scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Dvikalbystės problemų tyrimas Estijos TSR

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dvikalbystės problemų tyrimas Estijos TSR

Author: Dalia Barauskaitė
Year: 1989
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1602/1698
LIETUVIU
KALBOTYR-
OS
KLAUSIMAI,
XXVIII (1989)
KALBU
RYSIAI IR
SAVEIKOS
APZVALGO-
S,
REVIENZIJ-
OS,
RODYKLE
DALIA
BARAUSKAI-
TE
PROBLEM-
ES DU
KALBOTYROS TYRIMAS ESTIJOS RS es égalemen connu sous le nom de "p oblème du TYRIMAS ESTIJOS" qui es égalemen connu sous le nom de "p oblème du TYRIMAS"
Cein emps
b ikalbys és
p oblèmes
son
in ensémen
é udiés
i
considé és
Conseils
Es ijoje.
Diskusijy
a ga siai
a ein é
i
sajungine
spauda
(plg.
[Ipasaa
04.01.1988,
09.02.1988
i
k . ).
P oblèmes
sub andino
p èsS a a im-
ai économique
i
socialinése
s e os,
speci inés
Es onie
TSR
his o inés,
kul i inés
(Sa isaa
1987,
50,
54)
i
demog a in-
és
au ou ybés
(Vaheme sa)
1987,
47).
Es onie
TSR, unpusés
be
d ikalbys és
o mes, qui
ep ésen en
Es onie
TSR
na ionales
maZumas
(uk ainie ius,
inomius,
bal a usius,
la ius,
okie ius
i
e c.),
a ibuées
Sios les plus
impo an es
abipusés
d ikalbys és
o me
—
es y usy
i
usyes u
(Z .
Tans
1985,
13).
Déjà
beaucoup
me y
es u usy
i
—
combien
kukliau
—
usyes y
d ikalbys és
plé ojimas
e p ak inés
p iemonés
es
pa iculie
impo ance
ela ioniy
ques ions
na ionaliniy.
Main enan
em a
jgy endi i
am ik y
līdzekiy
usues u
i
b ikalbys ei
ugdy i:
Tallino
pedagogique
ins i u e
jku a es y
kalbos
li e a ii os
i
moky ojy
usy écolesom
specialybé,
didZiuosiues
illes
o ganisuojami
kau sai de
langue es y;
pé iode
appa é même
es y langues
1980—1987
m.
manuéliai
du
(Bamme
A.,
Vycnsiig
9.,
Typy
9.
Yae6uux
ocToucko o
s3bIka.
TasiMH:
Ban yc,
1981;
Lebe ec-
h
H.
Raagime
ees i
keel
||Mp
oBopHM
10-3CTOHCKH.
Tallinn
:Valgus,
1983),
usyes y
pasikalbéjimy
Zodynélis
(Pe max
A.
K.
Pyccko-scToHcKni
pa3 oBopHHK.
6-oe ucop.
a3.
Tanuuu:
Ban yc,
1985).
Ope a i e-
men
i
pe misiami
es u usu
e
usyes y kalby
Zodynai:
1986
m.
iSéjo
6-ème
J.
Tamo
es y usy
kalby
Pe missi-
on Zodyno
(Tamm
J.
Ees i ene
s6na aama .
Tallinn:
Valgus,
1986)
i
4-ème
V.
Muhelio
usyes y
kalby
Pe missi-
on Zodyno
(Muhel
V.
Veneees i
sdna aam-
a .
Tallinn:
Valgus, Es y
1982).
ki y
i
habi an s
de
épubliquey
kalby
con ac s
i i
Es onie
TSR
MA
Le langbos
i
li e a ii os
ins i u e
jku as
kalby
kon ak y
sek o ius,
édZian is
Zodynus
a iclesniy
i
collecinius'.
En Ce emps
les
a ailleu s
du sec eu
e minen
de p épa e
d'impo an-
es
(pa
80000
ZodZiy)
usyes y
kalby
Zodyna,
o
jusqu
1990
m.
p é u pou
p épa e
i
i omis
es y usy
kalby
Zodynas.
Es y usy
i
usyes y
d ikalbys e
plé oja
i
e minologai,
qui gausiai
leidiia
d ikalbius
keliakalbius
j ai iy
i
moksly
e miny
Zodynus.
Vien
1980
—
1987
m.
appa é dyi omis
la ynyes y usy
e min médecine
Zodynas
(Valdes
A., Bompocs
1
comocTaBuTeMbHOTO
H3YICHHA JeKCHKA
H
TpaMMATHKH
Ha
MATHepasIe
ICTOHCKOTO
H
pyccKo o
s3bIKoB.
TammmH, [Ipo6mems
1982;
scToHCKO-pyccko o
pyccKo-scTOHCKO O
ABysagp uua] Il a é é
décidé que le nom de
l'obse a ion ne de ai pas ê e indiqué.
(Ha
ma epuane
Sc ouckoi
CCP).
Tanmmx,
1985,
i
k .
U4.
678
201
Veski
J.
V.
Ladinaees i ene
médicinisona aama .
Tallinn,
1982—1983
T.
1—2.),
e mes
de chimie
Zodynas
usy
i
es y
langues
(Veneees i
keemiasOna-
aama
|
Koos .
J.
Hiisse,
H.
Ka ik.
Tallinn,
1982),
jii ei ys és
Zodynas
angluy,
es y
i
usy
langues
(Ole
K.
Ingliseees i ene
me esdnas ik.
Tallinn,
1981),
deuxi omis
plu iakalbis
gy ulininkys és
Zodynas
(Loomakas a us e minid
ees i, saksa, inglise ene
langues.
ja
T.
1:
Seakas a us,
T.
2:
Péllumajandusloomade
iisiologie.
Tallinn,
1983—1984).
Pa eng é
i
usyes u
mili ai e
Zodynas
(Veskimigi
E., E ni s
H.
Veneees i
sdjanduse
sOna aama .
Tallinn:
Valgus,
1986),
his ologies
(His oloogia
ees i-,
eneingliskee-
ja
lne sele a
e minoloogi-
a)
|
Koos .
J.
Teh e .
Tallinn,
1985)
i
ySiy e miny
aiskinamosios
p iemonés
(Veneees i
sides6na a-
a
| Koos .
E.
Va e .
Tallinn,
1984).
Vis dél o
Sios
p iemonés,
comme pazymi
scien i iques,
en soi
nega an eoja
su isan amo
usyes y
dyikalbys és
ni eau
impo an iau-
sia es y
i
language
—
eisiy
epublikoje.
Su
un g and
suspi a ion
y pa le de
ce que
Es onie
TSR ik yju
i8
né a adop a
js a ymo, dans
lequel bi y
aiskiai
su o mulés
es y langue
ôle dans la ie
publique
epublikos
(Hin
1987,,
49;
Ruu soo
1987,
722),
qui gin y
es y
pa le
comme
,,na i alig
i
neginijama
es y d oi
du peuple
(Hin
1987,)*.
Ces
de niè -
es
années, qui
Zymi
ne
seulemen
adicaliy de
économie,
socialiniy
s e y
ans o mky-
mo, mais
i
kokybi8kai
nou eau
socié éés
bi ies
apmas ymo
p adjia, plus
p o ond
paz elg a
i
i
d ikalbys e,
iskel a okiy
p oblemuy,
don longga
emps dél
konjunk i os
on é é
S elninées ou
ou
igno ogées.
i
Tnjoles
impulsion
pou discussions
Es onie
TSR dans la
p esse Dans
i
des
en e iens
publics
qu'o ganise
la emps8¢iy
i
Zu naly
edakcijos,
i ai ios
kul i os
o ganizacijos,
da é
M.
Hin o
a icle
,,Z elgian
j
d ikalbys e
be
oziniy
akiniy,
publié
Zu nalo
,,Vike kaa
(,,Vai o yks é)
1987
m.
6—7
en chi es
(Z .
Hin combien
1987,,
pa umpiné
i
,pako egué
a icle appa é
usiSkame ai
i
o
Zu nalo
a ian e
,,Pagy a)*.
Bien qu'un
au e
au eu us
opposan ne
pu ai
dans l'a icle
i
keliamy
impo an ia-
usiy minéiy
esmés ou
sa aip les
in e p é a
{(Z .
Ka o om
1987;
Muxanbyexko,
[laxnaposny
1987)
majo i é
discussionnée
pa icip usiy
kalbininky,
iloso y,
sociology,
psychology
i
ki y s i iy
scien i iquey
pa émé
au o iaus
posi iona ion
son
y inéjimy
s ebéjimy
i
données,
iSkélé naujy
d ikalbys és
aspec sy.
Ceu momen , il
es cons a é
que d ikalbys é
an
Es onie
TSR, an
dans
i
d'au es
sqjunginése
épubliques
né a
su isamme-
n mokslikai
y iné a
(Hin
1987,,
68;
Laas
1987,
70).
,,.T ès
beaucoup
a ybiniy
socioling is y,
ano
R.
Ri so, aisan
iS adas, se
baseis éels
y inéjimais,
ne
mais
spéculuoja
abs ac is
schémas,
ku iy base
s agnacijos
pe iodui
bidinga
—
,,uni é
i
uni o mi é*
concep ion.
Todél
insu isammen
nuS ie iami
ques ions dél
possiblesy
néga i s
d ikalbys és
pada iniy
indi idus, dél
hom osios
kalbos
des abilizacijas,
agikian
second ajai
langbai, dél ce,
commen quelle
ik yjy
onc ionneoja la
seconde, usy,
langue
d ikalbéje
i
aplinkoje
i8
.
y.
(Hin
1987,,
52;
1987,,
68,
70).
®
Po
ilgo a ail
s a s ymy
i
Es onie
TSR
jS a ion
de la pa ole
a é é
adop ée
1989
m.
jan ie
20
d,
(a.:
D oi e.
1989.
Sausio
24).
*
L'a icle
lisu iy
langue
publié dans
la collec ion
,,Min ys
su
gim aja
pa le
(V.,
1989).
202
Comme
ypaé
dange ein-
ga akcija
scien i iqu-
es
indiquen
mé apho is
impo an i-
ausiy
socioling i-
s ikos
sa oky i
e miny
a ojima
(Ruu soo
1987, 723),
duodan j
pog ida aux
p é ensio-
ns e
is ades
nonag js -
iems
(pla iau à
ce suje
Z . Tannb
1985, 1011)
e aux
mesu es
p ac iciné-
ms.
Absu disq-
ue es
considé é
le
e me,,sec-
onde langue
ma e nelle
(Vaheme -
sa 1987, 49;
Laas 1987,
70)*.
Abejojam-
a, combien
lingu is i8-
kai es
pag is as
kalby
sci s ymas
j gim aja,
usu, USSR
na iony e
uZsienio,
ca
lingu is in-
iu
poZi i iu,u-
zsienio (es.
dd keel,,s-
e ima
kalba) es
n'impo e
quelle
nonim oji
langue (Hin
1987, 51;
1987, 69). Kai
sa okos,,p-
e a ko-
mos,
a i icielle-
men
sépa ées
usy e
ki y,
adinamyjy
uZsienio,
kalby
mé hodes
de
enseignem-
en . dél o
ou cela,
kad en e
USSR au y
né a
poli iniy
sieny,
neeng ina
y au y
kalby
mokymosi,
odél e
usy langue
p esque
Sim ui
milijony
a ybiniy
Zmoniu i§
esmés es
uzZsienio
kalba (Hin
1987, 51;
enco e plg.
Laas 1987,
70).
Ins able
e
mé apho-
i3kas,,d -
ikalbys -
és
sa okos
usageim
conseybi-
néje
socioling-
is inéje
li i oje
(Manns
1985, 31)
e éia
k i iSkiau
Z elg i e
j esams
s a is iq-
ues
données.
1970 e
1979 m.
USSR
habi an -
sjy selon
le
sondage
Es ies
TSR es y,
mokanéiy
usy
kalba,
skai¢ius
pa 10
me y
sumaZéjo
4,5% (1970
m.
i en an-
éiy es y
mokéjo
usy
kalba, e
27% m.
1979 ils
cons i ué
23,3%) bien
que es y
kalba
gimandiy
habi an -
sjy
pendan
a laika
seuleme-
n
neZymiai
padidé,
(Z .
Tlanae 14
1985,16).
Sie
s a is iq-
ues
données
is dél o
nea spec-
en
ealaus
es y usy
d ikalbys-
és
ni eau®,
nes,,pa i
lib e o
quelle que
langue,
ypaé
secondos-
es,
mokéjimo
p oblème
ni où
sé ieuse-
men ne
nag inéj-
ama
(IIamnp
1985, 31;
i8 e in a
mon D. B.).
Su aimen-
s
ésul a s
i§ esmés
dépende-
n de
l'in e o-
geable
Zmogaus
opinions
subjec y-
ios su
leu s
linguins
sugebéji-
mes. Dél
o,,passe-
iko
beaucoup-
ybé
ku ioziS-
ky casjy,
quand
Zmonés,
ypaé
géné aljo
la inimo
mokykly
y esniy-
ju klasiy
mokiniai,
neblogai
mokan ys
usy
kalba,
laiko se a
langue
lib e ai
nekalban-
Giais.
Fo mele-
men ils,
co bonne,
eisiis,
ca
obulai
usy
langue
nemoka. IS
yju ils
pensen
aussem-
en , ca
jy usy
langue iS
esmés
éalise la
onc ion
impo an-
siiq bi i
na iony
communic
moyenso-
ne (Ilan
1985, 32).
Comp éh-
ensible e
non
discu ab-
le es ce
que
Siuolaikini-
ame
pasaulyje
moké i
an a
( ecia,
ke i a
e . .)
langue
es bi ina
e ypa¢
ak ualu
mazy
au y
ep ésen-
an s
(Ruu soo
1987, 724).
dél o,
app ena-
n
n'impo e
quelle
l'au e
langue, ne
su i
pas seule
p ak iniy
mo i es
(bui is,
a ail
salygos,
aiku
da Zeliai
e
sys ème
d'enseign-
emen
géné al,
in o ma -
ions
Sal iniai,
e c.). Non
mZiau
impo an-
e es e
kul i iné
mo i a i-
on, qui.les
langues
app enne-
n isi du a
i¥ ik yjy
sa ano i-
ska
s imula
(Hin 1987,
51). Sio
ac eu
igno a i-
on e
adminis -
iniy
p iemoniy
pe e i-
ssemen
pose
inquié ud-
e,
ca ,,admi-
nis acin-
émis
p iemoné-
mis
pe sama
d ikalbys-
é es
expé ime-
n a ion
a ec i8 is
na ions, il
peu
u é i
nenuma -
y y
pada iniy.
Même les
modes es
e eu s
Siuo cas
peu se
ans o -
me une
agédie
qui
ouches-
y même
plusieu s
géné a i-
ons (Hin
1987, 51).
Poskelbus
eze dél
masi8kos
e bi inos
sajungin-
iy
epubliky
ezidenjy
d ikalbys-
és,
susi ipini-
ma émé
kel i
d ikalbys-
és
ienpusis-
kumas
Es ijos
TSR
(Vahe- *
Comme
sociologi-
jos
e mina ji
gina N.
Ka o om
(1987). 5
1965 e
1973 m.
Es ie TSR
MA
His o ij-
os
ins i u o
sociologg-
ai y é
Es ie TSR
habi an -
sjy
es y usy
i
usyes y
d ikalbys-
e,
di e en-
cija e
is
secondos-
ios kalbos
mokéjimo
deg és,
odél ils
on
ob enu
ki okiy
ezul a y
(aap 1985,
33).
14*
203
me sa
1987,
47).
Pe
pas a ajj
deSim me j
épublique
on
igy endin a
beaucoup
es y usy
d ikalbys és
p ak iniy
p iemoniy:
obulinamas
usy
language
mokymas
mokykloje,
usy
language
mokymui
jp adé as
{ laisse
Zu nalus
,,Pycckuii
a3bIK
B
9cTOHCKOIi
mxkoue.
Padidéjo
même
édiniy
usy pa le
ela i em-
en kinis
s o is,
usy
ope os
s a omos
ien usy
langue.
Es y usy
d ikalbys ei
plé o i
1977
m.
à
La science
Akademijos
is eig a
Rusy
langues
Es onie
TSR p oblemy
conseil de
coo dina ion
du a ail
scien i ique.
Ensemble
Es onie
TSR
obse imas
es y
langues
unkcijy
siau éjimas
(Kallas
1987,
Ruu soo
1987,
718).
Dans ce aines
js aiges de
enseignemen ,
pyz., Na os,
Silamejés,
Koh la-Ja és
dans ou es les
écoles
secondai es
spécialisées,
Talino milicijos
mokykloje,
GeleZinkelio
anspo o
echnikume,
dés oma ien
usikai;
é ablisien miS is
aiky da Zeliai;
mazéja saudos
gim aja langue,
pa iculie
e s inés
uzsienio au o iy,
mokslo
populia inamosios
li e a ii os,
leidiniy nau os
is o ijos, kul i os
ques ionsimais;
é u inama
élé ision laidy
gim aja langue
olume s
(Ruu soo
1987,
720—721).
Es y langue
iSs umiama
e i$ science,
odél
abejojama,
ciblinga
humani a iniy
a
moksly
dise acions
asy i ien
usy langue
(Ruu soo
1987,
719—720).
Visuomeniné-
se js aigose,
a ail
collec i e ue-
s, ypaé
mies y, es y
langue
pamazu
iSs umia usy
langue
(Ruu soo
1987,
718).
Kons a uable
i
nezymus
na mosios langue
p es iZo
smukimis
Es onie
TSR
(Sa isaa
1987,
54,
Ruu soo
1987,
717).
Silpnai
es u pa le
moka les
locaux
es y
ne
au ybés
habi an s
(Vilo
1987):
o ialosios
s a is iqu-
es selon,
ie iniy
usy,
mokanéiy
es y kalba,
pou cen a-
ge pa me y
sumazéjo
depuis
10
12,8
%
1970
m.
jusqu
11,5
%
1979
m., usy
au ybés
habi an -
sjy
skai¢ius
pa laika
padidéjo.
a
Nyks ainie iyes-
i
u e la iyes y
d ikalbys é
(IIammb
1985,
15).
Tokia
padé is
susida é dél
ne im o
podiii io es y
comme la
j
plus
impo an e
épublique
dans
bend a imo
langue.
,,Daugelyje
usy
mokykly
es y langues
leçons
pasida é
o malus
chose,
nebi ina
accep e
même
pédagogo
specialiu
iSsila inimu*
su
(Vaheme sa
1987,
48).
Nepakankama
usyes y
d ikalbys és
égal salygoja
i
Zema
mig an y
kul i iné
o ien a ion,
absence
kul i inés
mo i a ion,
qui ska in y
moky is
ie iniy
habi an sjy
langues,
domé is
epublikos
kul i a
(Hin
1987,,
49).
Dideliy dou eoniy des
linguis es,
psychologues,
pedagogues pose ô i a
la seconde langue
enseignemen
p adziaikimokykliniame
amiiuje, p emiè eje
classeéje
(Hin
1987,,
68—69)®.
Comme mon en aiky
é udes du
dé eloppemen du
langage, la ma e nelle
langue g amma icos
p incipaly en an
iSmoks a
penk aisiaisSeS aisiais
années de ie.
Kalbos
s ilis iniy
p iemoniy
commencea-
ma
app end e
que
desim aisiais
ans.
Les langues
s iliaus
langues
i
e ike o
jg idziy
s'a eignen
le plus
di icileme-
n
1984).
(Ku esoo,,,.K-
ai
communiu i
ki a lingua
commencea-
ma enco e
p ieS
pe ceokian
s iliaus
niuansus des
langues
gim osios,
gim oji
langue peu
es e
s ilis iskai
neiSla éjusi.
Dans ce cas,
pa lan deux
langues,
ni eliuojamas
s iliaus
pa icula yb-
és niuansai de
langue.
i
d ikalbiy
an osios
Daugelis
®
ce
enco e À
p opos
1938
m.
es
aSes
Ta u
uni e si é
ec eu us
p o esseu
A.
Ko as:
,,Nuomoné,
que
p éci ée
d ikalbys é
a o ise
en an
in elek inj
spi i uinj
i
dé eloppy-
masi, es
nepag is a.
Anks y a
d ikalbys é
ne ai
en an du
in ellec du
spi i uel
i
iSsi ys ymo
doublemen
plus g and,
mais
a i k3éiai,
pe pus
—
sumazina‘‘
jj
(Koo
A.
Kakskeelsus
ja
aikelaps.
P.
36
//
Académie.
1938.
No.
1
P.
33-43).
Da plg.
Jacike i ius
A.
Daugiakalbys és
psychologie.
V,
1970.
204
de la langue
(bogessni
cas i
gim osios)
cul i os
auS iausio
ni eau de
ainsi e
n'a ein
(Hin 1987,
53). Les
che cheu s
a i en
démesj e
j ce, que
op ô
commença-
n à agi
deux
langues,
su inka le
dé eloppe-
men de la
coo dina i-
on pada gy
de la langue,
peu
appa ai i
mik¢iojima-
s, eikS is
disg a ija.
En ou e, il
es indiqué
que
deuxiejy
kalby
é iqué es
un en an ,
n'ayan pas
solidey
base
g amma ic-
os de la
na i e
langue,
d'une
langue
g ama inj
mode- ]j
aiko ki ai
langbai
(Ku esoo
1984; Hin
1987, 53).
Comme
dange eing-
iausig i§
possiblesy
oubles de
l'éduca ion
du langage
en an imy
psicholing -
is ai indique
insu isan
sa oky
o ma ima-
si,
abs akéiy-
jy sa oky
neapib éZ -
uma e
opé a ionn-
emen
jomis
ne i um-
g. Les
Mokslininkai
ne nie que
l'bílilbio
en an
Zodyno
ése es
son où qui
didesnés
negu
bend aamZ-
io, augusio
unilbalbéje
en i onne-
men ,
seulemen
jusqu'au
in
susi o m -
usiy sa oky
bílilbis
en an a
maZiau e
jims
opè ee
peu. Le
commun
psycholing-
is is
bílingubio
aiko
iSp usim
es où que
Zemesnis
negu
enkelgalbio
(Hin 1987,
54).
Neneigian
pozi y iujy
d ikalbys -
és aspec s
e ac s,
que dans
ce ains
cas les
en an s
peu en
lib emen
e
pa aulai
pa le é i
plusieu s
langues
(Hin 1987,
49),
indique- -o-
n,
jog,,nega i-
is
d ikalbys -
és
eiSkiniai
son
beaucoup
dange eing
mazZy e
idu iniy
gabumy e
silpnos
psichinés
kons i u i-
ons.
K eipian
œis j els
en an s,
ou e
pag is as
kai ku iy
scien inin-
ky
e o ique
Klausimas:
d ikalbys é
ou
pusiaukalb-
ys é? (Hin
1987,, 54). :
Pusiaukalb-
ys és, ou
en an (i un
adul e
Zmogaus),
exe ciamo
duiejy
langbu,
nésugebéj-
im aiskiai
eikS i
men is né
une langue,
poZymiai e
es
insu isam-
men
susi o m -
usies
sa okos,
Zemas
abs ai us
mas ym
ni eau, 2)
g ama iniy
ySiyésu o-
kim e
nésugebéj-
im
pada jimas
suda y i
aisyklingy
sakiniy, 3) 3)
langue de
coo dina i-
on
insu isan
(Hin 1987,
53). Si
eiSkinj
p o oque
pa
p écy es
e
coe ci i
l'enseigne-
men de la
seconde
langue,
nea siZ el-
gian j
en an
sub endimo
lygj e
gabumus
(Ruu soo
1987, 650). Uz
S a p au
pie edze,
s eigian
miS ius
aiky
da Zelius,
ypa¢
pe spéja.
Vaiky
da zZelyje,
dans lequel
on pa le
non
ma e n a-
ja langue, j
ikimocyklin-
io amZiaus
pabaiga
l'en an
peu
psicholing -
is iskai
e a de
même 12
ans. Ne
na aja
langue
dés omoje
école
e a dimas
spa éja
( y imy
données,
els
salyges
g andis 12
me y
en an
selon
langues
mokéjima
peu
es e 89
me y
en an
ni eau) (Z .
Hin 1987,,
49). Todél
Salyse, où
es pa lée
plusieu s
langues
(S edijoje,
Suomijoje,
Kanadoje),
la seconde
langues
commence
à enseigne
seulemen
23 classeé.
Ling is ai,
i ian s
kalby
kon ak us,
indique
possible
ma e nelle
langues,
pa laquelle
agi au e,
didesnés
nau os,
langue,
des abilisa-
ion.,,.Kai
kul i os
di è e ou
es
lygia e é-
s, g ei os
assimilacij-
os bijo i
né a
pag indo.
Ta iau des
langues
s uk ii os
des abiliza-
cijos bijo i
es dél ko.
Tou
d'abo d se
ai
neapib éz i
eux mêmes
aukS iausi
des ni eaux
a osenes
s iliaus
pa icula -
umai,
nuojau a
dél langue
ikimo une
ou au ei
si ua ion,
langue
e ique e.
Pamazu
imamos
con ond e
ZodZiy
eikSmés
e Zodziy
mu uio
ySiai.
Ap ès cela,
au es
langues
e iennen ,
kin a
sakiniy
modeliye e
g ama iniy
o me
consomma-
ion
daZnumas,
se ai
ne ikslus
ZodZiy
ges ion,
b aunasi
au es
langues
pa zi iniai
Zodziai e
e s iniai
azeologi-
zmai, e
en in peu
change
même
a im*
(Hin 1987,
55).
205

Sios b e ai
nuS ies os
p oblemes
son de
nomb eux
Es ijos TSR
ling is y,
psychologu,
sociologu,
iloso y,
ay ojy
min ies
aisius.
iSkel os
p incipalem-
en
publicis e
o me, sa
u é y se
lauk i
j ai iy
s i iy
scien ininky
y inéjimo
(Hin 1987,
69).
Moksliniai
d ikalbys -
és pog inda
e
i8 ikimybé
d oi ai
padé y
iS eng i
beaucoupio-
us skubo i,
bien
neapgal o y
Zingsniy.
LITERATORA
Hin M.
Demok aa -
ia ja keel
//Edasi, 29
mai, 1987,.
Hin M.
Vaa eid
kakskeelsu-
sele
oosade
p illide a
//Vike kaa .
1987p. No 6.
P. 51-56;
No 7. P.
4650.
Hin M.
Kakskeel-
sus ja
kaksmee-
lsus
//Vike ka-
a . 1987,.
No 9. P.
6770.
Kallas T.
Need
kee ulis-
ed
keele ah-
eko ad
//Si p ja
asa , 6.
mi si,
1987; 13.
mia si,
1987.
Ka o om
N.
Keeles ,
kakskeel-
suses
ja
ah uss-
uhe es
//Oh uleh-
, 12.
no emb -
i, 1987.
Ku esoo
U.
Emakeel-
edpe use
mu ep o-
bleemid
ja
keeleko -
aldus
//Keel ja
ki jandu-
s. 1984.
No 12. P.
713-725.
Laas A.
Veel
kakskeel-
suses
//Vike ka-
a . 1987,
No. 9. P.
7071.
Ruu soo
R.
Keeles ,
kul uu i-
s ja
keeleéko-
loogias
//Keel ja
ki jand-
us 1987.
No 10. P.
587
598; No. 11.
P. 646654;
No. 12. P.
716724.
Sa isaa
E.
Rah uss-
uhe es
Ees is:
1970.80.
aas ad. I.
//Vike ka-
a . 1987. Il
a é é
c éé en
1987. No 9.
P. 50
56.
Vaheme -
sa A.
Kakskeel-
suses
nii, nagu
see
eaalsel
ihiskon-
nas
cksis ee-
ib //Vike kaa .
1987. No 8.
P. 4749.
Vilo A. Kas me
ikka oleme
ais aa usl-
ikud //Edasi,
13.
ok obe ob i,
1987.
Muxaapyenxo
B.
10.,
Wlaxaaposuy
A.
M. He cnenye
apamaTa3mposa s
//
Pamy a.
1987. Non
11.
Tiaam
9.
H.
Paspu ue
nauHoHanbHEIx
a3b1KOB
B
CCCP
m
cospemennpie
npoG emn
spys3p ima
//TpoOnems
acToHcKo-pyccko o
H
pyccKO-39cTOHCKO O
asys3biua
(Ha
ma epnane
Sc oucx-
oi CCP).
Tannun,
1985. C.
539.