МОКСЛО КАЛБОС КУЛТУРОС ИР ТЕРМИНОЛОГИЈОС ПРОБЛЕМОС

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIV(1985)

REIN KULL

TERMINOLOGIJOS LEKSIKOS INTERNACIONALIZACIJA IR AKTUALIOS TERMINŲ TVARKYBOS ORGANIZAVIMO PROBLEMOS

1. Šiandien, mokslo ir technikos pažangos sąlygomis, ypač svarbios problemos, kylančios dėl terminijos internacionalizacijos. Spartus mokslo ir gamybinės veiklos vystymasis, tarptautinio bendradarbiavimo gilėjimas ir informacijos mainų plėtra aktualizavo šias problemas, kaip ir kitus tarpkalbinės komunikacijos klausimus.

Su mokslo ir technikos terminijos internacionalizacija susijęs visas specifinių problemų kompleksas. Kaip žinoma, mokslo ir technikos terminijos unifikavimas tarptautiniu lygmeniu pirmiausia reiškia sąvokų sistemų derinimą ir unifikavimą. Dėl raiškos plano unifikavimo čia toli gražu ne viskas aišku, esama ir nemažai nesutarimų. Nepaisant to, bendroji mokslo ir technikos terminijos internacionalizacija ir vadinamųjų terminų internacionalizmų — tarptautinių terminų bei terminų elementų — santykinės dalies didėjimas yra akivaizdus faktas.

Žinoma, galima paprieštarauti, kad visaprasme šio žodžio reikšme internacionalinės terminų leksikos apskritai nėra. Tiksliau būtų kalbėti ne apie tarptautinę, juo labiau ne apie visuotinę terminų ir terminų elementų vienovę, o veikiau apie interlingvalinę, tarpkalbinę vienovę siauresne prasme. Tai patvirtina jau vien tas faktas, kad termino ar terminų elemento materialiosios formos sutapimas (žinoma, neįskaitant tam tikrų rašybos ir garsinės sudėties svyravimų), pavyzdžiui, dvidešimtyje kalbų, dar neįrodo terminologinio internacionalumo, nes toks sutapimas internacionalumą apibūdina tik labai menkai, kadangi pasaulyje priskaičiuojama keli tūkstančiai kalbų. Be to, galima sakyti, kad giminiški terminai įvairiose kalbose taip pat varijuoja: skiriasi ne tik jų forma (grafiniai ir garsiniai skirtumai, gramatinis pritaikymas), bet dažnai ir semantika bei vartosena. Vadinasi, tokiu atveju tarptautinę terminų vienovę galima laikyti tariama. Tačiau šiuos teiginius, tiksliau — panašių reiškinių reikšmės perdėjimą, nesunku paneigti.

94

Pasaulyje yra daug kalbų — įvairių šaltinių duomenimis, nuo 2500 iki 4000—5000¹, tačiau reikia turėti omenyje, kad dauguma jų yra šnekamosios ir jomis kalba nedaug žmonių. Tai kalbos, pajėgios tenkinti daugiausia kasdienius poreikius ir atliekančios tik tarpinę funkciją, ne daugiau. Kalbant apie tarptautinį mokslo ir technikos terminijos derinimą bei tvarkymą, iš tiesų tikslinga atsižvelgti į labiau išplėtotas kalbas, galinčias atlikti mokslo ir aukštojo mokslo kalbos funkciją. Tokių kalbų yra dešimt kartų mažiau — jų priskaičiuojama keli šimtai². Mūsų duomenimis, kalbų, kuriomis kalba daugiau kaip milijonas žmonių, tėra 200³. Žurnalo „Sprachpflege“ duomenimis, 1980 m. pasaulyje buvo 67 nepriklausomų valstybių oficialiosios kalbos (162 šalyse), neįskaitant Sovietų Sąjungos kalbų; pridėję rusų kalbą ir mūsų sąjunginių respublikų kalbas, gausime iš viso 82 kalbas 163 šalyse⁴. Esant tokiam mastui, to paties termino ar terminų elemento vartojimas 20—30 kalbų reiškia gana didelį internacionalumą. O „mažųjų“ kalbų (kuriomis kalba nedaug žmonių) atveju tokia pat reikšmė tenka tam, kad tas pats terminas vartojamas kai kuriose iš jų ir kartu dviejose pasaulio kalbose⁵.

Akivaizdu, kad apie didesnę terminų leksikos elementų kalbinės formos vienovę galime kalbėti pirmiausia turėdami omenyje vieną giminiškų kalbų grupę ar pogrupį (pavyzdžiui, indoeuropiečių, slavų kalbas), o platesniu mastu — vieną konkretų pasaulio kultūros regioną arba pasaulinę reikšmę turinčios kalbos arealą (pavyzdžiui, Europos ir Amerikos regioną, SSRS tautų internacionalizmų arealą, Rytų Azijos arealą)⁶. Tuo pat metu akivaizdus ir visuotinis mokslo bei technikos terminijos internacionalizacijos procesas, ypač srityje, glaudžiau susijusioje su mokslo ir technikos revoliucija. Nuolat daugėja terminų elementų, paplitusių ne

¹ Eesti nõukogude entsüklopeedia, kd. 4.—Tallinn, 1972, märksõna „Maailma keeled“; Большая советская энциклопедия. 3-е изд.—М., 1978, т. 30, ст. «Языки мира».

² Specialiosios literatūros duomenimis, iš 2500—3000 pasaulio kalbų literatūrinės tėra 250—300, o visos kitos yra be rašto. Žr.: Белодед И. К. Язык и социальный прогресс.—В кн.: Научно-техническая революция и функционирование языков мира. М., 1977, с. 5.

³ Žr.: Edasi, 19.11.1970, p. 3.

⁴ Sprachpflege, 1980, Н. 7—12; 1981, Н. 1—4.

⁵ Plg.: Буш О., Балдучникс Ю. О критериях выделения лексических интернационализмов (преимущественно европейского ареала).—В кн.: Научно-техническая революция и проблемы культуры языка науки и терминологии: Тез. докл. и сообщ.—Вильнюс, 1983, с. 19.

⁶ Pasak В. Акуленко, pasaulio kalbas pagal internacionalizmus galima suskirstyti į 5 didžiausius arealus ir daugybę subarealų.—Žr.: Акуленко В. В. Научно-техническая революция и проблемы интернациональной терминологии.—В кн.: Научно-техническая революция и функционирование языков мира. М., 1977, с. 78—79.

95

ne tik vieno kultūros regiono ar pasaulinės kalbos arealo ribose, bet kur kas plačiau. Čia priskiriami, pvz., tarptautinių matavimo vienetų pavadinimai⁷. Šia prasme galima kalbėti apie pasaulines izoglosas⁸ ar net apie vadinamųjų pasaulio žodžių fondą⁹. Nustatyta, kad esama daugybės žodžių, kurie, fonetiškai ir grafiškai prisitaikę prie konkrečių kalbų sąlygų, tapo plačiai paplitę visame pasaulyje – vartojami pačiose įvairiausiose pasaulio kalbose ir kalbų grupėse. Tarp tokių leksemų yra žodžiai, apibūdinantys šiuolaikinę civilizaciją ir buitį, pvz., kava, radijas, kinas, filmas, mašina, diskoteka ir kt.¹⁰ Palyginti su išplėtotų literatūrinių kalbų bendruoju žodynu, tokių „pasaulinių“ žodžių nėra daug, tačiau reikia turėti omenyje, kad panašių leksemų vis daugėja ir kad, be visuotinių tiesioginių skolinių, prie plačiai paplitusių terminų internacionalizmų taip pat galima priskirti daugybę reguliarių žodžių darybos atitikmenų (įvairių tipų vertinių)¹¹. Globalios internacionalizacijos faktus liudija ir tarptautiniai įvairių šiuolaikinio mokslo sričių terminų sąrašai, kuriuos pastaraisiais metais sudarė Tarptautinis terminologinių neologizmų komitetas (ICUTN) ir paskelbė Tarptautinės vertėjų federacijos žurnale „Babel“, taip pat apskritai šio komiteto veikla¹².

Terminijos internacionalizaciją skatina, viena vertus, vis plečiantis ir gilėjantis tarptautinis bendradarbiavimas bendrosios mokslinės ir techninės terminijos unifikavimo srityje, todėl vis daugiau dėmesio skiriama terminų kalbinei koreliacijai. Kita vertus, terminų internacionalizmų daugėja ir todėl, kad kuriant kai kuriuos neologizmus, pavyzdžiui, įvardijant tokius plačiai paplitusius gaminius kaip šiuolaikinės pluoštinės medžiagos, preparatai ir įvairios kitos medžiagos, sąmoningai mėginama parinkti skambų pavadinimą, kurį būtų vienodai patogu vartoti daugelyje kalbų.

2. Kaip ir Europos bei Amerikos regione, Sovietų Sąjungos areale (kur tarpnacionalinio bendravimo priemonės funkciją atlieka rusų kalba) tarp minėtų internacionalizmų labai svarbią vietą užima graikų ir lotynų kilmės terminai bei terminoelementai-

⁷ Akulenko V. V. Nurod. veik., p. 79.

⁸ Ten pat.

⁹ Vesikansa J., Karttunen K., Viherjuuri M. Maailmansanoja Suomessa.— Helsinki, 1980, s. 29—33.

¹⁰ Op. cit., p. 34—61. (Šiame „mažame pasauliniame žodyne“ pateikta 100 plačiai pasaulyje paplitusių žodžių.)

¹¹ Akulenko V. V. Nurod. veik., p. 80.

¹² Stoberski Z. Międzynarodowa terminologia naukowa. Problemy. Postulaty. Oczekiwania.— Warszawa, 1982.— 124 s.

96

taip pat specialiosios leksikos vienetai iš anglų, prancūzų ar kitos europinės pasaulinės reikšmės kalbos. Lyginant tokių internacionalizmų santykinį svorį ir vartojimą estų, latvių ir lietuvių kalbose, galima teigti, kad, nepaisant žinomų kalbinių skirtumų, šių kalbų terminų leksika turi daug bendro ir panašaus ¹³. Vienas iš būdingų šių kalbų bruožų yra tai, kad terminų leksikoje įprasta lygiagrečiai vartoti savos kalbos ir svetimos kilmės, savakilmius ir tarptautinius leksinius variantus. Tačiau iš esmės lygiaverčiai tokių porų nariai toli gražu ne visada yra lygiaverčiai pagal vartojimo dažnumą, taikymo sritį (taip pat ir darybos galimybes ir pan.), semantiką, stilistinį atspalvį ir kt.¹⁴ Iš esmės toks pat platus savos kalbos ir svetimos kilmės terminų lygiagretus sambūvis būdingas daugeliui kalbų, žinoma, su konkrečiais skirtumais ir ypatumais.

Siekiant išvengti neapgalvotų ir per ankstyvų sprendimų dėl mokslinės ir techninės terminijos kalbinės raiškos unifikavimo, būtina išsamiau lyginti konkrečių leksikos sluoksnių skirtumus, taip pat konkrečius termino internacionalizmų ir savos kalbos raiškos santykius įvairiose kalbose. Čia neabejotinai pravers įvairių kalbų terminų leksikos lyginamieji ir kontrastyviniai tyrimai, taip pat įvairūs tarp­kalbiniai skirtingų mokslinės ir techninės terminijos sričių sąrašai. Atrodo, kad šiuo požiūriu būtina ir bendrais bruožais, taikant vieningą metodiką, lyginti sąjunginių respublikų kalbų specialiosios leksikos raidos ypatumus, ir lyginti šių kalbų šiuolaikinę terminų leksiką pagal termino internacionalizmų vartojimą. Čia galima naudotis kompiuterine sistema. Vertingais šaltiniais galėtų tapti ir pirmiau minėti tarptautiniai terminų sąrašai, kuriuos surinko ICUTN, taip pat pasaulinis terminų naujadarų bankas (WBTN), sudaromas šios medžiagos pagrindu. Deja, tokiu būdu gauti lyginamieji sąrašai turi esminį trūkumą — juose praleisti nacionaliniai atitikmenys ir lygiagrečios termino internacionalizmų raiškos. Iš tiesų daugeliu atvejų greta tarptautinio termino vienoje ar kitoje

¹³ Žr., pvz.: K e i n i s S. Tarptautiniai elementai lietuvių terminijoje.— In: Mokslinės ir techninės terminijos kūrimo klausimai. Ryga, 1973, p. 140—142; S k u i n i a V. P. Tarptautinių elementų santykis latvių ir rusų terminijoje.— Ten pat, p. 145—160.

¹⁴ Išsamiau estų kalbos savos kalbos ir svetimos kilmės terminų poros analizuojamos Henno Saario disertacijoje ir straipsnyje. Žr.: S a a r i H. Estų terminologijos principų analizė: disertacijos filologijos mokslų kandidato laipsniui gauti santrauka.— Tartu, 1981, p. 19—21 ir jo straipsnį šiame rinkinyje.

7 Užsak. Nr. 1007

97

nacionalinėje kalboje kaip lygiavertis atitikmuo vartojamas savos kalbos pavadinimas, be to, neretai pasitaiko atvejų, kai, esant įprastam savos kalbos terminui, tarpkalbinis variantas vartojamas gerokai rečiau. Neatsižvelgus į tokią nacionalinėse kalbose egzistuojančią lygiagrečią raišką, internacionalizmų paplitimo vaizdas tam tikru mastu bus iškreiptas, o internacionalizmų santykinis svoris — perdėtas. Norint objektyviai spręsti apie termino internacionalizmų paplitimą tarp kalbų, reikia tikslesnių sąrašų. Iš esmės toks išsamesnis įvairių kalbų terminų leksikos palyginimas visiškai įmanomas, jei būtų sukurtos automatizuotos terminologinių duomenų informacinės sistemos ir pasinaudota jų teikiamomis galimybėmis.

3. Pastaruoju metu apskritai pastebima tendencija įvairiomis kryptimis vykdomą terminologinę veiklą sujungti į vientisą sistemą, kurioje svarbų vaidmenį atliktų dideli terminologijos centrai ir automatizuotos informacinės-terminologinės sistemos. Tik taip bus užtikrintos šiuolaikinės sparčiai besivystančios mokslinės ir techninės terminijos tyrimo ir kūrimo galimybės. Šiuo keliu pasuko ir Sovietų Sąjunga. Kaip žinoma, jau kurį laiką veikia centralizuota automatizuota standartizuotų terminų sistema ASITO ¹⁵. Taip pat esama kitų kompiuterinių terminologinių duomenų bazių. Ateityje planuojama kompleksinė sistema „Rusų kalbos mašininis fondas“, kurio savarankiška dalis bus ir specialioji leksika (mokslinė bei techninė terminija) ¹⁶.

Šiuolaikiniai poreikiai ir terminologinio unifikavimo reikmės lemia būtinybę lyginti rusų terminiją su vienos ar kitos sovietinės respublikos nacionaline terminija, ir atvirkščiai, o kartais ir lyginti sąjunginių respublikų kalbas. Mokslinę ir techninę terminiją visos Sąjungos mastu ateityje bus galima sėkmingai unifikuoti tik turint tokią sistemą, kuri šiuo požiūriu susietų sąjungines respublikas tarpusavyje, su sąlyga, kad būtų naudojamos automatizuotos informacinės-terminologinės sistemos ir bankai. Šiuo tikslu Estijos TSR Mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institute pradėta kurti kompiuterine technika grindžiama terminologinių duomenų sistema. Tokios automatizuotos sistemos kūrimas ir diegimas yra gana sudėtingas uždavinys, kurio sprendimas vykdomas keliais etapais (ap-

¹⁵ Žr.: Mokslinė ir techninė terminija. 1978, Nr. 9/10, p. 4 ir toliau; 1979, Nr. 7, p. 3 ir toliau; 1980, Nr. 5, p. 9 ir toliau.

¹⁶ Žr.: Eršov A. P. Dialoginių sistemų kūrimo metodologijos klausimu: dalykinės prozos fenomenas.— Kibernetikos klausimai. Maskva, 1982, sąs. 80, p. 3—20; Viks Ü. Vene keele fond.— Keel ja Kirjandus, 1983, nr. 5, lk. 277—278.

98

...sistemos apibrėžimas, paieškos vaizdo parinkimas ir fiksavimas, taigi ir įvesties bei mašininio duomenų įrašo parengimas, atitinkamų programų sudarymas, sukurtos sistemos išbandymas, kai kurių posistemių terminologinio banko duomenų kaupimas). Taip pat reikia turėti omenyje, kad automatizuota terminologinių duomenų sistema turi būti kuriama plėtojant kompleksinę terminologinės informacijos paslaugų sistemą. Taigi planuojame sukurti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią kompleksinę terminologinės informacijos sistemą, į kurią bus įtrauktos įprastos terminologinės kartotekos (Estijos TSR MA Estų kalbos ir literatūros instituto suvestinė terminologinė kartoteka apima apie pusę milijono žodyno kortelių), terminologiniai žodynai, informaciniai leidiniai ir kita papildoma medžiaga, taip pat kuriamas kompiuterinis terminologinių duomenų bankas.

Kuriama kompleksinė informacinė-terminologinė sistema skirta tenkinti tiek vietos, tiek platesnius poreikius.

Pagrindiniai šios sistemos uždaviniai yra šie:

а) padėti tirti nacionalinės kalbos mokslinę ir techninę terminiją bei terminų darybą;

б) padėti spręsti konkrečius praktinėje terminologinėje veikloje kylančius klausimus (terminologinio banko informacijos paieškos galimybės, naudojamos mokant įvairių specialybių, redaguojant ir verčiant, taip pat terminiją tvarkant, unifikuojant ir standartizuojant);

в) palengvinti įvairių terminologinių žodynų sudarymą (naudojantis su terminologiniu banku susietu kompiuteriu galima lengvai gauti įvairius terminų sąrašus ir rodykles; automatizuota terminologinių duomenų sistema susieta su automatizuota fototipijos sistema);

г) suteikti metodinius ir programinės įrangos pagrindus analogiškoms automatizuotoms sistemoms kitose sąjunginėse respublikose kurti.

Paskutiniojo nagrinėjamos sistemos uždavinio įgyvendinimas susijęs su sąjungine programa „Rusų kalbos mašininis fondas“ ir kitomis sąjunginėmis priemonėmis sparčiai besivystančios mokslinės ir techninės terminijos srityje.