scieee Open visual document viewer

Svarbus įnašas į baltų kalbotyrą

K. Morkūnas

Full text

BR SRP I BAe A e Sk See. ai e Soe aa Le. TO ViO-s 1) SOR MOK SoU OA K AD BOM Yo A REVENZIJOS SVARBUS INAS | BALTU KALBOTYRA Ch , S ang, S. Ve gleichende G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen G amma ik de bal ischen Sp achen, Oslo — Be gen T omsé, 1966, 485 p. Zymaus no egy lingüís ico p o eso ious Ch . S ango nomb eas j lie u iy kalbo y os bibliog a ija j¢jo casi p ies cua ocien os me y. Idomu, que pi ma su eikSminga li uanis inj abajo Sis kalbininkas empezéjo la p ime a lib os lie u iskos i inéjimu — bidamas 29 me y, él iSleido monog a ía sob e 1547 m. apa ecidoísi- mo lib o ,,Ca echismysa p as y szadei* su suda y oja i M. Maz yda. Po keliy du an e Ch . S angas jun o su J. Ge uliu ap asé ienq Ry y P isijas lie u iy a me aún éliau iSleido es udio o sob e sla y bal y eiksmazZodj*, y inéjo Li uania didZiosios KunigaikS ys és aS inése i a o a bal a usiy kalba, gilinosi bal y sla y kalby seniiusiujy san ykiy p oblema. Didzimo y, abejo, necesmin o j i be Ch . S ango la ienda es úl imoju jo me y abajo ,,Lyginamoji bal y kalby g ama ika‘. Sio iendaalo didZiulé eikSmé bal is ikai en gene al indoeu opeis ikai i se uel e pa icula aki aizdi comp endama, eco dando que i has a Siol ienin ele compa gin- amaja bal y kalby g ama ika ue la iy kalbininko J. Endzelyno Rygos uni e si e e skai y y paskai y pama u iSleis a ela i amen- e nedidelé lib o ,,Bal y kalby sonsai i o mas‘. Así Ch . S ango g ama ica apa ición es impo an e j ykis lingüo y oje an o eó ico, ick p ác ico pozid iudauge- liui ilologu, i besidomingiy bal y idiomas his o ia, g ama ica aho a se á i eplai iamu ado éliu. i jy Lyginamosios si bal y kalby g ama ikos‘* i ade (p. 1-21) Ch . S angas b e ai ca ac e izuoja bal y lengbas, indica elaciones sla y lenguas. jy su Muy_ ampliamen- e nuS ie iama bal y lie u iy, la iy i seno és p iisy kalby oné ica (p. 22-174), 0 i8 mo ologías — ZodZiy kai yba (p. 175—482). Zodziy da ybos sin aksés i cues iones en el abajo especialmen e noeliamos. Aiskindando bal y kalby one iniy mo ologiniy eiskiniy his o ijg bei i aida, el au o los compa a co espondia- mais ki y indoeu opie iy, ypaé sla y, kalby hechos. Foné ica su sección en él no a as eces ope ioa Pabal ijo suomiy kalby bal iskaisiais skoliniais. Taiau en el lib o, en endida, p incipalme- n e p esen ada ak inés en blanco * Ch . S. S ang, Die Sp ache des li auischen Ka echismus on Ma ydas, Oslo, 1929. * J. Ge ullis i Ch , S angas, Li uiy 2 ejy a mé P iisuose, Kaunas, 1933. * Ch . S. S ang, Das sla ische und bal ische (Las sla ische y las bál icas) Ve bum, Oslo, 1942. * J. Endzelins, Bal u lengua skanas un o mas, Rigi, 1948 (lie u iskas adu imas: J. Endzelyna- s, Bal y kalby sonsai o mas, i Vilnius, medZiago- 1957). 191 s, ecoll as i§ senyjy aSy iniy y i ai iy ac ualiniy Sal iniy. Ypa daznai au o se basa en da os lie u iy del idioma y lie u iy kalbininky abajos. Él bien Zinomi no sólo A. Ba anaus- ko, K. Jauniaus, K. Bigos, J. Jablonskio y ki y kalbininky abajos, pe o y pas a yjy me y lie u iy kalbo y a sa o eikale Ch . S angas ci aja más como d ideSim - ies a ybiniy lie u iy kalbininky abajos. Tan o oné icao- s, ick mo olog- ías cap iuas andame mucho nue oju eiginiy. Jus icia, no odos ellos i8 ez se puede ap e a , a iau muchos jy su o iginalu- mu, sin abejo, pa auks y ki y kalbininky démesi, o e s ellos i a ski us bal y kalby his o ijos kKlausim- us paZii é i nue ajai. Sakysim, has a Siol né a uningas opiniés dél lie u iy § apa iadi- mo i8 s po balsiu 7, #. K i i8kai i e ines Siuo kKlausimu esan ias opiniones (J. Endzelyno, J. O embsk- io), Ch . S angas a i ma que p iebalsio § p esencia ZodZiuose maisas, ies(u )as, aus d, is i y s ZodzZiuo- se misé, lpsé, kidusiu es no solo one iné, sino ambién dialek iné- geog a i- né p oblema (p. 96 .). También él c ee que en los iejos Li u i8kuo esc uose (ypaé i8 aka inés Li uania pa e kilusiy au o iy: MazZ ydo, Vilen o, B e kino, DaukSos y k .) daznai p iebal pasapo e s(ss) en luga de 5 (p.ej.: Sches as,- ,8eS as, auks as‘,- ,,aukS as isch eisk- e*, g yis ei8k- é, penukslas, penuk8las- ‘) né a cosa de o og a - ía, pe o y e leindie- an los casos penalmen- e menciona- dos (p. 99-100). Daugelju - iy lengua y iné ojy domino e ebedomi- na y y auk& ai iy Debeikiy Snek os a(6) kamieno daik a a - dziy ienaskai - os naudininko galiiné -ai (p z., aikai,, ai- kui‘). Dél sus kilmés son ski ingy alquoniu. Ch . S angas iSkelia nue a min j: pues o mené oje Snek oje neki ¢iuo - as d ibalsis wo i s a a, es unasaskai- os bene icia - io galiine -ai él conside a su gida i8 senosios lie u iy-la- iy io linksnio i ongin- és galiinés *- oi (p. 70). Ta iau galiné -ai, cuya p ime a sandas i§ ik ujy es cuan o educido (=), según Snek os one inius désnius puede bi i kilusi y i§ -wi, plg. Sios Snek os múl iplesi- skai os a dininka i‘ ai,,ho- mb es y unaaskai - os naudininka wi ai,, y- ui‘‘, unaaskai - os localininka u gai< u- guj(e)>. Ch . S angas ambién no es á de acue do con la ex endida opinión de que lie u iy lengua plu iskai - os loca i o o mas con -oses son hechos iS mul iskai - os galininko o mas y pos pozici- ones *en. Tokia opinié, esa, ne eisinga dél de lo, que ya anks iau son habusios o mas con -uosu. 18 pas a yjy o mas, g ama ica au o iaus eigimu, según ienaskai - os loka i a y apa ecec- es mul iskai - os loka i as con -wose. Senesniyju muchosisk- ai os loca i o o mas con -wosu elemen o uo omado i§ muchosisk- ai os ilia i o o mas con -uwosna (p. 186187). Dél abajo p esen a- mos a ski y lie u iy del idioma duomeny au en i8k- umo, ju in e p e - aciones, localizacio- nes se puede deci y una o a c i ing no aba. An ai Salia u kamieno ienaskai - os kilmininko galiinés -aus (sinaiis) indicaoma (p. 214) y galiiné -iis (s iniis), que se encuen - a anciizy lingüís i- co R. Go joi8l- eis ame ~ Bui ydZiy Snek os ap ase®. Ta iau pas a y- jy me y dialek ol- oginiai y inéji- mai galanés -as no con i mi- no ni Bui ydZi- u, ni en o os lie u iy de Snek os. G ei iau- siai y R. Go jo ja es noiksliai uZ aSes en luga neaiSkiai Bui ydZiy Snek oje a iamas galiinés -aus. 5 Z . Z. Zinke i i- us, Li uiy dialek ol- ogija, Vilnius, 1966, p. 95-96. ® R. Gau hio , Le pa le de Bui idze, Pa is, § 1903, 44. 7 Z . Z. Zinke i i- us, op. ci ., p. 92. 192 Remdamasis A. Salio suda y u lie u iy idiomas a miy Zemélapiu*, g ama íc- os au o ius am ik y a miniy eiSkiniy papli ima indoda isai p ecisame- ne n e. An ai en e ki y i amy ie y, donde en luga ki iuo y puedeininiy balsiy a, e supuama o (2), é(e), indica se i Alan a, Gied ai iai (p. 25). I8 ik yjy En es os luga es mené ie- a, e ji igliecka noaki e. También i8lieka saludii i ap adziai d iga siai am, an, em, Smilgiy apylinkéje (en la g ama ica se indica que en Gia jie i s a 2m, em, p. 85 —86). An e unaskai os bene icia io o ma zmuégyn (ko ek i os klaida luga de Zmudgun), ci adas i K. Bigos ax u, pazymé a K éda na (p. 85). I8 ik ujy K. Biga indica que a niSkiy zemaiciy unaaskai os bene icia in- ka 4mudgyn a i in- ka K éda nos Zmudgi, Alsédziu, Rie a o, Salan y Zmudgou. Po que en abajo po ildés Zenklo (~) gene almen e da dada paga siui j li e a i ine habla anspono a a miné o ma, eso zemaiciy ienaskai os naudininko o mas g4,l6u longéu a k l6u, 140, a,kéu al 169, caso necesi é y 170 anspone se galui, ldngui, d kliui, aikui, pe o galuo, ne Iénguo, a kliuo, aikuo. Aisca ais casos en el abajo más impo an e equalo las co espondie- n es no as p esen adas lie u iy be li e a u i in- és de la a lengua, pe o a minés o mas, pyz. : ne ops ys 9 (li e a i inés de idiomas =ops us); nace 7 ( =gim i), gulbé 8 (=gulbé), i ks as 109, 112 (=inks as), laiskas 8, 63 (=Idiskas), musé 97 (=misé). La lec o a a eces puede algo con undi i ig i ai iy dialek ologiniy da by im u pa yzdziy nesu ienodin a ansk ipcija (pa yzdZiai suelen p esen a se Sal inio ansk ipcija). Pasado aiSkiy ko ek i os klaidy, ku iy i posible bi y neminé i. né Tagiau algunas de maziau jy mokanéius indi iduales bal y lenguas pueden engaña , i délesni impo an e- o sasias indica emo- s: dzuole 298 ( = diuole), die ii is 3 (=diablo), gdl a 141 (= gdl qa), k as élin 192 (=k as élin), k iduse 204 (=k idusé), mesi i 61 (=mels i), Phios as 110, 360 (=phios as), sajka 169 Saka), s endidusis (=Saka 193 ( =s endidusis), z é is 91 (=Zy é is). Taisy inos i kai ku iy ik iniy a dy o mas, an ai ie y a dy: Alan u 25 (= Alan a), Anykséiai 181 ( =Anyksciai), Die eniskis 478, Die enixkis 479 (=Die eni- skés), Dubiniai 104 (=Dubingiai), Ge éciai 70 Ge édiai), Mosedis (= 207 Mosédis), Musininkai (=Mosédis 86 ( =Musninkai), Oniskis 99 (=Onuskis), Pagi ai 86 (= Pagi iai), Pag amanciy 160 ( = Pag aman¢io), Pane ezys 85, 86, 125 (=Pane é- zZys), Pasilé 227 ( = Pasilé), S edasai 207, 302 (= S édasai), S éksna 471 (= S ékéna), S endionéliai 188 (=S endionéliai i), S endionys 433 ((S encionys), Si in ai 4, Si in o 110 (=Si in os), Vei i zenai 194 (= Vezi i énai), Vendziogala 170 (=VandZiogala); pe sonal a dz- iy: Algiman 4 (=Algiman as), DaukZa 231 (= DaukSa), G yna eckis 139 (=G ina eckis), Mikolauskai é 168, 169, 478 (=Mikalausk- ai é), O ebski 207, 212 (= O ebski), Hoemueuns 5 (=Toemusu d). Be o, XIV usiskosios a. o mas Muxueauao lie u iskasis co espondi- en e u é y bi i Minigaila, 0 noMinigailas 6, plg. S i igaila (Weumpueauao) 5. También p isy pe sonaly- a dzio Minnegayle ikslesnis lie u iSkas equi alen- e es Min(i)gaila, 0 ne Mangaila 4. Dél i ai iy p ieZas iy g ama ika i pakliu es joje i8likes i uno o o smulkus ne ikslumas cuan o nemazina nepap as ai né k uopS iai me odi8kai io ealizado o, au o iaus i ilgy me y es udiijino abajo cien í icin- és eik&més. * A chi um Philologicum, 4, Kaunas, 1933, ® Z . K. Biiga, Rink iniai a8 ai, I, Vilnius, 1961, p. 376. 13. Bal y i -sla y kalby ySiai 193 G ama ikos p a a meje kukliais lie u iSkosios a8 ijos p adininko M. Maz ydo Zodziais di igiéndo- i se a la lec o a: ,, abamana usz gie p ymkie . Né a dudaoés que Sis Zymaus no egy cien í ico del bal is o oSkimas iSsipildys su kaupu. I8 de cada página del lib o el lec o con g an su dékingumu al au o se sien e, que ,,Lyginamoji bal y kalby g ama ika es pesus capi alinis inaSas i i Siy dieny bal is ika indoeu opeis ika. i ‘ K. Mo kiino NAUJA LITUVIAS LABOS GRAMATICA A. Senn, Handbuch de li auischen (El lib o de manos de los li uanos) Sp ache, Bd. I: G amma ik, Heidelbe g, 1966. Ilga laika i8 isos uzsienio kalbininky ka os mokési lie u iy kalbos i8 A. Leskyno p epa ado del líde , susidedan io ch es oma ijos, ik umpos g ama ikos i Zodyno. Desde la jo apa ición (1919 m.) pasé ya casi cincoasdeSim me o. Con el a iempo ge okai cambii o ne sólo lie u iy lengua a8yba, pe o i cuando ku iy o mas a osena, nepalygin i i8augo g oZiné bei wissensch- a iné li e a ii a, daugelis 0 one ikos, mo ologí- as bei sin aksés kKlausimu ue nuodugniai iS y iné i. Naujo, iSsamaus Li u iu idioma del je e p epa imé pasida é bi inas. Sio abajo émési S eica yu kilmés kalbininkas A. Zenas (Senn). 1957 m. jis iSleido ,,Li uu iy idioma guía Il-ja dali, po la cual cons i uye i ai iy lie u iy a8y ojy ki iniy pa ink i i8 suki éiuo i eks ai komen a ais lie u iy- okie iy-angly kalby i su i Zodynu!. 1966 m. apa eé i p ime oji, más impo an eji, Sio ado o pa e lie u iy lengua — g ama ika. Tai didziulis puslapiy 495 eikalas, en el cual iSsamiai ap aSy a ac ualinés lie u iy lengua oné ica, mo ología de muchos g ama iniy i o mas a osena. Sios g ama icos' au o , p o eso de la uni e sidad de Pensil ania A. Zenas sus abajos bien zinó a lie u iy palbininkam. Él es uno ecien e- men e i§ Heidelbe ge acab o pe mi i penkiy omy ,,Lie u iy aSomosios idiomas Zodyno suda y ojy i ka ienin - u elis, abajando an e Sio Zodyno desde mismo jo pe miso p adzios. Li uiy habla él in e isi ya de hace iempo, es i ies en Li uania dés es Kauno uni e si e e oné ica i o os habo y os emas. 1929 m. jis pa asé ,,T umpa lie u iy idiomas a do éli** des inada uZsienie iams, que deseen p amoc i lie u iy idiomas. RySiu su li uanis ika A. Zenas nenu auké i éliau. Él es pa aSes muchos a ículosniy ki okiy da by li uanis ikos, i bal is ikos en gene al compa amo- sios i lingüo y os cues iones, úl imamen e ac i amen e o pa icipa, esolZian bal y, sla u ge many seniausiy elacioniy p oblema. i Jo nue oas eikalas a um apibend ina la gos años ukusiy li uanis iniy s udijy esul ados. i G ama ica susideda i§ deSim ies daliy. Pla i i u ininga es ya la misma p ime a i adiné pa e, en la — que, — b e amen e apZ elgus lie u iy nau os his o ia, se discu en lie u iy luga de habla bal y kalby a pe ySiai o as cogniningas lenguas. i su Cia au o ius glaus ai i$dés o su concepción bal y, sla y ge many kalbu i seniausiy san ykiy cues ioni- mu. Jo c eo, aún indoeu opie iy bend ys és pe iodo gale, bal y. sla y i ge many pi m akams in imes comunicándo- se en e sí, su do * A. Senn, Handbuch de li auischen El Lib o de los Li uanianos Sp ache, II, Heidelbe g, que se encuen a en el dis i o de Heidelbe g, Alemania. 1957. * M. Niede mann, Senn, A. B ende , Salys, F. Wo e buch de A. li auischen Sch i sp ache, Li auisch-Deu sch, IV, Heidelbe g, 1934—1967. * A. Senn, Kleine li auische (Klein li auische) es una de las p incipales ciudades de Li uania. Sp achleh e, Heidelbe g, que se encuen a en el dis i o de Heidelbe g, Alemania. 1929. 194