scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Būdvardžių abstraktų semantika

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Būdvardžių abstraktų semantika

Author: Rita Šepetytė
Year: 1991
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1572/1665
LIETUVIU
LEXSIKOS E
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMI
LIETUVIU
KALBOT-
YROS
KLAUSIM-
AI, XXIX (1991)
RITA
SEPETYTE
BUDVARDZIU
ABSTRAKTU
SEMANTICA
0.1. De ali
bid a dZiy
abs ak y
seman ica
e
a osenos
analizé
né a Sio
a8inio
scopo, am
eiké y
monog a i-
jas.
Va dazodz-
Ziy e
eiksmazZ-
odZiy
abs ac i
sono
sudé inga
s i is della
seman ica
della lingua,
in cui
susipyne
leksinés,
de i aciné-
s,
sin aksinés
elemen i
seman ica.
Ji ino Siol
maZai
y iné a,
nesopope i-
o issimi
a uali
leksinés
seman ica
di ice ca
me odi
più_p i aik-
y i
conc e e i
della
lexiciko
analisiei
negu,,neap-
ciuopiamos
seman ica
abs ac s.
Sin aksinés
seman ikos
y iné ojai
dazniau
k eipia
démesj i
eiksmaZo-
dziy
abs ak u-
s. Zodziu
da yba
y inéjimu-
ose
bid a dziu
as a i,
come
da iniai,
analizza i o
almeno
discussi,
gene alme-
n e
indicando
che essi
hanno
anspozic-
ing da ybos
eikSme, i.
e. essi
nelabai
idomis
de i a olo-
gijos
poZii iu
(,,Jei Zodzio
da yba
iene
in esa
p incipalm-
en e come
nominacija,
il
nomeamen-
o è
conside a-
o
con e i o a
un ce o
(naujam)
con enu o,
ques o è
ansposiz-
ione del
uolo di
Zodziy da y
bea i degali
Salu iniu,
pe ché ja
esamasis,
già u boje
suo nome,
di e yja
g ama isk-
ai aiska
(U bu is,
1978, 167).
Taéiau
sebbene
abs ac i e
né a,
ispe o
con al e
lexicikos
g upémis,
lygia e éiai
nominacij-
os iene ai,
jy
seman ikos
y inéjim-
as bi inas
già ien dél
lo, che jy
pa eikimas
aiskinamuo-
siuose
Zodynuose
è uno i§
sudé ingia-
usiy
leksikog a-
iniy dalyky.
0.2.
Bid a dZiy
abs ak y
da ybos
ipy
abbondanza
lie u iy
kalboje,
egis,
paneigia
p incipi
della lingua
economia.,,-
Lie u iy
g amma i-
ka o nisce
non meno
dodici, e o,
j ai aus
p odu u-
mo
biid a dziy
abs ak y
da ybos
ipy: su
p eesag
-umi, -ybé,
-ys é,
-enybé,
-uma, -o e,
-ulys, -a é,
-a is, -yba,
-as is,
galinémis
-is, -a, -s
(LKG, 306312,
315-16).Lie -
u iy zodyno
(LKZ)us a-
ciné
medyaga
indica che i$
jyoni sono
linguis i di
lingua
he e och -
omiSki e
he e opiSk-
i, i.e. i.i. i.i.
i.i.i.
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.i.-
i.i.i.i.i.i.i.i.i.
,.Daba in-
és lie u iy
kalbos
Zodyne (DZ)
anche
gausu
biid a dziy
abs ak y.
P., aklybé i
aklumas
p esen a -
oama
bid a dzZio
aklas lizde
be
eikSmés
aiskinimoa-
pie ( z
ques o
pa lama
Zodyno,,[ a-
de (p. XII),
akla is già
aiskinama:,,-
1. aklumas,
nema ymas
2. p k.
spi i uale
apacimo,
ende ezz-
a* (senza
ilius azio-
ne);
akys é,,/1.
aklo
Zmogaus
padé is:
DidZiausia
nelaimé a. 2.
p k.
spi i uale
apacimo;
amsybé,
amsumas
bid a dzZio
amsus
lizde, o
amsenybé-
,, amsuma-
s, amsybé,
amsis,, a-
msumas,
amsa
a ski ai e
aiskia non
esiskin ais
ZodZ
(me a onij-
a, biidinga
abs ac
con galiine
-is, non
così già
g ande
a gomen o
iSkel i li
sepa is
Zodyno
lizdais,
juoba che
jy
aiskinimas
i§és è
abs ac y
con
p ecessag-
mi - esmmas
o -ybé.
128
0.3.
L'obie i-
o dello
aginio
bi y è
ale:
p ima,
paanaliz-
za e i più
papli us-
iy
biid a d-
ziy
abs ac-
y
da ybos
ipy (con
p e ixhi
-wmas,
-ybé, con
galiine -is)
di e en-
umus
seman i-
ca (jie
minimi,,Li-
e u iy
kalbos
g ama [-
…] (LKG,
306, 308,
316) e P.
Ska diau-
sZ.,Lie u-
iy kalbos
Ziy
da yboj-
e[…]
(Ska dZi-
us, 1943,
65, 97
Zod[…]98);
seconda,
spe y in-
é i ySj
a
abs ac-
y ipo e
ondame-
n ale
bid a dZ-
io
seman i-
ca.
I
LKZ è s a a
i& ink a pe
pi miniy
bid a dziy,
200
appa enusa-
nciy i ai iom
seman inéms
g upéms, e
co isponda-
mi jy
abs ac a.
Zodyne,
Zinoma,
possono e
noni i issa i
u i
bid a dziy
abs ac a,
a¢iau
bii en
issazione è
ZodZio
a gomen-
o del
ealismo.
1.0. IS isy
pi miniy (i
non solo
pi miniy)
bid a dZiy
pada omi
abs ac a
con
p eesaga
-wmas, ne
iS y, che
Siaip già
né a
g adiniuo-
jami, ecc.,
péscias
pés umas,
ai as
ai umas,
basas
basumas i
pan. Ki y
d iejy
da ybos
ipy
abs ac a
(su
p eesaga
-ybé e
galiine -is)
già né a
pada omi
(a a
né a
uZ iksuo i
LKZ) i$
isy be
isim ies
pi miniy
bid a dZi-
y.
Abs ac i
con
p eesaga
-ybé non
ha bid a di
gai us,
gulscias,
basas,
bukas,
d yZas,
dubus,
g iez as,
ke Sas,
k aupus,
liaunas,
pés¢ias,
ainas,
pal¥as,
sa as e
k .,
abs ac i
con galiine
-is né a
iksu
g e a
biid a d
silpnas,
senas,
smagus,
Saunus,
Slapias,
amus,
p as ziy,
éd us,
gleznas,
klaikus,
aklas,
as as,
glus,
luoSas,
ga sas,
smalsus,
.ma kus,
gud us,
new, gob,
paikas,
links e k .
È ale
padé is è
dél
nominazio-
ni po eikiy,
o ja lemia
seman ini-
ai o
qualche
al o
qualunque
al o
ondamen-
ale
ZodZio
peculia i -
à? Juk
come is o
i§
esempioZi-
y,
pama iniai
biid a dZi-
ai
appa en-
gono mol o
j ai iom
seman in-
éms
g upéms.
Ma y ,
ige us j
Salj
he e och-
onija i
he e o o-
pija,
bid a dziy
abs ac
da yba
con
p eesaghi
-ybé,
-wmas e
galiine -is
eiké y
conside a-
i
egola iis
ipiybos,
juolab che
ques o
i lima i8
esmés
e,,Daba i-
nés
lie u iy
kalbos
zodyne,
Tagiau
ga a i
da iniai,
appa en-
endo a
ques a
padiai
ca ego ia
abs ac -
y,
di e isc-
ono
nominaci-
ja e
po enzio-
ne
leksikaliza.
Si
di e enc-
ia ela i a
con il
da ybos
ipo e con
il
ondamen-
o
biid a dZ-
io
seman ic-
a. An a
e us,
didele
j aka ha e
uni ikazio-
ni bei
in eg azi-
one
endenza,
no malme-
n e bidinga
li e a ii i-
nés
(bend iné-
s) lingu
aidai. 2.0.
Abs ac s
con galiine
-is anno
a i solo
i§ pi miniy
bid a dZiy
(supplom-
as Sio
da ybos
ipo
poZzymis
pailgin as
Saknies
oce e
me a oni-
ja). Sio
abs ac
da ybos
ipo
da iniai
linke j
leksikalizz-
azione e è
abbas an-
za
nomina i i-
s. Tai ypaé
aiskéja nel
p esen e
empo,
gauséjan
scienza
e minijai
e ja
sis emina-
n .,,Bu o
conco da-
o il
p immuos-
ius
(ilgesnius)
e minus
(su
p eesaga
-wmas. R.
§.) usa e
comuni
sa okim
(ypa ybé-
ms)
chiama e,
a
an aisiais
(su
galiinémis
-is, -a. R. §.)
nusaki i
sa oky
misu a pe
de e min-
a a
dimensj,
misu a,
ej.,
auks is 12
me i,
capacpa 10
li i
(B azdZiin-
as, 1977, 5).
Ta iau
accapazis-
ese, che
ali
sis emi,, i-
siskai
j i endi i
e ino Siol
anco a
nepasise-
ké (Ten
pa ).
Posséjim
a lo
abejoja e
kalbininkai
(K uopas,
Kaulakien-
é, 1971, 11).
Come
bebi y,
sickimas
scienza
e minijo-
je
pa ame -
ius
j a dy i
abs ac s
su galiine
-is è
pama uo .
A gomen-
o si può
bi y
i ene e
a cosaca,
che solo
uno i§
abs ac -
y,
pada y y
i§
an onimi-
ne paas
cos i uan-
iy
bid a dZi-
y, ha
nominaci-
ne galia,
secondoas
no malme-
n e
imangau-
ju pu a
abs ak y
s e a. Ho
in men e
ali coppie
as a e,
come
g ossis
plonis,
la go is
s au is,
pesis
leng is,
densis
e is,
magnis
maizis,
g ei is
lé is, 9.
Lie u iy
kalbo y -
os
klausimai
29 . 129
abs ak y
galiine
lunghezza
—
* umpis.
Si
su
-is sa ybé
è della
pa e
iS
i indé a
,,Lie u iy
di lingua
Zodyno
aiSkinimuose.
P z.,
di icis
3.
iz.
,,dydis,
nusacan e
Zemés
a
al o cui
d'a ia
kiino
aukos
jéga*
acil is
i
,,lenghezza*;
eloci à
2.
,,judéjig-
mo
idi à
g ado,
g andise
i
é is /
lé umas;
spessis
1.
,,dis anza
a obbice
a ea di un
ogge oo
su acsiy,
spess
2.
apim is,
d ii umas*
i
plonis
1.
sPlonumas,
plonis
2
,,laibumas‘,
ampiezza
1.
,,sce smens
lungis*
i
s u is
Siau umas;
lunghezza
1.
daik o
dimmen-
o a
dueejy
più
nu olusiy
jo
ie y*
(DZ)
i
* umpis:
auki is
1.
,,i8kilimas
i8
apadios
j
i sy*
(LKZ
p esso
Sios
bisognom-
és sudé i
esempioZi-
ai,
illus uoj-
i
an i
g ynajj abs ac a:
Che che
eds is
medZio!
o
V,
i
pa ic -
ybés
ma a
eiSkian i:
Quan o
auks io ha
un
iangolo?
Z.
Zem.)
i
*Zemis.
Abs ac ai
su
galiine
-is, a e
bid a dziy,
i8
nepasizymin iy
ySkia
an onimija, non
ha ali aiSkios
pola izazioni.
2.1.
Kele as
abs ak y
su
galiine
-is ha
benissimo
lexicalizzua a
eik§me, ecc.:
ka S is
(ka s is
1.
,,S ka ybé,
kai a,
ka S is
2.
,,pakilusi
empe a u a
kinoi a
(se gan -
);
Siluma);
Sa is/
(Sal is
1.
,,3al as, Zemos
empe a ii os
empo
(a mos e os
salybiisena));
gu
ygis /
(Iggis
1.
,pakilimo
auks is,.-
ygis /
2.
,,.kokybés,
dydzio,
g ado di
s iluppo);
liquido
(cis is
1.
,,skys a
medzZiaga,
liquis is
2.
,,sunka),
abbia
,,p iesiSca
posizionamen-
o dél subi a
ingius izia;
i i umas,
susse zinime-
n o, iis is
(DZ) k .
i
2.2.
Mol a ki y
abs ak y
galiine
su
-is ai8kina i
as a i
appendice
su
-umas,
esempio. :
bianco
,,bal umas,
pygis
pigumas,
g igio
,,pilkumas*
i
.
., e, come
si può
sp es i
iS
LKZ
accon a e
ilius acinés
medzZiagos,
daZnai essi
u ilizza i
sinonimiskai,
esempio. :
Kokio
dailaus
ma gumo
ka iké
Sk
i
Abu
e siukai
di uno
ma gio
Gs
oppu e
Cos iso
bianco,
do
cos liipy
osoni
Al n
i
Ne u
Jjokio
udonumo,
giallo giallo
i
P n.
Tadiau non
può non
no a eé
(o almeno
non
a e i -
e) di una
ce a
di e en-
za.
Abs ac ai
su
galiine
-is è
app op ia-
mes i
eik& i
pa icybés
pa ame a
negu ab-
S ak ai
su
appendage
-wmas.
Ypaé
o iamen-
e ques o
caso di
gus o
as a ois.
Sis
abs ac us
già né a
sinonimiska
soundumui.
Saldis,
ka is,
iigs is,
sa is
u bu
eikS y
skonio
a ius.
PanaSiai
ge/ onis,
osonis,
bianco,
ne o k .
i
eikS y
a ian i
di colo e.
Pyz.,
junginys
pipi y
ka is
eiskia
Skonj
(ka us),
ku j hai
pipi ai*,
compoinys
o
pipi y
ka umas
eigkia già
gus onio
moduliacia
o
a si
ichiede
i
p a esime-
n o,
paaiskimen-
o, quale
quel
ka umas
(nep ominus,
spisus, na,
i
...
i
.
.).
Pieniy
gel onis
eiskia
spalya,
biidinga
apsk i ai
pienéms,
0
pieniy
gel onumas
eiskia
(o almeno
può
eik8 i)
Sios
a ian e
di colo e
i
.
.
Siuos
ipo e inius
samp o a imus
bi y si può
gene alizza e
Si aip:
abs ac -
su
ai galiine
-is daZnai
sono
seman inii
in a ian i
abs acc y
p ecessaga
su
-
a umasz ilgiu
(plg.
anco a
g o%is
—
g azumas,
gé is
—
ge umas).
Todél
e minijoje
di qualche
pa icybés
pa ame ui
(caime
seman iniam
in a ian )
denomini i
u é y bi i
u ilizza i
abs ac i
galiine
su
-is
(o al e),
ma
as a a
ne
accusa
su
-wmas.
3.0.
Abs ac ai
su
appendice
-ybé è
seman igkai
aspa es-
ni.
Essi hanno
b uozuy,
abbas anza
bene
dis inguan iy
lo o da ki y
abs ak y.
,,P obabile
di e enza è
che le
p ecessi
-ybé
edinius
ypaé
mégs ama
usa e
allo a, kai
Zymimaja pa icybe
bisogna più p eméz i,
suin ensi ica e, in al e
pa ole, quando si pa la di
mol o ySkia,
o emen e
pasi eiSkianéia_ypa ybe*
(LKG,
308),
.,...
occasion-
al appendici
-ybé
ediniai
130
Zymi già
non an o
as a ui-
a
peculia i -
à, kick
s essa
pa icin j
da ik a...*
(LKG, 308).
Rich3mbè
dell'in ens-
i à è i8
pa e
i lé a LKZ
aiskinimen-
i
(smailybé
1.,,g andel-
is
smailumas;
s a ybé,,g-
andelis
s a umas-
*;
ploks ybé,-
mol o
g ande
ploks uma-
s;
S/apybé,,g-
andelis
Slapumas);
lexxikalizu-
i e
bisognom-
és
issuoja-
mo daZno
abs ac o
lizde, eg.:
e ybé
2.,, e as
daik as,
e enybé;
igS ybé
2.,,mol o
ig us
mangia e o
gé imas;
Syks ybé
1.,,8lykS u-
s, bjau us
daik as,
subjec ;
sunkybé
2.,sunkus
daik as,
naS a,
bjau ybé
1.,,bjau us,
SlykS us
daik as;
baisybé
3.,,baisus
cosa,
baisybé
4.,,baidyklé,
Smékla;
smailybé
2.,,smailus
daik as e
. . Tagiau
oli g azu
ne
kiek ienas
abs ac
con
p e saga
-ybé ha
leksikalizu-
o y
eikSmiy,
anche non
u i ha
in ensyyu-
mo
eikSme.
Ques o è
susije,
semb a,
con il
ondamen-
o
bid a dzio
seman ica.
Leksikaliz-
uo a
eikSme., -
ie a,
pasiZymin-
i
pa icybe
ha
abs ac -
i, a e i§
biid a dZiy
auks as,
a us,
pla us,
ankS as,
olus, gilus,
bes o a
Slapias,
sausas,
slidus, . y.
is
bad a dzi-
y, che
possono
un is
s essi. j
g upo
semos
base luogo
Va de o
che i locali
eikSme
daZ
maggio
pa e
i le e
abs ak y
o ma
plu iskai -
o, ecc.,
Mes...
Zi i ime... i
mélynqsias
ji os
pla ybes J.
Balé,
Popo a ha
isokiy
pasaky su
auks ybiy
spi asias
18. Sie
abs ac -
ai
sinonimiski
da iniams
con il
su isso
-wma.,,Dai-
k o,
pasizymin-
cio
pa icybe
eikSme ha
abs ac -
i, a e i8
skonj
eiSkian iy
biid a dziy
(ka us,
iigs us e
. .),
beside
ques o, iS
bid a dZiu
smailas,
legg as,
schwe us,
bjau us,
g azus,
SlykS us,
baisus,
a as;
mené oji
eikSmé
uZ iksuo a
co ispon-
damy
abs ac -
y con il
su isso
-ybé
lizduose;
edy ,
po enzial-
men e Siq
eikSme
da galé y
igy i e al i
Sios
p eesaga
abs ac a.
By he
way, più
p ecisame-
n e bi y
ja
apib éz i.,-
daik as,
pasizimin -
is
pa icola -
men eybés
in ensi u-
mu. 3.1.
Didelé
g upé
abs acc-
y su
p e iaga
-ybé è
sinonimiski
abs ac s
con
p e iaga
-ys é, ai
quali è
bidinga, P.
Ska dZia-
us ZodZiais
dicendo,,,y-
pa ibinio
bi io
eikSmé.
Ques o
as a o,
a e i8
Zmogaus
iSo ines o
in e nine
p op ie à
eiSkianéiy
biid a dzi-
y: d asybé,
dosnybé,
gud ybé,
gobsybé,
gi ybé
(gi ybé
2.,,pap o -
ys,
p e e en-
za be e
esigalus;
gi a ima-
s), aisybé,
puikybé,
luoSybé,
ku ybé e
. . Jais
j a dija-
mo
pa icybés
u éjimas
(essenza).
Pazymé in-
a, che
abs ac i
con
p e saga
-ybé daZnai
u ilizza i
j a dy i
pa icybe.
Essi
pe dono il
lo o
anspozi-
cinés
eikSmés e
pe eina, si
può di e, j
conc e ci-
yju
daik a a -
dziy
sky iy, . y.
di en a
kai omi
skai¢iumi,
p z. : Egli
ha mol i
silpnybiy,
e
do ybés,
alcuni
Snek y
bend ybiy
e . .
Abs ac ai
con
p eesaga
-ybé sono,
i§ esmés,
s essi,,dai-
k a a diS-
kiausi i8 Gia
ap a iamu
da ybos
ipy
abs acak-
u. 4.0.
Pa ys,,abs-
ak¢iausi,
anspozi-
ciSkiausi,
sin aksiSk-
iausi sono
as a o
con p e ix
-wmas. Si
jy sa ybé
i lessa e
negli Zodyn
[…]jie né a
aiskinami, e
solo
associa i
con i
bid a dziei
ondamen-
ali (DZ
pup o an-
do del
co ispon-
den e
bid a diio
lizde, LKZ
a ski u
lizdu, ma
neaiSkina-
n
eikSmiu, e
solo
indicando j
del
bid a dZio
ondamen-
ale
eikSme).
Una pa e,
ques o
age ola
lessikog a-
y la o o,
seconda
e a,
nea skleid-
Zia
abs ak y
seman ik-
os
peculia yb-
iy.
Sakykim,
anspozi-
ciné
da ybos
eikSmé
iboja
nominacing
abs ac -
o galia,
a¢iau,
come e
kiek ienas
daik a a -
dis, lui ja
ha. Todél
eiké y
almeno
en a e di
sepa a e
pu nai
anspozi-
cine,
sin aksine
abs ak y
con il
su isso
-wmas
a oseng
(i
eik8me)
dallo
nominacin-
és
(ypa ybés
i a dijimo-
). Esempio,
as a o
ma gumas
LKZ
ap aSomas
Si aip:
ma gumas
> ma gas:
1. Da géliy
ma gumo
pe sino gli
occhi ibo
8. Spal y
ma gumas
ézé akj
18. Vis a
anago
ma gumo
ge
131
S s.
Kokio
dailaus
ma gumo
ka iké
Sk .
Nei p imi due
ius aciniuose
saginiuose
sono aiSki
ansposizion-
e, abs ac i
Sia eiSkiasi
come mezzo di
o mazione
del ascioé;
negli ul imi
dueiei
l'abs ac
s olge
pa icybés
j a diji unzi-
one.
mo
DaZnai
anspozizione
(p edica inio
congiun o
nominalizzazion-
e)
ja
suponuod ip as-
miskuma, ecc.,
sakinj mi
dispiace
gud umas si può
jo
in e p e a e
d ejopai: mi
dispiace ciò che è
gud us mi
dispiace ciò,
come è gud us.
i
4.1.
Zinoma, eiké y
de agliamen e
iS i i, quali
sin assine
s uk i as
ondamen iniu
bid a dZiu
su
nominalizuoja
( ansponuoja)
abs ac ai
p eesaga
su
-uwmas.
Ta iau
ai né a
Sio
minuscolo
aSinio
scopo.
A e e-
mo po g.
P ima, del
p edicica i-
no
»X
compos o è
mol o
Y“
(X
—
sogge o,
eiikiamo
daik a a dziu,
Y
—
pozymis,
ei8kiamas
bid a dziu)
con enu o
ansponuojamo
sogge iniu
colleginiu
(a i inkamo
bid a dzio
abs ac as
daik a a dZio
kilmininkas),
i
esempio. :
Bjau umas
o
Sunies
—
né
j
kiemq
nejsileidzia
Rm,
Bukumas
ylos
—
né
o u e
sikénsi non
possono
ap i e!
E .
Kq
uo
i
aclumas
—
po
akiy s o i
nema ai
i
Gs
i
pan.
Tokia
ansposizio-
ne mol o
di usa
Snekamojoje
liaudies
linguaggio,
ma , in quei
casi, quando si
pa la di
nega i im
posi imius,
s olge
unzione
eu emis ing,
ji
i
.
y.
accon amen o
K ailuma
gi
ua!
né a ale
jZeidziamas
come sei
mol o k ail.
Tw
An a,
mol o
plagiai
u ilizza a
sakiniy ipo
..X è ma
Y,
Z*
(X
—
sogge o, Y, Z
gli
—
a ibuiscono
pozymiai)
con enu o
ansposizio-
ne pe
s u u a,
nella quale
pozymis
nsacomos
Y
ol e
du
co isponden-
—
e
abs ac o
kilmininku
i
bid a dzio
a dininku,
0
pozymio
Z
issa im
pa i sinéje
s uk i oje
akul a i us.
Ha in men e
ques a
as a a
a osena:
Do umo do a,
ji
ma non
cap a inga
Pn,
Smagumo
Si ia
luogo
smagi
Sk , Anumo
è non
ediamen e
ecchio, solo
nebes ip us
Rm
i
.
.
In lo o
bid a dzZiy
abs ac a
s olge
em a i un-
ne
zione.
4.2.
Abs ak y
su
appendice
-wmas
lessikalizzazio-
ne, beje,
mazesné negu
abs ak y
apesaga
su
-ybé, anche
co el
pama iniy
bid a dziy
su
seman ika.
P.,
as a i,
a e skonj
eiSkian z-
is
¢iy
biid a dZiy
ha eikSme
(kokj
no s)
skonj
a en e
cibo*:
gus umus
4.
,,skanumynas,
skanés as,
iigS umas
3.
igs us
mangia eis,
ags ymas,
dolumus
2.
,,saldus
daik as,
saldumynai*
i
.
.; as a i,
a e
biid a dZiy,
i8
ienijamy,,-
e d és
semos, può
jgy i luogo
eikSme,
ecc.:
smailumas
3.
,,Z .
smailuma
2“:
An della
o
mon agn-
a, an
o
pa io
smailumo
è skylé
Sk ,
s a us
2.
,,s aéioji
luogo,
Iygumas
4.
,,Z .
pianu a
1“
i
.
.
Mol a
abs ac y
può igy i
eikSme,,-
ypa ybe
u in is
daik as
(dalykas),
ecc.,
k ailumas
2.
.,con la men e
non congiun a
cosa*, pik uma
3.
,,blogis,
blogybé,
bjau umas
2.
||
Be ia isokius
bjau umélius,
che solo
asi iau
pagy y
Ds
i
.
.
Leksikaliza esi
abs ac a
daznai
u ilizza i
o ma
plu iskai o
(kai ku iy
abs ak y
plu icai a è
da a
LKZ come
singoli
ZodZiai, eg.,
liys umai,
iebumai).
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje*
asoma, che
,,peneaggi
-uma
as a i
sono linke
igy i quan o
conc e ene
bisognome
allo a,
quando si
usano o me
polincimali
jy
(LKG,
306).
Is
ik ujy sono
p ieSingai, solo
igije
conc e esne
eikSme, lo o
igyja conc e i
agli
daik a a dziams
bidinga
pa icuma
kai yma
nume iiais.
—
Pa s
plu isci o
u ilizzo può
bi i ichiimés
indica o e
ne
conc e ezz-
a, s ilis iné
p iemoné,
o
ecc.:
g aZumai,
naujumai
O
os uo
0
ska elés!
Vb,
I
gleinumai
gi
—
a giai
sucéplojo
q
kqasneli
mésos!
Slim.
Tai
bal umai
—
Sa ka su
coda di
nunes y!
SI.
132

5.0.
Compa an-
do
ap a yju
abs ac y
di e enu-
mus
seman ica
aiskéja,
che
nominazioni
galios
a z ilgiu
a imesni è
abs ac -
su
ai accesaga
-
i
galiumasine
-is.
Leksikaliz-
acijos
pobiidZiu
a imesni
abs ak -
su
ai accesaga
-wmas
i
-ybé.
In alcune
posizioni
u i
Sie
abs ak y
ipai può bi i
u ilizza i
sinonimiSkai.
Ta éiau non
si può non
no é ali
endenze:
i
abs ac s
galiine
su
-is
i a dijamas
pa ame in-
és
peculia ybés;
su
abs ac is appendice
-ybé
i a dijamas
pa icybés
p esenza,
o
abs ac i
su
p egesga
-wmas,
be
pa icybés
j a dijimo,
esegue
sin aksinés
ansposizione
p iemonés
unzione.
Si
sis eminé
endenza
dél j ai iy
asis eminiy
ac o iy
unzionam-
en o
(p.g., che
eu oniji)
i
semp e
ne
yski.
SANTRUMPOS
DZ
Daba inés
lie u iy lingua
Zodynas. V.,
1972. LKG
Lie u iy
lingua
g amma ica.
V., 1965. T 1.
LKZ
Lie u iy
lingua
Zodynas.
V.,
1956-1986.
T. 114.
LITERATURA
B azdiiinas
P.
Fisikos
lie u igkosios
e minijos
ki imas
//
Lingbos
kul i a.
V., Sas.
1977.
44.
P.
4-8.
K uopas
J.,
Kaulakiené
A.
Dél
bid a dziy
abs ac
su
accesaga
-
i
gal umasinémis
-is,
-a
di e enziazio-
ne e minijoje
//
Lingbos
kul i a.
V., Sas.
1971.
21.
P.
8—11.
Ska dZius
P.
delle
Li u iu
ZodZiy
da yba.
V.,
1943.
U bu is
V.
Zodziy da ybos
eo ia.
V., P.
1978.
WATIATU-
TE
CEMAHTHKA
JEAJ(bBEKTHBHbIX
ABCTPAKTOB
Pesiome
1.
Ha
Ma epHane
MHo oTomuHo o
,,CioBaps
JIMTOBCKO O
a3bIka
H
,,CiOBapa
COBpeMeHHOTO
HIMTOBCKOFO
s3bIKa
PaMaCCTPHBaIOTCA
Pa3H4HA
B
CeMaHTHKe
CIOBOOOPa30BaTeIbHBIX
THIOB
qeas beKTHBHLIX
aOc pakToB
c
cyddbuKcamu
-umas,
-ybé
M
OKoHYaHMeM
-is.
TIpakTH4ecKH
He
HMes
epHBaMOHAEIX
O paHHYeHui
cO
CTOpOHbI
MOTHBHpy!omle o
cosa
(Hipla aTeabHO O),
aGcTpakTbI,
NpHHaAyexalj e
K
ONpeeeHHbIM
COBOOGpa3z0BaTENBHLIM
THM,
pasHIaaloTCa
CBOUM
3Ha eHHeM,
a
TakxKe
CTeHbIO
AeCHKaIM3alIHH
H
HOMMHATHBHO!
NoTeHLHell.
2.
Hecmo pa
Ha
onpexemenuy10
e epoTommo
aOcTpakTOB
Bbilli¢yKa3aHHbIX
THMOB,
a
TAKE
B3aHMONPOHHUAeCMOCTh
HX
C€MaHTHKH,
H3
B3aHMO3AMCHACMOCTh
B
HEKOTOPBIX
KOHTEKCTAX,
TIPOCMe*KMBACTCA
TEHACHUMA
HOMb3OBATHCN
B
ABbIKe
AOCTPakTbI
C
OKOHYAHHEM
~s/
IIA
HMCHOBAHHA
llapaMe pHyeckux
Ka¥ecTs
mpezMe a,
aGcTpakTEI
c
cydbibuKcoM
-ybé
1
UMeHOBAHHA
KayecTBa,
cpolic sa
Kak
TakOBO O,
OTBIeYeHHOTO
OT
e o
HOcHTeNel,
a
aGc paKTs
C
cyduKcOM
-wmas,
Kak
HaMMeHee
JEKCHKaIH30BaHHbIe,
—
B
Ka ecTBe
cpescTBa
Tekc ooOpa3z0BaHHa
MH
CHHTAKCHYeC-
Ko o
BapbHpoBaHus.