Svarbus įnašas į baltų kalbotyrą

BR SRP I BAe A e Sk See. o e Soe aa Le. TO ViO-s 1) SOR MOK SoU OA K AD BOM Yo A RECENZIJOS SVARBUS INASAS | BALTU KALBOTYRA Ch , S. S ang, Ve gleichende G amma ik de bal ischen Sp achen, Oslo — Be gen —T omsé, 1966, 485 p. Zymaus no egy kalbininko p o eso iaus Ch . S ango a das j lie u iy kalbo- y os bibliog a ija j¢jo be eik p ies ke u iasdesim me y. Idomu, kad pi ma sa o eikSminga li uanis inj da ba Sis kalbininkas p adéjo pi mosios lie u iskos knygos y inéjimu — bidamas 29 me y, jis iSleido monog a ija apie 1547 m. pasi odziusia knyga ,,Ca echismysa p as y szadei* i jos suda y oja M. Maz yda’. Po keliy me u Ch . S angas ka u su J. Ge uliu ap asé ienq Ry y P isijos lie u iy a me®, o da éliau iSleido s udija apie sla y i bal y eiksmazZodj*, y inéjo Lie u os didZiosios KunigaikS ys és aS inése a o a bal a usiy kalba, gilinosi j bal y i sla y kalby seniiusiujy san ykiy p oblema. Didziausias i , be abejo, eik’mingiausias Ch . S ango eikalas y a jo pas a uju me y da bas ,,Lyginamoji bal y kalby g ama ika‘. Sio eikalo didZiulé eikSmé bal is ikai i apsk i ai indoeu opeis ikai ampa ypa aki aizdi i sup an ama, p i- siminus, kad iki Siol ienin ele lyginamaja bal y kalby g ama ika bu o la iy kal- bininko J. Endzelyno Rygos uni e si e e skai y y paskai y pama u iSleis a palygin i nedidelé knyga ,,Bal y kalby ga sai i o mos‘. Taigi Ch . S ango g ama ikos pasi odymas y a s a bus j ykis kalbo y oje iek eo iniu, ick i p ak iniu pozid- iu—daugeliui ilologu, besidomingiy bal y kalbomis i jy is o ija, si g ama ika da- ba bus nepakei iamu ado éliu. »Lyginamosios bal y kalby g ama ikos‘* i ade (p. 1-21) Ch . S angas umpai cha ak e izuoja bal y kalbas, nu odo jy san yki su sla y kalbomis. Labai_ placiai nuS ie iama bal y —lie u iy, la iy i seno és p iisy —kalby one ika (p. 22-174), 0 i8 mo ologijos — ZodZiy kai yba (p. 175—482). Zodziy da ybos i sin aksés klau- simai da be specialiai nelie iami. Aiskindamas bal y kalby one iniy i mo ologiniy eiskiniy is o ijg bei aida, au o ius juos lygina su a i inkamais ki y indoeu opie iy, ypaé sla y, kalby ak ais. Fone ikos sky iuje jis ne e ai ope uoja Pabal ijo suomiy kalby bal iskaisiais skoli- niais. Ta¢iau knygoje, sup an ama, daugiausia pa eikiama ak inés bal u kalbu * Ch . S. S ang, Die Sp ache des li auischen Ka echismus on Ma ydas, Oslo, 1929. * J.Ge ullis i Ch , S ang’as, Lie u iy 2 ejy a mé P iisuose, Kaunas, 1933. * Ch . S. S ang, Das sla ische und bal ische Ve bum, Oslo, 1942. * J. Endzelins, Bal u alodu skanas un o mas, Rigi, 1948 (lie u iskas e imas: J. Endze- lynas, Bal y kalby ga sai i o mos, Vilnius, 1957). 191 medZiagos, su ink os i§ senyjy aSy iniy i i ai iy daba iniy Sal iniy. Ypa daznai au o ius emiasi lie u iy kalbos duomenimis i lie u iy kalbininky da bais. Jam ge- ai Zinomi ne ik A. Ba anausko, K. Jauniaus, K. Bigos, J. Jablonskio i ki y kal- bininky da bai, be i pas a yjy me y lie u iy kalbo y a — sa o eikale Ch . S an- gas ci uoja daugiau kaip d ideSim ies a ybiniy lie u iy kalbininky da bus. Tiek one ikos, ick mo ologijos sky iuose andame daug nauju eiginiy. Tiesa, ne isiems jiems i8 ka o galima p i a i, a iau daugelis jy sa o o iginalumu, be abejo, pa auks i ki y kalbininky démesi, p i e s juos i a ski us bal y kalby is o i- jos kKlausimus paZii é i naujai. Sakysim, iki Siol né a ieningos nuomonés dél lie u iy § a si adimo i8 s po bal- siu 7, #. K i i8kai i e ines Siuo kKlausimu esan ias nuomones (J. Endzelyno, J. O - embskio), Ch . S angas eigia, kad p iebalsio § bu imas ZodZiuose maisas, ies(u )as, aus d, is i i s ZodzZiuose misé, lpsé, kidusiu y a ne ik ai one iné, be i dialek iné- geog a iné p oblema (p. 96 .). Taip pa jis mano, kad senuosiuose lie u i8kuose aS uose (ypaé i8 aka inés Lie u os dalies kilusiy au o iy: MazZ ydo, Vilen o, B e - kino, DaukSos i k .) daznai p ie3 p iebalsius pasi aikan is s(ss) ie oj 5 (p z.: Sches as ,,8eS as“, auks as ,,aukS as‘, isch eiske ,,is ei8ké*, penukslas ,,penuk8las‘‘) né a g ynai o og a ijos dalykas, be i a spindi ski ingai miné ais a ejais a a £ (p. 99-100). Daugelj lie u iy kalbos y iné ojy domino i ebedomina y y auk& ai iy De- beikiy Snek os a(6) kamieno daik a a dziy ienaskai os naudininko galiiné -ai (p z., aikai ,, aikui‘). Dél jos kilmés y a ski ingy nuomoniu. Ch . S angas iSkelia nauja min j: kadangi miné oje Snek oje neki ¢iuo as d ibalsis wo i s a a, ai ie- naskai os naudininko galiine -ai jis laiko a si adusia i8 senosios lie u iy-la iy io linksnio i onginés galiinés *- oi (p. 70). Ta iau galiné -ai, ku ios pi masis san- das i§ ik ujy y a kiek edukuo as (=«), pagal Snek os one inius désnius gali bi i kilusi i i§ -wi, plg. Sios Snek os daugiskai os a dininka i‘ ai ,, y ai i iena- skai os naudininka wi ai ,, y ui‘‘, ienaskai os ie ininka u gai< u guj(e)>. Ch . S angas aip pa nesu inka su papli usia nuomone, kad lie u iy kalbos daugiskai os loka y o o mos su -uose y a pada y os iS daugiskai os galininko o - my i pos pozicijos *en. Tokia nuomoné, esa, ne eisinga dél o, kad jau anks iau y a bu usios o mos su -uosu. 18 pas a yjy o my, g ama ikos au o iaus eigimu, pagal ienaskai os loka y a i a si ades daugiskai os loka y as su -wose. Senesniyju daugiskai os loka y o o my su -wosu elemen as uo paim as i§ daugiskai os ilia- y o o my su -uwosna (p. 186—187). Dél da be pa eikiamy a ski y lie u iy kalbos duomeny au en i8kumo, ju in e - p e acijos, lokalizacijos galima pasaky i i iena ki a k i ing pas aba. An ai Salia u kamieno ienaskai os kilmininko galiinés -aus (sinaiis) nu odoma (p. 214) i galiiné -iis (s iniis), ku i andama p anciizy kalbininko R. Go joi8leis ame ~ Bui ydZiy Snek os ap ase®. Ta iau pas a yjy me y dialek ologiniai y inéjimai ga- lanés -as nepa i ino nei Bui ydZiu, nei ki ose lie u iy kalbos Snek ose. G ei iau- siai i R. Go jo ja y a ne iksliai uZ aSes ie oj neaiSkiai Bui ydZiy Snek oje a iamos galiinés -aus’. 5 Z . Z. Zinke i ius, Lie u iy dialek ologija, Vilnius, 1966, p. 95-96. ® R.Gau hio , Le pa le de Bui idze, Pa is, 1903, § 44. 7 Z . Z. Zinke i ius, op. ci ., p. 92. 192 Remdamasis A. Salio suda y u lie u iy kalbos a miy Zemélapiu*, g ama ikos au o ius am ik y a miniy eiSkiniy papli ima nu odo ne isai iksliai. An ai a p ki y gy enamy ie y, ku ie oj ki iuo y negaliininiy balsiy a, e a iama o (2), é(e), nu odoma i Alan a, Gied ai iai (p. 25). I8 ik yjy Siose ie ose miné ieji a, e igliecka nepaki e. Taip pa i8lieka s eiki i ap adziai d iga siai am, an, em, en Smil- giy apylinkéje (g ama ikoje nu ody a, kad Gia jie i s a 2m, em, p. 85 —86). P ie ienaskai os naudininko o mos zmuégyn (ko ek i os klaida ie oj Zmud- gun), ci uojamos i K. Bigos ax u, pazymé a K éda na (p. 85). I8 ik ujy K. Biga nu odo, kad a niSkiy zemaiciy ienaskai os naudininka 4mudgyn a i in- ka K éda nos Zmudgi, Alsédziu, Rie a o, Salan y Zmudgou’. Kadangi da be po ildés Zenklo (~) pap as ai duodama paga siui j li e a i ine kalba ansponuo a a miné o ma, ai zemaiciy ienaskai os naudininko o mas g4,l6u 140, longéu 169, a k l’6u, a,kéu 170 okiu a eju eiké y ansponuo i ne galui, ldngui, d kliui, aikui, be galuo, Iénguo, a kliuo, aikuo. A ski ais a ejais da be be s a besnio eikalo a a i inkamos pas abos pa eikiamos ne lie u iy li e a i inés kalbos, be a minés o mos, pyz.: ops ys 9 (li e a i inés kalbos =ops us); gim i 7 ( =gim i), gulbé 8 (=gulbé), i ks as 109, 112 (=inks as), laiskas 8, 63 (=Idiskas), musé 97 (=misé). Skai y oja ka ais gali kiek painio i i ig i ai iy dialek ologiniy da by im u pa- yzdziy nesu ienodin a ansk ipcija (pa yzdZiai pap as ai pa eikiami Sal inio ansk ipcija). Pasi aiko i aiSkiy ko ek i os klaidy, ku iy galima bi y né neminé i. Tagiau kai ku ios jy maziau mokanéius a ski as bal y kalbas gali i klaidin i, dél o s a - besniasias nu odysime: dzuole 298 ( = diuole), die ii is 3 (=die ilis), gdl a 141 (= gdl qa), k as élin 192 (=k as élin), k iduse 204 (=k idusé), mesi i 61 (=mels i), Phios as 110, 360 (=phios as), sajka 169 (=Saka), s endidusis 193 ( =s endidusis), z é is 91 (=Zy é is). Taisy inos i kai ku iy ik iniy a dy o mos, an ai ie y a dy: Alan u 25 (= Alan a), Anykséiai 181 ( =Anyksciai), Die eniskis 478, Die enixkis 479 (=Die- eniskés), Dubiniai 104 (=Dubingiai), Ge éciai 70 (=Ge édiai), Mosedis 207 (=Mosédis), Musininkai 86 ( =Musninkai), Oniskis 99 (=Onuskis), Pagi ai 86 (= Pagi iai), Pag amanciy 160 ( = Pag aman¢io), Pane ezys 85, 86, 125 (=Pane- ézZys), Pasilé 227 ( = Pasilé), S edasai 207, 302 (= S édasai), S éksna 471 (= S éké- na), S endionéliai 188 (=S endionéliai i), S endionys 433 (=S encionys), Si in- ai 4, Si in as 110 (=Si in os), Vei i zenai 194 (= Vei i zénai), Vendziogala 170 (=VandZiogala); asmen a dziy: Algiman 4 (=Algiman as), DaukZa 231 (= DaukSa), G yna eckis 139 (=G ina eckis), Mikolauskai é 168, 169, 478 (=Mi- kalauskai é), O ebski 207, 212 (= O ebski), Hoemueuns 5 (=Toemusu d). Be o, XIV a. usiskosios o mos Muxueauao lie u iskasis a i ikmuo u é y bi i Minigaila, 0 neMinigailas 6, plg. S i igaila (Weumpueauao) 5. Taip pa p isy asmenya - dzio Minnegayle ikslesnis lie u iSkas a i ikmuo y a Min(i)gaila, 0 ne Mangaila 4. Dél i ai iy p ieZas iy i g ama ika pakliu es i joje i8likes ienas ki as smulkus ne ikslumas né kiek nemazina io nepap as ai k uopS iai i me odi8kai a lik o, au o iaus ilgy me y s udijinio da bo mokslinés eik&més. * A chi um Philologicum, 4, Kaunas, 1933, ® Z . K. Biiga, Rink iniai a8 ai, I, Vilnius, 1961, p. 376. 13. Bal y i -sla y kalby ySiai 193 G ama ikos p a a méje kukliais lie u iSkosios a8 ijos p adininko M. Maz ydo Zodziais k eipiamasi i skai y oja: ,,mana da ba usz gie p ymkie “. Né a abejonés, kad Sis Zymaus no egy mokslininko bal is o oSkimas iSsipildys su kaupu. I8 kiek- ieno knygos puslapio skai y ojas su dideliu dékingumu au o iui jau ia, kad ,,Ly- ginamoji bal y kalby g ama ika“ y a s a us i kapi alinis inaSas i Siy dieny bal- is ika i indoeu opeis ika. ‘ K. Mo kiinas NAUJA LIETUVIU KALBOS GRAMATIKA A. Senn, Handbuch de li auischen Sp ache, Bd. I: G amma ik, Heidelbe g, 1966. Ilga laika i8 isos uzsienio kalbininky ka os mokési lie u iy kalbos i8 A. Les- kyno pa eng o ado o, susidedan io ik ch es oma ijos, umpos g ama ikos i Zo- dyno. Nuo jo pasi odymo (1919 m.) p aéjo jau be eik penkiasdeSim me y. Pe a laika ge okai paki o ne ik lie u iy kalbos a8yba, be i kai ku iy o my a - osena, nepalygin i i8augo g oZiné bei moksliné li e a ii a, 0 daugelis one ikos, mo - ologijos bei sin aksés kKlausimu bu o nuodugniai iS y iné i. Naujo, iSsamaus lie u- iu kalbos ado o pa engimas pasida é bi inas. Sio da bo émési S eica yu kilmés kalbininkas A. Zenas (Senn). 1957 m. jis iSleido ,,Lie u iy kalbos ado o“ Il-ja dali, ku ia suda o i8 i ai iy lie u iy a8y ojy ki iniy pa ink i i suki éiuo i eks ai su komen a ais i lie u iy- okie iy-angly kalby Zodynu!. 1966 m. pasi odé i pi - moji, s a biausioji, Sio ado o dalis — lie u iy kalbos g ama ika. Tai didziulis 495 puslapiy eikalas, ku iame iSsamiai ap aSy a daba inés lie u iy kalbos one- ika, mo ologija i daugelio g ama iniy o my a osena. Sios g ama ikos' au o ius, Pensil anijos uni e si e o p o eso ius A. Zenas sa o da bais ge ai zinomas lie u iy kalbininkams. Jis y a ienas i§ neseniai Heidelbe ge baig o leis i penkiy omy ,,Lie u iy aSomosios kalbos Zodyno“ suda y ojy i ka - u ienin elis, di ban is p ie Sio Zodyno nuo pa jo leidimo p adzios. Lie u iy kalba jis domisi jau seniai, y a gy enes Lie u oje, dés es Kauno uni e si e e one ika i ki us kalbo y os dalykus. 1929 m. jis pa asé ,,T umpa lie u iy kalbos a do éli** ski a uZsienie iams, no in iems p amok i lie u iy kalbos. RySiu su li uanis ika A. Zenas nenu auké i éliau. Jis y a pa aSes daug s aipsniy i ki okiy da by li uanis ikos, bal is ikos i apsk i ai lyginamosios kalbo y os klausimais, o pas a- uoju me u ak y iai daly auja, sp endZian bal y, sla u i ge many seniausiy san y- kiy p oblema. Jo naujasis eikalas a um apibend ina ilgus me us ukusiy li uanis- iniy s udijy ezul a us. i G ama ika susideda i§ deSim ies daliy. Pla i i u ininga y a jau pa i pi moji — i adiné — dalis, ku ioje, umpai apZ elgus lie u iy au os is o ija, ap a iama lie u iy kalbos ie a bal y kalby a pe i ySiai su ki omis giminingomis kalbomis. Cia au o ius glaus ai i$dés o sa o koncepcija bal y, sla y i ge many kalbu seniausiy san ykiy klausimu. Jo manymu, da indoeu opie iy bend ys és laiko a pio gale, bal y. sla y i ge many pi m akams a imai bend aujan a pusa yje, a si ado * A.Senn, Handbuch de li auischen Sp ache, II, Heidelbe g, 1957. * M. Niede mann, A. Senn, F. B ende , A. Salys, Wo e buch de li auischen Sch i - sp ache, Li auisch-Deu sch, I—V, Heidelbe g, 1934—1967. * A. Senn, Kleine li auische Sp achleh e, Heidelbe g, 1929. 194