:
dzuole
298
(
=
diuole),
die ii is
3
(=dieu),
gdl a
141
(=
gdl qa),
k as élin
192
(=k as élin),
k iduse
204
(=k idusé),
mesi i
61
(=mels i),
Phios as
110,
360
(=phios as),
sajka
169
Saka),
s endidusis (=Saka)
193
(
=s endidusis),
z é is
91
(=Zy é is).
Taisy inos
i
kai ku iy
ik iniy
a dy
o mes,
an ai ie y
a dy:
Alan u
25
(=
Alan a),
Anykséiai
181
(
=Anyksciai),
Die eniskis
478,
Die enixkis
479
(=Die eni-
skés),
Dubiniai
104
(=Dubingiai),
Ge éciai
70
Ge édiai),
Mosedis (=
207
Mosédis),
Musininkai (=Mosédis
86
(
=Musninkai),
Oniskis
99
(=Onuskis),
Pagi ai
86
(=
Pagi iai),
Pag amanciy
160
(
=
Pag aman¢io),
Pane ezys
85,
86,
125
(=Pane é-
zZys),
Pasilé
227
(
=
Pasilé),
S edasai
207,
302
(=
S édasai),
S éksna
471
(=
S ékéna),
S endionéliai
188
(=S endionéliai
i), S endionys
433
((S encionys),
Si in ai
4,
Si in as
110
(=Si in os),
Vei i zenai
194
(=
Vezi i énai),
Vendziogala
170
(=VandZiogala);
pe sonn a dzi-
y: Algiman
4
(=Algiman as),
DaukZa
231
(=
DaukSa),
G yna eckis
139
(=G ina eckis),
Mikolauskai é
168,
169,
478
(=Mikalausk-
ai é),
O ebski
207,
212
(=
O ebski),
Hoemueuns
5
(=Toemusu d).
Be
o, XIV
usiskosios
a.
o mes
Muxueauao
Li uu iskas-
is
co espond-
men u é y
bi i
Minigaila,
0
neMinigailas
6,
plg.
S i igaila
(Weumpueauao) Ce n'es pas le cas.
5.
Aussi
p isy
pe sonny-
a dzio
Minnegayle
ikslesnis
li u iSkas
co espon-
dan es
Min(i)gaila,
0
ne
Mangaila
4.
Dél i ai iy
p ieZas iy
g ama ika
i
pakliu es
joje i8likes
i
un au e
smulkus
nonikslumas
combien
nemazina
nepap as ai
né
k uopS iai
me odi8kai
io
e ec ué o,
au o iaus
i
ilgy me y du
a ail
s udiijinio
scien i ique
eik&més.
*
A chi um
Philologicum,
4,
Kaunas,
1933,
®
Z .
K.
Biiga,
Rink iniai
a8 ai,
I,
Vilnius,
1961,
p.
376.
13.
Bal y
i -sla y
kalby
ySiai
193
G ama ikos
p a a méje
kukliais
lie u iSkosios
a8 ijos
p adininko
M.
Maz ydo
Zodziais
s'ad esse
i
au lec eu :
,, mana
a ail usz
gie
p ymkie .
Né a
dou eués
que
Sis
Zymaus
no egy
scien i iq-
ue bal is o
oSkimas
iSsipildys
su
kaupu.
I8
chaque page
du li e le
lec eu d'un
g and
dékingume à
su
l'au eu se
sen , que
,,Lyginamoji
bal y kalby
g amma i-
ka es
impo an
capi alinis
inaSas
i
i
Siy dieny
bal is ika
indoeu opeis ika.
i
‘
K.
Mo kiine
NAUJA
LIETUVIEU
LALBOS
GRAMATIQUE
A.
Senn,
Handbuch
de
li auischen (Senn, Handbuch de li auischen) es un manuel publié en Li uanie e publié au Royaume-Uni.
Sp ache,
Bd.
I:
G amma ik,
Heidelbe g,
1966.
Ilga laika
i8 isos
uzsienio
kalbininky
ka os
mokési
lie u iy
kalbos
i8
A.
Leskyno p épa é
du che ,
susidedan io
ch es oma ijos,
umpos
ik
g amma ikos
i
Zodyno.
Depuis
jo
l'appa i ion
(1919
m.)
passé déjà
p esque
cinqisdeSim
mé a.
Au cou s
a
du emps
ge okai
changi o
ne
seulemen
lie u iy
langues
a8yba,
mais quand
i
ku iy
o mes
a osena,
nepalygin i
i8augo
g oZiné e
moksliné
li e a ii a,
daugelis
phone os,
mo ologi-
0
es e
sin aksés
kKlausimu
é ai
nuodugniai
iS y iné i.
Noujo,
iSsamaus
Li u iu
langue
che o o
p épa imé
pasida é
bi inas.
Sio émési
de a ail
S eica yu
kilmés
kalbininkas
A.
Zenas
(Senn).
1957
m.
il iSleido
,,Li uu iy
langue
manuel
Il-ja dali, pa laquelle
cons i ue i ai iy
lie u iy a8y ojy
ki iniy pa ink i
i8
suki éiuo i eks ai
komen a ais
lie u iy- okie iy-angly
kalby
i
su
i
Zodynu!.
1966
m.
appa é
i
p emiè e,
impo an iss-
imoji, Sio
odo o pa ie
lie u iy
langue
—
g ama ika.
Ce didziulis
puslapiy
495
eikalas,
dans lequel
iSsamiai
ap aSy a
p ésen inés
lie u iy
langues
phoné ique,
mo ologie
de
nomb eux
i
g ama iniy
o me
a osena.
Sios
g amma iko-
s' au eu ,
p o esseu
de uni e si é
de Pennsyl anie
A.
Zenas ses
a aux es
bien zinom
lie u iy
pa biniks.
Il es un
écemm-
en
i§
Heidelbe ge
baig o
laisse
penkiy omy
,,Lie u iy
aSomosios
langues
Zodyno
suda y ojy
i
ka ienin -
u
elis,
a aillan
aup ès
Sio
Zodyno
depuis
même la
jo
pe missi-
on p adzios.
Li uiy
pa le il
s'imisi
déjà
long em-
ps, es
i en es
en
Li uanie dés es
Kauno
uni e si é
phoné ique
i
au es
pa lo y os
suje sus.
1929
m.
il pa asé
,,T umpa
lie u iy kalbos
do éli** es
a
des inée
uZsienie iums,
qui souhai en
p amoc i
lie u iy kalbos.
RySiu
su
li uanis ika
A.
Zenas
nenu auké
i
éliau.
Il es
pa aSes
beaucoup
d'a icniy
ki okiy da by
i
li uanis ikos,
bal is ikos
en géné al
compa a i a-
i
mosios
pa lo y os
ques ions,
ces de nie s
o
emps
ac i emen
pa icipe,
ésoZian
bal y, sla u
ge many
seniausiy
ela ioniy
i
p oblema.
Jo
nou eau
a ailas
a um
déc i end -
ina longus
années
ukusiy
li uanis iniy
s udijy
ésul a s.
i
G ama ika
consis e-
i§
da
deSim ies daliy.
Pla i
i
u ininga
es déjà la
même
p emiè e
i adiné
—
pa ie, dans
—
laquelle,
b iè emen
apZ elgus
lie u iy
nau os
is o ija,
abo deza
lie u iy
kalbos ie a
bal y kalby
a pe ySiai
au es
kininingues
langues.
i
su
Cia
au o ius
glaus ai
i$dés o
son
concep ion
bal y, sla y
ge many
i
kalbu
seniausiy
ela ioniy
ques ioni-
mu.
Jo
selon moi,
enco e
indoeu opie iy
bend ys és
pé iode gale,
bal y.
sla y
i
ge many
pi m akams
in imes
communiqua-
n an en e
eux, appa ado
*
A. Senn,
Handbuch
de
li auischen (Handbuch de li auischen) es un li e qui a é é publié en Li uanie e qui a é é publié en Li uanie.
Sp ache, II,
Heidelbe g,
qui es si ué à
1957.
*
M.
Niede mann, Senn,
A.
B ende , Salys,
F.
Wo e buch de
A.
li auischen
Sch i sp ache,
Li auisch-Deu sch,
IV, Heidelbe g, qui a
é é publié pa la
socié é allemande
Heidelbe g, a é é
publié pa la
socié é allemande Heidelbe g.
1934—1967.
*
A.
Senn,
Kleine
li auische
Sp achleh e,
Heidelbe g, qui es si ué dans la égion de Heidelbe g,
1929.
194