LIETUVIY
KALBOTY-
ROS
KLAUSIMA-
I, XXVIII
(1989)
KALBY
RYSIAI IR
SAVEIKOS
ANGELE
KAULAKI
DVENEIKA-
LBYSTES
TYRINEJI-
MAI
LATVIJOS
TSR
D ikalbis-
e
gene alm-
en e lemia
con ac o-
jan¢iy
au y
his o inés
al ededo -
ybés,
elación
gené ico y
ipológico
del kalby.
Todél
d ikalbys-
és
cien í ici-
né analizé
puede
aba ca y
his o inj,
y socialinj,
y
e noling i-
s inj, y
ling is inj,
y
muchoselj
ki y
aspec os-
y.
Kon ak u-
ojanciy
kalby
g e inim-
as y
i inéjim-
as Siais
aspec os
dan
e ingy
eó ine e
p acing
eikSme
u in¢iy
socioling -
is iniy
esul ado,
ku iy
pa e
es á
publicado
de la
Le onia
TSR MA A.
Upyéio
ins i u o
de lengua
y
li e a u a
iSleis ame
publicaci-
ón Rusy
kalbos
kon ak i
su
Pabal ijo
na ody
jezikom.
§j
A ikniy
inkinj
cons a
cua o
secciones:
1) usy y
la iy; 2)
uso y
lie u iu; 3)
usy y
es y; 4)
usy y
bal a usiy
habbu
con ac o-
s. Al inal
del incín
se
p esen a
Siu
ema iky
publikaci-
jy
bibliog a -
ija,
aba cando
1945-1981
m. Bene
didZiausi-
as Sio
a iklniy
capí ulo
del
conjun o
es,,Rusy i
la iy
kalby
kon ak ai,
Ap a da-
ma
p incipal-
es la iy y
usy
d ikalbys-
és
ugdymo
uZda inj,
A. Blinkena
indica que
odos los
la iy y
usy
d ikalbys-
és
y inéjim-
ai incluyen
j. ai ius
ni eles de
lenguaje:
one inj,
g ama in-
j, leksinj
No malme-
n e Sie
y inéjim-
ai iene
bi i
pag is i
lingu is i-
niais
mé odos,
padé i
Salin i
kalby
in e e e-
ncia, kel i
la iy y
usu
idiomas
kul i g.
No minis
in e e e-
nció
i aluación
es una
undamen-
alinig
ling is iniy
d ikalbys-
és
p oblemy.
Sólo ja
iSsp end-
us se
puede
habla é de
da ny
d iejy
kalby
la iy i
usy
unkciona-
ima.
Siomios
comunesis
A.
Blinkenes
indica ím-
os
gai émis,
sin abejo,
puede
ap o ech-
a se
solZiando
no sólo
la iy e
usy, pe o
y ki y
au y
d ikalbys-
és
p oblema-
s. Kalby
kon ak y
j aka
e minijai
discuia V.
Skujinia y
I.
Edelmané.
IS
muchosyb-
és
p oblemy,
elaciona-
dousiy con
el
lenguaje
kon ak y
ac os, V.
Skujinia
y inéja
skolinima-
si. Ella
analiza
ac ualesi-
nés la iy
e minij-
os lexinius,
mo emin-
ius,
da ybinius
y
seman ini-
us
skolinius.
En su
opinión,
e aluando
kalby
kon ak us
y
p epa an-
do
ecomend-
aciones de
la
p ác ica
del
lenguaje,
cada
conc e o-
us
cues ión
iene bi i
esolziam-
as
kompleksi-
Skai,
a siZ elgi-
an j odo
sis ema
del
lenguaje. I.
Edelmané
en su
a ículo
discu e
e minolo-
ginius y
liaudiSkus
plan asy
nomb ini-
mos, jy
san ykj,
panaSum-
us y
ski umu-
s.
Fundamen-
inj
démesj
ella
apa a Siy
d iejy
g upiy
plan asy
nomb ami-
en o
da ybai,
po que dél
j ai iy
plan asy
asiy
in odukc-
iones y
aclima iz-
aciones
apa ece
mucho
naujy
plan asy,
a los
cuales
nomb a
necesi a
naujy
e miny. J.
Baldun iko
y A.
Banka o
en
a ículos
nag inéja-
ma del
idioma
in e pinin-
kés j aka
skolinan
ZodZius i8
angly y
p ancizy
kalby.
Es o se
analiza
aspek u
his ó ico.
El mayo Z
del
lenguaje
a pinink-
s papel
enka
usy
kalbai. a
Kon ax s
pyccxo o
ABbIKA C
ASIKAMI
Haponos
Tipn6an i-
xn, Pu a:
3una ne,
1984. 185 e
207
O.
BuSas
discuia
ba ba izmy,
como
ki akalbiy
slengizmy,
c i e io de
e aluación
no minio,
T.
Jakubai é
i
V.
D yzulé cie os
—
nomb es
d ikalbys és
si uacion,
Lagzdinia
S.
gene y o
—
eiksmaz%od%io
i
nebii
komunikacines
eikimes,
Pa lo skaja
L.
la iy s uden y
—
acen o
minimizacijg
usy kalboje.
An aji
sky iy,
i ulin a
,,Rusy
i
lie u iy
kalby
kon ak ai,
cons i uye
4
a ículos.
L.
G umadiené,
analizuándose
lie u iy usy
i
d ikalbys és
j aka lie u iy
li e a ii inés
idiomas
a iai,
p opo ciona
ni el del
kokybine
lie u iy usy
o
d ikalbys és
análisis.
Basándose en
i
ilnie iy
encues a
esul ados,
hace iS ada,
que ilnie iy
lie u iy
a ies es
especialybés
ji
g ama iniu
poZi iu es
ele an iskos,
cincoos
especialybés
né a_
ele an iskos.
o
Ap a damos
hyb idy
samp a a,
jy
clasi icación,
dayba
i
apsk i ai
hib idización,
S.
Keinys
indicodo
ejopa
hib idiniy
e miny
po eikj
lie u iy
e minijai.
P ime a,
híb idi
p aple ia
base de la
mo i ación
del lenguaje.
An a,
in e p au iniy
Zodziy
a iksai
aumen a
a iksiniy
mo emy
in en o iy.
T e ia, dél
in e p au i-
niy e miny
elemen y
a osenos
apa ece un
nue o
e miny
cons i uimi-
en o biidas.
Be
o,híb idos,
como
in e nacion-
i
ales
e minini,
ayuda
su ienodin i
e minija
sajunginiu,
i
in e nacion-
i
aliniu escala.
S.
K inickai é
a ículo,,Ly-
ginamoji
leksikologija
i
idiomas
Ziniy minimali
sis ema la
sa okas de la
lexicología
compa ada
su apa ina
ac i a
su
g amá ica de
la lengua
i
sa okos del
consumo
acional.
El consumo
acional del
lenguaje
eik§mé
especial
aki aizdi
kalby
kon ak y
i
d ikalbys és
en o no.
Todél ya en
escuelas u é y
bi i
supazindinama
undamen alesé-
mis leksicología
su
compa a amóse
sa okomis.
Susipazinus po
ellos, más
p ecisamen e
su
puede dis ingui
o ma del
con enido, mejo
i¢com i o a
lengua así como
a encia
ecomendacion-
es de cul u a de
lengua.
Tad kalby
kon ak y
d ikalbys és
i
salygom los
undamen os
de la
lexicología
compa ada
u é y
con e i se
idiomas
Ziniy como
pa e
p incipal
del
sis ema mínimo.
V.
Biida,
discu iendo
algunos
algunos
aspec os
i
kul i os kalby
lie u iy usy,
nu odo
didZiule usy
idiomas j aka,
ab angan ia
oda lie u iy
idioma
uncionamien-
o s e as.
Jo
opinión, j aka no
&
iene bii i s ichiné
nekon oliada,
po que lengua,
u inéios su aS a,
i
iene
o ma iusias,
ijsio as
p ecisamen e
desc éZ as
sis emas.
Capí ulo Te cia io
i
,,Rusy es u
i
kalby
kon ak ai*
comenzando
Zymaus
es y
e minologo
R.
Kulio
a ículo
Es y
e mininés
leksikos aida
indoeu opie iy
kalby one.
Di ec o
i
indi ec o
seguimien o
indoeu opie iy
idiomas
(leksiniai
skoliniai,
e iniai,
analogiki
da iniai)
d ejopai
unciona es y
e mining
leksika.
P ime a, es y
e mininé
leksika se
uel e
plu ialypé,
iS aiskinga
plas iné.
i
D a e us,
sekimas
indoeu opie iy
lenguas mazina
es y e mininés
leksikos
s abiluma,
apa ece más
a ian iskumo,
he e ogeniskumo.
R.
Kulio opina,
kokybiné es y
e mininés
lexicikos aida
depende á de
pa ikimy
c i e iijy,
acionalmen e
de inan iy sus
p opias
posibilidades
lingüís icas
indoeu opie iy
kalby
in e e encia.
su
H.
Leme sia usy
es y discu
in e e encijos
i
sis eminimo
emas indica que
no
deseadau inos
i
in e e encijos
ekomendacion-
es iene!
em is es y
usy kalby
i
isy
lygmeny
liginamyjy
y imy
esul ados.
Sólo ales
ecomendaciones
galinaudi se
ap endiendo
ma
lenguas.
T.
Laglés
opinone,
in e p au iniy
Zodziy
eikime
i
o ma
lemia
ijy
kalby
ypa ybés:
idiomas
Sal inio,
lengua
in e pininkés
i
de lengua, en
la cual
unciona
en e-
208
nau inos
Zodziai.
Todél
in e p au iniy
Zod7iy
eikSmiy
disc epanc-
ia j ai ias
en lenguas
p oblemos
no puede
issp es i
sólo
e s iniai
Zodynai.
No malme-
n e
p oblema
i
de pa e
ayuda
iSsp es i
siq
omamieji e s iniai
Zodynai.
L.
Sim indica,
que usy
lengua
skoliniai
cons i uye
sa i a,
gausia
es y
slengizmy
g upo,
u in ia
endencia
didé i.
Dalis es y
slengizmy,
kilusiy
usy
i§
idiomas,
i8laiké su
pi mykS e
o ma.
Tokie
skoliniai
jsigaléjo
mucho
emp i-
i
au ik
éliau
iga o
slengo
s a ususa.
Rusy
i
bal a usiy
kalby
kon ak y
capí ulo
p esen a
un
a ículo.
P.
Kopane as
i
A.
Michne ié
si eia
d ikalbys e
como idiniy
iSo iniy
i
kalby
o me
sel ika.
Jy
opinión,
bícalbio
sociumo
lygia eisei
b ikalbys ei
alcanza
bi inas
undamen o
eó ico, ikslus
sa oky
desc éZimas,
p aciniy
ecomcijy
cien í ico
o mula imas.
Bibliog a ía
odykiéje
p esen adas
lib os, más
impo an es
inkiniy
pe iodiniu
leidiniy
i
a ículos, en
los que
analizuojan
la iu, lie u iy,
es y usy kalby
kon ak y
cues iones.
Rodykléje
publicaciones
i
se p esen an
o den
al abé ico,
p adziy
nacionaline,
i8
0
po
o
usy
habla.
Bibliog a ías
odyklé, como
odo el
i
conjun o,
di idido po
capí ulos
(1
—
La iy
i
usy
kalby
ySiai
|
Suda é
D.
Ba ba é
(p.
165-172);
2
—
Li uiy
i
usy
kalby
ySiai
|
Suda é
R.
Vensai é
(172-180);
3
—
Es y
i
usy
kalby
ySiai
|
Suda é
T.
Laglé
i
R.
Kulis
(180—185).
Si
odyklé
incjasi
su
o a
Le onia
TSR
MA
A.
Upyécio
Ins i u o
i
de
Li e a ii -
os de Lengua
1987
m.
iSleis a
la iy usy
i
d ikalbys és
bibliog a ine
odykle*.
Como indican
los au o es,
odyklés
obje i o
p esen a
—
cuan o j
posible más
publicacijy,
ski y la iy
usy
d ikalbys ei,
sus aspec os
i
ling is iniams
discu i .
Rodykle
o ma
9
secy iai:
1)
bal y
i
sla y
kalby
con ac os
(p.
7—16);
2)
la iy usy
i
d ikalbys és
ac ual e apa
de
desa ollo
(17—27);
3)
compa a a-
mieji
(27—34);
4)
y inéjimai
i
la iu usy
li e a ii y
ySiai,
g oZinés
li e a u ai-
os e imas
(35—38);
5)
e minología
(38-41);
6)
onomas ica,
ansk ipción
(42—47);
7)
pedagogica
( usy
k.
dés ymas)
(47-52);
8)
lexicog a ía,
Zodynai
(52-54);
9)
complemdyma
(55—60).
Los
p ime os
es
secciones
ienen
posky ius:
(1
e imologija
sk.);
dialec os,
(2
Snek os sk.);
a)
mo ología,
sin aksé,
b)
oné ica,
da yba,
semán ica,
lexicica,
azeología
(3
sk. ).
Cada sección
p adzión se
discu en los
más
impo an es
o
sección
p obleminés.
P ie la iy
ki a kalba
a
pa ay y
publikacijy
pa adinimy
p opo cion-
ados
pa adinimai
usy kalba.
P ime o se
p esen an
publicacion-
es en usy,
o
po
o
—
la iy
a
o a
c ea
habla.
En capí ulos
bibliog a ía
compilada
o den
al abé ico,
iSsky us
Le onia
TSR
MA
Te minologías
comisiones
biule eniy
sa a%a, ‘quiis
p esen ados
c onologine
o den.
Todas
odyklés
publicacióncio-
nes
i8
sunume uo as eilés.
I8
odo
bibliog a ías
odyklé
incluye pe
posicijy.
450
Kad bii y
más ácil
de usa ,
ja
odyklés
gale es
al abé i-
co
au o iy
sa a8as
(61—68).
Se debe
deplo a es a-
bi que
j
jg
al ó una
o a
monog a ía,
ej. :
Passu ue
HalMOHAbHO-pyccko o
ABysA3bIIHa.
M.,
1976.
Rodykléje
pasigendama
i
lie u iy si s
Apusyne
B.
e
Tepen osna
B.
B.
JIa smmcKxo-pyccxoe
apyass iue: Kpa xui
06-
30p
4
GuGano paduyeckui
yxasa enb.
Pu a:
3una ne,
1987,
69
c.
209
kalbininky
(S.
Ka aliiino,
A.
Sabaliausko,
A.
Vanago,
A.
Vidugi io
i
e c.)
kai ku iy
publikacijy,
lie ian iy
bal y sla y
e nogenezés
emasus.
i
Ma y ,
e minologí-
as sky iy
neceséjo
j
j auk i
i
V.
Skujinios
a ículos,
isspausdin u-
s,,Kalbos
kul i oje
(Ta p au iniy
elemen y
a ojimas
la iy
e minijoje.
1979.
Sas.
37.
P.
57—
63;
Te minos
en con ex o.
1983.
Sas.
44.
P.
19-26).
Nelabai
aixkus
i
publicacijy
escogimien-
o po año
mo i os. En
una sección
se
p esen an
publicacion-
es desde
1950-y,
o a
desdeuj
1960-yju
a
1970-y
me yyj
i
pan.
Sie mené i
cosas no
disminuyen
bibliog a ías
e és.
La iy usy
d ikalbys és
i
bibliog a ía
es muy
aliosa
eque inga.
i
Be
abejo, aps
ji
sólo la iy,
ne
pe o lie u iy
kalbininky
pa ankine
i
lib oga,
po que
odykléje
p esen eda-
ma nemaza
da by, en los
que lie iamos
lie u iy lengua
one ikos,
mo ologías,
leksikos
o os j ai iis
asun os.
i
An a
e us,
incluso un
capí ulo
des inado
bal y sla y
kalby
i
con ac osa-
ms, en el cual
andame
a ículosniy
bei
monog a ijy
bal y
e nogenezés,
subs a o,
bal y sla y
kalby
ipologías,
i
e imologías
o as
cues iones.
La ieSu
i
lengua
con ac o
pé ijumi/A b.
ed.
A.
Blinkena.
Riga:
,,Zina ne,
1987,
276
p.
Le onia
TSR
MA
And éjo
Upy io
El Kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
kalbininkai
nemaza
démesio
des i ia lengua
kon ak y
p oblemasom.
Cabe eco da
aliosas
publicaciones
del
ins i u o:,,B3a-
umocssa3n
Ga op
H
upHOan Hiickux
dbunHos*
(Pu a,
1970;
p epa a-
da jun o
su
MA
His o ías
ins i u o),,,-
Kon ax s
PYCCKOTO
S#3bIKa
C
a3bIKa-
MH
Hapozos
IIOpuan uxu
(Pu a, En la
1984).
Pos e aZa
nema luga se
asigna
usylie u iu
i
kalby
kon ak ams
(s aipsniy
au o iai
lie u ig
—
kalbininkai).
Recien emen-
e apa ecé
nue a
Sios
p oblemas
lib o
,,La iy
lengua
kon ak y
y inéji-
mai.
Es o gana
j ai ios
ema ikos
la iy
kalbininky
a ículos-
niy
inkinys.
Nemaza
Siy
a ículosn-
iy pa e es
di ec ame-
n e
elacionada
su
li uanis ika.
P ime o
es o se
puede deci
de los
p ima ios,
ku iy
du
au o es
son
i
Vilniaus,
i
Rygos
uni e si y
auklé iniai a
i
los cuales
u bi
igualodai
an e
Si dies son
la iy,
i
lie u iy
i
p oblemas
de
lenguaje.
L.
Baluodé
(Balode)
a ículo,,Ben-
d os kilmés
P ieSdéliniy
daik a a dziy
eiksmaZodZiy
i
seman iniai
san ykiai
daba inéje
lie u iy la iy
kalboje
i
(Kopcilmes
p e iksalo
lie a du
da bibas a du
seman ikas
a ieksmes
un
miisdienu
lie u ieSu
la ieSu
kaloda,
un
p.
7—38)
iSnag inéja
115
abiejy kalby las
misma kilmés
an eSdéliniy
daik a a dziy
an eSdéliniy
eiksmaZodziy.
i
880
Losos
subdi ide
i
es g upos:
p ime aia
asignados
e iniai,
su ampan es
o ma,
i
semán ica
i
(lie .
apy anké:
la .
ap oce,
llu.
pa é is:
la .
pa é s;
llu.
apaii i:
la .
apau ), la
segunda
—
de iniai,
ku iy
o ma
coinciden,
pe o
semán ica
ix
de la
pa e di e encia
(lie .
ankis
:
la .
ie ocis
‘ginklas;
p k.
j ankis,
llu.
encon é-
:
jas la .
encon éjs
‘ adéjas,
llu.
apgiedd-
i
:
la .
apdzieda
‘apdainuo i;
cainuo i
alalines
(daines),
e ioji
—
da iniai,
ku iy o ma
su ampa,
a iau
semán ica
isiskai
di e encia
(lie .
nesdmoné
:
la .
nesamana
‘samonés
noekimas,
apalpimas,
llu.
pé alkas
:
la .
pa alks
ui alkalas,
apdangalas;
llu.
apsk ie i
:
la .
apsk ie
‘apibég i
(aplinkui),
aplaks y i).
Como eiké y
i
iké is, e&ioji
g upé es la más
maziausia: ella
enka
po cen aas
nag iné y
daik a a dziy
po cen ay
eiksmazZodziy.
21
i
15
210