scieee Open visual document viewer

Svarbus įnašas į baltų kalbotyrą

K. Morkūnas

Full text

BR SRP I BAe A e Sk See. o e Soe aa Le. TO ViO-s 1) SOR MOK SoU OA K AD BOM Yo A REVENZIJOS SVARBUS INAS | BALTU KALBOTYRA Ch , S ang, S. Ve gleichende G amma ik de bal ischen Sp achen, Oslo — Be gen T omsé, 1966, 485 p. Zymaus no egy sp achenaa - sp o esso us Ch . S ango Nameas lie u iy j kalbo y os bibliog aphija j¢jo as p ies ie zedesim me y. Idomu, dass pi ma seinen eikSminga li uanis inj A bei Sis kalbinink begéjo e s e e li au iskos buchhos y inéjimu bidamas — me y, e 29 iSleido monog a ija übe 1547 m. e schienes i Buch ,,Ca echismysa p as y szadei* ih e i suda y oja M. Maz yda. Po keliy wäh end Ch . S angas zusammen su J. Ge uliu ap asé ienq Ry y P isijas lie u iy a me noch éliau iSleido s udio übe o sla y bal y eiksmazZodj*, y inéjo Lie u os didZiosios KunigaikS ys és aS inése i a o a bal a usiy kalba, gilinosi bal y sla y kalby seniiusiujy san ykiy p oblem. Didz igs e und, a jo, eikng igs e j i be Ch . S ango's geschä is le z ju jo me y a bei ,,Lyginamoji bal y kalby g ama ika‘. Sio geschalo didZiulé eikSmé bal is ikai im allgemeinen indoeu opeis ikai i wi d besonde o ensdi beg ei ama, e inne nd, dass bis i Siol einin ele e gleicha- maja bal y kalby g ama ika wa la iy kalbininko J. Endzelyno Rygos uni e si e e skai y y paskai y pama u iSleis a e gleichend nedidelé Buch ,,Bal y kalby ge sai i o men‘. Dahe Ch . S ango g amma ikos e scheinung is wich ig j ykis sp acho y o- je sowohl heo e isch, ick p ak ischem i pozid iudauge- liui ilologu, besidomingiy bal y sp aomi his o ie, g ama ika je z wi d i jy une s ie iemu si ado éliu. Lyginamosios bal y kalby g ama ikos‘* i ade (p. 1-21) Ch . S angas ku zai cha ak e isie e bal y albs, weis Beziehungen sla y sp achen. jy su Labai_ b eiai nuS ie iama bal y lie u iy, la iy i seno és p iisy kalby Phone ika (p. 22-174), 0 i8 Mo phologien — ZodZiy kai yba (p. 175—482). Zodziy da ybos sin aksés i F agen a bei en speziell nich e iemen. Aiskindandams bal y kalby one iniy mo ologiniy eiskiniy his o ijg bei i aida, au o sie e gleig en sp echama- is ki y indoeu opie iy, ypaé sla y, kalby ak en. Phone ika-Ab - su eilung in e o e e ope uie Pabal ijo suomiy kalby bal iskaisiais skoliniais. Ta¢iau im Buch, e s ändlic- he, haup sächli- ch o ges ell ak inés weiß u sp ache * Ch . S. S ang, Die Sp ache des li auischen Ka echismus on Ma ydas, Oslo, 1929. * J. Ge ullis i Ch , S angas, Lie u iy 2 ejy a mé P iisuose, Kaunas, 1933. * Ch . S. S ang, Das sla ische und bal ische Ve bum, Oslo, 1942. * J. Endzelins, Bal u Sp ache skanas un Fo men, Rigi, 1948 (lie u iskas e imas: J. Endzelyna- s, Bal y kalby ge sai Fo men, i Vilnius, medZiago- 1957). 191 s, zusamm - es i§ senyjy aSy iniy und i ai iy gegenwä - iniy Sal iniy. Ypa daznai au o ius basie lie u iy sp ach Da en und lie u iy kalbininky A bei eni- s. Ihm gu Zinomi nich nu A. Ba anaus- ko, K. Jauniaus, K. Bigos, J. Jablonskio und ki y kalbininky we i, abe und pas a yjy me y lie u iy kalbo y a sa o eikale Ch . S angas zi ie meh als d ideSim - ies a ybiniy lie u iy kalbininky A bei en. Sowohl Phe ikos, ick Mo pholo- gies Ab iuen andame iel neuju eiginiy. Rech , nich allen ihnen i8 ka o is möglich zuzus im- men, a iau iele jy seinem o iginalum, be abejo, pa auks und ki y kalbininky démesi, o e s sie i a ski us bal y kalby his o ijs kKlausim- us paZii é i neujai. Sakysim, bis Siol né a einiges Meinungés dél lie u iy § e scheadi- mo i8 s po balsiu 7, #. K i i8kai i e ines Siuo kKlausimu esan ies Meinungen (J. Endzelyno, J. O embsk- io), Ch . S angas behaup e- , dass p iebalsio § Bewesenh- ei ZodZiische maisas, ies(u )as, aus d, is i und s ZodzZiisc- he misé, lpsé, kidusiu is nich nu one iné, sonde n und dialek iné- geog a i- né p oblem (p. 96 .). Ebenso glaub e , dass in al en li auische- n8kue Sch uose (ypaé i8 aka inés Lie u os dalies kilusiy au o iy: MazZ ydo, Vilen o, B e kino, DaukSos und k .) daznai p iebal o zu an- dende s(ss) s a 5 (pzn.: Sches as,- ,8eS as, auks as‘,- ,,aukS as isch eisk- e*, g yis ei8- ké a spuksla- s,,penuk8l- as‘) né a o hog a- phischen Sachen, abe auch in den e wähn - en Fällen bes imm is . (p. 99-100). Viele lie elju iy Sp achen y iné ojy domino und ebedomi- na y y auk& ai iy Debeikiy Snek os a(6) kamieno daik a a - dziy ienaskai - os naudininko galiiné -ai (p z., aikai,, ai- kui‘). Dél ih e kilmés sind ski ingy nuomoniu. Ch . S angas iSkelia neue min j: weil miné oje Snek oje neki ¢iuo - as d ibalsis wo i s a a, das einaskai - os Nu zenaa- s galiine -ai e häl en s andu- si i8 senosios lie u iy-la- iy io linksnio i ongin- és galiinés *- oi (p. 70). Ta iau galiné -ai, de en e s e Sand i§ ik ujy is wie iel edukuo (=), nach Snek os phe inius désnius kann bi i kilusi und i§ -wi, plg. Sios Snek os ieliskai - os a dininka i‘ ai,,mä- n ai und einaskai - os Nu zininka wi ai,, y- ui‘‘, einaskai - os ö ininka u gai< u- guj(e)>. Ch . S angas s imm auch nich mi de e b ei e- en Meinung übe ein, dass lie u iy sp ach ieliskai - os loka i o - men mi -ungen sind gemach iS ieliskai - os galininko o men und pos posi i- onen *en. Tokia opinié, esa, ne eisinga dél des, dass schon anks iau sind ehemalusi- os Fo men mi -uosu. 18 pas a yjy o mi, g amma i- kos au o iaus eigim, nach einsaskai - os loka y a und e scheines ieliskai - os loka y as mi -wose. Senesniyju ieliskai - os Loka i o- men mi -wosu Elemen uo genommen i§ ieliskai - os ilia i o - men mi -uwosna (p. 186187). Dél a be pa eikiamy a ski y lie u iy Sp ache duomeny au en i8k- umu, ju in e p e - a ionen, lokaliza io- nen kann sagen und eine ande e k i ing no aba. An ai Salia u kamieno einaskai - os kilmininko galiinés -aus (sinaiis) angegoma (p. 214) und galiiné -iis (s iniis), die inde sich anciizy kalbinin- ko R. Go joi8l- eis ame ~ Bui ydZiy Snek os® ap ase. Ta iau pas a y- jy me y dialek ol- oginiai y inéji- mai galanés -as nich bes ä ig- ino wede Bui ydZi- u, noch in ande en lie u iy Sp ache Snek os. G ei iau- siai und R. Go jo ja is nich iksl- ie uZ aSes s a neaiSkiai Bui ydZiy Snek oje a iamos galiinés -aus. 5 Z . Z. Zinke i i- us, Lie u iy dialek ol- ogija, Vilnius, 1966, p. 95-96. ® R. Gau hio , Le pa le de Bui idze, Pa is, § 1903, 44. 7 Z . Z. Zinke i i- us, op. ci ., p. 92. 192 Remdamasse A. Salio suda y u lie u iy Sp achen a miy Zemélapiu*, G amma ik- os au o ius am ik y a miniy eiSkiniy papli ima weis ganz genau. ne An ai zwischen ki y lebenamy ie y, wo s a j ki iuo y nich ininiy balsiy a, e angebama o (2), é(e), angegeben i Alan a, Gied ai iai (p. 25). I8 ik yjy In diesen O en miné ieji a, e igliecka nepaki e. So auch i8lieka gesund i ap adziai doppa siai am, an, em, Smilgiy apylinkéje (g amma ika- ke heiß , dass en Gia sie e s a 2m, em, p. 85 —86). Bei einaskai os Nu zne n Fo m zmuégyn (ko ek i os klaida s a in Zmudgun), zi ie i K. Bigos ax u, pazymé a K éda na (p. 85). I8 ik ujy K. Biga weis an, dass a niSkiy zemaiciy einaskai os benu ze in 4mudgyn en spin- ka K éda nos Zmudgi, Alsédziu, Rie a o, Salan y Zmudgou. Weil beim a bei en po ildés Zenklo (~) no male wei- se gegeben wi d paga siui j li e a i ine Sp ache ansponuo a a miné Fo m, das zemaiciy einaskai os naudininko Fo men g4,l6u longéu a k l6u, a,kéu solchen 140, Fall eiké y 169, ansponie - en galui, ldngui, 170 d kliui, kindu, abe galuo, Iénguo, a kliuo, ne aikuo. Aße ais Fällen im A bei wich ige es Requalo en sp echen- de Anme kungen o geben lie u iy li e a u i in- és Sp achen, be abe a minés Fo men, pyz. : a ops ys ne 9 (li e a i inés Sp achen =ops us); gebo en 7 ( =gim i), gulbé 8 ((gulbé), i ks as 109, 112 (=inks as), laiskas 8, 63 (=Idiskas), musé 97 (=misé). Die Lese in kann manchmal e was e wi en i ig i ai iy dialek ologiniy da by im u pa yzdziy nesu ienodin a ansk ipcija (pa yzdZiai no male weise o ges ell Sal inio ansk ipcija). Passiiko aiSkiy ko ek i os klaidy, ku iy i möglich bi y neminé i. né Tagiau einige maziau jy mokanéius einzelne bal y sp achen können i e üh en, i délesni wich igasi- o es geben wi : dzuole 298 ( = diuole), die ii is 3 (=de ilis), gdl a 141 (= gdl qa), k as élin 192 (=k as élin), k iduse 204 (=k idusé), mesi i 61 (=mels i), Phios as 110, 360 (=phios as), sajka 169 Saka), s endidusis (=Saka 193 ( =s endidusis), z é is 91 (=Zy é is). Taisy inos i kai ku iy ik iniy a dy Fo men, an ai ie y a dy: Alan u 25 (= Alan a), Anykséiai 181 ( =Anyksciai), Die eniskis 478, Diex enikis 479 (=Die eni- skés), Dubiniai 104 (=Dubingiai), Ge éciai 70 Ge édiai), Mosedis (= 207 Mosédis), Musininkai (=Mosédis) 86 ( =Musninkai), Oniskis 99 (=Onuskis), Pagi ai 86 (= Pagi iai), Pag amanciy 160 ( = Pag aman¢io), Pane ezys 85, 86, 125 (=Pane é- zZys), Pasilé 227 ( = Pasilé), S edasai 207, 302 (= S édasai), S éksna 471 (= S ékéna), S endionéliai 188 (=S endionéliai i), S endionys 433 ((S encionys), Si in ai 4, Si in as 110 ((Si in os), Vei i zenai 194 (= Vezi i énai), Vendziogala 170 (=VandZiogala); pe sönwa ziy: Algiman 4 (=Algiman as), DaukZa 231 (= DaukSa), G yna eckis 139 (=G ina eckis), Mikolauskai é 168, 169, 478 (=Mikalausk- ai é), O ebski 207, 212 (= O ebski), Hoemueuns 5 (=Toemusu d). Be o, XIV usiskosios a. Fo men Muxueauao li au iskasis Übe eins im- mung u é y bi i Minigaila, 0 neMinigailas 6, plg. S i igaila (Weumpueauao) 5. Auch p isy pe sönya- dzio Minnegayle ikslese li auisSkas Gegens a- nd is Min(i)gaila, 0 ne Mangaila 4. Dél i ai iy p ieZas iy g ama ika i pakliu es joje i8likes i ein ande e smulkus nich ikslum- as wie nemazina nepap as ai né k uopS iai me odi8kai io du chge üh- o, i au o iaus ilgy me y s udiijinisc- he A bei wissenscha- inés eik&més. * A chi um Philologicum, 4, Kaunas, 1933, ® Z . K. Biiga, Rink iniai a8 ai, I, Vilnius, 1961, p. 376. 13. Bal y i -sla y kalby ySiai 193 G ama ikos p a a meje kukliais lie u iSkosios a8 ijs p adne n M. Maz ydo Zodziais wende i sich die Lese in: ,, mana A bei usz gie p ymkie . Né a abejonés, dass Sis Zymaus no egy Wissensch- a le seines bal is o su oSkimas iSsipildys kaupu. I8 jedes buches sei e de lese mi g oßem su dékingum dem au o spü , dass ,,Lyginamoji bal y kalby g ammika is gewus kapi alinis inaSas i i Siy dieny bal is ika indoeu opeis ika. i ‘ K. Mo kiin NAUJA LITUWIEN KALBOS GRAMATIKA A. Senn, Handbuch de li auischen Sp ache, Bd. I: G amma ik, Heidelbe g, 1966. Ilga laika i8 isos uzsienio kalbininky ka os mokési lie u iy kalbos i8 A. Leskyno be ei o üh e o, susidedan io ch es oma ijos, ik umpos g a ikos i Zodyno. Sei dem jo e scheinen (1919 m.) e éh schon as ün isdeSim me en. Übe Zei a ge okai wechi o nu ne li au iy Sp achen a8yba, abe wenn ku iy i Fo men a osena, nepalygin i i8augo g oZiné bei wissensch- a iné li e a ii a, iele Phone iko- s, 0 Mo pholog- ies bei Sin aksés kKlausimu wa nuodugniai iS y iné i. Naujo, iSsamaus li auischem Sp ache Füh e s pa engim pasida é bi inas. Sio a be émési S eica yu kilmés kalbininkas A. Zenas (Senn). 1957 m. es iSleido ,,Lie u iy sp ach Füh ungso Il-ja dali, du ch die bilde i ai iy lie u iy a8y ojy ki iniy pa ink i suki éiuo i i8 eks ai kommen a ais lie u iy- okie iy-angly kalby i su i Zodynu!. 1966 m. e scheé i e s e ji, wich igs esj- i, Sio ado o Teil lie u iy sp ach g ama ika. — Das didziulis puslapiy 495 eikalas, in dem iSsamiai ap aSy a gegenwä in- és lie u iy Sp ache Phone ika, mo ologija ieles g ama iniy i Fo men a osena. Sios G amma iko- s' Au o , Uni e si ä s- p o esso Pennsyl anias A. Zenas seinen We ken gu zinomas li eu iy albiniken. E is eine kü zlich i§ Heidelbe ge beig o lassen penkiy omy ,,Lie u iy aSomosios Sp achen Zodyno suda y ojy i ka ienin - u elis, a bei end bei Sio Zodyno on selbs jo e laubnis p adzios. Li uiy sp ich e in e isi schon lange, is leb es dés es, in Li uanien Kauno uni e si e e phone ika i ande e sp acho y - os Themen. 1929 m. e pa asé ,,T umpa lie u iy Sp achen a do éli** bes imm uZsienie iem, die wollen p amok i lie u iy Sp achen. RySiu su li uanis ika A. Zenas nenu auké i éliau. E is pa aSes iel A ikniy ki okiy da by li uanis ikos, i bal is ikos absich lich e gleicham- osios i sp acho y - os F agenimen, jüngs e Zei o ak i es be eilig , löZZian bal y, sla u ge many seniausiy Beziehiy p oblem. i Jo neue eikalas a um beschend i- na langenus Jah e ukusiy li uanis iniy s udijy E gebnisse. i G ama ika zusamme- i§ da deSim ies daliy. Pla i i u ininga is schon selbs e s e e s e i adiné Teil, in de , — ku zai — apZ elgus lie u iy nau os his o ie, umgesehen wi d lie u iy sp achs elle bal y kalby a pe ySiai ande en e wand ig- en Sp achen. i su Cia au o ius glaus ai i$dés o seine koncep ion bal y, sla y ge many i kalbu seniausiy Beziehiy agimu. Jo meine mu, noch indoeu opie iy bend ys és Zei gale, bal y. sla y i ge many pi m akam nais ige kommunikend un e einand- e , en s and * A. Senn, Handbuch de li auischen Sp ache, II, Heidelbe g, 1957. * M. Niede mann, Senn, A. B ende , Salys, F. Wo e buch de A. li auischen Sch i sp ache, Li auisch-Deu sch, IV, Heidelbe g, 1934—1967. * A. Senn, Kleine li auische Sp achleh e, Heidelbe g, 1929. 194