LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBY
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
ANGELE
KAULAKIENE
DVIKALBYSTES
TYRINEJIMAI
LATVIJOS
TSR
D ikalbys e
pap as ai
lemia
kon ak uojan¢iy
au y
is o inés
aplinkybés,
gene i-
nis
i
ipologinis
kalby
san ykis.
Todél
d ikalbys és
moksliné
analizé
gali
apim i
i
is o inj,
i
socialinj,
i
e noling is inj,
i
ling is inj,
i
daugelj
ki y
aspek y.
Kon-
ak uojanciy
kalby
g e inimas
i
y inéjimas
Siais
aspek ais
duoda
e ingy
eo i-
ne
i
p ak ing
eikSme
u in¢iy
socioling is iniy
ezul a y,
ku iy
dalis
y a
paskelb-
a
La ijos
TSR
MA
A.
Upyéio
kalbos
i
li e a i os
ins i u o
iSleis ame
leidinyje
»Rusy
kalbos
kon ak ai
su
Pabal ijo
au y
kalbomis“?.
§j
s aipsniy
inkinj
suda o
ke u i
sky iai:
1)
usy
i
la iy;
2)
usu
i
lie u iu;
3)
usy
i
es y;
4)
usy
i
bal a usiy
kalbu
kon ak ai.
Rinkinio
gale
pa eikiama
Siu
ema iky
publikacijy
bibliog a ija,
apiman i
1945-1981
m.
Bene
didZiausias
Sio
s aipsniy
inkinio
sky ius
y a
,,Rusy
i
la iy
kalby
kon ak-
ai“,
Ap a dama
pag indinius
la iy
i
usy
d ikalbys és
ugdymo
uZda inius,
A.
Blin-
kena
nu odo,
kad
isi
la iy
i
usy
d ikalbys és
y inéjimai
apima
j ai ius
kalbos
lygmenis:
one inj,
g ama inj,
leksinj.
Pap as ai
Sie
y inéjimai
u i
bi i
pag is i
ling is iniais
me odais,
padé i
Salin i
kalby
in e e encija,
kel i
la iy
i
usu
kalbos
kul i g.
No minis
in e e encijos
i e inimas
y a
iena
pag indinig
ling is iniy
d ikalbys és
p oblemy.
Tik
ja
iSsp endus
galima
kalbé i
apie
da ny
d iejy
kalby
—
la iy
i
usy
—
unkciona ima.
Siomis
bend omis
A.
Blinkenos
nu ody omis
gai émis,
be
abejo,
galima
pasinaudo i
sp endZian
ne
ik
la iy
i
usy,
be
i
ki y
au y
d ikalbys és
p oblemas.
Kalby
kon ak y
j aka
e minijai
ap a ia
V.
Skujinia
i
I.
Edelmané.
IS
daugy-
bés
p oblemy,
susijusiy
su
kalbos
kon ak y
ak ais,
V.
Skujinia
y inéja
skolinimasi.
Ji
analizuoja
daba inés
la iy
e minijos
leksinius,
mo eminius,
da ybinius
i
seman inius
skolinius.
Jos
nuomone,
e inan
kalby
kon ak us
i
engian
kalbos
p ak ikos
ekomendacijas,
kiek ienas
konk e us
klausimas
u i
bi i
sp endziamas
kompleksiSkai,
a siZ elgian
j
isa
kalbos
sis ema.
I.
Edelmané
sa o
s aipsnyje
ap a ia
e minologinius
i
liaudiSkus
augaly
pa adinimus,
jy
san ykj,
panaSu-
mus
i
ski umus.
Pag indinj
démesj
ji
ski ia
Siy
d iejy
g upiy
augaly
pa adinimu
da ybai,
nes
dél
j ai iy
augaly
asiy
in odukcijos
i
aklima izacijos
a si anda
daug
naujy
augaly,
ku iems
pa adin i
eikia
naujy
e miny.
J.
Baldun iko
i
A.
Banka o
s aipsniuose
nag inéjama
kalbos
a pininkés
j a-
ka
skolinan
ZodZius
i8
angly
i
p ancizy
kalby.
Tai
analizuojama
is o iniu
aspek-
u.
DidZiausias
kalbos
a pinink s
aidmuo
enka
usy
kalbai.
a
Kon ax s
pyccxo o
ABbIKA
C
ASIKAMI
Haponos
Tipn6an ixn,
Pu a:
3una ne,
1984.
185
e
207
O.
BuSas
ap a ia
ba ba izmy,
kaip
ki akalbiy
slengizmy,
no minio
e inimo
k i e ijus,
T.
Jakubai é
i
V.
D yzulé
—
ik inius
a dus
d ikalbys és
si uacijoje,
S.
Lagzdinia
—
gene y o
i
eiksmaz%od%io
nebii
komunikacines
eikimes,
L.
Pa lo skaja
—
la iy
s uden y
akcen o
minimizacijg
usy
kalboje.
An aji
sky iy,
pa adin a
,,Rusy
i
lie u iy
kalby
kon ak ai“,
suda o
4
s aips-
niai.
L.
G umadiené,
analizuodama
lie u iy
i
usy
d ikalbys és
j aka
lie u iy
li-
e a ii inés
kalbos
a iai,
pa eikia
o
lygmens
kokybine
lie u iy
i
usy
d ikal-
bys és
analize.
Remdamasi
ilnie iy
apklausos
ezul a ais,
ji
da o
iS ada,
kad
il-
nie iy
lie u iy
a ies
ys
ypa ybés
g ama iniu
poZi iu
y a
ele an iskos,
o
penkios
ypa ybés
né a_
ele an iskos.
Ap a damas
hib idy
samp a a,
jy
klasi ikacija,
da yba
i
apsk i ai
hib idizacija,
S.
Keinys
nu odo
ejopa
hib idiniy
e miny
po eikj
lie u iy
e minijai.
Pi ma,
hib idai
p aple ia
kalbos
mo y acijos
baze.
An a,
a p au iniy
Zodziy
a iksai
padidina
a iksiniy
mo emy
in en o iy.
T e ia,
dél
a p au iniy
e miny
elemen y
a osenos
a si anda
naujas
e miny
suda ymo
biidas.
Be
o,
hib idai,
kaip
i
a p-
au iniai
e minai,
padeda
su ienodin i
e minija
i
sajunginiu,
i
a p au iniu
mas u.
S.
K inickai é
s aipsnyje
,,Lyginamoji
leksikologija
i
kalbos
Ziniy
minimali
sis ema“
lyginamosios
leksikologijos
sa okas
su apa ina
su
ak y iosios
g ama ikos
i
kalbos
acionalaus
a ojimo
sa okomis.
Kalbos
acionalaus
a ojimo
eik§mé
ypa
aki aizdi
kalby
kon ak y
i
d ikalbys és
aplinkoje.
Todél
jau
mokyklose
u é y
bi i
supazindinama
su
pag indinémis
lyginamosios
leksikologijos
sa okomis.
Susipazinus
su
jomis,
iksliau
galima
ski i
o ma
nuo
u inio,
ge iau
i¥mok i
ki a
kalba
bei
a simin i
kalbos
kul i os
ekomendacijas.
Tad
kalby
kon ak y
i
d ikal-
bys és
salygomis
lyginamosios
leksikologijos
pag indai
u é y
ap i
kalbos
Ziniy
minimalios
sis emos
pag indine
dalimi.
V.
Biida,
ap a damas
kai
ku iuos
lie u iy
i
usy
kalby
kul i os
aspek us,
nu-
odo
didZiule
usy
kalbos
j aka,
apiman ia
isas
lie u iy
kalbos
unkciona imo
s e as.
Jo
nuomone,
&
j aka
ne u i
bii i
s ichiné
i
nekon oliuojama,
nes
kalbos,
u inéios
sa o
aS a,
u i
susida iusias,
iksuo as
i
iksliai
apib éZ as
sis emas.
T e iasis
sky ius
,,Rusy
i
es u
kalby
kon ak ai*
p adedamas
Zymaus
es y
e minologo
R.
Kulio
s aipsniu
»Es y
e mininés
leksikos
aida
indoeu opie iy
kalby
one“.
Tiesioginis
i
ne iesioginis
sekimas
indoeu opie iy
kalbomis
(leksiniai
skoliniai,
e iniai,
analogi’ki
da iniai)
d ejopai
eikia
es y
e mining
leksika.
Pi -
ma,
es y
e mininé
leksika
ampa
daugialypé,
iS aiskinga
i
plas iné.
An a
e us,
sekimas
indoeu opie iy
kalbomis
mazina
es y
e mininés
leksikos
s abiluma,
a si-
anda
daugiau
a ian iskumo,
he e ogeniskumo.
R.
Kulio
nuomone,
kokybiné
es y
e mininés
leksikos
aida
p iklausys
nuo
pa ikimy
k i e ijy,
acionaliai
de i-
nan iy
sa osios
kalbos
galimybes
su
indoeu opie iy
kalby
in e e encija.
H.
Leme s
ap a ia
usy
i
es y
in e e encijos
sis eminimo
dalykus
i
nu odo,
kad
nepageidau inos
in e e encijos
ekomendacijos
u i!
em is
es y
i
usy
kalby
isy
lygmeny
lyginamyjy
y imy
ezul a ais.
Tik
okiomis
ekomendacijomis
gali-
ma
naudo is
mokan
kalbas.
T.
Laglés
nuomone,
a p au iniy
Zodziy
eikime
i
o ma
lemia
ijy
kalby
ypa ybés:
kalbos
Sal inio,
kalbos
a pininkés
i
kalbos,
ku ioje
unkcionuoja
a p-
208
au iniai
Zodziai.
Todél
a p au iniy
Zod7iy
eikSmiy
nea i ikimo
j ai iose
kalbose
p oblemos
negali
issp es i
ien
e s iniai
Zodynai.
Pap as ai
siq
p oblema
i
dalies
padeda
iSsp es i
aikinamieji
e s iniai
Zodynai.
L.
Sim
nu odo,
kad
usy
kalbos
skoliniai
suda o
sa i a,
gausia
es y
slengizmy
g upe,
u in ia
endencija
didé i.
Dalis
es y
slengizmy,
kilusiy
i§
usy
kalbos,
i8-
laiké
sa o
pi mykS e
o ma.
Tokie
skoliniai
jsigaléjo
daug
anks iau
i
ik
éliau
iga o
slengo
s a usa.
»Rusy
i
bal a usiy
kalby
kon ak y“
sky iuje
pa eik as
ienas
s aipsnis.
P.
Kopane as
i
A.
Michne ié
ap a ia
d ikalbys e
kaip
idiniy
i
iSo iniy
kalby
o my
sa eika.
Jy
nuomone,
d ikalbio
sociumo
lygia eisei
d ikalbys ei
pasiek i
bi inas
eo inis
pag indimas,
ikslus
sa oky
apib éZimas,
p ak iniy
ekomendacijy
moks-
linis
o mula imas.
Bibliog a ijos
odykiéje
pa eik os
knygos,
s a biausi
inkiniy
i
pe iodiniu
lei-
diniy
s aipsniai,
ku iuose
analizuojami
la iu,
lie u iy,
es y
i
usy
kalby
kon ak y
klausimai.
Rodykléje
publikacijos
pa eikiamos
al abe o
a ka,
i8
p adziy
nacio-
naline,
0
po
o
usy
kalba.
Bibliog a ijos
odyklé,
kaip
i
isas
inkinys,
suski s-
y a
sky iais
(1
—
La iy
i
usy
kalby
ySiai
|
Suda é
D.
Ba ba é
(p.
165-172);
2
—
Lie u iy
i
usy
kalby
ySiai
|
Suda é
R.
Vensai é
(172-180);
3
—
Es y
i
usy
kalby
ySiai
|
Suda é
T.
Laglé
i
R.
Kulis
(180—185).
Si
odyklé
siejasi
su
ki a
La ijos
TSR
MA
A.
Upyécio
kalbos
i
li e a ii os
ins i-
u o
1987
m.
iSleis a
la iy
i
usy
d ikalbys és
bibliog a ine
odykle*.
Kaip
nu odo
au o iai,
odyklés
ikslas
—
pa eik i
kiek
jmanoma
daugiau
publikacijy,
ski y
la iy
i
usy
d ikalbys ei,
jos
ling is iniams
aspek ams
ap a i.
Rodykle
suda o
9
sky iai:
1)
bal y
i
sla y
kalby
kon ak ai
(p.
7—16);
2)
la iy
i
usy
d ikalbys és
daba inis
aidos
e apas
(17—27);
3)
lyginamieji
y inéjimai
(27—34);
4)
la iu
i
usy
li e a ii y
ySiai,
g oZinés
li e a i os
e imas
(35—38);
5)
e minologija
(38-41);
6)
onomas ika,
ansk ipcija
(42—47);
7)
pedagogika
( usy
k.
dés ymas)
(47-52);
8)
leksikog a ija,
Zodynai
(52-54);
9)
papildymai
(55—60).
Pi mieji
ys
sky iai
u i
posky ius:
e imologija
(1
sk.);
dialek ai,
Snek os
(2
sk.);
a)
mo ologija,
sin aksé,
b)
one ika,
da yba,
seman ika,
leksika,
azeologija
(3
sk.).
Kiek ieno
sky iaus
p adzioje
ap a iamos
s a biausios
o
sky iaus
mokslinés
p oblemos.
P ie
la iy
a
ki a
kalba
pa ay y
publikacijy
pa adinimy
pa eikiami
pa adinimai
usy
kalba.
Pi ma
pa eikiamos
publikacijos
usy
kalba,
o
po
o
—
la iy
a
ki a
ku ia
kalba.
Sky iuose
bibliog a ija
su a’y a
al abe o
a ka,
iSsky-
us
La ijos
TSR
MA
Te minologijos
komisijos
biule eniy
sa a%a,
‘ku is
pa eik as
ch onologine
a ka.
Visos
odyklés
publikacijos
sunume uo os
i8
eilés.
I8
iso
bibliog a ijos
odyklé
apima
pe
450
pozicijy.
Kad
bii y
leng iau
ja
naudo is,
odyklés
gale
y a
al abe i-
nis
au o iy
sa a8as
(61—68).
Reikia
apgailes au i,
kad
j
jg
nepa eko
iena
ki a
monog a ija,
p z.:
Passu ue
HalMOHAbHO-pyccko o
ABysA3bIIHa.
M.,
1976.
Rodykléje
pasigendama
i
lie u iy
si s
Apusyne
B.
e
Tepen osna
B.
B.
JIa smmcKxo-pyccxoe
apyass iue:
Kpa xui
06-
30p
4
GuGano paduyeckui
yxasa enb.
Pu a:
3una ne,
1987,
69
c.
209
kalbininky
(S.
Ka aliiino,
A.
Sabaliausko,
A.
Vanago,
A.
Vidugi io
i
k .)
kai
ku-
iy
publikacijy,
lie ian iy
bal y
i
sla y
e nogenezés
dalykus.
Ma y ,
j
e minolo-
gijos
sky iy
eikéjo
j auk i
i
V.
Skujinios
s aipsnius,
isspausdin us
,,Kalbos
kul-
i oje“
(Ta p au iniy
elemen y
a ojimas
la iy
e minijoje.
1979.
Sas.
37.
P.
57—
63;
Te minas
kon eks e.
1983.
Sas.
44.
P.
19-26).
Nelabai
aixkus
i
publikacijy
pa inkimo
pagal
me us
mo y as.
Viename
sky iuje
pa eikiamos
publikacijos
nuo
1950-ujy,
ki ame
nuo
1960-yju
a
1970-yjy
me y
i
pan.
Sie
miné i
dalykai
nemenkina
bibliog a ijos
e és.
La iy
i
usy
d ikalbys és
bibliog a ija
y a
labai
e inga
i
eikalinga.
Be
abejo,
ji
aps
ne
ik
la iy,
be
i
lie u iy
kalbininky
pa ankine
knyga,
nes
odykléje
pa eikiama
nemaza
da by,
ku iuose
lie iami
lie u iy
kalbos
one ikos,
mo ologijos,
leksikos
i
ki i
j ai iis
dalykai.
An a
e us,
ne
ienas
sky ius
ski as
bal y
i
sla y
kalby
kon ak ams,
ku iame
andame
s aipsniy
bei
monog a ijy
bal y
e nogenezés,
subs a o,
bal y
i
sla y
kalby
ipologijos,
e imologijos
i
ki ais
klausimais.
La ieSu
alodas
kon ak u
pé ijumi/A b.
ed.
A.
Blinkena.
Riga:
,,Zina ne“,
1987,
276
p.
La ijos
TSR
MA
And éjo
Upy io
Kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
kalbininkai
nemaza
démesio
ski ia
kalbos
kon ak y
p oblemoms.
Galima
p isimin i
e ingus
ins i u o
leidinius:
,,B3aumocssa3n
Ga op
H
upHOan Hiickux
dbunHos*
(Pu a,
1970;
pa eng a
ka u
su
MA
Is o ijos
ins i u u),
,,Kon ax s
PYCCKOTO
S#3bIKa
C
a3bIKa-
MH
Hapozos
IIpuOan uxu“
(Pu a,
1984).
Pas a ajame
nemaZa
ie os
ski iama
i
usy—lie u iu
kalby
kon ak ams
(s aipsniy
au o iai
—
lie u ig
kalbininkai).
Neseniai
pasi odé
nauja
Sios
p oblemos
knyga
,,La iy
kalbos
kon ak y
y iné-
jimai“.
Tai
gana
j ai ios
ema ikos
la iy
kalbininky
s aipsniy
inkinys.
Nemaza
Siy
s aipsniy
dalis
y a
iesiogiai
susijusi
su
li uanis ika.
Pi miausia
ai
galima
pa-
saky i
apie
du
pi muosius,
ku iy
au o iai
y a
i
Vilniaus,
i
Rygos
uni e si e y
auklé iniai
i
ku iems
u bi
ienodai
p ie
Si dies
y a
i
la iy,
i
lie u iy
kalbos
p oblemos.
L.
Baluodé
(Balode)
s aipsnyje
,,Bend os
kilmés
P ieSdéliniy
daik a a dziy
i
eiksmaZodZiy
seman iniai
san ykiai
daba inéje
lie u iy
i
la iy
kalboje“
(Kop-
cilmes
p e iksalo
lie a du
un
da bibas
a du
seman ikas
a ieksmes
miisdienu
lie u ieSu
un
la ieSu
aloda,
p.
7—38)
iSnag inéja
115
abiejy
kalby
os
pa ios
kil-
més
p ieSdéliniy
daik a a dziy
i
880
p ieSdéliniy
eiksmaZodziy.
Juos
suski s o
i
is
g upes:
pi majai
ski iami
da iniai,
su ampan ys
i
o ma,
i
seman ika
(lie .
apy anké:
la .
ap oce,
lie .
pa é is:
la .
pa é s;
lie .
apaii i:
la .
apau ),
an oji
—
da iniai,
ku iy
o ma
su ampa,
be
seman ika
ix
dalies
ski iasi
(lie .
ankis
:
la .
ie ocis
‘ginklas;
p k.
j ankis’,
lie .
a adéjas
:
la .
a adéjs
‘ adéjas’,
lie .
apgiedd-
i
:
la .
apdzieda
‘apdainuo i;
dainuo i
alalines
(daines)’,
e ioji
—
da iniai,
ku iy
o ma
su ampa,
a iau
seman ika
isiskai
ski iasi
(lie .
nesdmoné
:
la .
nesamana
‘samonés
ne ekimas,
apalpimas’,
lie .
pé alkas
:
la .
pa alks
“ui alkalas,
apdanga-
las’;
lie .
apsk ie i
:
la .
apsk ie
‘apibég i
(aplinkui),
aplaks y i’).
Kaip
i
eiké y
iké is,
e&ioji
g upé
y a
pa i
maziausia:
jai
enka
21
p ocen as
nag iné y
daik a-
a dziy
i
15
p ocen y
eiksmazZodziy.
210