LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXV
(1995)
LIETUVIY
LEKSIKOLOGIJOS
TYRINEJIMAI
Do ile
RIMANTAITE—SVETIKIENE
BARAVYKAS
(BOLETUS
EDULIS
FR.)
IR
JO
SINONIMAI
Siandien
Lie u oje
ba a ykas
laikomas
paciu
e ingiausiu
g ybu.
Pagal
|
ski ingas
augim ie es
Lie u oje
Zinomos
ben
ke u ios
pag indinés
Bole us
edulis
(Bull.)
F .
a mainos!,
ku ios
”ski iasi
o ma,
spal a
i
dydziu”?.
Pas a-
uoju
me u
mikologai
linkg
isski i
ne
kelias
ba a yky
usgis.
An ai”
Lie u os
—
g ybuose”®
pa eik i
ik inis
ba a ykas
(
Bole us
edulis
F .
=
B.
edulis
.
edulis,
incl.
B.
edulis
.
be ulicola
Vassilk.)
i
pusyninis
ba a ykas
(Bole us
pinicola
|
Vi .
=
B.
edulis
.
pinicola
(Vi .)
Vassilk.),
ku ie
i8
ba a yky
Lie u oje,
a odo,
labiausiai
papli e.
[ ai iose
Lie u os
ie ose
pap as ai
auga
kelios
ski ingos
ba a yko
a mainos,
p iklausomai
nuo
o,
kokie
aplinkui
miSkai.°
J
Ski umai
a p
a ski y
ba a yko
a mainy
zgmoniy
daZzniausiai
nelieka
nepa-
—
s ebé i,
be
nei
ai,
nei
Sio
g ybo
e ingumas
nepaska ino
gausiai
susiku i.
lie u isky
liaudisky
a dy.
P ieSingai,
iek
a mése,
iek
bend ineje
kalboje
isigaléjo
skolinys,
o
be
kokios
pas angos
siuly i
a o i
bend inéje
kalboje
sa a
a da
liko
ne aisingos.
Siame
s aipsnyje
bus
bandoma
apZ elg i
isus
zinomus
$io
g ybo
pa adinimus,
jy
mo y acija.
Medjiaga
ink a
is
”Lie u iy
kalbos
zodyno”™
( oliau
—
LKZ),
”Lie u iy
—
kalbos
a laso”®
( oliau
LKA),
jy
ka o eky,
pildy a
pa adinimais
is
lie u iy
|
kalbos
Zodyny
bei
pacios
au o és
sukaup ais
duomenimis
is
a miy.
1.
Ba a yko
pa adinimai.
Sis
" uda
iskilia
gal a,
auks u
s o u
ko u
skylé budziy
Seimos
algomasis
—
g ybas
(Bole us
edulis)
be eik
isame
lie u iy
kalbos
plo e
adinamas
sla-
y
skoliniu
ba a ykas”,
aip
pa
uZ iksuo as
i
ba gkas
Zels a,
Ma ijampoles
aj.
(LKA
I
170).
Ba a gko
sla iska
kilme
nekelia
jokiy
abejoniy:
jis
kil-
dinamas
i8
b .
6apaeix®.
B .
6apaeix,
kaip
odo
bal a usiy
dialek ologijos
—
lMazelai isJ.i Minke iéiusA.
Valgomieji
i
nuodingiej
g yba ,
©
Vilnius,
1957,
99.
2U bonas
V.
G ybai,
Vilnius,
1986,
54.
3Mazelai isJ.,U bonasV.
Lie u os
g yba ,
Vilnius,
1980,
143.
4
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3—16,
Vilnius,
1956—1995;
IT
leid.
1—2,
1968—1969.
5
Lie u iy
kalbos
a lasas
1,
Leksika,
Vilnius,
1977.
6B
ickne A,
Die
sla ischen
F emdwo e
im
Li auischen.
—
Li usla ische
S udien,
Weima ,
1877,
70;
Sk
a dzius
P .
D e
sla ischen
Lehnwo e
m
Al li auischen,
Kaunas,
1931,
39;
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch
1,
Heidelbe g
e c.,
1962,
35;
z .
da :
SabaliauskasaA.
L e u iy
kalbos
leksika,
Vilnius,
1990,
237.
4
92
duomenys’,
y a
pag indinis
gio
g ybo
a das
i
Zinomas
isoje
Bal a usijoje,
o
Lie u os
pa ibiu
—
ig
esmés
ik
jis.
Zodis
bo owik
giam
g ybui
pa adin i
placiai
a ojamas
i
Lenkijoje,
be
Cia
jis,
a odo,
p igijes
palygin i
ne
aip
senial,
be
o,
kaip
ienin elis
Sio
g ybo
a das
ezinomas
Siau eés
y iniuose
Lenkijos
pak aSéiuose
(Su alky,
Bals ogés
i
Liublino
apylinkése)®.
Dél
pa-
adinimo
geog a ijos
i
da ybos
manoma,
kad
le.
bo owik
a ejes
iS
y y
sla y
kalby®,
g eidiausiai
iS
bal a usiy
kalbos!?.
[domu
ai,
kad
bene
pi masis
lenky
li e a u oje
—
poemoje
”Pone
Tade”
—
jj
pa a ojo
A.
Micke iéius!?
,
kiles
nuo
Nauga duko
(dab.
Bal a usija).
:
Sis
sla i3kasis
g ybo
pa adinimas
siejamas
su
.,
b .
6op
“Silas”,
le.
bd
i
k .1?,
i
mo y acija
iskeliama
g ybo
augimo
ie a.
Lie.
ba a ykas
y a
palygin i
senas
skolinys.
Ras o
kalboje
jis
pi miausia
pasi odo
ank as iniuose
XVII
a.
idu io
Lexicon
Li huanicum
(Lex
84!3)
i
XVII
a.
pi mosios
pusés
adinamajame
K auzés
(Q
505)
zodynuose.
Ve-
liau
andamas
P.
Ruigio
zodyne,
K.
Donelaigio
"Me uose”
(Vasa os
da bai
601),
K.
G.
Milkaus,
G.
H.
F.
Nesselmanno
Zodyne,
ank as iniame
lie u iy-
lenky kalby
zodyne
(R Z),
F.
Ku Sai¢io,
A.
Juskos
zodynuose,
V.
Kal aicio
*Lie u isky
a dy
kle eléje”
(Kl K
83).
J.
B odo skio
XVIII
a.
ank as i-
niame
Zodyne
uZ iksuo as
é
kamieno
o
pa ies
ZodZio
a ian as:
Ba awikkes
S einpil gke
&
S o ké es
(B979)'*.
Randamas
ba a gkas
i
isuose
XX
a.
lie-
u iy
kalbos
Zodynuose.
Tada
jis
pakliu o
i
j
misy
mikologijos
e minija.
Is
p adziy
P.
Ma ulionio
”Zolyne”!®
Juo
adinamas
pag indinis
ba a ykiniy
gen ies
g ybas
Bole us
edulis
F .,
be
éliau
”Lie u iskam
bo anikos
zodyne”
i
ki ose
knygose!®
jis
jsi i ino
kaip
Bole us
gen ies
a das.
Kaip
odo
LKA
I
170
i
misy
su ink a
mediiaga,
Salia
pladiai
Lie u oje
papli usio
ba a yko
pie inése
Lie u os
snek ose
esama
i
ki okiy
io
g ybo
pa-
adinimy.
Y a
uz a3y a
sude iniy
a dy,
ku
an uoju
na iu
eina
bend asis
g ybo
pa adinimas
a ba
Zodis
ba a ykas,
o
pi muoju
—
bid a diiai
ik as,
ik inis.
An ai
ik as
g ybas
gi dé as
Rudnioje,
Ma cinkonyse,
Kabeliuose,
i
Jlexciuno _
amaac
6eaapyccxiz
napodnwx
zaeopax
1,
Mincx,
1993,
114
i
zemelapis
279;
Cepxauuual.VU.,Amxuu h.
A.
Tpu6z1,
Munck,
1986,
117.
®Ba nicka—
DabkowskaB.
Polskie
ludowe
nazwy
g zybdu,
W oclaw
e c.,
1964,
45.
Ten
pa .
y
SabaliauskasA.
Ten
pa .
4
Ba nicka—DabkowskaB.
Min.
eik.,
46.
2
B ickne
A,
Slown k
e ymologiczny
jezyka
polskiego,
Wa szawa,
1974,
36;
AImomanaziunn
caoynix
beaapycxall
moa
1,
Mincx,
1978,
370;
Z .
da :
SabaliauskasA.
Ten
pa .
Cia
i
oliau
su umpinimai
kaip
LKZ.
Is
J.
B odo skio
Sig
o ma
y a
pasiémes
i
G.
H.
F.
Nesselmannas,
plg.:
Ba awikke,
-es,
.
da .
(Bd.).
é
e
Ma ulionisP.
Zolynas
2,
Lie u os
augaly
Zodynas
i
augaly
aislas,
Vilnius,
1906,
12.
:
6
Lie u iskas
bo anikos
eee
1,
Kaunas,
1938,
51;
Mazelai isJ.i
Minke iéiusA.
Min.
eik.,
97;Mazelai isJ.,U bonasV.
Min.
eik.,
143
i
k .
93
Azie kuose
(Ga dino
s i is),
k as
ba a gkas
—
Pi agi inuose,
Kap iamies-
yje,
ik inis
g gbas
—
Kabeliuose,
Ra ny¢ioje.
Be
labiausiai
papli es
y a
subs an y as
ik inis
—
Ma cinkonyse,
Sei ijuose,
Lazdijuose,
Leipalingyje,
Ra ny ioje,
Liskia oje,
KapCiamies yje,
D uskininkuose,
S endub éje,
Kabe-
liuose,
Veisiejuose.
Visus
siuos
ik
pa iuose Lie u os
pie yciuose
zinomus
pa adinimus
del
Bece a lios;
ma y ,
eiké y
laiky i
a i inkamy
lenky
kalbos
pa adinimy
e iniais!’,
plg.
le.
g zyb
p awdziwy,
p awdzwy,
p aw
ca
*ba a ykas”
i
pan., ku ie
labai
placiai
a ojami
isoje
Lenkijoje!®.
Kaip
odo
bal a usiy
dialek ologijos
duomenys,
b .
npayds em
zpub,
npaydsie ,
npaydsieey
“ba a ykas”
i
pan.
papli e
pie aka inéje
Bal a usijoje,
a ciau
p ie
Lenkijos
sienos!®,
i
okia
Siy
a dy
geog a ija
odo,
jog
jie
g eigiau-
siai
bus
a éje
is
Lenkijos.
Zie eloje
(Ga dino
s i is)
uZ asy i
séy as
g ybas,
sp a edlg as
g ijbas
”ba a ykas”
—
neseni
b .
w ubip
b
zped,
enpaeada e
epwo
skoliniai.
Siandien
Dzukijoje
ka ais
ie o}
a ba
Salia
ik inio,
ik o
g gbo,
ik o
ba a yko,
ik inio
g jbo
pa a ojamas
i
ba a gkas,
ku is
pamazu
p adeda
is
a osenos
s um i
jp as uosius
ame
k as e
Sio
g ybo
a dus.
Neziu in
o,
kol
kas
senieji
pa adinimai
laikomi
sa ais,
i8
seno
pa eldé ais
a dais
i
y a
daug
gy esnés
a osenos,
0
ba a gjkas
p iimamas
kaip
skolinys,
neseniai
ismok as
a das??.
An ai
”D uskininky
a més
zZodyne”
uZ asy as
oks
is-
Planes
sakinys:
Ba a ikai
—
ai
gal
13
lenkisko,
a
is
usisko,
0
pas
mus
ik inia?!.
Ten
pa
galima
as i
i
eiksmazZodj
ik inidu i
*ba a ykau i”:
Tik inidu
einam
—
daugis
ik iniy.
Dél
sa o
skambesio,
da ybos
ik inis
(g ybas),
uk as
g gbas
( ek as
ba a gkas
naujausias)
y a
sa i
pa adinimai.
Jy
mo y acija,
kaip
i
lenky
kalbos
a liepiniy,
labai
aiski:
dél
sa o
ypa ybiy
(nejuoduoja,
inka
dzio in i,
ge o
skonio)
jie
laikomi
ge iausiais
g ybais,
.y.
pa iais
ik iausiais
No s
a ojamas
palygin i
nedideliame
plo e
(pie y inéje
Lie u os
daly-
je),
XX
a.
ik inis
(g ijbas,
ba a yjkas)
pasi odé
zodynuose,
jéjo
i
i
bend-
ine
kalba.
Si aip,
ma y ,
a si ike
s engian is
su as i
i
j auk i
|
bend i-
ne
kalba
lie u iska
ba a gko
sinonima,
be
o,
p isimin as
ku ian mikolo-
gijos
e minija.
An ai
J.
Ba onas
”Rusy
lie u iy
zodyne””®
(Salia
Silabudes,
ba a iko)
bene
pi maka
zodynuose
uZz iksa o
ik ing
g gba
ba a yko
eiksme.
Véliau
ik ing,
ik inj
ba a gkg
andame
i
ki uose
zodynuose
i
as uose
a
ig
EKA
1170.
Ba nicka—DabkowskaB.
Min.
eik.,
44.
19
Texciunn
amaac...
Min.
eik.,
Zemélapis
279;
Ce
pxauuunaTl.
U.,
Aux
uu
VW.
A.
Min.
eik.
Ten
pa .
20
LKA.
Ten
pa .
2Nak inienéG.,
PaulauskienéA.,
Vi kauskasV.
eee
a meés
Zodynas,
‘Vilnius,
1988,
407.
?Ba nicka—DabkowskaB.
Min.
eik.,
44.
3
Ba onasJ.
Rusy
he u iy
Zodynas.
2
leid.,
Kaunas,
1933,
32.
ee
Lie u iskoji
enciklopedija2,
Kaunas,
1934,
1208:
Ine u iskas
bo anshes
Zodynas.
Ten
pa ;
Daba inés
lie u iy
albos
Zodynas,
Vilnius,
1954,
856;
Mazelai isJ.
|
94
Tik inis
ba a gkas
isi i ino
i
mokslinéje
mikologijos
e minijoje.
Pasi in-
kus
ba a ykg
Bole us
gen ies
g ybams
pa adin i,
ik inia
ba a yku
pa adin a
s a biausia
ba a ykiniy
g yby
usis
Bole us
edulis
F .
Be
jau
miné y
mokslinéje
e minijoje
a ojamy
a dy,
lie u iy
kalbo-
je
esama
i
ki okiy,
siau iau
a o y
a
a ojamy
ba a yko
pa adinimy.
Ne
aip
daznai
Dzukijoje
(Dauguose,
Va énoje,
Rudnioje,
Ma cinkonyse,
Pe lojo-
je,
Me kinéje,
Kabeliuose)
i
Zie eloje
ba a ykas
da
pa adinamas
bend uoju
g ybo
a du.
Palygin i
siau as
g ybo
a ojimas
ba a yko
eikSme
ska ina
many i,
jog
lie u iai,
gana
seniai
pasiskoline
$j
Zodj
iS
sla y
(Zinomas
is
XVII
a.
as y),
u bu
ne
aip
seniai
is
a imiausiy
kaimyny
pasiskolino
i
Sio
Zo-
dzio
eikSme.
An ai
Siau és
i
aka y
sla y
kalby
a mése
bu o
i
y a
jp as a
bend uoju
g ybo
a du
adin i
ik ai
a ba
isy
pi ma
ba a yka?®.
Plaéiai,
ypaé
Siau eés
y ineje
Lenkijos
dalyje,
le.
g zyb
papli es
Bole us
edulis
F .
eikime?”.
B .
zpw6
a
pagia
eik’me
Zinomas
pie y
Bal a usijoje??. Ba a-
ykas
adinamas
iesiog
g ybu
del
o,
kad
jis
laikomas
paéiu
e ingiausiu
g ybu??.
Lie.
g gbo,
uz iksuo o
ba a yko
eikSme, aS uose
ne eko
as i.
Cia
jdomu
bu y
paminé i
ai,
kad,
p z.,
a i inkami
la iy
kalbos
sla y
skoliniai
(g) ibas,
g iba
senuosiuose
la iy
kalbos
paminkluose
uZ agy i,
egis,
ba a yko
eiks-
me,
plg.
K.
El e so
okieciy-la iy
kalby
zodyne
(1748)
esan j
S einpiil zen,
Rihbas,
G.
F.
S ende io
la iy- okieciy
kalby
zodyne
(1761)
uz asy a
g ihbas,
S einpiilzen,
beje,
au o iaus
apibudinama
kaip
augszemnieky
Zodj*?
( ame
pa
Zodyne
y a
i
g ybo
a das
ba a ika’'),
Ku landijos
g yby
a dy
sa ase
(1866)
esan i
G ihbas
( ihbas)
S einpil2?
bei
C.
C.
Ulmanio
la iy- okiedziy
zodyne
(1872)
esan i
g iba,
de
S einpil2?.
Ki as,
maZiau
Zinomas,
ba a yko
pa adinimas
y a
s o ké is
(s é ko is).
Tiesa,
gy osios
kalbos
jis
né a
paliudy as.
Pi maka
jis
andamas
XVIII
a.
pi mosios
pusés
ank aS iniame
bu .
Ka aliau¢iaus
a chy o
zodyne
(Q?!
399)*.
Véliau
jis
ka u
su
ba a ykd
uz iksuo as,
galima
saky i,
isuose
Ry y
i Minke iéiusA.
Min.
eik.,
143.
ae
Ee
nke iéiusZ.
Lie u iy
kalbos
is o ija
3,
Senyjy
as y
kalba,
Vilnius,
Ta nmamospuu—MasypekA.
Haseanus
epuboe
6
caaeancKu
sauxax.
—
Filologia
osyjska
13,
Se ia
A,
1976,
106.
a
Ba nicka—DabkowskaB.
Min.
eik.,
44.
28
Texciunn
amaac...
Min.
eik.
Ten
pa ;
Cepxauunual.W,
A
we
xk
uu
VM.
A.
...
Min.
eik.
Ten
pa .
24
Ba nicka—DabkowskaB.
Ten
pa .
38
Ci uojama
i§
kn.:
Zemza e
D.
La iesu
a dnicas,
Riga,
1961,
115.
31
Ten
pa ,
127.
K
a
wall
H.
Pilze
in
Ku land
nach
ih en
le i chen
Benennungen
und
mi
e
uch e
Deu ung
einige
de
elben. —
Magazin,
he ausgegeben
on
Le isch-
Li e d iJchen
Gesellscha
13,
1866,
78.
"
MulenbachsK.
La iegu
alodas
a dnica
1.
Redigejis,
papildinajis,
u pinajis
J.
Endzelins,
Riga,
1923,
656.
Zinios
im os
iS
kn.:
Ska dzius
P.
Lie u iy
kalbos
zodziy
da yba,
Vilnius,
95
P usijos
lie u iy
leksikog a iniuose
da buose:
P.
Ruigio
zodyne,
K.
Donelai-
io
”Me uose”
(Vasa os
da bai
601),
K.
G.
Milkaus,
G.
H.
F.
Nesselman-
~
no
Zodynuose.
F.
Ku Sai is,
pa eikdamas
s é ko j
lauz iniuose
skliaus eliuo-
—
se,
pa odo,
jog
i8
gy osios
kalbos
jam
Sis
a das
neZinomas
( egi de as
ik
—
ba a ikas),
be
jo
gy uma
(Salia
ba a yko)
P iisy
Lie u oje
da
XIX
a.
pa-
baigoje
paliudijo
V.
Kal ai is®>.
XVII]
a.
ank as inis
J.
B odo skio
zodynas
~
duoda
é
kamieno
o
pa ies
Zodzio
a ian a:
S o kd es
(B
979).
Kaip
galima
~
ba a yko
sinonima
XX
a.
s o kd j
pa eikia
DZ
(1954,
1972,
1993),
NdZ,
0
s é ko i
—
KZ,
be
jis,
panagu,
aip
i
liko
leksiniu
dialek izmu*®.
Tu ima
—
mediZiaga
odo,
jog
s o ké is
”ba a ykas”
bu o
Zinomas
ik
P usy
Lie u oje.
—
Sup an an
meno
ki inio
salygiskumus,
éia
is
dél o
galima
bu y
paci uo i
j
sakinj
is
K.
Donelaicio
”Me y”:
”Plempiy,
udmésiy,
s o kociy
be
ba a yky,
—
jau akiy
i
bal ikiy,
g uzdy
i gi
bobausiy
bégdamos
4
gi ias
jos
sa
aip
daug
—
p isi o é...”
(Vasa os
da bai
601—603).
Salia
a ojami
s o ko is
i
ba a ykas
lyg
i
suponuoja
min i,
jog
ai
ski ingy
g yby
a dai.
Visai
galimas
daik-
as,
jog
s o koéid
bu o
adinama
am
ik a
ba a yko
a maina.
Raiski
sio
©
a do
mo y acija
odo,
jog
iskeliamas
sio
g ybo
s o as
ko as,
o
ba a ykai
su
—
labai
s o ais
ko ais
zmoniy
laikomi
pa iais
ge iausiais,
plg.
sakinj
i8
Pezaiciy
—
(Klaipédos
aj.):
Ba a gkai
an
s o o
ko o
—
e
ik ieja®'.
|domu
ai,
jog
panasios
mo y acijos
ba a yko
a dy
ki ose
kalbose
nepasi aiko.
Tai
i8
ik y-
4
jy
sa as,
iename
egione
a si ades
sio
g ybo
a das,
ku is
placiau
Lie u oje
4
liko
neZinomas
i
nejsi i ino.
Sa u,
liaudisku
ba a yko
pa adinimu
eike y
laiky i
i
Zemaiciy
juod i Sis,
©
zinoma
is
nespausdin y
J.
Pab ézos,
S.
Daukan o,
M.
Akelaicio
as y,
no s
q
i8
gy osios
kalbos
neuz asy a.
Sa o
”Taisliuje’?®
J.
Pab éza,
s engdamasis
—
g ynin i
lie u iy
kalba
i
ieskodamas
lie u isko
pakai o
skoliniui,
kaip
ba a-
j
yko
pa adinima
pa eikia
juod i s,
ka u
pazymédamas,
jog
ai
Zemai iskas
a das.
Skolinio
ba a ikas,
be
abejo,
ge ai
zinomo
Zemaiéiuose,
enge
i
S.
Daukan as,
ie oj
jo
iskeldamas
juod i sj.
Rank a3 iniame
Daukan o
lie-
—
u iy-lo yny
kalby
zodyne
uZ agy a
Si aip:
Ba awikas
ide
joudwi szis
(p-
85)°9,
o
jo
lenky-lie u iy
kalby
Zodyne
ba a gko
lizdas
a odo
aip:
Bo ow k,
jadwi szis®.
Juod i sis
uZ iksuo as
i
M.
Akelaizio
ank aséiuose’!,
be
y a
zinoma,
kad
jis
seké
sa o
amZininky
Zemai¢iy
as y
kalba
i
da e
iS aSus*?
i ,”
1943,
426.
35
Kal ai is
W.
Lie uwiszky
Wa dy
Klé ele,
Tilzé,
1910,
83.
36
Taip
Sis
g ybo
pa adinimas
apibudinamas
kn.:
K
ab
elk
a
J.
K is yono
Donelaicio
as y
ae
ca,
Vilnius,
1964,
21.
a
LKA
ka oieka.
4
Pab ézaJ.
Tayslés
augumyynis...
( ank a3 is
laikomas
Nacionalineje
M.
Maz ydo
biblio ekoje),
1843,
850.
;
39
Ci uojama
is
s .:
K
uo
pas
J.S.
Daukan o
leksikog a iniai
da bai.
——
Lie u iy
kalbo y os
klausimaz
4,
1961,
309.
oi
40
Daukan assS.
Didysis
lenky-lie u iy
kalby
Zodynas
(a-m),
Vilnius,
1993,
4p
LKZ
I
412.
3
K uopas.J.
M.
Akelai is
leksikog a as.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausima
96

galimas
daik as,
p iéjo
p ie
S..Daukan o
lie u iy-lenky
kalby
zodyno**.
Tiek
J.
Pab éZa,
iek
S.
Daukan as,
bidami
Zemaiéiai
dounininkai,
a’é
ado auda-
miesi
sa o
a me,
aigi
juod i7sis,
ma y ,
i8
jy
a més
i
pa ekes
j
ank ascius,
be
oliau
i
nenuéjes.
Tiesa,
J.
Pab éza,
pi masis
bandes
suku i
bo anikos
e minija
i
nomenkla iu a
lie u iy
kalba,
juod i sj
s engési
a o i
i
moksli-
neje
e minijoje,
g ybui
Bole us
edulis
F .
su eikdamas
a da
skyleliy
g ybas
juod i sis
(a i inkamai
gen j
Bole us
pa adines
skyleliy
g ybais)**,
be
éliau
gis
pa adinimas
nep igijo.
Negausius
lie u iy
kalbos
ba a yko
sinonimus
XX
a.
papildé
naujai
su-
ku i,
Zodynuose
uZ aSy i
Sio
g ybo
a dai.
Pi moje
Sio
amZiaus
puséje,
kai
ypacé
bu o
s engiamasi
ap aly i
kalba,
a sik a y i
sla iskyjy
skoliniy,
ySkios
pas angos
aplie u in i
i
ba a ykg,
su as i
jam
pakai a
ie
sieké
jau
i
J.
Pab éZa
bei
S.
Daukan as).
Si aip
lie u iy
kalbos
aS uose*
a si ado pus e -
inis
sila ykas,
kai
bu o
issi e s as
skolinio
kamienas
( aigi
mo y acija
liko
a
pa i),
o
da ybos
a iksas
pasiskolin as.
XX
a.
p adZioje
ba a yko
eiksme
pasi odé
i
slabudé!®,
silabudé
(NdZ,
KZ)
—
aip
pa
zodyny
pada as.
Sis,
ma y ,
ne
be
ba a yko
i akos
susida y as
pa adinimas,
u in is
a
pacia
mo-
y acija,
is
del o
oliau
y
Zodyny
i
nenuéjo.
A sisaky a
jo
i
naujausiame
DZ
leidime
(1993),
a siz elgus,
be
o,
da
j
ai,
kad
I-asis
S labudés
san-
das
ne a
jp as as
suda an
skyle budziy
g yby
pa adinimus.
Ta p
liaudisky
g yby
pa adinimy
su
an uoju
sandu
-budé
andami
ik
laks abudiniy
g yby
a ba
Siaip
p as y,
ne algomy
g yby
a dai,
plg.
kia iliabude
”
Lac a ius
i ia-
lis
F .”,
s é abudeé
”
Lac a ius
elle eus
F .”,
kélmabudé
”
A milla iella
mellea
Ka s .?”,
b ied%iabudé
”Hydnum
imb ica um
F .”,
panabidé
”
Phallus
impu-
dicus
(L.)
Pe s.”
i
k .
Da
plg.
bude,
Ma cinkonyse
uZ agy a
eiksme
" isi
g ybai,
issky us
ba a ykus”.
Tokia
eikSme,
a odo,
pa emia
i
pa yzdZiai
i8
LKZ
1
1120
bei
J.
Pab ézos
budé
”
Aga icus”*”.
J.
Ry e io,
B.
Se eiskio,
A.
Ku Sai¢io
zodynuose
ba a yko
eikSme
uZ a-
Sy as
Silba a ykis,
J.
Slapelio
(1940)
S laba a ykis,
A.
Lalio
”Lenky
i
lie u iy
kalbos
zodyne”
(1912)
esan is
Silag ybis
(LL10),
ma y ,
bus
a si ade
a si-
ik inai,
nes
Siaipjau
Siais
a dais
adinami
ki i
ba a ykiniy
gen ies
g ybai
(Bole us
lu idus
F .,
Gy opo us
cas aneus
(F .)
Quél.,.Gy opo us
cyanes-
cens
(F .)
Quél.,
Suillus
a iega us
(F .)
O.
Kun ze,
Tylopilus
elleus
(F .)
Ka s .).
12,
1970,
157.
43
Ten
pa , 159.
*Pab égaJ.
Min.
ank .,
849.
45
Lie u iskoji
enciklopedija.
Ten
pa .;
Se eiskis
B.
Lie u igskai- usiskas
Zodynas,
Kaunas,
1933,
955;
Slapelis
J.
Lenkiskas
lie u iy
kalbos
zodynas,
Vilnius,
1940,
509.
-.
Ba onas:J.
Rusiskai
he u iskas
Zodynas,
Kaunas,
1924,
24;
Lie u iskai-
la iskas
Zodynas.
Suda é
J.
Ry
e
is,
Ryga,
1929, 1164;
Ba onasJ.
Rusy
lie u iy
Zodynas.
2
leid.,
Kaunas,
1933,
32,
104;
Slapelis
J.
Min.
kn.,
509;
éliau
DZ
(1954,
1972),
Nd7Z.
47
Dab eéza
J.
Min.
ank .,
831.
97
2.
Ba a yko
a mainy
pa adinimai.
Lie u iy
kalbos
a mése
galima
as i
okiy
ba a yko
a dy,
ku iais
pa a-
dinama
iena
ku i
Sio
g ybo
a maina.
Dauguma
okiy
a dy
uz asy a
Dzu-
kijoje
—
g ybingiausioje
Lie u os
dalyje.
Cia,
egis,
ge iausiai
a ski iamos
d i
pag indinés
ba a yko
a mainos
—
ai
pudyninis
(Bole us
pinicola
Vi .
—
B.
edulis
.
pinicola
(Vi .)
Vassilk.)
i
be zyninis
(Bole us
edulis
F .
=
B.
edulis
.
edulis,
incl.
B.
edulis
.
be ulicola
Vassilk.).
Jie
ski iasi
ne
ik
—
augimo
ie a,
be
i
gal elés
spal a,
dydziu.
An ai
pugyninis,
juoda
gal e-
—
le,
ba a ykas
adinamas
sudé iniu
a du
juodagal is
ik inis
(D uskininkai,
Kap¢iamies is),
juodagal is
g gbas
(Kabeliai),
juodagal is
ba a ykas
(Labano-
as,
Tau agnai)
a ba
ne
dazniau
subs an y u
juodagal is
(Va éna,
Ma cin-
konys,
Rudnia,
Pi agiunai,
Valkininkai,
Saldu iskis),
juoda i sis
(Ge e iai,
Ridiskés).
Kaip
p ieSp ieSa
be zyninis,
S iesesne
gal ele,
ba a ykas
adi-
namas
bal agal i
ik ini
(Kapéiamies is),
bal agal id
ba a yku.
(Tau agnai)
a ba
bal agal i
(Va éna,
Ma cinkonys,
Valkininkai,
D uskininkai,
Saldu is-
kis),
bal a i sia
(Ridiskés).
Iskelian
augimo
ie a
8i ie
bal ieji,
be Zynuo-
se
augan ys, ba a ykai
da
pa adinami
pabe ziniais
ba a gkais
(Labano as),
be ziniais
(Va éna,
Rudnia)
a ba
akiniais
(D uskininkai,
Ma cinkonys,
Pi-
asiunai),
akiniais
ba a gkais
(Dubiéiai),
akiniais
g ijbais
(Ra nyCia),
ple.
—
akas
”auk& a,
sausa
pie a,
apaugusi
e ais
k imais
bei
medZiais,
miSko
aiks-
elé.
||
pie a,
ku
y a
be Zy”
(LKZ
XVI
538).
A ski ai
da
eiké y
paminé i
okius
spo adiskai
a si adusius
sudé inius
—
ba a yko
a dus,
ku iais
pa adinami
ik
pa ys
pi mieji,
anks¢iausiai
pa-
si odan ys
ba a ykai.
Pap as ai
ba a yko
dygimas
y a
siejamas
su
ugiy
plaukéjimu,
plg.
sakinius:
Pi mieji
ba a ykai
p adeda
dyg
plaukian
ugiam
—
Kamajai;
Kai
ugiai
k asuoja,
ba a ykai
auga
Lazinai;
Tada
i
ba a yka is
—
kokis
igplaukia
su
ugiais
Pelesa.
Si aip
a si ade
uginis
ba a ijkas
(:
Ruginis
4
ba a ikas
as
y a]
ik asis
ba a ykas)
Ga damas
bei
ba a gjkas
ugiaziédis
Kal anénai,
ku iuos
dél
mo y acijos
plg.
su
le.
zy ni”
Bole us
edulis
F .”48
i g
b .
xazacaeixi
"OapaBiki,
WITO
pacTyUb
y
4ac
KanacaBaHHs
oxpi a”*?,
Be
—
o,
pi mieji
ba a ykai
pa adinami
geguziniais
ba a gkais
Labano as;
dél
mo-
~
y acijos
plg.
le.
g zyb
majowy
”
Bole us
edulis
F .”°°,
h yb
majowy
”
Bole us
|
edulis
F .”°?.
3.
IS ados.
Api elgus
isus
zinomus
ba a yko
pa adinimus,
ma y i,
kad
iek
aS uo-
]
se,
iek
a mése
nuo
seniausiy
laiky
y a
jsi i ines
palygin i
senas
sla iskasis
—
48
Ba nicka—DabkowskaB.
Min.
eik.,
130.
490
;
es
:
HORE
Beaapycxiz
zaeopax
nay
nouxa-sa odns i
Benapyc
ze
nazpaniwxa
2,
Minc ,
1980,
367.
50
Ba nicka—DabkowskaB.
Min.
eik.,
91;MajewskiE,.
—
Slownik nazwisk
zoologicznych
i
bo anicznych
polskich
2,
Wa szawa,
1894,
121.
*lpa nicka—DabkowskaB.
Min.
eik.,
93.
98
skolinys
ba a ykas,
Siandien
jau
apes
sa u
Zodziu.
Ki i
aS uose,
a mé-
se
bu e
a
esan ys
ba a yko
sinonimai,
kad
i
bidami
sa i
Zodziai,
galbu
del
labai
aiskios,
iena
g ybo
pozymj
iskelian ios
mo y acijos
aip
i
liko
siau ais
dialek izmais
(s o kd is,
juod i sis)
a ba
bu o
iesiog
ne ykusiai
su-
ku i
i
nep igijo.
Ku ian
mokslinge
mikologijos
e minija,
be
ba a gyko,
bu o
e minologizuo as
i
ik inis.
Taigi
XX
a.
isy
ba a yko
pa adinimy
ie a
sinonimy
eiléje
jau
nusis o ejo:
ba a ykas,
ik inis,
s o ké is,
juod i sis.
BARAVYKAS
(BOLETUS
EDULIS
FR.)
AND
ITS
SYNONIMS
Summa y
A e
e iewing
all
he
known
names
o
he
mush oom
Bole us
edulis
i
can
be
s a ed
ha
old
loan-wo d
om
he
Whi e ussian
language
ba a gkas
p e ails
bo h
in
he
old
li e a u e
and
dialec s.
Some
Li huanian
names
o
his
mush oom
also
can
be
ound
he e,
bu hey
a e
no
popula
elsewhe e,
excep
one
dialec .
Rea-
sons
o
ha
migh
be hei
speci ic
hough
clea
mo i a ion:
only
one
ea u e
o
he
e e en
was
aken
as
basis
o
nomina ion,
e.g.
s o ké is,
juod i sis
o
simply
hey
we e
ill- o med
and
he e o e
ha e
no
aken
oo
in
he
Li huanian
language
(Sila ykas,
s labudé).
While
c ea ing
mycological
e minology
no
only
ba a ykas
bu
also
ék inis,
a
name
used
in
he
Sou he n
pa
o
Li huania,
we e
aken
in o
conside a ion.
Thus
in
he
XX
cen u y
all
he
synonims
o
ba a ykas
can
be
enu-
me a ed
acco ding
o
he
deg ee
o
hei
p e alence:
ik inis,
s o ké is,
juod i iis.
99