LITUVIAS
LABOS
SANDAROS
TYINEJIMAI
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVI
(1987)
KAZIMIER-
AS GARSVA
TARMISKOS
TAUTOSAKOS
TRANSCRIBVIMO
PRINCIPAL El impo e de la ayuda no se á supe io al impo e de la ayuda.
J.
Baléikonis
es
esidues
nemazq
abajo,
desde
1907
m.
a mixkai
uz asydamas
au osaka,
ja
e damas ki y
i8
kalby lie u iy
kalba
i
imp usdindama-
s.
i
Has a
Siol ac -
ualus
i
jo
indicación
de que
,, au osakos
ecogida
[...]
equie e de
un g an
a sidéjimo
i
mokéjimo.
que Si ella
iene
p i inkes,
pe o mal
uZ aSes
nesu a kes,
eso menca su
e é!,
a
T a kan
O.
Bluzmienés
(kilusios
i§
Pas alio
aj.
Talaékéniy
k.)
au osakos
ink ing,
uZ aSy a
Siau és
pane éziskiy
a me, u o
isi ikin i, que
né a
uni e so inai
acep y
a miskos
lie u iy
au osakos
ansk ibamie-
n o p incipy,
esan ys puede
bi i obulinami.
0
i
Liaudies
ki yba
enka
j ai aus
iSsila inimo
i
polinkiy
Zmonés,
o
mejo ísi-
ma
uz asymo
biidg a
eces
di ícil de
escoge
incluso pa lininkui.
Da
1969
m.
au osakos
leidiniy
lengua
adminis ky oy
K.
Aleksynas
aé, jog
,,daug
P oblemas
su ge,
p oclaman-
do los
ex os de la
au osaca a la sociedad.
[...]
Cada ez
aguda
cues ión
Siuos
p egun as
plagiau iméiau
i
pascals y i?,
Uz aan
imp imiendan
i
au osaka,
su ge es
one inés
p oblemos:
cómo ki inj
uz asy i
a mi8kai
1)
comun ikalba,
cuán a més
especialybiy
—
e lejé i odos
a
sólo dali
ne
2)
—
a
ju
i
3)
kokiais
Zenklais
Zymé i
a més
sonus.
Nu odymy
au osakos
inkéjams
ins ucción
a i mini, que
,, au osakinéje
meziagoje no se
puede nada
a bi alisiai
cambia
a egi i®, odo
co espondió
a
o a ned asu
ne
a i mación de la
misma
publicación:
o
,,ge ai
enseñando
en la lengua
local,
p e e idau -
ina
au osakos
ex os
uZ aSiné i
a mi¥kai,
ISei y, que
isi ky os
a més
g a uan is
ales
(o
mayo ía
—
inkéjy)
neno in is
i
bo g i
especialiais
su
Zenklais
puede
iskq
sanuoZili-
o
a
aduci
j
bend ing
lengua.
Dél co ek ii os
e o es
panasia
enunciado
enunciado
sen encia
paslydo ni
o icialia
j
ins uccia®,
aunque puikiai
Zinoma, que
a més
kei imas no
a as
eces
sug iauna
e en
na i aly
dainos
skambesj®.
RaSy i,
ejemziui,
is os en
luga
ids os
,,ds is es
el mismo
que en
luga
ol idédyk
man
pa édyk.
—
Sólo el
p ime
i8k aipymas
pe enece al
ni el de
oné ica,
o
segundo el a
—
la mo ología.
Vélesnéje
*
Baléikonis
J.
Rink iniai
a8 ai.
—
V,
1978,
.
1,
p.
83.
*
Aleksynas
K.
Uno al o o
liaudies
pasaky
exologías
cues iónim.
—
Kn. :
Liaudies
ki yba.
V,
1969,
p.
250.
*
Nu odymai
au osakos
inkéjams.
—
V,
1958,
p.
6.
Ten pa ,
p.
11.
®
Aleksynas
K.
Nau osakos
ki iniy
uz a$ymas.
—
Kn. :
Cómo
ecopila
da os de
lengua
ollies
(Me hodos
consejos).
V,
1973,
p.
10.
®
Li uiy
liaudies
dainynas.
Vaiky
dainos.
—
V,
1980,
.
1,
p.
7.
108
la ins ución de
ecogido de la
nau osaca los
equisi os
lingüís icos
ue on
s o mulados
más p ecisos,
pe o,
aplicándose a
nepa y usiy
inkéjy,
ampoco
insu icien em-
en e g ieZ ai
(,,Teks o e é
se á didesné, si
él se á
uz a8y , iS
man enan al
menos aquellas
e més
peculia idades,
que imanoma
i8 eik& i
bend inés
aSmenimis‘?).
Bend ine
lengua
obje i oinga
imp usdin i
li e a i a
niños. Ki uas
popula es en
las
publicaciones,
miisy opinión,
a miSkai hay
que inclui al
menos
canciones (kai
a mé
ma cadamen e
di ie e del
bend inés
lengua,
na jamaja, a
eces
smulkiaja
au osaka se
puede pe mi i
y bend ine
lengua,
cambiando solo
désningus
ga sy
paki imus). Los
edi o iales
académicos
necesé y
p epa a
i
a miSkus.
Kadmés
oné ica es
uno
impo an ei-
ausiy
au osakos
say i umo
poZymiy
nelabai
apsucina
i
ki inio
pe cepima,
indica miisy
e nog a iniai
ansambliai.
Exac amen e
uz aSy a
au osaka es
alioso
Sal inis a las
i
kalbininkas.
Desde
au en i8ko
au osaco
sonyno
des ias ada
de dos
ocasiones:
compa a us
su
bend ine
kalba,
neZymin
adicionalomo
Zenklo y,
Zymiai
dazniau,
misma
a
Zenkla
Zymin
de o a
mane a.
Abiejy a8iy
nuk ypimai
apa ece
samoningai
nesgmoningai.
i
Pa yzdiziui, dé]
sencillez
au osakininkai
noZymi balsiy
pailgéjimo, pe o
nocuádiai se
puede
numany i.
Au o ías que
ji
pasanizando
algunas de las
peculia idades
oné icas
(pa yzdziui,
p idé ini
ai8kina, que sus
esanéios
neesminés al
es la no ma del
idioma
/),
bend inés.
i
Be
lee omas
bend inés
ne
de
palab as,
o
cuya
aunque
a més
ex o, de,
be
p ebalsis
adjun ánd-
j
ose en
ne
odos
$nek ose.
Sob e
esmines
i
neesmines
Snek os
peculia id-
ades
neleng a
sp es i,
o
dél el
mismo
p idé inis
j
unaones
(esos
mismos años
iSleis ose)
lib os en
zymimas®,
en o os
nezymimas®.
—
Ma
adicinése
lie u iy
dainose
j
daZnai sólo
ne
adjogado
p e¥
an eSakin-
és ecilés
balsius,
pe o
i e biado
i
en e
dosiejy
p ieSakinés
uZpakalinés
a
eilés balsiu,
ejduga,
,,paaugo.
Tiem, quienes
quésés
can a
a
p ecisamen e
iSmok i
cainuo i o
y inés
jo a imo
emananas,
ese eiSkinys
se á
impo an e.
Fone ikai
maziau
nusikals ama,
nezymin
p iebalsiy
ska déjimo
dusléjimo,
ambién
ambién del
pasado
a
samplaikose,
balsio p ie3
kie aji
ju
p iebalsj
pla éjimo.
e
En es as
posiciones
ga sy
peculia id-
ades
daznamen-
e se
puede
numanyi i.
Duslieji
p iebalsiai
(p ieSdélyje i8-
i
.
.)
an eS
ska dZiuosius
nouska dinami
muy a a ez.
Qué más
pe dé as
(caja
necesando
nepa y inéjus)
a i mación que
an eSdélinio
sudu inio
a
Zodzio démenu
sandi oje,
ambién
susidi us
p okli ikui
enkli ikui
sa a ankiSku
a
su
Zodziu, d iejy
i§
ienody
supanaSéjusiy
a
p iebalsiy
a iamas sólo
uno.
1985
m.
encues as-
36
V
us ku s
li uanis us,
ien
isiga ido,
usnigo saké
ik
17
(47%).
Senu
zmoniu
kalboje,
maziau
pa eik oje
a8 o, al
alimas
daznesnis,
pe o ba gu
nunca
seeké
a
100%.
Kad
g e imi
panasis
p iebalsiai
pueden
i8lik i, son
ages da
A.
Salys, sob e
es o
uZsimenama
akademinéje,,Li-
e u iy kalbos
i
g ama ikoje?.
Snek ose,
odosca
aco inan esas
p Sdélj en
luga
nejsi edusias
p Sdéllio an -
(pa yzdzZiui,
i-
i
pane é-
jo
7
Aconsiimai
au osakos
inkéjams
(Me odiniai
nu odymai).
—
V,
1974,
p.
5;
1940
m.
J.
Balio
i8leis ame,,T-
au osakos
inkéjo
cabo e*
(K.,
p.
61—76)
plagiai
discu a
p ms a
i
incluso
cien í ici-
né
one iné aSyba.
8
Daukan as
S.
Zemai iy
au osaka.
—
V,
1983,
p.
9.
®
Li uiy
liaudies
dainynas.
Ves u inés
dainos.
—
V,
1983,
.
2,
p.
9;
Ciulba
ulba
sakalas.
~V.,
1983,
p.
8.
1
Li uiy
g ama ika
del lenguaje.
—
V,
1965,
.
1,
p.
116.
109
Ziskiy),
asignadas
po os
ixéka
,,i8oko
—
i¥.éka
i88oko
(p iebolsis
§
en segundo
Zodyje
Siek
an o
ilgesnis)
i
ypa&
—
isiak isk
iksiak
—
i8sék. Es e
úl imo caso-
Ju
(kai
Salia a de
di e en es
qualybés
p iebalsía-
s), ai8kiai
a dami
no édami
i
ski p asm-
e, p iebalsj
i
odos8kai
§
(a
asimiliuodami
j
s)
puede
i8laiky i
i
pa e y y
auk8 aiéiy
(Si in i8kiai),
pie y
dziikai#.
Visu
zymin
ik
du
a
una
p iebalsj,
eales
hechos
ni eliuojami
i
kalbo y a
ne enka
eikalingy
duomeny.
Be
o,
au osakinin-
kai p iebalsiy
pasadaidima
Pap as ai
Zymi
d iejy
Zodziu
sandi oje
(plg.
an
é elio
d a o . . ),
i
p opio
o
consecuen -
emen e
noZymédami
Zodzio
iduje.
Ge ai
bii y
Zymé i
i
balsio
e
pla éjima
an e
kie uosius
p iebalsius.
O aip
lec o ,
que iéda-
mo
es ablec-
e
au en i8ka
a j,
iene que
piensa i,
cuáles
e més es e
Zodis en
i
qué
posición
en es á la
ozis
e.
Be
o,
an eSki iniuo-
se skiemenyse
Sisis bals
e ka -
Siais puede bii i
nopla izado.
Siau és
i
pane éziskiy
a méje en esa
padioje
ki éiuo oje
posición
(p ie8
kie ajj
p iebalsi)
i
¢
pla éja
i
balsis
7
(plg.
ép /
,,lipi* lop
—
lip ), po
lo an o
Zymin
balsio
i
pla éjima,
sucesi a-
men e
eiké y zymé i
i
e
pla éjima. Las
lenguas
poZi iu
obulai
pa eng as
Siau és
pane ézi8kiy
au osakos
masiniu i azu
col as
niSleis a ni
bend ine
kalba, ni
a mi8kai
(pana iai,
ma y , es ki y
sudé ingesniy
a miy).
Imp esión:
i
,,O jiis
Suns
Suns,
pa a
suéde
odos
bandels!
2
( a miSkai
O
jiis
Suns*®
Suns*, kam
suéde
ioss
bundials,
bend ine
0
i
lingua odo
es a y a);
ne
miisy
camposai
Salime
(=
Salimais),
al es
dieng (=
al es
día), pas
me me),
(=
ji
(=
jin), pe
pa ) . .8
(=
i
Kad posible
au en iiskesn-
j, plnesnj
nau osakos
a ian e
i a8y i
i
j
magne o o-
no
juos a bei
i8Si uo i,
is o
sug e inus
du
O.
Bluzmienés
a ian es
de la canción".
1
2
ISéjo
senelis
[8éje
senelis,
I8ga glino,
IZga glina,
Uzmusé
Zy i blali,
UzZpluncino.
P ipesé
plunksneliy
D i baéke i,
P isiidé
mése és D i
ééke i.
A éja
d a iskis
D a an
a y i,
No éja
Z i blelj
Visa p a y i.
Uzmose
Z é blali,
Uzploncina.
P ipe3é
pluksneliu
ha
D é
baékiales,
P isiide
mésiales
},
D é
é kialés.
A eje
d a ixkis
D a an
a y ,
No éje
Z é blal(i)
,
TodoO
pe de .
4K.
Mo kino,
J.
Ka aciejaus
in o mación.
1
Li uiy
liaudies
dainynas,
173,
180,
194,
205
i
. .
.
2,
p.
74,
170, 174,
198—202
i
. . ;
Ciulba
ulba
sakal,
p.
**
Bluzmiené
O.
u gus
Sob e
i
Zmones,
—
Kn. :
Liaudies
ca yba,
.
1,
p.
201—203.
™
Pi masis
uzZ agy as
1965
m.
m.
(K.
Kaliba o)
i
1985
m.
(K.
Ga S os).
110
(Lie u iy
liaudies
dainynas,
.
1,
p.
270—271),
segundoasis
—
1984
Iskepe
Slaunele,
ISkepé
Slauniale
8i skino,;
Iséi Skina,
P i ydé
d a iSkiu,
P i yde
d a i8ki,
P isp ogdino.
a
P isp égdina.
Algunos
cuali icados
au osakinin-
kai quizá
opina que
a més
especi icai
mos i i
kii inyje
uZ enka
iSlaiky i una
o a
a miSkai
iS a a Zodj.
Toks ex o de
la lengua
poZi i iu cuán
ú ilísimo uz
uz aSy a
bend ine
habla, pe o
dél Snek os él
engaidina.
Co isind-
ami
a miSk-
os
au osa-
kos
uz a8ymo
y
imp uddi-
ción
e o es,
olklo is-
ai daznai
pe deda
bend in-
és lengua
in luenci-
aiki
a mém-
s. I¥
segu o
ningúnio
mayo
impac o
de
muchos
seny
Zmoniy
a éiai
bend iné
lengua
né a
padecusi.
Pe o
cuando
uZ aSiné-
ojui
sup an -
amesné y
pa anke-
sné
bend iné
a is, no
un
ag adéj-
as cuán
iman ojo
comienza
aplicánd-
ose
an emok-
y o
uz ainé,.
O u é y
bi i
a i kS -
iai. I§
ka o
necesi é-
y Zmogy
ispé i
kalbé i,
como le
es
jp as a
y nada
neg azin-
i. Pe o
cuando
en las
cancione-
s,
e ka éi-
as y
cuen os
bend in-
és
o mas
del
lenguaje
imaiSom-
os
na i aliai,
jy keis i,
como
pab ézia
au osa-
kininkai,
ne eiké-
y (J.
Baléikon-
is dainy
eks us
dziikinda-
es!*). Lo
peo ,
cuando
a mei
samonin-
gai
p i aSo-
mi ki y
Snek y
sonsai.
Lie u iu
liaudies
dainyne
pane éZi-
skiy
galiinés
balsis e,
kiles i8 4,
Zymimas
ia, aunque
así
i8k aipo-
ma a mé
(a i oje
galiinéje
balsis e
bina sólo
uZda as)
y en luga
de una
eque id-
as aidés
a8omas
d i.
Neno in
aSy i
a miSk-
os
galiinés
-e,
cuan o
mejo bi y
Zymé i
bend inés
lengua
galiine
-o
—
en onces
nebi y
ku iamas
nésamas
o ma
i
e idinamo
lec o ojas.
Edagui ando
publicación
en lengua,
desc end in-
a muchos
y y
aukS ai iy
(Si in iskiy,
anykS ény,
u eniskiy,
ilniskiy)
galiiné.
Be
pane é-
#i8kiy
sakiniuose
Oi
u
mo e iske,
A
nema ei
kiskia?, Da e
sii ia galiinés
ocías e
odos8ka
coinciden, y
aSomi
di e en e (e y
ia). Ne eiké y
su umpéjusiy
neki éiuo y
balsiy
i
Zymé i
nosinémis
aidémis
a
ilgaisiais
balsiais.
Da
eces
ozis
0
a8omas
u,
¢
—
j,
wi . .,
ej.:
bo agu,
kuoky, y
liepelj®,
line (=
lidne) y
pan.
Pane ézi8kiy
galiiniu
ZodZiuses
di ic
., aikai
i
aikée
chaikei
iguales
(balsiu
é)
Zymé i
no se puede.
Zenklu
|
i8si e s i
neimanoma,
po que ese
_
ozis bina
i
po
o o
p iebalsiy.
Mejo a
bii y
ga sq
¢
zymé i
ne
zenklu
é,
pe o
ip as u
i
sup an -
amu
¢.
Tau osakininkai
galé y consumi
sup esimpliin a
kalbininky
ansk ipcija,
donde nue as
aidés ebii y
i
¢,
#7,
longi ud
(p.ej., a, a.),
minkS umo
(/’)
Zenklai-
Aiiausia es,
cuando el
ex o
i8Skiméiy
be
uZ aSomas
así, como
se oye
como se
habla
—
ai8kiuoju
es iloumi
(nep aleidZian
sólo g e imy
Zodziy
ienody
p iebalsiu,
18
Da
1976
m.
,,Li e a i oje
i
mene si iléme
Siau és
Lie u os
au osakos
neuz asiné i
pusiau
dz0kiSkai,
pe o ese
k eipimasis
quedó
mayo iego
a ga sio. Al
leie lib os de
be
la e hosaca,
kalbininkai
ky ieéiami
consul a se,
pe o
ne
j
oda la
jy
obse ación
a isgiense.
16
Amb asas-Sasna a
K.
Monumen o
D uskininkams
i
al p o eso .
—
Kalbos
kul i a,
1985,
sas.
48,
p.
64.
¥
Li uiy
liaudies
dainynas,
.
1,
p.
251,
508
i
. .
#8
Allí
mismo,
p.
109,
234,
235,
607.
ill
P.ej., niño
saké).
Moksliniuose
publikacijama,
al menos en
u ingiues
kalbinj p o ilj,
i
целемога
nea s a i i
pasadois y
suska déjusiy
o sudusléjusiy
i
p iebalsiy.
Tokia
a8yba ya
ha sido
consumid-
a,
p oclama-
ndo au osaka
A.
Ba anausko
(1922),
Tau os
i
ZodZio
(1923,
1924),
Lie u iy
lengua
a miy
(ch es oma ija)
(1970)
publicaciones,
Joniskélio
apylinkiy Snek os
ex os
(1982).
,,D uskininku
en las
(1972)
canciones
sona io
aSybos
p incipio de
be
p obableme-
n e
necesi alo
éliau mucho
ku a sisaké
i
J.
Bal&ikon-
is.
T umposios
galiinés
nebuyo
keigiamas
nosinémis,
es eu as
e
—
abie o
ia
i
S.
Daukan o
(1846),
ki a au iy
A.
Sleiche io
(1857),
A.
Leskyno
i
K.
B ugmano
(1882),
A.
Becenbe ge io
(1882),
A.
Niemio
i
A.
Sabaliausko
(1912)
y o as
publicacion-
es de
nau osaco!.
Siame
S aipsnyje
s a s y a
galu iné
iSspausdin y
au osakos
ki iniy o ma,
nesigilinan ,
cuán lémé
uz a8y ojas,
ja
edi o ial
o as sudé
ex ingas
i
p epa imo
al ededo yb-
és.
P as ai solo
i
anda
uzZ asy y
ex o,
en endama,
daniausiai
dejaj
imposible
co ec ame-
n e
su edaguo i,
pe o
magne o ono
j aSus
eiké u más
especi ici i.
Como
kClassi icando la
nau osaca
ka inius,
p epa ando
compe en es
paaiSkinimus
nadie puede
eemplaza
olklo is o,
Si ui ando la
canción melodía
muzikologo, an
galu inj
—
Zodj dél ex o
de idiomas puede
iene a i
dialek ologas®.
i
NPHHUMNB
TPAHCKPMMILHH
AMANEKTHOTO
SOUbKJIOPA
Pesiome
0.
Bansunkonuc
c
1907
.
3anuceman
Ha
PasHBIX
AMaeKTax
OMEKIOp,
MepeBozun
e o
c
APYTHX
ASBIKOB
Ha
AMTOBCKHi
M
MyOMAKOBAN
(.,Iecum
[[pyckuumaxa i*
u3nans
p
1972
Tes
Tipu
3a acsipauuu
u
monp o oske
Kk
MeyaTu
OBKIOpHEIX
couMHEHHI
BOSHHKAIOT
TpH
Bhoue mueck-
4a
ux npoOnem:
1)
Kak
coumHeHMe
sanucaTh
—
Ha
IpecTaBileHHOM
JManeKTe
mM
Ha
SMTepaTYPHOM
sA3bIKe, KaK
2)
OTPa3HTb
OCObeHHOCTH
HaHHOTO
WManeKTa
—
MOMHOCTIO
HIM
Yac-
TH4HO,
1
3)
KAaKHMH
3HAaKAaMH
O6o3HAYaTB
WHaseKTHBIC
3ByKY,
B
w3ganmax
nayqo o
Mpoduiia
ye ecoo6pasno
oTpazu s ace
OCHOBHBIe
OcobeHHOCTH
WMaseKTa:
He
PpecTaBpHpoBaTB
H€IMPOH3SHOCHMEIX,
@
TalOKe
O3BOHYCHHBIX
WIL
O siyIMeHHBIX
co nac-
HBIX,
O603HAYAaTS
pacmmupeHBIe
macHBIe
i,
U,
e,
(=6,
0,
4)
aT.
m.
Hegomyc ums
nemocneyopaT-
EMbHOe
OTPaxeHHe
HM
M3BpaleHue
(boHeTHYECKUX
ocoGenHoc ei :
Hamucanue
ia
BMecTO
e
HT.
a
Onpasyane
num
Te
anemenTEI
Apy ux
WuaneK os
u
sMTepa ypxo o
A3bIKa,
KOTOpbie
B
CHILY
OMPeHesIeHHBIX
IPHYHH
MPOM3HOCATCA
CaMEM
uadopmaHTom;
He
cnenopano
6b
O603Ha4aTE
COKPauleHu-
bie
GesyqapHble
iacHbie
HOCOBEIMH
OyKBaMH
HH
AOUTHMH
T'aCHBIMM,
BMECTO
oO
TMCaTS
4,
BMeCTO
€j, o , T .
@u
o.
*
Ci o se
según:
Aleksynas
K.
Li uiy
liaudies
dainy
kalbinés
s ilis inés
especialybés.
—
Kn. :
Li e a i a
i
habla.
V,
1971,
.
11,
p.
32—281,
*°
Uz
alioso
comen a-
io es oy
dékingas
K.
Aleksynui
i
B.
S undiienei.
112