LIETUVIU LEKSIKOS
IR
TERMINOLOGIJOS
PROBLEMOS
LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXIX
(1991)
RITA
SEPETYTE
BUDVARDZIU
ABSTRAKTU
SEMANTIKA
0.1.
De ali
bid a dZiy
abs ak y
seman ikos
i
a osenos
analizé
né a
Sio
a8inio
ikslas,
—
am
eiké y
monog a ijos.
Va dazodzZiy
i
eiksmazZodZiy
abs ak-
ai
y a
sudé inga
kalbos
seman ikos
s i is,
joje
susipyne
leksinés,
de i acinés,
sin-
aksinés
seman ikos
elemen ai.
Ji
iki
Siol
maZai
y iné a,
nes
populia iausi
daba i-
niai
leksinés
seman ikos
y imo
me odai
labiau_p i aiky i
konk e iosios
leksikos
analizei
negu
,,neapciuopiamos“
seman ikos
abs ak ams.
Sin aksinés
seman ikos
y iné ojai
dazniau
k eipia
démesj
i
eiksmaZodziy
abs ak us.
Zodziu
da ybos
y-
inéjimuose
bid a dziu
abs ak ai,
kaip
da iniai,
analizuojami
a
ben
ap a iami,
pap as ai
nu odan ,
kad
jie
u i
anspozicing
da ybos
eikSme,
.
y.
jie
nelabai
idomis“
de i a ologijos
poZii iu
(,,Jei
Zodzio
da yba
pi miausia
sup an ama
kaip
nominacija,
pa adinimo
su eikimas
am
ik am
(naujam)
u iniui,
ai
anspozicijos
aidmuo
Zodziy
da yboje
egali
bi i
laikomas
Salu iniu,
nes
ja
esamas
u inys,
jau
u in is
kalboje
sa o
pa adinima,
eigyja
g ama iskai
ski inga
aiska“
(U bu is,
1978,
167).
Taéiau
no s
abs ak ai
i
né a,
palygin i
su
ki omis
leksikos
g upémis,
lygia e éiai
nominacijos
iene ai,
jy
seman ikos
y inéjimas
bi inas
jau
ien
dél
o,
kad
jy
pa eikimas
aiskinamuosiuose
Zodynuose
y a
ienas
i§
sudé ingiausiy
lek-
sikog a iniy
dalyky.
0.2.
Bid a dZiy
abs ak y
da ybos
ipy
gausumas
lie u iy
kalboje,
egis,
pa-
neigia
kalbos
ekonomijos
p incipa.
,,Lie u iy
kalbos
g ama ika“
pa eikia
ne
ke-
liolika,
iesa,
j ai aus
p oduk y umo
biid a dziy abs ak y
da ybos
ipy:
su
p ie-
sagomis
-umas,
-ybé,
-ys é,
-enybé,
-uma,
-o e,
-ulys,
-a é,
-a is,
-yba,
-as is,
gali-
némis
-is,
-a,
-as
(LKG,
306—312,
315-316).
,,Lie u iy
kalbos
zodyno“
(LKZ)
ilius aciné
medZiaga
odo,
kad
kai
ku ie
i$
jy
y a
he e och oniSki
i
he e o opiSki,
.
y.
biidingi
j ai iems
kalbos
aidos
laiko a piams
i
ne
oms
pa¢ioms
a méms.
,.Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne“
(DZ)
i gi
gausu
biid a dziy
abs ak y.
P z.,
aklybé
i
aklumas
pa eikiama
bid a dzZio
aklas
lizde
be
eikSmés
aiskinimo
(apie
ai
kalbama
Zodyno
,,[ ade“
(p.
XII),
akla is
jau
aiskinama:
,,1.
aklumas,
nema y-
mas
2.
p k.
d asinis
apakimas,
amsumas*“
(be
ilius acijos);
ak/ys é
,,1.
aklo
Zmo-
gaus
padé is:
DidZiausia
nelaimé
a. 2.
p k.
d asinis
apakimas“;
amsybé,
amsu-
mas
—
bid a dzZio
amsus
lizde,
o
amsenybé
,, amsumas,
amsybé“,
amsis
,, amsu-
mas,
amsa“
—
a ski ai
i
aiskinan
nepaaiskin ais
ZodZiais
(me a onija,
biidinga
abs ak ams
su
galiine
-is,
ne
oks
jau
didelis
a gumen as
iSkel i
juos
a ski ais
Zo-
dyno
lizdais,
juoba
kad
jy
aiskinimas
i§
esmés
y a
abs ak y
su
p iesagomis
-uwmas
a
-ybé
paka ojimas).
128
0.3.
Sio
aginio
ikslas
bi y
oks:
pi ma,
paanalizuo i
labiausiai
papli usiy
biid a dziy
abs ak y
da ybos
ipy
(su
p iesagomis
-wmas,
-ybé,
su
galiine
-is)
se-
man ikos
ski umus
(jie
minimi
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje“
(LKG,
306,
308,
316)
i
P.
Ska dZiaus
,,Lie u iy
kalbos
ZodZiy
da yboje“
(Ska dZius,
1943,
65,
97—98);
an a,
pa y iné i
ySj
a p
abs ak y
ipo
i
pama inio
bid a dZio
seman-
ikos.
I
LKZ
bu o
i& ink a
pe
200
pi miniy
bid a dziy,
p iklausanciy
i ai ioms
seman inéms
g upéms,
i
a i inkami
jy
abs ak ai.
Zodyne,
Zinoma,
gali
i
nebi i
iksuojami
isi
bid a dziy
abs ak ai,
a¢iau
bii en
iksa imas
y a
ZodZio
ealu-
mo
a gumen as.
1.0.
IS
isy
pi miniy
(i
ne
ik
pi miniy)
bid a dZiy
pada omi
abs ak ai
su
p iesaga
-wmas,
ne
iS
y,
ku ie
Siaip
jau
né a
laipsniuojami,
p z.,
péscias
—
pés u-
mas,
ai as
—
ai umas,
basas
—
basumas
i
pan.
Ki y
d iejy
da ybos
ipy
abs ak-
ai
(su
p iesaga
-ybé
i
galiine
-is)
jau
né a
pada omi
(a
ben
né a
uZ iksuo i
LKZ)
i$
isy
be
isim ies
pi miniy
bid a dZiy.
Abs ak y
su
p iesaga
-ybé
ne u i
bid a -
diiai
gai us,
gulscias,
basas,
bukas,
d yZas,
dubus,
g iez as,
ke Sas,
k aupus,
liau-
nas,
pés¢ias,
ainas,
pal¥as,
sa as
i
k .,
abs ak ai
su
galiine
-is
né a
iksuojami
g e-
a
biid a dziy
silpnas,
senas,
smagus,
Saunus,
Slapias,
amus,
p as as,
éd us,
gleznas,
klaikus,
lais as,
aklas,
as us,
luoSas,
ga sus,
smalsus,
.ma kus,
gobsus,
gud us,
naujas,
paikas,
linksmas
i
k .
A
okia
padé is
y a
dél
nominacijos
po eikiy,
a
ja
lemia
seman iniai
a
kokie
no s
ki okie
pama inio
ZodZio
ypa umai?
Juk
kaip
ma-
y i
i§
pa yzdZiy,
pama iniai
biid a dZiai
p iklauso
labai
j ai ioms
seman inéms
g upéms.
Ma y ,
a me us
j
Salj
he e och onija
i
he e o opija,
bid a dziy
abs ak-
u
da yba
su
p iesagomis
-ybé,
-wmas
i
galiine
-is
eiké y
laiky i
egulia iais
da y-
bos
ipais,
juolab
kad
ai
a spindima
i8
esmés
i
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
zody-
ne“,
Tagiau
ga a i
da iniai,
p iklausydami
ai
padiai
abs ak y
ka ego ijai,
ski iasi
nominacijos
po encija
i
leksikalizacijos
laipsniu.
Si
di e enciacija
susijusi
su
da-
ybos
ipu
i
su
pama inio
biid a dZio
seman ika.
An a
e us,
didele
j aka
u i
i
uni ikacijos
bei
in eg acijos
endencija,
pap as ai
bidinga
li e a ii inés
(bend inés)
kalbos
aidai.
2.0.
Abs ak ai
su
galiine
-is
pada omi
ik
i§
pi miniy
bid a dZiy
(papildomas
Sio
da ybos
ipo
poZzymis
—
pailgin as
Saknies
balsis
i
me a onija).
Sio
abs ak u
da ybos
ipo
da iniai
linke
j
leksikalizacija
i
y a
gana
nomina y is.
Tai
ypaé
ais-
kéja
daba iniu
me u,
gauséjan
mokslo
e minijai
i
ja
sis eminan .
,,Bu o
su a a
pi muosius
(ilgesnius)
e minus
(su
p iesaga
-wmas.
—
R.
§.)
a o i
bend osioms
sa okoms
(ypa ybéms)
pa adin i,
o
an aisiais
(su
galiinémis
-is,
-a.
—
R.
§.)
nu-
saky i
sa oky
am
ik a
ma uojama
dydj,
dimensija,
p z.,
auks is
12
me y,
alpa
10
li y
(B azdZiinas,
1977,
5).
Ta iau
p isipazis ama,
kad
okios
sis emos
,, i-
siskai
jgy endin i
i
iki
Siol
da
nepasiseké“
(Ten
pa ).
Galéjimu
ai
pada y i
abejo-
ja
i
kalbininkai
(K uopas,
Kaulakiené,
1971,
11).
Kaip
bebi y,
sickimas
mokslo
e minijoje
pa ame us
j a dy i
abs ak ais
su
galiine
-is
y a
pama uo as.
A gumen u
galima
bi y
laiky i
a
dalyka,
kad
ik
ienas
i§
abs ak y,
pada y y
i§
an onimines
po as
suda an iy
bid a dZiy,
u i
nominacine
galia,
an asis
pap as ai
lieka
g y-
nuju
abs ak y
s e oje.
Tu iu
gal oje
okias
abs ak y
po as,
kaip
s o is
—
plonis,
plo is
—
siau is,
sunkis
—
leng is,
ankis
—
e is,
dydis
—
maizis, g ei is
—
lé is,
9.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
29
.
129
ilgis
—
* umpis.
Si
abs ak y
su
galiine
-is
sa ybé
y a
iS
dalies
a spindé a
,,Lie u-
iy
kalbos
Zodyno“
aiSkinimuose.
P z.,
sunkis
3.
iz.
,,dydis,
nusakan is
Zemés
a
ki o
ku io
dangaus
kiino
aukos
jéga*
i
leng is
,,leng umas*;
g ei is
2.
,,judéji-
mo
g ei umo
laipsnis,
dydis“
i
/é is
»lé umas“;
s o is
1.
,,a s umas
a p
abieju
daik o
plo io
pa i siy“,
s o is
2.
»apim is,
d ii umas*
i
plonis
1.
»sPlonumas“,
plonis
2
,,laibumas‘,
plo is
1.
,,ske smens
ilgis*
i
siau is
»Siau umas“;
ilgis
1.
»daik o
ma muo
a p
d iejy
labiausiai
nu olusiy
jo
ie y*
(DZ)
i
* umpis:
auki is
1.
,,i8kilimas
i8
apadios
j
i sy*
(LKZ
p ie
Sios
eik¥més
sudé i
pa yzdZiai,
ilius uo-
jan ys
i
g ynajj
abs ak a:
Kas
pe
auks is
o
medZio!
V ,
i
ypa ybés
ma a
eiSkian-
i:
Kiek
auks io
u i
ikampis?
Z.
Zem.)
i
*Zemis.
Abs ak ai
su
galiine
-is,
pada y i
i8
bid a dziy,
nepasizymin iy
ySkia
an oni-
mija,
ne u i
okios
aiSkios
polia izacijos.
2.1.
Kele as
abs ak y
su
galiine
-is
u i
ge okai
leksikalizuo a
eik§me,
p z.:
ka S is
(ka s is
1.
,,ka S ybé,
kai a“,
ka S is
2.
,,pakilusi
kino
empe a ii a
(se -
gan );
Siluma“);
Sa/ is
(Sal is
1.
,,3al as,
Zemos
empe a ii os
o as
(a mos e os
saly-
gu
biisena)“);
/ygis
(Iygis
1.
,.pakilimo
auks is“,
/ygis
2.
,,.kokybés,
dydzio,
aidos
laipsnis“);
skys is
(skys is
1.
,,skys a
medzZiaga“,
skys is
2.
,,sunka“),
pyk is
,,p ie-
siSkas
nusis a ymas
dél
pa i os
sk iaudos;
pik umas,
susie zinimas,
iis is“
(DZ)
i
k .
2.2.
Dauguma
ki y
abs ak y
su
galiine
-is
ai8kinami
abs ak ais
su
p iesaga
-umas,
p z.:
bal is
,,bal umas“,
pygis
»pigumas“,
pilkis
,,pilkumas*
i
.
.,
i ,
kaip
galima
sp es i
iS
LKZ
pa eik os
ilius acinés
medzZiagos,
daZnai
jie
a ojami
sino-
nimiskai,
p z.:
Kokio
dailaus
ma gumo
ka iké
Sk
i
Abu
e siukai
ieno
ma gio
Gs
a ba
Kas
eido
do
bal is,
kas
liipy
audonis
Ki n
i
Ne u
Jjokio
audonumo,
gel-
onas
i
gel onas
P n.
Tadiau
negalima
nepas ebé i
(a
ben
nejaus i)
am
ik o
ski -
umo.
Abs ak ai
su
galiine
-is
y a
inkamesni
eik& i
ypa ybés
pa ame a
negu
ab-
S ak ai
su
p iesaga
-wmas.
Ypaé
aki aizdu
ai
abs ak o
skonis
a eju.
Sis
abs ak-
as
jau
né a
sinonimiskas
skanumui.
Saldis,
ka is,
iigs is,
sa is
u bu
eikS y
sko-
nio
a ian us.
PanaSiai
ge/ onis,
audonis,
bal is,
juodis
i
k .
eikS y
spal os
a ian-
us.
Pyz.,
junginys
pipi y
ka is
eiskia
»Skonj
(ka us),
ku j
u i
pipi ai*,
o
junginys
pipi y
ka umas
eigkia
jau
o
skonio
moduliacija
i
a si
eikalauja
p a esimo,
pa-
aiskinimo,
koks
as
ka umas
(nepap as as,
baisus,
na,
i
...
i
.
.).
Pieniy
gel onis
eiskia
spalya,
biidinga
apsk i ai
pienéms,
0
pieniy
gel onumas
eiskia
(a
ben
gali
eik8 i)
Sios
spal os
a ian a
i
.
.
Siuos
hipo e inius
samp o a imus
bi y
ga-
lima
apibend in i
Si aip:
abs ak ai
su
galiine
-is
daZnai
y a
seman iniai
in a ian ai
abs ak y
su
p iesaga
-umas
a z ilgiu
(plg.
da
g o%is
—
g azumas,
gé is
—
ge u-
mas).
Todél
e minijoje
kokios
no s
ypa ybés
pa ame ui
(kaip
seman iniam
in a-
ian ui)
pa adin i
u é y
bi i
a ojami
abs ak ai
su
galiine
-is
(a ba
ki okie),
be
ne
abs ak ai
su
p iesaga
-wmas.
3.0.
Abs ak ai
su
p iesaga
-ybé
y a
seman igkai
skaid esni.
Jie
u i
b uozuy,
gana
ge ai
ski ian iy
juos
nuo
ki y
abs ak y.
,,Bidingiausias
ski umas
y a
as,
kad
p iesagos
-ybé
edinius
ypaé
mégs ama
a o i
ada,
kai
Zymimaja
ypa ybe
eikia
labiau
pab éz i,
suin ensy in i,
ki aip
sakan ,
kai
kalbama
apie
labai
ySkia,
s ip iai
pasi eiSkianéia_ypa ybe*
(LKG,
308),
.,...
ka ais
p iesagos
-ybé
ediniai
130
Zymi
jau
ne
iek
abs ahuo a
ypa ybe,
kick
pa i
ypa ybe
u in j
daik a...*
(LKG,
308).
In ensy umo
eik3mé
y a
i8
dalies
a spindé a
LKZ
aiskinimuose
(smailybé
1.
,,didelis
smailumas“;
s a ybé
,,didelis
s a umas*;
ploks ybé
,labai
didelis
ploks-
umas“;
S/apybé
,,didelis
Slapumas“);
leksikalizuo os
eik’més
iksuojamos
daZno
abs ak o
lizde,
p z.:
e ybé
2.
,, e as
daik as,
e enybé“;
igS ybé
2.
,,labai
ig’-
us
algis
a
gé imas“;
S/yks ybé
1.
,,8lykS us,
bjau us
daik as,
dalykas“;
sunkybé
2.
,sunkus
daik as,
naS a“,
bjau ybé
1.
,,bjau us,
SlykS us
daik as“;
baisybé
3.
,,baisus
dalykas“,
baisybé
4.
,,baidyklé,
Smékla“;
smailybé
2.
,,smailus
daik as
“
i
. .
Tagiau
oli
g azu
ne
kiek ienas
abs ak as
su
p iesaga
-ybé
u i
leksikalizuo-
y
eikSmiy,
aip
pa
ne
isi
u i
in ensyyumo
eikSme.
Tai
y a
susije,
a odo,
su
pa-
ma inio
bid a dzio
seman ika.
Leksikalizuo a
eikSme
., ie a,
pasiZymin i
ypa y-
be“
u i
abs ak ai,
pada y i
i§
biid a dZiy
auks as,
a us,
pla us,
ankS as,
olus,
gilus,
be
o
Slapias,
sausas,
slidus,
.
y.
is
bad a dziy,
ku ie
pa ys
gali
jung is
j
g upe
semos
ie a
pama u.
Reikia
pasaky i,
kad
ie os
eikSme
daZniausiai
a spindi
ab-
s ak y
daugiskai os
o ma,
p z.,
Mes
...
Zi i ime
...
i
mélynqsias
ji os
pla ybes
J.
Balé,
Tau a
u i
isokiy
pasaky
apie
auks ybiy
d asias
18.
Sie
abs ak ai
sinoni-
miski
da iniams
su
p iesaga
-wma.
,,Daik o,
pasizymincio
ypa ybe“
eikSme
u i
abs ak ai,
pada y i
i8
skonj
eiSkian iy
biid a dziy
(ka us,
iigs us
i
.
.),
be
o,
iS
bid a dZiu
smailas,
leng as,
sunkus,
bjau us,
g azus,
SlykS us,
baisus,
e as;
miné-
oji
eikSmé
uZ iksuo a
a i inkamy
abs ak y
su
p iesaga
-ybé
lizduose;
ma y ,
po encialiai
Siq
eikSme
da
galé y
igy i
i
ki i
Sios
p iesagos
abs ak ai.
Beje,
iks-
liau
bi y
ja
apib éz i
.,daik as,
pasizymin is
ypa ybés
in ensy umu“.
3.1.
Didelé
g upé
abs ak y
su
p iesaga
-ybé
y a
sinonimiski
abs ak ams
su
p iesaga
-ys é,
ku iems
y a
bidinga,
P.
Ska dZiaus
ZodZiais
a ian ,
,,ypa ybinio
bi io“
eikSmé.
Tai
abs ak ai,
pada y i
i8
Zmogaus
iSo ines
a
idines
sa ybes
eiSkianéiy
biid a dziy:
d asybé,
dosnybé,
gud ybé,
gobsybé,
gi ybé
(gi ybé
2.
,,pa-
p o ys,
palinkimas
ge i
s aigalus;
gi a imas“),
aisybé,
puikybé,
luoSybé,
ku ybé
i
.
.
Jais
j a dijamas
ypa ybés
u éjimas
(bu imas).
Pazymé ina,
kad
abs ak ai
su
p iesaga
-ybé
daZnai
a ojami
j a dy i
ypa ybe.
Jie
ne enka
sa o
anspozici-
nés
eikSmés
i
pe eina,
galima
saky i,
j
konk eciyju
daik a a dziy
sky iy,
.
y.
am-
pa
kai omi
skai¢iumi,
p z.:
Jis
u i
daug
silpnybiy,
ys
do ybés,
kele as
Snek y
bend-
ybiy
i
.
.
Abs ak ai
su
p iesaga
-ybé
y a,
i§
esmés,
pa ys
,,daik a a diSkiausi
“
i8
Gia
ap a iamu
da ybos
ipy
abs ak u.
4.0.
Pa ys
,,abs ak¢iausi,
anspoziciSkiausi,
sin aksiSkiausi“
y a
abs ak ai
su
p iesaga
-wmas.
Si
jy
sa ybé
a spindima
i
Zodynuose
—
jie
né a
aiskinami,
o
ik
susiejami
su
pama iniais
bid a dziais
(DZ
—
pa eikian
a i inkamo
bid a -
diio
lizde,
LKZ
—
a ski u
lizdu,
be
neaiSkinan
eikSmiu,
o
ik
nu odan
j
pama i-
nio
biid a dZio
eikSme).
Viena
e us,
ai
paleng ina
leksikog a y
da ba,
an a
e us,
nea skleidZia
abs ak y
seman ikos
ypa ybiy.
Sakykim,
anspoziciné
da y-
bos
eikSmé
iboja
nominacing
abs ak o
galia,
a¢iau,
kaip
i
kiek ienas
daik a a -
dis,
jis
ja
u i.
Todél
eiké y
ben
bandy i
a ski i
g ynai
anspozicine,
sin aksine
abs ak y
su
p iesaga
-wmas
a oseng
(i
eik8me)
nuo
nominacinés
(ypa ybés
i a -
dijimo).
P z.,
abs ak as
ma gumas
LKZ
ap aSomas
Si aip:
ma gumas
>
ma gas:
1.
Nuo
géliy
ma gumo
ne
akys
aibo
8.
Spal y
ma gumas
ézé
akj
18.
Vis a
anago
ge
131
ma gumo
S s.
Kokio
dailaus
ma gumo
ka iké
Sk .
Pi muosiuose
d iejuose
ilius a-
ciniuose
sakiniuose
y a
aiSki
anspozicija,
abs ak ai
Sia
eiSkiasi
kaip
sakinio
o ma imo
p iemoné;
pasku iniuose
d iejuose
abs ak as
a lieka
ypa ybés
j a diji-
mo
unkcija.
DaZnai
anspozicija
(p edika inio
junginio
nominalizacija)
suponuo-
ja
d ip asmiskuma,
p z.,
sakinj
man
nepa inka
jo
gud umas
galima
in e p e uo i
d ejopai:
man
nepa inka
ai,
kad
jis
gud us
i
man
nepa inka
ai,
kaip
jis
gud us.
4.1.
Zinoma,
eiké y
de aliai
iS i i,
kokias
sin aksines
s uk i as
su
pama i-
niu
bid a dZiu
nominalizuoja
( ansponuoja)
abs ak ai
su
p iesaga
-uwmas.
Ta iau
ai
né a
Sio
nedidelio
aSinio
ikslas.
Ap a sime
po g.
Pi ma,
p edika inio
junginio
»X
y a
labai
Y“
(X
—
subjek as,
eiikiamas
daik a a dziu,
Y
—
pozymis,
ei8-
kiamas
bid a dziu)
u inys
ansponuojamas
subjek iniu
junginiu
(a i inkamo
bid-
a dzio
abs ak as
i
daik a a dZio
kilmininkas),
p z.:
Bjau umas
o
Sunies
—
né
j
kiemq
nejsileidzia
Rm,
Bukumas
ylos
—
né
supu usios
sikénos
negali
p adu !
E .
Kq
a o
i
aklumas
—
po
akiy
s o i
i
nema ai
Gs
i
pan.
Tokia
anspozicija
labai
papli usi
Snekamojoje
liaudies
kalboje,
ma ,
ais
a ejais,
kai
kalbama
apie
neigia-
mus
pozymius,
ji
a lieka
i
eu emis ing
unkcija,
.
y.
pasakymas
K ailumas
gi
a o!
né a
oks
jZeidziamas
kaip
Tw
esi
labai
k ailas.
An a,
labai
plagiai
a ojama
saki-
niy
ipo
..X
y a
Y,
be
Z*
(X
—
subjek as,
Y, Z
—
jam
p iski iami
pozymiai)
u inio
anspozicija
pe
s uk i a,
ku ioje
pozymis
Y
nusakomas
du
ka us
—
a i inkamo
abs ak o
kilmininku
i
bid a dzio
a dininku,
0
pozymio
Z
iksa i-
mas
pa i sinéje
s uk i oje
akul a y us.
Tu ima
gal oje
okia
abs ak u
a ose-
na:
Do umo
ji
do a,
be
nesup a inga
Pn,
Smagumo
Si ia
ie a
smagi
Sk ,
Senumo
jis
nelabai
senas,
ik
nebes ip us
Rm
i
.
.
Juose
bid a dzZiy
abs ak ai
a lieka
em a i-
ne
unkcija.
4.2.
Abs ak y
su
p iesaga
-wmas
leksikalizacija,
beje,
mazesné
negu
abs ak y
su
p iesaga
-ybé,
aip
pa
susijusi
su
pama iniy
bid a dziy
seman ika.
P z.,
abs ak-
ai,
pada y i
is
skonj
eiSkian¢iy
biid a dZiy
u i
eikSme
»(kokj
no s)
skonj
u in is
algis*:
skanumas
4.
,,skanumynas,
skanés as“,
iigS umas
3.
» igs us
algis,
ags ymas“,
saldumas
2.
,,saldus
daik as,
saldumynai*
i
.
.;
abs ak ai,
pada y i
i8
biid a dZiy,
ienijamy
,,e d és“
semos,
gali
jgy i
ie os
eikSme,
p z.:
smailu-
mas
3.
,,Z .
smailuma
2“:
An
o
kalno,
an
o
pa io
smailumo
y a
skylé
Sk ,
s a u-
mas
2.
,,s aéioji
ie a,
Iygumas
4.
,,Z .
lyguma
1“
i
.
.
Dauguma
abs ak y
gali
igy i
eikSme
,,ypa ybe
u in is
daik as
(dalykas)“,
p z.,
k ailumas
2.
.,su
p o u
nesude inamas
dalykas*,
pik umas
3.
,,blogis,
blogybé“,
bjau umas
2.
||
Ge ia
isokius
bjau umélius,
kad
ik
g ei iau
pagy y
Ds
i
.
.
Leksikaliza esi
abs ak ai
daznai
a ojami
daugiskai os
o ma
(kai
ku iy
abs ak y
daugiskai a
y a
pa eik a
LKZ
kaip
a ski i
ZodZiai,
p z.,
skys umai,
iebumai).
,,Lie u iy
kalbos
g ama ikoje*
asoma,
kad
,,p iesagos
-umas
abs ak ai
y a
linke
igy i
kiek
konk e esne
eik’me
ada,
kai
a ojamos
jy
daugiskai os
o mos“
(LKG,
306).
Is
ik ujy
y a
p ieSingai,
ik
igije
konk e esne
eikSme,
jie
igyja
konk e iesiems
daik a a dziams
bidinga
ypa uma
—
kai yma
skai¢iais.
Pa s
daugiskai os
a ojimas
gali
bi i
ne
eikimés
konk e umo
odiklis,
o
s ilis iné
p iemoné,
p z.:
O
g aZumai,
0
naujumai
os
a o
ska elés!
Vb,
I
gleinumai
gi
—
a giai
sucéplojo
q
kqasneli
mésos!
Slim.
Tai
bal u-
mai
—
Sa ka
an
uodegos
nunes y!
SI.
132

5.0.
Lyginan
ap a yju
abs ak y
seman ikos
ski umus
aiskéja,
kad
nomina-
cijos
galios
a z ilgiu
a imesni
y a
abs ak ai
su
p iesaga
-umas
i
galiine
-is.
Leksika-
lizacijos
pobiidZiu
a imesni
abs ak ai
su
p iesaga
-wmas
i
-ybé.
Kai
ku iose
pozi-
cijose
isi
Sie
abs ak y
ipai
gali
bi i
a ojami
sinonimiSkai.
Ta éiau
negalima
ne-
pas ebé i
i
okios
endencijos:
abs ak ais
su
galiine
-is
i a dijamos
pa ame inés
ypa ybés;
abs ak ais
su
p iesaga
-ybé
i a dijamas
ypa ybés
bu imas,
o
abs ak ai
su
p iesaga
-wmas,
be
ypa ybés
j a dijimo,
a lieka
sin aksinés
anspozicijos
p ie-
monés
unkcija.
Si
sis eminé
endencija
dél
j ai iy
asis eminiy
ak o iy
eikimo
(p z.,
kad
i
eu onijos)
ne
isada
yski.
SANTRUMPOS
DZ
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1972.
LKG
—
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
V.,
1965.
T.
1.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1956-1986.
T.
1—14.
LITERATURA
B azdiiinas
P.
Fizikos
lie u igkosios
e minijos
ki imas
//
Kalbos
kul i a.
V.,
1977.
Sas.
44.
P.
4-8.
K uopas
J.,
Kaulakiené
A.
Dél
bid a dziy
abs ak u
su
p iesaga
-umas
i
gal inémis
-is,
-a
di e encija imo
e minijoje
//
Kalbos
kul i a.
V.,
1971.
Sas.
21.
P.
8—11.
Ska dZius
P.
Lie u iu
kalbos
ZodZiy
da yba.
V.,
1943.
U bu is
V.
Zodziy da ybos
eo ija.
V.,
1978.
P.
WATIATUTE
CEMAHTHKA
JEAJ(bBEKTHBHbIX
ABCTPAKTOB
Pesiome
1.
Ha
Ma epHane
MHo oTomuHo o
,,CioBaps
JIMTOBCKO O
a3bIka“
H
,,CiOBapa
COBpeMeHHOTO
HIMTOBCKOFO
s3bIKa
PaCCMaTPHBaIOTCA
Pa3H4HA
B
CeMaHTHKe
CIOBOOOPa30BaTeIbHBIX
THIOB
qeas beKTHBHLIX
aOc pakToB
c
cyddbuKcamu
-umas,
-ybé
M
OKoHYaHMeM
-is.
TIpakTH4ecKH
He
HMes
epHBaMOHAEIX
O paHHYeHui
cO
CTOpOHbI
MOTHBHpy!omle o
cosa
(ipHla aTeabHO O),
aGcTpakTbI,
NpHHaAyexalj e
K
ONpeeeHHbIM
COBOOGpa3z0BaTENBHLIM
THIaM,
pasHYaloTCa
CBOUM
3Ha eHHeM,
a
TakxKe
CTeNeHbIO
AeKCHKaIM3alIHH
H
HOMMHATHBHO!
NoTeHLHell.
2.
Hecmo pa
Ha
onpexemenuy10
e epoTommo
aOcTpakTOB
Bbilli¢yKa3aHHbIX
THMOB,
a
TAKE
B3aHMONPOHHUAeCMOCTh
HX
C€MaHTHKH,
H3
B3aHMO3AMCHACMOCTh
B
HEKOTOPBIX
KOHTEKCTAX,
TIPOCMe*KMBACTCA
TEHACHUMA
HCNOMb3OBATH
B
ABbIKe
AOCTPakTbI
C
OKOHYAHHEM
~/s
IIA
HMCHOBAHHA
llapaMe pHyeckux
Ka¥ecTs
mpezMe a,
aGcTpakTEI
c
cydbibuKcoM
-ybé
1
UMeHOBAHHA
KayecTBa,
cpolic sa
Kak
TakOBO O,
OTBIeYeHHOTO
OT
e o
HOcHTeNel,
a
aGc paKTs
C
cyduKcOM
-wmas,
Kak
HaMMeHee
JIeKCHKaIH30BaHHbIe,
—
B
Ka ecTBe
cpescTBa
Tekc ooOpa3z0BaHHa
MH
CHHTAKCHYeC-
Ko o
BapbHpoBaHus.