LIETUVIU
KALBOS
SANDAROS
TYRINEJIMAI
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
KAZIMIERAS
GARSVA
TARMISKOS
TAUTOSAKOS
TRANSKRIBAVIMO
PRINCIPAL
J.
Baléikonis
y a
a likes
nemazq
da ba,
nuo
1907
m.
a mixkai
uz asydamas
au osaka,
ja
e sdamas
i8
ki y
kalby
i
lie u iy
kalba
i
spausdindamas.
Iki
Siol ak-
ualus
i
jo
nu odymas,
kad
,, au osakos
inkimas
[...]
eikalauja
didelio
a sidéjimo
i
mokéjimo.
Jei
kas
jos
u i
p i inkes,
be
blogai
uZ aSes
a
nesu a kes,
ai
menka
jos
e é“!,
T a kan
O.
Bluzmienés
(kilusios
i§
Pas alio
aj.
Talaékéniy
k.)
au osakos
ink-
ing,
uZ aSy a
Siau és
pane éziskiy
a me,
eko
isi ikin i,
jog
né a
isuo inai
p iim y
a miskos
lie u iy
au osakos
ansk iba imo
p incipy,
0
i
esan ys
gali
bi i
obuli-
nami.
Liaudies
ki yba
enka
j ai aus
iSsila inimo
i
polinkiy
Zmonés,
o
ge iausia
uz asymo
biidg
ka ais
sunku
pa ink i
ne
kalbininkui.
Da
1969
m.
au osakos
leidiniy
kalbos
a ky ojas
K.
Aleksynas
a¥é,
jog
,,daug
p oblemy
kyla,
skelbian
au osakos
eks us
isuomenei.
[...]
Vis
labiau
b es a
ei-
kalas
Siuos
klausimus
plagiau
i
iméiau
pas a s y i“?,
Uz a¥an
i
spausdinan
au-
osaka,
kyla
ys
one inés
p oblemos:
1)
kaip
ki inj
uz asy i
—
a mi8kai
a
bend i-
ne
kalba,
2)
kiek
a més
ypa ybiy
a spindé i
—
isas
a
ik
ju
dali
i
3)
kokiais
Zenk-
lais
Zymé i
a més
ga sus.
»Nu odymy
au osakos
inkéjams“
ins ukcijos
eigini,
jog
,, au osakinéje
me-
dziagoje
negalima
nieko
sa a aliskai
keis i
a
aisy i“®,
ne
isai
a i iko
ki as
o
pa-
ies
leidinio
ned asus
eiginys:
,,ge ai
mokan
ie ine
a me,
pageidau ina
au osa-
kos
eks us
uZ aSiné i
a mi¥kai“,
ISei y,
kad
aplanky os
a més
nemokan is
(o
okie
—
dauguma
inkéjy)
i
neno in is
a g i
su
specialiais
Zenklais
gali
iskq
sa-
o
nuoZili a
e s i
j
bend ing
kalba.
Dél
ko ek ii os
klaidos
panasiai
su o muluo as
eiginys
p aslydo
ne
j
o icialia
ins ukcija®,
no s
puikiai
Zinoma,
jog
a més
kei i-
mas
ne e ai
sug iauna
ne
na i aly
dainos
skambesj®.
RaSy i,
pa yzdziui,
is os
ie-
oj
ids os
,, is ds“
y a
as
pa s,
kas
ie oj
pami édyk
—
man
pa édyk.
Tik
pi masis
i8k aipymas
p iklauso
one ikos
lygmeniui,
o
an asis
—
mo ologijai.
Vélesnéje
*
Baléikonis
J.
Rink iniai
a8 ai.
—
V.,
1978,
.
1,
p.
83.
*
Aleksynas
K.
Vienu
ki u
liaudies
pasaky
eks ologijos
klausimu.
—
Kn.:
Liaudies
ki-
yba.
V.,
1969,
p.
250.
*
Nu odymai
au osakos
inkéjams.
—
V.,
1958,
p.
6.
“Ten
pa ,
p.
11.
®
Aleksynas
K.
Tau osakos
ki iniy
uz a$ymas.
—
Kn.:
Kaip
ink i
liaudies
kalbos
duo-
menis
(Me odiniai
pa a imai).
V.,
1973,
p.
10.
®
Lie u iy
liaudies
dainynas.
Vaiky
dainos.
—
V.,
1980,
.
1,
p.
7.
108
au osakos
inkimo
ins ukcijoje
kalbiniai
eikala imai
bu o
su o muluo i
iksliau,
be ,
aikan is
p ie
nepa y usiy
inkéjy,
i gi
nepakankamai
g ieZ ai
(,,Teks o
e é
bus
didesné,
jei
jis
bus
uz a8y as,
iSlaikan
ben
as
a més
ypa ybes,
ku ias
imanoma
i8-
eik& i
bend inés
kalbos
aSmenimis‘?).
Bend ine
kalba
ikslinga
spausdin i
li e a i a
aikams.
Ki uose
populia iuose
leidiniuose,
miisy
nuomone,
a miSkai
eikia
pa eik i
ben
dainas
(kai
a mé
sma kiai
ski iasi
nuo
bend inés
kalbos,
pasakojamaja,
ka ais
i
smulkiaja
au osaka
galima
leis i
i
bend ine
kalba, kei ian
ik
désningus
ga sy
paki imus).
Mokslinius
leidinius
eiké y
eng i
a miSkus.
Kad
a més
one ika
y a
ienas
s a biausiy
au osakos
sa-
y i umo
poZymiy
i
nelabai
apsunkina
ki inio
su okima,
odo
miisy
e nog a iniai
ansambliai.
Tiksliai
uz aSy a
au osaka
y a
e ingas
Sal inis
i
kalbininkams.
Nuo
au en i8ko
au osakos
ga syno
nuk yps ama
d iem
a ejais:
palyginus
su
bend ine
kalba,
neZymin
papildomo
Zenklo
i ,
Zymiai
dazniau,
a
pa i
Zenkla
Zy-
min
ki aip.
Abiejy
a8iy
nuk ypimai
a si anda
samoningai
i
nesgmoningai.
Pa yz-
diziui,
dé]
pap as umo
au osakininkai
neZymi
balsiy
pailgéjimo,
be
ji
nesunkiai
galima
numany i.
Au o iai,
p aleidzian ys
kai
ku ias
one ikos
ypa ybes
(pa yzdziui,
p idé ini
/),
ai8kina,
kad
jos
esanéios
neesminés
i
okia
y a
bend inés
kalbos
no ma.
Be
skai o-
mas
ne
bend inés
kalbos,
o
ku ios
no s
a més
eks as,
be
o,
p iebalsis
j
p idedamas
ne
isose
$nek ose.
Apie
esmines
i
neesmines
Snek os
ypa ybes
neleng a
sp es i,
dél
o
as
pa s
p idé inis
j
ienose
( ais
pa iais
me ais
iSleis ose)
knygose
zymimas®,
ki ose
—
nezymimas®.
Ma
adicinése
lie u iy
dainose
j
daZnai
ne
ik
p idedamas
p ie¥
p ieSakinés
ecilés
balsius,
be
i
i e piamas
a p
d iejy
p ieSakinés
a
uZpakalinés
eilés
balsiu,
p z.,
pajduga
,,paaugo“.
Tiems,
ku ie
no és
a
daina
iksliai
iSmok i
dai-
nuo i
a ba
y inés
jo a imo
liekanas,
as
eiSkinys
bus
s a bus.
Fone ikai
maziau
nusikals ama,
nezymin
p iebalsiy
ska déjimo
a
dusléjimo,
aip
pa
ju
p aleidimo
samplaikose,
balsio
e
p ie3
kie aji
p iebalsj
pla éjimo.
Siose
pozicijose
ga sy
ypa ybes
dazniausiai
galima
numany i.
Duslieji
p iebalsiai
(p ieSdé-
lyje
i8-
i
.
.)
p ieS
ska dZiuosius
nesuska dinami
labai
e ai.
Kiek
daugiau
pe dé as
(kaip
eikian
nepa y inéjus)
eiginys,
jog
p ieSdélinio
a
sudu inio
Zodzio
démenu
sandi oje,
aip
pa
susidi us
p okli ikui
a
enkli ikui
su
sa a ankiSku
Zodziu,
i§
d iejy
ienody
a
supanaSéjusiy
p iebalsiy
a iamas
ik
ienas.
1985
m.
apklausus
36
V
ku so
li uanis us,
ien
isiga ido,
usnigo
saké
ik
17
(47%).
Senu
zmoniu
kalboje,
maziau
pa eik oje
a8 o,
oks
a imas
daznesnis,
be
a gu
a
kada
no s
sieké
100%.
Kad
g e imi
panasis
p iebalsiai
gali
i8lik i,
y a
ages
da
A.
Salys,
apie
ai
uZsime-
nama
i
akademinéje
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“?.
Snek ose,
isi’kai
su um-
pinan iose
p ieSdélj
i-
i
ie oj
jo
nejsi edusiose
p ieSdélio
an -
(pa yzdzZiui,
pane é-
7
Pa a imai
au osakos
inkéjams
(Me odiniai
nu odymai).
—
V.,
1974,
p.
5;
1940
m.
J.
Balio
i8leis ame
,,Tau osakos
inkéjo
ado e*
(K.,
p.
61—76)
plagiai
ap a a
pap as oji
i
ne
moksliné
one iné
aSyba.
8
Daukan as
S.
Zemai iy
au osaka.
—
V.,
1983,
p.
9.
®
Lie u iy
liaudies
dainynas.
Ves u inés
dainos.
—
V.,
1983,
.
2,
p.
9;
Ciulba
ulba
sakalas.
~V.,
1983,
p.
8.
1
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
—
V.,
1965,
.
1,
p.
116.
109
Ziskiy),
ski iamos
po os
ixéka
,,i8oko“
—
i¥.éka
»i88oko“
(p iebalsis
§
an ajame
Zodyje
Siek
iek
ilgesnis)
i
ypa&
—
isiak
isk“
—
iksiak
»i8sék“.
Pas a uoju
a e-
Ju
(kai
Salia
eina
ski ingos
kokybés
p iebalsiai),
ai8kiai
a dami
i
no édami
ski -
i
p asme,
p iebalsj
§
isi8kai
(a
asimiliuodami
j
s)
gali
i8laiky i
i
dalis
y y
auk8-
aiéiy
(Si in i8kiai),
pie y
dziikai#.
Visu
zymin
ik
du
a
iena
p iebalsj,
ealiis
ak ai
ni eliuojami
i
kalbo y a
ne enka
eikalingy
duomeny.
Be
o,
au osakinin-
kai
p iebalsiy
p aleidima
Pap as ai
Zymi
d iejy
Zodziu
sandi oje
(plg.
an
é elio
d a o
i
. .)”,
o
pa ies
nuosekliai
neZymédami
Zodzio
iduje.
Ge ai
bii y
Zymé i
i
balsio
e
pla éjima
p ie’
kie uosius
p iebalsius.
Ki aip
skai-
y ojas,
no édamas
a s a y i
au en i8ka
a j,
u i
gal o i,
kokios
a més
as
Zodis
i
kokioje
pozicijoje
y a
balsis
e.
Be
o,
p ieSki iniuose
skiemenyse
Sis
balsis
e ka -
Siais
gali
bii i
i
nepapla inamas.
Siau és
pane éziskiy
a méje
oje
padioje
ki éiuo-
oje
pozicijoje
(p ie8
kie ajj
p iebalsi)
i
¢
pla éja
i
balsis
7
(plg.
/ép’
,,lipi*
—
lop
»lip “),
aigi
Zymin
balsio
i
pla éjima,
nuosekliai
eiké y
zymé i
i
e
pla éjima.
Kalbos
poZi iu
obulai
pa eng os
Siau és
pane ézi8kiy
au osakos
masiniu
i azu
kol kas
neiSleis a
nei
bend ine
kalba,
nei
a mi8kai
(pana iai,
ma y ,
y a
i
ki y
sudé ingesniy
a miy).
Spausdin a:
,,O
jiis
Suns
Suns,
kam
suéde
isas
bandels!
2
( a miSkai
O
jiis
Sun’s*®
Sun’s*,
kam
suéde
ioss
bundials,
0
i
bend ine
kalba
ne
iskas
a s a y a);
miisy
laukai
Salime
(=
Salimais),
okio
ai
dieng (=
okia
ai
diena),
pas
man
(=
mane),
ji
(=
jin),
pe
(=
pa )
i
. .8
Kad
galima
au en iskesnj,
pilnesnj
au osakos
a ian a
i a8y i
i
j
magne o o-
no
juos a
bei
i8Si uo i,
ma y i
sug e inus
du
O.
Bluzmienés
dainos
a ian us".
1
2
ISéjo
senelis
[8éje
senelis’,
I8ga glino,
IZga glina,
Uzmusé
Zy i blali,
UzZpluncino.
P ipesé
plunksneliy
D i
baéke i,
P isiidé
mése és
D i
ééke i.
A éja
d a iskis
D a an
a y i,
No éja
Z i blelj
Visa
p a y i.
Uzmose
Z é blali,
ha
Uzploncina.
P ipe3é
pluksneliu
D é
baékiales,
P isiide
mésiales
},
D é
é kialés.
A eje
d a ixkis’
D a an
a y ’,
No éje
Z é blal(i)
,
VisO
p a y ’.
4K.
Mo kino,
J.
Ka aciejaus
in o macija.
1
Lie u iy
liaudies
dainynas,
173,
180,
194,
205
i
. .
.
2,
p.
74,
170, 174,
198—202
i
. .;
Ciulba
ulba
sakalas,
p.
**
Bluzmiené
O.
Apie
u gus
i
Zmones,
—
Kn.:
Liaudies
ka yba,
.
1,
p.
201—203.
™
Pi masis
uzZ agy as
1965
m.
m.
(K.
Kaliba o)
i
1985
m.
(K.
Ga S os).
110
(Lie u iy
liaudies
dainynas,
.
1,
p.
270—271),
an asis
—
1984
Iskepe
Slaunele,
ISkepé
Slauniale
8i skino,
;
Iséi Skina,
P i ydé
d a iSkiu,
P i yde
d a i8ki,
a
P isp ogdino.
P isp égdina.
Kai
ku ie
k ali ikuo i
au osakininkai
gal
mano,
jog
a més
speci ikai
pa ody-
i
kii inyje
uZ enka
iSlaiky i
iena
ki a
a miSkai
iS a a
Zodj.
Toks
eks as
kalbos
poZi i iu
kiek
naudingesnis
uz
uz aSy a
bend ine
kalba,
be
dél
Snek os
jis
klai-
dina’.
Teisindami
a miSkos
au osakos
uz a8ymo
i
spausdinimo
klaidas,
olklo is-
ai
daznai
pe deda
bend inés
kalbos
po eiki
a méms.
I¥
ik o
jokio
didesnio
po ei-
kio
daugelio
seny
Zmoniy
a éiai
bend iné
kalba
né a
pada iusi.
Be
kai
uZ aSiné-
ojui
sup an amesné
i
pa ankesné
bend iné
a is,
ne
ienas
pa eikéjas
kiek
ima-
nydamas
p adeda
aiky is
p ie
,.moky o“
uz a¥iné ojo.
O
u é y
bi i
a i kS iai.
I§
ka o
eiké y
Zmogy
ispé i
kalbé i,
kaip
jam
y a
jp as a
i
nieko
neg azin i.
Be
kai
dainose,
e ka éiais
i
pasakojimuose
bend inés
kalbos
o mos
imaiSomos
na-
i aliai,
jy
keis i,
kaip
pab ézia
au osakininkai,
ne eiké y
(J.
Baléikonis
dainy
eks-
us
dziikinda es!*).
Blogiausia,
kai
a mei
samoningai
p i aSomi
ki y
Snek y
ga sai.
»Lie u iu
liaudies
dainyne“
pane éZiskiy
galiinés
balsis
e,
kiles
i8
4,
Zymimas
ia,
no s
aip
i8k aipoma
a mé
(a i oje
galiinéje
balsis
e
bina
ik
uZda as)
i
ie oj
ienos
eikalingos
aidés
a8omos
d i.
Neno in
aSy i
a miSkos
galiinés
-e,
kiek
ge iau
bi y
Zymé i
bend inés
kalbos
galiine
-o
—
ada
nebi y
ku iamos
nésamos
o mos
i
klaidinamas
skai y ojas.
Redaguojan
leidinio
kalba,
apibend in a
dauge-
lio
y y
aukS ai iy
(Si in iskiy,
anykS ény,
u eniskiy,
ilniskiy)
galiiné.
Be
pane é-
#i8kiy
sakiniuose
Oi
u
mo e iske,
A
nema ei
kiskia?,
Da e
sii ia”
galiinés
balsiai
e
isi8kai
su ampa,
o
aSomi
ski ingai
(e
i
ia).
Ne eiké y
i
su umpéjusiy
neki éiuo y
balsiy
Zymé i
nosinémis
aidémis
a
il-
gaisiais
balsiais.
Da
ka ais
balsis
0
a8omas
u,
¢
—
j,
wi
. .,
p z.:
bo agu,
kuoky,
y
liepelj®,
line
(=
lidne)
i
pan.
Pane ézi8kiy
galiiniu
ZodZiuose
aike
., aikai“
i
aikée
» aikei“
ienodai
(balsiu
é)
Zymé i
negalima.
Zenklu
|
i8si e s i
neimanoma,
nes
_
as
balsis
bina
i
po
ki u
p iebalsiy.
Ge iau
bii y
ga sq
¢
zymé i
ne
zenklu
é,
be
ip as u
i
sup an-
amu
¢.
Tau osakininkai
galé y
a o i
supap as in a
kalbininky
ansk ip-
cija,
ku
naujos
aidés
i
ebii y
¢,
#7,
ilgumo
(p z.,
a’,
a.),
minkS umo
(/’)
Zenklai-
AiSkiausia
y a,
kai
eks as
be
i8iméiy
uZ aSomas
aip,
kaip
gi dimas
—
kaip
kalbama
ai8kiuoju
s iliumi
(nep aleidZian
ik
g e imy
Zodziy
ienody
p iebalsiu,
18
Da
1976
m.
,,Li e a i oje
i
mene“
si iléme
Siau és
Lie u os
au osakos
neuz asiné i
pu-
siau
dz0kiSkai,
be
as
k eipimasis
liko
be
didesnio
a ga sio.
Leidzian
au osakos
knygas,
kalbi-
ninkai
ky ieéiami
konsul uo i,
be
ne
j
isas
jy
pas abas
a siz elgiama.
16
Amb asas-Sasna a
K.
Paminklas
D uskininkams
i
p o eso iui.
—
Kalbos
kul i a,
1985,
sas.
48,
p.
64.
¥
Lie u iy
liaudies
dainynas,
.
1,
p.
251,
508
i
. .
#8
Ten
pa ,
p.
109,
234,
235,
607.
ill
P z.,
aikas
saké).
Moksliniuose
leidiniuose,
ben
jau
u ingiuose
i
kalbinj
p o ilj,
ikslinga
nea s a y i
p aleis y
i
suska déjusiy
a ba
sudusléjusiy
p iebalsiy.
Tokia
a8yba
jau
bu o
a o a,
skelbian
au osaka
A.
Ba anausko
(1922),
»Tau os
i
Zo-
dZio“
(1923,
1924),
»Lie u iy
kalbos
a miy
(ch es oma ija)“
(1970)
leidiniuose,
»Joniskélio
apylinkiy
Snek os
eks uose“
(1982).
,,D uskininku
dainose“
(1972)
ga sinio
aSybos
p incipo
ik iausiai
be
eikalo
éliau
daug
ku
a sisaké
i
J.
Bal&i-
konis.
T umposios
galiinés
nebuyo
keigiamos
nosinémis,
siau as
e
—
a i u
ia
i
S.
Daukan o
(1846),
ki a au iy
A.
Sleiche io
(1857),
A.
Leskyno
i
K.
B ugmano
(1882),
A.
Becenbe ge io
(1882),
A.
Niemio
i
A.
Sabaliausko
(1912)
bei
ki uose
au osakos
leidiniuose!.
Siame
S aipsnyje
s a s y a
galu iné
iSspausdin y
au osakos
ki iniy
o ma,
nesigilinan ,
kiek
ja
lémé
uz a8y ojas,
leidykla
i
ki os
sudé ingos
eks o
engimo
aplinkybés.
P as ai
i
ien
anka
uzZ asy y
eks u,
sup an ama,
daniausiai
nebej-
manoma
inkamai
su edaguo i,
be
magne o ono
j aSus
eiké u
daugiau
ikslin i.
Kaip
kKlasi ikuojan
au osakos
ka inius,
engian
kompe en ingus
paaiSkinimus
niekas
negali
pakeis i
olklo is o,
Si uojan
dainos
melodija
—
muzikologo,
aip
galu inj
Zodj
dél
eks o
kalbos
gali
i
u i
a i
dialek ologas”®.
NPHHUMNB
TPAHCKPMMILHH
AMANEKTHOTO
SOUbKJIOPA
Pesiome
0.
Bansunkonuc
c
1907
.
3anuceman
Ha
PasHBIX
AMaeKTax
OMEKIOp,
MepeBozun
e o
c
APYTHX
ASBIKOB
Ha
AMTOBCKHi
M
MyOMAKOBAN
(,.Iecum
[[pyckuumaxa i*
u3nans
p
1972
Tes
Tipu
3a acsipauuu
u
monp o oske
Kk
MeyaTu
OBKIOpHEIX
couMHEHHI
BOSHHKAIOT
TpH
BH-
4a
houe mueckux
npoOnem:
1)
Kak
coumHeHMe
sanucaTh
—
Ha
IpecTaBileHHOM
JManeKTe
mM
Ha
SMTepaTYPHOM
sA3bIKe,
2)
KaK
OTPa3HTb
OCObeHHOCTH
HaHHOTO
WManeKTa
—
MOMHOCTIO
HIM
Yac-
TH4HO,
1
3)
KAaKHMH
3HAaKAaMH
O6o3HAYaTB
WHaseKTHBIC
3ByKY,
B
w3ganmax
nayqo o
Mpoduiia
ye ecoo6pasno
oTpazu s
ace
OCHOBHBIe
OcobeHHOCTH
WMaseKTa:
He
PpecTaBpHpoBaTB
H€IMPOH3SHOCHMEIX,
@
TalOKe
O3BOHYCHHBIX
WIL
O siyIMeHHBIX
co nac-
HBIX,
O603HAYAaTS
pacmmupeHHBIe
macHBIe
i,
U,
e,
(=6,
0,
4)
aT.
m.
Hegomyc ums
nemocneyopa-
TEMbHOe
OTPaxeHHe
HM
M3BpaleHue
(boHeTHYECKUX
ocoGenHoc ei :
Hamucanue
ia
BMecTO
e
HT.
a
Onpasyane
num
Te
anemenTEI
Apy ux
WuaneK os
u
sMTepa ypxo o
A3bIKa,
KOTOpbie
B
CHILY
OMPeHesIeHHBIX
IPHYHH
MPOM3HOCATCA
CaMEM
uadopmaHTom;
He
cnenopano
6b
O603Ha4aTE
COK-
PauleHubie
GesyqapHble
iacHbie
HOCOBEIMH
OyKBaMH
HH
AOUTHMH
T'aCHBIMM,
BMECTO
oO
TMCaTS
4,
BMeCTO
€—j,
o ,
@u
T .
o.
*
Ci uojama
pagal:
Aleksynas
K.
Lie u iy
liaudies
dainy
kalbinés
s ilis inés
ypa ybés.
—
Kn.:
Li e a i a
i
kalba.
V.,
1971,
.
11,
p.
32—281,
*°
Uz
e ingas
pas abas
esu
dékingas
K.
Aleksynui
i
B.
S undiienei.
112