Tarmiškos tautosakos transkribavimo principai

LIETUVIU KALBOS SANDAROS TYRINEJIMAI LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) KAZIMIERAS GARSVA TARMISKOS TAUTOSAKOS TRANSKRIBAVIMO PRINCIPAL J. Baléikonis y a a likes nemazq da ba, nuo 1907 m. a mixkai uz asydamas au osaka, ja e sdamas i8 ki y kalby i lie u iy kalba i spausdindamas. Iki Siol ak- ualus i jo nu odymas, kad ,, au osakos inkimas [...] eikalauja didelio a sidéjimo i mokéjimo. Jei kas jos u i p i inkes, be blogai uZ aSes a nesu a kes, ai menka jos e é“!, T a kan O. Bluzmienés (kilusios i§ Pas alio aj. Talaékéniy k.) au osakos ink- ing, uZ aSy a Siau és pane éziskiy a me, eko isi ikin i, jog né a isuo inai p iim y a miskos lie u iy au osakos ansk iba imo p incipy, 0 i esan ys gali bi i obuli- nami. Liaudies ki yba enka j ai aus iSsila inimo i polinkiy Zmonés, o ge iausia uz asymo biidg ka ais sunku pa ink i ne kalbininkui. Da 1969 m. au osakos leidiniy kalbos a ky ojas K. Aleksynas a¥é, jog ,,daug p oblemy kyla, skelbian au osakos eks us isuomenei. [...] Vis labiau b es a ei- kalas Siuos klausimus plagiau i iméiau pas a s y i“?, Uz a¥an i spausdinan au- osaka, kyla ys one inés p oblemos: 1) kaip ki inj uz asy i — a mi8kai a bend i- ne kalba, 2) kiek a més ypa ybiy a spindé i — isas a ik ju dali i 3) kokiais Zenk- lais Zymé i a més ga sus. »Nu odymy au osakos inkéjams“ ins ukcijos eigini, jog ,, au osakinéje me- dziagoje negalima nieko sa a aliskai keis i a aisy i“®, ne isai a i iko ki as o pa- ies leidinio ned asus eiginys: ,,ge ai mokan ie ine a me, pageidau ina au osa- kos eks us uZ aSiné i a mi¥kai“, ISei y, kad aplanky os a més nemokan is (o okie — dauguma inkéjy) i neno in is a g i su specialiais Zenklais gali iskq sa- o nuoZili a e s i j bend ing kalba. Dél ko ek ii os klaidos panasiai su o muluo as eiginys p aslydo ne j o icialia ins ukcija®, no s puikiai Zinoma, jog a més kei i- mas ne e ai sug iauna ne na i aly dainos skambesj®. RaSy i, pa yzdziui, is os ie- oj ids os ,, is ds“ y a as pa s, kas ie oj pami édyk — man pa édyk. Tik pi masis i8k aipymas p iklauso one ikos lygmeniui, o an asis — mo ologijai. Vélesnéje * Baléikonis J. Rink iniai a8 ai. — V., 1978, . 1, p. 83. * Aleksynas K. Vienu ki u liaudies pasaky eks ologijos klausimu. — Kn.: Liaudies ki- yba. V., 1969, p. 250. * Nu odymai au osakos inkéjams. — V., 1958, p. 6. “Ten pa , p. 11. ® Aleksynas K. Tau osakos ki iniy uz a$ymas. — Kn.: Kaip ink i liaudies kalbos duo- menis (Me odiniai pa a imai). V., 1973, p. 10. ® Lie u iy liaudies dainynas. Vaiky dainos. — V., 1980, . 1, p. 7. 108 au osakos inkimo ins ukcijoje kalbiniai eikala imai bu o su o muluo i iksliau, be , aikan is p ie nepa y usiy inkéjy, i gi nepakankamai g ieZ ai (,,Teks o e é bus didesné, jei jis bus uz a8y as, iSlaikan ben as a més ypa ybes, ku ias imanoma i8- eik& i bend inés kalbos aSmenimis‘?). Bend ine kalba ikslinga spausdin i li e a i a aikams. Ki uose populia iuose leidiniuose, miisy nuomone, a miSkai eikia pa eik i ben dainas (kai a mé sma kiai ski iasi nuo bend inés kalbos, pasakojamaja, ka ais i smulkiaja au osaka galima leis i i bend ine kalba, kei ian ik désningus ga sy paki imus). Mokslinius leidinius eiké y eng i a miSkus. Kad a més one ika y a ienas s a biausiy au osakos sa- y i umo poZymiy i nelabai apsunkina ki inio su okima, odo miisy e nog a iniai ansambliai. Tiksliai uz aSy a au osaka y a e ingas Sal inis i kalbininkams. Nuo au en i8ko au osakos ga syno nuk yps ama d iem a ejais: palyginus su bend ine kalba, neZymin papildomo Zenklo i , Zymiai dazniau, a pa i Zenkla Zy- min ki aip. Abiejy a8iy nuk ypimai a si anda samoningai i nesgmoningai. Pa yz- diziui, dé] pap as umo au osakininkai neZymi balsiy pailgéjimo, be ji nesunkiai galima numany i. Au o iai, p aleidzian ys kai ku ias one ikos ypa ybes (pa yzdziui, p idé ini /), ai8kina, kad jos esanéios neesminés i okia y a bend inés kalbos no ma. Be skai o- mas ne bend inés kalbos, o ku ios no s a més eks as, be o, p iebalsis j p idedamas ne isose $nek ose. Apie esmines i neesmines Snek os ypa ybes neleng a sp es i, dél o as pa s p idé inis j ienose ( ais pa iais me ais iSleis ose) knygose zymimas®, ki ose — nezymimas®. Ma adicinése lie u iy dainose j daZnai ne ik p idedamas p ie¥ p ieSakinés ecilés balsius, be i i e piamas a p d iejy p ieSakinés a uZpakalinés eilés balsiu, p z., pajduga ,,paaugo“. Tiems, ku ie no és a daina iksliai iSmok i dai- nuo i a ba y inés jo a imo liekanas, as eiSkinys bus s a bus. Fone ikai maziau nusikals ama, nezymin p iebalsiy ska déjimo a dusléjimo, aip pa ju p aleidimo samplaikose, balsio e p ie3 kie aji p iebalsj pla éjimo. Siose pozicijose ga sy ypa ybes dazniausiai galima numany i. Duslieji p iebalsiai (p ieSdé- lyje i8- i . .) p ieS ska dZiuosius nesuska dinami labai e ai. Kiek daugiau pe dé as (kaip eikian nepa y inéjus) eiginys, jog p ieSdélinio a sudu inio Zodzio démenu sandi oje, aip pa susidi us p okli ikui a enkli ikui su sa a ankiSku Zodziu, i§ d iejy ienody a supanaSéjusiy p iebalsiy a iamas ik ienas. 1985 m. apklausus 36 V ku so li uanis us, ien isiga ido, usnigo saké ik 17 (47%). Senu zmoniu kalboje, maziau pa eik oje a8 o, oks a imas daznesnis, be a gu a kada no s sieké 100%. Kad g e imi panasis p iebalsiai gali i8lik i, y a ages da A. Salys, apie ai uZsime- nama i akademinéje ,,Lie u iy kalbos g ama ikoje“?. Snek ose, isi’kai su um- pinan iose p ieSdélj i- i ie oj jo nejsi edusiose p ieSdélio an - (pa yzdzZiui, pane é- 7 Pa a imai au osakos inkéjams (Me odiniai nu odymai). — V., 1974, p. 5; 1940 m. J. Balio i8leis ame ,,Tau osakos inkéjo ado e* (K., p. 61—76) plagiai ap a a pap as oji i ne moksliné one iné aSyba. 8 Daukan as S. Zemai iy au osaka. — V., 1983, p. 9. ® Lie u iy liaudies dainynas. Ves u inés dainos. — V., 1983, . 2, p. 9; Ciulba ulba sakalas. ~V., 1983, p. 8. 1 Lie u iy kalbos g ama ika. — V., 1965, . 1, p. 116. 109 Ziskiy), ski iamos po os ixéka ,,i8oko“ — i¥.éka »i88oko“ (p iebalsis § an ajame Zodyje Siek iek ilgesnis) i ypa& — isiak isk“ — iksiak »i8sék“. Pas a uoju a e- Ju (kai Salia eina ski ingos kokybés p iebalsiai), ai8kiai a dami i no édami ski - i p asme, p iebalsj § isi8kai (a asimiliuodami j s) gali i8laiky i i dalis y y auk8- aiéiy (Si in i8kiai), pie y dziikai#. Visu zymin ik du a iena p iebalsj, ealiis ak ai ni eliuojami i kalbo y a ne enka eikalingy duomeny. Be o, au osakinin- kai p iebalsiy p aleidima Pap as ai Zymi d iejy Zodziu sandi oje (plg. an é elio d a o i . .)”, o pa ies nuosekliai neZymédami Zodzio iduje. Ge ai bii y Zymé i i balsio e pla éjima p ie’ kie uosius p iebalsius. Ki aip skai- y ojas, no édamas a s a y i au en i8ka a j, u i gal o i, kokios a més as Zodis i kokioje pozicijoje y a balsis e. Be o, p ieSki iniuose skiemenyse Sis balsis e ka - Siais gali bii i i nepapla inamas. Siau és pane éziskiy a méje oje padioje ki éiuo- oje pozicijoje (p ie8 kie ajj p iebalsi) i ¢ pla éja i balsis 7 (plg. /ép’ ,,lipi* — lop »lip “), aigi Zymin balsio i pla éjima, nuosekliai eiké y zymé i i e pla éjima. Kalbos poZi iu obulai pa eng os Siau és pane ézi8kiy au osakos masiniu i azu kol kas neiSleis a nei bend ine kalba, nei a mi8kai (pana iai, ma y , y a i ki y sudé ingesniy a miy). Spausdin a: ,,O jiis Suns Suns, kam suéde isas bandels! 2 ( a miSkai O jiis Sun’s*® Sun’s*, kam suéde ioss bundials, 0 i bend ine kalba ne iskas a s a y a); miisy laukai Salime (= Salimais), okio ai dieng (= okia ai diena), pas man (= mane), ji (= jin), pe (= pa ) i . .8 Kad galima au en iskesnj, pilnesnj au osakos a ian a i a8y i i j magne o o- no juos a bei i8Si uo i, ma y i sug e inus du O. Bluzmienés dainos a ian us". 1 2 ISéjo senelis [8éje senelis’, I8ga glino, IZga glina, Uzmusé Zy i blali, UzZpluncino. P ipesé plunksneliy D i baéke i, P isiidé mése és D i ééke i. A éja d a iskis D a an a y i, No éja Z i blelj Visa p a y i. Uzmose Z é blali, ha Uzploncina. P ipe3é pluksneliu D é baékiales, P isiide mésiales }, D é é kialés. A eje d a ixkis’ D a an a y ’, No éje Z é blal(i) , VisO p a y ’. 4K. Mo kino, J. Ka aciejaus in o macija. 1 Lie u iy liaudies dainynas, 173, 180, 194, 205 i . . . 2, p. 74, 170, 174, 198—202 i . .; Ciulba ulba sakalas, p. ** Bluzmiené O. Apie u gus i Zmones, — Kn.: Liaudies ka yba, . 1, p. 201—203. ™ Pi masis uzZ agy as 1965 m. m. (K. Kaliba o) i 1985 m. (K. Ga S os). 110 (Lie u iy liaudies dainynas, . 1, p. 270—271), an asis — 1984 Iskepe Slaunele, ISkepé Slauniale 8i skino, ; Iséi Skina, P i ydé d a iSkiu, P i yde d a i8ki, a P isp ogdino. P isp égdina. Kai ku ie k ali ikuo i au osakininkai gal mano, jog a més speci ikai pa ody- i kii inyje uZ enka iSlaiky i iena ki a a miSkai iS a a Zodj. Toks eks as kalbos poZi i iu kiek naudingesnis uz uz aSy a bend ine kalba, be dél Snek os jis klai- dina’. Teisindami a miSkos au osakos uz a8ymo i spausdinimo klaidas, olklo is- ai daznai pe deda bend inés kalbos po eiki a méms. I¥ ik o jokio didesnio po ei- kio daugelio seny Zmoniy a éiai bend iné kalba né a pada iusi. Be kai uZ aSiné- ojui sup an amesné i pa ankesné bend iné a is, ne ienas pa eikéjas kiek ima- nydamas p adeda aiky is p ie ,.moky o“ uz a¥iné ojo. O u é y bi i a i kS iai. I§ ka o eiké y Zmogy ispé i kalbé i, kaip jam y a jp as a i nieko neg azin i. Be kai dainose, e ka éiais i pasakojimuose bend inés kalbos o mos imaiSomos na- i aliai, jy keis i, kaip pab ézia au osakininkai, ne eiké y (J. Baléikonis dainy eks- us dziikinda es!*). Blogiausia, kai a mei samoningai p i aSomi ki y Snek y ga sai. »Lie u iu liaudies dainyne“ pane éZiskiy galiinés balsis e, kiles i8 4, Zymimas ia, no s aip i8k aipoma a mé (a i oje galiinéje balsis e bina ik uZda as) i ie oj ienos eikalingos aidés a8omos d i. Neno in aSy i a miSkos galiinés -e, kiek ge iau bi y Zymé i bend inés kalbos galiine -o — ada nebi y ku iamos nésamos o mos i klaidinamas skai y ojas. Redaguojan leidinio kalba, apibend in a dauge- lio y y aukS ai iy (Si in iskiy, anykS ény, u eniskiy, ilniskiy) galiiné. Be pane é- #i8kiy sakiniuose Oi u mo e iske, A nema ei kiskia?, Da e sii ia” galiinés balsiai e isi8kai su ampa, o aSomi ski ingai (e i ia). Ne eiké y i su umpéjusiy neki éiuo y balsiy Zymé i nosinémis aidémis a il- gaisiais balsiais. Da ka ais balsis 0 a8omas u, ¢ — j, wi . ., p z.: bo agu, kuoky, y liepelj®, line (= lidne) i pan. Pane ézi8kiy galiiniu ZodZiuose aike ., aikai“ i aikée » aikei“ ienodai (balsiu é) Zymé i negalima. Zenklu | i8si e s i neimanoma, nes _ as balsis bina i po ki u p iebalsiy. Ge iau bii y ga sq ¢ zymé i ne zenklu é, be ip as u i sup an- amu ¢. Tau osakininkai galé y a o i supap as in a kalbininky ansk ip- cija, ku naujos aidés i ebii y ¢, #7, ilgumo (p z., a’, a.), minkS umo (/’) Zenklai- AiSkiausia y a, kai eks as be i8iméiy uZ aSomas aip, kaip gi dimas — kaip kalbama ai8kiuoju s iliumi (nep aleidZian ik g e imy Zodziy ienody p iebalsiu, 18 Da 1976 m. ,,Li e a i oje i mene“ si iléme Siau és Lie u os au osakos neuz asiné i pu- siau dz0kiSkai, be as k eipimasis liko be didesnio a ga sio. Leidzian au osakos knygas, kalbi- ninkai ky ieéiami konsul uo i, be ne j isas jy pas abas a siz elgiama. 16 Amb asas-Sasna a K. Paminklas D uskininkams i p o eso iui. — Kalbos kul i a, 1985, sas. 48, p. 64. ¥ Lie u iy liaudies dainynas, . 1, p. 251, 508 i . . #8 Ten pa , p. 109, 234, 235, 607. ill P z., aikas saké). Moksliniuose leidiniuose, ben jau u ingiuose i kalbinj p o ilj, ikslinga nea s a y i p aleis y i suska déjusiy a ba sudusléjusiy p iebalsiy. Tokia a8yba jau bu o a o a, skelbian au osaka A. Ba anausko (1922), »Tau os i Zo- dZio“ (1923, 1924), »Lie u iy kalbos a miy (ch es oma ija)“ (1970) leidiniuose, »Joniskélio apylinkiy Snek os eks uose“ (1982). ,,D uskininku dainose“ (1972) ga sinio aSybos p incipo ik iausiai be eikalo éliau daug ku a sisaké i J. Bal&i- konis. T umposios galiinés nebuyo keigiamos nosinémis, siau as e — a i u ia i S. Daukan o (1846), ki a au iy A. Sleiche io (1857), A. Leskyno i K. B ugmano (1882), A. Becenbe ge io (1882), A. Niemio i A. Sabaliausko (1912) bei ki uose au osakos leidiniuose!. Siame S aipsnyje s a s y a galu iné iSspausdin y au osakos ki iniy o ma, nesigilinan , kiek ja lémé uz a8y ojas, leidykla i ki os sudé ingos eks o engimo aplinkybés. P as ai i ien anka uzZ asy y eks u, sup an ama, daniausiai nebej- manoma inkamai su edaguo i, be magne o ono j aSus eiké u daugiau ikslin i. Kaip kKlasi ikuojan au osakos ka inius, engian kompe en ingus paaiSkinimus niekas negali pakeis i olklo is o, Si uojan dainos melodija — muzikologo, aip galu inj Zodj dél eks o kalbos gali i u i a i dialek ologas”®. NPHHUMNB TPAHCKPMMILHH AMANEKTHOTO SOUbKJIOPA Pesiome 0. Bansunkonuc c 1907 . 3anuceman Ha PasHBIX AMaeKTax OMEKIOp, MepeBozun e o c APYTHX ASBIKOB Ha AMTOBCKHi M MyOMAKOBAN (,.Iecum [[pyckuumaxa i* u3nans p 1972 Tes Tipu 3a acsipauuu u monp o oske Kk MeyaTu OBKIOpHEIX couMHEHHI BOSHHKAIOT TpH BH- 4a houe mueckux npoOnem: 1) Kak coumHeHMe sanucaTh — Ha IpecTaBileHHOM JManeKTe mM Ha SMTepaTYPHOM sA3bIKe, 2) KaK OTPa3HTb OCObeHHOCTH HaHHOTO WManeKTa — MOMHOCTIO HIM Yac- TH4HO, 1 3) KAaKHMH 3HAaKAaMH O6o3HAYaTB WHaseKTHBIC 3ByKY, B w3ganmax nayqo o Mpoduiia ye ecoo6pasno oTpazu s ace OCHOBHBIe OcobeHHOCTH WMaseKTa: He PpecTaBpHpoBaTB H€IMPOH3SHOCHMEIX, @ TalOKe O3BOHYCHHBIX WIL O siyIMeHHBIX co nac- HBIX, O603HAYAaTS pacmmupeHHBIe macHBIe i, U, e, (=6, 0, 4) aT. m. Hegomyc ums nemocneyopa- TEMbHOe OTPaxeHHe HM M3BpaleHue (boHeTHYECKUX ocoGenHoc ei : Hamucanue ia BMecTO e HT. a Onpasyane num Te anemenTEI Apy ux WuaneK os u sMTepa ypxo o A3bIKa, KOTOpbie B CHILY OMPeHesIeHHBIX IPHYHH MPOM3HOCATCA CaMEM uadopmaHTom; He cnenopano 6b O603Ha4aTE COK- PauleHubie GesyqapHble iacHbie HOCOBEIMH OyKBaMH HH AOUTHMH T'aCHBIMM, BMECTO oO TMCaTS 4, BMeCTO €—j, o , @u T . o. * Ci uojama pagal: Aleksynas K. Lie u iy liaudies dainy kalbinés s ilis inés ypa ybés. — Kn.: Li e a i a i kalba. V., 1971, . 11, p. 32—281, *° Uz e ingas pas abas esu dékingas K. Aleksynui i B. S undiienei. 112