LIETUVIU
LEXSIKOS E
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMI
LIETUVIU
KALBOT-
YROS
KLAUSIM-
AI, XXIX (1991)
RITA
SEPETYTE
BUDVARDZIU
ABSTRAKTU
SEMANTICA
0.1. De ali
bid a dZiy
abs ak y
seman ica
e
a osenos
analizé
né a Sio
a8inio
scopo, am
eiké y
monog a i-
jas.
Va dazodz-
Ziy e
eiksmazZ-
odZiy
abs ac i
sono
sudé inga
s i is della
seman ica
della lingua,
in cui
susipyne
leksinés,
de i aciné-
s,
sin aksinés
elemen i
seman ica.
Ji ino Siol
maZai
y iné a,
nesopope i-
o issimi
a uali
leksinés
seman ica
di ice ca
me odi
più_p i aik-
y i
conc e e i
della
lexiciko
analisiei
negu,,neap-
ciuopiamos
seman ica
abs ac s.
Sin aksinés
seman ikos
y iné ojai
dazniau
k eipia
démesj i
eiksmaZo-
dziy
abs ak u-
s. Zodziu
da yba
y inéjimu-
ose
bid a dziu
as a i,
come
da iniai,
analizza i o
almeno
discussi,
gene alme-
n e
indicando
che essi
hanno
anspozic-
ing da ybos
eikSme, i.
e. essi
nelabai
idomis
de i a olo-
gijos
poZii iu
(,,Jei Zodzio
da yba
iene
in esa
p incipalm-
en e come
nominacija,
il
nomeamen-
o è
conside a-
o
con e i o a
un ce o
(naujam)
con enu o,
ques o è
ansposiz-
ione del
uolo di
Zodziy da y
bea i degali
Salu iniu,
pe ché ja
esamasis,
già u boje
suo nome,
di e yja
g ama isk-
ai aiska
(U bu is,
1978, 167).
Taéiau
sebbene
abs ac i e
né a,
ispe o
con al e
lexicikos
g upémis,
lygia e éiai
nominacij-
os iene ai,
jy
seman ikos
y inéjim-
as bi inas
già ien dél
lo, che jy
pa eikimas
aiskinamuo-
siuose
Zodynuose
è uno i§
sudé ingia-
usiy
leksikog a-
iniy dalyky.
0.2.
Bid a dZiy
abs ak y
da ybos
ipy
abbondanza
lie u iy
kalboje,
egis,
paneigia
p incipi
della lingua
economia.,,-
Lie u iy
g amma i-
ka o nisce
non meno
dodici, e o,
j ai aus
p odu u-
mo
biid a dziy
abs ak y
da ybos
ipy: su
p eesag
-umi, -ybé,
-ys é,
-enybé,
-uma, -o e,
-ulys, -a é,
-a is, -yba,
-as is,
galinémis
-is, -a, -s
(LKG, 306312,
315-16).Lie -
u iy zodyno
(LKZ)us a-
ciné
medyaga
indica che i$
jyoni sono
linguis i di
lingua
he e och -
omiSki e
he e opiSk-
i, i.e. i.i. i.i.
i.i.i.
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.
,.Daba in-
és lie u iy
kalbos
Zodyne (DZ)
anche
gausu
biid a dziy
abs ak y.
P., aklybé i
aklumas
p esen a -
oama
bid a dzZio
aklas lizde
be
eikSmés
aiskinimoa-
pie ( z
ques o
pa lama
Zodyno,,[ a-
de (p. XII),
akla is già
aiskinama:,,-
1. aklumas,
nema ymas
2. p k.
spi i uale
apacimo,
ende ezz-
a* (senza
ilius azio-
ne);
akys é,,/1.
aklo
Zmogaus
padé is:
DidZiausia
nelaimé a. 2.
p k.
spi i uale
apacimo;
amsybé,
amsumas
bid a dzZio
amsus
lizde, o
amsenybé-
,, amsuma-
s, amsybé,
amsis,, a-
msumas,
amsa
a ski ai e
aiskia non
esiskin ais
ZodZ
(me a onij-
a, biidinga
abs ac
con galiine
-is, non
così già
g ande
a gomen o
iSkel i li
sepa is
Zodyno
lizdais,
juoba che
jy
aiskinimas
i§és è
abs ac y
con
p ecessag-
mi - esmmas
o -ybé.
128
0.3.
L'obie i-
o dello
aginio
bi y è
ale:
p ima,
paanaliz-
za e i più
papli us-
iy
biid a d-
ziy
abs ac-
y
da ybos
ipy (con
p e ixhi
-wmas,
-ybé, con
galiine -is)
di e en-
umus
seman i-
ca (jie
minimi,,Li-
e u iy
kalbos
g ama [-
…] (LKG,
306, 308,
316) e P.
Ska diau-
sZ.,Lie u-
iy kalbos
Ziy
da yboj-
e[…]
(Ska dZi-
us, 1943,
65, 97
Zod[…]98);
seconda,
spe y in-
é i ySj
a
abs ac-
y ipo e
ondame-
n ale
bid a dZ-
io
seman i-
ca.
I
LKZ è s a a
i& ink a pe
pi miniy
bid a dziy,
200
appa enusa-
nciy i ai iom
seman inéms
g upéms, e
co isponda-
mi jy
abs ac a.
Zodyne,
Zinoma,
possono e
noni i issa i
u i
bid a dziy
abs ac a,
a¢iau
bii en
issazione è
ZodZio
a gomen-
o del
ealismo.
1.0. IS isy
pi miniy (i
non solo
pi miniy)
bid a dZiy
pada omi
abs ac a
con
p eesaga
-wmas, ne
iS y, che
Siaip già
né a
g adiniuo-
jami, ecc.,
péscias
pés umas,
ai as
ai umas,
basas
basumas i
pan. Ki y
d iejy
da ybos
ipy
abs ac a
(su
p eesaga
-ybé e
galiine -is)
già né a
pada omi
(a a
né a
uZ iksuo i
LKZ) i$
isy be
isim ies
pi miniy
bid a dZi-
y.
Abs ac i
con
p eesaga
-ybé non
ha bid a di
gai us,
gulscias,
basas,
bukas,
d yZas,
dubus,
g iez as,
ke Sas,
k aupus,
liaunas,
pés¢ias,
ainas,
pal¥as,
sa as e
k .,
abs ac i
con galiine
-is né a
iksu
g e a
biid a d
silpnas,
senas,
smagus,
Saunus,
Slapias,
amus,
p as ziy,
éd us,
gleznas,
klaikus,
aklas,
as as,
glus,
luoSas,
ga sas,
smalsus,
.ma kus,
gud us,
new, gob,
paikas,
links e k .
È ale
padé is è
dél
nominazio-
ni po eikiy,
o ja lemia
seman ini-
ai o
qualche
al o
qualunque
al o
ondamen-
ale
ZodZio
peculia i -
à? Juk
come is o
i§
esempioZi-
y,
pama iniai
biid a dZi-
ai
appa en-
gono mol o
j ai iom
seman in-
éms
g upéms.
Ma y ,
ige us j
Salj
he e och-
onija i
he e o o-
pija,
bid a dziy
abs ac
da yba
con
p eesaghi
-ybé,
-wmas e
galiine -is
eiké y
conside a-
i
egola iis
ipiybos,
juolab che
ques o
i lima i8
esmés
e,,Daba i-
nés
lie u iy
kalbos
zodyne,
Tagiau
ga a i
da iniai,
appa en-
endo a
ques a
padiai
ca ego ia
abs ac -
y,
di e isc-
ono
nominaci-
ja e
po enzio-
ne
leksikaliza.
Si
di e enc-
ia ela i a
con il
da ybos
ipo e con
il
ondamen-
o
biid a dZ-
io
seman ic-
a. An a
e us,
didele
j aka ha e
uni ikazio-
ni bei
in eg azi-
one
endenza,
no malme-
n e bidinga
li e a ii i-
nés
(bend iné-
s) lingu
aidai. 2.0.
Abs ac s
con galiine
-is anno
a i solo
i§ pi miniy
bid a dZiy
(supplom-
as Sio
da ybos
ipo
poZzymis
pailgin as
Saknies
oce e
me a oni-
ja). Sio
abs ac
da ybos
ipo
da iniai
linke j
leksikalizz-
azione e è
abbas an-
za
nomina i i-
s. Tai ypaé
aiskéja nel
p esen e
empo,
gauséjan
scienza
e minijai
e ja
sis emina-
n .,,Bu o
conco da-
o il
p immuos-
ius
(ilgesnius)
e minus
(su
p eesaga
-wmas. R.
§.) usa e
comuni
sa okim
(ypa ybé-
ms)
chiama e,
a
an aisiais
(su
galiinémis
-is, -a. R. §.)
nusaki i
sa oky
misu a pe
de e min-
a a
dimensj,
misu a,
ej.,
auks is 12
me i,
capacpa 10
li i
(B azdZiin-
as, 1977, 5).
Ta iau
accapazis-
ese, che
ali
sis emi,, i-
siskai
j i endi i
e ino Siol
anco a
nepasise-
ké (Ten
pa ).
Posséjim
a lo
abejoja e
kalbininkai
(K uopas,
Kaulakien-
é, 1971, 11).
Come
bebi y,
sickimas
scienza
e minijo-
je
pa ame -
ius
j a dy i
abs ac s
su galiine
-is è
pama uo .
A gomen-
o si può
bi y
i ene e
a cosaca,
che solo
uno i§
abs ac -
y,
pada y y
i§
an onimi-
ne paas
cos i uan-
iy
bid a dZi-
y, ha
nominaci-
ne galia,
secondoas
no malme-
n e
imangau-
ju pu a
abs ak y
s e a. Ho
in men e
ali coppie
as a e,
come
g ossis
plonis,
la go is
s au is,
pesis
leng is,
densis
e is,
magnis
maizis,
g ei is
lé is, 9.
Lie u iy
kalbo y -
os
klausimai
29 . 129
abs ak y
galiine
lunghezza
—
* umpis.
Si
su
-is sa ybé
è della
pa e
iS
i indé a
,,Lie u iy
di lingua
Zodyno
aiSkinimuose.
P z.,
di icis
3.
iz.
,,dydis,
nusacan e
Zemés
a
al o cui
d'a ia
kiino
aukos
jéga*
acil is
i
,,lenghezza*;
eloci à
2.
,,judéjig-
mo
idi à
g ado,
g andise
i
é is /
lé umas;
spessis
1.
,,dis anza
a obbice
a ea di un
ogge oo
su acsiy,
spess
2.
apim is,
d ii umas*
i
plonis
1.
sPlonumas,
plonis
2
,,laibumas‘,
ampiezza
1.
,,sce smens
lungis*
i
s u is
Siau umas;
lunghezza
1.
daik o
dimmen-
o a
dueejy
più
nu olusiy
jo
ie y*
(DZ)
i
* umpis:
auki is
1.
,,i8kilimas
i8
apadios
j
i sy*
(LKZ
p esso
Sios
bisognom-
és sudé i
esempioZi-
ai,
illus uoj-
i
an i
g ynajj abs ac a:
Che che
eds is
medZio!
o
V,
i
pa ic -
ybés
ma a
eiSkian i:
Quan o
auks io ha
un
iangolo?
Z.
Zem.)
i
*Zemis.
Abs ac ai
su
galiine
-is, a e
bid a dziy,
i8
nepasizymin iy
ySkia
an onimija, non
ha ali aiSkios
pola izazioni.
2.1.
Kele as
abs ak y
su
galiine
-is ha
benissimo
lexicalizzua a
eik§me, ecc.:
ka S is
(ka s is
1.
,,S ka ybé,
kai a,
ka S is
2.
,,pakilusi
empe a u a
kinoi a
(se gan -
);
Siluma);
Sa is/
(Sal is
1.
,,3al as, Zemos
empe a ii os
empo
(a mos e os
salybiisena));
gu
ygis /
(Iggis
1.
,pakilimo
auks is,.-
ygis /
2.
,,.kokybés,
dydzio,
g ado di
s iluppo);
liquido
(cis is
1.
,,skys a
medzZiaga,
liquis is
2.
,,sunka),
abbia
,,p iesiSca
posizionamen-
o dél subi a
ingius izia;
i i umas,
susse zinime-
n o, iis is
(DZ) k .
i
2.2.
Mol a ki y
abs ak y
galiine
su
-is ai8kina i
as a i
appendice
su
-umas,
esempio. :
bianco
,,bal umas,
pygis
pigumas,
g igio
,,pilkumas*
i
.
., e, come
si può
sp es i
iS
LKZ
accon a e
ilius acinés
medzZiagos,
daZnai essi
u ilizza i
sinonimiskai,
esempio. :
Kokio
dailaus
ma gumo
ka iké
Sk
i
Abu
e siukai
di uno
ma gio
Gs
oppu e
Cos iso
bianco,
do
cos liipy
osoni
Al n
i
Ne u
Jjokio
udonumo,
giallo giallo
i
P n.
Tadiau non
può non
no a eé
(o almeno
non
a e i -
e) di una
ce a
di e en-
za.
Abs ac ai
su
galiine
-is è
app op ia-
mes i
eik& i
pa icybés
pa ame a
negu ab-
S ak ai
su
appendage
-wmas.
Ypaé
o iamen-
e ques o
caso di
gus o
as a ois.
Sis
abs ac us
già né a
sinonimiska
soundumui.
Saldis,
ka is,
iigs is,
sa is
u bu
eikS y
skonio
a ius.
PanaSiai
ge/ onis,
osonis,
bianco,
ne o k .
i
eikS y
a ian i
di colo e.
Pyz.,
junginys
pipi y
ka is
eiskia
Skonj
(ka us),
ku j hai
pipi ai*,
compoinys
o
pipi y
ka umas
eigkia già
gus onio
moduliacia
o
a si
ichiede
i
p a esime-
n o,
paaiskimen-
o, quale
quel
ka umas
(nep ominus,
spisus, na,
i
...
i
.
.).
Pieniy
gel onis
eiskia
spalya,
biidinga
apsk i ai
pienéms,
0
pieniy
gel onumas
eiskia
(o almeno
può
eik8 i)
Sios
a ian e
di colo e
i
.
.
Siuos
ipo e inius
samp o a imus
bi y si può
gene alizza e
Si aip:
abs ac -
su
ai galiine
-is daZnai
sono
seman inii
in a ian i
abs acc y
p ecessaga
su
-
a umasz ilgiu
(plg.
anco a
g o%is
—
g azumas,
gé is
—
ge umas).
Todél
e minijoje
di qualche
pa icybés
pa ame ui
(caime
seman iniam
in a ian )
denomini i
u é y bi i
u ilizza i
abs ac i
galiine
su
-is
(o al e),
ma
as a a
ne
accusa
su
-wmas.
3.0.
Abs ac ai
su
appendice
-ybé è
seman igkai
aspa es-
ni.
Essi hanno
b uozuy,
abbas anza
bene
dis inguan iy
lo o da ki y
abs ak y.
,,P obabile
di e enza è
che le
p ecessi
-ybé
edinius
ypaé
mégs ama
usa e
allo a, kai
Zymimaja pa icybe
bisogna più p eméz i,
suin ensi ica e, in al e
pa ole, quando si pa la di
mol o ySkia,
o emen e
pasi eiSkianéia_ypa ybe*
(LKG,
308),
.,...
occasion-
al appendici
-ybé
ediniai
130
Zymi già
non an o
as a ui-
a
peculia i -
à, kick
s essa
pa icin j
da ik a...*
(LKG, 308).
Rich3mbè
dell'in ens-
i à è i8
pa e
i lé a LKZ
aiskinimen-
i
(smailybé
1.,,g andel-
is
smailumas;
s a ybé,,g-
andelis
s a umas-
*;
ploks ybé,-
mol o
g ande
ploks uma-
s;
S/apybé,,g-
andelis
Slapumas);
lexxikalizu-
i e
bisognom-
és
issuoja-
mo daZno
abs ac o
lizde, eg.:
e ybé
2.,, e as
daik as,
e enybé;
igS ybé
2.,,mol o
ig us
mangia e o
gé imas;
Syks ybé
1.,,8lykS u-
s, bjau us
daik as,
subjec ;
sunkybé
2.,sunkus
daik as,
naS a,
bjau ybé
1.,,bjau us,
SlykS us
daik as;
baisybé
3.,,baisus
cosa,
baisybé
4.,,baidyklé,
Smékla;
smailybé
2.,,smailus
daik as e
. . Tagiau
oli g azu
ne
kiek ienas
abs ac
con
p e saga
-ybé ha
leksikalizu-
o y
eikSmiy,
anche non
u i ha
in ensyyu-
mo
eikSme.
Ques o è
susije,
semb a,
con il
ondamen-
o
bid a dzio
seman ica.
Leksikaliz-
uo a
eikSme., -
ie a,
pasiZymin-
i
pa icybe
ha
abs ac -
i, a e i§
biid a dZiy
auks as,
a us,
pla us,
ankS as,
olus, gilus,
bes o a
Slapias,
sausas,
slidus, . y.
is
bad a dzi-
y, che
possono
un is
s essi. j
g upo
semos
base luogo
Va de o
che i locali
eikSme
daZ
maggio
pa e
i le e
abs ak y
o ma
plu iskai -
o, ecc.,
Mes...
Zi i ime... i
mélynqsias
ji os
pla ybes J.
Balé,
Popo a ha
isokiy
pasaky su
auks ybiy
spi asias
18. Sie
abs ac -
ai
sinonimiski
da iniams
con il
su isso
-wma.,,Dai-
k o,
pasizymin-
cio
pa icybe
eikSme ha
abs ac -
i, a e i8
skonj
eiSkian iy
biid a dziy
(ka us,
iigs us e
. .),
beside
ques o, iS
bid a dZiu
smailas,
legg as,
schwe us,
bjau us,
g azus,
SlykS us,
baisus,
a as;
mené oji
eikSmé
uZ iksuo a
co ispon-
damy
abs ac -
y con il
su isso
-ybé
lizduose;
edy ,
po enzial-
men e Siq
eikSme
da galé y
igy i e al i
Sios
p eesaga
abs ac a.
By he
way, più
p ecisame-
n e bi y
ja
apib éz i.,-
daik as,
pasizimin -
is
pa icola -
men eybés
in ensi u-
mu. 3.1.
Didelé
g upé
abs acc-
y su
p e iaga
-ybé è
sinonimiski
abs ac s
con
p e iaga
-ys é, ai
quali è
bidinga, P.
Ska dZia-
us ZodZiais
dicendo,,,y-
pa ibinio
bi io
eikSmé.
Ques o
as a o,
a e i8
Zmogaus
iSo ines o
in e nine
p op ie à
eiSkianéiy
biid a dzi-
y: d asybé,
dosnybé,
gud ybé,
gobsybé,
gi ybé
(gi ybé
2.,,pap o -
ys,
p e e en-
za be e
esigalus;
gi a ima-
s), aisybé,
puikybé,
luoSybé,
ku ybé e
. . Jais
j a dija-
mo
pa icybés
u éjimas
(essenza).
Pazymé in-
a, che
abs ac i
con
p e saga
-ybé daZnai
u ilizza i
j a dy i
pa icybe.
Essi
pe dono il
lo o
anspozi-
cinés
eikSmés e
pe eina, si
può di e, j
conc e ci-
yju
daik a a -
dziy
sky iy, . y.
di en a
kai omi
skai¢iumi,
p z. : Egli
ha mol i
silpnybiy,
e
do ybés,
alcuni
Snek y
bend ybiy
e . .
Abs ac ai
con
p eesaga
-ybé sono,
i§ esmés,
s essi,,dai-
k a a diS-
kiausi i8 Gia
ap a iamu
da ybos
ipy
abs acak-
u. 4.0.
Pa ys,,abs-
ak¢iausi,
anspozi-
ciSkiausi,
sin aksiSk-
iausi sono
as a o
con p e ix
-wmas. Si
jy sa ybé
i lessa e
negli Zodyn
[…]jie né a
aiskinami, e
solo
associa i
con i
bid a dziei
ondamen-
ali (DZ
pup o an-
do del
co ispon-
den e
bid a diio
lizde, LKZ
a ski u
lizdu, ma
neaiSkina-
n
eikSmiu, e
solo
indicando j
del
bid a dZio
ondamen-
ale
eikSme).
Una pa e,
ques o
age ola
lessikog a-
y la o o,
seconda
e a,
nea skleid-
Zia
abs ak y
seman ik-
os
peculia yb-
iy.
Sakykim,
anspozi-
ciné
da ybos
eikSmé
iboja
nominacing
abs ac -
o galia,
a¢iau,
come e
kiek ienas
daik a a -
dis, lui ja
ha. Todél
eiké y
almeno
en a e di
sepa a e
pu nai
anspozi-
cine,
sin aksine
abs ak y
con il
su isso
-wmas
a oseng
(i
eik8me)
dallo
nominacin-
és
(ypa ybés
i a dijimo-
). Esempio,
as a o
ma gumas
LKZ
ap aSomas
Si aip:
ma gumas
> ma gas:
1. Da géliy
ma gumo
pe sino gli
occhi ibo
8. Spal y
ma gumas
ézé akj
18. Vis a
anago
ma gumo
ge
131
S s.
Kokio
dailaus
ma gumo
ka iké
Sk .
Nei p imi due
ius aciniuose
saginiuose
sono aiSki
ansposizion-
e, abs ac i
Sia eiSkiasi
come mezzo di
o mazione
del ascioé;
negli ul imi
dueiei
l'abs ac
s olge
pa icybés
j a diji unzi-
one.
mo
DaZnai
anspozizione
(p edica inio
congiun o
nominalizzazion-
e)
ja
suponuod ip as-
miskuma, ecc.,
sakinj mi
dispiace
gud umas si può
jo
in e p e a e
d ejopai: mi
dispiace ciò che è
gud us mi
dispiace ciò,
come è gud us.
i
4.1.
Zinoma, eiké y
de agliamen e
iS i i, quali
sin assine
s uk i as
ondamen iniu
bid a dZiu
su
nominalizuoja
( ansponuoja)
abs ac ai
p eesaga
su
-uwmas.
Ta iau
ai né a
Sio
minuscolo
aSinio
scopo.
A e e-
mo po g.
P ima, del
p edicica i-
no
»X
compos o è
mol o
Y“
(X
—
sogge o,
eiikiamo
daik a a dziu,
Y
—
pozymis,
ei8kiamas
bid a dziu)
con enu o
ansponuojamo
sogge iniu
colleginiu
(a i inkamo
bid a dzio
abs ac as
daik a a dZio
kilmininkas),
i
esempio. :
Bjau umas
o
Sunies
—
né
j
kiemq
nejsileidzia
Rm,
Bukumas
ylos
—
né
o u e
sikénsi non
possono
ap i e!
E .
Kq
uo
i
aclumas
—
po
akiy s o i
nema ai
i
Gs
i
pan.
Tokia
ansposizio-
ne mol o
di usa
Snekamojoje
liaudies
linguaggio,
ma , in quei
casi, quando si
pa la di
nega i im
posi imius,
s olge
unzione
eu emis ing,
ji
i
.
y.
accon amen o
K ailuma
gi
ua!
né a ale
jZeidziamas
come sei
mol o k ail.
Tw
An a,
mol o
plagiai
u ilizza a
sakiniy ipo
..X è ma
Y,
Z*
(X
—
sogge o, Y, Z
gli
—
a ibuiscono
pozymiai)
con enu o
ansposizio-
ne pe
s u u a,
nella quale
pozymis
nsacomos
Y
ol e
du
co isponden-
—
e
abs ac o
kilmininku
i
bid a dzio
a dininku,
0
pozymio
Z
issa im
pa i sinéje
s uk i oje
akul a i us.
Ha in men e
ques a
as a a
a osena:
Do umo do a,
ji
ma non
cap a inga
Pn,
Smagumo
Si ia
luogo
smagi
Sk , Anumo
è non
ediamen e
ecchio, solo
nebes ip us
Rm
i
.
.
In lo o
bid a dzZiy
abs ac a
s olge
em a i un-
ne
zione.
4.2.
Abs ak y
su
appendice
-wmas
lessikalizzazio-
ne, beje,
mazesné negu
abs ak y
apesaga
su
-ybé, anche
co el
pama iniy
bid a dziy
su
seman ika.
P.,
as a i,
a e skonj
eiSkian z-
is
¢iy
biid a dZiy
ha eikSme
(kokj
no s)
skonj
a en e
cibo*:
gus umus
4.
,,skanumynas,
skanés as,
iigS umas
3.
igs us
mangia eis,
ags ymas,
dolumus
2.
,,saldus
daik as,
saldumynai*
i
.
.; as a i,
a e
biid a dZiy,
i8
ienijamy,,-
e d és
semos, può
jgy i luogo
eikSme,
ecc.:
smailumas
3.
,,Z .
smailuma
2“:
An della
o
mon agn-
a, an
o
pa io
smailumo
è skylé
Sk ,
s a us
2.
,,s aéioji
luogo,
Iygumas
4.
,,Z .
pianu a
1“
i
.
.
Mol a
abs ac y
può igy i
eikSme,,-
ypa ybe
u in is
daik as
(dalykas),
ecc.,
k ailumas
2.
.,con la men e
non congiun a
cosa*, pik uma
3.
,,blogis,
blogybé,
bjau umas
2.
||
Be ia isokius
bjau umélius,
che solo
asi iau
pagy y
Ds
i
.
.
Leksikaliza esi
abs ac a
daznai
u ilizza i
o ma
plu iskai o
(kai ku iy
abs ak y
plu icai a è
da a
LKZ come
singoli
ZodZiai, eg.,
liys umai,
iebumai).
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje*
asoma, che
,,peneaggi
-uma
as a i
sono linke
igy i quan o
conc e ene
bisognome
allo a,
quando si
usano o me
polincimali
jy
(LKG,
306).
Is
ik ujy sono
p ieSingai, solo
igije
conc e esne
eikSme, lo o
igyja conc e i
agli
daik a a dziams
bidinga
pa icuma
kai yma
nume iiais.
—
Pa s
plu isci o
u ilizzo può
bi i ichiimés
indica o e
ne
conc e ezz-
a, s ilis iné
p iemoné,
o
ecc.:
g aZumai,
naujumai
O
os uo
0
ska elés!
Vb,
I
gleinumai
gi
—
a giai
sucéplojo
q
kqasneli
mésos!
Slim.
Tai
bal umai
—
Sa ka su
coda di
nunes y!
SI.
132
5.0.
Compa an-
do
ap a yju
abs ac y
di e enu-
mus
seman ica
aiskéja,
che
nominazioni
galios
a z ilgiu
a imesni è
abs ac -
su
ai accesaga
-
i
galiumasine
-is.
Leksikaliz-
acijos
pobiidZiu
a imesni
abs ak -
su
ai accesaga
-wmas
i
-ybé.
In alcune
posizioni
u i
Sie
abs ak y
ipai può bi i
u ilizza i
sinonimiSkai.
Ta éiau non
si può non
no é ali
endenze:
i
abs ac s
galiine
su
-is
i a dijamas
pa ame in-
és
peculia ybés;
su
abs ac is appendice
-ybé
i a dijamas
pa icybés
p esenza,
o
abs ac i
su
p egesga
-wmas,
be
pa icybés
j a dijimo,
esegue
sin aksinés
ansposizione
p iemonés
unzione.
Si
sis eminé
endenza
dél j ai iy
asis eminiy
ac o iy
unzionam-
en o
(p.g., che
eu oniji)
i
semp e
ne
yski.
SANTRUMPOS
DZ
Daba inés
lie u iy lingua
Zodynas. V.,
1972. LKG
Lie u iy
lingua
g amma ica.
V., 1965. T 1.
LKZ
Lie u iy
lingua
Zodynas.
V.,
1956-1986.
T. 114.
LITERATURA
B azdiiinas
P.
Fisikos
lie u igkosios
e minijos
ki imas
//
Lingbos
kul i a.
V., Sas.
1977.
44.
P.
4-8.
K uopas
J.,
Kaulakiené
A.
Dél
bid a dziy
abs ac
su
accesaga
-
i
gal umasinémis
-is,
-a
di e enziazio-
ne e minijoje
//
Lingbos
kul i a.
V., Sas.
1971.
21.
P.
8—11.
Ska dZius
P.
delle
Li u iu
ZodZiy
da yba.
V.,
1943.
U bu is
V.
Zodziy da ybos
eo ia.
V., P.
1978.
WATIATU-
TE
CEMAHTHKA
JEAJ(bBEKTHBHbIX
ABCTPAKTOB
Pesiome
1.
Ha
Ma epHane
MHo oTomuHo o
,,CioBaps
JIMTOBCKO O
a3bIka
H
,,CiOBapa
COBpeMeHHOTO
HIMTOBCKOFO
s3bIKa
PaMaCCTPHBaIOTCA
Pa3H4HA
B
CeMaHTHKe
CIOBOOOPa30BaTeIbHBIX
THIOB
qeas beKTHBHLIX
aOc pakToB
c
cyddbuKcamu
-umas,
-ybé
M
OKoHYaHMeM
-is.
TIpakTH4ecKH
He
HMes
epHBaMOHAEIX
O paHHYeHui
cO
CTOpOHbI
MOTHBHpy!omle o
cosa
(Hipla aTeabHO O),
aGcTpakTbI,
NpHHaAyexalj e
K
ONpeeeHHbIM
COBOOGpa3z0BaTENBHLIM
THM,
pasHIaaloTCa
CBOUM
3Ha eHHeM,
a
TakxKe
CTeHbIO
AeCHKaIM3alIHH
H
HOMMHATHBHO!
NoTeHLHell.
2.
Hecmo pa
Ha
onpexemenuy10
e epoTommo
aOcTpakTOB
Bbilli¢yKa3aHHbIX
THMOB,
a
TAKE
B3aHMONPOHHUAeCMOCTh
HX
C€MaHTHKH,
H3
B3aHMO3AMCHACMOCTh
B
HEKOTOPBIX
KOHTEKCTAX,
TIPOCMe*KMBACTCA
TEHACHUMA
HOMb3OBATHCN
B
ABbIKe
AOCTPakTbI
C
OKOHYAHHEM
~s/
IIA
HMCHOBAHHA
llapaMe pHyeckux
Ka¥ecTs
mpezMe a,
aGcTpakTEI
c
cydbibuKcoM
-ybé
1
UMeHOBAHHA
KayecTBa,
cpolic sa
Kak
TakOBO O,
OTBIeYeHHOTO
OT
e o
HOcHTeNel,
a
aGc paKTs
C
cyduKcOM
-wmas,
Kak
HaMMeHee
JEKCHKaIH30BaHHbIe,
—
B
Ka ecTBe
cpescTBa
Tekc ooOpa3z0BaHHa
MH
CHHTAKCHYeC-
Ko o
BapbHpoBaHus.