LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXV
(1995)
LIETUVIY
LEKSIKOLOGIJOS
TYRINEJIMAI
Ig
gy osios
kalbos
F om
he
Dialec s
Aus
de
Volkssp ache
Kazimie as
PAKALKA
DAUGELISKIO
TARMES
KALBEJIMO
VEIKSMAZODZIY
(VERBA
DICENDI)
ZODYNELIS
Daugéliskio!
a mé
p iklauso
y y
auks aigiams
«z ikams
( ilnigkiams).
Ta mé
isais
a z ilgiais
lie u iy
kalbos
mokslui
eiksminga,
kadangi
u u-
liojosi
maZzai
pa i dama
bend inés
kalbos
j akos.
Z.
Zinke i iaus
nuomone,
kalby sa eikos
desningumams
i i
labiausiai
inka
y y
pak aS¢iai,
ku
u i-
mos
kalbos
migimo
bei
nykimo
isokios
azés
(Zinke i ius
1966:
29).
Daugeliskio
a mes
one ika
i
mo ologija
umpai
y a
ap ases
Vilniaus
uni e si e o
absol en as
daugeliskenas
Mykolas
Suminas
sa o
diplominiame
da be
(1951
m.).
Sios
a més
leksika
iki
Siol
a ski ai
nenag iné a.
|
akademinj
”Lie u iy
kalbos
zodyna”
nuo
pa
pi mojo
omo
j auk a
nemaza
Daugeliskio
i
g e i-
my
pa apijy
Zodziy.
Siy
eilugiy
au o ius
nuo
1948
m.
y a
pa eikes
zodynui
apie
14
uks an¢iy
lapeliy
su
gim osios
a més
ZodjZiais
i
jy
a ojimo
pa yz-
dZiais.
Musy
dienomis
Daugeliskio
a mé,
kaip
i
ki os
Vilniaus
k aS o
a més,
spa ¢iai
nyks a,
zmoniy
leksika
sku déja.
Ta miskai
kalba
ik
y esnioji
ka a.
Pasi inkome
iena
is
s a biy
leksikos
sluoksniy
—
kalbéjimo
eiksmazo-
dzius.
Jais
laikome
okius
eiksmazodZius,
ku iuos
a dami
eiskiame
min is,
jausmus,
iSgy enimus,
nuomone.
Iki
siol
pla¢iau
niekas
nenag inejo
i
ki y
lie y iy
kalbos
a miy
kalbe-
jimo
eiksmazZodziy.
Bene
ienas
pi myjy
ne
65
kalbéjimo
eiksmazodzius
pa eiké
A.
Juska
(Juska
1922:
17—
18).
Pi ma
ka a
nuosekliai
lie u iy
kal-
bos
kalbéjimo
sinonimus
sug upa o
leksikog a as
A.
Lybe is
(Lybe is
1980:
164—166).
Sinonimy
geog a ijos
A.
Lybe is
nenu odinéjo,
o
skoliniy
isai
nej auke.
Nuoseklia
lie u iy
kalbos
eminiy
g upiy
sis ema
isdés é
J.
Pau-
lauskas
”Sis eminiame
lie u iy
kalbos
zodyne”.
i
Daugeliskis
y a
9
km
j
y us
nuo
Ignalinos,
p ie
S enéioniy-Vidziy
kelio.
1939
m.
udenj,
Ta yby
(So ie y)
Sajungai
okupa us
Vilniaus
k ag a,
Daugeéliskis
i
didelé
pa apijos
dalis
bu o
p iski a
Bal a usijai.
Tada
iS
Sios
pa apijos
Siau es
y y
kampo
bu o
iku a
GedZiineliy
pa apija.
Dalis
m isy
medzZiagos
im a
iS
Sios
a apijos
gim ojo
Juodalaukio
kaimo zmoniy,
sa o
e y.
Is o iskai
Juodalaukio
<aimas
a s o auja
senesnes
Daugéliskio
pa aplijos
a mei.
205
Cia
al abe iskai
pa eikiame
Daugéliskio
a més
kalbéjimo
eiksmazodziy
zodynélj.
Ta més
pa yzdiiai
ansponuo i
j
bend ine
kalba,
islaikan
mo olo-
gines
ypa ybes.
VeiksmaZodZiai
pa eik i
aip,
kaip
”Lie u iy
kalbos
zodyne”,
ik
neZymimas
anzi y umas.
An aS inis
eiksmazodis
suki ciuo as.
No s
ilius aciniuose
sakiniuose
Sie
eiksmazZodZiai
ne
isu
ki éiuojami.
P ie
pla-
éiau
a ojamy
eiksmazZodZiy
ig
musy
su ink os
gausios
ilius acijos
duodame
ik
minimalia
i
biidingesne.
P ie
sa o
uZz aSy y
sakiniy
ne asome
jokios
san-
umpos,
o
p ie
sakiniy,
im y
i8
”Lie u iy
kalbos
zodyno”
spausdin y
omy,
asome
san umpa
LKZ,
p ie
sakiniy,
im y
i8
Zodyno
ank aséiy
i
ka o ekos,
asome
san umpa
LKZ
K.
X
aldsy i,
-ija,
-ijo
(12
halasié,
b us. amocins)
ékau i,
iukSmau i:
Vaikai
alasija.
balba o i,
- ioja,
-a o
aizd.
1.
neaiskia
a i
ga sus
a
Zodzius:
Vaikas
jau
p adéjo
balba io .
2.
plepé i:
Sueje
bobos
ilgai
balba a o.
bambé i,
bamba,
-é
(-€jo)
aizd.
nepa enkin am
kalbé i,
mu meé i,
bumbe i,
bu bé i:
Bamba
i
bamba
i
nesliauna.
bAamb e i,
-na,
-é
(-éjo)
aizd.
neaiskiai
pasaky i,
a s elé i:
Tik
bamb e-
e[jo]
Zodj
i
nue[jo].
I
zodzio
nebamb e é[jo]
ana.
ba i,
ba a,
ba o
1.
g ieZ ai,
pik ais
zodziais
d aus i:
Ba o
ba o
e ai
suny
azu
blogus
da bus.
2. e l.
p iekaiS au i
ienas
ki am:
Kas
ba as,
esba ’,
u
nep is ok.
Ba damiesi
nue[jo].
iSba i,
isba a,
isba o
ba an
ap ék i:
ISba aii
azu
skada
kaimyna
sus ikus.
|
e i:
ISsiba a i
su
b igady ium
i
iSejau
a e .
nuba i,
n ba a,
nuba o
igba z:
Nubd as,
numuS as
aikas.
paba i,
paba a,
paba o
kiek
ba i,
pad aus i:
Paba a
paba a i
sa o
dieda
azu
gé ima
—
niekas
nema ija.
suba i,
s ba a,
suba o
1.
sud aus i
ba an :
Suba o
uoka
man
diedukas.
2.
e l.
im i
ba is:
Susiba iau
su
jais
i
iSejau
is
pi kios.
*
bazy is,
-ijasi,
-ijosi
(b us.
6axbmua)
sauk is
Die o,
p isiekiné i:
Mo ie-
jyéia
myléjo
daznai
bazy ies.
*
bedii i,
-ija,
- jo
(b us.
6amaBaup,
1.
biedowa¢)
skys is,
aimanuo i:
Kada
ji
ik
sus inku,
anas
is
beduja.
*
pabedii i
pabédo i,
pasiskys i:
Va
ai
béda,
kad
ki am
nemozna
pabedui .
*
bli zny i,
-ija,
-ijo
(1.
bluzni¢é)
neg ankiai
kalbé i:
Nebli znyk
Si e
p ie
aikam.
*
pabli izny i
nes ankiai
pakalbé i:
Anas
pabliiznija
kap
kada.
*
p ibliizny i
nes ankiai
p ikalbé i:
P ibli znijo
isep
paskudnai.
blogin i,
-ina,
-ino
adin i,
laiky i
blogu,
peik :
Niekas
manes
s ie e
neblogi-
no.
nublogin i
pa adin i
blogu,
nupeik i:
Visi
sus oje
nublogino
Adelio g.
2
Su umpinimai
—
kaip
akademinio
”
Lie u iy
kalbos
zodyno”
;
aizd.
—
aizdin-
gas
3
Sakoma
d ejopai:
-ei
-€jo.
Vy auja
-€
(Zinke iéius
1966:
354)
206
b aizély i,
-ija,
-ijo
aizd.
niekus
kalbé i,
pliauks i:
Vaikai
sus inke
i
b aizoli-
ja.
*
b édy i,
-ija,
-ijo
(b us.6pen3inb)
neg aziai
kalbé i:
Ai
anas
b édija.
x
p ib édy i
neg aziai
p ikalbeé i:
P ib édijo
a ejes
i
nepasisa ma ijo.
b eizgé i,
-dja,
-6
(-djo)'
aizd.
niekus
kalbé i:
B eizgdja
neZinia
ka.
b eizo i,
-dja,
-6
(-djo)
z .
b eizgo i:
Kokis
i8
a es
zmogus,
kas
pakliu o
in
lieZiu io,
i
b eizdji.
bu bé i,
bi ba,
-€
(-éjo)
aizd.
neaiskia
kalbé i,
mu mé i:
Bu ba
po
sa im
e
ka.
bu bly i,
-ija,
-ijo
aizd.
pik ai
kalbé i,
bambé i:
Duk é
is
bu blija
in
mo-
mos.
pabu bly i
aizd.
pik ai
pakalbé i,
pabambé i:
Pabu bly
diedas
myli.
bi b el i,
-na,
-é
(-éjo)
aizd.
sumu meé i,
bamb elé i:
P ie
man
ana
i
Zodzio
nebu b eleé[jo].
bu buli io i,
-i ioja,
-ia o
aizd.
1.
nea skia
kalbé i,
mu me i:
Bu buli oja
ka,
nesup an u.
2.
pik ai
kalbé i,
bambé i:
P adeéjo
in
jo
isep
bu buli o .
*
bu éy i,
-ija,
-ijo
(I-bu czeé)
bambe i,
niu né i,
mu me i:
P ade[jaju
bu éy
in
P ano.
Nesudabosi
jy:
i
ienas
bu éija,
i
ki as.
emis
bu no i,
-dja,
-6
(-djo)
aizd.
pik ai
kalbé i,
keik i:
P adeda
bu no
ki i
zmones.
*
azsibu no i
(hib .)
aizd.
pik ai
pakalbe i,
pakeiksno i:
Kai
azsi-
bu ndja,
ai
nieko
nes oZoja.
X
puSii is,
-ijasi,
- josi
(b us.
6ymaBaub)
ga siai,
pik ai
kalbé i,
ba is:
A o[jo]
ciuzon
pi kion
i
buadjas.
éiulbu io i,
- ioja,
-a o
aizd.
meiliai
kalbé i:
Kolei
a es
eikia
—
Giulb oja
lakS uoja.
Ciulb ioja
kai
laks u é.
daiiZ i,
-ia,
-é
aizd.
pik ai
saky i,
ki s i,
éz i:
AS
au
a galio
nedauZiu,
e
u
man
pi moja
dauii.
d o2Z i,
-ia,
-é
aizd.
ieSai
saky i,
kalbé i,
ez i:
D dézia
p akalba
in
u gaus.
iSd 62Z i
aizd.
issaky i,
is ez i:
Nepasisa ma ysiu,
isd dsiu
sus ikus,
ka
no ésiu.
Isd dziau
akysan.
duo i,
-da,
da é
aizd.
sma kiai
saky ,
g iez ai
kalbé i:
Mes
da em
in
lenky.
iSduo i,
-da,
isda é
aizd.
isba i,
iskone eik i:
I3da iau
sa o
boba
azu
lieZiu ius.
X
dzéka o i,
-oja,
-o
(-ojo)
(b us.asakapaus)
déko i:
Cia
su is
né
az
ka
dzéka oja.
e
i
*
padzéka o i
padeko i:
Ubagas
padzeka ojo
azu
nak igul a
i
ige[jo].
*
dziéka o is,
-ojasi,
-ojosi
(sl.)
yéio is:
IS
ki o
bédos
nesdziéka ok.
*
ga bii i,
- ja,
- jo
(hib .)
keik i,
plis i:
Neno iu
jo
i
sus ik :
si e
mane
ga bujo.
*
ga ddy i,
-ija,
-ijo
(b us.
apamsinb,
us.
oponuTs)
meluo i,
pliauks i:
Ga ddija,
é
p audos
nesako.
*
p iga édy i
p imeluo i:
Ta anda
daug
p iga ddija
a ejes.
e
Va ojama
d ejopai:
-6
i
-djo.
207
*
gau ony i,
-ija,
-ijo
(l._gaw oni¢)
meluo i:
U u a
g aZiai,
ale
daug
i
gau oni-
Ja.
ge ksé i,
gé ksi,
-é
(-éjo)
aizd.
g ei ai
i
nesup an amai
(pp .
zydiskai,
okiskai)
kalbé i:
Zydai
ik
gé ksi
in
u gaus.
Ka
zydas
gé ksi
—
nesu-
p an u.
gy aCiuo i,
-i ioja,
-ia o
aizd.
adin s
gy a e:
Az
ka
anas
man
gy a i ioja.
|
e l.:
Visu
keliu
keikés
i
gy aéia os.
*
gony i,
-ija,
-ijo
(b us. onins)
peik i,
e es
plus i:
Tu
jo
negonyk
Si e
labai.
*
nugony i
nupeik i:
Visy
me gy
nugony as
be nas.
gozgo i,
-dja,
-6
(-djo) aizd.
plepé i:
Ka
u
gozg6ji,
nieko
nezinodamas.
g aus i,
-dzia,
-dé
aizd.
pik ai
kalbé i:
Mus
apylinké]
zmonys
g dudZia
in
_Jo-
g izy i,
-ija,
-ljo
aizd.
jky iai
ka ojan
kalbé i:
P i iny
iesko,
g izija.
p ig izy i
qky ia
p ikaisio i:
P ig izijai
u
man
aZu
Si uos
pinigus
LKZ.
g o i,
-ja,
“6
(-jo)
aizd.
plepé i,
auks i:
G éji
u,
be
g dji.
im i,
1
ima,
émé
aizd.
ba i.
pé im i
aizd.
iSba i:
Ag
jj
sus ikus
do
ka a
pé imsiu.
kalbé i,
kalba,-é
(-éjo)
a min inai
saky i(maldas):Seniau
po e ius
palckai
kalbe[jo].
Moma,
biida o,
is
pi ies
eina
i
po e ius kalba
a%
dugias.
Kalby
po e ius
LKZ.
a kalbé i
z .
azkalbé i:
Nuo
gy a és
inkandimo
a kalba.
azkalbé i
bu azodziais
pagydy i:
Kap
inkanda
ki mélé,
ai
azkalba.
sukalbé i
a min inai
pasaky i
(maldas):
Nusklaupes
po e ius sukalbe-
[ja}u.
kalén i,
-éna,
-éno
aizd.
jsakmiai
saky i;
nuola
ka o i,
kal i:
Kalena i
ka-
lenau,
kad
Si e
neda y .
ikalén i
aizd.
ysakmiai
jsaky i,
jkal i
7
gal g:
Inkalena i,
kad
Zino .
p ikalén i
aizd.
jsakmiai
p isaky i:
P ikaléno,
kad
dabo
aiko.
P i-
kalénsiu,
i
pada is.
kal i,
kala,
kalo
aizd.
nuola
saky i,
jkalbiné i:
AS
jam
kala
kala ,
ale
neima
gal on.
ikal i,
jkala,
ikalo
aizd.
jsakmiai
jsaky i:
18
mazy
dieny
jam
Si e
inkdl a.
|
e l.:
Inskalo
a
Zodj
gal on.
*
kamAnda o i,
-oja,
-o
(-ojo)
(hib .)
jsakiné i,
ua ky i:
Diedas
nieko
neda o,
ik
ka endu a a,
kiaiilin i,
-ina,
-ino
aizd.
adin i
kiaule,
gédin i:
Ne eiké
kia lin
zmogus.
iskia ilin i
aizd.
i3 adin i
kiaule,
iggédin i:
No
iskia lin
u
ji
aZu
okj
bloga
da ba.
klaus i,
-ia,
-é
k eip is
4
kg
klausian :
Diedukas
sus iko
man
i
kldusia
kelio.
suklaus i
pasi ei au i:
Moma
suklais
siiny
i
duos
Zinia.
208
kliedé i,
kliedZia
(klies i),
-€
(-éjo)
ne ekus
samonés,
kalbé i
bep asmius,
ne u inéius
sg ysio
zodzius;klejo :
Klies i
zmogus
labai
si gdamas.
Anas
se ga,
klies i
LKZ.
nuklies i
nukalbé i
nebu us
dalykus:
Jau
Ju gis
nukliedZia
u u damas.
ku i,
-ia,
ku é
ba i.
paki i,
paku ia,
paki é
aizd.
im i
ba i,
ba an
sud aus i:
Paki é
kunigas
boba
azZu
lieziu ius.
*
kusy i,
-ija,
-ijo
(1.
kusi¢é)
ska in i,
jkalbiné i:
Insis ojes
kusijo,
kad
ei ia
ba ies.
*
p ikisy i
p ikalbe i,
p iku s y i:
P ik sijo
isep
i
daboja,
ka
da y-
slu.
X
k oly i,
-ija,
ijo (sl.)
gi i.
*
isk oly i
isgi i:
Duk é
momos
paslo y a,
é o
isk oly a.
lakS io i,
- ioja,
-a o
aizd.
meiliai
kalbé :
Kolei
a es
eikia—ciulbuoja
lakS ioja.
liép i,
-ia,
-é
jsaky i,
agin i:
Liépk
neliépk,
is
iek
neklausis.
lie i,
-ja
(léja),
-jo
aizd.
meluo i:
Tu
jo
nesup asi,
ai
p auda
sako,
ai
lieja.
sulie i
aizd.
sumeluo i:
Sakis
sakis,
¢
kai
ku
i
suliés.
lieZiu idu i,
-iduna,
-ia o
aizd.
apkalbé i,
apsneké i:
Ku
nepasisuks,
e
lieziu iduna.
X
]Ojo i,
-oja,
-o
(-ojo)
(I.laja¢)
plis i,
kone eik i:
Lojojo
nepadabnais
Zo-
diiais.
|
e l.:
Eidamas
isu
keliu
ldjojos.
*
{8lOjo i
isplis i,
iskone eik i:
Pi ma
g aZiai
u u o,
é
paskui
isldjo[jo].
I6 i,
-ja,
-jo
aizd.
be
eikalo
pasako i,
sneké i,
daug
plepé i:
Léja
ldja,
é
Loe
jo
neklauso.
X
azlo i
(hib .)
daug
ispasako i,
isplepé :
Visiem,
ka
Zino,
a
azldja.
ma mé i,
ma ma,
-e€
(-
éjo)
aizd.
1.
neaiskiai
kalbé i,
mu mé i:
Po
nosia
ienas
sau
ma ma.
Ubagas
ma médamas
iSe[jo].
2.
aizd.
ne ikusiai
kalbé i,
bambé i:
Bobu é
in
pe iaus
ma ma
po e ius.
pama mée i
aizd.
pakalbé i
(po e ius):
Pama méjo
ies
du im
ubagas
po e ius.
‘
mels is,
meldziasi,
meldési
k eip is
maldomis
j
Die g,
S en uosius;
kalbe i
maldas:
Mis
diedukas
balsiai
melsda os.
pasimels i,
-daia,
pasimeldé
sukalbé i
maldas:
Az
nebaséikus
eikia
pasmels .
melu o i,
- ioja,
-a o
sgmoningai
saky i
ne iesg:
Melioja
i
mazgy
nepaka o-
ja.
P audos
neZinau,
¢
mel io
neno iu.
issimeluio i
iSsisuk i
melu:
Vagis
moka
issimel o .
p imeluo i
p ikalbé i
ne iesos:
Ana
man
p imela o,
é
aSiaino
pa ie-
ijau.
sumel io i
pasaky i
ne iesg:
Sumela o
i
do
ginas.
mykele i,
-éja,
-é
(-éjo) aizd.
mykau i,
mykséio i:
Ka
u Gia
mykeléji,
sakai
azka .
pamykele i
aizd.
pamikéio i:
Pamykelé[jo]
e
ka,
i
nesup a au.
209

myk i,
-ia,
-é
aizd.
neaiskiai
saky i,
p a a i:
Neno i
pasaky ,
ai
mykia.
mu me i,
mu ma,
-€
(-éjo)
aizd.
nepa enkin am
kalbeé i,
niu zgé i:
Nieko
nesakyk
i
nemu mek
in
jos.
Azpykes
isada
mu ma.
*
na ak6 i,
-dja,
-6
(-djo)
(b us.Hapakaub)
p iekais au i,
kal in i,
ba i:
Nap osniai
in
mane
na akdjo.
Jiis
mane
nena akoki
LKZ.
*
naspik o i,
-dja,
-6
(-djo)
(I.
sp zyk zy¢)
p ikaisio i:
Sa o
namie
niekas
in
a es
nenaspik dja.
x
nas ugo i,
-dja,
-6
(-djo)
(b us.
Hapy ania)
kalbé i
p iesiskai,
p iesinga :
Anas
myli
nas ugé .
Ka
nepasakysi,
is
nas ugdja.
niuk i,
-ia,
-6 1.
kalbé i,
Sneké i:
Diedai
sus oje
niukia.
Cia
zmones
labai
na a nai
niukia
LKZ.
Labu iené
ni kia
i
niukia,
é
u
klausyk.
2.
mokeé i
susikalbé i:
Zydai
niukda o
su
okie¢iais.
iSni ik i,
-ia,
isni ké
1.
ku j
laikg
kalbé i,
sneké i.
|
e l.:
Neissi-
niuksme
su
Monika,
a eina
galas
abiem.
Su
s e imu
sédés
sédés
—
niekap
neigsiniukia
LKZ.
2.
ispasako i:
Jam
isni iké
isa
ka.
paniuk i,
-ia,
paniuké
1.
pakalbé i,
pasneke i:
Ana
paniuké
su
ma-
nim.
| e l.:
Man
in
ja
da edé
pasni uk .
2.
papasako i:
Vincu é
man
daug
ka
paniukia.
X
azni k i,
-ia,
azniiiké
(hib .)
1.
ispasako i:
Razniuké,
kas
man
a si iko.
2. e l.
gs kalbe i:
Kap
azsiniuké,
ai
nebaigia.
susiniuk i,
-ia,
susiniuke
susikalbé i,
susi a i:
Su
mano
ma éia
sunku
susniuk .
pasako i,
-oja,
-o
(-ojo)
kalbé i,
Sneké i:
Nea si ozijau
p ie
bobom
pasako .
x
‘pi a o i,
-oja,
-o
(-ojo)
(sl.
py awa¢)
p imyg inai
klausine i,
a dy i:
Mol
pi a ojo
isus
aikus.
*
igpi a o i
p imyg ina
isklausine i:
I8pi a ojo
man
policijoj
i
i
palei-
de.
plepé i,
plépa,
-é
(-
éjo)
aizd.
uSéiai
kalbé i:
Bobos
sueje
plépa
i
plepa.
p iplepé i,
p iplepa,
-é
(-€jo)
aizd.
uséia
p ikalbé i,
p ipasako ,
p ipliauks :
P iu u a, p iplepe a
isep
apie
mane.
plepe é i,
-dja,
-6
(-djo)
aizd.
plepé i,
auské i:
Plepe d[jo]
i
plepe d[jo]
P anas
pe dien.
ple p i,
-ia,
-é
aizd.
plepé i,
pliu p i,
auks i:
Anas
ple pia
kap
boba.
*
yazple p i,
-ia,
azple pe
(hib .)
aizd.
iSplepé i,
is auks i:
Kap
paklausiau,
ai
boba
isa
ka
azple pe.
pléskin i,
-ina,
-ino
aizd.
iesiai
saky i,
éz i
4
akis.
ispléskin i
aizd.
iesiai
pasaky i,
ig éz i
4
akis:
Boba,
ka
Zinol[jo],
ispléskino
isiem
sus inkime.
plidp i,
-ia,
-é
aizd.
plepe i:
VaikS ioja
i
pliopia
isiem
LKZ.
iSplidp i,
-ia,
ispliopé
aizd.
iSplepé i:
Va usia
isa
ka
isplidpia
da
i
dadeda.
Ana
uoj
isplidps
isiem
LKZ.
X
azsiplidp i,
-ia,
azsipliopé
(hib .)
aizd.
isiplepé i:
Daug
ka
azsipliopé
bobyna.
plio s i,
-dja,
-6
(-djo)
aizd.
plepé i:
Plio dja
kap
plio a.
210
pliu p i,
-ia,
-é
aizd.
plepé i,
auks i:
Pliu pe
i$
pus o
pus an.
pliis i,
- a,
pliido
aizd.
niekus
kalbé i,
pliauks i:
Plis a
boba.
iSpl is i
aizd.
iskeik i,
iskone eik i:
Ana
mane
isa
ge kle
ispludo
LKZ.
;
suplis i
aizd.
sumeluo i:
O
s ie as
suplus a.
p asiné i,
-éja,
-€
(-éjo)
dagnai
p asy i:
P asine[ja]u
p asiné|ja]u,
i
nenupi -
kai
lenciigo
LKZ.
p asy i,
p aso,
p asé
k eip is
j
kg,
no in
gau ,
pageidaujan ,
kad
kg
da y y:
Ka
e,
kiaule
nebisi
-
pa s
nep asysi
LKZ.
|
e l.:
Sme ies
jau
Galena
p asos
(nebeno i
gy en i)
LKZ.
a p asy i
labai
p agan
pa eik i,
kad
ko
neda y y:
A p asial
Zen a,
kad
si os
u u kos
daugiau
neu u .
azsip asy i
is
anks o
pasik ies i:
Azsip asé
daug
be niuky,
sukapojo
du
s iuku
(d.)
LKZ.
p a a dini o i,
-i ioja,
-ia o
p a a dziuo i:
Jy
ilyéioj
ai
isi
p a a dini o i
LKZ.
Pi
ie
pusko y i,
-ija,
-ijo
aizd.
plepé i,
auks i:
Pusko ija,
ka
ne eikia.
p ipisko y i
aizd.
p iplepé i:
P ipisk6 ijo
p ipusko ijo
—
klausos
ik
isi.
ai io i,
- ioja,
-A o
aizd.
plepé i,
niekus
kalbé i:
Rai oja
i{ ]
ai oja
kai
3im o
me y
senis
LKZ.
:
iS ai io i
aizd.
is
lé o
pasaky i,
pakalbé i:
Lauksi
lauksi,
kolei
zodj
ig ai oja
LKZ.
aizg6 i,
-dja,
-6
(-djo)
aizd.
1.
niekus
kalbé i:
Raizgdja
nei
Sia,
nei
a.
2.
kalbé i
ge ai
nemokan
s e imos
kalbos:
Raizgdja
lie u iskai
maskauka.
X akiui is,
-ijasi,
-ijosi
(plg.
b us.
paxapama,
1.
okowa¢
sig)
kalbe is,
ginéy is:
Gi dé[ja]u,
kap
anies
akijos
LKZ.
ékau i,
-auna,
-a o
ga siai
kalbé i,
Sauk i,
Sukau i:
Ins ékes
diedas
1
ékau-
na.
ek i,
-ia,
-6
1.
Sauk i
(an
ko),
ba is:
In
manes
labai
eké
LKZ.
2.
dejuo i,
aimanuo i,
skys is
kuo:
K iu ine
ekia
o
p adZio.
jsi ék i,
-ia,
isi éké
jsileis i
ga siai
kalbé i,
Sauk i,
sukau e:
Ins ekes
diedas
i
ekauna.
nu ek i,
-ia,
nu éké
1.
a kalbé i,
a gin i:
Nu éké
nuo spo o
ji
LKZ.
2.
nupeik i:
Puks ulis
bu o
nu ek as.
é io i,
- ioja,
-A o
aizd.
78
e o,
lé ai
kalbé i:
Kaiminka
ée ioja
kap
ad a-
ko as.
iS é io i
aizd.
ig
e o
pasaky i:
Pe usia
kolei
is é uds,
ai
nesulauk-
si.
ezau i,
-auna,
-a o
aizd.
1.
pik ai
kalbé :
Jonas
gal
éZa o
in
mane.
2.
e l.
ba is,
ie is,
ginéy is:
RéZaunas
abi
ma ¢ios
sueje.
ez i,
-ia,
-é
aizd.
d gsiai,
iesiai
saky i,
d oz i:
Ka
zino jaju,
a
egziau.
iS éZ i
aizd.
d qsia ,
iesia
issaky i,
1$d oZ a:
Is ezk
u
jai
akysan.
211
ie is,
-jasi
( éjasi),
-josi
aizd.
ba is,
plus is:
Riejas
abu
( y as-su
Zmona)
kap
Sunes.
ink i,
enka,
inko
apkalbé i:
Anas
zmonis
inko,
apu u inéjo.
* édy i,
-ija,
-ijo
(b us.
pamsins,
|.
adzi¢)
pa a i:
A&
jam
ge ai
édijau,
ale
neklause.
Xa édy i
pa a i
a yk i,
a siys i:
A ddijo
in
mus
kupéius
ka ei.
Xaz ody i
pa a i
kg
da y i:
G audenaus,
kam
u
mane
e
aziuo
az odijai.
:
*i ddy i
Z .
a ody i:
Kas
gia
au
in
mus
in ddijo?
*pa édy i
1.
pa a i,
pa ekomenduo i:
Pa ddyk
u
man
ge a
k auéiy.
2.
e l.
pasi a i,
pasikalbé i:
Su
sa o
boba
isada
pas édiju.
*p i ddy i
z .
pa ody i
1:
Kas
au
Si a
kupdiy
p i ddis?
*
su édy i
1.
pa a i:
Su édijo
adija
pi k
LKZ.
2. e l.susi a i,
susikalbé i:
Sus dédijom
aziuo
Vilniun.
;
sakiné i,
-éja,
-é
(-jo)
dainai
saky i:
Sakiné[jaju
po
kiek
ka y—ale
neklau-
sé.
apsakiné i
pasaky i,
apsaky i:
Visiem
apsakiné|jo]
—
niekas
nepi ko.
i8sisakiné i
eisin is:
Visep
isisakiné[jo]
LKZ.
*
azsakiné i
(hib .)
apsakiné i:
Jam
e
né
ko
azsakinéja.
saky i,
sako,
sake
kalbé i,
Sneké i:
Vienep
sako,
ki ep
da o.
Anas
ne
melagis,
isada
p auda
sako.
Anies
Si e
i
saka.
Anas
i
sakas.
2.
a i:
La iai
po
pusei
zodzio
sako.
3.
kep i:
Tiks an¢ia
ka y
sakyk
—
neklausis.
a saky i
1.duo i
in o macijg
j
klausimg:
Nieko
nea sake
nei
Si e,
nei
Si e.
2.duolz
neigiamg
a sakymg,
a mes i,
nesu ik i:
Ko
p asé,
o
ne-
a saké.
Sausai
nea sakeé,
zadéjo.
azusaky i
is
anks o
paliep i,
jsaky i:
Azusaké
in
ka a os
dienos
a a-
Ziuo .
*
dasaky i
(hib .)
pasaky i,
nu ody i:
NeZinau,
e
kas
dasaké,
ka
anies
samagonka
a o.
jsaky i
pasaky i,
pasako i:
Kas
Gia
jum
insaké,
kad
¢ia
gy enu?
LKZ.
issaky i
1.
iSpasako i,
papasako i:
Ilojos,
issakis,
kad
Sikine
u u u.
| e l.:
[Ssisaké
isa
ka.
2.
e l.
p isipazin i,
p asi a i:
Neigsisako,
ka
anas
bu o
og
LKZ.
3.
e l.
a sisaky i:
Reikia
is
da bo
igsisaky
LKZ.
4.
e l.
issigin i:
Issisaky
niekap
negali
nuo
S asio,
p ago
pinigy
pazy¢y .
pasaky i
1.
pa eiks i
nuomone,
min y:
Va
pasaké:
nei
g is a,
nei
mal a
LKZ.
I
Zodelio
nepasakia i,
é
pyks a
in
mane.
2.papasako i:
Paklau-
sai,
ka
pasakysiu.
Tepasakai
ka
blogo
in
mane
—
nepasakis.
3.
pakalbe i,
is a i:
Pa
mus
do
ki ep
pasakai,
ada
isjuoks
LKZ.
Buda o,
p ie’
é us
i
Zodelio
nepasakai,
é
daba
LKZ.
In
galo
lieziu io,
i
negaliu
pasaky .
4.
p anes i:
Jos
nuei a
i
pasaky a
LKZ.
5.
paliep i:
Pasakyk
jam,
kad
uoj
a ei {y]
LKZ.
6.
nepalankiai
kalbé i,
peik i,
p ikis i:
Pasakysi
ka
nepa inkama,
ai
pekla
az e si
LKZ.
iSspasaky i
apsaky i,
ispasako i:
Sunku
i8pasaky ,
kap
seniau
blogai
gy enom.
neigpasaky ai
ad .
labai:
NeiSpasaky ai
g azi
me ga.
212
p isaky i
1.
daug
p ikalbé i:
Ko
a8
jam
nep isakia .
2.
paliep i,
ysaky i,
paski i
kg
da y i:
P isakiaii
s nui,
kad
a ei
i
a e[jo].
*
azsaky i
(hib .)
1.
p anes i,
paga sin i:
Anas
ki a
a nyba
u i,
mum
Zmones
azsaké
LKZ.
2.
iSpasako i:
Man
jo
moma
isa
ka
azsaké.
susaky i
g ei
pakalbé i,
pasaky i:
Susaké
na a nai
—
nesup a au.
sa ma y i,
-ija,
-ijo
gédin i:
Sa ma ijau
sa ma ijau
sa o
b olj
kap
ismany-
dama.
skala y i,
-ija,
-ijo
aizd.
apkalbiné i:
Vaik8 ioja
pe
s ie a
i
skala ija.
apskala y i
aizd.
apkalbé i:
Apskala ijo
nekal ai
me gio e.
iskala y i
aizd.
p ikalbé i
(ko
blogo),
labai
apkalbé i:
Inskala ijo,
in-
lo[jo]
in
mane.
skaldy i,
-o0,
-é
aizd.
g iez ai
kalbé i,
éz i
( ies):
Skaldo
jam
akysan.
a skaldy i
aizd.
g iez ai,
sma kiai
a saky i,
a ki s i:
Duk é
momai
a skaldo
labai
LKZ.
*
slo y i,
-ija,
-ijo
(b us.
cmaBiup,
|.
slawi¢)
ga sin i,
ga bin i:
Mis
kunigelj
isi
slo ija.
*
jslo y i
isga bin i,
igga sin i:
Me ga
isy
inslo y a.
*
paslo y i
isga sin i,
isgi i:
Zmogus
isoj
apylinkéj
paslo y as.
spandy i,
-o,
-é
aizd.
Siu k3éiai
kalbé i,
a sakine i,
Ze i:
Ka
mislija,
uom
i
spando.
*
spa iedG is,
-djasi,
-djosi
(l.spowiada¢)
pe
ispazin i
saky i
nuodémes:
Ma-
no
sesele
myli
daZnai
spa iedé ies.
*
jSsispa iedé i
pe
ispazin j
pasisaky i
nuodémes:
Kai
iSsispa ie-
d[ojjau,
ai
ne
leng iau
pasda e.
spélis i,
-idja,
-id
(-idjo)
bandy i
eisingai
pasaky i
nezinan :
Zydas
o o
ne-
spelidja,
pakabino
pan j
a cioj
i
daboja:
jeigu
nuo
panéio
laga
—
lyja,
jeigu
panZio
nesi egi
—
ikas,
jeigu
pan is
apSi k8nijes
—
labai
Sal a,
jeigu
pan is
kliba
—
éjas.
*
spo y is,
-ijasi,
-ijosi
( us.
cnopuTscs)
ginéy is:
Anas
myli
su
isais
spo y-
ies
LKZ.
*
susispo y i
susiginéy i:
Su
kaimynu
susispd ijau,
i
aZpyko.
*
sp ééy is,
-ijasi,
-ijosi
(I.
sp zeczaé
sie)
ginéy is,
p ieS a au i:
Neno iu
a8
su
juom
daugiau
sp é¢cy ies.
s éikin i,
-ina,
-ino
ZodZiu
eiks i
ge o
linkéjima,
paga ba:
Kam
anas
s éikin
—
Si okis
nezgadnas.
Sa ik i,
-ia,
-e
1.
k eip is,
kad
g jz y,
a ei y,
a siliep y.
|
e l.:
Sauk e és,
ei e
algy !
LKZ.
2.
adin i
( a du,
pa adinimu,
pa a de):
Daba
mane
nesaukia
moma.
apSa k i,
-ia,
apisauké
apkalbé i,
apjuodin i,
apkal in i:
Apigauké
mane
s ie e
neg aziai
LKZ.
a Sa ik i,
-ia,
a asauké
1.
Saukian
sug gzin i
iseinan j
a
iséjusy:
Plysk
ékdamas
—
jan
[mi usio]
nea gauksi
LKZ.
2.
ku j
laikg
adin i
kokiu
a du:
Puse
icko
a aSauke
mane
ki u
a du.
213