Šiaurės rytų žemaičių dūnininkų kai kurie morfofoneminiai dialektizmai

LIETUVIY AREALINES LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA V. VITKAUSKAS SIAURES RYTU ZEMAICIU DUNININKU KAT KURIE MORFOFONEMINIAI DIALEKTIZMAIL Kaip Zinoma, tarmése ir Snektose yra ZodZiy ir formu, kur neaigki kokiy nors garsu istorija. Sudarinéjant ,,Siaurés ryty Zemaitiy dinininky Zodyna“1, tokiy atveju susidaré gana daug ir juos reikéjo vienaip ar kitaip spresti. Sitie tarmiy ZodZiai ir formos, kuriuos sunku susieti su Ik. atitikmenimis dél fonetiniy désniy skyrimosi ir negaléjimo jrodyti esant tai reguliaria tarmybe, vadintini morfofoneminiais dialektizmais. Jie paprastai turi koki nors formanta, igavusj darybinio ir leksikologinio skyrimo funkcijas dél vieno ar kito balsio, priebalsio, dvibalsio nedésningo pakitimo. Manydami, kad fonetinis désnis tam tikroje artsy pozicijoje turi veikti, nukrypimais nuo fonetinés Snektu sistemos laikome tuos atvejus, kai kokius nors garsus negalima aiSkiai ir tvirtai pagristi désningumu, reguliarumu. Tai dazniausiai bina susije su kita ZodZio Saknimi, skirtingu darybiniu elementu, su neetimologiniu garsy atsiradimu ir net su buvusio kokio fonetinio désnio suirimu Snektose dél kokiu itaky, analogijy ar pan. I. KAI KURIE MORFOFONEMINIAI DIALEKTIZMAI SU BALSIU e Siose Snektose yra Zodziy bei formy, kur vietoj lk. i arba kity Zemaitiy Snekty i(¢) yra tariamas balsis e. Ta nedésninga balsio e atsiradima ir kaitaliojimasi su i (¢) net tame pat Zodyje verta panagrinéti pla¢iau. Sitoks e gali pasitaikyti ir Zodziy Saknyse, ir priesagose, ir sudurtiniy zodZiy komponentuose. Be to, jis uzfiksuotas ir sayuose ZodZiuose, ir skoliniuose. Panagrinésime svarbesnius Sio rei§kinio atvejus iSsamiau. Zodzio Saknis. 1. Kai kuriy ZodZiy Saknyje vietoj Ik. miSriojo dvigarsio il Siose Snektose turimas el: smé-Iti Drv, Kr8, Vrp / sméIte Vds »Smélys* (bet smétés Pyn, VkSn), smelti‘ne Dry, Kr’, Vrp / smelti-ne Vds, Uiv »smélynas“, kelnioti | kelniiote ,,kilnoti“, Svel. pti Drv, Kr8, Vrp | svel.pte Vds. Siam atvejui, tur bit, priklauso ir veiksmaZodinis bidvardis vel.kine | vélké-nc » Vilkdamas“, plg. vakary aukStaiciy Siauliskiy vil.kins, bet Sakynos ir Gruzdzit apylinkiy vélkins || vélkens (kartais ir vilkins). * Apie 8j Zodyna, jo apimamas Snektas %r. Aut. , Snekty grupés Zodyno sudarymo principai, LKK XIII 79—98. Svarbiausios gyvenamosios vietovés yra Sios: Dirv6nénai, KurSénai, PakSteliai, V&rputénai — Siaulit r., Uzventis, Vidsodis — Kelmés r., Pavandené, ViekSnaliai — Tel8iq r, 7. Us. Nr. 1026 oF Toks @ ir i (e) keitimasis miSriajame dvigarsyje su / gali kartais rodyti, kad 7 (e) Sioje pozicijoje linkes labiau platéti ir gali net visi8kai i8virsti atviruoju e (Gia §j reiSkini imanoma baty susieti ir su seniau vykusiu i : e, Zr. toliau). ApraSomujy Snekty Zodis smé:Iti | sméIte kaip ir ryty aukStaitiy dusetiskiy smé.lte. yra aiSkiai bendras su latviy kalbos atitikmeniu smelte (LV IIL 959). Tikriausiai taip pat aiSkintinas ir e buvimas kai kuriose ZodZio svel.pti Drv, Kré / Svel.pte Vds formose (plg. latviy k. svelpt), tuo labiau, kad Sios 8nektos turi dar Zodj Své-Ipti Drv, Kr8 | Své-Ipte Uzv, Vds, Vk8n ,,8vepluoti* (plg. dar Svélpti DZ* 829). Antra vertus, be Sio spéjimo apie ZodZio Svelpti bendruma su latviy kalba, galima manyti ir apie latviu kalbos itaka, nes j tai orientuoja Sio veiksmazodzio vartojimo plotas (Zg, Skn, Vgr, Kik, Akm, Pp, Siaudiné, Rdn, Vds, bet svélpre Pvn, VkSn), t. y. tos vietos, kuriose yra ar yra buve latviu sodybu arba kurios yra turéjusios artimesniy rysiy su Latvija. Svarbu ir tai, kad greta Svelpti Sia vartojami Zodziai Svilpifiot Skn, Grz | svilpiiu-ti Drv, Vrp | svelpefiite Vds > Svilpauti“, Svilpis Skn, Grz | Svil.pis Kr8, Dry | svi-Ipis Rdn, Tr’, Akm_ ,,8vilpukas; Svilpimas“, Svilpuks Grz | Svélpoks Rdn, Tr, Pp ,,$vilpukas“ ir kt. Dél veiksmaZodzio kelnioti | kelniote galima manyti, kad jis sudarytas kitaip negu Ik. kilnoti, t. y. be Saknies balsiy kaitos. 2. Siaurés Zemaitiy (dounininky) Snekty veiksmazZodi krediiote | kreééute ,,i8leisti marSkinius ar palaidinuke ant kelniy, sijono“ dalis apra’omuju Snekty — éfote Pyn, Uzv, Vk8n). Reikia manyti, kad kaip ir vakary aukStaitiy Snektose (Jurbarkas, VadZgirjs, plz. LKZ VI 488)? éia turimas kitas Saknies balsis. 3. e vietoj daugumos kitu tarmiy ir Ik. i Siose Snektose turi ir skolinys kléjé- ,,klijai*. Forma su balsiu e yra atéjusi iS slavy kalby. Be apraSomujy Snektu, 8] Zodi su e balsiu Saknyje taria ir dounininkai apie Papile, Akméne, Raudénus, Tryskius, Tél8ius, Sdlantus ir kt. Kad ta forma néra visiSkai nauja, rodo S. Stanevitiaus, S. Daukanto, A. Ju’kos raStai, Zr. LKZ VI 37—38. Zodiio priesaga. 1. Kai kurie ZodZiai, Ik. ir tarmése turintys priesaga -ilas, kalbamosiose Snektose tariami su -elas. Tai: diiobels Vrp | diobels Pyvn, Uzv ,,dobilas“, &rzéIs Pyn, Vk&n ,,erzilas“, kré:tels Drv, Vds / kré-té-Is Pvn, Vk&n ,,kretilas“, spra-gels Pk& | spra-gé-ls Pvn, Vk&n ,,spragilas“ ir spragélga:Ive Pvn, Vk&n ,,spra~ gilo galva“, spragélkuotis Pvn, Vksn ,,spragilo kotas“ brézgeld: Pvn_,,brizgilai* (Ar dél Ik., ar dél vakary aukStaitiy jitakos visame Siu Snekty plote sakoma tik ra-- tils, daugiausia brizgila: | brézgela:, daug kur, ypat apie KurSénus, sprda-gils, kré-- tils, nors reikia priminti, kad apie Sakyna kai kas pasako érZels. Tarmiy saveika tia yra aiSki). Kaip rodo Zemaiciy Snekty medzZiaga*, tikriausiai yra egzistavusi ir tebeegzistuoja priesaga -elas*, kuri atsirado gal ir dél fonetiniy dalyky — ¢ (i) sutapatinimo su e. 2 A. JuSkos Zodyno ir Rietavo krecidti, tur bit, turi neteisingai transponuota e i8 tarminio e. * Literatiira ir platiau zr. B. Vanagienéir V. Vitkauskas, Dar dél kubelo, LKK XIII 222. Pilg. dar A. Girdenis (rec.), ,,Baltistica“, IV(1), p. 143; VI. Grinaveckis, Siaurés vakary dinininky tarmiy fonetinés ypatybés ir jy raida, ,,Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai“, 11, 1960, p. 44; V. Grinaveckis, PluoStas Zemaitiy Zodziy, ,,Kalbos kultiira“, 22, 1972, Dip Thon 14s 4 Zr. P. Skardzius, Lietuviy kalbos Zodziy daryba, Vilnius, 1943, p. 175. 98 Prie Siy lietuvisky vediniy, atrodo, yra priderintas ir vienas kitas skolinys: ka*- tels | ka'té-Is ,,katilas“, kibels | kObéls ,,kubilas“®, éséls Pyn, VkSn ,,asilas“. Panasiai balsis e bus atsirades ZodZiuose kiwneks kd.neks ,,kunigas“, gizeks Drv, Kr’, Vrp ,,guzikas, saga“, mizeka Vrp ,,smuikas“, mizekufi.c Vrp ,,muzikantas“. Siais atvejais tikriausiai atvirasis aukStaitiy i, Zemai¢iy dounininky e (plg. tel8i8kiy gé.zeks, mdé.zeka) yra pakeistas atviruoju e. (Zodzius kunegas, kunegaikstis yra vartoje S. Daukantas, M. Valanéius, Zr. LKZ VI 891°, todél gal Gia esama ir 19 a. raSty kalbos jtakos, nes ir dabar 8iy viety Zemaitiai gieda budynése ir atminimuose i§ to meto kanti¢ky ZodZius kunegas, kunegaikstysté). Tokia e ir i (¢) kaita bus skatings ne tik balsiy i (¢) didesnis platéjimas Siuose Zodziuose, Siaurés Zemaiciu (dounininky) balsio ¢ savoti8kas jprasminimas Siaurés ryty dinininkuose (ryty varniSkiuose), bet ir i : e tokio tipo atveju, kaip, pvz. sd.- bene : dru'kcobé'nis Jdr, Vvr, Sv ,.kas storu uzZpakaliu“, stuorsobé:ne Pvyn. Dél tos pat prieZasties galéjo atsirasti ir *kimiks | ké.neks: kune-gbuvis | koné-gbuvis ,,ekskunigas“, kuné-kpalaikis | koné-kpaldikis ,,prastas, netikes kunigas“, o pagal pastarujy analogija jau net kuné-gisks | koné-gesks ,,kunigi’kas“. Pagaliau visa tail apibendrinus, galéjo atsirasti ir kimeks | ké.neks. Plg. dar Zodi kubils, daznesnj KurSény artimosiose apylinkése, bet tik piskubélis’ ,,puskubilis“, vns. kilm. puskubé-le ,, puskubilio“, di-nkubélis ,,duonkubilis“, vns. kilm. dé-nkubé-le ,,duonkubilio“. Ten taip pasakoma ir giziks, bet, pvz., ta pati tarmés atstové, pasakiusi ta forma, Gia pat gali pasakyti okazionalizma guzé-ksegi ,,sagstytoja“. Tokiy pavyzdziy yra ir daugiau, pvz.: kaimo pavadinimas li-kSelis Kr8, Vrp | li-kSelis Vds, Uzv. Ik. Lygsilis (Sils | Sé-Is ,,virzis“), nj. silimdarzis Kr8 ,,Siltadarzis“ ir Silema Kr8, Pkg ,,8iluma“ (bet sé/emda Pyn, Vds, UzZv, VkSn), cibirs | cébé-rs ,,Sibiras“ ir cibé-~ risks (Sal.tis) | cebé-resks ,,sibirigkas“. Visa Sita balsiy e ir i (¢) painiava, ypaé Kur8ény apylinkése, ar tiktai nebus padidines dar vienas dalykas: dél Siy Snekty aukStaitéjimo (daugiausia tai lietia Kurénus, Diryonénus, Varputénus, bet pastebima ir kitur, net Pavandenés apylinkése) Gia yra labai kites balsynas. Kaip rodo net dabartiniai faktai, balsis i (ir u), yra naujas®, pakeites ankstiau Gia buvusj balsi ¢ (ir 9)*°. Zymiai kintant Snektos fonetinei sistemai, visada susidaro jvairiy hipernormalizmy, visokiy formy-dublety. Kadangi balsiy e ir ¢ artikuliacija yra labai artima, tai ¢ virstant j i, kai kada galéjo ir i8 e atsirasti i ir prieSingai, i8 e — e. Tai lyg ir paremia nemaza tokio tipo dubletu kaip, pvz.: skild-uda | skela-uda ir skelé-uda | skela-uda ,,skeveldra; plonas koks luobas“, skidé-rva | skedé-rva ir skedé-rva | skedé-rva ,,t. p.“, tikSuoti ir tekStoti Drv, Krs ,,guléti; telkSoti“, suklé-pa ir suklipa Drv ,,suklebo“, stimbiri-s ir stirnbe~ 5 Abejones dél Sio Zodzio slaviskos kilmés Zr. S. Karaliiinas, Dél keleto lietuviy kalbos. skoliniy, LKK XII 181—183, plg. dar V. Urbutis (rec.), ,,Baltistica*, VII (2), p. 205. ® Zr. dar Z. Zinkevidéius, Reik&mingas Zemaiti8kas rankraStinis tekstas, LKK XV 181— 182, 187. 7 Regresyviné balsiy asimiliacija? 8 Zr. J. Kazlauskas, Dél balty *ei ir *o raidos lietuviy Zemaitiy tarmése, ,,Baltistica“,. V(1), p. 32-33; Z. Zinkevitius, Dél lietuviy kalbos tautosilabiniy an tipo junginiy pirmojo: démens siauréjimo, , ,Baltistica“, I priedas, 1972, p. 230—231. ® Zr, Aut., Nauji regresyvinés balsiy asimiliacijos faktai Kursény Snektoje, ,,Kalbotyra“ XXVI (1), p. 81—82, 4 iSnaSa. 1 Zr. A. Girdenis, Kada gi Jemaitiy tarmé atsiskyré nuo auk&taitiy? ,,Kalbotyra“, XXII 1), p. 82, 9 i8naSa. 7% 99 ris Dry, Kr§ ,,stimburys“, vé:piza / vé-peza » iSsiZiojélis“, paukstilélis | paukstilielis ir paukstelélis Drv, Kr, Pk& » pauk&tuzZélis“, takilélis | takilielis ir takelélis Kr ,,takuzélis“ ir kt. Taigi morfofoneminiai dialektizmai su balsiu e Siose Zemaitiy dinininky Snektose yra susidare dél ivairiy prieZastiy: a) dél kito Saknies ar priesagos balsio; b) dél, matyt, seniau vykusios ir palikusios tik relikty balsiy kaitos i&vestiniuose Zod¥iuose (galéjusios nulemti ir e atsiradima pagrindiniame zodyje); c) dél tolesnio i platéjimo ar net rytiniy cia nagrinéjamy Snekty buvusio balsio ¢ pakeitimo atviruoju e (dél to susidaré net paraleliy ZodZiu Sakny ir formy su eiri(¢), gal net hipernormalizmy). Il. MORFOFONEMINIAI DIALEKTIZMAI SU BALSIU u: Balsis uv Siose Snektose yra: a) tokios pat kilmés kaip Ik. @: li-pa | lipa, plitpti | pli-pte »musti“; b) atsirades if *6 (>Ik. ir aukStaitiy uo): dirk | divk ~ diok, jiks ~ juékas; c) atskiruose Zod¥iuose atliepiantis Ik. wo, bet nesiskiriantis nuo kity Zemai¢iy patarmiy u*: sides | si-des »Suodys“; d) atliepiantis Ik. g: ki ~k@ Drv, Kr8, Vrp, kartais UzZv, Vds, sté‘malinis | sii-malinis ,,samalinis“. Pastaraisiais dviem atvejais tam tikros Zodziy skirtybés daZniausiai ir leidZia juos laikyti morfofoneminiais dialektizmais. Zodzio Saknis. 1. Palyging kai kuriuos Siu Snekty Zodzius su kity Zemaitiy atitinkamais ZodZiais, matome, kad uvietoj Ik. uo Gia taria ir Siaurés Zemaitiai — dounininkai™. Pyz.: sides | sit-des | sti-des »Suodys, suodziai“, sti-dine | sii-denc ,,suodinas“, nusisti-dinis | nu-sestidenes ,,nusisuodines“ (plg. sides Trk, Vk8, Jdr, Zr, TL, Ms, Lk, si-des Pp, Rdn, Tr&, su-dé-nc Mk, KIk, Tr8, Rdn, Lk, Jdr, nusesiidenes Tr8, Rdn, Zr, Jdr, Ms); sisti's | sii-stt's ,,irzliam biti; judéti; blogai degti*: kuo tas vai.ks tap sit'sd-s Kré (plg. sit-stéis, sit-sd-s Akm, Pp, Vk8, Sd, Gd — LKZ k; gretimy vakary aukStaitiy snekty irgi yra sistis || sii-sties ,,judéti, trintis: sit-ses i si'ses | sé-d&-k kai Zmé-gus Skn). Tai yra, galimas daiktas, kitos Saknys, nes » Zemaiciy tarmiy fonemos i, ou, 6 nebitinai turéjo atsirasti per uo laipsni, jos galéjo kilti ir tiesiog if 6*18, 2. Siy Snekty balsio u: kilmé yra neaiSki kai kuriuose skoliniuose™. Pyz.: pitks »spukas“ (ir pi-kinc | pit-ké-nc »»pukuotas“, pii-kinti | pit-ki-nte »pukuoti“), spulié | Spi lie , rite“, asta | a-sta- »lisai* (ir u-studfus | urstitdfos ,,isotius“, u-stirc / wsti'c ,,tisuotas“) bei Zodyje a éu: | a-Gi ,,atin, dékui*2, IS dinininky (piety Zemaitiy) tarimo apie Saknies balsj uw, jo kilme sunkiai galima ka spresti. Dounininkai (Siaurés zemaitiai) tia paprastai taria dvibalsi ou: Ze, Z. Zinkevitius, Lietuviy dialektologija (toliau — LD), Vilnius, 1966, p. 85. * Kaip rodo tarmiy duomenys, ir lk. veiksmazodis sudsti yra Zemaitiy tarmei bidingas Zodis. S. Karalitino pateikti faktai, kad sudsti vartojamas Gegudinéje, Vadékliuose, Vajasikyje, Zilinuosé, BirZuose, yra visiskai nepatikimi. Zr. S. Karaliiinas, I8 lietuviy kalbos Jo-kamieniy veiksmazodiiy istorijos, LKK XIV 96—97, Zag S; Karaliiinas, min. str., p. 60. Plg. dar J. Kazlauskas, min. str.,,,Baltistica“, VL), p. 29 tt. Jer Vis Grinaveckis, Siaurés vakary dinininky tarmiy fonetinés ypatybés ir jy raida, »,Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai‘, XI, 1960, p. 73; V. Grinaveckis, Zemaitiy tarmiy istorija, Vilnius, 1973, p. 190—191. 5 Dél Sio Zodzio. kilmés Zr. V, Urbutis, Dabartinés baltarusiy kalbos lituanizmai, , ,Baltistica“, V(1), p. 48—49, 100 pouks Sdr, Vvr, Lk, Tr8, Pp, Mzk, Sd, Ms ir t. t. (tenai taip pat ir péuké-nc, nusepoukivnte), Spgulie Lk, Jdr, Vvr, Krtn ir t. t. (spélie || Spdulie Tr’), Gusta: Rdn, Tr8, Akm, Pp, Nv, Tl, Jdr, Vvr ir t. t. PanaSiai tariamas ir Zodis aé6u Rdn, Tr8, Nv, Tl, Jdr, Vvr ir t. t. (uu Pp, kaip va'kuy). Vadinasi, dounininky Snektos turi formas, lk. transponuotinos pudkas, Spuolé, udstai ir Giuo. Donininky (vakary Zemaiciy) Snektose uzra8yta d-znd- ~ udznai Sg, Prk, ,iisai‘“* poks ~ pudkas Sg, pé-kens ~ pudkinas Sg, plg. pokens TDr VIL 104 (prie Klaipédos). Cia taip pat aiSkios sity ZodZiy Saknys ir galiinés su balsiu o-, atliepianéiu Ik. uo. Kiek svyruoja tik rités pavadinimas: jpé-lé Plik, Krg, Dov, Kin (Sakiigiy k.), bet spilé Prk, Sg, Rmé, Rsn, spii-le Kip, Rsn.27 Kai kuriuos ZodZius gretimos vakary ir netolimos ryty aukStaigiy Snektos taria irgi su dvibalsiu uo: pudks Sl, spudla Sl (Zuvinifiky k., 1 km j rytus nuo miesto), MSk, Jn$, Lnkv, Spudle Grz, KZ ir kt. Dinininky Snekty iy ZodzZiy ir formy transponavimas j Ik. yra labai neaigkus ir sudétingas dalykas, nes balsio u: kilmé gali biti jvairiai traktuojama. IS pirmo Zvilgsnio atrodydamas bendros kilmés su kity Zemai¢iy patarmiy ou, o° Siu skoliniy balsis usudaro bendra areala su pietiniy Siaurés vakary aukstaitiy Snekty formomis puckai, Spirle (d-stai, vartojami Sakynos, Gruzdzii} apylinkése, yra aiSkus skolinys iS kurSéniSkiy asta’ ,,isai“). Danininky @-éu: | a&igaliine -u° esant susijusia su prieveiksmiy galine -vo rodo Raseiniy apylinkiy Snekty a: éui Rs, Vdk, Nmk (kaip ir pavigjui, pavandenui, apsukiti ir t. t.) Zodis i-sta: | it-sta-, teturédamas atitikmeny tik dounininky éustd- (i8 dalies ir donininky 6-znd:), transponuotinas tik udstai (ir uostérius, uostétas). Sudétingiau yra su Zodziu spi-lié | Spuclié, kuris dinininkuose vartojamas j Siaure nuo linijos Kirtuvénai—Vaiguva—Gifdigké—Tauragé—Vainitas'®. Sitas arealas tik keliy kilometry ruozZu (Siauliy miesto vakarinés apylinkés) ribojasi su vakary aukStaitiy spi-le ~ spiilé, ir tai daug kam kelia itarima dél bendros ¥aknies balsio kilmés su aukStaiti$kuoju Sio skolinio variantu. Kiréiavimo skyrimasis nuo aukStaitiy Zodzio ir jo bendrumas su dounininky spéulie, visy Zemaitiy patarmiy balsyno bendra kilmé kalba uz dinininky formos spilié | Spu'lié transponavima i Ik. Spuolé. Donininky spilie | Spu'lie balsj ugali turéti dél uo (ie) atliepimo balsiais u’ | i: | Siose Snektose!®. Bendra Zodzio puka: kilmé su doun. péuka’ ir don. pé-ka: (ir vakary aukStaitiy puokai K2) taip pat leisty transponuoti ir dinininkiSkasias lytis puokai (pudkinas, nusipudkinti), nors ia dar reikéty atidziau patyrinéti visa pazemaités austaitiy ruozq. 3. Neaiskus yra ir bitojo daZninio laiko i8rai§kos priemonéms daryti vartojamo pagalbinio veiksmazZodzio /iuobéti, liuoba, -éjo*® (DZ 347) Saknies vokalizmas. 18 VI. Grinaveckis, Siaurés vakary dinininky tarmiy fonetinés ypatybés ir jy raida, p. 73. 7 Duomenys apie ZodzZio spalé ir jo varianty paplitima imti is A. Jonaitytés sudaryto Zemélapio ,,Lietuviy kalbos atlaso“ leksikos tomui (spaudoje). *8 | pietus nuo Sios linijos yra vartojama forma spulié, bendra su vakary aukStaitiais, arba Spi'li Skdv. : 1 Zr. V. Grinaveckis, Zemaitiy tarmiy istorija, Vilnius, 1973, p. 195—196. 2 Zr. platiau J. Aleksandravitius, Kretingos tarmés veiksmazodis, ,,Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai,“ VILL, 1958, p. 113-115; Aut., Bitasis dazninis laikas Siaurés ryty Zemaitiy tarmése, LKK IV 157—164. 101 Sis slavizmas (FrnW 378, 381) Zemaitiy tariamas”!: a) Donininky Snektose: fo-bét' | lo-biét' | lo-béti (Gia jis, be pagalbinio veiksmazodzio funkcijy, turi reik’me ,,mégti, iprasti“). b) Dounininky Snektose: /6ub ~ litoba Krtn, Kal, KI, Pp, Akm, kartais Rdn; /a-b ~ litiba Mik, Sd, Tl, Lk, Eig (Si forma ar tik nebus paveikta kito, semanti¥kai artimo slavizmo lifbyti); [6-b ~ litioba Krt, Vvr, Jdr, Ms, Skd. Formos 16-b balsis 9atsirado, galimas daiktas, dél proklizés ir dar dél to, kad ji neturi giminingy Zod7iy ir sakiniuose fakti8kai bina iterpinys, o Sie linke trumpéti, nedésningai fonetiSkai kisti, plg. rtioc | roc < rédos, murtoc | moriioc < min rédos. Taigi ir vietoj /éub ilgainiui imta tarti /6-b, vadinasi, tia i 1k. transponuotinas dvibalsis uo. Dél tos pagios prieZasties atsirado ir forma lob ~ litioba Viek8niuosé. c) Siauriniy dinininky (varni8kiy)” Snektose: fib | lib Saknies vokalizmo yra ta pati problema kaip ir dél slavizmy Spuolé, pudkas, udstai, Gciuo; be to, nezinia, ar lib | li-b Sia néra patyrusi tokios pat itakos, kaip dalies dounininky forma Ja-b. Taéiau, turint prie akis gretimy vakary aukStaitiy Snekty forma /iob, didesni Zemaitiy dounininky Snekty plota su /éub (kartu su i8 jos i8riedéjusiomis formomis 16-b, iob), galima manyti, kad ir dinininky fib | li-b Saknies uv < uo. Saknis /ivobZemaitiuose atsirado dél buvusio ten désnio (slavisky skoliniy) *o9 > ou |u| o* (plg. pduks | piks | po-ks, Gusta: | asta’ | asta’ | istai Rs, Vdk, Trg, Gr | 6°zna’). Skolinys /abi-ti | li-bi-te ,,mégti“, matyt, yra atéjes véliau, © liuobéti ankséiau. 4. ApraSomosios dinininky Snektos vietoj Ik. trumpojo u kai kuriuose skolintuose ZodZiuose taria ilga, itempta balsi u-. Pvz.: giiima Pvn, Uzv. Vds, Vk&n ,,guma“ (plg. dar gama Grz), rit‘sas ,,rusas“ (plg. rit‘sas Grz, Skn), rii-sisks | rivSesks ,,rusi8kas“, jirinc (gagd-rinc) | jiv'ré-nc ,,Jurijus“ (taip, matyt, i slavy kalbu atsirado ir forma bra-c ,,neSvarumas; blogas Zmogus, biaurybé“, bruda-cije ,,didelis nenaudélis*). Cia Ik. ir slavy kalby kiek jtemptas balsis u (bent Zemaiziy ir pazemaités vakary aukStaitiy ausiai) nebuvo priderintas prie savy gana atviry balsiu u | o, bet imtas tarti ilgai. (Dounininkai, kurie savo fonetinéje sistemoje turi itempta trumpa balsj u dél regresyvinés balsiy asimiliacijos, tuose ZodZiuose kartais ilgojo balsio netaria, bet yra pritaike ¢ia savo trumpaji itempta u: gimd Trk®*, MZk, risa Kik). Siose nagrinéjamose Snektose ilguoju u buvo iprasmintas ir suvoktas lietuviu ik. ir slavy kalby kiréiuotas balsis u. Taip yra susidares fonetiniy dialektizmy pluostelis, tatiau visi$ko nuoseklumo néra (plg. gripi | grd.pe, ruské: | roské ,,rusai“). Priesagy skirtybés. Kaip ir visuose Zemaitiuose (kartais ir vakary aukStai¢iu kai kuriose vietose), taip ir nagrinéjamosiose Snektose vietoj Ik. dvibalsio uo tariamos priesagose -aklis, -iilas, -iilis, -é (ilis, -é), -iilfs, -iimené, -iiné, -iinis. Priesagos, pvz.: girtiéklis || girtiklis ,,girtuoklis“ (plg. girta-klis Pit, Tl, Rdn, Pp, Rsn, Sg, Prk, girti-klis StnZ 82, girtukle Mz 30; Zr. LKZ III 351 pateiktus Zodiius girtaklé, girtuklis ir t. t.), svitriklis ,,svyruoklis“ Kr8 (plg. svi.ri-klis Rdn, Tr’); wiobii'ls ,,obuolys“ Pyn, Vk&n (plg. uiiobi:ls End, Jdr, Pln; Zr. LKZ VII 990 dbulas || dbitlas); acpindu'lis || acpi.ndirlis ,,atspindys“ (plg. dcpi.ndi:lis Sint, ac- % Zr. Z. Zinkevitius, LD 357. ® Pietinés dinininky Snektos (raseiniskiy dalis) — Gr, Trg, Erz, Vdk, Stl,Zip, Nmk,Rs,KIn, Paupys — tevartoja bendras su Ik, biitojo daZninio laiko formas. *8 Doc. A. Girdenio informacija, bet plg. gama, rises Ms, Skd (B. Vanagienés informacija) 102 pindwlis Zg; ir, LKZ I? 433 atspindiilis), a: tli-ku'lis | @tli-ka'lis ,,atlikes koks daiktas“, (plg. a-ti-kiles Skd; Zr. LKZ F° 398 aitlykiilés, atlykiiliai, Gtlykillis; tik kazin ar reikéjo atli'kit'lis Up, Sv iSkelti prie atlykudlis, kai kity dinininky Snektuy padaryta -ilis), a-dzi.ndilis , nustojus Zindyti, vél imtas Zindyti vaikas“ Pvn, VkSn, Vds, Uw (plg. ddzi.ndilis Sint, Brs, Zr. atzindilis | atzindulfs LKZ FE? 454), pra-gi-dru'léVkSn, Pyn ,,pragiedréjusi vieta danguje“; kurdu:lis Pk8, Drv / kéndu'li:s Pyn, Vk&sn, Vds ,,branduolys* (plg. kdndu.léTr8, Rdn), udbu'li's ,,obuolys* Drv, Kr8, Vds (plg. wiobu.li-s Rdn, Trs, Pp; Zr. dar LKZ VIII 990 obulfs || obalfs), Zi;du'li-s Kr8, Pvn, Vk8n ,,Zieduolis* (plg. Zi.du.lis Rdn, Zidu.li‘s Pp, Akm; LKT 492 Zydiile); didimeni | dedi-mene ,,diduomené, didZiiinai“ (plg. dedti-mene TrS, Rdn, Ub, Jdr, plg. dar LKZ Il? 486 diduméné), jaunimeni | jauntimene ,,jaunimas“ (plg. jaunii-- méne Jdr, jauni:mene Tr’, Rdn, Pp, Klik; Zr. dar LKZ IV 313 jaunuméné | jauniimené), kartmeni (sen. kartimini) | kari:mene ,,kariuomené“ (plg. kara-mene Kin, Jdr, End, karii:mene Lk, Tr8, Tl, Pp, Klik, karu-mé-ne Sg; Zr. LKZ V 288 karitiimené, kariiimeniskas, LKZ V 349 kartimené), kiti-meni ,,kiti Zmonés“ Drv (plg. LKZ V 909 kitiimené | kitiméne, tik ten prie ZodZio kituiomené pridéta Karklény forma kitiomené, atstatyta i8 ketti-mene, palaikius tai désningu dinininkavimu); muomu-ni | miomu‘ne ,,momuo“ (plg. miomii-ne Als, Tl, Brs, Pin; Zr. LKZ VIII 344 méminé, momiinis; tik i8 visy Zemaiciy iSsiskiria Uzventio forma mémuoné ,,t. p.“, nors ji, kaip ir visu Zemaiéiu, tariama miiomu'ne), Sirsucnc | S€rstrnc ,,SirSinas“ (plg. Sérsu'- nis Rsn, Kin, sé-rsains Ms, Sint, Lkz, Tl, Pkl, Pin ir kt.). Kiréiuotas Siy priesagy balsis u-, visy nuomone, yra kitas priesagy balsis, atsirades dél balsiy kaitos, apofonijos, o dél nekiréiuotojo kyla jvairiy abejoniu. Manoma, kad nekiréiuotoje pozicijoje i *6 tick dinininky, tick dounininky Snektose Sis u* yra atsirades désningai™. Atidziau patyrinéjus ivairius darinius, pastebéta ir ,,nedésningy“ dalyky. Pvz., réuzouli‘s Ms, Luk, Sts, Skd ,,raZulys“, vémboulie Sts, Ms, Dr, Pln, Lpl / vémbo-lé Krg (donininkai!) / yémbouli-s Tr$ (Dauginiy k.) ,,méSlavabalis“, a cpi.nddulis | acpi.nd6ulis Jdr, End ,,atspindys“, atZi.nd6ulis | atzindOulis Vvr, Jdr, Grg, Zi doules ~ Z$duolés LKT 69 (Dr)®*, Sé-rs6une Vks | Sé*rS6uns Trk, ,SirSinas“, kd -nd6uls (kéndoula’) Ms ,,branduolys“, pi.nkoulé-le Plt, Vrd ,,skerdienos kaulelis“, paki.soulis Grg ,,kySis“, wiopOunes Plt ,,kas labai opus, bijo skausmo“, kardunes Ms, Skd, Jdr ,,kas visur lipa“, Jénd6unés Ms, Jdr, Vvr, Rt ,,aptaka“*, /éiZéunés Ms, Skd, Tv , liga, kai i8$unta kojy tarpupirS¢iai“ ir kt. Sitie faktai rodytu, kad désningumo ¢ia lyg ir néra. Yra buve sudétingi rei3kiniai, dél kuriy rytinés dounininky Snektos, kai kurie donininkai apibendrino priesagose u’ < *6. Prie to ypaté daug yra prisidéjusi regresyviné balsiy asimiliacija, dél kurios *Ziddliias (*#idolis) > Ziduylis > Zi-du'li-s | Ziduli-s. (Vakarinés Zemai- &iu dounininky Snektos, kuriy ta asimiliacija nepalieté, daZnai turi priesaga -oulis). Diftongas (diftongoidas?) uu ZodZio viduryje yra nepatogus tarti, jis virto wu / u visuose linksniuose, apimdamas visa Zodzio paradigma. Taigi Cia turime rei8kinj susijusj su regresyvine balsiy asimiliacija ir vélesniu paradigmos linksniy suvienodéjimu (ypaé kai dounininky tarméje prasidéjo prieSkirtiniy ilgujy balsiy trumpéjimo procesas). Dél balsio uatsiradimo Siuo atveju sudétingumo ir analogijos isipynimo “4 Zr, Z. Zinkevitius, LD, 86; A. Girdenis, V. Zulys (rec.), ,,Baltistica“, VIII (2), . 200. i ; 25 Darbéniskés J. Lauciiités uzZra8ymas 103 reikéty nuosekliai Zodynuose pateikti formas su Priesagomis -iklis, -itlas, -illis, -é, -iilys, -iimené, -iiné, -iinis. PrieSdéliy skirtybés. 1. Prielinksnis nu-, prieSdélis nu'- (ypaé vardaZodziuose) turi balsj ukartu su visais Zemaiéiais, Ar tas atvejis atsirades dél proklizés*®, ar dél. balsiu kaitos, bet tai yra nedésningas, visa Zemaiciy tarme apémes reiSkinys. Su prieSdéliu nu'- yra susidares visas pluoStas dialektizmu, Ppvz.: micbraukas | ni braukas ,,nuobraukos“, milaida | nivlaida ,,stogo nuleidimas“, ni-saika | niv-saika » Saikas; nuoseklumas“, nilunka | ni-lonka | ni-lé-nka » nusilenkimas; nusilenkimo reikalaujas asmuo“, nu-lunkd-uti | nu'lonké-ute ,,nuolat nusileisti*, mi-Sifdivs | nu-sé-rdos _,, nuosirdus“, nusai.kus | nivsdikds »huosaikus“, ni-vai.zis | ni vaiz0s ,,vaizdingas, grazus“, mi-dalé »muosekliai; kiekviena atskirai “\ nuckal.fiue nukalaa- , si pakalne“. VardaZodZiuose tarminis nu — (vakarinése Snektose nuosekliai tiek vardazodzZiuose, tiek veiksmazodZiuose) tariamas vietoj Ik. ir vakary aukStaitiy tarmés nu-, pvz.: nu‘ba'lielis ,,kas nubales“ Pyn, Vk8n, nu‘sigi-vé-nielis | nw'sigi*vé'nielis »Kas nusigyvenes“, nu'sk6-rdielis ,,skurdZius“ Uzy, Vds, mi-manis | nivmands ,,numanus“. Tai savitas Snekty darybos tipas’, Zodynuose, ypaé tarminiuose, isrySkintinas. PrieSdélio nu: — (ir prielinksnio nu’) Sitokiam nedésningo atvejo aiSkinimui yra PprieSingas tik vienas faktas — dounininky néusokas »nuosukos* (ir bidvardis: nousokené’): LKT 25 (Dr), Krt, PIn (Babrungény k.), Rt ir kt.28 Tos néusokas, kaip ir préic (dounininky) / préc (donininky), nesudarydami net izoglosy (tai lyg pabiri faktai), kelia tokiy mintgiy. Zemaiciai ix *na-, *preigaléje turéti nuo-, prie- (>nou- | nur-/ no'-, *prei- | pri’- | pré-), tiktai véliau dél prokli26s, regresyvinés balsiy asimiliacijos apibendrino balsius uw, i (dar Gia galéjusi biti isimaiSiusi ir vad. poliarizacija, kai apibendrinamas stipresnysis, ai’kesnis, patogiau tariamas garsas). NezZitrint Siy samprotavimy, Cia vis délto yra isipynusi analogija, proklizé ir kiti désningumu nepaaiSkinami dalykai, todél nu: — (ir pri’-) dariniai gali biti laikomi fonetiniais dialektizmais (n6usokas, préic | préc bity tik iSimtys, senesnés balsyno raidos reliktas). 2. Siose Snektose kartais vietoj Ik. prieSdélio Sqyra tariamas su'-. Kadangi Sios Snektos priklauso »nosinius* balsius iSlaikiusiy Snekty grupei, tai reikia specialaus nagrinéjimo. Yra Zinoma, kad ilgasis u’ Siose Snektose tam tikrais atvejais tariamas vietoj Ik. q@. Pvz.: a) Ivardziy vns. galininke (apie KurSénus, Dirvénénus, Varputénus nuosekliai, kitur tiktai kai kada): ki ~ kG, ti, Gnit-, katrit: ir kt. b) Rytiniy siy Snekty veikiamosios ri¥ies vyr. gim. dalyviu dgs. vardininke: (visada): skéni »Sking“, snékit-, dedit-, dirdu: ~ duoda, #inu-, ma tur, s&-ku: (vakarinése Snektose: di din, Zenirn), Kiréiuotoje vns. vardininko galiinéje: snékiv's, ditbiis, augi's, nésiis (vakarinése Snektose: snékit-nc, dérbit-ne, dugii'ne) tf ts ir, de Endzelins, Darbu izlase, I, Rigd, 1971, p. 429; Z. Zinkeviéius, LD 85. a VL Grinaveckis, Siaurés vakary dinininky tarmiy fonetinés ypatybés ir jy raida, p. 73. ® Doc, A, Girdenio informacija. 104 Sie atvejai leksikos formy transponavimui j Ik. neturéty bemaz jokios reikSmés,. bet cia nemazZo panaSumo turi vediniy su Ik. prieSdéliu sqsvyruojantis tarimas: vienos formos visose Snektose vartojamos tik su sti'-, kitos — rytinése su si#’-, 0 vakarinése — s6’n-, pagaliau dar tretiu atveju visos nagrinéjamosios $nektos vartoja sun- | s6-n-. Pvz.: a) sumalinis | sii-mali.nis »Samalinis“, sei-muoni | sii:muone > Supratimas, suvokimas“ / sdlég dniisii:muones keéta:p @Sei.n Uzv | , si-miezi‘nc Vds, Uiv | sumiezi-ne Pyn, VkSn ,,SiukSlynas“, sii-nari‘s ,,kamanu dirZeliy sujungimas“, sti-mals / si:mals ,,rupus malimas“, sviplavas | sé‘plavas ,,samplovos“, sti-plavinis | sii.- Plavi.nis ,,paplavinis“, sisuta ,,nevala“; b) susprundis | s6-neprondis »Sasprandis“, si-maistis | sé-nmaistis ,,sumi8imas“; c) stincu’ka | s6-ncii:ka ,,posikis, kreiva linija“, bet sié-suka | sii-soka ,,sudziavélis“; ta stisuka a nejfedusi Drv, suincmauga | s6‘ncmauga ,,kas susmaugtas“. IS kur toks nevienodumas? Snektos, ilaikanéios n prieS s, §, z, Z (vadinamuju nosiniy balsiy ilaikymo zona), Siuo atveju, kaip matéme, labai svyruoja. Rytiniy Snekty sté-sprundis, simaistis, galimas daiktas, u* turi naujai, kaip ir formose fi, katri (plg. dar PakSteliti k. 2a:sis, Zu'sit’). Tadiau lieka neaiSki pirmoji grupé, kur visos apra’omosios Snektos vartoja tik su’-. Gal Gia kartais susiformaves prieSdélis su — kaip prieSdélio sq- (san-, sam-) variantas dél balsiy kaitos? Tokia nuomone lyg ir patvirtinty tam tikri duomenys. 1. Zemaitiy Snektos, ne tiktai gia apraSomos, neZiirint kaip jose bity atliepiamas Ik. balsis q, taria u’ Siuose ZodzZiuose: sa-soka ,,Sastika“* Pkl, Lc, MZk, Zeml, Trk, LZ — ,,Kalbotyra“ IX 71, sisii:ka »Sasika“ Kal, Sts, Grl, su’ va-rgis ,,suvargimas“, sivd-rta ,,suverstos dvi vagos“ Sint, sttiemis »,Sutema“ Sd, siékala ,,kas sukalta“, si-gruva Skdy, sti:malenis ,,samalinis“* Lkv (Gia daZniau sé:nmalenes), Sv, Jdr, dgs. vard. sti*nasas ,,sanaSos“, sti‘nes@-ls ,,.kas susinesama“ Grg, Sts, si-gré-ndas ,,kas sugrandyta“ Brs, Vgr, stmiione ,,Supratimas, suvokimas“ Ms, priev. stgrouza's ,,sugriztant“* Sts, si-sokekle: ,,itvarai (Zagréje)“ Pp ir kt. (plg. dar sivarza ,,zambrio virvé“ Ldy). 2. Nemaza tokiy dariniy vartoja kai kurios vakaru aukStai¢iy ir vidurio aukstaitiy Snektos (pagal naujaja klasifikacijg kauni8kiai ir SiauliSkiai): sitrauko-s » Susitraukéliai* LKT 200 (Ply), sunari-s Kps (Tursutiy k.), Ply, st-naris Gs ,,sanarys“, sué-varza ,,akétiy dalis“ Ldvn, Gz, Sn, Gs, Zyr, Nm (LKT 194), Prn, Brb, Brt, (plg. su-varza ,,t. p.“ Ply), su'vard ,,vezétias sutvirtinanti gelezis“ Ldvn, sié-vara Brb: ji kap su-vara ,,labai iSaugusi, liesa“, (plg. sivara Arm), sii‘ vé-la , ,susivélélis“ Ply, Dk8, Brb, Klvr, Alk, stinaio-s ,,sanaSos“ Dk8, silinkis .,posikis“ Zg, Skn, sétema Kt, Pun, (-a--) Ldvn, (-d) Kps (Tursiéiy k.), plg. dar su-tema i8 Knv, Ei8, Prl, Rod, stiotema P88, Lnky, Rm, Trs®*, su:té-mini's > Sutema“ DkS, su-malini:s »malinys“ Dk8 (A. JuSkos i§ Veliuonds yra uzraSyta suspauda ,,scisk“) ir t. t. Plg. dar J. Bretkiino raSty sakinj: ,,...dassiliteia ghis Sussilenkimo (virSuje sunari) ie Strenu“ BB 1 Moz32, 25. Vakary aukStai¢iy (kauniSkiy) negalint jtarti ,nosinio“ q~u’ désningumu, reikia manyti, kad yra buves prieSdélis si-, kurio reliktai uzsikonservavo kai kuriose Snektose, paprastai nesudarydami net vientisesnio arealo. Tas aukStaitiy prieSdéliy *® Duomenys apie ZodZio siitema ir jo varianty paplitima imtiis B. Vanagienés sudaryto Zemélapio , ,Lietuviy kalbos atlaso“ leksikos tomui (spaudoje). 105