Daugėliškio tarmės kalbėjimo veiksmažodžių (verba dicendi) žodynėlis

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXV (1995) LIETUVIŲ LEKSIKOLOGIJOS TYRINĖJIMAI Iš gyvosios kalbos From the Dialects Aus der Volkssprache Kazimieras PAKALKA DAUGĖLIŠKIO TARMĖS KALBĖJIMO VEIKSMAŽODŽIŲ (VERBA DICENDI) ŽODYNĖLIS Daugėliškio1 tarmė priklauso rytų aukštaičiams dzūkams (vilniškiams). Tarmė visais atžvilgiais lietuvių kalbos mokslui reikšminga, kadangi rutuliojosi mažai patirdama bendrinės kalbos įtakos. Z. Zinkevičiaus nuomone, kalbų sąveikos dėsningumams tirti labiausiai tinka rytų pakraščiai, kur turimos kalbos mišimo bei nykimo visokios fazės (Zinkevičius 1966: 29). Daugėliškio tarmės fonetiką ir morfologiją trumpai yra aprašęs Vilniaus universiteto absolventas daugėliškėnas Mykolas Šuminas savo diplominiame darbe (1951 m.). Šios tarmės leksika iki šiol atskirai nenagrinėta. Į akademinį ”Lietuvių kalbos žodyną” nuo pat pirmojo tomo įtraukta nemaža Daugėliškio ir gretimų parapijų žodžių. Šių eilučių autorius nuo 1948 m. yra pateikęs žodynui apie 14 tūkstančių lapelių su gimtosios tarmės žodžiais ir jų vartojimo pavyzdžiais. Mūsų dienomis Daugėliškio tarmė, kaip ir kitos Vilniaus krašto tarmės, sparčiai nyksta, žmonių leksika skurdėja. Tarmiškai kalba tik vyresnioji karta. Pasirinkome vieną iš svarbių leksikos sluoksnių — kalbėjimo veiksmažodžius. Jais laikome tokius veiksmažodžius, kuriuos tardami reiškiame mintis, jausmus, išgyvenimus, nuomonę. Iki šiol plačiau niekas nenagrinėjo ir kitų lietuvių kalbos tarmių kalbėjimo veiksmažodžių. Bene vienas pirmųjų net 65 kalbėjimo veiksmažodžius pateikė A. Juška (Juška 1922: 17—18). Pirmą kartą nuosekliai lietuvių kalbos kalbėjimo sinonimus sugrupavo leksikografas A. Lyberis (Lyberis 1980: 164—166). Sinonimų geografijos A. Lyberis nenurodinėjo, o skolinių visai neįtraukė. Nuoseklią lietuvių kalbos teminių grupių sistemą išdėstė J. Paulauskas ”Sisteminiame lietuvių kalbos žodyne”. 1 Daugėliškis yra 9 km į rytus nuo Ignalinos, prie Švenčionių-Vidžių kelio. 1939 m. rudenį, Tarybų (Sovietų) Sąjungai okupavus Vilniaus kraštą, Daugėliškis ir didelė parapijos dalis buvo priskirta Baltarusijai. Tada iš šios parapijos šiaurės rytų kampo buvo įkurta Gedžiūnėlių parapija. Dalis mūsų medžiagos imta iš šios parapijos gimtojo Juodalaukio kaimo žmonių, savo tėvų. Istoriškai Juodalaukio kaimas atstovauja senesnės Daugėliškio parapijos tarmei. 205 Čia alfabetiškai pateikiame Daugelėškio tarmės kalbėjimo veiksmažodžių žodynėlį. Tarmės pavyzdžiai transponuoti į bendrinę kalbą, išlaikant morfologines ypatybes. Veiksmažodžiai pateikti taip, kaip ”Lietuvių kalbos žodyne”, tik nežymimas tranzityvumas. Antraštinis veiksmažodis sukirčiuotas. Nors iliustraciniuose sakiniuose šie veiksmažodžiai ne visur kirčiuojami. Prie plačiau vartojamų veiksmažodžių iš mūsų surinktos gausios iliustracijos duodame tik minimalią ir būdingesnę. Prie savo užrašytų sakinių nerašome jokios santrumpos, o prie sakinių, imtų iš ”Lietuvių kalbos žodyno” spausdintų tomų, rašome santrumpą LKŽ, prie sakinių, imtų iš žodyno rankraščių ir kartotekos, rašome santrumpą LKŽ K. x alàsyti, -ija, -ijo (1.² halasić, brus.галосіць) rėkauti, triukšmauti: Vaikai alàsija. balbatúoti, -úoja, -ãvo vaizd. 1. neaiškiai tarti garsus ar žodžius: Vaikas jau pradėjo balbatúot. 2. plepėti: Sueję bobos ilgai balbatavo. bambėti, bámba, -ė (-ėjo)³ vaizd. nepatenkintam kalbėti, murmėti, bumbėti, burbėti: Bámba i bámba i nesliauna. bám bterti, -na, -ė (-ėjo) vaizd. neaiškiai pasakyti, tarstelėti: Tik bám bterė[jo] žodį i nue[jo]. I žodžio nebám bterė[jo] ana. bárti, bãra, bãro 1. griežtai, piktais žodžiais drausti: Bãro bãro tėvai sūnų ažu blogus darbus. 2. refl. priekaištauti vienas kitam: Kas bá ras, tesbar’, tu nepristok. Bardamiesi nue[jo]. išbárti, išbara, išbãro barant apregti: Išbarau ažu škadą kaimyną sustikus. | refl.: Išsibaraũ su brigadyrium i išėjau ravėt. nubárti, nùbara, nubãro išbarti: Nubártas, numuštas vaikas. pabárti, pãbara, pabãro kiek barti, padrausti: Pabaraũ pabaraũ savo diedą ažu gėrimą — niekas nemačija. subárti, sùbara, subãro 1. sudrausti barant: Subáro tuokart man diedukas. 2. refl. imti bartis: Susibariau su jais i išėjau iš pirkios. x bãžytis, -ijasi, -ijosi (brus. бажыцца) šauktis Dievo, prisiekinėti: Motie- jyčia mylėjo dažnai bãžyties. x bedùiti, -ùja, -ùjo (brus. бядаваць, l. biedować) skųstis, aimanuoti: Kada ji tik sustinku, anas vis bedùja. x pabedùiti pabėdoti, pasiškyusti: Va tai beda, kad kitam nemožna pabedùit. x bliùžnyti, -ija, -ijo (l. bluźnić) nešvankiai kalbėti: Nebliužnyk šite prie vaikam. x pabliùžnyti nešvankiai pakalbėti: Anas pabliužnija kap kada. x pribliùžnyti nešvankiai prikalbėti: Pribliužnijo visep paskudnai. blóginti, -ina, -ino vadinti, laikyti blogu, peikti: Niekas manęs sviete neblógino. nublóginti pavadinti blogu, nupeikti: Visi sustoję nublógino Adel jotę. 2 Sutrumpinimai — kaip akademinio ”Lietuvių kalbos žodyno”; vaizd. — vaizdingas. 3 Sakoma dvejopai: -ė ir -ėjo. Vyrauja -ė (Zinkevičius 1966: 354) 206 braizólyti, -ija, -ijo vaizd. niekus kalbėti, pliaukšti: Vaikai susrinkę į braižoli-ja. ˣ brėdyti, -ija, -ijo (brus.бредзицъ) negražiai kalbėti: Ai anas brėdija. ˣ pribrėdyti negražiai prikalbėti: Pribrėdijo atėjęs į nepas isarmatijo. breizgóti, -ója, -ó (--ójo)⁴ vaizd. niekus kalbėti: Breizgója nežinia ką. breizóti, -ója, -ó (-ójo) žr. breizgoti: Kokis iš tavęs žmogus, kas pakliuvo in liežuvio, i breizóji. burbėti, bùrba, -ė (-ėjo) vaizd. neaiškiai kalbėti, murmėti: Bùrba po savim te ką. bùrblyti, -ija, -ijo vaizd. piktai kalbėti, bambėti: Duktė vis bùrb(l)ja in mo-mos. pabùrblyti vaizd. piktai pakalbėti, pabambėti: Pabùrblyt diedas myli. bùrbtelti, -na, -ė (-ėjo) vaizd. sumurmėti, bambtelėti: Prie man ana i žodžio nebùrbtelė[jo]. burbuliúoti, -iúoja, -iāvo vaizd. 1. neaiškiai kalbėti, murmėti: Burbuliúoja ką, nesuprantu. 2. piktai kalbėti, bambėti: Pradėjo in jo visep burbuliúot. ˣ burčyti, -ija, -ijo (l.burczéć) bambėti, niurnėti, murmėti: Pradė[j]au burčyt in Prano. Nesudabosi jų: i vienas burčija, i kitas. burnóti, -ója, -ó (-ójo) vaizd. piktai kalbėti, keikti: Pradeda burnót kíti žmones. ˣ razsiburnóti (hibr.) vaizd. piktai pakalbėti, pakeiksnoti: Kai razsiburnója, tai nieko nesvožoja. ˣ bušùitis, -ùjasi, -ùjosi (brus. бушавать) garsiai, piktai kalbėti, bartis: Ato[jo] čiūžon pir kion i bušùjas. čiulbúoti, -úoja, -āvo vaizd. meiliai kalbėti: Kolei tavęs reikia — čiulbúoja lakštuoja. Čiulbúoja kai lakštutė. daūžti, -ia, -ė vaizd. piktai sakyti, kirsti, rėžti: Aš tau atgalio nedaužiu, ė tu man pirmoia dauži. dróžti, -ia, -ė vaizd. viešai sakyti, kalbėti, rėžti: Dróžia prakalbą in turgaus. išdróžti vaizd. išsakyti, išrėžti: Nepasisarmatysiu, išdróšiu sustikus, ką norėsiu. Išdróžiau aksan. dúoti, -da, dāvē vaizd. smarkiai sakyti, griežtai kalbėti: Mes dāvēm in lenkų. išdúoti, -da, išdavė vaizd. išbarti, iškoneveikti: Išdaviau savo bobą ažu liežūvius. ˣ džėkavoti, -oja, -o (-ojo) (brus.дзякаваць) dėkoti: Čia suvis nėr až ką džėkavoja. ˣ padžėkavoti padėkoti: Ubagas padžėkavojo ažu nakti(g)ultą i išė[jo]. ˣ džėkavotis, -ojasi, -ojosi (sl.) tyčiotis: Iš kito bėdos nesdžėkavok. ˣ garbúiti, -ùja, -ùjo (hibr.) keikti, plūsti: Nenoriu jo i sustikt: šite mane garbùjo. ˣ garòdyti, -ija, -ijo (brus. гарадзіць, rus. городить) meluoti, pliaukšti: Garòdija, ė praudos nesako. ˣ prigaròdyti primeluoti: Taranda daug prigaròdija atėjęs. 4 Vartojama dvejopai: -ó ir -ójo. 207 x gaurōnyti, -ija, -ijo (l.gawronić) meluoti: Utura gražiai, ale daug i gaurōnija. gerksėti, gérksi, -ė (-ėjo) vaizd. greitai ir nesuprantamai (pr. žydiškai, vokiškai) kalbėti: Žydai tik gérksi in turgaus. Ką žydas gérksi — nesuprantu. gyvačiūoti, -iūoja, -iāvo vaizd. vadinti gyvate: Až ką anas man gyvačiūoja. | refl.: Visu keliu keikės i gyvačiāvos. x gōnyti, -ija, -ijo (brus.гоницъ) peikti, smerkti, plūsti: Tu jo negōnyk šite labai. x nugōnyti nupeikti: Visų mergų nugōnytas bernas. gozgōti, -ōja, -ō (-ōjo) vaizd. plepėti: Ką tu gozgōji, nieko nežinodamas. gráusti, -džia, -dė vaizd. piktai kalbėti: Mūs apylinkėj žmonys gráudžia in jo. grįžyti, -ija, -ijo vaizd. įkyriai kartojant kalbėti: Pričinnų ieško, grįžija. prigryžyti įkyriai prikaišioti: Prigryžijai tu man ažu šituos pinigus LKŽ. gvōti, -ja, -ō (-jo) vaizd. plepėti, taukšti: Gvōji tu, bet gvōji. imti, ima, ėme vaizd. barti. périmti vaizd. išbarti: Aš jį sustikus do kartą périmsiu. kalbėti, kalba, -ė (-ėjo) atmintinai sakyti (maldas): Seniau poterius palc̄kai kalbė[jo]. Moma, būdavo, iš pirties eina i poterius kalba až dūšias. Kalbý poterius LKŽ. atkalbėti žr. ažkalbėti: Nuo gyvatės inkandimo atkalba. ažkalbėti burtažodžiais pagydyti: Kap inkanda kirmėlė, tai ažkalba. sukalbėti atmintinai pasakyti (maldas): Nusklaupęs poterius sukalbė[ja]. kalénti, -ēna, -ēno vaizd. įsakmiai sakyti; nuolat kartoti, kalti: Kalenau kalenau, kad šite nedaryt. įkalénti vaizd. įsakmiai įsakyti, įkalti į galvą: Inkalénau, kad žinot. prikalénti vaizd. įsakmiai prisakyti: Prikaléno, kad dabot vaiko. Prikalénsiu, i padaris. kalti, kala, kãlo vaizd. nuolat sakyti, įkalbinėti: Aš jam kalau kalau, ale neima galvon. įkalti, įkala, įkālo vaizd. įsakmiai įsakyti: Iš mažų dienų jam šite inkálta. | refl.: Inskālo tą žodį galvon. x kamándavoti, -oja, -o (-ojo) (hibr.) įsakinėti, tvarkyti: Diedas nieko nedaro, tik kamándavoja. kiaūlinti, -ina, -ino vaizd. vadinti kiaule, gėdinti: Nereikė kiaūlint žmogus. iškiaūlinti vaizd. išvadinti kiaule, išgedinti: Nor iškiaūlin tu jį ažu tokį blogą darbą. kláusti, -ia, -ė kreiptis į ką klausiant: Diedukas sustiko man i kláusia kelio. sukláusti pasiteirauti: Moma sukláus sūnų i duos žinia. 208 kliedėti, kliedžia (kliesti), -ė (-ėjo) netekus sąmonės, kalbėti beprasmius, neturinčius sąryšio žodžius; klėjoti: Kliesti žmogus labai sirgdamas. Anas serga, kliesti LKŽ. nuklęsti nukalbėti nebūtus dalykus: Jau Jurgis nuklędžia uturdamas. kurti, -ia, kūrė barti. pakurti, pākūria, pakūrė vaizd. imti barti, barant sudrausti: Pakūrė kunigas bobą ažu liežiuvius. x kūsyti, -ija, -ijo (l. kusic) skatinti, įkalbinėti: Insistojęs kūsijo, kad eįčia barties. x prikūsyti prikalbėti, prikurstyti: Prikūsijo visep i daboją, ką darysiu. x kvolýti, -įja, įjo (sl.) girti. x iškvolýti išgirti: Duktė manos paslovyta, tėvo iškvolyta. lakštúoti, -úoja, -ávo vaizd. meiliai kalbėti: Kolei tavęs reikia—čiulboja lakštuoja. liepti, -ia, -ė įsakyti, raginti: Liepk neliepk, vis tiek neklausis. lieti, -ja (lėja), -jo vaizd. meluoti: Tu jo nesuprasi, ai praudą sako, ai lėja. sulieti vaizd. sumeluoti: Sakis sakis, ē kai kur i sulės. liežuviauti, -iáuna, -iávo vaizd. apkalbėti, apšneketi: Kur nepasisuks, te liežuviauna. x lōjoti, -oja, -o (-ojo) (l.lajač) plūsti, koneveikti: Lōjojo nepadabnais žodžiais. | refl.: Eidamas visu keliu lōjojos. x išlōjoti išplūsti, iškoneveikti: Pirma gražiai uturo, ē paskui išlōjo[jo]. lōti, -ja, -jo vaizd. be reikalo pasakoti, šnekėti, daug plepėti: Lōja lōja, ē niekas jo neklauso. x razlōti (hibr.) daug išpasakoti, išplepėti: Visiem, ką žino, tą razlōja. marmėti, mārma, -ė (-ėjo) vaizd. 1. neaiškiai kalbėti, murmėti: Po nosia vienas sau mārma. Ubagas marmėdamas išė[jo]. 2. vaizd. netikusiai kalbėti, bambėti: Bobutė in pečiaus mārma poterius. pamarmėti vaizd. pakalbėti (poterius): Pamarmėjo ties durim ubagas poterius. mēlstis, meldžiasi, meldėsi kreiptis maldomis į Dievą, šventuosius; kalbėti maldas: Mūs diedukas balsiai meldavās. pasiemelsti, -džia, pasimeldė sukalbėti maldas: Až nebaščikus reikia pasmēlst. melūoti, -úoja, -ávo sąmoningai sakyti netiesą: Melūoja i mazgų nepakavoja. Praudos nežinau, ē melūot nenoriu. išsimelūoti išsisukti melu: Vagis moka išsimelūot. primelūoti prikalbėti netiesos: Ana man primelāvo, ē ašiano pavie-rijau. sumelūoti pasakyti netiesą: Sumelāvo i do ginas. mýkelėti, -ėja, -ė (-ėjo) vaizd. mykauti, mykščioti: Ką tu čia mykėlėji, sakai ažkart. pamýkelėti vaizd. pamikčioti: Pamýkelė[jo] te ką, i nesupratau. 209 mykti, -ia, -ė vaizd. neaiškiai sakyti, pratarti: Nenori pasakyt, tai mykia. murmeti, murma, -ė (-ėjo) vaizd. nepatenkintam kalbėti, niurzgėti: Nieko nesakyki ir nemurmėk in jos. Ažpynęs visada murma. × narakóti, -ója, -ó (-ójo) (brus.наракаць) priekaištauti, kaltinti, barti: Naprosniai in manę narakojo. Jūs manę nenarakokit LKŽ. × nasipkróti, -ója, -ó (-ójo) (l. sprzykrzyć) prikaišioti: Savo namie niekas in tavęs nenaspikròja. × nasrugóti, -ója, -ó (-ójo) (brus. наругацца) kalbėti priešiškai, priešingai: Anas myli nasrugót. Ką nepasakysi, vis nasrugója. niūkti, -ia, -ė 1. kalbėti, šnekėti: Diedai sustoję niūkia. Čia žmonės labai navatnai niūkia LKŽ. Labutienė niūkia i niūkia, ė tu klausyk. 2. mokėti susikalbėti: Žydai niūkdavo su vokiečiais. išniūkti, -ia, išniūkė 1. kurį laiką kalbėti, šnekėti. | ref.: Neišsiniūksme su Monika, ateina galas abiem. Su svetimu sėdės sėdės — niekap neišsiniūkia LKŽ. 2. išpasakoti: Jam išniūkė visa ką. paniūkti, -ia, paniūkė 1. pakalbėti, pašnekėti: Ana paniūkė su manim. | ref.: Man in ją davėde pasniūkt. 2. papasakoti: Vincutė man daug ką paniūkia. × razniūkti, -ia, ràzniūkė (hibr.) 1. išpasakoti: Ràzniūkė, kas man atsitiko. 2. ref. įsikalbėti: Kap razsiniūkė, tai nebaigia. susiniūkti, -ia, susiniūkė susikalbėti, susitarti: Su mano marčia sunku susniūkt. pasakoti, -oja, -o (-ojo) kalbėti, šnekėti: Neatsivožiau prie bobom pasakot. × pitavoti, -oja, -o (-ojo) (s.l. pytawac) primygtinai klausineti, tardyti: Mokytojas pitavojo visus vaikus. × išpitavoti primygtinai išklausinėti: Išpitavojo man policijoj i paleidė. plepėti, plėpa, -ė (-ėjo) vaizd. tuščiai kalbėti: Bobos suėję plėpa i plėpa. priplepėti, priplepa, -ė (-ėjo) vaizd. tuščiai prikalbėti, pripasakoti, pripliaukšti: Priuturta, priplepėta visep apie mane. plepetóti, -ója, -ó (-ójo) vaizd. plepėti, tauškėti: Plepetó[jo] i plepetó[jo] Pranas perdien. pleŕpti, -ia, -ė vaizd. plepėti, pliurpti, taukšti: Anas pleŕpia kap boba. × razpleŕpti, -ia, ràzplerpė (hibr.) vaizd. išplepėti, ištaškšti: Kap paklausiau, tai boba visa ką ràzplerpė. plėškinti, -ina, -ino vaizd. tiesiai sakyti, rėžti į akis. išplėškinti vaizd. tiesiai pasakyti, išrėžti į akis: Boba, ką žino[jo], išplėškino visiem susrinkime. pliòpti, -ia, -ė vaizd. plepėti: Vaikščioja i pliopia visiem LKŽ. išpliòpti, -ia, išpliopė vaizd. išplepėti: Varusia visa ką išpliopia da i dadeda. Ana tuoj išpliops visiem LKŽ. × razsipliòpti, -ia, razsipliopė (hibr.) vaizd. išsiplepėti: Daug ką razsipliopė bobyna. plioróti, -ója, -ó (-ójo) vaizd. plepėti: Pliorója kap pli ora. 210 pliūrpti, -ia, -ė vaizd. plėpėti, taukšti: Pliurpė iš pūsto pūstan. plūšti, -ta, plūdo vaizd. niekus kalbėti, pliaukšti: Plūšta boba. išplūsti vaizd. iškeikti, iškoneveikti: Ana, mane visa gerkle išplūdo LKŽ. suplūšti vaizd. sumeluoti: Ot svietas suplūšta. prasinėti, -ėja, -ė (-ėjo) dažnai prašyti: Prasinė[j]au prasinė[j]au, i nenupirkai lenciūgo LKŽ. prašyti, prašo, prašė kreiptis į ką, norint gauti, pageidaujant, kad ką darytų: Ką te, kiaule nebūsi - pats neprašysi LKŽ. | ref.: Smerties jau Galena prašos (nebenori gyventi) LKŽ. atprašyti labai prašant paveikti, kad ko nedarytų: Atprašiau žentą, kad šitos uturkos daugiau neutur. ažsiprašyti iš anksto pasikviesti: Ažsiprašė daug berniukų, sukapojo du sūriuku (d.) LKŽ. pravardiniuoti, -iuoja, -iavo pravardžiuoti: Jų ūlyčioj tai visi pravardiniuoti LKŽ. puškoryti, -ija, -ijo vaizd. plėpėti, taukšti: Puškōrija, ką nereikia. pripuškoryti vaizd. priplepėti: Pripuškōrijo pripuškōrijo — klausos tik visi. rairūoti, -úoja, -āvo vaizd. plėpėti, niekus kalbėti: Rairūoja i[r] rairūoja kai šimto metų senis LKŽ. išrairūoti vaizd. iš lėto pasakyti, pakalbėti: Lauksi lauksi, kolei žodį išrairūoja LKŽ. raizgōti, -ója, -ó (-ójo) vaizd. 1. niekus kalbėti: Raizgōja nei šią, nei tą. 2. kalbėti gerai nemokant svetimos kalbos: Raizgōja lietuviškai maskauka. xrakūitis, -ùjasi, -ùjosi (plg. brus. paxabaça, l. rokować się) kalbėtis, ginčytis: Girdė[j]au, kap anies rakūjos LKŽ. rėkauti, -auna, -avo garsiai kalbėti, šaukti, šūkauti: Insrėkės diedas i rėkauna. rėkti, -ia, -ė 1. šaukti (ant ko), bartis: In manęs labai rėkė LKŽ. 2. dej(u)oti, aimanuoti, skųstis kuo: Kriūtine rėkia to pradžio. isrėkti, -ia, įsileisti garsiai kalbėti, šaukti, šūkauti: Insrėkės diedas i rėkauna. nurėkti, -ia, nùrėkė 1. atk(al)bėti, atginti: Nūrėkė nuo sporto ji LKŽ. 2. nupeikti: Pūkštulis buvo nūrėktas. rėtūoti, -úoja, -āvo vaizd. iš reto, lėtai kalbėti: Kaiminka rėtūoja kap advakotas. išrėtūoti vaizd. iš reto pasakyti: Petrusia kolei išrėtųs, tai nesulauksi. rėžauti, -auna, -avo vaizd. 1. piktai kalbėti: Jonas gal rėžavo in manę. 2. ref. bartis, rietis, ginčytis: Rėžaunas abi marčios suėję. rėžti, -ia, -ė vaizd. drąsiai, tiesiai sakyti, drožti: Ką žino[j]au, tą rėžiau. išrėžti vaizd. drąsiai, tiesiai išsakyti, išdrožti: Išrėžk tu jai akysan. 211 rietis, -jasi (rėjasi), -josi vaizd. bartis, plūstis: Rėjas abu (vyras su žmona) kaip šunes. riñkti, reñka, riñko apkalbėti: Anas žmonis riñko, aputurinėjo. xrõdyti, -ija, -ijo (brus. радзіць, l. radzić) patarti: Aš jam gerai rodijau, ale neklause. xatrõdyti patarti atvykti, atsisųsti: Atrõdijo in mus kupčius karvei. xažrõdyti patarti ką daryti: Graudenaus, kam tu mane te važiuot ažrõdijai. xirõdyti žr. atrodyti: Kas čia tau in mus irõdijo? xparõdyti 1. patarti, parekomenduoti: Parõdyk tu man gerą kraučių. 2. refl. pasitarti, pasikalbėti: Su savo boba visada pasrõdiju. xprirõdyti žr. parõdyti 1: Kas tau šitą kupčių prirõdis? xsurõdyti 1. patarti: Surõdijo radiją pirkt LKŽ. 2. refl. susitarti, susikalbėti: Susrõdijom važiuot Vilniun. sakinėti, -ėja, -ė (-ėjo) dažnai sakyti: Sakinė[j]u po kiek kartų—ale neklause. apsakinėti pasakyti, apsakuti: Visiem apsakinė[j]o — niekas nepirko. išsisakinėti teisintis: Visep išsisakinė[j]o LKŽ. xrazsakinėti (hibr.) apsakinėti: Jam te nier ko razsakinėja. sakýti, sako, sakė kalbėti, šnekėti: Vienep sako, kitep daro. Anas ne melagis, visada praudą sako. Anies šite i saką. Anas i sakąs. 2. tarti: Latvai po pusei žodžio sako. 3. liepti: Tūkstančių kartų sakýk — neklause. atsakýti 1. duoti informaciją į klausimą: Nieko neatsakė nei šite, nei šite. 2. duoti neigiamą atsakymą, atmesti, nesutikti: Ko prašė, to neatsakė. Sausai neatsakė, žadėjo. ažusakýti iš anksto paliepti, įsakyti: Ažusakė in kataros dienos atvažiuot. xdasakýti (hibr.). pasakyti, nurodyti: Nežinau, te kas dasakė, ką anies samagonką varo. įsakýti pasakyti, pasakoti: Kas čia jum insakė, kad čia gyvenu? LKŽ. išsakýti 1. išpasakoti, papasakoti: Išlojos, išsakis, kad šikine uturu. | refl.: Išsisakė visa ką. 2. refl. prisipažinti, prasitarti: Neišsisako, ką anas buvo vogt LKŽ. 3. refl. atsisakyti: Reikia iš darbo išsisakýt LKŽ. 4. refl. išsiginti: Išsisakýt niekap negali nuo Stasio, prašo pinigų pažyčyt. pasakýti 1. pareikšti nuomonę, mintį: Vat pasakė: nei grūsta, nei malta LKŽ. I žodelio nepasakiau, ė pyksta in manę. 2. papasakoti: Paklausai, ką pasakysiu. Tepasakai ką blogo in manę — nepasakis. 3. pakalbėti, ištarti: Par mus do kitep pasākai, tada išjuoks LKŽ. Būdavo, prieš tėvus i žodelio nepasakai, ė dabar LKŽ. In galo liežuvio, i negaliu pasakýt. 4. pranešti: Jos nueita i pasakýta LKŽ. 5. paliepti: Pasakýk jam, kad tuoj ateitų LKŽ. 6. nepalankiai kalbėti, peikti, prikišti: Pasakýsi ką nepatinkama, tai pekla razversi LKŽ. išpasakýti apsakuti, išpasakoti: Sunku išpasakýt, kap seniau blogai gyvenom. neišpasakýtai adv. labai: Neišpasakýtai graži merga. 212 prisakyti 1. daug prikalbėti: Ko aš jam neprisikiau. 2. paliepti, įsakyti, paskirti ką daryti: Prisakiau sūnui, kad ateitų į ate[j]o]. x razsakyti (hibr.) 1. pranešti, pagarsinti: Anas kitą tarnybą turi, mum žmones razsake LKŽ. 2. išpasakoti: Man jo moma visa ką razsake. susakyti greit pakalbėti, pasakyti: Susakė navatnai — nesupratau. sarmātyti, -ija, -ijo gėdinti: Sarmātijau sarmātijau savo brolį kap išmanydama. skalātyti, -ija, -ijo vaizd. apkalbinėti: Vaikščioja per svietą i skalātija. apskalātyti vaizd. apkalbėti: Apskalātijo nekaltai mergiotę. iškalātyti vaizd. prikalbėti (ko blogo), labai apkalbėti: Inskalātijo, in-lo[jo] in manę. skāldyti, -o, -ė vaizd. griežtai kalbėti, rėžti (tiesą): Skāldo jam aksan. atskāldyti vaizd. griežtai, smarkiai atsakyti, atkirsti: Dukte momai atskāldo labai LKŽ. x slovýti, -ija, -ijo (брus. славіць, l. sławić) garsinti, garbinti: Mūs kunigelį visi slovija. x išlovýti išgarbinti, išgarsinti: Merga visų inslovýta. x paslovýti išgarsinti, išgirti: Žmogus visoj apylinkėj paslovýtas. spāndyti, -o, -ė vaizd. šiurkščiai kalbėti, atsakinėti, žerti: Ką mislija, tuom i spāndo. x spaviedótis, -ójasi, -ó josi (l.spowiadać) per išpažinti sakyti nuodemes: Mano seselė myli dažnai spaviedóties. x išsispaviedóti per išpažintį pasisakyti nuodemes: Kai išsispavie-d[o]jau, tai net lengviau pasdarė. speliōti, -iója, -ió (-iójo) bandyti teisingai pasakyti nežinant: Žydas oro nespeliōja, pakabino pantį varčioj i daboją: jeigu nuo pančio laša — lyja, jeigu pančio nesiregi — rūkas, jeigu pantis apširškńijęs — labai šaltā, jeigu pantis kliba — vėjas. x spōrytis, -ijasi, -ijosi (рус. спориться) ginčytis: Anas myli su visais spōryties LKŽ. x susispōryti susiginčyti: Su kaimynu susispōrijau, i ažpyko. x sprēčytis, -ijasi, -ijosi (l. sprzeczać się) ginčytis, prieštarauti: Nenoriu aš su juom daugiau sprēčyties. svēikinti, -ina, -ino žodžiu reikšti gero linkėjimą, pagarbą: Kam anas svēikint — šitokis nezgadnas. šāukti, -ia, -ė 1. kreiptis, kad grįžtų, ateitų, atsilieptų. | refl.: Šauktėtės, eite valgyt! LKŽ. 2. vadinti (vardu, pavadinimu, pavarde): Dabar manę nešāukia moma. apšāukti, -ia, apšaukė apkalbėti, apjuodinti, apkal­tinti: Apšaukė mane sviete negražiai LKŽ. atšāukti, -ia, atāšaukė 1. šaukiant sugrąžinti išeinantį ar išėjusį: Plyšk rękdamas — jau [mirusio] neatsāuksi LKŽ. 2. kurį laiką vadinti kokiuo vardu: Pusę vieko atāšaukėt mane kitu vardu. 213 x dasisāukti, -ia, dasisāukė (hibr.) prisisiāukti: Tu jo i bėdoj niekap nedasisāuksi. įsišaukti, -ia, įsišaukė šaukiant įsivardinti, įsikviesti: Insišaukė pirkion i pačestujo. nušaukti, -ia, nušaukė blogai atsiliepti, apkalbinti, apkalbėti: Kap ką svietas nuniekina, nušaučia LKŽ. prisisiāukti, -ia, prisisiāukė pasikviesti: Kai priseis, tu jo neprisisiāuksi. užšaukti, -ia, užšaukė pasakyti, pranešti: Užšaukė čia [tą vietą] kap navatnai, kur kunigas mirė. šauti, šāuna, šāvo vaizd. sakyti: Šāuna akysan — nedaboja. atšauti vaizd. šiurkščiai, griežtai atsakyti; atkirsti: Tau atšāuna i tu atšavai. pašauti vaizd. šiurkščiai, įžeidžiamai pasakyti; prikšti: Pašāvo jam sviete i sarmatą padarė. šepšėti, šepši, -ė (-ėjo) vaizd. neįprastai kalbėti: Aš lenkų nemyliu, kap šepsi. pašepšėti, pašepši, -ė (-ėjo) vaizd. pašnibždėti: Anas kažin ką pašepšė[j]o], i man pasidarė geriau LKŽ. šiušenti, -ena, -ėno vaizd. šnibždėti, kuždėti: Šiušena, kad niekas negirdėt. In ausių šiušena. pašiūšenti vaizd. pašnibždėti, pakuždėti: Abu pašiūšeno in ausių i išėjo iš namų LKŽ. šnėpštérti, -na, -ė (-ėjo) vaizd. tuliai pasakyti, pašnibždėti: Kad nor pusę žodžio šnėpštėrejus išeidama. šnibždėti, šnibždla, -ė (-ėjo) vaizd. tylomis, slaptai kalbėti, šnabždėti, kuždėti: Šnibžda po savim. švepetóti, -ója, -ó (-ójo) vaizd. neaiškiai šneketi, plepėti: Girtas švepetója nei šią, nei tą. švóti, -ja, -ó (-jo) vaizd. tauzyti, pliaukšti; meluoti: Nešvoj nešvoj kai švojus! LKŽ. Švója kap švolys. nušvóti vaizd. pameluoti: Ana kap kiek ką i nušvója LKŽ. prišvóti vaizd. primeluoti: Grįžo iš turgaus, tai prišvójo. susvóti vaizd. sumeluoti: Bobos dažnai kap ką susvója. taleskúoti, -úoja, -āvo vaizd. plepėti, taubšti: Myli daug taleskúot. ištaleskúoti vaizd. išplepėti: Neiškentė, ištaleskāvo, ką žinojo. x talkúiti, -ūja, -ūjo (rus. толковать) šneketi, tarti, svarstyti: Su dukteria talkūja susėdę LKŽ. x pasitalkúiti pasišneketi, pasitarti: Fisiu ūlvčion pastalkūit. susitalkúiti susikalbėti, susitarti: Negalė[j]alu su juom sustalkūit. tārauti, -auna, -avo lėtai kalbėti, šneketi, pasakoti: Tu nedabok jo, kad gražiai tārauna LKŽ. ištārauti iškalbėti, išpasakoti: Ištāravo, kap buvo, visa ką LKŽ. tarýti, tāro, tāre žodžiais reikšti mintis, sakyti, kalbėti. ištarýti žodžiais išreikšti, pasakyti, pratar­ti: Žodžio ištarýt škadujo. patarýti pasakyti, ištarti: Tik vienas patāro tokį žodį LKŽ. 214 sutarýti sutarti: Žodžiai sutarýta, žiedai sumainyta (d.). tarmėti, tãrma, -ė (-ėjo) vaizd. šnekėti, plepėti, marmėti: Berniukas tãrma i tãrma. Važiuojam turgun i tãrmam. tárti, tária, tãrė sakyti, kalbėti: Šite tãriant. ažtárti, ažūtaria, ažūtare žodžiais užstoti, ginti: Vis žodį ažūtaria až momą sūnus. Dievereli, broluželi, ažtárk tu žodelį (d.) LKŽ. ištárti, ištaria, ištare 1. balsu pasakyti: Žodį ištarė — tada negerai. 2. refl. netyčia, nenoromis pasakyti: Prie svetimam neišitárk žodžio. pratárti, prãtaria, prãtarė pasakyti, ištarti: Neprãtarė cielus metus in man [taip buvo užpykusi]. x tiẽšyti, -ija, -ijo (sl.) guosti: Tiẽšyt manęs nereikia. x patiẽšyti pamaloninti pažadą: Patiẽšysi — nesugriešysi. x tlumõčyti, -ija, -ijo (l. tłumaczyć) aiškinti. x ištlumõčyti išaiškinti: Ištlumõčijau kap kas daryt. tulénti, -ėna, -ėno vaizd. meiliai kalbėti: Ana su kaiminkom tulėna, ė in mūs neuždaboja. itulentí vaizd. įkalbėti, įtikinti: Jam šite intulėno in ausiu. tvérti, tvėria, tvėrė vaizd. plepėti, niekus taukšti: Ką anas tvėria, neklausyk. tvoróti, -ója, -ó (-ójo) vaizd. kalbėti niekus, plepėti, taukšti nesąmones: Anas šite tvorójo, tik aš nepaturójau. x uturínėti, -ėja, -ėjo x aputurínėti apkalbinėti: Anas aputurinėjo. x ùturti, -a, -o (brus. гутарыць) kalbėti: Yr kas ùtura, ner kam klauso LKŽ. Momos žodžius ùturu. Tankiosios ùtura. Ùtura balsiai. Žvangiai ùtura. Ùtura kap sapnuoja. | refl.: Utur kole ùturas. apùturti 1. apkalbėti: Susrinkę bobos apùturo kaiminką. 2. kalbant nurungti: Jo niekas neapùturs. x atùturti pasakyti: Tik neatùturk niekam, ką sakiau. x ažùturti užkalbėti: Aš ją ažùtursiu (kalbėdamas sudominsiu). x daùturti 1. iki galo viską pasakyti: Jonas ùtura nedàutura. 2. pakalbėti, įtikinti: Do daùturo, kad ką duočia. x iùturti 1. įkalbėti: Tu jai nieko neįnùtursi. | refl.: Bijo labiau insiùturt. 2. refl. įsiteikti kalba: Kas moka insiùturt, tas i apgauna LKŽ. x išùturti 1. iškalbėti: Kunigui visą ką išùturau. | refl.: Abudeinos išsùturom atsisėdę LKŽ. 2. galėti kalbėti: Ažsikirto i neišùtura nieko LKŽ. x nuùturti 1. pakalbėti: Nuùturo, tep i liko. Vakar šite i nuùturom. 2. neprot ingai ką pasakyti, nukalbėti: Nenuùtura Levosia niekur. 3. refl. išsiteisinti: Anas blogai padaręs vis nusiùtura. x paùturti 1. pakalbėti: Visgi bobom reikia kas paùturt LKŽ. | refl.: Atsisėdo, pasiùturo i nue[jo]. Pasiùturdamos ate[jo]. 2. papasakoti: Aš nereikė paùturau LKŽ. x péruturti persakyti: Tu jam nepérut ursi, sarmatysies. Péruturo šitą uturką LKŽ. 215 x prauturti 1. prakalbėti, prašne kėti: Praėjo i nepraūturo. Žodžio gero nepraūturo. 2. refl. pras itarti: Pats prasiūturo diedas. Bijau, kad ko neprasiūturčia. x priūt urti daug prikalbėti, pripasakoti: Bobos visep priūtura: negimusį gimdo, nemirusį kavoja. Momai priūturo visep in manę LKŽ. x raziūt urti (<razsiut urti) (hibr.) išpasakoti: Ana kai tik ką sužino, tai visada raziūtura. | refl.: Žodis po žodžio i razsiūtūrom. x suūt urti 1. trumpai sušnekti: Tris žodžius suūturo i suprasi, kas per žmogus. Nėr su kuom suūtura. 2. susikalbėti, susitarti: Suūtūrom važiuot Vilniun. Ažmokesiu, kiek suūtūrta LKŽ. | refl.: Jau buvo susiūtūrta. 3. refl. galėti susikalbėti: Žydaukos susiūtūrdavo su niemčiais. 4. prašnekti, prabilti: Kad ė nesuūturt špetnai. vanóti, -ója, -ó (-ójo) vaizd. barti, vainoti: Aš ją van[o]jau ažu tokius darbus. 2. vadinti, pravardžiuoti: Kas kitą durnium vanója — pats durnas LKŽ K. veblúoti, -úoja, -ávo vaizd. šneketi ne visai gerai mokant: Jau ir mano dukrelė pradeda veblúot LKŽ K. velniúoti, -iúoja, -iávo vadinti velniu: Ima gražiai uturdamas, ataduoda velniúodamas LKŽ K. | refl.: Nesvelniúok, neskeik! zyžti, -ia, -ė vaizd. įkyriai, verkslenant prašyti: Vaikas zyžia i zyžia. zurzėti, žurza, -ė (-ėjo) vaizd. verkšlenti, dejuoti, bambėti, būti nepatenkintam: Nustok zurzėjęs, tavo ašaros dangun neina LKŽ K. išzurzėti vaizd. verkšlenant išprašyti: Dėl to išzurzėjau, suknelę nusipirkau LKŽ K. žadėti, žada, -ė (-ėjo) burtais gydyti, užkalbėti, burti: Tik ana moka žadėt. ažužadėti, ažužada, -ė (-ėjo) užburti, užkalbėti: Šito duona ažužadėta, navalg yk. žebúoti, -úoja, -ávo vaizd. prašnekti, prabilti: Dabar tau nereikia i žebúot LKŽ K. Žyduosan pakliuvus, bijau i žebúot. žerti, žeria, žėre vaizd. šiurkščiai kalbėti, re zti: Jozupas žeria visa ką akysan. išžerti, išžeria, išžėrė vaizd. šiurkščiai išsakyti: Nuejęs išžėriau, kas in širdies, i atejau. žióbterti, -ia, -ė (-ėjo) vaizd. prašnekti, pras itarti: I nežióbterk, žióbterčia — primušt. Ana būdavo i nežióbteria prieš ją. Moma bijo i žióbtert. Numirė i nežióbterė[jo]. žósti, -ta, žódo netyčia, nenoromis sakyti. išsižósti netyčia išsitarti: Mykolas išsižódo šite. prasižósti netyčia pras itarti: Prasižódo i aptilo. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI J u š k a A. 1922: Литовский словарь А. Юшкевича с толкованием слов на русском и польском языках, выпуск третий, Петроград. L y b e r i s A. 1980: Sinonimų žodynas, Vilnius. LKŽ — Lietuvių kalbos žodynas 3—16, Vilnius, 1956—1995; II leid. 1—2, 1968—1969. 216 LKŽ K – Lietuvių kalbos žodyno kartoteka. O t r ę b s k i J. 1932: Wschodniolitewskie narzecze twereckie 3, Zapożyczenia słowiańskie, Kraków. P a u l a u s k a s J. 1987: Sisteminės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius. Z i n k e v i č i u s Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius. 217