LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
APZVALGOS,
RECENZIJOS,
RODYKLE
DALIA
BARAUSKAITE
DVIKALBYSTES
PROBLEMU
TYRIMAS
ESTIJOS
TSR
Siuo
me u
d ikalbys és
p oblemos
in ensy iai
i iamos
i
s a s omos
Ta yby
Es ijoje.
Diskusijy
a ga siai
pasieké
i
sajungine
spauda
(plg.
[Ipasaa
04.01.1988,
09.02.1988
i
k .).
P oblemas
sub andino
p ieS a a imai
ekonomikoje
i
socialinése
s e ose,
speci inés
Es ijos
TSR
is o inés,
kul i inés
(Sa isaa
1987,
50,
54)
i
de-
mog a inés
aplinkybés
(Vaheme sa
1987,
47).
Es ijos
TSR,
be
ienpusés
d ikalbys és
o my,
ku ios
ep ezen uoja
Es ijos
TSR
nacionalines
maZumas
(uk ainie ius,
suomius,
bal a usius,
la ius,
okie ius
i
k .),
ski iamos
Sios
s a biausios
abipusés
d ikalbys és
o mos
—
es y— usy
i
usy—es u
(Z .
Tans
1985,
13).
Jau
daug
me y
es u— usy
i
—
kiek
kukliau
—
usy—es y
d ikalbys és
plé ojimas
bei
p ak inés
p iemonés
y a
ypa
s a bis
nacio-
naliniy
san ykiy
klausimai.
Daba
im a
jgy endin i
am
ik y
p iemoniy
i
usu—es u
d ikalbys ei
ugdy i:
Talino
pedagoginiame
ins i u e
jku a
es y
kalbos
i
li e a ii os
moky ojy
usy
mokykloms
specialybé,
didZiuosiuose
mies uose
o ganizuojami
es y
kalbos
kau sai;
1980—1987
m.
laiko a piu
pasi odé
ne
du
es y
kalbos
ado éliai
(Bamme
A.,
Vycnsiig
9.,
Typy
9.
Yae6uux
ocToucko o
s3bIka.
TasiMH:
Ban yc,
1981;
Le-
be ech
H.
Raagime
ees i
keel
||Mp
oBopHM
10-3CTOHCKH.
Tallinn
:Valgus,
1983),
usy—es y
pasikalbéjimy
Zodynélis
(Pe max
A.
K.
Pyccko-scToHcKni
pa3 oBopHHK.
6-oe
ucop.
a3.
Tanuuu:
Ban yc,
1985).
Ope a y iai
leidziami
i
es u— usu
bei
usy—es y
kalby
Zodynai:
1986
m.
iSéjo
6-asis
J.
Tamo
es y— usy
kalby
Zodyno
leidimas
(Tamm
J.
Ees i— ene
s6na aama .
Tallinn:
Valgus,
1986)
i
4-asis
V.
Muhelio
usy—es y
kalby
Zodyno
leidimas
(Muhel
V.
Vene—ees i
sd-
na aama .
Tallinn:
Valgus,
1982).
Es y
i
ki y
espublikos
gy en ojy
kalby
kon ak ams
i i
Es ijos
TSR
MA
Kalbos
i
li e a ii os
ins i u e
jku as
kalby
kon ak y
sek o ius,
leidZian is
Zody-
nus
i
s aipsniy
inkinius'.
Siuo
me u
sek o iaus
da buo ojai
baigia
eng i
didelés
apim ies
(pe
80000
ZodZiy)
usy—es y
kalby
Zodyna,
o
iki
1990
m.
numa omas
pa eng i
i
i omis
es y— usy
kalby
Zodynas.
Es y— usy
i
usy—es y
d ikalbys e
plé oja
i
e minologai,
ku ie
gausiai
lei-
diia
d ikalbius
i
keliakalbius
j ai iy
moksly
e miny
Zodynus.
Vien
1980
—
1987
m.
pasi odé
dyi omis
lo yny—es y— usy
medicinos
e miny
Zodynas
(Valdes
A.,
1
Bompocs
comocTaBuTeMbHOTO
H3YICHHA
JeKCHKA
H
TpaMMATHKH
Ha
MATepHasIe
ICTOHCKOTO
H
pyccKo o
s3bIKoB.
TammmH,
1982;
[Ipo6mems
scToHCKO-pyccko o
pyccKo-scTOHCKO O
ABy-
sagp uua
(Ha
ma epuane
Sc ouckoi
CCP).
Tanmmx,
1985,
i
k .
U4.
678
201
Veski
J.
V.
Ladina—ees i— ene
medi siinisona aama .
Tallinn,
1982—1983
T.
1—2.),
chemijos
e miny
Zodynas
usy
i
es y
kalbomis
(Vene—ees i
keemiasOna-
aama
|
Koos .
J.
Hiisse,
H.
Ka ik.
Tallinn,
1982),
jii ei ys és
Zodynas
angluy,
es y
i
usy
kalbomis
(Ole
K.
Inglise—ees i— ene
me esdnas ik.
Tallinn,
1981),
d i-
omis
daugiakalbis
gy ulininkys és
Zodynas
(Loomakas a us e minid
ees i,
saksa,
inglise
ja
ene
keeles.
T.
1:
Seakas a us,
T.
2:
Péllumajandusloomade
iisioloogia.
Tallinn,
1983—1984).
Pa eng as
i
usy—es u
ka inis
Zodynas
(Veskimigi
E.,
E -
ni s
H.
Vene—ees i
sdjanduse
sOna aama .
Tallinn:
Valgus,
1986),
his ologijos
(His oloogia
ees i-,
ene-
ja
ingliskeelne
sele a
e minoloogia
|
Koos .
J.
Teh e .
Tallinn,
1985)
i
ySiy
e miny
aiskinamosios
p iemonés
(Vene—ees i
sides6na a-
a
|
Koos .
E.
Va e .
Tallinn,
1984).
Vis
dél o
Sios
p iemonés,
kaip
pazymi
mokslininkai,
sa aime
nega an uoja
pa-
kankamo
usy—es y
dyikalbys és
lygio
i
s a biausia
—
es y
kalbos
eisiy
espub-
likoje.
Su
dideliu
susi ipinimu
kalbama
apie
ai,
kad
Es ijos
TSR
i8
ik yju
né a
p iim a
js a ymo,
ku iame
bi y
aiskiai
su o muluo as
es y
kalbos
aidmuo
espub-
likos
isuomeniniame
gy enime
(Hin
1987,,
49;
Ruu soo
1987,
722),
ku is
gin y
es y
kalba
kaip
,,na i alig
i
negin¢ijama
es y
au os
eise“
(Hin
1987,)*.
Pas a ai-
siais
me ais,
ku ie
Zymi
ne
ik
adikaliy
ekonomikos,
socialiniy
s e y
pe a kymo,
be
i
kokybi8kai
naujo
isuomenés
bi ies
apmas ymo
p adjia,
giliau
paz elg a
i
i
d ikalbys e,
iskel a
okiy
p oblemuy,
ku ios
ilga
laika
dél
konjunk i os
bu o
S el-
ninamos
a ba
i
isai
igno uojamos.
Tolesnj
impulsa
diskusijoms
Es ijos
TSR
spaudoje
i
ieSuose
pokalbiuose,
ku iuos
engia
laik a8¢iy
i
Zu naly
edakcijos,
i ai ios
kul i os
o ganizacijos,
da é
M.
Hin o
s aipsnis
,,Z elgian
j
d ikalbys e
be
oziniy
akiniy“,
paskelb as
Zu nalo
,,Vike kaa “
(,,Vai o yks é“)
1987
m.
6—7
nume iuose
(Z .
Hin
1987,,
kiek
pa umpin as
i
,pako eguo as“
s aipsnis
pasi-
odé
i
usiSkame
o
pa ies
Zu nalo
a ian e
,,Pagy a“)*.
No s
ienas
ki as
au o-
iaus
oponen as
i
nesup a o
s aipsnyje
keliamy
s a biausiy
minéiy
esmés
a ba
sa aip
jas
in e p e a o
{(Z .
Ka o om
1987;
Muxanbyexko,
[laxnaposny
1987)
dauguma
diskusijoje
daly a usiy
kalbininky,
iloso y,
sociology,
psichology
i
ki y
s i iy
mokslininky
pa émé
au o iaus
pozicija
sa o
y inéjimy
i
s ebéjimy
duomeni-
mis,
iSkélé
naujy
d ikalbys és
aspek y.
Siuo
me u
kons a uojama,
kad
d ikalbys é
iek
Es ijos
TSR,
iek
i
ki ose
sq-
junginése
espublikose
né a
pakankamai
moksli’kai
y iné a
(Hin
1987,,
68;
Laas
1987,
70).
,,.Labai
daug
a ybiniy
socioling is y,
ano
R.
Ri so,
da ydami
iS adas,
emiasi
ne
ealiais
y inéjimais,
be
spekuliuoja
abs ak iomis
schemomis,
ku iy
pag indas
—
s agnacijos
pe iodui
bidinga
,, ieningumo
i
ienodumo*
koncepcija.
Todél
nepakankamai
nuS ie iami
klausimai
dél
galimy
neigiamy
d ikalbys és
pa-
da iniy
indi idui,
dél
gim osios
kalbos
des abilizacijos,
eikian
an ajai
kalbai,
dél
o,
kaip
i
kokia
i8
ik yjy
unkcionuoja
an oji,
.
y.
usy,
kalba
d ikalbéje
aplinkoje
(Hin
1987,,
52;
1987,,
68,
70).
®
Po
ilgo
da bo
i
s a s ymy
Es ijos
TSR
Kalbos
js a ymas
bu o
p iim as
1989
m.
sausio
20
d,
(a.:
Tiesa.
1989.
Sausio
24).
*
S aipsnis
lie u iy
kalba
paskelb as
inkinyje
,,Min ys
apie
gim aja
kalba“
(V.,
1989).
202
Kaip
ypaé
pa ojinga
akcija
mokslininkai
nu odo
me a o iska
s a biausiy
socio-
ling is ikos
sa oky
i
e miny
a ojima
(Ruu soo
1987,
723),
duodan j
pag inda
nepag js iems
eiginiams
i
is’ adoms
(pla iau
apie
ai
Z .
Tannb
1985,
10—11)
i
neapgal o oms
p ak inéms
p iemonéms.
Absu disku
laikomas
e minas
,,an oji
gim oji
kalba“
(Vaheme sa
1987,
49;
Laas
1987,
70)*.
Abejojama,
kiek
ling is i8-
kai
y a
pag is as
kalby
ski s ymas
j
gim aja,
usu,
TSRS
au y
i
uZsienio,
nes
lin-
g is iniu
poZi i iu
,uzsienio“
(es.
dd keel
,,s e ima
kalba“)
y a
be
ku i
negim oji
kalba
(Hin
1987,,
51;
1987,,
69).
Kai
sa okos
,,pe a komos“,
di b inai
a ski ia-
mos
usy
i
ki y,
adinamyjy
uZsienio,
kalby
mokymo
me odikos.
Vis
dél o
ai,
»kad
a p
TSRS
au y
né a
poli iniy
sieny,
neleng ina
y
au y
kalby
mokymosi,
odél
i
usy
kalba
be eik
Sim ui
milijony
a ybiniy
Zmoniu
i§
esmés
y a
uzZsienio
kalba“
(Hin
1987,,
51;
da
plg.
Laas
1987,
70).
Nes abilus
i
me a o i3kas
,,d ikalbys és“
sa okos
a ojimas
a ybinéje
socio-
ling is inéje
li e a i oje
(Manns
1985,
31)
e éia
k i iSkiau
Z elg i
i
j
esamus
s a is-
ikos
duomenis.
1970
i
1979
m.
TSRS
gy en ojy
su asymo
duomenimis
Es ijos
TSR
es y,
mokanéiy
usy
kalba,
skai¢ius
pe
10
me y
sumaZéjo
4,5
%
(1970
m.
27
%
espublikoje
gy enanéiy
es y
mokéjo
usy
kalba,
o
1979
m.
jie
suda é
23,3
%)
no s
es y
kalba
laikandiy
gim aja
gy en ojy
pe
a
laika
ik
neZymiai
padidéjo,
(Z .
Tlanae
1985,
14—16).
Sie
s a is iniai
duomenys
is
dél o
nea spindi
ealaus
es-
y— usy
d ikalbys és
lygio®,
nes
,,pa i
lais o
kokios
no s
kalbos,
ypaé
an o-
sios,
mokéjimo
p oblema
nieku
im ai
nenag inéjama
“(IIamnp
1985,
31;
i8 e-
in a
mano
—
D.
B.).
Su a’ymo
ezul a ai
i§
esmés
p iklauso
nuo
apklausiamojo
Zmogaus
subjek y ios
nuomonés
apie
sa o
kalbinius
sugebéjimus.
Dél
o
,,pasi ai-
ko
daugybé
ku ioziSky
a ejy,
kai
Zmonés,
ypaé
bend ojo
la inimo
mokykly
y-
esniyju
klasiy
mokiniai,
neblogai
mokan ys
usy
kalba,
laiko
sa e
a
kalba
lais ai
nekalbanGiais.
Fo maliai
jie,
ko
ge a,
eisiis,
nes
obulai
usy
kalbos
nemoka.
IS
ik yju
jie
mano
ne eisingai,
nes
jy
usy
kalba
iS
esmés
a lieka
s a biausiq
unkcija
—
bi i
au y
bend a imo
p iemone“
(Ilan
1985,
32).
Sup an ama
i
nedisku-
uojama
y a
ai,
kad
Siuolaikiniame
pasaulyje
moké i
an a
( ecia,
ke i a
i
.
.)
kalba
y a
bi ina
i
ypa¢
ak ualu
mazy
au y
a s o ams
(Ruu soo
1987,
724).
Vis
dél o,
mokan is
be
ku ios an os
kalbos,
nepakanka
ien
p ak iniy
mo y y
(bui-
is,
da bo
salygos,
aiku
da Zeliai
i
bend ojo
la inimo
sis ema,
in o macijos
Sal i-
niai
i
k .).
Ne
maZiau
s a bi
y a
i
kul i iné
mo y acija,
ku i
,.kalbos
mokymuisi
duoda
i¥
ik yjy
sa ano iska
s imula“
(Hin
1987,,
51).
Sio
ak o iaus
igno a imas
i
adminis aciniy
p iemoniy
pe e inimas
kelia
ne ima,
nes
,,adminis acinémis
p iemonémis
pe sama
d ikalbys é
y a
ekspe imen a imas
su
i8 isomis
au omis,
jis
gali
u é i
nenuma y y
pada iniy.
Ne
i
nedidelés
klaidos
Siuo
a eju
gali
i s i
agedija,
ku i
palies y
ne
kelias
ka as“
(Hin
1987,,
51).
Paskelbus
eze
dél
masi8kos
i
bi inos
sajunginiy
espubliky
gy en ojy
d ikal-
bys és,
susi ipinima
émé
kel i
d ikalbys és
ienpusiskumas
Es ijos
TSR
(Vahe-
*
Kaip
sociologijos
e mina
ji
gina
N.
Ka o om
(1987).
5
1965
i
1973
m.
Es ijos
TSR
MA
Is o ijos
ins i u o
sociologai
y é
Es ijos
TSR
gy en ojy
es y— usy
i
usy—es y
d ikalbys e,
di e encija e
is
an osios
kalbos
mokéjimo
laipsnius,
odél
jie
ga o
ki okiy
ezul a y
(aap
1985,
33).
14*
203
me sa
1987,
47).
Pe
pas a ajj
deSim me j
espublikoje
igy endin a
daug
es y— usy
d ikalbys és
p ak iniy
p iemoniy:
obulinamas
usy
kalbos
mokymas
mokyklo-
je,
usy
kalbos
mokymui
jp adé as
{leis i
Zu nalas
,,Pycckuii
a3bIK
B
9cTOHCKOIi
mxkoue“.
Padidéjo
ne
leidiniy
usy
kalba
san ykinis
s o is,
usy
ope os
s a omos
ien
usy
kalba.
Es y— usy
d ikalbys ei
plé o i
1977
m.
p ie
Mokslu
Akademijos
is eig a
Rusy
kalbos
Es ijos
TSR
p oblemy
mokslinio
da bo
koo dina imo
a yba.
D auge
Es ijos
TSR
pas ebimas
es y
kalbos
unkcijy
siau éjimas
(Kallas
1987,
Ruu soo
1987,
718).
Kai
ku iose
mokymo
js aigose,
pyz.,
Na os,
Silamejés,
Koh -
la-Ja és
isose
specialiosiose
idu inése
mokyklose,
Talino
milicijos
mokykloje,
GeleZinkelio
anspo o
echnikume,
dés oma
ien
usikai;
s eigiami
miS is
aiky
da Zeliai;
mazéja
spaudos
gim aja
kalba,
ypa
e s inés
uzsienio
au o iy,
mokslo
populia inamosios
li e a ii os,
leidiniy
au os
is o ijos,
kul i os
klausimais;
siau-
inama
ele izijos
laidy
gim aja
kalba
apim is
(Ruu soo
1987,
720—721).
Es y
kalba
iSs umiama
i i$
mokslo,
odél
abejojama,
a
ikslinga
humani a iniy
moksly
dise acijas
asy i
ien
usy
kalba
(Ruu soo
1987,
719—720).
Visuomeni-
nése
js aigose,
da bo
kolek y uose,
ypaé
mies y,
es y
kalba
pamazu
iSs umia
usy
kalba
(Ruu soo
1987,
718).
Kons a uojamas
i
nezymus
gim osios
kalbos
p es iZo
smukimas
Es ijos
TSR
(Sa isaa
1987,
54,
Ruu soo
1987,
717).
Silpnai
es u
kalba
moka
ie iniai
ne
es y
au ybés
gy en ojai
(Vilo
1987):
o i-
cialiosios
s a is ikos
duomenimis,
ie iniy
usy,
mokanéiy
es y
kalba,
p ocen as
pe
10
me y
sumazéjo
nuo
12,8
%
1970
m.
iki
11,5
%
1979
m.,
usy
au ybés
gy-
en ojy
skai¢ius
pe
a
laika
padidéjo.
Nyks a
i
uk ainie iy—es u
bei
la iy—es y
d ikalbys é
(IIammb
1985,
15).
Tokia
padé is
susida é
dél
ne im o
podiii io
j
es y
kaip
s a biausia
espublikoje
bend a imo
kalba.
,,Daugelyje
usy
mokykly
es y
kalbos
pamokos
pasida é
o ma-
lus
dalykas,
nebi ina
p iim i
ne
pedagogo
su
specialiu
iSsila inimu*
(Vaheme sa
1987,
48).
Nepakankama
usy—es y
d ikalbys és
lygi
salygoja
i
Zema
mig an y
kul i iné
o ien acija,
nebu imas
kul i inés
mo y acijos,
ku i
ska in y
moky is
ie iniy
gy en ojy
kalbos,
domé is
espublikos
kul i a
(Hin
1987,,
49).
Dideliy
abejoniy
ling is ams,
psichologams,
pedagogams
kelia
anks y a
an-
osios
kalbos
mokymo
p adzia—ikimokykliniame
amiiuje,
pi moje
klaséje
(Hin
1987,,
68—69)®.
Kaip
odo
aiky
kalbos
ys ymosi
y imai,
gim osios
kalbos
g a-
ma ikos
pag indy
aikas
iSmoks a
penk aisiais—SeS aisiais
gy enimo
me ais.
Kal-
bos
s ilis iniy
p iemoniy
p adedama
moky is
ik
desim aisiais
me ais.
Kalbos
s i-
liaus
i
kalbos
e ike o
jg idziy
pasiekiama
sunkiausiai
(Ku esoo,
1984).
,,.Kai
ben-
d au i
ki a
kalba
p adedama
da
p ieS
su okian
gim osios
kalbos
s iliaus
niuansus,
gim oji
kalba
gali
lik i
s ilis iskai
neiSla éjusi.
Tokiu
a eju,
kalban
d iem
kalbom,
ni eliuojamos
s iliaus
ypa ybés
i
kalbos
niuansai.
Daugelis
d ikalbiy
an osios
®
Apie
ai
da
1938
m.
y a
aSes
Ta u
uni e si e o
ek o ius
p o eso ius
A.
Ko as:
,,Nuomo-
né,
kad
anks y a
d ikalbys é
ska ina
aiko
in elek inj
i
d asinj
ys ymasi,
y a
nepag is a.
Anks-
y a
d ikalbys é
neda o
aiko
in elek inio
i
d asinio
iSsi ys ymo
duka
didesnio,
be
a i k3éiai,
—
pe pus
jj
sumazina‘‘
(Koo
A.
Kakskeelsus
ja
aikelaps.
P.
36
//
Akadeemia.
1938.
N .
1
P.
33-43).
Da
plg.
Jacike i ius
A.
Daugiakalbys és
psichologija.
V.,
1970.
204
kalbos
(blogesniu
a eju
—
i
gim osios)
kul i os
aukS iausio
lygmens
aip
i
nepasiekia“
(Hin
1987,,
53).
Mokslininkai
a k eipia
démesj
i
j
ai,
kad
pe
anks i
p adedan
eik i
d iem
kal-
boms,
su inka
kalbos
pada gy
koo dinacijos
ys ymasis,
gali
a si as i
mik¢ioji-
mas,
eikS is
disg a ija. Be
o,
nu odoma,
jog
d iejy
kalby
eikiamas
aikas,
ne u-
in is
i y
gim osios
kalbos
g ama ikos
pag indy,
ienos
kalbos
g ama inj
mode-
]j
aiko
ki ai
kalbai
(Ku esoo
1984;
Hin
1987,,
53).
Kaip
pa ojingiausig
i§
galimy
aiko
kalbos
ugdymo
su ikimy
psicholing is ai
nu odo
nepakankama
sa oky o ma imasi,
abs akéiyjy
sa oky
neapib éZ uma
i
ope a imo
jomis
ne i umg.
Mokslininkai
neneigia,
kad
d ikalbio
aiko
Zodyno
a sa gos
y a
ku
kas
didesnés
negu
bend aamZio,
augusio
ienkalbéje
aplinkoje,
ik
iki
galo
susi o ma usiy
sa oky
d ikalbis
aikas
u i
maZiau
i
jomis
ope uoja
ne i ai.
Bend as
psicholing is inis
d ikalbio
aiko
iSp usimas
y a
ku
kas
Zemes-
nis
negu
ienkalbio
(Hin
1987,,
54).
Neneigian
pozi y iujy
d ikalbys és
aspek y
i
ak y,
kad
am
ik ais
a ejais
aikai
gali
lais ai
i
obulai
kalbé i
keliomis
kalbomis
(Hin
1987,,
49),
nu odoma,
jog
,,nega y is
d ikalbys és
eiSkiniai
y a
daug
pa ojingesni
mazZy
bei
idu iniy
ga-
bumy
i
silpnos
psichinés
kons i ucijos
aikams.
K eipian
akis
j
okius
aikus,
isai
pag is as
kai
ku iy
mokslininky
e o inis
Klausimas:
d ikalbys é
a
pusiau-
kalbys é?“
(Hin
1987,,
54).
:
Pusiaukalbys és,
a ba
aiko
(i
suaugusio
Zmogaus),
eikiamo
d iejy
kalbu,
nesugebéjimo
aiskiai
eikS i
min is
né
iena
kalba,
poZymiai
i
y a
1)
nepakankamai
susi o ma usios
sa okos,
Zemas
abs ak aus
mas ymo
lygis,
2)
g ama iniy
ySiy
nesu okimas
i
nesugebéjimas
suda y i
aisyklingy
sakiniy,
3)
nepakankama
kalbos
pada gy
koo dinacija
(Hin
1987,,
53).
Si
eiSkinj
sukelia
pe
anks y as
i
p ie a -
inis
an osios
kalbos
mokymas,
nea siZ elgian
j
aiko
sub endimo
lygj
i
gabumus
(Ruu soo
1987,
650).
Uzsienio
pa i is,
s eigian
miS ius
aiky
da Zelius,
ypa¢
pe spéja.
Vaiky
da zZe-
lyje,
ku iame
kalbama
ne
gim aja
kalba,
j
ikimokyklinio
amZiaus
pabaiga
aikas
gali
psicholing is iskai
a silik i ne
1—2
me us.
Ne
gim aja
kalba
dés omoje
mo-
kykloje
a silikimas
spa éja
( y imy
duomenimis,
okiomis
salygomis
auges
12
me-
y
aikas
pagal
kalbos
mokéjima
gali
lik i
8—9
me y
aiko
lygio)
(Z .
Hin
1987,,
49).
Todél
Salyse,
ku iose
kalbama
keliomis
kalbomis
(S edijoje,
Suomijoje,
Kana-
doje),
an osios
kalbos
p adedama
moky i
ik
2—3
klaséje.
Ling is ai,
i ian ys
kalby
kon ak us,
nu odo
galima
gim osios
kalbos, ku ia
eikia
ki a,
didesnés
au os,
kalba,
des abilizacija.
,,.Kai
kul i os
ski iasi
a ba
y a
lygia e és,
g ei os
asimiliacijos
bijo i
né a
pag indo.
Ta iau
kalbos
s uk ii os
des abilizacijos
bijo i
y a
dél
ko.
Pi miausia
da osi
neapib éz i
pa ys
aukS iausi
kalbos
a osenos
lygmenys
—
s iliaus
ypa umai,
nuojau a
dél
kalbos
ikimo
ienai
a
ki ai
si uacijai,
kalbos
e ike as.
Pamazu
imamos
painio i
ZodZiy
eikSmés
i
Zo-
dziy
a pusa io
ySiai.
Po
o,
ki os
kalbos
eikiami,
kin a
sakiniy
modeliai
i
g a-
ma iniy
o my
a ojimo
daZnumas,
da osi
ne ikslus
ZodZiy
aldymas,
b aunasi
ki os
kalbos
pa azi iniai
Zodziai
i
e s iniai
azeologizmai,
i
pagaliau
gali
pakis i
ne
a imas*
(Hin
1987,,
55).
205
Sios
umpai
nuS ies os
p oblemos
y a
daugelio
Es ijos
TSR
ling is y,
psicholo-
gu,
sociologu,
iloso y,
a’y ojy
min ies
aisius.
Pi ma
iSkel os
daugiausia
publi-
cis ine
o ma,
jos
u é y
susilauk i
j ai iy
s i iy
mokslininky
y inéjimo
(Hin
1987,,
69).
Moksliniai
d ikalbys és
pag indai
i
i8 ikimybé
iesai
padé y
iS eng i
daugelio
skubo y,
ge ai
neapgal o y
Zingsniy.
LITERATORA
Hin
M.
Demok aa ia
ja
keel
//
Edasi,
29.
mai,
1987,.
Hin
M.
Vaa eid
kakskeelsusele
oosade
p illide a
//
Vike kaa .
1987p.
N .
6.
P.
51-56;
N .
7.
P.
46—50.
Hin
M.
Kakskeelsus
ja
kaksmeelsus
//
Vike kaa .
1987,.
N .
9.
P.
67—70.
Kallas
T.
Need
kee ulised
keele aheko ad
//Si p
ja
asa ,
6.
mi si,
1987;
13.
mia si,
1987.
Ka o om
N.
Keeles ,
kakskeelsuses
ja
ah ussuhe es
//
Oh uleh ,
12.
no emb i,
1987.
Ku esoo
U.
Emakeeledpe use
mu ep obleemid
ja
keeleko aldus
//
Keel
ja
ki jandus.
1984.
N .
12.
P.
713-725.
Laas
A.
Veel
kakskeelsuses
//
Vike kaa .
1987, N .
9.
P.
70—71.
Ruu soo
R.
Keeles ,
kul uu is
ja
keeleékoloogias
//
Keel
ja
ki jandus.
1987.
N .
10.
P.
587—
598;
N .
11.
P.
646—654;
N .
12.
P.
716—724.
Sa isaa
E.
Rah ussuhe es
Ees is:
1970.—1980.
aas ad.
I.
//
Vike kaa .
1987.
N .
9.
P.
50—
56.
Vaheme sa
A.
Kakskeelsuses
nii,
nagu
see
eaalsel
ihiskonnas
cksis ee ib
//
Vike kaa .
1987.
N .
8.
P.
47—49.
Vilo
A.
Kas
me
ikka
oleme
ais aa uslikud
//
Edasi,
13.
ok oob i,
1987.
Muxaapyenxo
B.
10.,
Wlaxaaposuy
A.
M. He
cnenye
apamaTa3mposa s
//
Pamy a.
1987.
Ne
11.
Tiaam
9.
H.
Paspu ue
nauHoHanbHEIx
a3b1KOB
B
CCCP
m
cospemennpie
npoG emn
spy-
s3p ima
//TpoOnems
acToHcKo-pyccko o
H
pyccKO-39cTOHCKO O
asys3biua
(Ha
ma epnane
Sc oucxoi
CCP).
Tannun,
1985.
C.
5—39.
