Dvikalbystės problemų tyrimas Estijos TSR

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBU RYSIAI IR SAVEIKOS APZVALGOS, RECENZIJOS, RODYKLE DALIA BARAUSKAITE DVIKALBYSTES PROBLEMU TYRIMAS ESTIJOS TSR Siuo me u d ikalbys és p oblemos in ensy iai i iamos i s a s omos Ta yby Es ijoje. Diskusijy a ga siai pasieké i sajungine spauda (plg. [Ipasaa 04.01.1988, 09.02.1988 i k .). P oblemas sub andino p ieS a a imai ekonomikoje i socialinése s e ose, speci inés Es ijos TSR is o inés, kul i inés (Sa isaa 1987, 50, 54) i de- mog a inés aplinkybés (Vaheme sa 1987, 47). Es ijos TSR, be ienpusés d ikalbys és o my, ku ios ep ezen uoja Es ijos TSR nacionalines maZumas (uk ainie ius, suomius, bal a usius, la ius, okie ius i k .), ski iamos Sios s a biausios abipusés d ikalbys és o mos — es y— usy i usy—es u (Z . Tans 1985, 13). Jau daug me y es u— usy i — kiek kukliau — usy—es y d ikalbys és plé ojimas bei p ak inés p iemonés y a ypa s a bis nacio- naliniy san ykiy klausimai. Daba im a jgy endin i am ik y p iemoniy i usu—es u d ikalbys ei ugdy i: Talino pedagoginiame ins i u e jku a es y kalbos i li e a ii os moky ojy usy mokykloms specialybé, didZiuosiuose mies uose o ganizuojami es y kalbos kau sai; 1980—1987 m. laiko a piu pasi odé ne du es y kalbos ado éliai (Bamme A., Vycnsiig 9., Typy 9. Yae6uux ocToucko o s3bIka. TasiMH: Ban yc, 1981; Le- be ech H. Raagime ees i keel ||Mp oBopHM 10-3CTOHCKH. Tallinn :Valgus, 1983), usy—es y pasikalbéjimy Zodynélis (Pe max A. K. Pyccko-scToHcKni pa3 oBopHHK. 6-oe ucop. a3. Tanuuu: Ban yc, 1985). Ope a y iai leidziami i es u— usu bei usy—es y kalby Zodynai: 1986 m. iSéjo 6-asis J. Tamo es y— usy kalby Zodyno leidimas (Tamm J. Ees i— ene s6na aama . Tallinn: Valgus, 1986) i 4-asis V. Muhelio usy—es y kalby Zodyno leidimas (Muhel V. Vene—ees i sd- na aama . Tallinn: Valgus, 1982). Es y i ki y espublikos gy en ojy kalby kon ak ams i i Es ijos TSR MA Kalbos i li e a ii os ins i u e jku as kalby kon ak y sek o ius, leidZian is Zody- nus i s aipsniy inkinius'. Siuo me u sek o iaus da buo ojai baigia eng i didelés apim ies (pe 80000 ZodZiy) usy—es y kalby Zodyna, o iki 1990 m. numa omas pa eng i i i omis es y— usy kalby Zodynas. Es y— usy i usy—es y d ikalbys e plé oja i e minologai, ku ie gausiai lei- diia d ikalbius i keliakalbius j ai iy moksly e miny Zodynus. Vien 1980 — 1987 m. pasi odé dyi omis lo yny—es y— usy medicinos e miny Zodynas (Valdes A., 1 Bompocs comocTaBuTeMbHOTO H3YICHHA JeKCHKA H TpaMMATHKH Ha MATepHasIe ICTOHCKOTO H pyccKo o s3bIKoB. TammmH, 1982; [Ipo6mems scToHCKO-pyccko o pyccKo-scTOHCKO O ABy- sagp uua (Ha ma epuane Sc ouckoi CCP). Tanmmx, 1985, i k . U4. 678 201 Veski J. V. Ladina—ees i— ene medi siinisona aama . Tallinn, 1982—1983 T. 1—2.), chemijos e miny Zodynas usy i es y kalbomis (Vene—ees i keemiasOna- aama | Koos . J. Hiisse, H. Ka ik. Tallinn, 1982), jii ei ys és Zodynas angluy, es y i usy kalbomis (Ole K. Inglise—ees i— ene me esdnas ik. Tallinn, 1981), d i- omis daugiakalbis gy ulininkys és Zodynas (Loomakas a us e minid ees i, saksa, inglise ja ene keeles. T. 1: Seakas a us, T. 2: Péllumajandusloomade iisioloogia. Tallinn, 1983—1984). Pa eng as i usy—es u ka inis Zodynas (Veskimigi E., E - ni s H. Vene—ees i sdjanduse sOna aama . Tallinn: Valgus, 1986), his ologijos (His oloogia ees i-, ene- ja ingliskeelne sele a e minoloogia | Koos . J. Teh e . Tallinn, 1985) i ySiy e miny aiskinamosios p iemonés (Vene—ees i sides6na a- a | Koos . E. Va e . Tallinn, 1984). Vis dél o Sios p iemonés, kaip pazymi mokslininkai, sa aime nega an uoja pa- kankamo usy—es y dyikalbys és lygio i s a biausia — es y kalbos eisiy espub- likoje. Su dideliu susi ipinimu kalbama apie ai, kad Es ijos TSR i8 ik yju né a p iim a js a ymo, ku iame bi y aiskiai su o muluo as es y kalbos aidmuo espub- likos isuomeniniame gy enime (Hin 1987,, 49; Ruu soo 1987, 722), ku is gin y es y kalba kaip ,,na i alig i negin¢ijama es y au os eise“ (Hin 1987,)*. Pas a ai- siais me ais, ku ie Zymi ne ik adikaliy ekonomikos, socialiniy s e y pe a kymo, be i kokybi8kai naujo isuomenés bi ies apmas ymo p adjia, giliau paz elg a i i d ikalbys e, iskel a okiy p oblemuy, ku ios ilga laika dél konjunk i os bu o S el- ninamos a ba i isai igno uojamos. Tolesnj impulsa diskusijoms Es ijos TSR spaudoje i ieSuose pokalbiuose, ku iuos engia laik a8¢iy i Zu naly edakcijos, i ai ios kul i os o ganizacijos, da é M. Hin o s aipsnis ,,Z elgian j d ikalbys e be oziniy akiniy“, paskelb as Zu nalo ,,Vike kaa “ (,,Vai o yks é“) 1987 m. 6—7 nume iuose (Z . Hin 1987,, kiek pa umpin as i ,pako eguo as“ s aipsnis pasi- odé i usiSkame o pa ies Zu nalo a ian e ,,Pagy a“)*. No s ienas ki as au o- iaus oponen as i nesup a o s aipsnyje keliamy s a biausiy minéiy esmés a ba sa aip jas in e p e a o {(Z . Ka o om 1987; Muxanbyexko, [laxnaposny 1987) dauguma diskusijoje daly a usiy kalbininky, iloso y, sociology, psichology i ki y s i iy mokslininky pa émé au o iaus pozicija sa o y inéjimy i s ebéjimy duomeni- mis, iSkélé naujy d ikalbys és aspek y. Siuo me u kons a uojama, kad d ikalbys é iek Es ijos TSR, iek i ki ose sq- junginése espublikose né a pakankamai moksli’kai y iné a (Hin 1987,, 68; Laas 1987, 70). ,,.Labai daug a ybiniy socioling is y, ano R. Ri so, da ydami iS adas, emiasi ne ealiais y inéjimais, be spekuliuoja abs ak iomis schemomis, ku iy pag indas — s agnacijos pe iodui bidinga ,, ieningumo i ienodumo* koncepcija. Todél nepakankamai nuS ie iami klausimai dél galimy neigiamy d ikalbys és pa- da iniy indi idui, dél gim osios kalbos des abilizacijos, eikian an ajai kalbai, dél o, kaip i kokia i8 ik yjy unkcionuoja an oji, . y. usy, kalba d ikalbéje aplinkoje (Hin 1987,, 52; 1987,, 68, 70). ® Po ilgo da bo i s a s ymy Es ijos TSR Kalbos js a ymas bu o p iim as 1989 m. sausio 20 d, (a.: Tiesa. 1989. Sausio 24). * S aipsnis lie u iy kalba paskelb as inkinyje ,,Min ys apie gim aja kalba“ (V., 1989). 202 Kaip ypaé pa ojinga akcija mokslininkai nu odo me a o iska s a biausiy socio- ling is ikos sa oky i e miny a ojima (Ruu soo 1987, 723), duodan j pag inda nepag js iems eiginiams i is’ adoms (pla iau apie ai Z . Tannb 1985, 10—11) i neapgal o oms p ak inéms p iemonéms. Absu disku laikomas e minas ,,an oji gim oji kalba“ (Vaheme sa 1987, 49; Laas 1987, 70)*. Abejojama, kiek ling is i8- kai y a pag is as kalby ski s ymas j gim aja, usu, TSRS au y i uZsienio, nes lin- g is iniu poZi i iu ,uzsienio“ (es. dd keel ,,s e ima kalba“) y a be ku i negim oji kalba (Hin 1987,, 51; 1987,, 69). Kai sa okos ,,pe a komos“, di b inai a ski ia- mos usy i ki y, adinamyjy uZsienio, kalby mokymo me odikos. Vis dél o ai, »kad a p TSRS au y né a poli iniy sieny, neleng ina y au y kalby mokymosi, odél i usy kalba be eik Sim ui milijony a ybiniy Zmoniu i§ esmés y a uzZsienio kalba“ (Hin 1987,, 51; da plg. Laas 1987, 70). Nes abilus i me a o i3kas ,,d ikalbys és“ sa okos a ojimas a ybinéje socio- ling is inéje li e a i oje (Manns 1985, 31) e éia k i iSkiau Z elg i i j esamus s a is- ikos duomenis. 1970 i 1979 m. TSRS gy en ojy su asymo duomenimis Es ijos TSR es y, mokanéiy usy kalba, skai¢ius pe 10 me y sumaZéjo 4,5 % (1970 m. 27 % espublikoje gy enanéiy es y mokéjo usy kalba, o 1979 m. jie suda é 23,3 %) no s es y kalba laikandiy gim aja gy en ojy pe a laika ik neZymiai padidéjo, (Z . Tlanae 1985, 14—16). Sie s a is iniai duomenys is dél o nea spindi ealaus es- y— usy d ikalbys és lygio®, nes ,,pa i lais o kokios no s kalbos, ypaé an o- sios, mokéjimo p oblema nieku im ai nenag inéjama “(IIamnp 1985, 31; i8 e- in a mano — D. B.). Su a’ymo ezul a ai i§ esmés p iklauso nuo apklausiamojo Zmogaus subjek y ios nuomonés apie sa o kalbinius sugebéjimus. Dél o ,,pasi ai- ko daugybé ku ioziSky a ejy, kai Zmonés, ypaé bend ojo la inimo mokykly y- esniyju klasiy mokiniai, neblogai mokan ys usy kalba, laiko sa e a kalba lais ai nekalbanGiais. Fo maliai jie, ko ge a, eisiis, nes obulai usy kalbos nemoka. IS ik yju jie mano ne eisingai, nes jy usy kalba iS esmés a lieka s a biausiq unkcija — bi i au y bend a imo p iemone“ (Ilan 1985, 32). Sup an ama i nedisku- uojama y a ai, kad Siuolaikiniame pasaulyje moké i an a ( ecia, ke i a i . .) kalba y a bi ina i ypa¢ ak ualu mazy au y a s o ams (Ruu soo 1987, 724). Vis dél o, mokan is be ku ios an os kalbos, nepakanka ien p ak iniy mo y y (bui- is, da bo salygos, aiku da Zeliai i bend ojo la inimo sis ema, in o macijos Sal i- niai i k .). Ne maZiau s a bi y a i kul i iné mo y acija, ku i ,.kalbos mokymuisi duoda i¥ ik yjy sa ano iska s imula“ (Hin 1987,, 51). Sio ak o iaus igno a imas i adminis aciniy p iemoniy pe e inimas kelia ne ima, nes ,,adminis acinémis p iemonémis pe sama d ikalbys é y a ekspe imen a imas su i8 isomis au omis, jis gali u é i nenuma y y pada iniy. Ne i nedidelés klaidos Siuo a eju gali i s i agedija, ku i palies y ne kelias ka as“ (Hin 1987,, 51). Paskelbus eze dél masi8kos i bi inos sajunginiy espubliky gy en ojy d ikal- bys és, susi ipinima émé kel i d ikalbys és ienpusiskumas Es ijos TSR (Vahe- * Kaip sociologijos e mina ji gina N. Ka o om (1987). 5 1965 i 1973 m. Es ijos TSR MA Is o ijos ins i u o sociologai y é Es ijos TSR gy en ojy es y— usy i usy—es y d ikalbys e, di e encija e is an osios kalbos mokéjimo laipsnius, odél jie ga o ki okiy ezul a y (aap 1985, 33). 14* 203 me sa 1987, 47). Pe pas a ajj deSim me j espublikoje igy endin a daug es y— usy d ikalbys és p ak iniy p iemoniy: obulinamas usy kalbos mokymas mokyklo- je, usy kalbos mokymui jp adé as {leis i Zu nalas ,,Pycckuii a3bIK B 9cTOHCKOIi mxkoue“. Padidéjo ne leidiniy usy kalba san ykinis s o is, usy ope os s a omos ien usy kalba. Es y— usy d ikalbys ei plé o i 1977 m. p ie Mokslu Akademijos is eig a Rusy kalbos Es ijos TSR p oblemy mokslinio da bo koo dina imo a yba. D auge Es ijos TSR pas ebimas es y kalbos unkcijy siau éjimas (Kallas 1987, Ruu soo 1987, 718). Kai ku iose mokymo js aigose, pyz., Na os, Silamejés, Koh - la-Ja és isose specialiosiose idu inése mokyklose, Talino milicijos mokykloje, GeleZinkelio anspo o echnikume, dés oma ien usikai; s eigiami miS is aiky da Zeliai; mazéja spaudos gim aja kalba, ypa e s inés uzsienio au o iy, mokslo populia inamosios li e a ii os, leidiniy au os is o ijos, kul i os klausimais; siau- inama ele izijos laidy gim aja kalba apim is (Ruu soo 1987, 720—721). Es y kalba iSs umiama i i$ mokslo, odél abejojama, a ikslinga humani a iniy moksly dise acijas asy i ien usy kalba (Ruu soo 1987, 719—720). Visuomeni- nése js aigose, da bo kolek y uose, ypaé mies y, es y kalba pamazu iSs umia usy kalba (Ruu soo 1987, 718). Kons a uojamas i nezymus gim osios kalbos p es iZo smukimas Es ijos TSR (Sa isaa 1987, 54, Ruu soo 1987, 717). Silpnai es u kalba moka ie iniai ne es y au ybés gy en ojai (Vilo 1987): o i- cialiosios s a is ikos duomenimis, ie iniy usy, mokanéiy es y kalba, p ocen as pe 10 me y sumazéjo nuo 12,8 % 1970 m. iki 11,5 % 1979 m., usy au ybés gy- en ojy skai¢ius pe a laika padidéjo. Nyks a i uk ainie iy—es u bei la iy—es y d ikalbys é (IIammb 1985, 15). Tokia padé is susida é dél ne im o podiii io j es y kaip s a biausia espublikoje bend a imo kalba. ,,Daugelyje usy mokykly es y kalbos pamokos pasida é o ma- lus dalykas, nebi ina p iim i ne pedagogo su specialiu iSsila inimu* (Vaheme sa 1987, 48). Nepakankama usy—es y d ikalbys és lygi salygoja i Zema mig an y kul i iné o ien acija, nebu imas kul i inés mo y acijos, ku i ska in y moky is ie iniy gy en ojy kalbos, domé is espublikos kul i a (Hin 1987,, 49). Dideliy abejoniy ling is ams, psichologams, pedagogams kelia anks y a an- osios kalbos mokymo p adzia—ikimokykliniame amiiuje, pi moje klaséje (Hin 1987,, 68—69)®. Kaip odo aiky kalbos ys ymosi y imai, gim osios kalbos g a- ma ikos pag indy aikas iSmoks a penk aisiais—SeS aisiais gy enimo me ais. Kal- bos s ilis iniy p iemoniy p adedama moky is ik desim aisiais me ais. Kalbos s i- liaus i kalbos e ike o jg idziy pasiekiama sunkiausiai (Ku esoo, 1984). ,,.Kai ben- d au i ki a kalba p adedama da p ieS su okian gim osios kalbos s iliaus niuansus, gim oji kalba gali lik i s ilis iskai neiSla éjusi. Tokiu a eju, kalban d iem kalbom, ni eliuojamos s iliaus ypa ybés i kalbos niuansai. Daugelis d ikalbiy an osios ® Apie ai da 1938 m. y a aSes Ta u uni e si e o ek o ius p o eso ius A. Ko as: ,,Nuomo- né, kad anks y a d ikalbys é ska ina aiko in elek inj i d asinj ys ymasi, y a nepag is a. Anks- y a d ikalbys é neda o aiko in elek inio i d asinio iSsi ys ymo duka didesnio, be a i k3éiai, — pe pus jj sumazina‘‘ (Koo A. Kakskeelsus ja aikelaps. P. 36 // Akadeemia. 1938. N . 1 P. 33-43). Da plg. Jacike i ius A. Daugiakalbys és psichologija. V., 1970. 204 kalbos (blogesniu a eju — i gim osios) kul i os aukS iausio lygmens aip i nepasiekia“ (Hin 1987,, 53). Mokslininkai a k eipia démesj i j ai, kad pe anks i p adedan eik i d iem kal- boms, su inka kalbos pada gy koo dinacijos ys ymasis, gali a si as i mik¢ioji- mas, eikS is disg a ija. Be o, nu odoma, jog d iejy kalby eikiamas aikas, ne u- in is i y gim osios kalbos g ama ikos pag indy, ienos kalbos g ama inj mode- ]j aiko ki ai kalbai (Ku esoo 1984; Hin 1987,, 53). Kaip pa ojingiausig i§ galimy aiko kalbos ugdymo su ikimy psicholing is ai nu odo nepakankama sa oky o ma imasi, abs akéiyjy sa oky neapib éZ uma i ope a imo jomis ne i umg. Mokslininkai neneigia, kad d ikalbio aiko Zodyno a sa gos y a ku kas didesnés negu bend aamZio, augusio ienkalbéje aplinkoje, ik iki galo susi o ma usiy sa oky d ikalbis aikas u i maZiau i jomis ope uoja ne i ai. Bend as psicholing is inis d ikalbio aiko iSp usimas y a ku kas Zemes- nis negu ienkalbio (Hin 1987,, 54). Neneigian pozi y iujy d ikalbys és aspek y i ak y, kad am ik ais a ejais aikai gali lais ai i obulai kalbé i keliomis kalbomis (Hin 1987,, 49), nu odoma, jog ,,nega y is d ikalbys és eiSkiniai y a daug pa ojingesni mazZy bei idu iniy ga- bumy i silpnos psichinés kons i ucijos aikams. K eipian akis j okius aikus, isai pag is as kai ku iy mokslininky e o inis Klausimas: d ikalbys é a pusiau- kalbys é?“ (Hin 1987,, 54). : Pusiaukalbys és, a ba aiko (i suaugusio Zmogaus), eikiamo d iejy kalbu, nesugebéjimo aiskiai eikS i min is né iena kalba, poZymiai i y a 1) nepakankamai susi o ma usios sa okos, Zemas abs ak aus mas ymo lygis, 2) g ama iniy ySiy nesu okimas i nesugebéjimas suda y i aisyklingy sakiniy, 3) nepakankama kalbos pada gy koo dinacija (Hin 1987,, 53). Si eiSkinj sukelia pe anks y as i p ie a - inis an osios kalbos mokymas, nea siZ elgian j aiko sub endimo lygj i gabumus (Ruu soo 1987, 650). Uzsienio pa i is, s eigian miS ius aiky da Zelius, ypa¢ pe spéja. Vaiky da zZe- lyje, ku iame kalbama ne gim aja kalba, j ikimokyklinio amZiaus pabaiga aikas gali psicholing is iskai a silik i ne 1—2 me us. Ne gim aja kalba dés omoje mo- kykloje a silikimas spa éja ( y imy duomenimis, okiomis salygomis auges 12 me- y aikas pagal kalbos mokéjima gali lik i 8—9 me y aiko lygio) (Z . Hin 1987,, 49). Todél Salyse, ku iose kalbama keliomis kalbomis (S edijoje, Suomijoje, Kana- doje), an osios kalbos p adedama moky i ik 2—3 klaséje. Ling is ai, i ian ys kalby kon ak us, nu odo galima gim osios kalbos, ku ia eikia ki a, didesnés au os, kalba, des abilizacija. ,,.Kai kul i os ski iasi a ba y a lygia e és, g ei os asimiliacijos bijo i né a pag indo. Ta iau kalbos s uk ii os des abilizacijos bijo i y a dél ko. Pi miausia da osi neapib éz i pa ys aukS iausi kalbos a osenos lygmenys — s iliaus ypa umai, nuojau a dél kalbos ikimo ienai a ki ai si uacijai, kalbos e ike as. Pamazu imamos painio i ZodZiy eikSmés i Zo- dziy a pusa io ySiai. Po o, ki os kalbos eikiami, kin a sakiniy modeliai i g a- ma iniy o my a ojimo daZnumas, da osi ne ikslus ZodZiy aldymas, b aunasi ki os kalbos pa azi iniai Zodziai i e s iniai azeologizmai, i pagaliau gali pakis i ne a imas* (Hin 1987,, 55). 205 Sios umpai nuS ies os p oblemos y a daugelio Es ijos TSR ling is y, psicholo- gu, sociologu, iloso y, a’y ojy min ies aisius. Pi ma iSkel os daugiausia publi- cis ine o ma, jos u é y susilauk i j ai iy s i iy mokslininky y inéjimo (Hin 1987,, 69). Moksliniai d ikalbys és pag indai i i8 ikimybé iesai padé y iS eng i daugelio skubo y, ge ai neapgal o y Zingsniy. LITERATORA Hin M. Demok aa ia ja keel // Edasi, 29. mai, 1987,. Hin M. Vaa eid kakskeelsusele oosade p illide a // Vike kaa . 1987p. N . 6. P. 51-56; N . 7. P. 46—50. Hin M. Kakskeelsus ja kaksmeelsus // Vike kaa . 1987,. N . 9. P. 67—70. Kallas T. Need kee ulised keele aheko ad //Si p ja asa , 6. mi si, 1987; 13. mia si, 1987. Ka o om N. Keeles , kakskeelsuses ja ah ussuhe es // Oh uleh , 12. no emb i, 1987. Ku esoo U. Emakeeledpe use mu ep obleemid ja keeleko aldus // Keel ja ki jandus. 1984. N . 12. P. 713-725. Laas A. Veel kakskeelsuses // Vike kaa . 1987, N . 9. P. 70—71. Ruu soo R. Keeles , kul uu is ja keeleékoloogias // Keel ja ki jandus. 1987. N . 10. P. 587— 598; N . 11. P. 646—654; N . 12. P. 716—724. Sa isaa E. Rah ussuhe es Ees is: 1970.—1980. aas ad. I. // Vike kaa . 1987. N . 9. P. 50— 56. Vaheme sa A. Kakskeelsuses nii, nagu see eaalsel ihiskonnas cksis ee ib // Vike kaa . 1987. N . 8. P. 47—49. Vilo A. Kas me ikka oleme ais aa uslikud // Edasi, 13. ok oob i, 1987. Muxaapyenxo B. 10., Wlaxaaposuy A. M. He cnenye apamaTa3mposa s // Pamy a. 1987. Ne 11. Tiaam 9. H. Paspu ue nauHoHanbHEIx a3b1KOB B CCCP m cospemennpie npoG emn spy- s3p ima //TpoOnems acToHcKo-pyccko o H pyccKO-39cTOHCKO O asys3biua (Ha ma epnane Sc oucxoi CCP). Tannun, 1985. C. 5—39.