LIETUVIY
AREALINES
LINGVISTIKOS
KLAUSIMAI
LIETUVOS
TSR
MOKSLU
AKADEMIJA
V.
VITKAUSKAS
SIAURES
RYTU
ZEMAICIU
DUNININKU
KAT
KURIE
MORFOFONEMINIAI
DIALEKTIZMAIL
Kaip
Zinoma,
a mése
i
Snek ose
y a
ZodZiy
i
o mu,
ku
neaigki
kokiy
no s
ga su
is o ija.
Suda inéjan
,,Siau és
y y
Zemai iy
dinininky
Zodyna“1,
okiy
a -
eju
susida é
gana
daug
i
juos
eikéjo
ienaip
a
ki aip
sp es i.
Si ie
a miy
ZodZiai
i
o mos,
ku iuos
sunku
susie i
su
Ik.
a i ikmenimis
dél
one iniy
désniy
sky imosi
i
negaléjimo
j ody i
esan
ai
egulia ia
a mybe,
adin-
ini
mo o oneminiais
dialek izmais.
Jie
pap as ai
u i
koki
no s
o man a,
iga usj
da ybinio
i
leksikologinio
sky imo
unkcijas
dél
ieno
a
ki o
balsio,
p iebalsio,
d ibalsio
nedésningo
paki imo.
Manydami,
kad
one inis
désnis
am
ik oje
a sy
pozicijoje
u i
eik i,
nuk y-
pimais
nuo
one inés
Snek u
sis emos
laikome
uos
a ejus,
kai
kokius
no s
ga sus
negalima
aiSkiai
i
i ai
pag is i
désningumu,
egulia umu.
Tai
dazniausiai
bina
susije
su
ki a
ZodZio
Saknimi,
ski ingu
da ybiniu
elemen u,
su
nee imologiniu
ga -
sy
a si adimu
i
ne
su
bu usio
kokio
one inio
désnio
sui imu
Snek ose
dél
kokiu
i aky,
analogijy
a
pan.
I.
KAI
KURIE
MORFOFONEMINIAI
DIALEKTIZMAI
SU
BALSIU
e
Siose
Snek ose
y a
Zodziy
bei
o my,
ku
ie oj
lk.
i
a ba
ki y
Zemai iy
Snek y
i(¢)
y a
a iamas
balsis
e.
Ta
nedésninga
balsio
e
a si adima
i
kai aliojimasi
su
i
(¢)
ne
ame
pa
Zodyje
e a
panag iné i
pla¢iau.
Si oks
e
gali
pasi aiky i
i
Zo-
dziy
Saknyse,
i
p iesagose,
i
sudu iniy
zodZiy
komponen uose.
Be
o,
jis
uz-
iksuo as
i
sayuose
ZodZiuose,
i
skoliniuose.
Panag inésime
s a besnius
Sio
ei§kinio
a ejus
iSsamiau.
Zodzio
Saknis.
1.
Kai
ku iy
ZodZiy
Saknyje
ie oj
Ik.
miS iojo
d iga sio
il
Siose
Snek ose
u imas
el:
smé-I i
D ,
K 8,
V p
/
sméI e
Vds
»Smélys*
(be
smé és
Pyn,
VkSn),
smel i‘ne
D y,
K ’,
V p
/
smel i-ne
Vds,
Ui
»smélynas“,
kelnio i
|
kelniio e
,,kilno i“,
S el.
p i
D ,
K 8,
V p
|
s el.p e
Vds.
Siam
a ejui,
u
bi ,
p i-
klauso
i
eiksmaZodinis
bid a dis
el.kine
|
élké-nc
»
Vilkdamas“,
plg.
aka y
aukS aiciy
Siauliskiy
il.kins,
be
Sakynos
i
G uzdzi
apylinkiy
élkins
||
élkens
(ka ais
i
ilkins).
*
Apie
8j
Zodyna,
jo
apimamas
Snek as
% .
Au .
,
Snek y
g upés
Zodyno
suda ymo
p incipai,
LKK
XIII
79—98.
S a biausios
gy enamosios
ie o és
y a
Sios:
Di 6nénai,
Ku Sénai,
PakS eliai,
V& pu énai
—
Siauli
.,
Uz en is,
Vidsodis
—
Kelmés
.,
Pa andené,
ViekSnaliai
—
Tel8iq
,
7.
Us.
N .
1026
oF
Toks
@
i
i
(e)
kei imasis
miS iajame
d iga syje
su
/
gali
ka ais
ody i,
kad
7
(e)
Sioje
pozicijoje
linkes
labiau
pla é i
i
gali
ne
isi8kai
i8 i s i
a i uoju
e
(Gia
§j
eiSkini
imanoma
ba y
susie i
i
su
seniau
ykusiu
i
:
e,
Z .
oliau).
Ap aSomujy
Snek y
Zodis
smé:I i
|
sméI e
kaip
i
y y
aukS ai iy
duse iskiy
smé.l e.
y a
aiSkiai
bend as
su
la iy
kalbos
a i ikmeniu
smel e
(LV
IIL
959).
Tik-
iausiai
aip
pa
aiSkin inas
i
e
bu imas
kai
ku iose
ZodZio
s el.p i
D ,
K é
/
S el.p e
Vds
o mose
(plg.
la iy
k.
s elp ),
uo
labiau,
kad
Sios
8nek os
u i
da
Zodj
S é-Ip i
D ,
K 8
|
S é-Ip e
Uz ,
Vds,
Vk8n
,,8 epluo i*
(plg.
da
S élp i
DZ*
829).
An a
e us,
be
Sio
spéjimo
apie
ZodZio
S elp i
bend uma
su
la iy
kalba,
galima
many i
i
apie
la iu
kalbos
i aka,
nes
j
ai
o ien uoja
Sio
eiksmazodzio
a ojimo
plo as
(Zg,
Skn,
Vg ,
Kik,
Akm,
Pp,
Siaudiné,
Rdn,
Vds,
be
s élp e
P n,
VkSn),
.
y.
os
ie os,
ku iose
y a
a
y a
bu e
la iu
sodybu
a ba
ku ios
y a
u éjusios
a imesniy
ysiy
su
La ija.
S a bu
i
ai,
kad
g e a
S elp i
Sia
a ojami
Zodziai
S ilpi io
Skn,
G z
|
s ilpiiu- i
D ,
V p
|
s elpe ii e
Vds
>
S ilpau i“,
S ilpis
Skn,
G z
|
S il.pis
K 8,
D y
|
s i-Ipis
Rdn,
T ’,
Akm_
,,8 ilpukas;
S ilpi-
mas“,
S ilpuks
G z
|
S élpoks
Rdn,
T ,
Pp ,,$ ilpukas“
i
k .
Dél
eiksmaZodzio
kelnio i
|
kelnio e
galima
many i,
kad
jis
suda y as
ki aip
negu
Ik.
kilno i,
.
y.
be
Saknies
balsiy
kai os.
2.
Siau és
Zemai iy
(dounininky)
Snek y
eiksmazZodi
k ediio e
|
k eééu e
,,i8leis i
ma Skinius
a
palaidinuke
an
kelniy,
sijono“
dalis
ap a’omuju
Snek y
—
é o e
Pyn,
Uz ,
Vk8n).
Reikia
many i,
kad
kaip
i
aka y
aukS ai iy
Snek ose
(Ju ba kas,
VadZgi js,
plz.
LKZ
VI
488)?
éia
u imas
ki as
Saknies
balsis.
3.
e
ie oj
daugumos
ki u
a miy
i
Ik.
i
Siose
Snek ose
u i
i
skolinys
kléjé-
,,klijai*.
Fo ma
su
balsiu
e
y a
a éjusi
iS
sla y
kalby.
Be
ap aSomujy
Snek u,
8]
Zo-
di
su
e
balsiu
Saknyje
a ia
i
dounininkai
apie
Papile,
Akméne,
Raudénus,
T ys-
kius,
Tél8ius,
Sdlan us
i
k .
Kad
a
o ma
né a
isiSkai
nauja,
odo
S.
S ane i iaus,
S.
Daukan o,
A.
Ju’kos
aS ai,
Z .
LKZ
VI
37—38.
Zodiio
p iesaga.
1.
Kai
ku ie
ZodZiai,
Ik.
i
a mése
u in ys
p iesaga
-ilas,
kal-
bamosiose
Snek ose
a iami
su
-elas.
Tai:
diiobels
V p
|
diobels
Py n,
Uz
,,dobilas“,
& zéIs
Pyn,
Vk&n
,,e zilas“,
k é: els
D ,
Vds
/
k é- é-Is
P n,
Vk&n
,,k e ilas“,
sp a-gels
Pk&
|
sp a-gé-ls
P n,
Vk&n
,,sp agilas“
i
sp agélga:I e
P n,
Vk&n
,,sp a~
gilo
gal a“,
sp agélkuo is
P n,
Vksn
,,sp agilo
ko as“
b ézgeld:
P n_,,b izgilai*
(A
dél
Ik.,
a
dél
aka y
aukS ai iy
ji akos
isame
Siu
Snek y
plo e
sakoma
ik
a--
ils,
daugiausia
b izgila:
|
b ézgela:,
daug
ku ,
ypa
apie
Ku Sénus,
sp da-gils,
k é--
ils,
no s
eikia
p imin i,
kad
apie
Sakyna
kai
kas
pasako
é Zels.
Ta miy
sa eika
ia
y a
aiSki).
Kaip
odo
Zemaiciy
Snek y
medzZiaga*,
ik iausiai
y a
egzis a usi
i
ebeegzis-
uoja
p iesaga
-elas*,
ku i
a si ado
gal
i
dél
one iniy
dalyky
—
¢
(i)
su apa inimo
su
e.
2
A.
JuSkos
Zodyno
i
Rie a o
k ecid i,
u
bi ,
u i
ne eisingai
ansponuo a
e
i8
a minio
e.
*
Li e a ii a
i
pla iau
z .
B.
Vanagienéi
V.
Vi kauskas,
Da
dél
kubelo,
LKK
XIII
222.
Pilg.
da
A.
Gi denis
( ec.),
,,Bal is ica“,
IV(1),
p.
143;
VI.
G ina eckis,
Siau és
aka y
dini-
ninky
a miy
one inés
ypa ybés
i
jy
aida,
,,Vilniaus
Vals ybinio
pedagoginio
ins i u o
Mokslo
da bai“,
11,
1960,
p.
44;
V.
G ina eckis,
PluoS as
Zemai iy
Zodziy,
,,Kalbos
kul ii a“,
22,
1972,
Dip
Thon
14s
4
Z .
P.
Ska dzius,
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba,
Vilnius,
1943,
p.
175.
98
P ie
Siy
lie u isky
ediniy,
a odo,
y a
p ide in as
i
ienas
ki as
skolinys:
ka*-
els
|
ka' é-Is
,,ka ilas“,
kibels
|
kObéls
,,kubilas“®,
éséls
Pyn,
VkSn
,,asilas“.
Panasiai
balsis
e
bus
a si ades
ZodZiuose
kiwneks
kd.neks
,,kunigas“,
gizeks
D ,
K ’,
V p
,,guzikas,
saga“,
mizeka
V p
,,smuikas“,
mizeku i.c
V p
,,mu-
zikan as“.
Siais
a ejais
ik iausiai
a i asis
aukS ai iy
i,
Zemai¢iy
dounininky
e
(plg.
el8i8kiy
gé.zeks,
mdé.zeka)
y a
pakeis as
a i uoju
e.
(Zodzius
kunegas,
kunegaiks is
y a
a oje
S.
Daukan as,
M.
Valanéius,
Z .
LKZ
VI
891°,
odél
gal
Gia
esama
i
19
a.
aS y
kalbos
j akos,
nes
i
daba
8iy
ie y
Zemai iai
gieda
budy-
nése
i
a minimuose
i§
o
me o
kan i¢ky
ZodZius
kunegas,
kunegaiks ys é).
Tokia
e
i
i
(¢)
kai a
bus
ska ings
ne
ik
balsiy
i
(¢)
didesnis
pla éjimas
Siuose
Zodziuose,
Siau és
Zemaiciu
(dounininky)
balsio
¢
sa o i8kas
jp asminimas
Siau és
y y
dinininkuose
( y y
a niSkiuose),
be
i
i
:
e
okio
ipo
a eju,
kaip,
p z.
sd.-
bene
:
d u'kcobé'nis
Jd ,
V ,
S
,.kas
s o u
uzZpakaliu“,
s uo sobé:ne
P yn.
Dél
os
pa
p ieZas ies
galéjo
a si as i
i
*kimiks
|
ké.neks:
kune-gbu is
|
koné-gbu is
,,ekskunigas“,
kuné-kpalaikis
|
koné-kpaldikis
,,p as as,
ne ikes
kunigas“,
o
pagal
pas a ujy
analogija
jau
ne
kuné-gisks
|
koné-gesks
,,kunigi’kas“.
Pagaliau
isa
ail
apibend inus,
galéjo
a si as i
i
kimeks
|
ké.neks.
Plg.
da
Zodi
kubils,
daznesnj
Ku Sény
a imosiose
apylinkése,
be
ik
piskubélis’
,,puskubilis“,
ns.
kilm.
pus-
kubé-le
,,
puskubilio“,
di-nkubélis
,,duonkubilis“,
ns.
kilm.
dé-nkubé-le
,,duonkubi-
lio“.
Ten
aip
pasakoma
i
giziks,
be ,
p z.,
a
pa i
a més
a s o é,
pasakiusi
a
o ma,
Gia
pa
gali
pasaky i
okazionalizma
guzé-ksegi
,,sags y oja“.
Tokiy
pa yz-
dziy
y a
i
daugiau,
p z.:
kaimo
pa adinimas
li-kSelis
K 8,
V p
|
li-kSelis
Vds,
Uz .
Ik.
Lygsilis
(Sils
|
Sé-Is
,, i zis“),
nj.
silimda zis
K 8
,,Sil ada zis“
i
Silema
K 8,
Pkg
,,8iluma“
(be
sé/emda
Pyn, Vds,
UzZ ,
VkSn),
cibi s
|
cébé- s
,,Sibi as“
i
cibé-~
isks
(Sal. is)
|
cebé- esks
,,sibi igkas“.
Visa
Si a
balsiy
e
i
i
(¢)
painia a,
ypaé
Ku 8ény
apylinkése,
a
ik ai
nebus
padidines
da
ienas
dalykas:
dél
Siy
Snek y
aukS ai éjimo
(daugiausia
ai
lie ia
Ku énus,
Di yonénus, Va pu énus,
be
pas ebima
i
ki u ,
ne
Pa andenés
apylin-
kése)
Gia
y a
labai
ki es
balsynas.
Kaip
odo
ne
daba iniai
ak ai,
balsis
i
(i
u),
y a
naujas®,
pakei es
anks iau
Gia
bu usj
balsi
¢
(i
9)*°.
Zymiai
kin an
Snek os
o-
ne inei
sis emai,
isada
susida o
j ai iy
hipe no malizmy,
isokiy
o my-duble y.
Kadangi
balsiy
e i ¢
a ikuliacija
y a
labai
a ima,
ai
¢
i s an
j
i,
kai
kada
galéjo
i
i8
e
a si as i
i
i
p ieSingai,
i8 e
—
e.
Tai
lyg
i
pa emia
nemaza
okio
ipo
duble u
kaip,
p z.:
skild-uda
|
skela-uda
i
skelé-uda
|
skela-uda
,,ske eld a;
plonas
koks
luobas“,
skidé- a
|
skedé- a
i
skedé- a
|
skedé- a
,, .
p.“,
ikSuo i
i
ekS o i
D ,
K s
,,gulé i;
elkSo i“,
suklé-pa
i
suklipa
D
,,suklebo“,
s imbi i-s
i
s i nbe~
5
Abejones
dél Sio
Zodzio
sla iskos
kilmés
Z .
S.
Ka aliiinas,
Dél
kele o
lie u iy
kalbos.
skoliniy,
LKK
XII
181—183,
plg.
da
V.
U bu is
( ec.),
,,Bal is ica*,
VII
(2),
p.
205.
®
Z .
da
Z.
Zinke idéius,
Reik&mingas
Zemai i8kas
ank aS inis
eks as,
LKK
XV
181—
182,
187.
7
Reg esy iné
balsiy
asimiliacija?
8
Z .
J.
Kazlauskas,
Dél
bal y
*ei
i
*o
aidos
lie u iy
Zemai iy
a mése,
,,Bal is ica“,.
V(1),
p.
32-33;
Z.
Zinke i ius,
Dél
lie u iy
kalbos
au osilabiniy
an
ipo
junginiy
pi mojo:
démens
siau éjimo,
,
,Bal is ica“,
I
p iedas,
1972,
p.
230—231.
®
Z ,
Au .,
Nauji
eg esy inés
balsiy
asimiliacijos
ak ai
Ku sény
Snek oje,
,,Kalbo y a“
XXVI
(1),
p.
81—82,
4
iSnaSa.
1
Z .
A.
Gi denis,
Kada
gi
Jemai iy
a mé
a sisky é
nuo
auk& ai iy?
,,Kalbo y a“,
XXII
1),
p.
82,
9
i8naSa.
7%
99
is
D y,
K §
,,s imbu ys“,
é:piza
/
é-peza
»
iSsiZiojélis“,
pauks ilélis
|
pauks i-
lielis
i
pauks elélis
D ,
K ,
Pk&
»
pauk& uzZélis“,
akilélis
|
akilielis
i
akelélis
K
,, akuzélis“
i
k .
Taigi
mo o oneminiai
dialek izmai
su
balsiu
e
Siose
Zemai iy
dinininky
Snek o-
se
y a
susida e
dél
i ai iy
p ieZas iy:
a)
dél
ki o
Saknies
a
p iesagos
balsio;
b)
dél,
ma y ,
seniau
ykusios
i
palikusios
ik
elik y
balsiy
kai os
i& es iniuose
Zod¥iuose
(galéjusios
nulem i
i
e
a si adima
pag indiniame
zodyje);
c)
dél
olesnio
i
pla éji-
mo
a
ne
y iniy
cia
nag inéjamy
Snek y
bu usio
balsio
¢
pakei imo
a i uoju
e
(dél
o
susida é
ne
pa aleliy
ZodZiu
Sakny
i
o my
su
ei i(¢),
gal
ne
hipe no ma-
lizmy).
Il.
MORFOFONEMINIAI
DIALEKTIZMAI
SU
BALSIU
u:
Balsis
u
Siose
Snek ose
y a:
a)
okios
pa
kilmés
kaip
Ik.
@:
li-pa
|
lipa,
pli p i
|
pli-p e
»mus i“;
b)
a si ades
i
*6
(>Ik.
i
aukS ai iy
uo):
di k
|
di k
~
diok,
jiks
~
juékas;
c)
a ski uose
Zod¥iuose
a liepian is
Ik.
wo,
be
nesiski ian is
nuo
ki y
Zemai¢iy
pa a miy
u*:
sides
|
si-des
»Suodys“;
d)
a liepian is
Ik.
g:
ki
~k@
D ,
K 8,
V p,
ka ais
UzZ ,
Vds,
s é‘malinis
|
sii-malinis
,,samalinis“.
Pa-
s a aisiais
d iem
a ejais
am
ik os
Zodziy
ski ybés
daZniausiai
i
leidZia
juos
lai-
ky i
mo o oneminiais
dialek izmais.
Zodzio
Saknis.
1.
Palyging
kai
ku iuos
Siu
Snek y
Zodzius
su
ki y
Zemai iy
a i-
inkamais
ZodZiais,
ma ome,
kad
u-
ie oj
Ik.
uo
Gia
a ia
i
Siau és
Zemai iai
—
dou-
nininkai™.
Pyz.:
sides
|
si -des
|
s i-des
»Suodys,
suodziai“,
s i-dine
|
sii-denc
,,suo-
dinas“,
nusis i-dinis
|
nu-ses idenes
,,nusisuodines“
(plg.
sides
T k,
Vk8,
Jd ,
Z ,
TL,
Ms,
Lk,
si-des
Pp,
Rdn,
T &,
su-dé-nc
Mk,
KIk,
T 8,
Rdn,
Lk,
Jd ,
nusesiide-
nes
T 8,
Rdn,
Z ,
Jd ,
Ms);
sis i's
|
sii-s 's
,,i zliam
bi i;
judé i;
blogai
deg i*:
kuo
as
ai.ks
ap
si 'sd-s
K é
(plg.
si -s éis,
si -sd-s
Akm,
Pp,
Vk8,
Sd,
Gd
—
LKZ
k;
g e imy
aka y
aukS ai iy
snek y
i gi
y a
sis is
||
sii-s ies
,,judé i,
in is:
si -ses
i
si'ses
|
sé-d&-k
kai
Zmé-gus
Skn).
Tai
y a,
galimas
daik as,
ki os
Saknys,
nes
»
Zemaiciy
a miy
onemos
i,
ou,
6
nebi inai
u éjo
a si as i
pe
uo
laipsni,
jos
galéjo
kil i
i
iesiog
i
6*18,
2.
Siy
Snek y
balsio
u:
kilmé
y a
neaiSki
kai
ku iuose
skoliniuose™.
Pyz.:
pi ks
»spukas“
(i
pi-kinc
|
pi -ké-nc
»»pukuo as“,
pii-kin i
|
pi -ki-n e
»pukuo i“),
spu-
lié
|
Spi
lie
,
i e“,
as a
|
a-s a-
»lisai*
(i
u-s ud us
|
u s i d os
,,iso ius“,
u-s i c
/
ws i'c
,, isuo as“)
bei
Zodyje
a
éu:
|
a-Gi
,,a in,
dékui*2,
IS
dinininky
(pie y
Zemai iy)
a imo
apie
Saknies
balsj
uw,
jo
kilme
sunkiai
ga-
lima
ka
sp es i.
Dounininkai
(Siau és
zemai iai)
ia
pap as ai
a ia
d ibalsi
ou:
Ze,
Z.
Zinke i ius,
Lie u iy
dialek ologija
( oliau
—
LD),
Vilnius,
1966,
p.
85.
*
Kaip
odo
a miy
duomenys,
i
lk.
eiksmazodis
suds i
y a
Zemai iy
a mei
bidingas
Zodis.
S.
Ka ali ino
pa eik i
ak ai,
kad
suds i
a ojamas
Gegudinéje,
Vadékliuose,
Vajasikyje,
Zilinuosé,
Bi Zuose,
y a
isiskai
nepa ikimi.
Z .
S.
Ka aliiinas,
I8
lie u iy
kalbos
Jo-kamieniy
eiksmazodiiy
is o ijos,
LKK
XIV
96—97,
Zag
S;
Ka aliiinas,
min.
s .,
p.
60.
Plg.
da
J.
Kazlauskas,
min.
s .,,,Bal is ica“,
VL),
p.
29
.
Je Vis
G ina eckis,
Siau és
aka y
dinininky
a miy
one inés
ypa ybés
i
jy
aida,
»,Vilniaus
Vals ybinio
pedagoginio
ins i u o
Mokslo
da bai‘,
XI,
1960,
p.
73;
V.
G ina eckis,
Zemai iy
a miy
is o ija,
Vilnius,
1973,
p.
190—191.
5
Dél
Sio
Zodzio.
kilmés
Z .
V,
U bu is,
Daba inés
bal a usiy
kalbos
li uanizmai,
,
,Bal-
is ica“,
V(1),
p.
48—49,
100
pouks
Sd ,
V ,
Lk,
T 8,
Pp,
Mzk,
Sd,
Ms
i
.
.
( enai
aip
pa
i
péuké-nc,
nuse-
pouki n e),
Spgulie
Lk,
Jd ,
V ,
K n
i
.
.
(spélie
||
Spdulie
T ’),
Gus a:
Rdn,
T 8,
Akm,
Pp,
N ,
Tl,
Jd ,
V
i
.
.
PanaSiai
a iamas
i
Zodis
aé6u
Rdn,
T 8,
N ,
Tl,
Jd ,
V
i
. .
(uu
Pp,
kaip
a'kuy).
Vadinasi,
dounininky
Snek os
u i
o mas,
lk.
ansponuo inos
pudkas,
Spuolé,
uds ai
i
Giuo.
Donininky
( aka y Zemaiciy)
Snek ose
uz a8y a
d-znd-
~
udznai
Sg,
P k,
,iisai‘“*
poks
~
pudkas
Sg,
pé-kens
~
pudkinas
Sg,
plg.
pokens
TD
VIL
104 (p ie
Klaipé-
dos).
Cia
aip
pa
aiSkios
si y
ZodZiy
Saknys
i
galiinés
su
balsiu
o-,
a liepianéiu
Ik.
uo.
Kiek
s y uoja
ik
i és
pa adinimas:
jpé-lé
Plik,
K g,
Do ,
Kin
(Sakiigiy
k.),
be
spilé
P k,
Sg,
Rmé,
Rsn,
spii-le
Kip,
Rsn.27
Kai
ku iuos ZodZius
g e imos
aka y
i
ne olimos
y y
aukS aigiy
Snek os
a-
ia
i gi
su
d ibalsiu
uo:
pudks
Sl,
spudla
Sl
(Zu ini iky
k.,
1
km
j
y us
nuo
mies o),
MSk,
Jn$,
Lnk ,
Spudle
G z,
KZ
i
k .
Dinininky
Snek y
iy
ZodzZiy
i
o my
anspona imas
j
Ik.
y a
labai
neaigkus
i
sudé ingas
dalykas,
nes
balsio
u:
kilmé
gali
bi i
j ai iai
ak uojama.
IS
pi mo
Z ilgsnio
a odydamas
bend os
kilmés
su
ki y
Zemai¢iy
pa a miy
ou,
o°
Siu
skoliniy
balsis
u-
suda o
bend a
a eala
su
pie iniy
Siau és
aka y
auks ai iy
Snek y
o momis
puckai,
Spi le
(d-s ai,
a ojami
Sakynos,
G uzdzii}
apylinkése,
y a
aiSkus
skolinys
iS
ku SéniSkiy
as a’
,,isai“).
Danininky
@-éu:
|
a&i-
galiine
-u°
esan
susijusia
su
p ie eiksmiy
galine
- o
odo
Raseiniy
apylinkiy
Snek y
a:
éui
Rs,
Vdk,
Nmk
(kaip
i
pa igjui,
pa andenui,
apsuki i
i
.
.)
Zodis
i-s a:
|
i -s a-,
e u édamas
a i ikmeny
ik
dounininky
éus d-
(i8
dalies
i
donininky
6-znd:),
ansponuo inas
ik
uds ai
(i
uos é ius,
uos é as).
Sudé ingiau
y a
su
Zodziu
spi-lié
|
Spuclié,
ku is
dinininkuose
a ojamas
j
Siau e
nuo
linijos
Ki u énai—Vaigu a—Gi digké—Tau agé—Vaini as'®.
Si as
a ealas
ik
keliy
kilome y
uozZu
(Siauliy
mies o
aka inés
apylinkés)
ibojasi
su
aka y
aukS ai iy
spi-le
~
spiilé,
i
ai
daug
kam
kelia
i a ima
dél
bend os
¥aknies
balsio
kilmés
su
aukS ai i$kuoju
Sio
skolinio
a ian u.
Ki éia imo
sky imasis
nuo
aukS ai iy
Zodzio
i
jo
bend umas
su
dounininky
spéulie,
isy
Zemai iy
pa a miy
balsyno
bend a
kilmé
kalba
uz
dinininky
o mos
spilié
|
Spu'lié
anspona ima
i
Ik.
Spuolé.
Donininky
spilie
|
Spu'lie
balsj
u-
gali
u é i
dél
uo
(ie)
a liepimo
balsiais
u’
|
i:
|
Siose
Snek ose!®.
Bend a
Zodzio
puka:
kilmé
su
doun.
péuka’
i
don.
pé-ka:
(i
aka y
aukS ai iy
puokai
K2)
aip
pa
leis y
ansponuo i
i
dinininkiSkasias
ly is
puokai
(pudkinas,
nusipudkin i),
no s
ia
da
eiké y
a idziau
pa y iné i
isa
pazemai és
aus ai iy
uozq.
3.
Neaiskus
y a
i
bi ojo
daZninio
laiko
i8 ai§kos
p iemonéms
da y i
a oja-
mo
pagalbinio
eiksmazZodzio
/iuobé i,
liuoba,
-éjo*®
(DZ
347)
Saknies
okalizmas.
18
VI.
G ina eckis,
Siau és
aka y
dinininky
a miy
one inés
ypa ybés
i
jy
aida,
p.
73.
7
Duomenys
apie
ZodzZio
spalé
i
jo
a ian y
papli ima
im i
is
A.
Jonai y és
suda y o
Zemélapio
,,Lie u iy
kalbos
a laso“
leksikos
omui
(spaudoje).
*8
|
pie us
nuo
Sios
linijos
y a
a ojama
o ma
spulié,
bend a
su
aka y
aukS ai iais,
a ba
Spi'li
Skd .
:
1
Z .
V.
G ina eckis,
Zemai iy
a miy
is o ija,
Vilnius,
1973,
p.
195—196.
2
Z .
pla iau
J.
Aleksand a i ius,
K e ingos
a més
eiksmazodis,
,,Vilniaus
Vals ybinio
pedagoginio
ins i u o
Mokslo
da bai,“
VILL,
1958,
p.
113-115;
Au .,
Bi asis
dazninis
laikas
Siau és
y y
Zemai iy
a mése,
LKK
IV
157—164.
101

Sis
sla izmas
(F nW
378,
381)
Zemai iy
a iamas”!:
a)
Donininky
Snek ose:
o-bé '
|
lo-bié '
|
lo-bé i
(Gia
jis,
be
pagalbinio
eiks-
mazodzio
unkcijy,
u i
eik’me
,,még i,
ip as i“).
b)
Dounininky
Snek ose:
/6ub
~
li oba
K n,
Kal,
KI,
Pp,
Akm,
ka ais
Rdn;
/a-b
~
li iba
Mik,
Sd,
Tl,
Lk,
Eig
(Si
o ma
a
ik
nebus
pa eik a
ki o,
seman-
i¥kai
a imo
sla izmo
li by i);
[6-b
~
li ioba
K ,
V ,
Jd ,
Ms,
Skd.
Fo mos
16-b
balsis
9-
a si ado,
galimas
daik as,
dél
p oklizés
i
da
dél
o,
kad
ji
ne u i
gi-
miningy
Zod7iy
i
sakiniuose
ak i8kai
bina
i e pinys,
o
Sie
linke
umpé i,
nedésnin-
gai
one iSkai
kis i,
plg.
ioc
|
oc
<
édos,
mu oc
|
mo iioc
<
min
édos.
Tai-
gi
i
ie oj
/éub
ilgainiui
im a
a i
/6-b,
adinasi,
ia
i
1k.
ansponuo inas
d ibal-
sis
uo.
Dél
os
pagios
p ieZas ies
a si ado
i
o ma
lob
~
li ioba
Viek8niuosé.
c)
Siau iniy
dinininky
( a ni8kiy)”
Snek ose:
ib
|
lib
Saknies
okalizmo
y a
a
pa i
p oblema
kaip
i
dél
sla izmy
Spuolé,
pudkas,
uds ai,
Gciuo;
be
o,
nezinia,
a
lib
|
li-b
Sia
né a
pa y usi
okios
pa
i akos,
kaip
dalies
dounininky
o ma
Ja-b.
Taéiau,
u in
p ie
akis
g e imy
aka y
aukS ai iy
Snek y
o ma
/iob,
didesni
Zemai iy
dounininky
Snek y
plo a
su
/éub
(ka u
su
i8
jos
i8 iedéjusiomis
o momis
16-b, iob),
galima
many i,
kad
i
dinininky
ib
|
li-b
Saknies
u
<
uo.
Saknis
/i ob-
Zemai iuose
a si ado
dél
bu usio
en
désnio
(sla isky
skoliniy)
*o9
>
ou
|u|
o*
(plg.
pduks
|
piks
|
po-ks,
Gus a:
|
as a’
|
as a’
|
is ai
Rs,
Vdk,
T g,
G
|
6°zna’).
Skolinys
/abi- i
|
li-bi- e
,,még i“,
ma y ,
y a
a éjes
éliau,
©
liuobé i
ankséiau.
4.
Ap aSomosios
dinininky
Snek os
ie oj
Ik.
umpojo
u
kai
ku iuose
skolin-
uose
ZodZiuose
a ia
ilga,
i emp a
balsi
u-.
P z.:
giiima
P n,
Uz .
Vds,
Vk&n
,,guma“
(plg.
da
gama
G z),
i ‘sas
,, usas“
(plg.
i ‘sas
G z,
Skn),
ii-sisks
|
i -
Sesks
,, usi8kas“,
ji inc
(gagd- inc)
|
ji ' é-nc
,,Ju ijus“
( aip,
ma y ,
i
sla y
kalbu
a si ado
i
o ma
b a-c
,,neS a umas;
blogas
Zmogus,
biau ybé“,
b uda-cije
,,dide-
lis
nenaudélis*).
Cia
Ik.
i
sla y
kalby
kiek
j emp as
balsis
u
(ben
Zemaiziy
i
paze-
mai és
aka y
aukS ai iy
ausiai)
nebu o
p ide in as
p ie
sa y
gana
a i y
balsiu
u
|
o,
be
im as
a i
ilgai.
(Dounininkai,
ku ie
sa o
one inéje
sis emoje
u i
i emp a
umpa
balsj
u
dél
eg esy inés
balsiy
asimiliacijos,
uose
ZodZiuose
ka ais
ilgojo
balsio
ne a ia,
be
y a
p i aike
¢ia
sa o
umpaji
i emp a
u:
gimd
T k®*,
MZk,
isa
Kik).
Siose
nag inéjamose
Snek ose
ilguoju
u
bu o
ip asmin as
i
su ok as
lie u iu
ik.
i
sla y
kalby
ki éiuo as
balsis
u.
Taip
y a
susida es
one iniy
dialek izmy
pluos-
elis,
a iau
isi$ko
nuoseklumo
né a
(plg.
g ipi
|
g d.pe,
uské:
|
oské
,, usai“).
P iesagy
ski ybés.
Kaip
i
isuose
Zemai iuose
(ka ais
i
aka y
aukS ai¢iu
kai
ku iose
ie ose),
aip
i
nag inéjamosiose
Snek ose
ie oj
Ik.
d ibalsio
uo
a ia-
mos
p iesagose
-aklis,
-iilas,
-iilis,
-é
(ilis,
-é),
-iil s,
-iimené,
-iiné,
-iinis.
P iesagos,
p z.:
gi iéklis
||
gi iklis
,,gi uoklis“
(plg.
gi a-klis
Pi ,
Tl,
Rdn,
Pp,
Rsn,
Sg,
P k,
gi i-klis
S nZ
82,
gi ukle
Mz
30;
Z .
LKZ
III
351
pa eik us
Zo-
diius
gi aklé,
gi uklis
i
.
.),
s i iklis
,,s y uoklis“
K 8
(plg.
s i. i-klis
Rdn,
T ’);
wiobii'ls
,,obuolys“
Pyn,
Vk&n
(plg.
uiiobi:ls
End,
Jd ,
Pln;
Z .
LKZ
VII
990
dbulas
||
dbi las);
acpindu'lis
||
acpi.ndi lis
,,a spindys“
(plg.
dcpi.ndi:lis
Sin ,
ac-
%
Z .
Z.
Zinke i ius,
LD
357.
®
Pie inés
dinininky
Snek os
( aseiniskiy
dalis)
—
G ,
T g,
E z,
Vdk,
S l,Zip,
Nmk,Rs,KIn,
Paupys
—
e a oja
bend as
su
Ik,
bii ojo
daZninio
laiko
o mas.
*8
Doc.
A.
Gi denio
in o macija,
be
plg.
gama,
ises
Ms,
Skd
(B.
Vanagienés
in o ma-
cija)
102
pindwlis
Zg;
i ,
LKZ
I?
433
a spindiilis),
a:
li-ku'lis
|
@ li-ka'lis
,,a likes
koks
daik-
as“,
(plg.
a- i-kiles
Skd;
Z .
LKZ
F°
398
ai lykiilés,
a lykiiliai,
G lykillis;
ik
kazin
a
eikéjo
a li'ki 'lis
Up,
S
iSkel i
p ie
a lykudlis,
kai
ki y
dinininky
Snek uy
pada y-
a
-ilis),
a-dzi.ndilis
,
nus ojus
Zindy i,
él
im as
Zindy i
aikas“
P n,
VkSn,
Vds,
Uw
(plg.
ddzi.ndilis
Sin ,
B s,
Z .
a zindilis
|
a zindul s
LKZ
FE?
454),
p a-gi-d u'lé-
VkSn,
Pyn
,,p agied éjusi
ie a
danguje“;
ku du:lis
Pk8,
D
/
kéndu'li:s
Pyn,
Vk&sn,
Vds
,,b anduolys*
(plg.
kdndu.lé-
T 8,
Rdn),
udbu'li's
,,obuolys*
D ,
K 8,
Vds
(plg.
wiobu.li-s
Rdn,
T s,
Pp;
Z .
da
LKZ
VIII
990
obul s
||
obal s),
Zi;du'li-s
K 8,
P n,
Vk8n
,,Zieduolis*
(plg.
Zi.du.lis
Rdn,
Zidu.li‘s
Pp,
Akm;
LKT
492
Zydiile);
didimeni
|
dedi-mene
,,diduomené,
didZiiinai“
(plg.
ded i-mene
T S,
Rdn,
Ub,
Jd ,
plg.
da
LKZ
Il?
486
diduméné),
jaunimeni
|
jaun imene
,,jaunimas“
(plg.
jaunii--
méne
Jd ,
jauni:mene
T ’,
Rdn,
Pp,
Klik;
Z .
da
LKZ
IV
313
jaunuméné
|
jaunii-
mené),
ka meni
(sen.
ka imini)
|
ka i:mene
,,ka iuomené“
(plg.
ka a-mene
Kin,
Jd ,
End,
ka ii:mene
Lk,
T 8,
Tl,
Pp,
Klik,
ka u-mé-ne
Sg;
Z .
LKZ
V
288
ka i iime-
né,
ka iiimeniskas,
LKZ
V
349
ka imené),
ki i-meni
,,ki i
Zmonés“
D
(plg.
LKZ
V
909
ki iimené
|
ki iméne,
ik
en
p ie
ZodZio
ki uiomené
p idé a
Ka klény
o ma
ki iomené,
a s a y a
i8
ke i-mene,
palaikius
ai
désningu
dinininka imu);
muomu-ni
|
miomu‘ne
,,momuo“
(plg.
miomii-ne
Als,
Tl,
B s,
Pin;
Z .
LKZ
VIII
344
méminé,
momiinis;
ik
i8
isy
Zemaiciy
iSsiski ia
Uz en io
o ma
mémuoné
,, .
p.“,
no s
ji,
kaip
i
isu
Zemaiéiu,
a iama
miiomu'ne),
Si sucnc
|
S€ s nc
,,Si Sinas“
(plg.
Sé su'-
nis
Rsn,
Kin,
sé- sains
Ms,
Sin ,
Lkz,
Tl,
Pkl,
Pin
i
k .).
Ki éiuo as
Siy
p iesagy
balsis
u-,
isy
nuomone,
y a
ki as
p iesagy
balsis,
a si-
ades
dél
balsiy
kai os,
apo onijos,
o
dél
neki éiuo ojo
kyla
j ai iy
abejoniu.
Manoma,
kad
neki éiuo oje
pozicijoje
i
*6
ick
dinininky,
ick
dounininky
Snek-
ose
Sis
u*
y a
a si ades
désningai™.
A idziau
pa y inéjus
i ai ius
da inius,
pas ebé a
i
,,nedésningy“
dalyky.
P z.,
éuzouli‘s
Ms,
Luk,
S s,
Skd
,, aZulys“,
émboulie
S s,
Ms,
D ,
Pln,
Lpl
/
émbo-lé
K g
(donininkai!)
/
yémbouli-s
T $
(Dauginiy
k.)
,,méSla abalis“,
a
cpi.nddulis
|
acpi.nd6ulis
Jd ,
End
,,a spindys“,
a Zi.nd6ulis
|
a zindOulis
V ,
Jd ,
G g,
Zi
doules
~
Z$duolés
LKT
69
(D )®*,
Sé- s6une
Vks
|
Sé* S6uns
T k,
,Si Sinas“,
kd
-nd6uls
(kéndoula’)
Ms
,,b anduolys“,
pi.nkoulé-le
Pl ,
V d
,,ske dienos
kaulelis“,
paki.sou-
lis
G g
,,kySis“,
wiopOunes
Pl
,,kas
labai
opus,
bijo
skausmo“,
ka dunes
Ms,
Skd,
Jd
,,kas
isu
lipa“,
Jénd6unés
Ms,
Jd ,
V ,
R
,,ap aka“*,
/éiZéunés
Ms,
Skd,
T
,
liga,
kai
i8$un a
kojy
a pupi S¢iai“
i
k .
Si ie
ak ai
ody u,
kad
désningumo
¢ia
lyg
i
né a.
Y a
bu e
sudé ingi
ei3-
kiniai,
dél
ku iy
y inés
dounininky
Snek os,
kai
ku ie
donininkai
apibend ino
p ie-
sagose
u’
< *6.
P ie
o
ypa é
daug
y a
p isidéjusi
eg esy iné
balsiy
asimiliacija,
dél
ku ios
*Ziddliias (*#idolis)
>
Ziduylis
>
Zi-du'li-s
|
Ziduli-s.
(Vaka inés
Zemai-
&iu
dounininky
Snek os,
ku iy
a
asimiliacija
nepalie é,
daZnai
u i
p iesaga
-oulis).
Di ongas
(di ongoidas?)
uu
ZodZio
idu yje
y a
nepa ogus
a i,
jis
i o
wu
/
u
isuose
linksniuose,
apimdamas
isa
Zodzio
pa adigma.
Taigi
Cia
u ime
ei8kinj
susijusj
su
eg esy ine
balsiy
asimiliacija
i
élesniu
pa adigmos
linksniy
su ienodé-
jimu
(ypaé
kai
dounininky
a méje
p asidéjo
p ieSki iniy
ilgujy
balsiy
umpéjimo
p ocesas).
Dél
balsio
u-
a si adimo
Siuo
a eju
sudé ingumo
i
analogijos
isipynimo
“4
Z ,
Z.
Zinke i ius,
LD,
86;
A.
Gi denis,
V.
Zulys
( ec.),
,,Bal is ica“,
VIII
(2),
.
200.
i
;
25
Da béniskés
J.
Lauciii és
uzZ a8ymas
103
eiké y
nuosekliai
Zodynuose
pa eik i
o mas
su
P iesagomis
-iklis,
-i las,
-illis,
-é,
-iilys,
-iimené,
-iiné,
-iinis.
P ieSdéliy
ski ybés.
1.
P ielinksnis
nu-,
p ieSdélis
nu'-
(ypaé
a daZodziuose)
u i
balsj
u-
ka u
su
isais
Zemaiéiais,
A
as
a ejis
a si ades
dél
p oklizés*®,
a
dél.
balsiu
kai os,
be
ai
y a
nedésningas,
isa
Zemaiciy
a me
apémes
eiSkinys.
Su
p ieSdéliu
nu'-
y a
susida es
isas
pluoS as
dialek izmu,
Pp z.:
micb aukas
|
ni
b aukas
,,nuob aukos“,
milaida
|
ni laida
,,s ogo
nuleidimas“,
ni-saika
|
ni -saika
»
Saikas;
nuoseklumas“,
nilunka
|
ni-lonka
|
ni-lé-nka
»
nusilenkimas;
nusilenki-
mo
eikalaujas
asmuo“,
nu-lunkd-u i
|
nu'lonké-u e
,,nuola
nusileis i*,
mi-Si di s
|
nu-sé- dos
_,,
nuosi dus“,
nusai.kus
|
ni sdikds
»huosaikus“,
ni- ai.zis
|
ni
ai-
z0s
,, aizdingas,
g azus“,
mi-dalé
»muosekliai;
kiek iena
a ski ai
“
nuckal. iue
nukalaa-
,
si
pakalne“.
Va daZodZiuose
a minis
nu
—
( aka inése
Snek ose
nuosekliai
iek
a dazo-
dzZiuose,
iek
eiksmazodZiuose)
a iamas
ie oj
Ik.
i
aka y
aukS ai iy
a més
nu-,
p z.:
nu‘ba'lielis
,,kas
nubales“
Pyn,
Vk8n,
nu‘sigi- é-nielis
|
nw'sigi* é'nielis
»Kas
nusigy enes“,
nu'sk6- dielis
,,sku dZius“
Uzy,
Vds,
mi-manis
|
ni mands
,,nu-
manus“.
Tai
sa i as
Snek y
da ybos
ipas’,
Zodynuose,
ypaé
a miniuose,
is ySkin-
inas.
P ieSdélio
nu:
—
(i
p ielinksnio
nu’)
Si okiam
nedésningo
a ejo
aiSkinimui
y a
Pp ieSingas
ik
ienas
ak as
—
dounininky
néusokas
»nuosukos*
(i
bid a dis:
nousokené’):
LKT
25
(D ),
K ,
PIn
(Bab ungény
k.),
R
i
k .28
Tos
néusokas,
kaip
i
p éic
(dounininky)
/
p éc
(donininky),
nesuda ydami
ne
izoglosy
( ai
lyg
pabi i
ak ai),
kelia
okiy
min giy.
Zemaiciai
ix
*na-,
*p ei-
galéje
u é i
nuo-,
p ie-
(>nou-
|
nu -/
no'-,
*p ei-
|
p i’-
|
p é-), ik ai
éliau
dél
p okli-
26s,
eg esy inés
balsiy
asimiliacijos
apibend ino
balsius
uw,
i
(da
Gia
galéjusi
bi i
isimaiSiusi
i
ad.
polia izacija,
kai
apibend inamas
s ip esnysis,
ai’kesnis,
pa ogiau
a iamas
ga sas).
NezZi in
Siy
samp o a imy,
Cia
is
dél o
y a
isipynusi
analogija,
p oklizé
i
ki i
désningumu
nepaaiSkinami
dalykai,
odél
nu:
—
(i
p i’-)
da iniai
gali
bi i
lai-
komi
one iniais
dialek izmais
(n6usokas,
p éic
|
p éc
bi y
ik
iSim ys,
senesnés
balsyno
aidos
elik as).
2.
Siose
Snek ose
ka ais
ie oj
Ik.
p ieSdélio
Sq-
y a
a iamas
su'-.
Kadangi
Sios
Snek os
p iklauso
»nosinius*
balsius
iSlaikiusiy
Snek y
g upei,
ai
eikia
spe-
cialaus
nag inéjimo.
Y a
Zinoma,
kad
ilgasis
u’
Siose
Snek ose
am
ik ais
a ejais
a iamas
ie oj
Ik.
q@.
P z.:
a)
I a dziy
ns.
galininke
(apie
Ku Sénus,
Di énénus,
Va pu énus
nuosekliai,
ki u
ik ai
kai
kada):
ki
~
kG,
i,
Gni -,
ka i :
i
k .
b)
Ry iniy
siy
Snek y
eikiamosios
i¥ies
y .
gim.
daly iu
dgs.
a dininke:
( isada):
skéni
»Sking“,
snéki -,
dedi -,
di du:
~
duoda,
#inu-,
ma
u ,
s&-ku:
( aka inése
Snek ose:
di
din,
Zeni n),
Ki éiuo oje
ns.
a dininko
galiinéje:
sné-
ki 's,
di biis,
augi's,
nésiis
( aka inése
Snek ose:
snéki -nc,
dé bi -ne,
dugii'ne)
s
i ,
de
Endzelins,
Da bu
izlase,
I,
Rigd,
1971,
p.
429;
Z.
Zinke iéius,
LD
85.
a
VL
G ina eckis,
Siau és
aka y
dinininky
a miy
one inés
ypa ybés
i
jy
aida,
p.
73.
®
Doc,
A,
Gi denio
in o macija.
104
Sie
a ejai
leksikos
o my
anspona imui
j
Ik.
ne u é y
bemaz
jokios
eikSmés,.
be
cia
nemazZo
panaSumo
u i
ediniy
su
Ik.
p ieSdéliu
sq-
s y uojan is
a imas:
ienos
o mos
isose
Snek ose
a ojamos
ik
su
s i'-,
ki os
—
y inése
su
si#’-,
0
a-
ka inése
—
s6’n-,
pagaliau
da
e iu
a eju
isos
nag inéjamosios
$nek os
a o-
ja
sun-
|
s6-n-.
P z.:
a)
sumalinis
|
sii-mali.nis
»Samalinis“,
sei-muoni
|
sii:muone
>
Sup a imas,
su-
okimas“
/
sdlég
dnii-
sii:muones
keé a:p
@Sei.n
Uz
|
,
si-miezi‘nc
Vds,
Ui
|
su-
miezi-ne
Pyn,
VkSn
,,SiukSlynas“,
sii-na i‘s
,,kamanu
di Zeliy
sujungimas“,
s i-mals
/
si:mals
,, upus
malimas“,
s ipla as
|
sé‘pla as
,,samplo os“,
s i-pla inis
|
sii.-
Pla i.nis
,,papla inis“,
sisu a
,,ne ala“;
b)
susp undis
|
s6-nep ondis
»Sasp andis“,
si-mais is
|
sé-nmais is
,,sumi8i-
mas“;
c)
s incu’ka
|
s6-ncii:ka
,,posikis,
k ei a
linija“,
be
sié-suka
|
sii-soka
,,sudzia-
élis“;
a
s isuka
a
nej edusi
D ,
suincmauga
|
s6‘ncmauga
,,kas
susmaug as“.
IS
ku
oks
ne ienodumas?
Snek os,
ilaikanéios
n
p ieS
s,
§,
z,
Z
( adinamuju
nosiniy
balsiy
ilaikymo
zona),
Siuo
a eju,
kaip
ma éme,
labai
s y uoja.
Ry iniy
Snek y
s é-sp undis,
simais is,
galimas
daik as,
u*
u i
naujai,
kaip
i
o mose
i,
ka i
(plg.
da
PakS eli i
k.
2a:sis,
Zu'si ’).
Tadiau
lieka
neaiSki
pi moji
g upé,
ku
isos
ap a’omosios
Snek os
a oja
ik
su’-.
Gal
Gia
ka ais
susi o ma es
p ieSdélis
su
—
kaip
p ieSdélio
sq-
(san-,
sam-)
a ian as
dél
balsiy
kai os?
Tokia
nuomone
lyg
i
pa i in y
am
ik i
duomenys.
1.
Zemai iy
Snek os,
ne
ik ai
gia
ap aSomos,
neZii in
kaip
jose
bi y
a lie-
piamas
Ik.
balsis
q,
a ia
u’
Siuose
ZodzZiuose:
sa-soka
,,Sas ika“*
Pkl,
Lc,
MZk,
Zeml,
T k,
LZ
—
,,Kalbo y a“
IX
71,
sisii:ka
»Sasika“
Kal,
S s,
G l,
su’
a- gis
,,su a -
gimas“,
si d- a
,,su e s os
d i
agos“
Sin ,
s iemis
»,Su ema“
Sd,
siékala
,,kas
sukal a“,
si-g u a
Skdy,
s i:malenis
,,samalinis“*
Lk
(Gia
daZniau
sé:nmalenes),
S ,
Jd ,
dgs.
a d.
s i*nasas
,,sanaSos“,
s i‘nes@-ls
,,.kas
susinesama“
G g,
S s,
si-g é-n-
das
,,kas
sug andy a“
B s,
Vg ,
s miione
,,Sup a imas,
su okimas“
Ms,
p ie .
s g ouza's
,,sug iz an “*
S s,
si-sokekle:
,,i a ai
(Zag éje)“
Pp
i
k .
(plg.
da
si a za
,,zamb io
i é“
Ldy).
2.
Nemaza
okiy
da iniy
a oja
kai
ku ios
aka u
aukS ai¢iy
i
idu io
auks-
ai iy
Snek os
(pagal
naujaja
klasi ikacijg
kauni8kiai
i
SiauliSkiai):
si auko-s
»
Susi aukéliai*
LKT
200
(Ply),
suna i-s
Kps
(Tu su iy
k.),
Ply,
s -na is
Gs
,,sana-
ys“,
sué- a za
,,aké iy
dalis“
Ld n,
Gz,
Sn,
Gs,
Zy ,
Nm
(LKT
194),
P n,
B b,
B ,
(plg.
su- a za
,, .
p.“
Ply),
su' a d
,, ezé ias
su i inan i
gelezis“
Ld n,
sié- a a
B b:
ji
kap
su- a a
,,labai
iSaugusi,
liesa“,
(plg.
si a a
A m),
sii‘
é-la
,
,susi élélis“
Ply,
Dk8,
B b,
Kl ,
Alk,
s inaio-s
,,sanaSos“
Dk8,
silinkis
.,posikis“
Zg,
Skn,
sé ema
K ,
Pun,
(-a--)
Ld n,
(-d)
Kps
(Tu siéiy
k.),
plg.
da
su- ema
i8
Kn ,
Ei8,
P l,
Rod,
s io ema
P88,
Lnky,
Rm,
T s®*,
su: é-mini's
>
Su ema“
DkS,
su-malini:s
»malinys“
Dk8
(A.
JuSkos
i§
Veliuonds
y a
uz aSy a
suspauda
,,scisk“)
i
.
.
Plg.
da
J.
B e kiino
aS y
sakinj:
,,...dassili eia
ghis
Sussilenkimo
( i Suje
suna i)
ie
S enu“
BB
1
Moz32,
25.
Vaka y
aukS ai¢iy
(kauniSkiy)
negalin
j a i
,nosinio“
q~u’
désningumu,
eikia
many i,
kad
y a
bu es
p ieSdélis
si-,
ku io
elik ai
uzsikonse a o
kai
ku iose
Snek ose, pap as ai
nesuda ydami
ne
ien isesnio
a ealo.
Tas
aukS ai iy
p ieSdéliy
*®
Duomenys
apie
ZodZio
sii ema
i
jo
a ian y
papli ima
im iis
B.
Vanagienés
suda y o
Ze-
mélapio
,
,Lie u iy
kalbos
a laso“
leksikos
omui
(spaudoje).
105