LIETUVIY
KALBOTY-
ROS
KLAUSIMA-
I, XXVIII
(1989)
KALBY
RYSIAI IR
SAVEIKOS
ANGELE
KAULAKI
DUENE
KALBYST-
ES
TYRINEJI-
MAI
LATVIJOS
TSR
D ikalbys-
e soli o
lemia
kon ak o-
jan¢iy
au y
his o inés
en i ybés,
gene ico e
ipologico.
Todél
d ikalbys-
és
scien iiné
analizé
può
include e
e
his o inj,
e socialinj,
e
e noling i-
s inj, e
ling is inj,
e mol ielj
ki y
aspe iy.
Kon ak u-
ojanciy
kalby
g e inim-
as i
y inéjim-
as Segli
aspe i
o nisco-
no
e ingy
eo ine i
p ak ing
eikSme
u in¢iy
socioling -
is iniy
ezul a y,
ku iy
pa e è
pubblica o
della
Le onia
TSR MA A.
Upyéio
ins i u o
della lingua
e
le e i os
iSleis ame
pubblicazi-
one Rusy
kalbos
kon ak i
su
Pabal ijo
au y
kalbomis?.
§j
A ikniy
inkinj
comp en-
de
qua o
sezioni: 1)
usy e
la iy; 2)
usso e
Li uaniu; 3)
usy e
es y; 4)
usy e
bal a usiy
pa bu
con a i.
La Rincinio
ine iene
p esen a-
a Siu
ema iky
publikaci-
jy
bibliog a -
ija,
igua dan-
e
1945-1981
m. Bene
didZiausi-
as Sio
a iklniy
accol a
del
capi olo
sono,,Rusy
i la iy
kalby
kon ak ai,
Ap a da-
ma
p incipali
la iy e
usy
d ikalbys-
és
ugdymo
uZda inj,
A. Blinkena
indica che
u i
la iy e
usy
d ikalbys-
és
y inéjim-
ai
comp end-
ono
j. ai ius
li elli
linguis ici:
one inj,
g ama in-
j, leksinj
No malme-
n e Sie
y inéjim-
ai ha bi i
pag is i
lingu is i-
niais
me odi,
padé i
Salin i
kalby
in e e e-
ncia, kel i
la iy e
usu lingu
kul i g.
No minis
in e e e-
ncijos
i alicazio-
ne è una
baseinig
ling is iniy
d ikalbys-
és
p oblemi.
Solo ja
iSsp end-
us è
possibile
pa la é di
da ny
d iejy
kalby
la iy e
usy
unkciona-
ima. Siami
comuniis
A.
Blinkenos
indica omi
gai émi,
senza
abejo, si
può
s u a e
SolZian
non solo
la iy e
usy, ma e
ki y au y
d ikalbys-
és
p oblemi.
Kalby
kon ak y
j aka
e minijai
discuia V.
Skujinia e
I.
Edelmané.
IS
mol iybés
p oblemy,
igua dou-
siy con
lingua
kon ak y
ac ais, V.
Skujinia
y inéja
skolinima-
si. Lei
analizza
a uinés
la iy
e minij-
os
lessinius,
mo emin-
ius,
da ybinius
e
seman ini-
us
skolinius.
Nella sua
opinione,
alu ando
kalby
kon ak us
e
p epa an-
do
accoman-
dazioni
della
p a ica
della
lingua,
ciascun
conc e o
p oblema
de e bi i
isolziam-
as
kompleksi-
Skai,
a siZ elgi-
an j
u o
sis ema
della
lingua. I.
Edelmané
nel suo
a icolo
discu e
e minolo-
gini e
liaudiSkus
nomi
ege y, jy
san ykj,
panaSum-
us e
ski umu-
s. Fondinj
démesj lei
sepa ia
Siy d iejy
g upiy
ege y
denomina-
zione
da ybai,
nes dél
j ai iy
ege y
asiy
in oduk -
ions e
aclima iz-
azioni
appa eda
mol o
naujy
ege y,
cui
chiama e
bisogno
naujy
e miny. J.
Baldun iko
e A.
Banka o
negli
a icoli
esaminéj-
ama lingua
in e pinin-
kés j aka
skolinan
ZodZius i8
angly i
ancizy
kalby.
Ques o
iene
analizza a
aspe o
s o ico. Il
DidZ più
a pinink-
s del
linguaggio
uolo
enka
usy
kalbai. a
Kon ax s
pyccxo o
ABbIKA C
ASIKAMI
Haponos
Tipn6an i-
xn, Pu a:
3una ne,
1984. 185 e
207
O.
BuSas
discuia
ba ba izmy,
come
ki akalbiy
slengizmy,
c i e io di
alu azione
no minio,
T.
Jakubai é
i
V.
D yzulé ik inius
—
nomus
d ikalbys és
si uazione,
Lagzdinia
S.
gene y o
—
eiksmaz%od%io
i
nebii
komunikacines
eikimes,
Pa lo skaja
L.
la iy s uden y
—
accen o
minimizacijg
usy kalboje.
An aji
sky iy,
pa adin a
,,Rusy
i
lie u iy
kalby
kon ak ai,
cos i uisce
4
a icoli.
L.
G umadiené,
analizua a
lie u iy usy
i
d ikalbys és
j aka lie u iy
li e a ii inés
kalbos a iai,
o nisce li ello
quali ine
lie u iy usy
d ikalbys és
analisi. Sulla
o
base dei
isul a i del
sondaggio
i
ilnie iy, a
iS ada, che
ilnie iy
lie u iy
a ies e
pa icybés
g ama iniu
poZi iu è
ji
ele an iskos,
cinqueos
pa icybés
né a_
ele an iskos.
o
Ap a dando
hyb idy
samp a a,
jy
classi icazio-
ne, da yba
i
apsk i ai
hib idizzazio-
S.
ne, Keinys
indica
ejopa
hib idiniy
e miny
po eikj
lie u iy
e minijai.
P ima,
hib idai
p aple ia
base della
mo i azione
linguis ica.
An a,
in e p au iniy
Zodziy
a iksai
aumen a
a iksiniy
mo emy
in en o iy.
T e ia, dél
in e p au i-
niy e miny
elemen y
a osenos
appa e a
nuo o
e miny
cos i uimen-
o biidas.
Be
o,hyb idi,
come i
e mini
i
in e nazion-
ali, aiu a
su ienodin i
e minija
sajunginiu,
in e nazion-
i
ale maes e.
i
S.
K inickai é
a icolo,,Ly-
ginamoji
leksikologija
i
lingu
Ziniy minimali
sis ema del
lexicologia
compa a a
sa okas
su apa ina
a i iaus
su
della
g amma ica
i
sa okos del
linguaggio
azionale
consumo.
Delbo
azionale del
consumo
eik§mé
pa icola m-
en e
aki aizdi
kalby
i
kon ak y
d ikalbys és aplinkoje.
Todél già nelle
scuole u é y
bi i
supazindinama
ondamen iném-
is
su
pa agonamosios
leksikologijos
sa okomi.
Susipazinus
osimi, più
su
p ecisamen e
possibile
dis ingue e
o ma dal
con enu o,
meglio i¢mag i
al a lingua
nonché
ico da e
accomandazioni
cul i os della
lingua.
Tad kalby
kon ak y
d ikalbys és
i
salygomi basi
di lexicologia
pa agonamo-
sa u é y
di en a e
lingue
Ziniy
minimo del
sis ema
p incipale.
V.
Biida,
disco dando
alcuni alcuni
aspe i kul i o
kalby lie u iy
i
usy, nu odo
didZiule usy
lingu j aka,
comp endan -
ia u a
lie u iy lingua
unzionamen-
o s e as.
Jo
opinione, j aka non
&
ha bii i s ichiné
noncon oliabile,
pe ché lingu,
u inéios suo
i
aS a, ha
o ma iusi, issa i
p ecisamen e
desc éZ as
sis emi. Te ziasis
capi olo
i
,,Rusy es u
i
kalby
kon ak ai*
inizia o
Zymaus
es y
e minologo
R.
Kulio
a icolo
Es y
e mininés
leksikos aida
indoeu opie iy
kalby one.
Di e o
i
Indi e o
seguimas
indoeu opie iy
linguimi
(leksiniai
skoliniai,
e iniai,
analogiki
da iniai)
d ejopai
unziona es y
e mining
leksika. P ima,
es y
e mininé
leksika
di en a
mol iialypé,
iS aiskinga
plas iné.
i
D'al a pa e,
seguimas
indoeu opie iy
lingue mazina es y
e mininés
leksikos
s abiluma,
appa e a più
a ian iskumo,
he e ogeniskumo.
R.
Kulio opinione,
kokybiné es y
e mininés
leksikos aida
dipende à da
pa ikimy
c i e iij,
acionalmen e
de inan iy
sa osios
possibili à della
lingua
indoeu opie iy
kalby
in e e encija.
su
H.
Leme sia usy
es y ap a
in e e encijos
i
sis eminimo
a gomen i indica
che
indesidau inos
i
in e e encijos
ekomendacijos
ha!
im is es y
usy kalby
i
isy
lygmeny
liginamyjy
y imy
isul a i.
Solo ali
accomandazioni
galinaude si
impa ando le
ma
lingue.
T.
Laglés
opinione,
in e p au iniy
Zodziy
eikime
i
o ma
lemia
ijy
kalby
ypa ybés:
kalbos
Sal inio,
lingua
in e pininkés
i
della lingua,
nella quale
unziona a-
208
nazionii
Zodziai.
Todél
in e p au iniy
Zod7iy
eikSmiy
disc epan-
za in j ai i
in lingue
p oblemos
non può
issp es i
solo
e s iniai
Zodynai.
Popola m-
en e
p oblema
i
della pa e
aiu a
iSsp es i
signamieji
e s iniai
Zodynai.
L.
Sim indica,
che usy
linguis i
skoliniai
cos i uis-
ce sa i a,
gausia
es y
slengizmy
g upe,
u in ia
endenza
didé i.
Dalis es y
slengizmy,
kilusiy
usy
i§
kalbos,
i8laiké suo
pi mykS e
o ma.
Tokie
skoliniai
jsigaléjo
mol o
anks iau
i
solo
éliau
iga o
slengo
s a ususa.
Rusy
i
bal a usiy
kalby
kon ak y
sezione
con iene
un
a icolo.
P.
Kopane as
i
A.
Michne ié
se eia
d ikalbys e
come idiniy
iSo iniy
i
kalby
o me
sel ika.
Jy
opinione,
bibilingbio
sociumo
lygia eisei
b ikalbys ei
aggiunge e
bi inas eo ico
ondamen o,
ikslus sa oky
desc i éZima-
s, p ak iniy
ekomendacijy
scien i icinis
o mula imas.
Bibliog a ia
odykiége
p esen a e
lib i, più
impo an i
inkiniy
pe iodiniu
leidiniy a icoli,
nei quali
i
analizza i
la iu, lie u iy,
es y usy kalby
kon ak y
ques ioni.
Rodykléje
publikacije
engono
p esen a e
i
o dine
al abe ico,
p adziy
nacionaline,
i8
0
po
o
usy
pa la.
Bibliog a ijas
odyklé, come
u o il
i
accolinys,
suddi iso pe
capi oli
(1
—
La iy
i
usy
kalby
ySiai
|
Suda é
D.
Ba ba é
(p.
165-172);
2
—
Li uiy
i
usy
kalby
ySiai
|
Suda é
R.
Vensai é
(172-180);
3
—
Es y
i
usy
kalby
ySiai
|
Suda é
T.
Laglé
i
R.
Kulis
(180—185).
Si
odyklé
iejasi
su
al a
Le onia
TSR
MA
A.
Upyécio
lingu
i
li e a ii os
is i u o
1987
m.
iSleis a
la iy usy
i
d ikalbys és
bibliog a ine
odykle*.
Come indicano
gli au o i,
odyklés
scopo o ni e
quan o j
—
possibile più
pubbliccijy,
ski y la iy
usy
d ikalbys ei,
suoi aspe i
linguis ici
i
discuss i.
Rodykle
cos i uis-
9
ce sky iai:
1)
bal y
i
sla y
kalby
kon ak ai
(p.
7—16);
2)
la iy usy
i
d ikalbys és
a uale ase
di s iluppo
(17—27);
3)
compa ami-
ei
(27—34);
4)
y inéjime
i
la iu usy
li e a ii y
ySiai,
g oZinés
li e a u i -
os e imas
(35—38);
5)
e minologia
(38-41);
6)
onomas ica,
ansk ipcija
(42—47);
7)
pedagogica
( usy
k.
dés ymas)
(47-52);
8)
lessikog a ija,
Zodynai
(52-54);
9)
supplimi
(55—60).
Le p ime e
sezioni
hanno
posky ius:
e imologija
sk.); diale i,
(1
Snek os sk.);
mo ologia,
sin aksé,
(2
one ica,
a)
da yba,
seman ica,
b)
lessica,
azeologia
sk. ).
(3
Ciascuno
scapolo
p adziio
engono
discusse le
o
più
impo an i
scapolo p oblimés scien iinés.
P ie la iy
ki a kalba
a
pa ay y
publikacijy
pa adinimy
p esen ami
pa adinimai
usy kalba.
P ima
p esen a e
pubblicazio-
ni usy
lingua,
o
po
o
—
la iy
a
ki a c ea
lingua.
Nei capi oli
bibliog a ia
compila a
o dine
al abe ico,
iSsky us
Le onia
TSR
MA
Biule eniy
sa a%a della
commissione
Te minologia,
‘chiis
ipo a o in
o dine
c onologine.
Tu e
odyklés
pubblicazioni
sunume uo e
i8
eilés.
I8
u o
bibliog a ijas
odyklé
comp ende
pe pozicijy.
450
Kad bii y
più acile
usa e,
ja
odyklés
gale è
al abe i-
co
au o iy
sa a8as
(61—68).
Bisogna
dispiace ees-
e che
j
jg
non enne
una al a
monog a ia,
esempio. :
Passu ue
HalMOHAbHO-pyccko o
ABysA3bIIHa.
M.,
1976.
Rodykléje
pasigendama
i
lie u iy si s
Apusyne
B.
e
Tepen osna
B.
B.
JIa smmcKxo-pyccxoe
apyass iue: Kpa xui
06-
30p
4
GuGano paduyeckui
yxasa enb.
Pu a:
3una ne,
1987,
69
c.
209
kalbininky
(S.
Ka aliiino,
A.
Sabaliausko,
A.
Vanago,
A.
Vidugi io
i
e c.)
kai ku iy
publikacijy,
lie ian iy
bal y sla y
e nogenezés
sogge ius.
i
Ma y ,
e minologij-
as sky iy
eikéjo
j
j auk i
i
V.
Skujinios
s aipsnius,
isspausdin u-
s,,Kalbos
kul i oje
(Ta p au iniy
elemen y
a ojimas
la iy
e minijoje.
1979.
Sas.
37.
P.
57—
63;
Te minus
con es o.
1983.
Sas.
44.
P.
19-26).
Nelabai
aixkus
i
publikacijy
selezione
pe anno
mo i . In una
sezione
sono
p esen a e
pubblicazio-
ni da
1950-y,
nell'uj
al o da
1960-yiju
a
1970-y
me yyj
i
pan.
Sie mené i
cose non
diminuisce
bibliog a ijos
e és.
La iy usy
d ikalbys és
i
bibliog a ija
è mol o
p eziosa
necessa ia.
i
Be
abejo, aps
ji
solo la iy, ma
ne
lie u iy
kalbininky
pa ankine
i
lib oga,
pe ché
odykléje
p esen a a
nemaza
da by, nei
quali lie iami
lie u iy lingua
one ikos,
mo ologijas,
leksikos al i
j ai iis cose.
i
An a
e us,
anche uno
capi olo
dedica o
bal y sla y
kalby
i
kon ak ams,
nel quale
andame
a icoliniy bei
monog a ijy
bal y
e nogenezés,
subs a o,
bal y sla y
kalby
ipologijas,
e imologijas
i
al i
quesi a i.
La ieSu
lingua
i
con a o
pé ijumi/A b.
ed.
A.
Blinkena.
Riga:
,,Zina ne,
1987,
276
p.
Le onia
TSR
MA
And éjo
Upy io
Kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
kalbininkai
nemaza
démesio sci ia
lingua kon ak y
p oblemom. Si
possono
ico da e
p eziose
pubblicazioni
dell'is i u o:,,B-
3aumocssa3n
Ga op
H
upHOan Hiickux
dbunHos*
(Pu a,
1970;
p epa a-
a insieme
su
MA
Is o ijas
ins i u u),,,-
Kon ax s
PYCCKOTO
S#3bIKa
C
a3bIKa-
MH
Hapozos
IIOpuan uxu
(Pu a,
1984).
Ques a aja-
me nemaZa
spazio è
assegna o
i
usylie u iu
kalby
kon ak ams
(s aipsniy
au o iai
—
lie u ig
kalbininkai).
Recen emen-
e appa é
nuo a
Sios
p oblemas
lib o
,,La iy
kalbos
kon ak y
y inéji-
mai.
Ques o
gana
j ai ios
ema ikos
la iy
kalbininky
a ikniy
inkinys.
Nemaza
Siy
a icoliniy
pa e è
di e ame-
n e
co ela a
su
li uanis ika.
P imo
ques o si
può di e di
p imii, ku iy
au o i sono
du
i
Vilniaus,
i
Rygos
uni e si y
auklé iniai
i
ku iems
u bi
uguodai
p esso
Si dies
sono
i
la iy,
i
lie u iy
p oblemi di
lingua.
L.
Baluodé
(Balode)
nell'a icolo,,B-
end os kilmés
P ieSdéliniy
daik a a dziy
eiksmaZodZiy
i
seman iniai
san ykiai
daba inéje
lie u iy la iy
kalboje
i
(Kopcilmes
p e iksalo
lie a du
da bibas a du
seman ikas
a ieksmes
un
miisdienu
lie u ieSu
la ieSu
kaloda,
un
p.
7—38)
iSnag inéja
115
abiejy kalby
os s essaos
kilmés
p ieSdéliniy
daik a a dziy
p ieSdéliniy
eiksmaZodziy.
i
880
Lios suddi ise
e g uppi:
i
p imaia
assegna i
e iniai,
su iman i
o ma,
seman ica
i
i
(lie .
apy anké:
la .
ap oce,
pio e.
pa é is:
la .
pa é s;
pio e.
apaii i:
la .
apau ),
seconda
—
de iniai,
ku iy
o ma
coincide,
ma
seman ica
ix
delle pa i
di e isce
(lie .
ankis
:
la .
ie ocis
‘ginklas;
p k.
j ankis,
pio e.
a adéjas
:
la .
a adéjs
‘ adéjas,
pio e.
apgiedd-
i
:
la .
apdzieda
‘apdainuo i;
dainua e
alalines
(daines),
e ioji
—
da iniai,
ku iy o ma
su ampa,
a iau
seman ica
isiskai
di e isce
(lie .
nesdmoné
:
la .
nesamana
‘samonés
nonekimas,
apalpimas,
pi.
pé alkas
:
la .
pa alks
ui alkalas,
apdangal;
pio e.
apsk ie i
:
la .
apsk ie
‘apibég i
(aplinkui),
aplaks y i).
Come eiké y
i
iké is, e&ioji
g upé è la più
mazzina: lei
enca
pe cen uas
nag iné y
daik a a dziy
p ocen y
eiksmazZodziy.
21
i
15
210