scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Svarbus įnašas į baltų kalbotyrą

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Svarbus įnašas į baltų kalbotyrą

Author: K. Morkūnas
Year: 1968
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1862/1963
BR
SRP
I
BAe
A e
Sk
See.
o e
Soe
aa
Le.
TO
ViO-s
1)
SOR
MOK
SoU
OA
K
AD
BOM
Yo
A
REVENZIJOS
SVARBUS
INAS
|
BALTU
KALBOTYRA
Ch , S ang,
S.
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen
Sp achen,
Oslo
—
Be gen
T omsé,
1966,
485
p.
Zymaus
no egy
sp achenaa -
sp o esso us
Ch .
S ango Nameas
lie u iy
j
kalbo y os
bibliog aphija
j¢jo as p ies
ie zedesim
me y.
Idomu, dass
pi ma
seinen
eikSminga
li uanis inj
A bei
Sis kalbinink
begéjo
e s e e
li au iskos
buchhos
y inéjimu
bidamas
—
me y, e
29
iSleido
monog a ija
übe
1547
m.
e schienes i
Buch
,,Ca echismysa
p as y szadei*
ih e
i
suda y oja
M.
Maz yda.
Po
keliy
wäh end
Ch .
S angas
zusammen
su
J.
Ge uliu
ap asé
ienq
Ry y
P isijas lie u iy
a me noch éliau
iSleido s udio übe
o
sla y bal y
eiksmazZodj*,
y inéjo Lie u os
didZiosios
KunigaikS ys és
aS inése
i
a o a
bal a usiy kalba,
gilinosi bal y sla y
kalby seniiusiujy
san ykiy p oblem.
Didz igs e und,
a jo, eikng igs e
j
i
be
Ch .
S ango's
geschä
is le z ju
jo
me y
a bei
,,Lyginamoji
bal y kalby
g ama ika‘.
Sio geschalo
didZiulé eikSmé
bal is ikai im
allgemeinen
indoeu opeis ikai
i
wi d besonde
o ensdi
beg ei ama,
e inne nd, dass
bis
i
Siol
einin ele
e gleicha-
maja bal y
kalby
g ama ika
wa la iy
kalbininko
J.
Endzelyno
Rygos
uni e si e e
skai y y
paskai y
pama u
iSleis a
e gleichend
nedidelé
Buch
,,Bal y
kalby
ge sai
i
o men‘.
Dahe
Ch .
S ango
g amma ikos
e scheinung
is wich ig
j ykis
sp acho y o-
je sowohl
heo e isch,
ick
p ak ischem
i
pozid iudauge-
liui ilologu,
besidomingiy
bal y sp aomi
his o ie,
g ama ika
je z wi d
i
jy
une s ie iemu
si
ado éliu.
Lyginamosios
bal y kalby
g ama ikos‘*
i ade
(p.
1-21)
Ch .
S angas ku zai
cha ak e isie e
bal y albs,
weis
Beziehungen
sla y sp achen.
jy
su
Labai_ b eiai
nuS ie iama
bal y
lie u iy,
la iy
i
seno és
p iisy
kalby
Phone ika
(p.
22-174),
0
i8
Mo phologien
—
ZodZiy
kai yba
(p.
175—482).
Zodziy da ybos
sin aksés
i
F agen
a bei en
speziell
nich e iemen.
Aiskindandams
bal y kalby
one iniy
mo ologiniy
eiskiniy
his o ijg bei
i
aida, au o sie
e gleig
en sp echama-
is ki y
indoeu opie iy,
ypaé sla y,
kalby ak en.
Phone ika-Ab -
su
eilung in e
o e e
ope uie
Pabal ijo
suomiy kalby
bal iskaisiais
skoliniais.
Ta¢iau im
Buch,
e s ändlic-
he,
haup sächli-
ch
o ges ell
ak inés weiß u sp ache
*
Ch .
S.
S ang,
Die
Sp ache
des
li auischen
Ka echismus
on
Ma ydas,
Oslo,
1929.
*
J. Ge ullis
i
Ch ,
S angas,
Lie u iy
2 ejy
a mé
P iisuose,
Kaunas,
1933.
*
Ch .
S.
S ang,
Das
sla ische
und
bal ische
Ve bum,
Oslo,
1942.
*
J.
Endzelins,
Bal u
Sp ache
skanas
un
Fo men,
Rigi,
1948
(lie u iskas
e imas:
J.
Endzelyna-
s, Bal y
kalby
ge sai
Fo men,
i
Vilnius,
medZiago-
1957).
191
s,
zusamm -
es i§
senyjy
aSy iniy
und i ai iy
gegenwä -
iniy
Sal iniy.
Ypa
daznai
au o ius
basie
lie u iy
sp ach
Da en und
lie u iy
kalbininky
A bei eni-
s. Ihm gu
Zinomi
nich nu
A.
Ba anaus-
ko, K.
Jauniaus,
K. Bigos, J.
Jablonskio
und ki y
kalbininky
we i, abe
und
pas a yjy
me y
lie u iy
kalbo y a
sa o
eikale
Ch .
S angas
zi ie
meh als
d ideSim -
ies
a ybiniy
lie u iy
kalbininky
A bei en.
Sowohl
Phe ikos,
ick
Mo pholo-
gies
Ab iuen
andame
iel neuju
eiginiy.
Rech ,
nich allen
ihnen i8
ka o is
möglich
zuzus im-
men,
a iau
iele jy
seinem
o iginalum,
be abejo,
pa auks
und ki y
kalbininky
démesi,
o e s
sie i
a ski us
bal y kalby
his o ijs
kKlausim-
us
paZii é i
neujai.
Sakysim,
bis Siol
né a
einiges
Meinungés
dél lie u iy
§
e scheadi-
mo i8 s po
balsiu 7, #.
K i i8kai
i e ines
Siuo
kKlausimu
esan ies
Meinungen
(J.
Endzelyno,
J.
O embsk-
io), Ch .
S angas
behaup e-
, dass
p iebalsio
§
Bewesenh-
ei
ZodZiische
maisas,
ies(u )as,
aus d,
is i und s
ZodzZiisc-
he misé,
lpsé,
kidusiu is
nich nu
one iné,
sonde n
und
dialek iné-
geog a i-
né
p oblem (p.
96 .).
Ebenso
glaub e ,
dass in
al en
li auische-
n8kue
Sch uose
(ypaé i8
aka inés
Lie u os
dalies
kilusiy
au o iy:
MazZ ydo,
Vilen o,
B e kino,
DaukSos
und k .)
daznai
p iebal
o zu an-
dende
s(ss)
s a 5
(pzn.:
Sches as,-
,8eS as,
auks as‘,-
,,aukS as
isch eisk-
e*,
g yis ei8-
ké
a spuksla-
s,,penuk8l-
as‘) né a
o hog a-
phischen
Sachen,
abe auch
in den
e wähn -
en Fällen
bes imm
is .
(p. 99-100).
Viele
lie elju iy
Sp achen
y iné ojy
domino und
ebedomi-
na y y
auk& ai iy
Debeikiy
Snek os
a(6)
kamieno
daik a a -
dziy
ienaskai -
os
naudininko
galiiné -ai
(p z.,
aikai,, ai-
kui‘). Dél
ih e kilmés
sind
ski ingy
nuomoniu.
Ch .
S angas
iSkelia
neue
min j: weil
miné oje
Snek oje
neki ¢iuo -
as
d ibalsis
wo i s a
a, das
einaskai -
os
Nu zenaa-
s galiine
-ai e häl
en s andu-
si i8
senosios
lie u iy-la-
iy io
linksnio
i ongin-
és galiinés
*- oi (p. 70).
Ta iau
galiné -ai,
de en
e s e
Sand i§
ik ujy is
wie iel
edukuo
(=), nach
Snek os
phe inius
désnius
kann bi i
kilusi und i§
-wi, plg.
Sios
Snek os
ieliskai -
os
a dininka
i‘ ai,,mä-
n ai und
einaskai -
os
Nu zininka
wi ai,, y-
ui‘‘,
einaskai -
os
ö ininka
u gai< u-
guj(e)>.
Ch .
S angas
s imm
auch nich
mi de
e b ei e-
en
Meinung
übe ein,
dass
lie u iy
sp ach
ieliskai -
os
loka i o -
men mi
-ungen sind
gemach iS
ieliskai -
os
galininko
o men
und
pos posi i-
onen *en.
Tokia
opinié, esa,
ne eisinga
dél des,
dass schon
anks iau
sind
ehemalusi-
os Fo men
mi -uosu.
18
pas a yjy
o mi,
g amma i-
kos
au o iaus
eigim,
nach
einsaskai -
os
loka y a
und
e scheines
ieliskai -
os
loka y as
mi -wose.
Senesniyju
ieliskai -
os
Loka i o-
men mi
-wosu
Elemen uo
genommen
i§
ieliskai -
os
ilia i o -
men mi
-uwosna (p.
186187). Dél
a be
pa eikiamy
a ski y
lie u iy
Sp ache
duomeny
au en i8k-
umu, ju
in e p e -
a ionen,
lokaliza io-
nen kann
sagen und
eine
ande e
k i ing
no aba.
An ai Salia
u kamieno
einaskai -
os
kilmininko
galiinés
-aus
(sinaiis)
angegoma
(p. 214)
und
galiiné -iis
(s iniis),
die inde
sich
anciizy
kalbinin-
ko R.
Go joi8l-
eis ame
~
Bui ydZiy
Snek os®
ap ase.
Ta iau
pas a y-
jy me y
dialek ol-
oginiai
y inéji-
mai
galanés
-as nich
bes ä ig-
ino
wede
Bui ydZi-
u, noch in
ande en
lie u iy
Sp ache
Snek os.
G ei iau-
siai und R.
Go jo ja
is
nich iksl-
ie
uZ aSes
s a
neaiSkiai
Bui ydZiy
Snek oje
a iamos
galiinés
-aus. 5 Z .
Z.
Zinke i i-
us,
Lie u iy
dialek ol-
ogija,
Vilnius,
1966, p.
95-96. ® R.
Gau hio ,
Le pa le
de
Bui idze,
Pa is, §
1903, 44. 7
Z . Z.
Zinke i i-
us, op.
ci ., p. 92.
192
Remdamasse
A.
Salio
suda y u
lie u iy
Sp achen
a miy
Zemélapiu*,
G amma ik-
os au o ius
am ik y
a miniy
eiSkiniy
papli ima
weis ganz
genau.
ne
An ai
zwischen
ki y
lebenamy
ie y, wo
s a j
ki iuo y
nich ininiy
balsiy
a,
e
angebama
o
(2),
é(e),
angegeben
i
Alan a,
Gied ai iai
(p.
25).
I8
ik yjy
In diesen
O en
miné ieji
a,
e
igliecka
nepaki e.
So auch i8lieka
gesund
i ap adziai
doppa siai am,
an, em, Smilgiy
apylinkéje
(g amma ika-
ke heiß , dass
en
Gia sie
e s a
2m, em,
p.
85
—86).
Bei
einaskai os
Nu zne n
Fo m
zmuégyn
(ko ek i os
klaida
s a in
Zmudgun),
zi ie
i
K.
Bigos
ax u,
pazymé a
K éda na
(p.
85).
I8
ik ujy
K.
Biga weis
an, dass
a niSkiy
zemaiciy
einaskai os
benu ze in
4mudgyn
en spin-
ka
K éda nos
Zmudgi,
Alsédziu,
Rie a o,
Salan y
Zmudgou.
Weil beim
a bei en
po
ildés
Zenklo
(~)
no male wei-
se gegeben
wi d paga siui
j
li e a i ine
Sp ache
ansponuo a
a miné Fo m,
das zemaiciy
einaskai os
naudininko
Fo men g4,l6u
longéu
a k l6u,
a,kéu solchen
140,
Fall eiké y
169,
ansponie -
en galui, ldngui,
170
d kliui, kindu,
abe galuo,
Iénguo,
a kliuo,
ne
aikuo.
Aße ais Fällen
im A bei
wich ige es
Requalo
en sp echen-
de
Anme kungen
o geben
lie u iy
li e a u i in-
és Sp achen,
be
abe a minés
Fo men, pyz. :
a
ops ys
ne
9
(li e a i inés
Sp achen
=ops us);
gebo en
7
(
=gim i),
gulbé
8
((gulbé),
i ks as
109,
112
(=inks as),
laiskas
8,
63
(=Idiskas),
musé
97
(=misé). Die
Lese in
kann
manchmal
e was
e wi en
i
ig
i ai iy
dialek ologiniy
da by im u
pa yzdziy
nesu ienodin a
ansk ipcija
(pa yzdZiai
no male weise
o ges ell
Sal inio
ansk ipcija).
Passiiko aiSkiy
ko ek i os
klaidy, ku iy
i
möglich bi y
neminé i.
né
Tagiau
einige
maziau
jy
mokanéius
einzelne
bal y
sp achen
können
i e üh en,
i
délesni
wich igasi-
o
es geben
wi : dzuole
298
(
=
diuole),
die ii is
3
(=de ilis),
gdl a
141
(=
gdl qa),
k as élin
192
(=k as élin),
k iduse
204
(=k idusé),
mesi i
61
(=mels i),
Phios as
110,
360
(=phios as),
sajka
169
Saka),
s endidusis (=Saka
193
(
=s endidusis),
z é is
91
(=Zy é is).
Taisy inos
i
kai ku iy
ik iniy
a dy
Fo men,
an ai ie y
a dy:
Alan u
25
(=
Alan a),
Anykséiai
181
(
=Anyksciai),
Die eniskis
478,
Diex enikis
479
(=Die eni-
skés),
Dubiniai
104
(=Dubingiai),
Ge éciai
70
Ge édiai),
Mosedis (=
207
Mosédis),
Musininkai (=Mosédis)
86
(
=Musninkai),
Oniskis
99
(=Onuskis),
Pagi ai
86
(=
Pagi iai),
Pag amanciy
160
(
=
Pag aman¢io),
Pane ezys
85,
86,
125
(=Pane é-
zZys),
Pasilé
227
(
=
Pasilé),
S edasai
207,
302
(=
S édasai),
S éksna
471
(=
S ékéna),
S endionéliai
188
(=S endionéliai
i), S endionys
433
((S encionys),
Si in ai
4,
Si in as
110
((Si in os),
Vei i zenai
194
(=
Vezi i énai),
Vendziogala
170
(=VandZiogala);
pe sönwa ziy:
Algiman
4
(=Algiman as),
DaukZa
231
(=
DaukSa),
G yna eckis
139
(=G ina eckis),
Mikolauskai é
168,
169,
478
(=Mikalausk-
ai é),
O ebski
207,
212
(=
O ebski),
Hoemueuns
5
(=Toemusu d).
Be
o, XIV
usiskosios
a.
Fo men
Muxueauao
li au iskasis
Übe eins im-
mung u é y
bi i
Minigaila,
0
neMinigailas
6,
plg.
S i igaila
(Weumpueauao)
5.
Auch p isy
pe sönya-
dzio
Minnegayle
ikslese
li auisSkas
Gegens a-
nd is
Min(i)gaila,
0
ne
Mangaila
4.
Dél i ai iy
p ieZas iy
g ama ika
i
pakliu es
joje i8likes
i
ein ande e
smulkus
nich ikslum-
as wie
nemazina
nepap as ai
né
k uopS iai
me odi8kai
io
du chge üh-
o,
i
au o iaus
ilgy me y
s udiijinisc-
he A bei
wissenscha-
inés
eik&més.
*
A chi um
Philologicum,
4,
Kaunas,
1933,
®
Z .
K.
Biiga,
Rink iniai
a8 ai,
I,
Vilnius,
1961,
p.
376.
13.
Bal y
i -sla y
kalby
ySiai
193
G ama ikos
p a a meje
kukliais
lie u iSkosios
a8 ijs
p adne n
M.
Maz ydo
Zodziais
wende
i
sich die Lese in:
,, mana
A bei usz
gie
p ymkie .
Né a
abejonés,
dass
Sis
Zymaus
no egy
Wissensch-
a le
seines
bal is o
su
oSkimas iSsipildys kaupu.
I8
jedes
buches
sei e de
lese mi
g oßem
su
dékingum
dem au o
spü , dass
,,Lyginamoji
bal y kalby
g ammika
is gewus
kapi alinis
inaSas
i
i
Siy dieny
bal is ika
indoeu opeis ika.
i
‘
K.
Mo kiin
NAUJA
LITUWIEN
KALBOS
GRAMATIKA
A.
Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache,
Bd.
I:
G amma ik,
Heidelbe g,
1966.
Ilga laika
i8 isos
uzsienio
kalbininky
ka os
mokési
lie u iy
kalbos
i8
A.
Leskyno
be ei o
üh e o,
susidedan io
ch es oma ijos,
ik
umpos
g a ikos
i
Zodyno.
Sei dem
jo
e scheinen
(1919
m.)
e éh schon
as
ün isdeSim
me en.
Übe Zei
a
ge okai
wechi o
nu
ne
li au iy
Sp achen
a8yba,
abe wenn
ku iy
i
Fo men
a osena,
nepalygin i
i8augo
g oZiné bei
wissensch-
a iné
li e a ii a,
iele
Phone iko-
s,
0
Mo pholog-
ies bei
Sin aksés
kKlausimu
wa
nuodugniai
iS y iné i.
Naujo,
iSsamaus
li auischem
Sp ache
Füh e s
pa engim
pasida é
bi inas.
Sio a be
émési
S eica yu
kilmés
kalbininkas
A.
Zenas
(Senn).
1957
m.
es iSleido
,,Lie u iy
sp ach
Füh ungso
Il-ja dali, du ch die
bilde i ai iy lie u iy
a8y ojy ki iniy
pa ink i suki éiuo i
i8
eks ai kommen a ais
lie u iy- okie iy-angly
kalby
i
su
i
Zodynu!.
1966
m.
e scheé
i
e s e ji,
wich igs esj-
i, Sio ado o
Teil lie u iy
sp ach
g ama ika.
—
Das didziulis
puslapiy
495
eikalas, in
dem
iSsamiai
ap aSy a
gegenwä in-
és lie u iy
Sp ache
Phone ika,
mo ologija
ieles
g ama iniy
i
Fo men
a osena.
Sios
G amma iko-
s' Au o ,
Uni e si ä s-
p o esso
Pennsyl anias
A.
Zenas seinen
We ken gu
zinomas
li eu iy
albiniken.
E is
eine
kü zlich
i§
Heidelbe ge
beig o
lassen
penkiy omy
,,Lie u iy
aSomosios
Sp achen
Zodyno
suda y ojy
i
ka ienin -
u
elis,
a bei end
bei
Sio
Zodyno
on
selbs
jo
e laubnis
p adzios.
Li uiy
sp ich
e
in e isi
schon
lange, is
leb es
dés es, in
Li uanien
Kauno
uni e si e e
phone ika
i
ande e
sp acho y -
os Themen.
1929
m.
e
pa asé
,,T umpa
lie u iy
Sp achen
a
do éli**
bes imm
uZsienie iem,
die wollen
p amok i
lie u iy
Sp achen.
RySiu
su
li uanis ika
A.
Zenas
nenu auké
i
éliau.
E is
pa aSes iel
A ikniy
ki okiy da by
li uanis ikos,
i
bal is ikos
absich lich
e gleicham-
osios
i
sp acho y -
os
F agenimen,
jüngs e Zei
o
ak i es
be eilig ,
löZZian
bal y, sla u
ge many
seniausiy
Beziehiy
p oblem.
i
Jo
neue
eikalas
a um
beschend i-
na langenus
Jah e
ukusiy
li uanis iniy
s udijy
E gebnisse.
i
G ama ika
zusamme-
i§
da
deSim ies daliy.
Pla i
i
u ininga is
schon selbs
e s e e s e
i adiné Teil,
in de ,
—
ku zai
—
apZ elgus
lie u iy
nau os
his o ie,
umgesehen
wi d lie u iy
sp achs elle
bal y kalby
a pe ySiai
ande en
e wand ig-
en
Sp achen.
i
su
Cia
au o ius
glaus ai
i$dés o
seine
koncep ion
bal y, sla y
ge many
i
kalbu
seniausiy
Beziehiy
agimu.
Jo
meine mu,
noch
indoeu opie iy
bend ys és
Zei gale,
bal y.
sla y
i
ge many
pi m akam
nais ige
kommunikend
un e einand-
e , en s and
*
A. Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache, II,
Heidelbe g,
1957.
*
M.
Niede mann, Senn,
A.
B ende , Salys,
F.
Wo e buch de
A.
li auischen
Sch i sp ache,
Li auisch-Deu sch,
IV, Heidelbe g,
1934—1967.
*
A.
Senn,
Kleine
li auische
Sp achleh e,
Heidelbe g,
1929.
194