Daugėliškio tarmės kalbėjimo veiksmažodžių (verba dicendi) žodynėlis

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXV (1995) LIETUVIŲ LEKSIKOLOGIJOS TYRINĖJIMAI Iš gyvosios kalbos From the Dialects Aus der Volkssprache Kazimieras PAKALKA DAUGĖLIŠKIO TARMĖS KALBĖJIMO VEIKSMAŽODŽIŲ (VERBA DICENDI) ŽODYNĖLIS Daugėliškio" tarmė priklauso rytų aukštaičiams (Izūkams (vilniškiams). Tarmė visais atžvilgiais lietuvių kalbos mokslui reikšminga, kadangi rutu- liojosi mažai patirdama bendrinės kalbos įtakos. Z. Zinkevičiaus nuomone, kalbų sąveikos dėsningumams tirti labiausiai tinka rytų pakraščiai, kur turi- mos kalbos mišimo bei nykimo visokios fazės (Zinkevičius 1966: 29). Daugėliškio tarmės fonetiką ir morfologiją trumpai yra aprašęs Vilniaus universiteto absolventas daugėliškėnas Mykolas Šuminas savo diplominiame darbe (1951 m.). Šios tarmės leksika iki šiol atskirai nenagrinėta. Į akademinį "Lietuvių kalbos žodyną" nuo pat pirmojo tomo įtraukta nemaža Daugėliškio ir greti- mų parapijų žodžių. Šių eilučių autorius nuo 1948 m. yra pateikęs žodynui apie 14 tūkstančių lapelių su gimtosios tarmės žodžiais ir jų vartojimo pavyz- džiais. Mūsų dienomis Daugėliškio tarmė, kaip ir kitos Vilniaus krašto tarmės, sparčiai nyksta, žmonių leksika skurdėja. Tarmiškai kalba tik vyresnioji karta. Pasirinkome vieną iš svarbių leksikos sluoksnių — kalbėjimo veiksmažo- džius. Jais laikome tokius veiksmažodžius, kuriuos tardami reiškiame mintis, Jausmus, išgyvenimus, nuomonę. Iki šiol plačiau niekas nenagrinėjo ir kitų lietyvių kalbos tarmių kalbė- jimo veiksmažodžių. Bene vienas pirmųjų net 65 kalbėjimo veiksmažodžius pateikė A. Juška (Juška 1922: 17— 18). Pirmą kartą nuosekliai lietuvių kal- bos kalbėjimo sinonimus sugrupavo leksikografas A. Lyberis (Lyberis 1980: 164—166). Sinonimų geografijos A. Lyberis nenurodinėjo, o skolinių visai neįtraukė. Nuoseklią lietuvių kalbos teminių grupių sistemą išdėste J. Pau- lauskas "Sisteminiame lietuvių kalbos žodyne". 1 Daugėliškis yra 9 km į rytus nuo Ignalinos, prie Svenčionių-Vidžių kelio. 1939 m. rudenį, Tarybų (Sovietų) Sąjungai okupavus Vilniaus kraštą, Daugėliškis ir didelė parapijos dalis buvo priskirta Baltarusijai. Tada iš šios parapijos šiaurės rytų kampo buvo įkurta Gedžiūnėlių parapija. Dalis mūsų medžiagos imta iš šios parapijos gimtojo Jūodalaukio kaimo žmonių, savo tėvų. Istoriškai Juodalaukio aimas atstovauja senesnės Daugėliškio parapijos tarmei. 205 Čia alfabetiškai pateikiame Daugėliškio tarmės kalbėjimo veiksmažodžių žodynėlį. Tarmės pavyzdžiai transponuoti į bendrinę kalbą, išlaikant morfolo- gines ypatybes. Veiksmažodžiai pateikti taip, kaip "Lietuvių kalbos žodyne", tik nežymimas tranzityvumas. Antraštinis veiksmažodis sukirčiuotas. Nors iliustraciniuose sakiniuose šie veiksmažodžiai ne visur kirčiuojami. Prie pla- čiau vartojamų veiksmažodžių iš mūsų surinktos gausios iliustracijos duodame tik minimalią ir būdingesnę. Prie savo užrašytų sakinių nerašome jokios san- trumpos, o prie sakinių, imtų iš "Lietuvių kalbos žodyno“ spausdintų tomų, rašome santrumpą LKŽ, prie sakinių, imtų iš žodyno rankraščių ir kartotekos, rašome santrumpą LKŽ K. X alasyti, -ija, -ijo ( 1.2 halasič, brus.razrocins) rėkauti, triukšmauti: Vaikai alasija. balbatūoti, -ūoja, -avo vaizd. 1. neaiskiai tarti garsus ar žodžius: Vaikas jau pradėjo balbatūot. 2. plepėti: Sueję bobos ilgai balbatavo. bambėti, bamba, -ė (-ėjo)3 vaizd. nepatenkintam kalbėti, murmėti, bumbėti, burbeti: Bamba i bamba i nesliauna. bambterti, -na, -ė (-ėjo) vaizd. neaiškiai pasakyti, tarstelėti: Tik bambte- ré[jo] žodį i nue[jo]. I žodžio nebambteré[jo] ana. barti, bara, baro 1. griežtai, piktais žodžiais drausti: Baro baro tėvai sūnų azu blogus darbus. 2. refl. priekaištauti vienas kitam: Kas baras, tesbar’, tu nepristok. Bardamiesi nue[joj. išbarti, išbara, išbaro barant aprėkti: Isbarau ažu škadą kaimyną sustikus. |refl.: Išsibaraū su brigadyrium i išejau ravėt. nubarti, nubara, nubaro išbarti: Nubartas, numuštas vaikas. pabarti, pabara, pabaro kiek barti, padrausti: Pabaraū pabaraū savo diedą ažu gėrimą — niekas nemačija. subarti, subara, subaro 1. sudrausti barant: Subaro tuokart man diedukas. 2. refl. imti bartis: Susibariau su jais 1 išejau iš pirkios. X bazytis, -ijasi, -ijosi (brus. 6a>xbrnuna) šauktis Dievo, prisiekinéti: Motie- jyčia mylėjo dažnai bazyties. X bedūiti, -ūja, -ūjo (brus. 6amaBans, I. biedowač) skųstis, aimanuoti: Kada jį tik sustinku, anas vis bedūja. X pabedūiti pabėdoti, pasiskųsti: Va tai bėda, kad kitam nemožna pabeduit. * bliūznyti, -ija, -ijo (1. bluznié¢) nesvankiai kalbėti: Neblitiznyk site prie vaikam. X pablitiznyti nesvankiai pakalbėti: Anas pabliliznija kap kada. * priblitiznyti nesvankiai prikalbéti: Pribliūznijo visep paskudnai. bloginti, -ina, -ino vadinti, laikyti blogu, peikti: Niekas manęs sviete neblogi- no. nubloginti pavadinti blogu, nupeikti: Visi sustoję nublégino Adeliotę. a Sutrumpinimai — kaip akademinio ” Lietuvių kalbos žodyno"; vaizd. — vaizdin- 3 Sakoma dvejopai: -eir -ėjo. Vyrauja -ė (Zinkevičius 1966: 354) 206 braizėlyti, -ija, -ijo vaizd. niekus kalbėti, pliaukšti: Vaikai susrinkę i braizėli- ja. X brėdyti, -ija, -ijo (brus.6pensius) negražiai kalbėti: Ai anas brėdija. X pribrėdyti negražiai prikalbėti: Pribrėdijo atejes i nepasisarmatijo. breizgėti, -ėja, -6 (-6jo)* vaizd. niekus kalbėti: Breizgėja nežinia ką. breizéti, -ėja, -6 (-ėjo) žr. breizgoti: Kokis iš tavęs žmogus, kas pakliuvo in liežiuvio, i breizėji. burbėti, būrba, -ė (-ėjo) vaizd. neaiskiai kalbėti, murmėti: Būrba po savim te ką. burblyti, -ija, -ijo vaizd. piktai kalbėti, bambėti: Duktė vis burblija in mo- mos. paburblyti vaizd. piktai pakalbėti, pabambėti: Paburblyt diedas myli. būrbtelti, -na, -ė (-ėjo) vaizd. sumurmėti, bambtelėti: Prie man ana i žodžio neburbtelé[jo]. burbulitoti, -iūoja, -1avo vaizd. 1. neaiškiai kalbėti, murméti: Burbulitoja ka, nesuprantu. 2. piktai kalbėti, bambėti: Pradėjo in jo visep burbulitot. * bufčyti, -ija, -ijo (.burczeé) bambėti, niurnéti, murmėti: Pradėljaju butéyt in Prano. Nesudabosi jų: i vienas burčija, i kitas. gril burnéti, -6ja, -6 (-6jo) vaizd. piktai kalbėti, keikti: Pradeda burnét kiti žmones. X razsiburnėti (hibr.) vaizd. piktai pakalbėti, pakeiksnoti: Kai razsi- burnėja, tai nieko nesvožoja. * bušūitis, -ūjasi, -ūjosi (brus. GymasBans) garsiai, piktai kalbėti, bartis: Ato[jo] čiužon pirkion i bušūjas. čiulbūoti, -ūoja, -avo vaizd. meiliai kalbėti: Kolei tavęs reikia — čiulbūoja lakštuoja. Čiulbūoja kai lakštutė. daūžti, -ia, -ė vaizd. piktai sakyti, kirsti, rėžti: Aš tau atgalio nedaužiū, ė tu man pirmoja dauži. drožti, -ia, -ė vaizd. viešai sakyti, kalbėti, rėžti: Drėžia prakalbą in turgaus. išdrožti vaizd. išsakyti, išrėžti: Nepasisarmatysiu, išdrėšiu sustikus, ką norėsiu. Išdrožiau akysan. dūoti, -da, davė vaizd. smarktai sakyti, griežtai kalbėti: Mes davėm in lenkų. išdūoti, -da, išdavė vaizd. išbarti, iškoneveikti: Išdaviau savo bobą ažu liežiuvius. X dzėkavoti, -oja, -o (-ojo) (brus.n3aKaBans) dėkoti: Čia suvis nėr až ką dzėkavoja. 5 i * padzėkavoti padėkoti: Ubagas padzékavojo azu naktigulta i ise[jo]. * dziékavotis, -ojasi, -ojosi (sl.) tyčiotis: Iš kito bėdos nesdziekavok. X garbuiti, -Uja, -Ujo (hibr.) keikti, plūsti: Nenoriu jo i sustikt: site mane garbujo. * garddyti, -ija, -ijo (brus. rapapasius, rus. ropomuTs) meluoti, pliauksts: Garodija, é praudos nesako. X prigarodyti primeluoti: Taranda daug prigarodija atejes. 4 Vartojama dvejopai: -6 ir -ėjo. 207 * gauronyti, -ija, -ijo (l.gawronié¢) meluoti: Utura gražiai, ale daug i gaurdni- ja. gerksėti, gėrksi, -ė (-ėjo) vaizd. greitai ir nesuprantamai (ppr. žydiškai, vokiškai) kalbėti: Žydai tik gėrksi in turgaus. Ką žydas gėrksi — nesu- prantu. gyvačiūoti, -iūoja, -iavo vaizd. vadinti gyvate: AZ ką anas man gyvačiūoja. | refl.: Visu keliu keikės i gyvaciavos. X gonyti, -ija, -ijo (brus.roHinus) peikti, smnerkli, plūsti: Tu jo negonyk šite labai. X nugonyti nupeikti: Visų mergų nugonytas bernas. gozgoti, -6ja, -6 (-6jo) vaizd. plepėti: Ką tu gozgėji, nieko nežinodamas. grausti, -džia, -dė vaizd. piktai kalbėti: Mūs apylinkėj žmonys graudžia in _Jo. grizyti, -ija, -1jo vaizd. įkyriai kartojant kalbėti: Pričinų ieško, grizija. prigrizyti įkyriai prikaišioti: Prigrizijai tu man ažu šituos pinigus LKŽ. gvoti, -ja, -6 (-jo) vaizd. plepėti, taukšti: Gvėji tu, bet gvėji. imti, Ima, ėmė vaizd. barti. pėrimti vaizd. išbarti: Aš jį sustikus do kartą périmsiu. kalbėti, kalba,-ė (-ėjo) atmintinai sakyti(maldas):Seniau poterius palckai kalbé[jo]. Moma, būdavo, iš pirties eina i poterius kalba až dūšias. Kalby poterius LKŽ. atkalbėti žr. ažkalbėti: Nuo gyvatės inkandimo atkalba. ažkalbėti burtažodžiais pagydyti: Kap inkanda kirmėlė, tai ažkalba. sukalbėti atmintinai pasakyti (maldas): Nusklaupęs poterius sukalbė- [ja]u. kalénti, -éna, -éno vaizd. gsakmiai sakyti; nuolat kartoti, kalti: Kalenaū ka- lenaū, kad site nedaryt. ikalénti vaizd. jsakmiai įsakyti, įkalti į galvą: Inkalenaū, kad žinot. prikalėnti vaizd. jsakmiai prisakyti: Prikaléno, kad dabot vaiko. Pri- kalénsiu, i padaris. kalti, kala, kalo vaizd. nuolat sakyti, tkalbinéti: Aš jam kalau kalaū, ale neima galvon. įkalti, ikala, {kalo vaizd. jsakmiai įsakyti: Iš mazy dieny jam Site inkalta. |refl.: Inskalo ta žodį galvon. * kamaéandavoti, -oja, -o (-0jo) (hibr.) įsakinėti, tvarkyti: Diedas nieko nedaro, tik kamšndavoja, kiaūlinti, -ina, -ino vaizd. vadinti kiaule, gėdinti: Nereikė kiaūlint žmogus. iškiaūlinti vaizd. tšvadinti kiaule, išgėdinti: Nor iškiaūlin tu jį ažu tokį blogą darbą. klausti, -ia, -ė kreiptis į ką klausiant: Diedukas sustiko man i klausia kelio. suklausti pasiteirauti: Moma suklaūs sūnų i duos žinią. 208 kliedėti, kliedžia (kliesti), -ė (-ėjo) netekus sąmonės, kalbėti beprasmius, neturinčius sąryšio žodžius;klejoti: Kliesti žmogus labai sirgdamas. Anas serga, kliesti LKŽ. nukliesti nukalbėti nebūtus dalykus: Jau Jurgis nukliedžia uturdamas. kūrti, -ia, kūrė barti. pakūrti, pakuria, pakūrė vaizd. imti barti, barant sudrausti: Pakūrė kunigas bobą ažu liežiuvius. X kūsyti, -ija, -ijo (1. kusié) skatinti, įkalbinėti: Insistojęs kusijo, kad eičia barties. X prikūsyti prikalbėti, prikurstyti: Prikūsijo visep i daboja, ką dary- siu. X kvolyti, -ija, ijo (sl.) girti. X iskvolyti išgirti: Duktė momos paslovyta, tėvo iskvolyta. lakštūoti, -ūoja, -avo vaizd. meiliai kalbėti: Kolei tavęs reikia—čiulbuoja lakštūoja. liepti, -ia, -ė įsakyti, raginti: Liepk neliépk, vis tiek neklausis. lieti, -ja (lėja), -jo vaizd. meluoti: Tu jo nesuprasi, ai praudą sako, ai lieja. sulieti vaizd. sumeluoti: Sakis sakis, ė kai kur i suliės. liežiuviauti, -iauna, -iavo vaizd. apkalbėti, apšnekėti: Kur nepasisuks, te liežiuviauna. X lėjoti, -oja, -o (-ojo) (l.lajač) plūsti, koneveikti: Lėjojo nepadabnais žo- dziais. |refl.: Eidamas visu keliu lėjojos. X įšlojoti išplūsti, iškoneveikti: Pirma gražiai uturo, ė paskui islojo[jo]. lėti, -ja, -jo vaizd. be reikalo pasakoti, šnekėti, daug plepėti: Lėja lėja, ė niekas jo neklauso. X razlėti (hibr.) daug išpasakoti, išplepėti: Visiem, ką žino, tą razlėja. marmėti, mafma, -ė (-ėjo) vaizd. 1. neaiskiai kalbėti, murmėti: Po nosia vienas sau maima. Ubagas marmėdamas ise[jo]. 2. vaizd. netikusiai kalbėti, bambėti: Bobutė in pečiaus marma poterius. pamarmėti vaizd. pakalbėti (poterius): Pamarmėjo ties durim ubagas poterius. i ; melstis, meldžiasi, meldėsi kreiptis maldomis į Dievą, šventuosius; kalbėti maldas: Mūs diedukas balsiai melsdavos. pasimelsti, -džia, pasimeldė sukalbėti maldas: Až nebaščikus reikia pasmelst. melūoti, -ūoja, -avo sąmoningai sakyti netiesą: Melūoja i mazgų nepakavo- ja. Praudos nežinau, ė melūot nenoriu. išsimelūoti išsisukti melu: Vagis moka išsimelūot. primelūoti prikalbėti netiesos: Ana man primelavo, ė ašiaino pavie- rijau. sumelūoti pasakyti netiesą: Sumelavo i do ginas. mykeléti, -€ja, -ė (-ėjo) vaizd. mykauti, mykscioti: Ka tu čia mykeléji, sakai azkart. pamykeléti vaizd. pamikéioti: Pamykelé[jo] te ka, i nesupratau. 209 mykti, -ia, -ė vaizd. neaiskiai sakyti, pratarti: Nenori pasakyt. tai mykia. murmėti, mūrma, -ė (-ėjo) vaizd. nepatenkintam kalbėti, niuržgėti: Nieko nesakyk i nemurmėk in jos. Ažpykęs visada mūrma. narakėti, -ėja, -6 (-6jo) (brus.Haparxans) priekaištauti, kaltinti, barti: Naprosniai in manę narakėjo. Jūs manę nenarakėkit LKŽ. naspikroéti, -ėja, -6 (-6jo) (1. sprzykrzyč) prikaišioti: Savo namie niekas in tavęs nenaspikrėja. * nasrugėti, -ėja, -6 (-6jo) (brus. Hapyrauua) kalbėti priešiškai, priešingai: Anas myli nasrugėt. Ką nepasakysi, vis nasrugėja. niūkti, -ia, -ė 1. kalbėti, šnekėti: Diedai sustoję niūkia. Čia žmones labai navatnai niūkia LKŽ. Labutienė niūkia i niūkia, ė tu klausyk. 2. mokėti susikalbėti: Žydai niūkdavo su vokiečiais. išniūkti, -ia, išniūkė 1. kurį laiką kalbėti, šnekėti. |refl.: Neišsi- niūksme su Monika, ateina galas abiem. Su svetimu sėdės sėdės — niekap neišsiniūkia LKŽ. 2. išpasakoti: Jam išniūkė visa ką. paniūkti, -ia, paniūkė 1. pakalbėti, pašnekėti: Ana paniūkė su ma- nim. |refl.: Man in ją davedė pasniūkt. 2. papasakoti: Vincutė man daug ką paniūkia. X razniūkti, -ia, razniūkė (hibr.) 1. išpasakoti: Razniuke, kas man atsitiko. 2. refl. įsikalbėti: Kap razsiniūkė, tai nebaigia. susiniūkti, -ia, susiniūkė susikalbėti, susitarti: Su mano marčia sunku susniūkt. pasakoti, -oja, -o (-ojo) kalbėti, šnekėti: Neatsivozijau prie bobom pasakot. X X X pitavoti, -oja, -0 (-ojo) (sl. pytawač) primygtinai klausinėti, tardyti: Mokytojas pitavojo visus vaikus. X įšpitavoti primygtinai išklausinėti: Išpitavojo man policijoj i 1 palei- dė. plepėti, plepa, -ė (- ėjo) vaizd. tuščiai kalbėti: Bobos sueje plépa i plepa. priplepėti, priplepa, -ė (-ėjo) vaizd. tuščiai prikalbėti, pripasakoti, pripliaukšti: Priuturta, priplepėta visep apie mane. plepetėti, -ėja, -6 (-6jo) vaizd. plepėti, tauškėti: Plepetė[jo] i plepetė[jo] Pranas perdien. plerpti, -ia, -ė vaizd. plepėti, pliurpti, taukšti: Anas plerpia kap boba. * razplefpti, -ia, razpjerpė (hibr.) vaizd. išplepėti, ištaukšti: Kap paklausiau, tai boba visa ką razplerpė. i plėškinti, -ina, -ino vaizd. tiestai sakyti, rėžti į akis. išplėškinti vaizd. tiesiai pasakyti, išrėžti į akis: Boba, ką Zino[jo], išpleškino visiem susrinkime. pliGpti, -a, -ė vaizd. plepėti: Vaikščioja i pliopia visiem LKŽ. išplišpti, -ia, išpliopė vaizd. išplepėti: Varusia visa ką išpliopia da i " dadeda. Ana tuoj išpliops visiem LKZ. X razsiplidpti, -ia, razsipliopé (hibr.) vaizd. idsiplepéti: Daug ka razsipliope bobyna. plioréti, -6ja, -6 (-6jo) vaizd. plepėti: Plioréja kap pliora. 210 pliufpti, -ia, -ė vaizd. plepėti, taukšti: Pliurpė iš pūsto pūstan. plūsti, -ta, plūdo vaizd. niekus kalbėti, pliaukšti: Plūsta boba. išplūsti vaizd. iškeikti, iškoneveikti: Ana mane visa gerkle išplūdo supliisti vaizd. sumeluoti: Ot svietas suplūsta. prašinėti, -ėja, -ė (-ėjo) dažnai prašyti: Prasine[jaju prašinėl[jaju, i nenupir- kai lenciūgo LKŽ. prašyti, prašo, prašė kreiptis į ką, norint gauti, pageidaujant, kad ką darytų: Ką te, kiaule nebūsi - pats neprašysi LKŽ. |refl.: Smerties jau Galena prasos (nebenori gyventi) LKŽ. atprašyti labai prašant paveikti, kad ko nedarytų: Atprašiaū žentą, kad šitos uturkos daugiau neuturt. ažsiprašyti iš anksto pasikviesti: Ažsiprašė daug berniukų, sukapojo du sūriuku (d.) LKŽ. pravardiniūoti, -iūoja, -iavo pravardžiuoti: Jų ūlyčioj tai visi pravardiniūoti pūškėryti, -ija, -ijo vaizd. plepėti, taukšti: Pūškorija, ką nereikia. pripūškėryti vaizd. priplepėti: Pripuskorijo pripuskorijo — klausos tik visi. rairūoti, -ūoja, -avo vaizd. plepėti, niekus kalbėti: Rairūoja i[r] rairūoja kai šimto metų senis LKŽ. išrairūoti vaizd. i$ lėto pasakyti, pakalbėti Lauksi lauksi, kolei žodį išrairūoja LKŽ. raizgoti, -ėja, -6 (-ėjo) vaizd. 1. niekus kalbėti: Raizgėja nei šią, nei tą. 2. kalbėti gerai nemokant svetimos kalbos: Raizgėja lietuviškai maskauka. Xrakūitis, -ūjasi, -ūjosi (plg. brus. paxasama, l. rokowač sig) kalbėtis, ginčytis: Girdė[jaju, kap anies rakūjos LKŽ. rėkauti, -auna, -avo garsiai kalbėti, šaukti, šūkauti: Insrėkęs diedas i rėkau- na. rėkti, -ia, -ė 1. šaukti (ant ko), bartis: In manęs labai rėkė LKŽ. 2. dejuoti, aimanuoti, skųstis kuo: Kriutine rėkia to pradžio. įsirėkti, -ia, įsirėkė įsileisti garsiai kalbėti, šaukti, šūkauti: Insrėkęs diedas i rėkauna. nurėkti, -ia, nūrėkė 1. atkalbėti, atginti: Nūrėkė nuo sporto jį LKŽ. 2. nupeikti: Pukštulis buvo nūrėktas. rėtūoti, -ūoja, -avo vaizd. i$ reto, lėtai kalbėti: Kaiminka rėtūoja kap adva- kotas. išrėtūoti vaizd. iš reto pasakyti: Petrusia kolei išrėtuėos, tai nesulauk- si. rėžauti, -auna, -avo vaizd. 1. piktai kalbėti: Jonas gal rėžavo in manę. 2. refl. bartis, rietis, ginčytis: Rėžaunas abi marčios sueję. rėžti, -ia, -ė vaizd. drąsiai, tiesiai sakyti, drožti: Ką Zino[ja]u, ta rėžiau. išrėžti vaizd. drgsiai, tiesiai išsakyti, išdrožti: Išrežk tu jai akysan. 211 rietis, -jasi (rėjasi), -josi vaizd. bartis, plūstis: Riejas abu (vyras su žmona) kap šunes. rinkti, renka, rinko apkalbėti: Anas žmonis rinko, aputurinėjo. *rodyti, -ija, -ijo (brus. paznzins, I. radzič) patarti: Aš jam gerai rodijau, ale neklausė. Xatrodyti patarti atvykti, atsiųsti: Atrodijo in mus kupčius karvei. Xažrodyti patarti ką daryti: Graudenaus, kam tu mane te važiuot ažrodijai. i Xįrodyti žr. atrodyti: Kas čia tau in mus inrodijo? X*parodyti 1. patarti, parekomenduoti: Parodyk tu man gerą kraučių. 2. refl. pasitarti, pasikalbėti: Su savo boba visada pasrodiju. Xprirodyti žr. parodyti 1: Kas tau šitą kupčių prirodis? X surodyti 1. patarti: Suroėdijo radiją pirkt LKŽ. 2.refl.susitarti, susikalbėti: Susrodijom važiuot Vilniun. ; sakinėti, -ėja, -ė (-ėjo) dažnai sakyti: Sakinėl[jaju po kiek kartų —ale neklau- sė. apsakinėti pasakyti, apsakyti: Visiem apsakiné[jo] — niekas nepirko. issisakinéti teisintis: Visep issisakiné[jo] LKZ. x , razsakinėti (hibr.) apsakinėti: Jam te nėr ko razsakinėja. sakyti, sako, sake kalbėti, šnekėti: Vienep sako, kitep daro. Anas ne melagis, visada prauda sako. Anies Site i saką. Anas i sakąs. 2. tarti: Latviai po pusei žodžio sako. 3. ltepti: Tūkstančią kartų sakyk — neklausis. atsakyti 1.duoti informaciją į klausimą: Nieko neatsakė nei šite, nei Site. 2.duoti neigiamą atsakymą, atmesti, nesutikti: Ko prašė, to ne- atsakė. Sausai neatsakė, žadėjo. | azusakyti iš anksto paliepti, įsakyti: Azusake in kataros dienos atva- žiuot. X dasakyti (hibr.) pasakyti, nurodyti: Nežinau, te kas dasakė, ką anies samagonką varo. įsakyti pasakyti, pasakoti: Kas čia jum insakė, kad čia gyvenu? LKŽ. išsakyti 1. ispasakoli, papasakoti: Išlojos, išsakis, kad šikine uturu. |refl.: Išsisūkė visa ką. 2. refl. prisipažinti, prasitarti: Neišsisako, ką anas buvo vogt LKŽ. 3. refl. atsisakyti: Reikia iš darbo išsisakyt LKŽ. 4. refl. išsiginti: Išsisakyt niekap negali nuo Stasio, prašo pinigų pažyčyt. pasakyti 1. pareikšti nuomonę, mintį: Vat pasakė: nei grusta, nei malta LKŽ. I žodelio nepasakiaū, ė pyksta in manę. 2.papasakoti: Paklau- sai, ką pasakysiu. Tepasakai ką blogo in manę — nepasakis. 3. pakalbėti, ištarti: Par mus do kitep pasakai, tada išjuoks LKŽ. Būdavo, prieš tėvus i žodelio nepasakai, ė dabar LKŽ. In galo liežiuvio, i negaliu pasakyt. 4. pranešti: Jos nueita i pasakyta LKŽ. 5. paliepti: Pasakyk jam, kad tuoj ateit[ų] LKŽ. 6. nepalankiai kalbėti, peikti, prikišti: Pasakysi ką nepatinkama, tai pekla razversi LKZ. iSpasakyti apsakyti, iSpasakoti: Sunku iSpasakyt, kap seniau blogai gyvenom. neišpasakytai adv. labai: Neišpasakytai graži merga. 212 prisakyti 1. daug prikalbėti: Ko aš jam neprisakiaūu. 2. paliepti, įsakyti, paskirti ką daryti: Prisakiaū sūnui, kad ateit i ate[jo]. * razsakyti (hibr.) 1. pranešti, pagarsinti: Anas kitą tarnybą turi, mum žmones razsakė LKŽ. 2. išpasakoti: Man jo moma visa ką razsūkė. susakyti greit pakalbėti, pasakyti: Susakė navatnai — nesupratau. sarmatyti, -ija, -ijo gėdinti: Sarmatijau sarmatijau savo brolį kap išmany- dama. skalatyti, -ija, -ijo vaizd. apkalbinėti: Vaikščioja per svietą i skalatija. apskalatyti vaizd. apkalbėti: Apskalatijo nekaltai mergiote. įskalatyti vaizd. prikalbėti (ko blogo), labai apkalbėti: Inskalatijo, in- lo[jo] in manę. skaldyti, -o, -ė vaizd. griežtai kalbėti, rėžti (tiesą): Skaldo jam akysan. atskaldyti vaizd. griežtai, smarkiai atsakyti, atkirsti: Duktė momai atskaldo labai LKŽ. X slovyti, -ija, -ijo (brus. craBins, I. slawič) garsinti, garbinti: Mūs kunigelį visi slovija. X įslovyti išgarbinti, išgarsinti: Merga visų inslovyta. X paslovyti išgarsinti, išgirti: Žmogus visoj apylinkėj paslovytas. spandyti, -o, -ė vaizd. šturkščiai kalbėti, atsakinėti, Zerti: Ką mislija, tuom i spando. * spaviedėtis, -ėjasi, -ėjosi (l.spowiadač) per išpažinti sakyti nuodėmes: Ma- no seselė myli dažnai spaviedoéties. ¥ įšsispaviedėti per išpažintį pasisakyti nuodėmes: Kai išsispavie- d[oj]au, tai net lengviau pasdare. speliéti, -iėja, -i6 (-iėjo) bandyti teisingai pasakyti nežinant: Zydas oro ne- spėliėja, pakabino pantį varčioj i daboja: jeigu nuo pančio laša — lyja, jeigu pančio nesiregi — rūkas, jeigu pantis apširkšnijęs — labai šalta, jeigu pantis kliba — vėjas. * sporytis, -ijasi, -ijosi (rus. cmopuTbca) ginčytis: Anas myli su visais spory- ties LKŽ. X susisporyti susiginčyti: Su kaimynu susispėrijau, i ažpyko. X sprėčytis, -ijasi, -ijosi (I. sprzeczač sie) ginčytis, prieštarauti: Nenoriu aš su juom daugiau sprėčyties. svėikinti, -ina, -ino žodžiu reikšti gero linkėjimą, pagarbą: Kam anas svéikint — šitokis nezgadnas. šaūkti, -ia, -ė 1. kreiptis, kad grįžtų, ateitų, atsilieptų. | refl.: Šauktėtės, eite valgyt! LKŽ. 2. vadinti (vardu, pavadinimu, pavarde): Dabar manę nešaukia moma. apšaūkti, -ia, apišaukė apkalbėti, apjuodinti, apkaltinti: Apišaukė mane sviete negražiai LKŽ. atšaukti, -ia, atašaukė 1. šaukiant sugrąžinti išeinantį ar išėjusį: Plyšk rėkdamas — jan [mirusio] neatšauksi LKŽ. 2. kurį laiką vadinti kokiu vardu: Pusę vieko atasaukét mane kitu vardu. 213 X dasišaūkti, -ia, dasišaukė (hibr.) prisišaukti: Tu jo i bėdoj niekap nedasišauksi. įsišaūkti, -ia, isišaukė šaukiant įsivadinti, įsikviesti: Insišaukė pirkion i pačestujo. nušaūkti, -ia, nūšaukė blogas atsiliepti, apkaltinti, apkalbėti: Kap ką svietas nuniekina, nušaūukia LKŽ. prisišaūkti, -ia, prisišaukė pasikviesti: Kai priseis, tu jo neprisišauksi. užšaūkti, -ia, ūžšaukė pasakyti, pranešti: Užšaukė čia [tą vietą] kap navatnai, kur kunigas mirė. šauti, šauna, šavo vaizd. sakyti: Šauna akysan — nedaboja. atšauti vaizd. šiurkščiai, griežtai atsakyti; atkirsti: Tau atšauna i tu atšavai. pašauti vaizd. šturkščiai, įžeidžiamai pasakyti; prikišti: Pasavo jam sviete 1 sarmata padarė. Sepséti, šėpsi, -ė (-ėjo) vaizd. neįprastai kalbėti: Aš lenkų nemyliu, kap šėpsi. pašepsėti, pašepsi, -ė (-ėjo) vaizd. pasnibZdeti: Anas kažin ka pa- šepsė[jo], i man pasidarė geriau LKŽ. šiušėnti, -éna, -éno vaizd. šnibždėti, kuždėti: Šiušėna, kad niekas negirdėt. In ausių šiušėna. pašiušėnti vaizd. pašnibždėti. pakuždėti: Abu pašiušėno in ausių i iše[jo] iš namų LKŽ. šnėpšterti, -na, -é (-ėjo) vaizd. tyliai pasakyti, pašnibždėti: Kad nor pusę žodžio šnėpšterėjus išeidama. šnibždėti, šnibžda, -ė (-ėjo) vaizd. tylomis, slaptai kalbėti, šnabždėti, kuždėti: Šnibžda po savim. švepetoti, -ėja, -6 (-ėjo) vaizd. neaiškiai šnekėti, plepėti: Girtas švepetėja nei šią, nei tą. švėti, -ja, -6 (-jo) vaizd. tauzyti, pliaukšti; meluoti: Nešvoj nešvoj kai švojus! LKŽ. Švėja kap švolys. nusvoti vaizd. pameluoti: Ana kap kiek ką i nušvėja LKZ. prišvėti vaizd. primeluoti: Grįžo iš turgaus, tai prišvėjo. susvoti vaizd. sumeluoti: Bobos dažnai kap ką sušvėja. taleskūoti, -ūoja, -avo vaizd. plepėti, taukšti: Myli daug taleskūot. ištaleskūoti vaizd. išplepėti: Neiškentė, ištaleskavo, ką žinojo. * talkūiti, -ūja, -ūjo (rus. TONKOBaTh) šnekėti, tarti, svarstyti: Su dukteria talkūja susėdę LKŽ. * pasitalkūiti pasišnekėti, pasitarti: Eisiu ūlyčion pastalkūit. susitalkūiti susikalbėti, susitarti: Negalė[jaju su juom sustalkūit. tarauti, -auna, -avo lėtai kalbėti, šnekėti, pasakoti: Tu nedabok jo, kad gra- žiai tarauna LKŽ. ištarauti iškalbėti, išpasakoti: Ištaravo, kap buvo, visa ką LKŽ. taryti, taro, tarė žodžiais reikšti mintis, sakyti, kalbėti. ištaryti žodžiais išreikšti, pasakyti, pratarti: Žodžio ištaryt škadujo. pataryti pasakyti, ištarti: Tik vienas pataro tokį žodį LKŽ. 214 sutaryti sutarti: Žodžiai sutaryta, žiedai sumainyta (d.). tarmėti, tarma, -ė (-ėjo) vaizd. šnekėti, plepėti, marmėti: Berniukas tarma 1 tarma. Važiuojam turgun i tarmam. tarti, taria, tarė sakyti, kalbėti: Site tariant. ažtarti, ažūtaria, ažūtarė žodžiais užstoti, ginti: Vis žodį ažūtaria až momą sūnus. Dievereli, broluželi, ažtark tu žodelį (d.) LKŽ. ištarti, ištaria, ištarė 1. balsu pasakyti: Žodį ištarė — tada negerai. 2. refl. netyčia, nenoromis pasakyti: Prie svetimam neišsitark žodžio. pratarti, prataria, pratarė pasakyti, ištarti: Nepratare cielus metus in man [taip buvo užpykusi]. X tiešyti, -ija, -ijo (sl.) guosti: Tiésyt manęs nereikia. X patiėšyti pamaloninti pažadu: Patieėšysi — nesugriešysi. X tlumėčyti, -ija, -ijo (I. tlumaczyé) aiškinti. X įštlumėčyti išaiškinti: Ištlumočijau kap kas daryt. tulénti, -ėna, -eno vaizd. meiliai kalbėti: Ana su kaiminkom tuléna, ė in mūs neuždaboja. įtulėnti vaizd. įkalbėti, įtikinti: Jam šite intulėno in ausių. tvėrti, tvėria, tverė vaizd. plepėti, niek::: taukšti: Ką anas tvėria, neklausyk. tvordéti, -ėja, -6 (-6jo) vaizd. kalbėti niekus, plepėti, taukšti nesamones: Anas site tvorėjo, tik aš nepaturojau. X uturinėti, -ėja, -ėjo X aputurinėti apkalbinėti: Anas aputurinėjo. X ūturti, -a, -o (brus. ryTapins) kalbėti: Yr kas ūtura, nėr kam klauso LKZ. Momos žodžius ūturu. Tankiosios ūtura. Utura balsiai. Žvangiai ūtura. Ūtura kap sapnuoja. |refl.: Utur kole ūturas. apūturti 1. apkalbėti: Susrinkę bobos apūturo kaiminką. 2.kalbant nurungti: Jo niekas neapūturs. X atūturti pasakyti: Tik neatūturk niekam, ką sakiau. ažūturti užkalbėti: Aš ją ažūtursiu (kalbėdamas sudominsiu). . X daūturti 1. iki galo viską pasakyti: Jonas utura nedautura. 2. pakalbėti, įtikinti: Do daūturo, kad ką duočia. X įūturti 1. kalbėti: Tu jai nieko neinūtursi. |refl.: Bijo labiau insiūturt. 2. refl. įsiteikti kalba: Kas moka insiūturt, tas i apgauna LKŽ. X įšūturti 1. iškalbėti: Kunigui visa ką išūturau. |refl.: Abudeinos išsiūturom atsisėdę LKŽ. 2. galéti kalbėti: Ažsikirto i neišūtura nieko LKZ. x X nuuturti 1. pakalbėti: Nuuturo, tep i liko. Vakar Site i nuliturom. 2. neprotingai ką pasakyti, nukalbeti: Nenuutura Levosia niekur. 3. refl. išsiteisinti: Anas blogai padaręs vis nusiutura. X pauturti 1. pakalbėti: Visgi bobom reikia kas pauturt LKZ. |refl.: Atsisėdo, pasiūturo i nuefjo]. Pasiiturdamos ate[jo]. 2. papasakoti: Aš nereika pauturau LKZ. X péruturti persakyti: Tu jam nepérutursi, sarmatysies. Péruturo Sita uturka LKZ. 215 X praūturti 1. prakalbėti, prašnekėti: Praejo i nepraūturo. Žodžio gero neprauturo. 2. refl. prasitarti: Pats prasiūturo diedas. Bijau, kad ko neprasiūturčia. X priūturti daug prikalbėti, pripasakoti: Bobos visep priūtura: negi- musį gimdo, nemirusį kavoja. Momai priūturo visep in manę LKŽ. * raziūturti (<razsiuturti) (hibr.) išpasakoti: Ana kai tik ką sužino, tai visada raziūtura. |refl.: Žodis po žodžio i razsiūturom. X suūturti 1. trumpai sušnekli: Tris žodžius suūturo i suprasi, kas per žmogus. Nėr su kuom suūtura. 2. susikalbėti, susitarti: Suūturom važiuot Vilniun. Ažmokėsiu, kiek suūturta LKŽ. |refl.: Jau buvo su- siūturta. 3. refl. galéti susikalbėti: Zydaukos susiūturdavo su niemčiais. 4. prašnekti, prabilti: Kad ė nesuūturt špetnai. vanėti, -ėja, -6 (-6jo) vaizd. 1. barti, vainoti: Aš ją van[oj]au ažu tokius dar- bus. 2. vadinti, pravardžiuoti: Kas kitą durnium vanėja — pats durnas LKŽ K. veblūoti, -ūoja, -avo vaizd. šnekėti ne visai gerai mokant: Jau ir mano dukrelė pradeda veblūot LKŽ K. velniūoti, -iūoja, -iavo vadinti velniu: Ima gražiai uturdamas, ataduoda vel- niūodamas LKŽ K. |refl.: Nesvelnitiok, neskeik! zyzti, -1a, -ė vaizd. įkyriai, verkšlenant prašyti:Vaikas zyzia 1 zyzia. zurzėti, zūrza, -ė (-ėjo) vaizd. verkšlenti, dejuoti, bambėti, būti nepatenkin- tam: Nustok zurzėjęs, tavo ašaros dangun neina LKŽ K. išzurzėti vaizd. verkšlenant išprašyti: Dėl to išzurzėjau, suknelę nuspirkau LKŽ K. i žadėti, žada, -ė (-ėjo) burtais gydyti, užkalbėti, burti: Tik ana moka žadėt. -v \ ~ azuzadéti, ažūžada, -ė (-ėjo) užburti, užkalbėti: Šito duona ažu- žadėta, navalgyk. žėbūoti, -ūoja, -avo vaizd. prašnekti, prabilti: Dabar tau nereikia i žėbūot LKŽ K. Žyduosan pakliuvus, bijau i žėbūot. žėrti, žeria, zere vaizd. šiurkščiai kalbėti, rėžti: Jozupas žėria visa ką akysan. išžėrti, 15Zeria, išžėrė vaizd. šiurkščiai išsakyti: Nuejęs 1 iszériau, kas in širdies, 1 atejau. ziébterti, -ia, -ė (-ėjo) vaizd. prašnekti, prasitarti: I nežiėbterk, žiobterčia — primušt. Ana būdavo i neziébteria prieš ja. Moma bijo i ziébtert. Numirė i neziébtere[jo]. Z6sti, -ta, zodo netyčia, nenoromis sakyti. išsižOsti netyčia išsitarti: Mykolas išsižėdo šite. prasizosti netyčia prasitarti: Prasizédo i aptilo. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Juška A. 1922: JlJumoecxutū crnoeaps A. [Owxesuna c moaxosanuem caoe na PYCCKOM u noabcxom A3bixarT, ebinyck mpemut, Ilerporpan. Lyberis A. 1980: Sinonimų žodynas, Vilnius. LKZ — Lietuvių kalbos žodynas 3—16, Vilnius, 1956—1995; II leid. 1—2, 1968—1969. 216 LKZ K — Lietuvių kalbos žodyno kartoteka. Otrebski J. 1932: Wschodniolitewskie narzecze twereckie 3, Zapožyczenia slowianskie, Krakėw.' Paulauskas J. 1987: Sisteminis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. Zinkevičius Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius. 217