scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Daugėliškio tarmės kalbėjimo veiksmažodžių (verba dicendi) žodynėlis

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Daugėliškio tarmės kalbėjimo veiksmažodžių (verba dicendi) žodynėlis

Author: Kazimieras Pakalka
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1448/1544
LIETUVIVI
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXV (1995)
LIETUVI
LECSIKOLOG-
IJOS
TYRINEJIMAI
Ig Daug
gy osios
kalbos F om
he Dialec s
Aus de
Volkssp ac-
he
Kazimie as
PAKALKA
DAELUGISK
TARIOMES
KALBEJIMO
VEIKSMAZO-
DZIY (VERBA
DICENDI)
ZODYNELIS
Zéliskio!
a mé
appa iene
y y agli
auks aigi
[…]z ikam
( ilnigkiami).
Ta mé
u eis
a z ilgiais
lie u iy
lingua
mokslui
eiksminga,
poiché
u uliojosi
maZzai
pa i dama
bend inés
lingua
j akos. Z.
Zinke i iaus
opinione,
kalby
sel ikos
desninguma-
mi s udia i
più si ada a
y y
pak aS¢ia,
do e
esis ono
delle lingue
migimo bei
nykimo
isokias
azés
(Zinke i ius
1966: 29).
Daugeliskio
a mes
one ica e
mo ologia
b e emen e
sono
ap ases
Vilniaus
uni e si e
g adua ean-
us
plu elisken-
as Mykolas
Suminas nel
suo diploma
la o o (1951
m.).
Sios
a més
leksika
ino Siol
sepa a -
amen e
nenag in-
é a. |
akademi-
nj
Lie u iy
kalbos
zodyna
dal pa
p imojo
omo
j auk a
nemaza
Daugelis-
kio i
g e imy
pa apijy
Zodziy.
Siy eilugiy
au o ius
dal 1948
m. è
pa eikes
zodynui
ci ca 14
uks an-
¢iy lapeliy
su
na osi-
os
a més
ZodjZiais
e jy
consumo
exemplZi-
ais.
Musy
gio ni
Daugeliskio
a mé,
come e
al e
Vilniaus
k aS o
a més,
spa ¢iai
nyks a,
zmoniy
leksika
sku déja.
Ta miskai
pa la solo
la
gene azio-
ne più
anziana.
Scelemo
una is
impo an-
eiy
leksikos
sluoksniy
kalbéjimo
eiksmaz-
odzius.
Jais
conside i-
amo ali
eiksmaz-
odZius, che
in es iga-
ndo
eiskiamo
pensii,
sen imen-
i,
iS i enimu-
s, opinione.
Iki siol
pla¢iau
nessuno
nenag ine-
jo e ki y
lie y iy
lingua
a miy
albejimo
eiksmaz-
Zodziy.
Bene uno
pi myjy
anche 65
pa léjimo
eiksmaz-
odzius
pa eiké A.
Juska
(Juska
1922: 1718).
P ima
ol a
consecu i-
amen e
sinonimi
pa léjimo
della lingua
li eu iy
agg upp-
a o il
lexicog a-
o A.
Lybe is
(Lybe is
1980:
164166).
Sinonimy
geog a ij-
os A.
Lybe is
nenu odin-
éjo, a
skoliniy
isai
nej auk-
e.
Nuoseklia
lie u iy
kalbos
eminiy
g upiy
sis ema
isdés é J.
Paulausk-
as
Sis eminia-
me lie u iy
kalbos
zodyne. i
Daugeliskis
è 9 km j
ey us da
Ignalinos,
p esso
S enéioni-
y-Vidziy
sen ie o.
1939 m.
udenj,
Ta yby
(So ie y)
Sajungai
okupa us
Vilniaus
k ag a,
Daugeélis-
kis e didelé
pa e della
pa apìa u
assegna a
Bal a usi-
jai. Allo a
iS Sios
pa apije
Siau es
y y
kampo e a
iku a
GedZiineliy
pa apija.
Dalis m isy
medzZiag-
os im a iS
Sios
a apijos
na ojo
Juodalauk-
io kaimo
zmoniy,
p op io
e y.
Is o iskai
Juodalauk-
io <aimas
app ese-
n a
annie e
a mei
pa aplijas
Daugéliski-
o.
205
Cia
al abe isk-
ai
p esen a-
oamo
Daugéliskio
a més
kalbéjimo
eiksmazo-
dziy
zodynélj.
Ta més
esempiozd-
iamen e
anspon-
u i j
comunine
lingua,
islaikan
mo ologi-
che
peculia i -
à.
VeiksmaZ-
odZiai
ipo a e
così, come
Lie u iy
kalbos
zodyne,
solo
neZymimas
anzi y -
umas.
An aS in-
is
eiksmazo-
dis
suki ciuo .
No s
ilius acin-
iuose
sakiniuose
Sie
eiksmaz-
ZodZiai
non isu
ki éiuoja-
mi. P ie
plaéiau
a oja-
my
eiksmaz-
ZodZiy ig
musy
accol e
gausios
ilius azio-
ni duodame
solo
minimalia e
biidingesn-
e. P ie
p op io
uZz aSy y
sakiniy
ne asome
nessuna
san ump-
os, o p ie
sakiniy,
im y i8
Lie u iy
kalbos
zodyno
spausdin y
omy,
asome
san um-
pa LKZ,
p ie
sakiniy,
im y i8
Zodyno
hand aséiy
i
ka o ek-
os, asome
san um-
pa LKZ K. X
aldsy i,
-ija, -ijo
halasié,
Vaikai. am
(12.
b usocins)
ékau i,
iukSma-
u i: alasija
balba o i,
- ioja, -a o
immagine.
1.
neaiskia
a i
ga sus o
Zodzius: Il
Bambino
già
p adéjo
balba io .
2. plepé i:
Sueje
bobos
lunghi
balba a o.
bambé i,
bamba, -é
(-€jo)
immagine.
nepa enki-
n am
kalbé i,
mu meé i,
bumbe i,
bu bé i:
Bamba i
bamba i
nesliauna.
bAamb e -
i, -na, -é
(-éjo)
immaginid.
nonauspia-
i di e,
a s elé i:
Solo
bamb e e-
[jo] Zodj i
nue[jo]. I
zodzio
nebamb e-
é[jo] ana.
ba i,
ba a, ba o
1. g ieZ ai,
pik ais
zodziais
d aus i:
Ba o ba o
e ai suny
azu badus
la o i. 2.
e l.
p ies akai-
u i uno
all'al o:
Kas ba as,
esba , u
nep is ok.
Ba damiesi
nue[jo].
iSba i,
isba a,
isba o
ba an
ap ék i:
ISba aii
azu skada
kaimyna
sus ikus. |
e i:
ISsiba a i
su
b igady i-
um i iSejau
a e .
nuba i,
n ba a,
nuba o
igba z:
Nubd as,
numuS as
bambino.
paba i,
paba a,
paba o
quan o
ba i,
pad aus i:
Paba a
paba a i
p op io
dieda azu
gé ima
niekas
nema ija.
suba i,
s ba a,
suba o 1.
sud aus i
ba an :
Suba o
uoka
man
dieduk. 2.
e l.
ba is:
Susiba iau
con essi
im i i
iSejau is
pi kios. *
bazy is,
-ijasi,
-ijosi
(b us.
6axbmua)
sauk is
Dio,
p omiekin-
é i:
Mo iejyéia
myléjo
daznai
bazy ies. *
bedii i,
-ija, - jo
(b us.
6amaBaup,
1.
biedowa¢)
skys is,
aimanuo i:
Kada ji
solo
sus inku,
anas is
beduja. *
pabedii i
pabédo i,
pasiskys i:
Va ques o
béda, che
al am
nemozna
pabedui . *
bli zny i,
-ija, -ijo (1.
bluzni¢é)
neg ankiai
kalbé i:
Nebli znyk
Si e
p esso
aikam. *
pabli izny-
i
nes ankiai
pakalbé i:
Anas
pabliiznija
kap kada. *
ap oximiz-
ny i
nes ankiai
p ikalbé i:
P ibli zni-
jo isep
paskudnai.
blogin i,
-ina, -ino
adi i,
conside a-
e blogu,
peik :
Niekas
manes
s ie e
neblogino.
nublogin-
i
chiamini
blogu,
nupeik i:
Tu i
si oje
nublogino
Adelio g.
2
Abb e ia-
zioni kaip
accadem-
ico
Lie u iy
kalbos
zodyno;
immag.
acdingo
3 Si dice
d ejopai:
-ei -€jo.
Vy auja
-€
(Zinke ié-
ius 1966:
354)
b aizély-
i, -ija,
206
-ijo
immagini-
d. niekus
kalbé i,
pliauks i:
Vaikai
sus inke i
b aizolij-
a.
* b édy i,
-ija, -ijo
(b us.6p-
en3inb)
neg aziai
kalbé i: Ai
anas
b édija. x
p ib édy-
i
neg aziai
p ikalbe-
é i:
P ib édi-
jo
a ejes i
nepasisa-
ma ijo.
b eizgé -
i, -dja, -6
(-djo)'
immagini-
d. niekus
kalbé i:
B eizgd-
ja
neZinia
ka.
b eizo i,
-dja, -6
(-djo) z .
b eizgo -
i: Kokis i8
a es
zmogus,
kas
pakliu o
in
lieZiu io, i
b eizdji.
bu bé i,
bi ba, -€
(-éjo)
immagini-
d.
neaiskia
kalbé i,
mu mé i:
Bu ba po
sa im e
ka.
bu bly i,
-ija, -ijo
immagine.
pik ai
kalbé i,
bambé i:
Duk é is
bu blija
in momos.
pabu bli i
immag. pik ai
pakalbé i,
pabambé i:
Pabu bly diedas
myli. bi b el i,
-na, -é (-éjo)
immagine.
sumu meé i,
bamb elé i: P ie
man ana i Zodzio
nebu b eleé[jo].
bu buli io i,
-i ioja, -ia o
immagine. 1.
nea skia
kalbé i,
mu me i:
Bu buli oja ka,
nesup an u. 2.
pik ai kalbé i,
bambé i:
P adeéjo in suo
isep bu buli o .
* bu éy i, -ija,
-ijo (I-bu czeé)
bambe i,
niu né i,
mu me i:
P ade[jaju
bu éy in P ano.
Nesudabosi jy: i
uno bu éija, i
al o. emis
bu no i, -dja, -6
(-djo) immag.
pik ai kalbé i,
keik i: P adeda
bu no ki i
zmones. *
azsibu no i
(hebb .) immag.
pik ai pakalbe i,
cambiiksno i: Kai
azsibu ndja,
ques o nien e
nes oZoja. XSi
pui is, -ijasi,
- josi (b us.
6ymaBaub)
umo osamen e,
pik ai kalbé i,
ba is: A o[jo]
ciuzon pi kion i
buadjas.
éiulbu io i,
- ioja, -a o
immagine. meiliai
kalbé i: Kolei
a es se e
Giulb oja
lakS uoja.
Ciulb ioja kai
laks u é. daiiZ i,
-ia, -é immaginid.
pic ai di i,
ki s i, éz i: AS
i a galio
nedauZiu, e u mi
p immoja dauii.
d o2Z i, -ia, -é
immaginid. ieSai
di y i, kalbé i,
ez i: D dézia
p akalba in
u gaus.
iSd 62Z i
immagd. issaki i,
is ez i:
Nepasisa ma y-
siu, isd dsiu
sus ikus, ka
no ésiu.
Isd dziau
akysan. da , -da,
da é immaginid.
sma kiai saky ,
g iez ai kalbé i:
Mes da em in
lenky. iSduo i,
-da, isda é
immaginid.
isba i,
iskone eik i:
I3da iau suo
boba azu
lieZiu ius. X
dzéka o i, -oja,
-o (-ojo)
(b us.asakapau-
s) déko i: Cia
su is né az ka
dzéka oja. e i
*
padzéka-
o i
padeko i:
Ubagas
padzeka-
ojo azu
nak igul-
a i
ige[jo]. *
dziéka o-
is,
-ojasi,
-ojosi
(sl.)
yéio is:
IS al o
bédos
nesdziék-
a ok. *
ga bii i,
- ja, - jo
(hebb .)
keik i,
plis i: Non
oglio lo i
sus ik :
si e me
ga bujo.
*
ga ddy i,
-ija, -ijo
(b us.
apamsi-
nb, us.
oponuT-
s) melu i,
pliauks i:
Ga ddija,
é
p audos
nesako. *
p iga éd-
y i
p imeluo-
i:
Ta anda
mol o
p iga dd-
ija
a ejes. e
Us oja-
ma
d ejopai:
-6 i -djo.
207
*
gau ony-
i, -ija,
-ijo
(l._gaw o-
ni¢)
melu a i:
U u a
g aZiai,
ale mol i i
gau oni-
Ja.
ge ksé i,
gé ksi, -é
(-éjo)
immagine.
apidam-
en e e
nesp on-
amai
(pp .
zydiskai,
okiskai)
kalbé i:
Zydai
solo
gé ksi in
u gaus.
Ka zydas
gé ksi
nesup a-
n u.
gy aCiuo-
i, -i ioja,
-ia o
immagine.
adin s
gy a e:
Az ka
anas man
gy a i i-
oja. |
e l. :
Tu o
keliu
keikés i
gy aéia -
os. *
gony i,
-ija, -ijo
(b us. o-
nins)
peik i,
e es
plus i: Tu
suo
negonyk
Si e
mol o.
*
nugony i
nupeik i:
Visy
me gy
nugony -
as
be nas.
gozgo i,
-dja, -6
(-djo)
immagini-
d. plepé i:
Ka u
gozg6ji,
nien e
non
sapinoda-
mas.
g aus i,
-dzia, -dé
immagini-
d. pik ai
kalbé i:
Mus
apylinké]
zmonys
g dudZia
in
_Jog izy-
i, -ija,
-ljo
image.
jky iai
ka oja-
n
kalbé i:
P i iny
iesko,
g izija.
p ig izy-
i qky ia
p ikaisio-
i:
P ig izij-
ai u man
aZu
Si uos dena o
LKZ.
g o i, -ja,
6 (-jo)
immagini-
d. plepé i,
auks i:
G éji u,
ma g dji.
im i, 1
ima, émé
immagini-
d. ba i.
pé im i
immaginid.
iSba i: Ag
jj sus ikus
do ka a
pé imsiu.
kalbé i,
pa la,-é
(-éjo)
ammen in-
ai
di i i(mald-
as):Seniau
po e ius
palckai
kalbe[jo].
Moma,
biida o, is
pi ies a i
po e ius
pa la a%
dugias.
Kalby
po e ius
LKZ.
a kalbé i
z .
azkalbé i:
Nuo
gy a és
inkandimo
a kalba.
azkalbé i
bu azodz-
iais
poggia i:
Kap
inkanda
ki mélé,
ques o
azkalba.
sukalbé i
ico din ini
di e
(maldas):
Nusklaupes
po e ius
sukalbe-
[ja}u.
kalén i,
-éna, -éno
immagine.
jsakmiai
di ;
cos an -
emen e
ipe i i,
col i:
Kalena i
kalenau,
che Si e
neda y .
ikalén i
immagd.
ysakmiai
jsaky i,
jkal i 7
gal g:
Inkalena-
i, che
Zino .
p énikal-
i immag.
jsakmiai
p isaci i:
P ikalén-
o, che
dabo
bambino.
P ikalén-
siu, i
pada is.
kal i,
kala, kalo
immagini-
d.
cos an -
emen e
di e i,
jkalbiné-
i: AS
jam
kala
kala , ale
neima
gal on.
ikal i,
jkala,
ikalo
immagini-
d.
jsakmiai
jsaky i:
18 mazy
dieny
jam Si e
inkdl a. |
e l. :
Inskalo a
Zodj
gal on.
*
kamAnda-
o i, -oja,
-o (-ojo)
(hibb .)
jsakiné -
i,
ua ky i:
Diedas
nien e
neda o,
solo
ka endu-
a a,
kiaiilin i,
-ina, -ino
immagini-
d.
chiamin i
kiaule,
gédin i:
Ne eiké
kia lin zmogus.
iskia ilin-
i
immagd.
i3 adin i
po cule,
iggédin i:
No
iskia lin
u ji aZu
okj
b aga
ope a.
chius i,
-ia, -é
k eip is 4
kg
domanda-
ndo:
Diedukas
incon a-
o mi i
kldusia
kelio.
suklaus i
pas e ei-
au i:
Moma
suklais
siiny i
duos
Zinia.
208
kliedé i,
kliedZia
(klies i),
-€ (-éjo)
pe ekus
samonés,
kalbé i
bep asm-
ius,
ne u iné-
ius
sg ysio
zodzius;
klejo :
Klies i
zmogus
mol o
si gdam-
as. Anas
malga,
klies i
LKZ.
nuklies i
nukalbé i
nebu us
cose: Gia
Ju gis
nukliedZia u u damas.
-ia, ku i
ba i.
paki i,
paku ia,
paki é
immagine.
ba i,
ba an
sud aus-
i: Paki é
kunigas
boba im i
azZu
lieziu ius.
* kusy i,
-ija, -ijo
(1. kusi¢é)
p omuo -
e e,
jkalbiné-
i:
Insis oj-
es kusijo,
che ei ia
ba ies. *
p ikisy i
p ikalbe-
i,
p iku s -
y i:
P ik sijo
isep i
daboja,
ka
da yslu.
X k oly i,
-ija, ijo (sl.)
gi i. *
isk oly i
isgi i:
Duk é
momos
paslo i a,
é o
isk oly a.
lakS io i,
- ioja, -a o
immagine.
meiliai
kalbé :
Kolei a es
bisognociul-
buoja
lakS ioja.
liép i, -ia, -é
jsaky i,
agin i:
Liépk
neliépk,
comunque
neklausis.
lie i, -ja
(léja), -jo
immagine.
mel: Tu lo
nesup asi,
ai p auda
dice, ai
spega.
sulie i
immaginid.
sumeluo i:
Sakis sakis,
¢ kai ku i
suliés.
lieZiu idu i,
-iduna, -ia o
immagine.
apkalbé i,
apsneké i:
Ku
nepasisuks,
e
lieziu iduna.
X]Ojo i,
-oja, -o
(-ojo)
(I.laja¢)
plis i,
kone eik i:
Lojojo
nepadabna-
is Zodiiais. |
e l. :
Eidamas
u o keliu
ldjojos.
*8lOjo i
isplis i,
iskone eik -
i: P ima
g aZiai
u u o, é
pasquijo
isldjo[jo].
I6 i, -ja, -jo
immagd.
senza
bisogno
accon a -
e, sneké i,
mol o
plepé i:
Léja ldja, é
Loe lo
neklauso. X
azlo i
(hebb .)
mol o
ispasako i,
isplepé :
Visiem, ka
Zino, a
azldja.
ma mé i,
ma ma, -e€
(éjo)
immagd. 1.
neaiskiai
kalbé i,
mu mé i: Po
nosia uno a
sé ma ma.
Ubagas
ma médam-
as iSe[jo].
immagine
2.d.
ne ikusiai
kalbé i,
bambé i:
Bobu é in
pe iaus
ma ma
po e ius.
pama mée i
immag.
pakalbé i
(po e ius):
Pama méjo
ies du im
ubagas
po e ius. ‘
mels is,
meldziasi,
meldési
k eip is
maldomis j
Die g,
S en uosiu-
s; kalbe i
p eghi: Mis
dieduk
balsiai
melsda os.
pasimola i,
-daia,
pasimeldé
sukalbé i
maldas: Az
nebaséikus
bisogno
pasmels .
melu o i,
- ioja, -a o
sgmoningai
saky i
ne iesg:
Melioja i
mazgy
nonaka oj-
a. P audos
neZinau, ¢
mel io non
oglio.
issimelui-
o i
iSsisuk i
melu:
Vagis
moka
issimel -
o .
p imeluo-
i
p ikalbé-
i
ne iesos:
Ana man
p imela -
o, é aSiaino pa ie ijau.
sumel io-
i di e
ne iesg:
Sumela o
i do ginas.
mykele i,
-éja, -é
(-éjo)
immagine.
mykau i,
mykséio-
i: Ka u
Gia
mykeléji,
dicei
azka .
pamykel-
e i
immag.
pamikéio-
i:
Pamykel-
é[jo] e
ka, i
nesup a-
au.
209

myk i, -ia,
-é
immagini-
d.
neaiskiai
di i,
p ala i:
Neno i
pasaky ,
ques o
mukia.
mu me i,
mu ma,
-€ (-éjo)
immagini-
d.
nepa en-
kin am
kalbeé i,
niu zgé -
i: Nieko
nesakyk i
nemu m-
ek in jos.
Azpykes
semp e
mu ma. *
na ak6 i,
-dja, -6
(-djo)
(b us.Ha-
pakaub)
p iekais-
au i,
kal in i,
ba i:
Nap osni-
ai in mane
na akdj-
o. Ji mi is
nena ak-
oki LKZ.
*
naspik o-
i, -dja, -6
(-djo) (I.
sp zyk -
zy¢)
p ikaisio-
i: Sa o
namie
nessuno
in a es
nenaspik-
dja.
x
nas ugo-
i, -dja, -6
(-djo)
(b us.
Hapy ani-
a) kalbé i
p iesisk-
ai,
p iesing-
a : Anas
myli
nas ugé-
. Ka non
di es i,
semp e
nas ugd-
ja. niuk i,
-ia, -6 1.
kalbé i,
Sneké i:
Diedai
sus oje
niukia. Cia
zmones
mol o
na a nai
niukia
LKZ.
Labu ie-
né ni kia i
niukia, é
u
ascolyk.
2.
mokeé i
susikalb-
é i: Zydai
niukda o
con
okie¢iai-
s.
iSni ik i,
-ia,
isni ké 1.
ku j laikg
kalbé i,
sneké i. |
e l. :
Neissiniu-
ksme con
Monika,
iene
l'and
amien. Su
s e imu
sédés
sédés
niekap
neigsiniu-
kia LKZ. 2.
ispasako-
i: Jam
isni iké
u a ka.
paniuk i,
-ia,
paniuké 1.
pakalbé -
i,
pasneke-
i: Ana
paniuké
con
manim.
| e l. :
Man in ja
da edé
pasni uk-
. 2.
accon -
a o i:
Vincu é
me mol o
ka
paniukia.
X
azni k -
i, -ia,
azniiiké
(hebb .) 1.
ispasako-
i:
Razniuké,
cos mi
accadico.
2. e l.
gs kalbe-
i: Kap
azsiniu-
ké,
ques o
nebaigia.
susiniuk-
i, -ia,
susiniuke
susikalb-
é i,
conco d-
i: Su mio
ma éia
di icile
susniuk .
accon -
a e, -oja,
-o ((ojo)
kalbé i,
Sneké i:
Nea si o-
zijau
p esso
bobom
pasako .
x
‘pi a o -
i, -oja, -o
(-ojo) (sl.
py awa¢)
p imyg i-
nai
klausine-
i,
a di i:
Mol
pi a ojo
u i i
bambini. *
igpi a o-
i
p imyg i-
na
isklausin-
e i:
I8pi a o-
jo man
policijoj i
i paleide.
plepé i,
plépa, -é
(éjo)
immagine.
uSéiai
pa lé i:
Bobos
sueje
plépa i
plepa.
p iplepé i,
p iplepa,
-é (-€jo)
immagd.
uséia
p ikalbé i,
p ipasak-
o ,
p ipliauks-
:
P iu u -
a,
p iplepe a
isep su
me.
plepe é i,
-dja, -6
(-djo)
immagine.
plepé i,
auské i:
Plepe d[j-
o] i plepe d[jo]
P anas
pe dien.
ple p i,
-ia, -é
immagini-
d. plepé i,
pliu p i,
auks i:
Anas
ple pia
kap boba.
*
yazple p-
i, -ia,
azple -
pe (heb)
immagine.
iSplepé i,
is auks -
i: Kap
paklausi-
au,
ques o
boba
u o ka
azple p-
e.
pléskin i,
-ina, -ino
immagd.
ancam-
en e
di i,
éz i 4
occhi.
ispléscia-
e immag.
di e a-
men eia
di e,
ig éz i 4
ocis:
Boba, ka
Zinol[jo],
ispléski-
no u i
sus inki-
me.
plidp i,
-ia, -é
immagini-
d. plepe i:
VaikS io-
ja i
pliopia
isiem
LKZ.
iSplidp i,
-ia,
ispliopé
immagine.
iSplepé i:
Va usia
u a ka
isplidpia
da i
dadeda.
Ana uoj
isplidps
isiem
LKZ.
X
azsiplid-
p i, -ia,
azsiplio-
pé
(hebb .)
immagine.
isiplepé i:
Daug ka
azsiplio-
pé
bobyna.
plio s i,
-dja, -6
(-djo)
immag.
plepé i:
Plio dja
kap
plio a.
210
pliu p i,
-ia,
-é
immag.
plepé i,
auks i:
Pliu pe
i$
pus o
pus an.
pliis i,
- a, pliido
immagd.
niekus
kalbé i,
pliauks i:
Plis a
boba.
iSpl is i
immagine.
iskeik i,
iskone eik i:
Ana me
u a
go ge
ispludo
LKZ.
;
supplis i
immid.
sumeluo i:
O
s ie as
splus a.
p asiné i,
-éja, (-éjo)
-€
dagnai
p asy i:
P asine[ja]u
p asiné|ja]u,
nenupi kai
i
lenciigo
LKZ.
p asi i, p aso,
p asé
k eip is kg,
pe gau ,
j
deside ujand-
o, che da y y:
e, po cule
nebisi s esso
nep asysi
kg
Ka
-
LKZ.
|
e l. :
Mo ies
già
Galena
p asos
(nebeno i
i e e)
LKZ.
a y ip as
mol o
p agan
in luenza-
e, che
ko
neda y y:
A p asial
Zen a, che
si os
u u kos più
neu u .
azsip asy i
anks o
pasik ies i:
is
Azsip asé
mol i
be niuky,
sukapojo
giauku
du
(d.)
LKZ.
p a a dini o i,
-i ioja, -ia o
p a a dzia i:
ilyéioj ques o
Jy
u i
p a a dini o i
LKZ.
Pi
ie
pusko y i,
-ija, -ijo
immagd.
plepé i,
auks i:
Pusko ija,
non.
ka
p ipisko y i
immd.
p iplepé i:
P ipisk6 ijo
p ipusko ijo
ascolos solo
—
u i.
ai io i,
- ioja,
-A o
immagine.
plepé i,
niekus
kalbé i:
Rai oja
i{ ]
ai oja
kai
3im o
me y
senis
LKZ.
:
iS ai i
immagine.
is
lé o di e,
pakalbé i:
Lauksi
lauksi,
kolei zodj
ig ai oja
LKZ.
aizg6 i,
-dja,
-6
(-djo)
immagine.
1.
niekus
kalbé i:
Raizgdja
nei
Sia, né a.
2.
kalbé i
bene
nemokan
s animas
kalbos:
Raizgdja
lie u iskai
maskauka.
X akiui is,
-ijasi,
-ijosi
(plg.
b us.
paxapama,
1.
okowa¢
sig)
kalbe is,
ginéy is:
Gi dé[ja]u,
kap anies
akijos
LKZ.
ékau i,
-auna,
-a o
o eme-
n e
kalbé i,
Sauk i,
Sukau i:
Ins ékes
1
diedas
ékauna.
ek i, -ia,
-6
1.
Sauk i
(an ko),
ba is:
manes
In
mol o
eké
LKZ.
2.
dejuo i,
aimanuo i,
liys is
kuo:
K iu ine
ekia
o
p adZio.
jsi ék i,
-ia, isi éké
jsileis i
o emen-
e kalbé i,
Sauk i,
sukau e:
Ins ekes
diedas i
ekauna.
nu ek i, -ia,
nu éké
a kalbé i,
a gin i:
Nu éké nuo
1.
spo
ji
LKZ.
2.
nupeik i:
Puks ulis
e a
nu ek as.
é io i,
- ioja,
-A o
immagine.
78
e o, lé ai
pa lé i:
Kaiminka
ée ioja
kap
ad ako a-
s.
iS é io i
immagine.
ig
e o di e:
Pe usia
kolei
is é uds,
ques o
nesulauk-
si.
ezau i,
-auna,
-a o
immagine.
1.
pik ai
kalbe :
Jonas gal
éZa o
me.
in
2.
e l.
ba is,
ie is,
ginéy is:
RéZaunas
abi
ma ¢ios
sueje.
ez i, -ia,
immag.
-é
d gsiai,
di e am-
en e di i,
d oz i:
zino jaju,
Ka
egziau.
a
iSZ é i
immagd.
d qsia ,
iesia
issaky i,
1$d oZ a:
Is ezk jai
akysan.
u
211
ie is,
-jasi
( éjasi),
-josi
immagine.
ba is,
plus is:
Riejas
abu
( y as-su
Zmona)
kap
Sunes.
ink i,
enka,
inko
apkalbé -
i: Anas
zmonis
inko,
apu u in-
éjo.
* édy i,
-ija, -ijo
(b us.
pamsins,
|. adzi¢)
consigli:
A& a lui
bene
édijau,
ale
neklause.
Xa édy-
i ada i
a i a e-
i,
a siys i:
A ddijo
in mus
kupéius
ka ei.
Xaz ody-
i ada i
kg a e:
G auden-
aus, kam
u mane
e
aziuo
az odija-
i. :
*i ddy i
Z .
o a e:
Cos gia
au in us
in ddijo?
*pa édy-
i 1.
pa a i,
pa ekom-
enduo i:
Pa ddyk
u mi
buona
k auéiy.
2. e l.
pasi a -
i,
pasikalb-
é i: Su
suo boba
semp e
pas édij-
u.
*p i ddy-
i z .
mos a-
e 1: Chi
i Si a
kupdiy
p i ddis?
*
su édy i
1.
ada i:
Su édijo
adija
pi k
LKZ.
2. e l.su-
si a i,
susikalb-
é i:
Sus dédi-
jom
aziuo
Vilniun. ;
sakiné i,
-éja, -é
(-jo)
dainai
di y i:
Sakiné[j-
aju po
quan o
ka iale
neklausé.
apsakiné-
i di e,
apsaky i:
Visiem
apsakiné-
|jo]
niecas
non
comp ko.
i8sisakin-
é i
eisin is:
Visep
isisakiné-
[jo] LKZ.
*
azsakin-
é i (heb.)
apsakiné-
i: Jam e
né ko
azsakin-
éja.
saky i,
dice, sake
kalbé i,
Sneké i:
Vienep
dice,
ki ep a.
Anas non
bugius,
semp e
p auda
dice.
Anies
Si e i
dice.
Anas i
sakas. 2.
a i:
La iai po
me ài
zodzio
dice. 3.
kep i:
Tiks an¢-
ia ca a
sagyk
neklausi-
s.
isponde-
e 1.duo i
in o ma-
zionig j
domanda-
img: Nieno
nea sake
né Si e,
né Si e.
2.duolz
nega i a-
mg
ispos a-
ymg,
i ies i,
non ik i:
Ko p asé,
o
nea sak-
é. Sausai
nea sak-
eé,
zadéjo.
azusaky-
i is
anks o
paliep i,
jsaky i:
Azusaké
in
ka a os
dienos
a a-
Ziuo .
*
dasaky i
(hebb .)
di e,
indica e:
NeZinau,
e kas
dasaké,
ka anies
samagon-
ka a o.
jsaki i
di e,
accon -
a e: Chi
Gia jum
insaké,
che ia
i o?
LKZ.
issaki i 1.
iSpasako-
i,
papasak-
o i:
Ilojos,
issakis,
che
Sikine
u u u.
| e l.
:Ssisaké
u a ka.
2. e l.
p isipazi-
n i,
p asi a -
i:
Neigsisa-
ko, ka
anas e a
og LKZ.
3. e l.
i iu a -
e: Reikia
is la o o
igsisaky
LKZ. 4.
e l.
issigin i:
Issisaky
niekap
non puoi
da
S asio,
p ago
penigy
pazy¢y .
1. di e
pa eiks i
opinione,
min y:
Va
pasaké:
né g is a,
né mal a
LKZ. I
Zodelio
nepasaki-
a i, é
pyks a in
mane.
2.papasa-
ko i:
Paklausa-
i, ka
accony-
siu.
Tepasak-
ai ka
blogo in
mani
nepasaki-
s. 3.
pakalbe -
i, is a i:
Pa us do
ki ep
pasakai,
allo a
isjuoks
LKZ.
Buda o,
p i é us
i Zodelio
nepasak-
ai, é o a
LKZ. In
galo
lieziu io, i
non
posso
accon -
a e. 4.
p anes i:
Jos
nuei a i
pasaki a-
a LKZ. 5.
pallep i:
Di' gli, che
muoj
a ei {y]
LKZ. 6.
nepalank-
iai
kalbé i,
peik i,
p ikis i:
Pasakysi
ka
nepa ig-
ama,
ques o
pekla
az e si
LKZ.
iSspaky i
apsaky i,
ispasako-
i: Sunku
i8pasaky-
, kap
seniau
malgi
i om.
neigpasa-
ky ai ad .
mol o:No-
nSpasak-
y ai g azi
agazza.
212
p isaki i
1. mol o
p ikalbé -
i: Ko a8
jam
nep isaki-
a . 2.
pallep i,
ysaki i,
assegna i
kg a e:
P isakiaii
s nui, che
a ei i
a e[jo]. *
azsaky i
(hebb .) 1.
p anes i,
paga sin-
i: Anas
al a
se izio-
ba ha,
mum
Zmones
azsaké
LKZ. 2.
iSpasako-
i: Man
suo moma
u o ka
azsaké.
susaki i
g ei
pakalbé i,
di e:
Susaké
na a nai
nesup a -
au.
sa ma y-
i, -ija,
-ijo
gédin i:
Sa ma ij-
au
sa ma ij-
au
p op io
b olj kap
ismanyda-
ma.
skala y i,
-ija, -ijo
immagine.
apkalbiné-
i:
Vaik8 io-
ja pe
s ie a i
skala ija.
apskala -
y i immid.
apkalbé i:
Apskala i-
jo
nekal ai
me gio e.
iskala y i
immag.
p ikalbé i
(ko blogo),
mol o
apkalbé i:
Inskala i-
jo,
inlo[jo] in
mane.
scaldi e,
-o0, -é
immagine.
g iez ai
kalbé i,
éz i
( ies):
Skaldo
jam
akysan.
sepa a e
immagine.
g iez ai,
sma kam-
en e
isponde-
e,
a ki s i:
Duk é
momai
a skaldo
mol o
LKZ. *
slo y i,
-ija, -ijo
(b us.
cmaBiup,
|. slawi¢)
ga sin i,
adbin i:
Mis
kunigelj
u i
slo ija. *
jslo y i
isga bin -
i,
igga sin -
i: Me ga
isy
inslo y a.
*
paslo i i
isga sin -
i, isgi i:
Zmogus
isoj
ap ilinkéj
paslo y -
as.
spandi i,
-o, -é
immagine.
Siu k3éiai
pa lé i,
ispondin-
e i, Ze i:
Ka
mislija,
uom i
spando. *
spa iedG-
is,
-djasi,
-djosi
(l.spowia-
da¢) pe
ispazin i
saki i
nuodéme-
s: Mano
sesele mili
daZnai
spa iedé-
ies. *
jSsispa i-
edé i pe
ispazin j
pasisaky-
i
nuodéme-
s: Kai
iSsispa i-
ed[ojjau,
ques o
anche più
acile
pasda e.
spélis i,
-idja, -id
(-idjo)
en a e
gius ame-
n e di e
nezinan :
Zydas o o
nespelidj-
a,
pakabino
pan j
a cioj i
daboja:
se dal
panéio
laga lyja,
se panZio
nesi egi
ikas, se
pan is
apSi k8ni-
jes labai
Sal a, se
pan is
kliba
éjas. *
spo y is,
-ijasi,
-ijosi
( us.
cnopuTs-
cs)
ginéy is:
Anas mili
con
u eis
spo y ies
LKZ.
*
susispo -
i e
susiginé-
y i: Su
kaimynu
susispd -
ijau, i
aZpyko. *
sp ééy i-
s, -ijasi,
-ijosi (I.
sp zecz-
aé sie)
ginéy is,
p ieS a -
au i:
Neno iu
a8 su
juom più
sp é¢cy-
ies.
p op ie,
-ina, -ino
ZodZiu
eiks i
buon
linkéjima,
ispe o:
Kam anas
s éikin
Si okis
nezgadn-
as.
Sa ik i,
-ia, -e 1.
k eip is,
che
g jz y,
a ei y,
a siliep -
y. | e l. :
Sauk e -
és,
anda e
mangiy !
LKZ. 2.
adi i
(pa du,
nomi,
pa a de):
O a me
nesaukia
moma.
apSa k i,
-ia,
apisauké
apkalbé -
i,
apjuodin-
i,
apkal in-
i:
Apigauké
mane
s ie e
neg aziai
LKZ.
a Sa ik -
i, -ia,
a asauké
1.
Saukian
sug gzin-
i
iseinan j
a
iséjusy:
Plysk
ékdam-
as jan
[mi usio]
nea gau-
ksi LKZ. 2.
ku j laikg
chiami i
kokiu
nome:
Puse
icko
a aSauk-
e mane
al o
nome.
213