MOKSLO KALBOS KULTŪROS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIV(1985)

I

ЛЮБОВЬ АДАМОВНА АНТОНЮК

BALTARUSIŲ MOKSLINĖS TERMINOLOGIJOS LINGVISTINIS TVARKYMAS IR TERMINOLOGINĖS LEKSIKOS INTERNACIONALIZAVIMO PROBLEMOS

Lingvistinis terminologijos tvarkymo aspektas, užtikrinantis taisyklingą terminų kalbinę raišką, glaudžiai susijęs su normos terminologijoje ir apskritai mokslinio teksto kultūros sąvokomis.

Terminologijos normiškumo laipsnį pirmiausia lemia terminų darybos būdų ir modelių atitiktis nacionalinės kalbos žodžių darybos būdams bei modeliams ir pagrindinėms terminologinės leksikos raidos tendencijoms.

Svarbiausia terminologinės leksikos norminimo sąlyga – praktinį, daugiausia stichišką terminų kūrimą paversti valdomu procesu ir sąmoningai reguliuoti variantines žodžių darybos poras. Baltarusių mokslinėje terminologijoje tai poros su priesagomis -льнік/-цель: узмацняльнік — узмацніцель „stiprintuvas“, напаўняльнік — напаўніцель „užpildas“; -льнік/-чык (-щик): пагрузальнік — пагрузчык „krautuvas“; -льнік/-нік: аднаўляльнік — адноўнік „atkūrėjas“ ir t. t.

Atskirkime terminų fiksavimo sritį (žodynus, rekomenduojamų terminų rinkinius, terminologijos standartus) nuo mokslinių terminų vartojimo srities (mokslinių monografijų, straipsnių, tezių, referatų, pranešimų, mokslo populiarinimo ir mokomųjų leidinių) ir pažymėkime, kad palyginti trumpas aktyvios baltarusių terminologijos raidos laikotarpis bei spartus mokslų vystymasis mokslo ir technikos revoliucijos epochoje labiausiai veikia terminų kalbinę raišką vartojimo srityje, t. y. praktiškai juos vartojant įvairių žanrų ir stilių moksliniuose tekstuose.

Spartaus terminų kūrimo sąlygomis baltarusių moksliniams tekstams būdingas didelis terminų sinonimiškumas: стойкасць — устойлівасць „stabilumas“; знешні — вонкавы — знадворны „išorinis“; назапашванне — назапашэнне — накопление „kaupimas“; раскладанне — разлажэнне — распад „skilimas“; утрыманне — змяшчэнне „turinys“; араматычныя вуглевадароды — водарныя вуглевадароды „aromatiniai angliavandeniliai“; адбіццё — адлюстраванне „atspindys“.

5

Ne mažiau dažnai pasitaiko žodžių darybos variantų: цепланосбыт — цепланасіцель „šilumnešis“; выпрамяненне — выпрамянанне „spinduliavimas“; адкладанні — адклады „nuosėdos“; рэзальныя — рэзучыя „pjaunamasis“ ir t. t. Dažnai nesutampa skolintų terminų fonetinė ir morfologinė adaptacija: цітрацыя — цытрацыя — цітраванне — цытраванне — тытрацыя — тытраванне „titravimas“; дыацылаты ртуці — дыяцылаты ртуці „gyvsidabrio diacilatai“; дэфарміраванне — дэфармаванне „deformavimas“.

Optimalų terminologinio varianto pasirinkimą galima pasiekti tik atsižvelgiant į žodžių darybos modelių produktyvumą bendrinės kalbos žodžių darybos sistemoje, terminologinės leksikos raidos tendencijas, priesagų polinkį jungtis su tam tikro tipo kamienais, terminų darybines galimybes ir t. t. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į priesagos -льнік produktyvumą baltarusių žodžių daryboje, reikėtų pripažinti terminų darybos variantų su šia priesaga pranašumą prieš variantus su mažai produktyvia priesaga -цель, kai įvardijami įtaisai, mechanizmai, medžiagos, pvz.: адбівальнік „atšvaitas“, засцерагальнік „saugiklis“, паглынальнік „sugėriklis“, паскаральнік „greitintuvas“, размеркавальнік „skirstytuvas“, узмацняльнік „stiprintuvas“. Tačiau pripažįstant šio terminų darybos modelio pranašumą, reikėtų atsižvelgti į terminų, pasiskolintų iš rusų terminijos su priesaga -цель, specifiką, pvz., глушыцель ir pan.

Be to, kad atsižvelgiama į terminų darybos modelių produktyvumą ir konkrečios kalbos leksikos bei žodžių darybos dėsningumus, šiuolaikinėmis aktyvaus tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo ir keitimosi moksline informacija sąlygomis nacionalinių kalbų mokslinių terminų kalbinė raiška (vadinamasis vidinis kalbos lingvistinis tvarkymas) turi būti kuriama atsižvelgiant į tarptautinį mokslo kalbos kontekstą.

Šis reikalavimas visų pirma siejamas su vykstančiu mokslinės terminijos internacionalizacijos ir suartėjimo procesu bei būtinybe tarptautiniu mastu unifikuoti terminų leksiką. Kaip pažymi daugelis sovietinių specialistų, terminijos unifikavimas ir tarptautinis terminologinio darbo koordinavimas turėtų tapti vienu iš aktualių kalbos politikos uždavinių¹.

Pagrindinė kiekvienos kalbos terminijos raidos kryptis – nacionalinės kalbos leksinių išteklių atranka ir jų formalizavimas, pavertimas terminais. Atrodytų, kad ši kryptis mažiausiai susijusi su tarptautinio suartėjimo ir unifikavimo procesu ir, regis,

¹ Азимов И. А., Денериев Ю. Д., Никольский Л. Б., Степанов Г. В., Швейцер А. Д. Современное общественное развитие, научно-техническая революция и язык.— ВЯ, 1975, № 2, с. 5.

6

todėl tyrėjai jos šiuo aspektu nenagrinėjo. Tačiau būtent šiuo požiūriu ji neturėtų likti netyrinėta. Pirma, todėl, kad bendrinės nacionalinės kalbos leksikos terminologizavimas yra pagrindinis terminų darybos būdas pasaulio kalbose; antra, todėl, kad šioje pagrindinėje terminijos raidos kryptyje galima įžvelgti tam tikrus dėsningumus, būdingus visoms kalboms, todėl juos galima panaudoti kaip tarptautinio terminų unifikavimo priemonę. Tai visų pirma bendrieji terminų darybos dėsningumai, tokie kaip išvestinių terminų struktūrinė ir semantinė motyvacija, terminų darybos morfemų specializacija ir kt.

Pavyzdžiui, bendrą veiksmo ar gamybos būdo reikšmę turinčių terminų tyrimas rodo, kad fleksinio tipo kalbose tarp tokių terminų vyrauja vieno žodžių darybos tipo vienetai – veiksmažodiniai daiktavardžiai; plg. rus. сверление, bltr. свідраванне, angl. boring, vok. Bohrung; rus. выжигание, bltr. выпальванне, angl. burning, vok. Ausbrennung ir kt. Šis reiškinys visiškai dėsningas, nes veiksmažodiniai daiktavardžiai paprastai išreiškia kategorines veiksmažodžiui būdingas reikšmes, šiuo atveju – veiksmo ir gamybos būdo reikšmes.

Taigi, kadangi dauguma išvestinių terminų yra struktūriškai ir semantiškai motyvuoti pradinių vienetų, jų kūrimo mechanizmo lyginamasis tyrimas, grindžiamas atitinkamų semantinių-sintaksinių konstrukcijų koreliacija įvairiose kalbose, yra aktualus šiuolaikinės terminologijos uždavinys ir, konkrečiai, tyrimo tarptautinio terminų darybos koordinavimo srityje uždavinys.

Tyrėjų nuomone, „kiekviename vienažodyje termine – išvestiniame arba sudurtiniame žodyje – turi būti termininis elementas, nurodantis, kuriai sąvokų kategorijai priklauso įvardijama sąvoka“². Toks termininis elementas, kurį galima vadinti diferencijuojančiu žodžių darybos formantu, kartu su motyvuojančiu kamienu sudaro naują terminą.

Šiuo požiūriu mokslo kalboje ir, konkrečiai, terminijoje visiškai tinka kalbininkų dažnai pateikiamas pavyzdys, kuriame parinkti turinio požiūriu beprasmiai „žodžiai“, tačiau išlaikytos tam tikros morfologinės formos ir gramatiniai žodžių ryšiai sakinyje; dėl to kalbos vartotojas gali gana tiksliai nustatyti bendrą frazės prasmę. Lygiai taip pat kiekvienas žmogus, turintis rusų kalbos gramatinės sistemos supratimą,

² Канделаки Т. Л. Об одном типе словаря международных терминоэлементов. — ФН, 1967, № 2, с. 38; см. также: Даниленко В. П. Русская терминология/Опыт лингвистического описания. — М.: Наука, 1977, с. 95 и др.

7

baltarusių, anglų, vokiečių ir kt. kalbų, galės suprasti bendrą mokslinio sakinio prasmę (juolab jei jis yra šios srities specialistas, o tam tikra terminijos dalis yra tarptautinė). Būtent todėl ne kartą tenka girdėti, kad specialistas, nepakankamai gerai mokantis tam tikrą kalbą, supranta bendrą ta kalba skaityto mokslinio pranešimo turinį.

Jei visiškai pagrįstą mintį, kad kiekviename išvestiniame ar sudurtiniame žodyje yra termino elementas, nurodantis sąvokų kategoriją, kuriai priklauso įvardijama sąvoka (vadinamasis diferencijuojamasis formantas), vertinsime lyginamojo terminologinės žodžių darybos tyrimo požiūriu, siekdami skirtingose kalbose tam tikroms sąvokų kategorijoms įvardyti, šiuo požiūriu neabejotinai įdomu nustatyti bendruosius tokių diferencijuojamųjų formantų santykio ir jų tvarkymo dėsningumus įvairiose kalbose. Pavyzdžiui, tam tikrai veiksmą, gamybos būdą reiškiančių terminų daliai būdingas toks diferencijuojamųjų žodžių darybos formantų atitikmenų santykis: rus. -ние (сверление, выжигание), balt. -нне (свідраванне, выпальванне), angl. -ing (boring, burning), vok. -ung (Bohrung, Ausbrennung) ir t. t. Šiuo atveju atitinkamuose kiekvienos iš išvardytų kalbų terminuose yra lygiaverčiai formantai -ние, -нне, -ing, -ung. Taigi ir šiame lygmenyje galima įžvelgti Z. Stoberskio knygoje pažymėtą pasaulio kalbų terminijos integracijos tendenciją³. Aktualus tarptautinio koordinavimo terminų darybos srityje uždavinys – tirti šią tendenciją ir paversti ją tikslingai valdomu procesu, terminų darybos principu.

Įvairių kalbų veiksmažodinių daiktavardžių grupės diferencijuojamųjų formantų atitikmenų dėsningumų tyrimas (волочение, точение, долбление, резание, сгибание, пробивание, опрыскивание, фрезерование, вальцевание, азотирование, науглероживание ir t. t.) galėtų suteikti daug medžiagos tipologiniam tyrimui ir tarptautiniam terminų unifikavimui. Šiuo požiūriu negalima neprisiminti didelės praktinės reikšmės rubrikos „Tarptautinė mokslinė terminija. Neologizmai unifikacijos link“, publikuojamos žurnale „Babel“. Lygiagrečiai joje pateikiami terminų atitikmenys daugeliu kalbų leidžia ne tik nustatyti neologizmo tarptautiškumo laipsnį, bet ir unifikuoti jo formą atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą. Pavyzdžiui, kai rusų ir baltarusių kalbose esama dviejų terminų darybos variantų su -ация ir -ирование (rus. декальцификация — декальцифицирова-

³ Stoberski Z. Międzynarodowa terminologia naukowa. Problemy. Postulaty. Oczekiwania.— Warszawa, 1982.

8

ние, ингибация — ингибирование; balt. дэ кальцыфікацыя — дэ кальцыфіцыраванне, інгібацыя — інгібіраванне ir t. t.) atsižvelgimas į tai, kad kitose kalbose dažniau vartojamas tarptautinis termino elementas -ация (angl. -ation, pranc. -ation, ital. -azione, isp. -ación, serb.-kroat. -acija, slovak. -acia ir t. t.) leidžia pripažinti šį termino elementą labiau priimtinu, palyginti su elementu -ирование.

Sąmoningas tarptautinio terminologinės leksikos sluoksnio formavimas yra itin svarbus tarptautiniam mokslininkų bendradarbiavimui ir keitimuisi moksline informacija.

Mokslo, technikos ir kultūros veikėjų dėmesys tarptautinės terminijos problemai kasmet didėja. Tai lemia, viena vertus, vis didėjantis tarptautinių informacijos mainų poreikis, kita vertus, šiuolaikinio pasaulio daugiakalbystė. Senosios kalbos barjero įveikimo priemonės – kalbų mokymasis ir vertimas (pažymėtina, kad mūsų laikais vertimų apimtis kasmet padidėja 15–20%) – negali visiškai patenkinti tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo poreikių, kai plečiasi bendras daugelio mokslinių problemų sprendimas ir užmezgami tiesioginiai įvairių šalių mokslininkų ryšiai. Į šią susiklosčiusią padėtį reikia atsižvelgti tvarkant nacionalinių kalbų terminų sistemas ir vertinant vieną ar kitą terminą ne tik vidinių sistemos veiksnių požiūriu, bet ir mokslo kalbos tarptautinio konteksto perspektyvoje. Pastebėta, kad kai kurie terminai, visiškai atitinkantys vidinius kalbos reikalavimus, tarptautiniu požiūriu gali būti neoptimalūs, o tai, kas atskiroje kalboje atrodo ne visai pagrįsta, gali būti pateisinama atsižvelgiant į jos santykį su kitomis kalbomis.

Reikšmingų rezultatų organizuojant įvairių mokslo sričių tarptautinio mokslinių terminų sluoksnio formavimo darbą pasiekė Tarptautinis terminologinių neologizmų unifikavimo komitetas (МКУТН). Visų pirma veiksminga terminijos unifikavimo priemonė yra nuolatinė rubrika „Tarptautinė mokslinė terminija. Neologizmai unifikacijos link“, kurią daugiausia rengia МКУТН nariai ir kuri, remiant UNESCO paramai, skelbiama žurnale „Babel“, Tarptautinės vertėjų federacijos leidinyje.

Manoma, kad pats šios rubrikos darbo principas (operatyvus naujos tam tikrų mokslo sričių terminijos sąrašų išsiuntimas viena iš МКУТН darbo kalbų jo nariams UNESCO valstybėse narėse ir šių terminų atitikmenų atitinkamomis kalbomis gavimas) gali būti laikomas ne tik teigiama darbo šioje srityje patirtimi, bet ir optimaliu tokio pobūdžio informacijos rinkimo bei sklaidos būdu.

9

Taip pat reikėtų pažymėti pribrendusį poreikį unifikuoti labai daug tarptautinių terminų, kurie nėra „grynieji“ internacionalizmai (t. y. žodžiai, tapę tarptautiniais be esminių pakeitimų), o sudaryti iš tarptautinių morfemų. Pavyzdžiu gali būti daugybė rusų ir baltarusių kalbų terminų, reiškiančių veiksmą, procesą ar gamybą ir turinčių skolintų šaknies morfemų, kurios yra tarptautinės (bent jau Europos areale).

Tai daugiausia nepriešdėliniai veiksmažodiniai vediniai: dorvimas (iš vok. Dorn „metalinis smaigalys, dorna“) — „plieninio strypo (dornos) arba rutuliuko stūmimas su nedideliu įvaržiu per iš anksto apdorotą skylę, siekiant ją kalibruoti, sustiprinti ir sumažinti detalės skylės paviršiaus šiurkštumą“; plakiruotė (iš pranc. plaquer „dengti“) — „plono kito metalo sluoksnio užnešimas ant metalinių lakštų paviršiaus“; honinguojamasis apdirbimas (angl. honing, iš hone „honinguoti“, pažodžiui „galąsti“) — „ruošinių paviršiaus apdaila specialiu įrankiu — honu“; skrepavimas (iš vok. Schaber, iš schaben „skusti, gremžti“) — „paviršiaus apdailos apdirbimas skreperiu pašalinant ploną drožlių sluoksnį“; šavingavimas (angl. shaving, iš shave „skusti, gremžti“) — mašinų gamyboje „krumpliaračių šoninių paviršių apdailos apdirbimas“ ir t. t.⁴ Baltarusių kalboje atitinkamai дарнаванне, плакіраванне, ханінгаванне, шабрэнне, шэвінгаванне.

⁴ Terminų apibrėžtys paimtos iš kn.: Политехнический словарь/Под ред. акад. И. И. Артоболевского.— М.: Сов. энциклопедия, 1976.— 607 с.