Svarbus įnašas į baltų kalbotyrą
Full text
BR
SRP
I
BAe
A e
Sk
See.
o e
Soe
aa
Le.
TO
ViO-s
1)
SOR
MOK
SoU
OA
K
AD
BOM
Yo
A
REVENZIJOS
SVARBUS
INAS
|
BALTU
KALBOTYRA
Ch , S ang,
S.
Ve gleichende
G amma ik
de
bal ischen
Sp achen,
Oslo
—
Be gen
T omsé,
1966,
485
p.
Zymaus
no egy
sp achenaa -
sp o esso us
Ch .
S ango Nameas
lie u iy
j
kalbo y os
bibliog aphija
j¢jo as p ies
ie zedesim
me y.
Idomu, dass
pi ma
seinen
eikSminga
li uanis inj
A bei
Sis kalbinink
begéjo
e s e e
li au iskos
buchhos
y inéjimu
bidamas
—
me y, e
29
iSleido
monog a ija
übe
1547
m.
e schienes i
Buch
,,Ca echismysa
p as y szadei*
ih e
i
suda y oja
M.
Maz yda.
Po
keliy
wäh end
Ch .
S angas
zusammen
su
J.
Ge uliu
ap asé
ienq
Ry y
P isijas lie u iy
a me noch éliau
iSleido s udio übe
o
sla y bal y
eiksmazZodj*,
y inéjo Lie u os
didZiosios
KunigaikS ys és
aS inése
i
a o a
bal a usiy kalba,
gilinosi bal y sla y
kalby seniiusiujy
san ykiy p oblem.
Didz igs e und,
a jo, eikng igs e
j
i
be
Ch .
S ango's
geschä
is le z ju
jo
me y
a bei
,,Lyginamoji
bal y kalby
g ama ika‘.
Sio geschalo
didZiulé eikSmé
bal is ikai im
allgemeinen
indoeu opeis ikai
i
wi d besonde
o ensdi
beg ei ama,
e inne nd, dass
bis
i
Siol
einin ele
e gleicha-
maja bal y
kalby
g ama ika
wa la iy
kalbininko
J.
Endzelyno
Rygos
uni e si e e
skai y y
paskai y
pama u
iSleis a
e gleichend
nedidelé
Buch
,,Bal y
kalby
ge sai
i
o men‘.
Dahe
Ch .
S ango
g amma ikos
e scheinung
is wich ig
j ykis
sp acho y o-
je sowohl
heo e isch,
ick
p ak ischem
i
pozid iudauge-
liui ilologu,
besidomingiy
bal y sp aomi
his o ie,
g ama ika
je z wi d
i
jy
une s ie iemu
si
ado éliu.
Lyginamosios
bal y kalby
g ama ikos‘*
i ade
(p.
1-21)
Ch .
S angas ku zai
cha ak e isie e
bal y albs,
weis
Beziehungen
sla y sp achen.
jy
su
Labai_ b eiai
nuS ie iama
bal y
lie u iy,
la iy
i
seno és
p iisy
kalby
Phone ika
(p.
22-174),
0
i8
Mo phologien
—
ZodZiy
kai yba
(p.
175—482).
Zodziy da ybos
sin aksés
i
F agen
a bei en
speziell
nich e iemen.
Aiskindandams
bal y kalby
one iniy
mo ologiniy
eiskiniy
his o ijg bei
i
aida, au o sie
e gleig
en sp echama-
is ki y
indoeu opie iy,
ypaé sla y,
kalby ak en.
Phone ika-Ab -
su
eilung in e
o e e
ope uie
Pabal ijo
suomiy kalby
bal iskaisiais
skoliniais.
Ta¢iau im
Buch,
e s ändlic-
he,
haup sächli-
ch
o ges ell
ak inés weiß u sp ache
*
Ch .
S.
S ang,
Die
Sp ache
des
li auischen
Ka echismus
on
Ma ydas,
Oslo,
1929.
*
J. Ge ullis
i
Ch ,
S angas,
Lie u iy
2 ejy
a mé
P iisuose,
Kaunas,
1933.
*
Ch .
S.
S ang,
Das
sla ische
und
bal ische
Ve bum,
Oslo,
1942.
*
J.
Endzelins,
Bal u
Sp ache
skanas
un
Fo men,
Rigi,
1948
(lie u iskas
e imas:
J.
Endzelyna-
s, Bal y
kalby
ge sai
Fo men,
i
Vilnius,
medZiago-
1957).
191
s,
zusamm -
es i§
senyjy
aSy iniy
und i ai iy
gegenwä -
iniy
Sal iniy.
Ypa
daznai
au o ius
basie
lie u iy
sp ach
Da en und
lie u iy
kalbininky
A bei eni-
s. Ihm gu
Zinomi
nich nu
A.
Ba anaus-
ko, K.
Jauniaus,
K. Bigos, J.
Jablonskio
und ki y
kalbininky
we i, abe
und
pas a yjy
me y
lie u iy
kalbo y a
sa o
eikale
Ch .
S angas
zi ie
meh als
d ideSim -
ies
a ybiniy
lie u iy
kalbininky
A bei en.
Sowohl
Phe ikos,
ick
Mo pholo-
gies
Ab iuen
andame
iel neuju
eiginiy.
Rech ,
nich allen
ihnen i8
ka o is
möglich
zuzus im-
men,
a iau
iele jy
seinem
o iginalum,
be abejo,
pa auks
und ki y
kalbininky
démesi,
o e s
sie i
a ski us
bal y kalby
his o ijs
kKlausim-
us
paZii é i
neujai.
Sakysim,
bis Siol
né a
einiges
Meinungés
dél lie u iy
§
e scheadi-
mo i8 s po
balsiu 7, #.
K i i8kai
i e ines
Siuo
kKlausimu
esan ies
Meinungen
(J.
Endzelyno,
J.
O embsk-
io), Ch .
S angas
behaup e-
, dass
p iebalsio
§
Bewesenh-
ei
ZodZiische
maisas,
ies(u )as,
aus d,
is i und s
ZodzZiisc-
he misé,
lpsé,
kidusiu is
nich nu
one iné,
sonde n
und
dialek iné-
geog a i-
né
p oblem (p.
96 .).
Ebenso
glaub e ,
dass in
al en
li auische-
n8kue
Sch uose
(ypaé i8
aka inés
Lie u os
dalies
kilusiy
au o iy:
MazZ ydo,
Vilen o,
B e kino,
DaukSos
und k .)
daznai
p iebal
o zu an-
dende
s(ss)
s a 5
(pzn.:
Sches as,-
,8eS as,
auks as‘,-
,,aukS as
isch eisk-
e*,
g yis ei8-
ké
a spuksla-
s,,penuk8l-
as‘) né a
o hog a-
phischen
Sachen,
abe auch
in den
e wähn -
en Fällen
bes imm
is .
(p. 99-100).
Viele
lie elju iy
Sp achen
y iné ojy
domino und
ebedomi-
na y y
auk& ai iy
Debeikiy
Snek os
a(6)
kamieno
daik a a -
dziy
ienaskai -
os
naudininko
galiiné -ai
(p z.,
aikai,, ai-
kui‘). Dél
ih e kilmés
sind
ski ingy
nuomoniu.
Ch .
S angas
iSkelia
neue
min j: weil
miné oje
Snek oje
neki ¢iuo -
as
d ibalsis
wo i s a
a, das
einaskai -
os
Nu zenaa-
s galiine
-ai e häl
en s andu-
si i8
senosios
lie u iy-la-
iy io
linksnio
i ongin-
és galiinés
*- oi (p. 70).
Ta iau
galiné -ai,
de en
e s e
Sand i§
ik ujy is
wie iel
edukuo
(=), nach
Snek os
phe inius
désnius
kann bi i
kilusi und i§
-wi, plg.
Sios
Snek os
ieliskai -
os
a dininka
i‘ ai,,mä-
n ai und
einaskai -
os
Nu zininka
wi ai,, y-
ui‘‘,
einaskai -
os
ö ininka
u gai< u-
guj(e)>.
Ch .
S angas
s imm
auch nich
mi de
e b ei e-
en
Meinung
übe ein,
dass
lie u iy
sp ach
ieliskai -
os
loka i o -
men mi
-ungen sind
gemach iS
ieliskai -
os
galininko
o men
und
pos posi i-
onen *en.
Tokia
opinié, esa,
ne eisinga
dél des,
dass schon
anks iau
sind
ehemalusi-
os Fo men
mi -uosu.
18
pas a yjy
o mi,
g amma i-
kos
au o iaus
eigim,
nach
einsaskai -
os
loka y a
und
e scheines
ieliskai -
os
loka y as
mi -wose.
Senesniyju
ieliskai -
os
Loka i o-
men mi
-wosu
Elemen uo
genommen
i§
ieliskai -
os
ilia i o -
men mi
-uwosna (p.
186187). Dél
a be
pa eikiamy
a ski y
lie u iy
Sp ache
duomeny
au en i8k-
umu, ju
in e p e -
a ionen,
lokaliza io-
nen kann
sagen und
eine
ande e
k i ing
no aba.
An ai Salia
u kamieno
einaskai -
os
kilmininko
galiinés
-aus
(sinaiis)
angegoma
(p. 214)
und
galiiné -iis
(s iniis),
die inde
sich
anciizy
kalbinin-
ko R.
Go joi8l-
eis ame
~
Bui ydZiy
Snek os®
ap ase.
Ta iau
pas a y-
jy me y
dialek ol-
oginiai
y inéji-
mai
galanés
-as nich
bes ä ig-
ino
wede
Bui ydZi-
u, noch in
ande en
lie u iy
Sp ache
Snek os.
G ei iau-
siai und R.
Go jo ja
is
nich iksl-
ie
uZ aSes
s a
neaiSkiai
Bui ydZiy
Snek oje
a iamos
galiinés
-aus. 5 Z .
Z.
Zinke i i-
us,
Lie u iy
dialek ol-
ogija,
Vilnius,
1966, p.
95-96. ® R.
Gau hio ,
Le pa le
de
Bui idze,
Pa is, §
1903, 44. 7
Z . Z.
Zinke i i-
us, op.
ci ., p. 92.
192
Remdamasse
A.
Salio
suda y u
lie u iy
Sp achen
a miy
Zemélapiu*,
G amma ik-
os au o ius
am ik y
a miniy
eiSkiniy
papli ima
weis ganz
genau.
ne
An ai
zwischen
ki y
lebenamy
ie y, wo
s a j
ki iuo y
nich ininiy
balsiy
a,
e
angebama
o
(2),
é(e),
angegeben
i
Alan a,
Gied ai iai
(p.
25).
I8
ik yjy
In diesen
O en
miné ieji
a,
e
igliecka
nepaki e.
So auch i8lieka
gesund
i ap adziai
doppa siai am,
an, em, Smilgiy
apylinkéje
(g amma ika-
ke heiß , dass
en
Gia sie
e s a
2m, em,
p.
85
—86).
Bei
einaskai os
Nu zne n
Fo m
zmuégyn
(ko ek i os
klaida
s a in
Zmudgun),
zi ie
i
K.
Bigos
ax u,
pazymé a
K éda na
(p.
85).
I8
ik ujy
K.
Biga weis
an, dass
a niSkiy
zemaiciy
einaskai os
benu ze in
4mudgyn
en spin-
ka
K éda nos
Zmudgi,
Alsédziu,
Rie a o,
Salan y
Zmudgou.
Weil beim
a bei en
po
ildés
Zenklo
(~)
no male wei-
se gegeben
wi d paga siui
j
li e a i ine
Sp ache
ansponuo a
a miné Fo m,
das zemaiciy
einaskai os
naudininko
Fo men g4,l6u
longéu
a k l6u,
a,kéu solchen
140,
Fall eiké y
169,
ansponie -
en galui, ldngui,
170
d kliui, kindu,
abe galuo,
Iénguo,
a kliuo,
ne
aikuo.
Aße ais Fällen
im A bei
wich ige es
Requalo
en sp echen-
de
Anme kungen
o geben
lie u iy
li e a u i in-
és Sp achen,
be
abe a minés
Fo men, pyz. :
a
ops ys
ne
9
(li e a i inés
Sp achen
=ops us);
gebo en
7
(
=gim i),
gulbé
8
((gulbé),
i ks as
109,
112
(=inks as),
laiskas
8,
63
(=Idiskas),
musé
97
(=misé). Die
Lese in
kann
manchmal
e was
e wi en
i
ig
i ai iy
dialek ologiniy
da by im u
pa yzdziy
nesu ienodin a
ansk ipcija
(pa yzdZiai
no male weise
o ges ell
Sal inio
ansk ipcija).
Passiiko aiSkiy
ko ek i os
klaidy, ku iy
i
möglich bi y
neminé i.
né
Tagiau
einige
maziau
jy
mokanéius
einzelne
bal y
sp achen
können
i e üh en,
i
délesni
wich igasi-
o
es geben
wi : dzuole
298
(
=
diuole),
die ii is
3
(=de ilis),
gdl a
141
(=
gdl qa),
k as élin
192
(=k as élin),
k iduse
204
(=k idusé),
mesi i
61
(=mels i),
Phios as
110,
360
(=phios as),
sajka
169
Saka),
s endidusis (=Saka
193
(
=s endidusis),
z é is
91
(=Zy é is).
Taisy inos
i
kai ku iy
ik iniy
a dy
Fo men,
an ai ie y
a dy:
Alan u
25
(=
Alan a),
Anykséiai
181
(
=Anyksciai),
Die eniskis
478,
Diex enikis
479
(=Die eni-
skés),
Dubiniai
104
(=Dubingiai),
Ge éciai
70
Ge édiai),
Mosedis (=
207
Mosédis),
Musininkai (=Mosédis)
86
(
=Musninkai),
Oniskis
99
(=Onuskis),
Pagi ai
86
(=
Pagi iai),
Pag amanciy
160
(
=
Pag aman¢io),
Pane ezys
85,
86,
125
(=Pane é-
zZys),
Pasilé
227
(
=
Pasilé),
S edasai
207,
302
(=
S édasai),
S éksna
471
(=
S ékéna),
S endionéliai
188
(=S endionéliai
i), S endionys
433
((S encionys),
Si in ai
4,
Si in as
110
((Si in os),
Vei i zenai
194
(=
Vezi i énai),
Vendziogala
170
(=VandZiogala);
pe sönwa ziy:
Algiman
4
(=Algiman as),
DaukZa
231
(=
DaukSa),
G yna eckis
139
(=G ina eckis),
Mikolauskai é
168,
169,
478
(=Mikalausk-
ai é),
O ebski
207,
212
(=
O ebski),
Hoemueuns
5
(=Toemusu d).
Be
o, XIV
usiskosios
a.
Fo men
Muxueauao
li au iskasis
Übe eins im-
mung u é y
bi i
Minigaila,
0
neMinigailas
6,
plg.
S i igaila
(Weumpueauao)
5.
Auch p isy
pe sönya-
dzio
Minnegayle
ikslese
li auisSkas
Gegens a-
nd is
Min(i)gaila,
0
ne
Mangaila
4.
Dél i ai iy
p ieZas iy
g ama ika
i
pakliu es
joje i8likes
i
ein ande e
smulkus
nich ikslum-
as wie
nemazina
nepap as ai
né
k uopS iai
me odi8kai
io
du chge üh-
o,
i
au o iaus
ilgy me y
s udiijinisc-
he A bei
wissenscha-
inés
eik&més.
*
A chi um
Philologicum,
4,
Kaunas,
1933,
®
Z .
K.
Biiga,
Rink iniai
a8 ai,
I,
Vilnius,
1961,
p.
376.
13.
Bal y
i -sla y
kalby
ySiai
193
G ama ikos
p a a meje
kukliais
lie u iSkosios
a8 ijs
p adne n
M.
Maz ydo
Zodziais
wende
i
sich die Lese in:
,, mana
A bei usz
gie
p ymkie .
Né a
abejonés,
dass
Sis
Zymaus
no egy
Wissensch-
a le
seines
bal is o
su
oSkimas iSsipildys kaupu.
I8
jedes
buches
sei e de
lese mi
g oßem
su
dékingum
dem au o
spü , dass
,,Lyginamoji
bal y kalby
g ammika
is gewus
kapi alinis
inaSas
i
i
Siy dieny
bal is ika
indoeu opeis ika.
i
‘
K.
Mo kiin
NAUJA
LITUWIEN
KALBOS
GRAMATIKA
A.
Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache,
Bd.
I:
G amma ik,
Heidelbe g,
1966.
Ilga laika
i8 isos
uzsienio
kalbininky
ka os
mokési
lie u iy
kalbos
i8
A.
Leskyno
be ei o
üh e o,
susidedan io
ch es oma ijos,
ik
umpos
g a ikos
i
Zodyno.
Sei dem
jo
e scheinen
(1919
m.)
e éh schon
as
ün isdeSim
me en.
Übe Zei
a
ge okai
wechi o
nu
ne
li au iy
Sp achen
a8yba,
abe wenn
ku iy
i
Fo men
a osena,
nepalygin i
i8augo
g oZiné bei
wissensch-
a iné
li e a ii a,
iele
Phone iko-
s,
0
Mo pholog-
ies bei
Sin aksés
kKlausimu
wa
nuodugniai
iS y iné i.
Naujo,
iSsamaus
li auischem
Sp ache
Füh e s
pa engim
pasida é
bi inas.
Sio a be
émési
S eica yu
kilmés
kalbininkas
A.
Zenas
(Senn).
1957
m.
es iSleido
,,Lie u iy
sp ach
Füh ungso
Il-ja dali, du ch die
bilde i ai iy lie u iy
a8y ojy ki iniy
pa ink i suki éiuo i
i8
eks ai kommen a ais
lie u iy- okie iy-angly
kalby
i
su
i
Zodynu!.
1966
m.
e scheé
i
e s e ji,
wich igs esj-
i, Sio ado o
Teil lie u iy
sp ach
g ama ika.
—
Das didziulis
puslapiy
495
eikalas, in
dem
iSsamiai
ap aSy a
gegenwä in-
és lie u iy
Sp ache
Phone ika,
mo ologija
ieles
g ama iniy
i
Fo men
a osena.
Sios
G amma iko-
s' Au o ,
Uni e si ä s-
p o esso
Pennsyl anias
A.
Zenas seinen
We ken gu
zinomas
li eu iy
albiniken.
E is
eine
kü zlich
i§
Heidelbe ge
beig o
lassen
penkiy omy
,,Lie u iy
aSomosios
Sp achen
Zodyno
suda y ojy
i
ka ienin -
u
elis,
a bei end
bei
Sio
Zodyno
on
selbs
jo
e laubnis
p adzios.
Li uiy
sp ich
e
in e isi
schon
lange, is
leb es
dés es, in
Li uanien
Kauno
uni e si e e
phone ika
i
ande e
sp acho y -
os Themen.
1929
m.
e
pa asé
,,T umpa
lie u iy
Sp achen
a
do éli**
bes imm
uZsienie iem,
die wollen
p amok i
lie u iy
Sp achen.
RySiu
su
li uanis ika
A.
Zenas
nenu auké
i
éliau.
E is
pa aSes iel
A ikniy
ki okiy da by
li uanis ikos,
i
bal is ikos
absich lich
e gleicham-
osios
i
sp acho y -
os
F agenimen,
jüngs e Zei
o
ak i es
be eilig ,
löZZian
bal y, sla u
ge many
seniausiy
Beziehiy
p oblem.
i
Jo
neue
eikalas
a um
beschend i-
na langenus
Jah e
ukusiy
li uanis iniy
s udijy
E gebnisse.
i
G ama ika
zusamme-
i§
da
deSim ies daliy.
Pla i
i
u ininga is
schon selbs
e s e e s e
i adiné Teil,
in de ,
—
ku zai
—
apZ elgus
lie u iy
nau os
his o ie,
umgesehen
wi d lie u iy
sp achs elle
bal y kalby
a pe ySiai
ande en
e wand ig-
en
Sp achen.
i
su
Cia
au o ius
glaus ai
i$dés o
seine
koncep ion
bal y, sla y
ge many
i
kalbu
seniausiy
Beziehiy
agimu.
Jo
meine mu,
noch
indoeu opie iy
bend ys és
Zei gale,
bal y.
sla y
i
ge many
pi m akam
nais ige
kommunikend
un e einand-
e , en s and
*
A. Senn,
Handbuch
de
li auischen
Sp ache, II,
Heidelbe g,
1957.
*
M.
Niede mann, Senn,
A.
B ende , Salys,
F.
Wo e buch de
A.
li auischen
Sch i sp ache,
Li auisch-Deu sch,
IV, Heidelbe g,
1934—1967.
*
A.
Senn,
Kleine
li auische
Sp achleh e,
Heidelbe g,
1929.
194