scieee Open visual document viewer

Svarbus įnašas į baltų kalbotyrą

K. Morkūnas

Full text

BR SRP I BAe A e Sk See. o e Soe aa Le. TO ViO-s 1) SOR MOK SoU OA K AD BOM Yo A REVENZIJOS SVARBUS INAS | BALTU KALBOTYRA Il es Ch , S ang, S. Ve gleichende G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen Sp achen, Oslo — Be gen T omsé, 1966, 485 p. Zymaus no egy p o esseu du aduc eu Ch . S ango nomas lie u iy j kalbo y os bibliog aphija j¢jo p esque p ies qua an desim me y. Idomu, que pi ma son eikSminga li uanis inj a ail Sis kalbininkas commenéjo la p emiè e li es lisu iskos i inéjimu — bidamas 29 me y, il iSleido monog aphie su 1547 m. pa u ieuse li e ,,Ca echismysa p as y szadei* sa i composa y o- ja M. Maz yda. Po keliy pendan Ch . S angas ensemble su J. Ge uliu ap asé ienq Ry y P isijos lie u iy a me da éliau iSleido s udio su o sla y bal y eiksmazZodj*, y inéjo Li uanie didZiosios KunigaikS ys és aS inése i a o a bal a usiy kalba, gilinosi bal y sla y kalby seniiusiujy san ykiy p oblema. Didz le plus e , abejo, égnan le plus j i be Ch . S ango le magasin es jo de nie ju me y a ail ,,Lyginamoji bal y kalby g ama ika‘. Sio magasinalo didZiulé eikSmé bal is ikai en géné al indoeu opeis ikai i de ien pa iculi clai emen di comp éhama, appelan qu'à i Siol unein ele compa igi- namaja bal y kalby g ama ika é ai la iy kalbininko J. Endzelyno Rygos uni e si e e skai y y paskai y pama u iSleis a ela i eme- n nedidelé li ega ,,Bal y kalby gsai o mes‘. i Donc Ch . S ango g amma ique de l'appa i ion es impo an j ykis langueo y oje an héo iquemen- , ick p a ique i pozid iudauge- liui ilologu, besidomingiy bal y langues his oi e, g amma ica main enan i jy se a si impé ia iamu ado éliu. Lyginamosios bal y kalby g ama ikos‘* i ade (p. 1-21) Ch . S angas b iè emen ca ac é ise ai bal y des langues, indique a les jy appo s sla y su langues. Labai_ la ciai nuS ie iama bal y lie u iy, la iy i seno és p iisy kalby phone ique (p. 22-174), 0 i8 mo phologies — ZodZiy kai yba (p. 175—482). Zodziy da ybos sin aksés i ques ions dans le a ail spécialemen ne liés. Aiskindan bal y kalby one iniy mo ologiniy eiskiniy his o ijg e i aida, l'au eu les compa e co espondan- s ki y indoeu opie iy, ypaé sla y, kalby ac s. Foné ique su chapi e il n'a i e pas à opé e Pabal ijo suomiy kalby bal iskaisiais skoliniais. Ta¢iau dans le li e, comp endue, p incipalem- en p ésen ée ak inés en blanc u langage * Ch . S. S ang, Die Sp ache des li auischen Ka echismus on Ma ydas, Oslo, 1929. * J. Ge ullis i Ch , S angas, Li uiy 2 ejy a mé P iisuose, Kaunas, 1933. * Ch . S. S ang, Das sla ische und bal ische (Les sla isches e les bal es) es un g oupe de pays eu opéens don l'un des p incipaux objec i s es la p o ec ion de l'en i onnemen . Ve bum, Oslo, 1942. * J. Endzelins, Bal u langue skanas un o mes, Rigi, 1948 (lie u iskas ansla ion: J. Endzelyna- s, Bal y kalby sonsai o mes, i Vilnius, medZiago- 1957). 191 s, assemb - es i§ senyjy aSy iniy e i ai iy ac ueliniy Sal iniy. Ypa daznai au o ius se base su lie u iy langues données e lie u iy kalbininky a auxis. Il bien Zinomi non seulemen A. Ba anaus- ko, K. Jauniaus, K. Bigos, J. Jablonskio e ki y kalbininky a aux, mais e pas a yjy me y lie u iy kalbo y a sa o magasin Ch . S angas ci eoja plus comme d ideSim - ies a ybiniy lie u iy kalbininky a aux. Tan phé iqueo- s, ick mo pholo- gie di is iues andame beaucoup nouju eiginiy. T u h, pas ous eux i8 ois possible d'accuse , a iau beaucoup jy son o iginalum, sans abejo, pa auks e ki y kalbininky démesi, o ce a eux i a ski us bal y kalby his ies kKlausim- us paZii é i neujai. Sakysim, jusqu Siol né a uneingos nuomonés dél lie u iy § appa adi- mo i8 s po balsiu 7, #. K i i8kai i e ines Siuo kKlausimu esan ias a is (J. Endzelyno, J. O embsk- io), Ch . S angas p é end que p iebalsio § p ésence ZodZiuses maisas, ies(u )as, aus d, is i e s ZodzZius- es misé, lpsé, kidusiu es non seulemen one iné, mais aussi dialek iné- geog a i- né p oblème (p. 96 .). Il pense aussi que dans les ieux Li uani8k- uo scTuose (ypaé i8 aka inés Li uanie pa ie kilusiy au o iy: MazZ ydo, Vilen o, B e kino, DaukSos e k .) daznai p ie3 p iebal se p oduisa- n s(ss) au lieu de 5 (p.x.: Sches as,- ,8eS as, auks as‘,- ,,aukS as isch eisk- e*, g yis ei8- ké e luksla- s,,penuk8l- as‘) né a ma iè e d'o hog - aphies, mais e les pennies é aien délimi ées pou des cas (p. 99-100). Daugelju - iy langues y iné ojy domino e ebedomi- na y y auk& ai iy Debeikiy Snek os a(6) kamieno daik a a - dziy ienaskai - os naudininko galiiné -ai (p z., aikai,, ai- kui‘). Dél ses kilmés son ski ingy nuomoniu. Ch . S angas iSkelia nou elle min j: puisque men ioné - oje Snek oje neki ¢iuo - as d ibalsis wo i s a a, c'es uneaskai - os u ilisa eu galiine -ai il pense appa ue i8 senosios lie u iy-la- iy io linksnio i ongin- és galiinés *- oi (p. 70). Ta iau galiné -ai, don la p emiè e sandas i§ ik ujy es combien édui (=), selon Snek os phe inius désnius peu bi i kilusi e i§ -wi, plg. Sios Snek os plusieu si- skai os a dininka i‘ ai,,hy - ai e uneaskai - os naudininka wi ai,, y- ui‘‘, uneaskai - os localininka u gai< u- guj(e)>. Ch . S angas n'es pas non plus d'acco d a ec l'opinion épandue, que lie u iy langues plu iskai - os loka i o mes a ec -uose son ai es iS mul iskai - os galininko o mes e pos pozici- jas *en. Tokia opinioné, esa, ne eisinga dél de ce, que déjà anks iau son anciennes o mes a ec -uosu. 18 pas a yjy o me, g amma i- kos au o iaus eigimu, selon uneiskai - os loka y a e appa aî plusieu si- skai os loka y as a ec -wose. Senesniyju mul iskai - os loca i o mes a ec -wosu élémen uo p isme i§ mul iskai - os ilia i o mes a ec -uwosna (p. 186187). Dél a ail p ésen éa- my a ski y lie u iy kalbos duomeny au en i8k- umo, ju in e p e - acijas, lokaliza io- ns peu di e e une au e k i ing no aba. An ai Salia u kamieno ienaskai - os kilmininko galiinés -aus (sinaiis) indiqueoma (p. 214) e galiiné -iis (s iniis), qui se ou e du anciizy kalbinin- ko R. Go joi8l- eis ame ~ Bui ydZiy Snek os® ap ase. Ta iau pas a y- jy me y dialek ol- oginiai y inéji- mai galanés -as n'a con i mi- no ni Bui ydZi- u, ni dans d'au es lie u iy langues Snek os. G ei iau- siai e R. Go jo ja es noniksliai uZ aSes au lieu neaiSkiai Bui ydZiy Snek oje a iamas galiinés -aus. 5 Z . Z. Zinke i i- us, Lie u iy dialek ol- ogija, Vilnius, 1966, p. 95-96. ® R. Gau hio , Le pa le de Bui idze, Pa is, § 1903, 44. 7 Z . Z. Zinke i i- us, op. ci ., p. 92. 192 Remplamasse A. Salio suda y u lie u iy langues a miy Zemélapiu*, g amma ik- os au o ius am ik y a miniy eiSkiniy papli ima indique assez ne p éciséme- n . An ai en e ki y i amy ie y, où plu ô j ki iuo y ne pou ezini- niy balsiy a, e p é end o (2), é(e), indique i Alan a, Gied ai iai (p. 25). I8 ik yjy Dans ces end oi s mené ie- a, e ji igliecka nepaki e. Aussi i8lieka sains i ap adziai d iga siai am, an, em, Smilgiy apylinkéje ( Dans la g ammai e il es indiqué que en Gia ils i s a 2m, em, p. 85 —86). P ès unaskai es béné iciai e o me zmuégyn (ko ek i os klaida ie oj Zmudgun), ci ées i K. Bigos ax u, pazymé a K éda na (p. 85). I8 ik ujy K. Biga indique que a niSkiy zemaiciy uneaskai os béné iciai e 4mudgyn ma chin- ka K éda nos Zmudgi, Alsédziu, Rie a o, Salan y Zmudgou. Pa ce au a ail po ildés Zenklo (~) géné alemen donnée paga siu j li e a i ine langue ansponu a a miné o me, ce zemaiciy uneaskai os naudininko o mes g4,l6u longéu a k l6u, 140, a,kéu dans ce 169, cas au é y anspone 170 galui, ldngui, d kliui, aikui, mais galuo, Iénguo, ne a kliuo, aikuo. Ace ains cas dans le a ail plus impo an equalo les ema ques app op iées p ésen ées lie u iy li e a u i in- be és langues, mais a minés a o mes, pyz. : ops ys ne 9 (li e a i inés langues =ops us); naî e 7 ( =gim i), gulbé 8 (=gulbé), i ks as 109, 112 (=inks as), laiskas 8, 63 (=Idiskas), musé 97 (=misé). La lec ice peu pa ois quelque con use i ig i ai iy dialek ologiniy da by im u pa yzdziy nesu ienodin a ansk ipcija (pa yzdZiai géné alemen p ésen és Sal inio ansk ipcija). Passeiko aiSkiy ko ek i os klaidy, ku iy i possible bi y neminé i. né Tagiau ce aines maziau jy mokanéius isolés bal y langues peu en ompe , délesni i impo an s- asies o indiquons: dzuole 298 ( = diuole), die ii is 3 (=dieu), gdl a 141 (= gdl qa), k as élin 192 (=k as élin), k iduse 204 (=k idusé), mesi i 61 (=mels i), Phios as 110, 360 (=phios as), sajka 169 Saka), s endidusis (=Saka) 193 ( =s endidusis), z é is 91 (=Zy é is). Taisy inos i kai ku iy ik iniy a dy o mes, an ai ie y a dy: Alan u 25 (= Alan a), Anykséiai 181 ( =Anyksciai), Die eniskis 478, Die enixkis 479 (=Die eni- skés), Dubiniai 104 (=Dubingiai), Ge éciai 70 Ge édiai), Mosedis (= 207 Mosédis), Musininkai (=Mosédis 86 ( =Musninkai), Oniskis 99 (=Onuskis), Pagi ai 86 (= Pagi iai), Pag amanciy 160 ( = Pag aman¢io), Pane ezys 85, 86, 125 (=Pane é- zZys), Pasilé 227 ( = Pasilé), S edasai 207, 302 (= S édasai), S éksna 471 (= S ékéna), S endionéliai 188 (=S endionéliai i), S endionys 433 ((S encionys), Si in ai 4, Si in as 110 (=Si in os), Vei i zenai 194 (= Vezi i énai), Vendziogala 170 (=VandZiogala); pe sonn a dzi- y: Algiman 4 (=Algiman as), DaukZa 231 (= DaukSa), G yna eckis 139 (=G ina eckis), Mikolauskai é 168, 169, 478 (=Mikalausk- ai é), O ebski 207, 212 (= O ebski), Hoemueuns 5 (=Toemusu d). Be o, XIV usiskosios a. o mes Muxueauao Li uu iskas- is co espond- men u é y bi i Minigaila, 0 neMinigailas 6, plg. S i igaila (Weumpueauao) Ce n'es pas le cas. 5. Aussi p isy pe sonny- a dzio Minnegayle ikslesnis li u iSkas co espon- dan es Min(i)gaila, 0 ne Mangaila 4. Dél i ai iy p ieZas iy g ama ika i pakliu es joje i8likes i un au e smulkus nonikslumas combien nemazina nepap as ai né k uopS iai me odi8kai io e ec ué o, au o iaus i ilgy me y du a ail s udiijinio scien i ique eik&més. * A chi um Philologicum, 4, Kaunas, 1933, ® Z . K. Biiga, Rink iniai a8 ai, I, Vilnius, 1961, p. 376. 13. Bal y i -sla y kalby ySiai 193 G ama ikos p a a méje kukliais lie u iSkosios a8 ijos p adininko M. Maz ydo Zodziais s'ad esse i au lec eu : ,, mana a ail usz gie p ymkie . Né a dou eués que Sis Zymaus no egy scien i iq- ue bal is o oSkimas iSsipildys su kaupu. I8 chaque page du li e le lec eu d'un g and dékingume à su l'au eu se sen , que ,,Lyginamoji bal y kalby g amma i- ka es impo an capi alinis inaSas i i Siy dieny bal is ika indoeu opeis ika. i ‘ K. Mo kiine NAUJA LIETUVIEU LALBOS GRAMATIQUE A. Senn, Handbuch de li auischen (Senn, Handbuch de li auischen) es un manuel publié en Li uanie e publié au Royaume-Uni. Sp ache, Bd. I: G amma ik, Heidelbe g, 1966. Ilga laika i8 isos uzsienio kalbininky ka os mokési lie u iy kalbos i8 A. Leskyno p épa é du che , susidedan io ch es oma ijos, umpos ik g amma ikos i Zodyno. Depuis jo l'appa i ion (1919 m.) passé déjà p esque cinqisdeSim mé a. Au cou s a du emps ge okai changi o ne seulemen lie u iy langues a8yba, mais quand i ku iy o mes a osena, nepalygin i i8augo g oZiné e moksliné li e a ii a, daugelis phone os, mo ologi- 0 es e sin aksés kKlausimu é ai nuodugniai iS y iné i. Noujo, iSsamaus Li u iu langue che o o p épa imé pasida é bi inas. Sio émési de a ail S eica yu kilmés kalbininkas A. Zenas (Senn). 1957 m. il iSleido ,,Li uu iy langue manuel Il-ja dali, pa laquelle cons i ue i ai iy lie u iy a8y ojy ki iniy pa ink i i8 suki éiuo i eks ai komen a ais lie u iy- okie iy-angly kalby i su i Zodynu!. 1966 m. appa é i p emiè e, impo an iss- imoji, Sio odo o pa ie lie u iy langue — g ama ika. Ce didziulis puslapiy 495 eikalas, dans lequel iSsamiai ap aSy a p ésen inés lie u iy langues phoné ique, mo ologie de nomb eux i g ama iniy o me a osena. Sios g amma iko- s' au eu , p o esseu de uni e si é de Pennsyl anie A. Zenas ses a aux es bien zinom lie u iy pa biniks. Il es un écemm- en i§ Heidelbe ge baig o laisse penkiy omy ,,Lie u iy aSomosios langues Zodyno suda y ojy i ka ienin - u elis, a aillan aup ès Sio Zodyno depuis même la jo pe missi- on p adzios. Li uiy pa le il s'imisi déjà long em- ps, es i en es en Li uanie dés es Kauno uni e si é phoné ique i au es pa lo y os suje sus. 1929 m. il pa asé ,,T umpa lie u iy kalbos do éli** es a des inée uZsienie iums, qui souhai en p amoc i lie u iy kalbos. RySiu su li uanis ika A. Zenas nenu auké i éliau. Il es pa aSes beaucoup d'a icniy ki okiy da by i li uanis ikos, bal is ikos en géné al compa a i a- i mosios pa lo y os ques ions, ces de nie s o emps ac i emen pa icipe, ésoZian bal y, sla u ge many seniausiy ela ioniy i p oblema. Jo nou eau a ailas a um déc i end - ina longus années ukusiy li uanis iniy s udijy ésul a s. i G ama ika consis e- i§ da deSim ies daliy. Pla i i u ininga es déjà la même p emiè e i adiné — pa ie, dans — laquelle, b iè emen apZ elgus lie u iy nau os is o ija, abo deza lie u iy kalbos ie a bal y kalby a pe ySiai au es kininingues langues. i su Cia au o ius glaus ai i$dés o son concep ion bal y, sla y ge many i kalbu seniausiy ela ioniy ques ioni- mu. Jo selon moi, enco e indoeu opie iy bend ys és pé iode gale, bal y. sla y i ge many pi m akams in imes communiqua- n an en e eux, appa ado * A. Senn, Handbuch de li auischen (Handbuch de li auischen) es un li e qui a é é publié en Li uanie e qui a é é publié en Li uanie. Sp ache, II, Heidelbe g, qui es si ué à 1957. * M. Niede mann, Senn, A. B ende , Salys, F. Wo e buch de A. li auischen Sch i sp ache, Li auisch-Deu sch, IV, Heidelbe g, qui a é é publié pa la socié é allemande Heidelbe g, a é é publié pa la socié é allemande Heidelbe g. 1934—1967. * A. Senn, Kleine li auische Sp achleh e, Heidelbe g, qui es si ué dans la égion de Heidelbe g, 1929. 194