BR
SRP
I
BAe
A e
Sk
See.
o e
Soe
aa
Le.
TO
ViO-s
1)
SOR
MOK
SoU
OA
K
AD
BOM
Yo
A
RECENZIJOS
SVARBUS
INASAS
|
BALTU
KALBOTYRA
Ch ,
S.
S ang,
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen
Sp achen,
Oslo
—
Be gen
—T omsé,
1966,
485
p.
Zymaus
no egy
kalbininko
p o eso iaus
Ch .
S ango
a das
j
lie u iy
kalbo-
y os
bibliog a ija
j¢jo
be eik
p ies
ke u iasdesim
me y.
Idomu,
kad
pi ma
sa o
eikSminga
li uanis inj
da ba
Sis
kalbininkas
p adéjo
pi mosios
lie u iskos
knygos
y inéjimu
—
bidamas
29
me y,
jis
iSleido
monog a ija
apie
1547
m.
pasi odziusia
knyga
,,Ca echismysa
p as y
szadei*
i
jos
suda y oja
M.
Maz yda’.
Po
keliy
me u
Ch .
S angas
ka u
su
J.
Ge uliu
ap asé
ienq
Ry y
P isijos
lie u iy
a me®,
o
da
éliau
iSleido
s udija
apie
sla y
i
bal y
eiksmazZodj*,
y inéjo Lie u os
didZiosios
KunigaikS ys és
aS inése
a o a
bal a usiy
kalba,
gilinosi
j
bal y
i
sla y
kalby
seniiusiujy
san ykiy
p oblema.
Didziausias
i ,
be
abejo,
eik’mingiausias
Ch .
S ango
eikalas
y a
jo
pas a uju
me y
da bas
,,Lyginamoji
bal y
kalby
g ama ika‘.
Sio
eikalo
didZiulé
eikSmé
bal is ikai
i
apsk i ai
indoeu opeis ikai
ampa
ypa
aki aizdi
i
sup an ama,
p i-
siminus,
kad
iki
Siol
ienin ele
lyginamaja
bal y
kalby
g ama ika
bu o
la iy
kal-
bininko
J.
Endzelyno
Rygos
uni e si e e
skai y y
paskai y
pama u
iSleis a
palygin i
nedidelé
knyga
,,Bal y
kalby
ga sai
i
o mos‘.
Taigi
Ch .
S ango
g ama ikos
pasi odymas
y a
s a bus
j ykis
kalbo y oje
iek
eo iniu,
ick
i
p ak iniu
pozid-
iu—daugeliui
ilologu,
besidomingiy
bal y
kalbomis
i
jy
is o ija,
si
g ama ika
da-
ba
bus
nepakei iamu
ado éliu.
»Lyginamosios
bal y
kalby
g ama ikos‘*
i ade
(p.
1-21)
Ch .
S angas
umpai
cha ak e izuoja
bal y
kalbas,
nu odo
jy
san yki
su
sla y
kalbomis.
Labai_
placiai
nuS ie iama
bal y
—lie u iy,
la iy
i
seno és
p iisy
—kalby
one ika
(p.
22-174),
0
i8
mo ologijos
—
ZodZiy
kai yba
(p.
175—482).
Zodziy
da ybos
i
sin aksés
klau-
simai
da be
specialiai
nelie iami.
Aiskindamas
bal y
kalby
one iniy
i
mo ologiniy
eiskiniy
is o ijg
bei
aida,
au o ius
juos
lygina
su
a i inkamais
ki y
indoeu opie iy,
ypaé
sla y,
kalby
ak ais.
Fone ikos
sky iuje
jis
ne e ai
ope uoja
Pabal ijo
suomiy
kalby
bal iskaisiais
skoli-
niais.
Ta¢iau
knygoje,
sup an ama,
daugiausia
pa eikiama
ak inés
bal u
kalbu
*
Ch .
S.
S ang,
Die
Sp ache
des
li auischen
Ka echismus
on
Ma ydas,
Oslo,
1929.
*
J.Ge ullis
i
Ch ,
S ang’as,
Lie u iy
2 ejy
a mé
P iisuose,
Kaunas,
1933.
*
Ch .
S.
S ang,
Das
sla ische
und
bal ische
Ve bum,
Oslo,
1942.
*
J.
Endzelins,
Bal u
alodu
skanas
un
o mas,
Rigi,
1948
(lie u iskas
e imas:
J.
Endze-
lynas,
Bal y
kalby
ga sai
i
o mos,
Vilnius,
1957).
191
medZiagos,
su ink os
i§
senyjy
aSy iniy
i
i ai iy
daba iniy
Sal iniy.
Ypa
daznai
au o ius
emiasi
lie u iy
kalbos
duomenimis
i
lie u iy
kalbininky
da bais.
Jam
ge-
ai
Zinomi
ne
ik
A.
Ba anausko,
K.
Jauniaus,
K.
Bigos,
J.
Jablonskio
i
ki y
kal-
bininky
da bai,
be
i
pas a yjy
me y
lie u iy
kalbo y a
—
sa o
eikale
Ch .
S an-
gas
ci uoja
daugiau
kaip
d ideSim ies
a ybiniy
lie u iy
kalbininky
da bus.
Tiek
one ikos,
ick
mo ologijos
sky iuose
andame
daug
nauju
eiginiy.
Tiesa,
ne
isiems
jiems
i8
ka o
galima
p i a i,
a iau
daugelis
jy
sa o
o iginalumu,
be
abejo,
pa auks
i
ki y
kalbininky
démesi,
p i e s
juos
i
a ski us
bal y
kalby
is o i-
jos
kKlausimus
paZii é i
naujai.
Sakysim,
iki
Siol
né a
ieningos
nuomonés
dél
lie u iy
§
a si adimo
i8
s
po
bal-
siu
7,
#.
K i i8kai
i e ines
Siuo
kKlausimu
esan ias
nuomones
(J.
Endzelyno,
J.
O -
embskio),
Ch .
S angas
eigia,
kad
p iebalsio
§
bu imas
ZodZiuose
maisas,
ies(u
)as,
aus d,
is i
i
s
ZodzZiuose
misé,
lpsé,
kidusiu
y a
ne
ik ai
one iné,
be
i
dialek iné-
geog a iné
p oblema
(p.
96
.).
Taip
pa
jis
mano,
kad
senuosiuose
lie u i8kuose
aS uose
(ypaé
i8
aka inés
Lie u os
dalies
kilusiy
au o iy:
MazZ ydo,
Vilen o,
B e -
kino,
DaukSos
i
k .)
daznai
p ie3
p iebalsius
pasi aikan is
s(ss)
ie oj
5
(p z.:
Sches as
,,8eS as“,
auks as
,,aukS as‘,
isch eiske
,,is ei8ké*,
penukslas
,,penuk8las‘‘)
né a
g ynai
o og a ijos
dalykas,
be
i
a spindi
ski ingai
miné ais
a ejais
a a
£
(p.
99-100).
Daugelj
lie u iy
kalbos
y iné ojy
domino
i
ebedomina
y y
auk& ai iy
De-
beikiy
Snek os
a(6)
kamieno
daik a a dziy
ienaskai os
naudininko
galiiné
-ai
(p z.,
aikai
,, aikui‘).
Dél
jos
kilmés
y a
ski ingy
nuomoniu.
Ch .
S angas
iSkelia
nauja
min j:
kadangi
miné oje
Snek oje
neki ¢iuo as
d ibalsis
wo
i s a
a,
ai
ie-
naskai os
naudininko
galiine
-ai
jis
laiko
a si adusia
i8
senosios
lie u iy-la iy
io
linksnio
i onginés
galiinés
*- oi
(p.
70).
Ta iau
galiné
-ai,
ku ios
pi masis
san-
das
i§
ik ujy
y a
kiek
edukuo as
(=«),
pagal
Snek os
one inius
désnius
gali
bi i
kilusi
i
i§
-wi,
plg.
Sios
Snek os
daugiskai os
a dininka
i‘ ai
,, y ai
i
iena-
skai os
naudininka
wi ai
,, y ui‘‘,
ienaskai os
ie ininka
u gai< u guj(e)>.
Ch .
S angas
aip
pa
nesu inka
su
papli usia
nuomone,
kad
lie u iy
kalbos
daugiskai os
loka y o
o mos
su
-uose
y a
pada y os
iS
daugiskai os
galininko
o -
my
i
pos pozicijos
*en.
Tokia
nuomoné,
esa,
ne eisinga
dél
o,
kad
jau
anks iau
y a
bu usios
o mos
su
-uosu.
18
pas a yjy
o my,
g ama ikos
au o iaus
eigimu,
pagal
ienaskai os
loka y a
i
a si ades
daugiskai os
loka y as
su
-wose.
Senesniyju
daugiskai os
loka y o
o my
su
-wosu
elemen as
uo
paim as
i§
daugiskai os
ilia-
y o
o my
su
-uwosna
(p.
186—187).
Dél
da be
pa eikiamy
a ski y
lie u iy
kalbos
duomeny
au en i8kumo,
ju
in e -
p e acijos,
lokalizacijos
galima
pasaky i
i
iena
ki a
k i ing
pas aba.
An ai
Salia
u
kamieno
ienaskai os
kilmininko
galiinés
-aus
(sinaiis)
nu odoma
(p.
214)
i
galiiné
-iis
(s iniis),
ku i
andama
p anciizy
kalbininko
R.
Go joi8leis ame
~
Bui ydZiy
Snek os
ap ase®.
Ta iau
pas a yjy
me y
dialek ologiniai
y inéjimai
ga-
lanés
-as
nepa i ino
nei
Bui ydZiu,
nei
ki ose
lie u iy
kalbos
Snek ose.
G ei iau-
siai
i
R.
Go jo
ja
y a
ne iksliai
uZ aSes
ie oj
neaiSkiai
Bui ydZiy
Snek oje
a iamos
galiinés
-aus’.
5
Z .
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius,
1966,
p.
95-96.
®
R.Gau hio ,
Le
pa le
de
Bui idze,
Pa is,
1903,
§
44.
7
Z .
Z.
Zinke i ius,
op.
ci .,
p.
92.
192
Remdamasis
A.
Salio
suda y u
lie u iy
kalbos
a miy
Zemélapiu*,
g ama ikos
au o ius
am
ik y
a miniy
eiSkiniy
papli ima
nu odo
ne
isai
iksliai.
An ai
a p
ki y
gy enamy
ie y,
ku
ie oj
ki iuo y
negaliininiy
balsiy
a,
e
a iama
o
(2),
é(e),
nu odoma
i
Alan a,
Gied ai iai
(p.
25).
I8
ik yjy
Siose
ie ose
miné ieji
a,
e
igliecka
nepaki e.
Taip
pa
i8lieka
s eiki
i ap adziai
d iga siai
am,
an,
em,
en
Smil-
giy
apylinkéje
(g ama ikoje
nu ody a,
kad
Gia
jie
i s a
2m,
em,
p.
85
—86).
P ie
ienaskai os
naudininko
o mos
zmuégyn
(ko ek i os
klaida
ie oj
Zmud-
gun),
ci uojamos
i
K.
Bigos
ax u,
pazymé a
K éda na
(p.
85).
I8
ik ujy
K.
Biga
nu odo,
kad
a niSkiy
zemaiciy
ienaskai os
naudininka
4mudgyn
a i in-
ka
K éda nos
Zmudgi,
Alsédziu,
Rie a o,
Salan y
Zmudgou’.
Kadangi
da be
po
ildés
Zenklo
(~)
pap as ai
duodama
paga siui
j
li e a i ine
kalba
ansponuo a
a miné
o ma,
ai
zemaiciy
ienaskai os
naudininko
o mas
g4,l6u
140,
longéu
169,
a k l’6u,
a,kéu
170
okiu
a eju
eiké y
ansponuo i
ne
galui,
ldngui,
d kliui,
aikui,
be
galuo,
Iénguo,
a kliuo,
aikuo.
A ski ais
a ejais
da be
be
s a besnio
eikalo
a
a i inkamos
pas abos
pa eikiamos
ne
lie u iy
li e a i inés
kalbos,
be
a minés
o mos,
pyz.:
ops ys
9
(li e a i inés
kalbos
=ops us);
gim i
7
(
=gim i),
gulbé
8
(=gulbé),
i ks as
109,
112
(=inks as),
laiskas
8,
63
(=Idiskas),
musé
97
(=misé).
Skai y oja
ka ais
gali
kiek
painio i
i
ig
i ai iy
dialek ologiniy
da by
im u
pa-
yzdziy
nesu ienodin a
ansk ipcija
(pa yzdZiai
pap as ai
pa eikiami
Sal inio
ansk ipcija).
Pasi aiko
i
aiSkiy
ko ek i os
klaidy,
ku iy
galima
bi y
né
neminé i.
Tagiau
kai
ku ios
jy
maziau
mokanéius
a ski as
bal y
kalbas
gali
i
klaidin i,
dél
o
s a -
besniasias
nu odysime:
dzuole
298
(
=
diuole),
die ii is
3
(=die ilis),
gdl a
141
(=
gdl qa),
k as élin
192
(=k as élin),
k iduse
204
(=k idusé),
mesi i
61
(=mels i),
Phios as
110,
360
(=phios as),
sajka
169
(=Saka),
s endidusis
193
(
=s endidusis),
z é is
91
(=Zy é is).
Taisy inos
i
kai
ku iy
ik iniy
a dy
o mos,
an ai
ie y
a dy:
Alan u
25
(=
Alan a),
Anykséiai
181
(
=Anyksciai),
Die eniskis
478,
Die enixkis
479
(=Die-
eniskés),
Dubiniai
104
(=Dubingiai),
Ge éciai
70
(=Ge édiai),
Mosedis
207
(=Mosédis),
Musininkai
86
(
=Musninkai),
Oniskis
99
(=Onuskis),
Pagi ai
86
(=
Pagi iai),
Pag amanciy
160
(
=
Pag aman¢io),
Pane ezys
85,
86,
125
(=Pane-
ézZys),
Pasilé
227
(
=
Pasilé),
S edasai
207,
302
(=
S édasai),
S éksna
471
(=
S éké-
na),
S endionéliai
188
(=S endionéliai
i),
S endionys
433
(=S encionys),
Si in-
ai
4,
Si in as
110
(=Si in os),
Vei i zenai
194
(=
Vei i zénai),
Vendziogala
170
(=VandZiogala);
asmen a dziy:
Algiman
4
(=Algiman as),
DaukZa
231
(=
DaukSa),
G yna eckis
139
(=G ina eckis),
Mikolauskai é
168,
169,
478
(=Mi-
kalauskai é),
O ebski
207,
212
(=
O ebski),
Hoemueuns
5
(=Toemusu d).
Be
o,
XIV
a.
usiskosios
o mos
Muxueauao
lie u iskasis
a i ikmuo
u é y
bi i
Minigaila,
0
neMinigailas
6,
plg.
S i igaila
(Weumpueauao)
5.
Taip
pa
p isy
asmenya -
dzio
Minnegayle
ikslesnis
lie u iSkas
a i ikmuo
y a
Min(i)gaila,
0
ne
Mangaila
4.
Dél
i ai iy
p ieZas iy
i
g ama ika
pakliu es
i
joje
i8likes
ienas
ki as
smulkus
ne ikslumas
né
kiek
nemazina
io
nepap as ai
k uopS iai
i
me odi8kai
a lik o,
au o iaus
ilgy
me y
s udijinio
da bo
mokslinés
eik&més.
*
A chi um
Philologicum,
4,
Kaunas,
1933,
®
Z .
K.
Biiga,
Rink iniai
a8 ai,
I,
Vilnius,
1961,
p.
376.
13.
Bal y
i -sla y
kalby
ySiai
193
G ama ikos
p a a méje
kukliais
lie u iSkosios
a8 ijos
p adininko
M.
Maz ydo
Zodziais
k eipiamasi
i
skai y oja:
,,mana
da ba
usz
gie
p ymkie “.
Né a
abejonés,
kad
Sis
Zymaus
no egy
mokslininko
bal is o
oSkimas
iSsipildys
su
kaupu.
I8
kiek-
ieno
knygos
puslapio
skai y ojas
su
dideliu
dékingumu
au o iui
jau ia,
kad
,,Ly-
ginamoji
bal y
kalby
g ama ika“
y a
s a us
i
kapi alinis
inaSas
i
Siy
dieny
bal-
is ika
i
indoeu opeis ika.
‘
K.
Mo kiinas
NAUJA
LIETUVIU
KALBOS
GRAMATIKA
A.
Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache,
Bd.
I:
G amma ik,
Heidelbe g,
1966.
Ilga
laika
i8 isos
uzsienio
kalbininky
ka os
mokési
lie u iy
kalbos
i8
A.
Les-
kyno
pa eng o
ado o,
susidedan io
ik
ch es oma ijos,
umpos
g ama ikos
i
Zo-
dyno.
Nuo
jo
pasi odymo
(1919
m.)
p aéjo
jau
be eik
penkiasdeSim
me y.
Pe
a
laika
ge okai
paki o
ne
ik
lie u iy
kalbos
a8yba,
be
i
kai
ku iy
o my
a -
osena,
nepalygin i
i8augo
g oZiné
bei
moksliné
li e a ii a,
0
daugelis
one ikos,
mo -
ologijos
bei
sin aksés
kKlausimu
bu o
nuodugniai
iS y iné i.
Naujo,
iSsamaus
lie u-
iu
kalbos
ado o
pa engimas
pasida é
bi inas.
Sio
da bo
émési
S eica yu
kilmés
kalbininkas
A.
Zenas
(Senn).
1957
m.
jis
iSleido
,,Lie u iy
kalbos
ado o“
Il-ja
dali,
ku ia
suda o
i8
i ai iy
lie u iy
a8y ojy
ki iniy
pa ink i
i
suki éiuo i
eks ai
su
komen a ais
i
lie u iy- okie iy-angly
kalby
Zodynu!.
1966
m.
pasi odé
i
pi -
moji,
s a biausioji,
Sio
ado o
dalis
—
lie u iy
kalbos
g ama ika.
Tai
didziulis
495
puslapiy
eikalas,
ku iame
iSsamiai
ap aSy a
daba inés
lie u iy
kalbos
one-
ika,
mo ologija
i
daugelio
g ama iniy
o my
a osena.
Sios
g ama ikos'
au o ius,
Pensil anijos
uni e si e o
p o eso ius
A.
Zenas
sa o
da bais
ge ai
zinomas
lie u iy
kalbininkams.
Jis
y a
ienas
i§
neseniai
Heidelbe ge
baig o
leis i
penkiy
omy
,,Lie u iy
aSomosios
kalbos
Zodyno“
suda y ojy
i
ka -
u
ienin elis,
di ban is
p ie
Sio
Zodyno
nuo
pa
jo
leidimo
p adzios.
Lie u iy
kalba
jis
domisi
jau
seniai,
y a
gy enes
Lie u oje,
dés es
Kauno
uni e si e e
one ika
i
ki us
kalbo y os
dalykus.
1929
m.
jis
pa asé
,,T umpa
lie u iy
kalbos
a
do éli**
ski a
uZsienie iams,
no in iems
p amok i
lie u iy
kalbos.
RySiu
su
li uanis ika
A.
Zenas
nenu auké
i
éliau.
Jis
y a
pa aSes
daug
s aipsniy
i
ki okiy
da by
li uanis ikos,
bal is ikos
i
apsk i ai
lyginamosios
kalbo y os
klausimais,
o
pas a-
uoju
me u
ak y iai
daly auja,
sp endZian
bal y,
sla u
i
ge many
seniausiy
san y-
kiy
p oblema.
Jo
naujasis
eikalas
a um
apibend ina
ilgus
me us
ukusiy
li uanis-
iniy
s udijy
ezul a us.
i
G ama ika
susideda
i§
deSim ies
daliy.
Pla i
i
u ininga
y a
jau
pa i
pi moji
—
i adiné
—
dalis,
ku ioje,
umpai
apZ elgus
lie u iy
au os
is o ija,
ap a iama
lie u iy
kalbos
ie a
bal y
kalby
a pe
i
ySiai
su
ki omis
giminingomis
kalbomis.
Cia
au o ius
glaus ai
i$dés o
sa o
koncepcija
bal y,
sla y
i
ge many
kalbu
seniausiy
san ykiy
klausimu.
Jo
manymu,
da
indoeu opie iy
bend ys és
laiko a pio
gale,
bal y.
sla y
i
ge many
pi m akams
a imai
bend aujan
a pusa yje,
a si ado
*
A.Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache,
II,
Heidelbe g,
1957.
*
M.
Niede mann,
A.
Senn,
F.
B ende ,
A.
Salys,
Wo e buch
de
li auischen
Sch i -
sp ache,
Li auisch-Deu sch,
I—V,
Heidelbe g,
1934—1967.
*
A.
Senn,
Kleine
li auische
Sp achleh e,
Heidelbe g,
1929.
194