scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

„Baravỹkas“ (Boletus edulis Fr.) ir jo sinonimai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Baravỹkas“ (Boletus edulis Fr.) ir jo sinonimai

Author: Dovilė Rimantaitė-Svetikienė
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1438/1533
LIETUVIY
KALBOTYROS Ce e
LAUDIMAI
XXXV
(1995)
LIETUVIY
LEXICOLOGIESJES es un se ice d'in o ma ion qui es cha gé d'assu e la di usion des connaissances acquises dans les domaines de la eche che e de la eche che.
TYINEJIMAI
Do ile
RIMANTAITESVETIKIENE
BARAVYKAS
(BOLETUS
EDULIS
FR.)
IR
JO
SINONIMAI
Siandien
En Li uanie
ba a ykas
es
considé é
paciu
p écieuxuus champubu.
Selon
|
di é en s
égé a ions
en Li uanie
Zinomes au
moins
qua e
ondamen inés
Bole us
edulis
(Bull.)
F .
a maines!,
lesquelles
di è e
o me,
couleu
i
dydziu?.
De niè e-
men les
myologai
linkg
isski i
même
quelques
ba a yky
usgis.
An ai
Li uanie
—
mushbuose
ou ni ®
é iis
ba a ykas
(
Bole us
edulis
F .
=
B.
edulis
.
edulis,
incl.
B.
be ululis
.
edicola
Vassilk.)
i
demiyninis
ba a ykas
(Bole us
pinicola)
|
Vi .
=
B.
edulis
.
pinicola Il es à no e que
(Vi .)
Vassilk. ),
qui
i8
ba a yky
en
Li uanie,
semble, le
plus papli e.
[ a ious
dans les lieux
Li uaniens
géné aleme-
n pousse
quelques
di é en es
ba a yko
ammaines,
dépendan
de ce quie
en i onnkui
miSkai.°
J
Ski umai
en e
a ski y
ba a yko
a mainy
zgmoniy
daZzniausiai
ne laiss pas
ema qué i,
—
mais ni cela,
ni
Sio g ybo
e ingumas
nepaska ino
gausiai
seiku i.
lie u isky
liaudisky
a dy.
P ieSingai,
an
a mése,
an en
communine
le langage
isigaléjo
skolinys,
o
ou e
e o s
quelle siuli i
u ilise
dans
band inéje
le langage
son nom
es e
ne aisingos.
Siame
a icle se a
en oma
apZ elg i
ous
zinomus
$io g ybo
i ims,
mo i y acij-
jy
a.
Medjiaga
ecue a
is
Lie u iy
kalbos
zodynoTM
(ap ès
—
LKZ),
Li uu iy
—
kalbos
a laso®
(ap ès
LKA),
jy
ka o eky,
illdy a
noms en
is
langue
|
lie u iy
Zodyny e
pacios
au o és
cumulés
selon
données
is
a miy.
1.
Ba a yko
nomsinimai.
Sis
" uda iskilia
ê e, aus u
g osu ko u
skylé budziy
Seimos
edomasse-
—
is champignon
(Bole us
edulis)
p esque
pa ou
dans la
langue
lie u iy
plo e appelé
slaskoliniu
y
ba a ykas,
aussi bien
uZ iksuo as
ba gkas
i
Zels a,
Ma ijampoles
aj.
(LKA
I
170).
Ba a gko
sla iska
kilme
nekelia
jokiy
abejoniy:
il
kildinam-
as b .
i8
6apaeix®.
B .
6apaeix, comme indique
bal a usiy dialek ologijos
lMazelai isJ.i Minke iéiusA.
—
Valgomieji
i
nuodingiej
g yba ,
©
Vilnius,
1957,
99.
2U bonas
V.
G ybai,
Vilnius,
1986,
54.
3Mazelai isJ.,U bonasV.
Lie u os
g yba ,
Vilnius,
1980,
143.
4
Li uiy
langues
Zodynas
3—16,
Vilnius,
1956—1995;
IT
pe mis.
1—2,
1968—1969.
5
Li uiy
a las de
langue
1,
Leksika,
Vilnius,
1977.
6B
ickne A,
Die
sla ischen es un g oupe de musique
F emdwo e
im
Li auischen.
—
Li usla ische
S udien,
Weima ,
1877,
70;
Sk
a dzius
P .
D e
sla ischen
Lehnwo e
m
Al li auischen,
Kaunas,
1931,
39;
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch (Li auisches e ymologisches Wo e buch) es un manuel linguis ique publié en Li uanie e publié au Royaume-Uni.
1,
Heidelbe g
e c.,
1962,
35;
z .
enco e:
SabaliauskasaA.
L e u iy
langues
leksika,
Vilnius,
1990,
237.
4
92
données,
es le
p incipal
gio g ybo
nom
i
dans
ou e Zinomas
Bal a usie,
o
Li uanie
pa ibiu
—
ig
esmés
seuleme-
n il.
Zodis
bo owik
giam
champybui
pa adini
la gemen
u ilisé
i
en
Pologne, mais
Cia il
semble,
p igijes
ela i em-
en si
ne
senial, de
ce, comme
be
seul
Sio g ybo
nomas
ezinomas
Siau eés
y iniuose
PoloniePou S-
éiies
(Su alky,
Bals ogés
i
Lublino
apylinkése)®.
Dél
dénomina i-
on
géog aphiq-
i
ues da ybos
manoma, que
le.
bo owik
a ejes
iS
y y sla y
kalby®,
g eidiausiai
bal a usiy
iS
kalbos! ?.
[domu ce que
bene
p emie en
li é a u e
polky dans le
poème
—
Pone
Tade
—
jj
pa a ojo
A.
Micke iéius! ?
,
p o enes
de
Naukouga d
(dab.
Biélo ussie).
:
Sis
sla i3kasis
champbo
nom nom
liéamas .,
su
b .
6op
Silas, le.
bd k .1?,
i
mo i y aci-
i
ja iskeliama
champibo
lieu de
c oissance.
Lie.
ba a ykas
es
ela i em-
en ieux
skolinys.
Dans le langage
Ras o il
appa aî
p incipalemen
dans les
manusc i as
Milieu XVII
a.
Lexicon
Li huanicum
(Lex
84!3)
i
P emiè e
a.
moi ié XVII
dans la di e
K auzés
(Q
505)
zodynques.
Veliau
andamas
P.
Ruigio
zodyne,
K.
Donelaigio
"Me uose
(T a ails
d'é é
601),
K.
G.
Milkaus,
G.
H.
F.
Nesselmanno
Zodyne, dans le
hand as
le u iylenky
kalby zodyne
(R Z),
F.
Ku Sai¢io,
A.
Juskos
zodynues,
V.
Kal aicio
*Lie u isky
a dy
kle eléje
(Kl K
83).
J.
B odo skio
XVIII
a.
man as a-
ique
Zodyne
uZ iksuo le
é
kamieno
o
pa ies
ZodZio
a ian e:
Ba aeswikk
S einpil gke
&
S o ké es
(B979)'*.
Randamas
ba a gkas
i
dans ous
XX
a.
li au iy
de langue
Dans Zodyns.
Alo s il
pakliu o
misy
i
j
myologijos
e minija.
Is
p adziy
P.
Ma ulionio
Zolyne!®
Juo es
appelé le
p incipal
champignon
ba a ykiniy
gènes
Bole us
edulis
F ., mais
éliau
Lie u iskam
bo anikos
zodyne dans
i
d'au es
li es!® il
jsi i ino
comme
Bole us
nom du
gême.
Comme
mon e
LKA
I
170
i
misy
assemb-
a
mediiaga,
Salia pladiai
en
Li uanie
papli usio
ba a yko pie inése
Li uanie
snek ose
esama
i
ki okiy
io
g ybo
pa adini-
my.
Exis e
uz a3y a
sude iniy
a dy, où
an ooi
ma iu a le
nom
communibo
ou
Zodis
ba a ykas,
o
p muoju
—
bid a diiai
ai, é iis.
An ai
ai
champyb-
as gi dé as
Rudnioje,
Ma cinkonyse,
Kabeliuose,
i
Jlexciuno _
amaac
6eaapyccxiz
napodnwx
zaeopax
1,
Mincx,
1993,
114
i
zemelapis
279;
Cepxauuual.VU.,Amxuu h.
A.
Tpu6z1,
Munck,
1986,
117.
®Ba nicka
DabkowskaB.
Polskie
ludowe
nazwy
g zybdu,
W oclaw
e c.,
1964,
45.
Là même.
y
Sabaliau-
skasA. Là
même.
4
Ba nickaDabkowskaB.
Min.
eik.,
46.
2
B ickne
A,
Slown k
e ymologiczny
jezyka
polskiego,
Wa szawa,
1974,
36;
AImomanaziunn
caoynix
beaapycxall
moa
1,
Mincx,
1978,
370;
Z .
enco e:
SabaliauskasA.
Là même.
Cia e
con inu-
e
ab é ié-
es
comme LKZ.
Is
J.
B odo skio
Sig
o me
es
pasiémes
i
G.
H.
F.
Nesselmannas,
plg. :
Ba awik-
ke, -es, .
da .
(Bd.).
é
e
Ma ulionisP.
Zolynas
2,
Lie u os
augaly
Zodynas
i
plan ey
aislas,
Vilnius,
1906,
12.
:
6
bo anikas
eee
Li uanie
1,
Kaunas,
1938,
51;
Mazelai isJ.i
Minke iéiusA.
Min.
eik.,
97;Mazelai isJ.,U bonasV.
Min.
eik.,
143
i
k .
93
Azie kuose
(Ga dino
s i is),
k as
ba a gkas
—
Pi agi inuose,
Kap iamies y-
je, é i ie is
g gbas
—
Dans
Kabelies, Ra ny¢ioje.
Mais le plus
papli es son
subs an i
é iis
—
Ma cinkonyse,
Sei ijuos,
Lazdijuos,
Leipalingy,
Ra ny ioja,
Liskia oje,
KapCiamies yje,
D uskininkuos,
S endub éje,
Kabeliuose,
Veisiejuos. La
ille es si uée dans la égion de Ma che-su -Me .
Tous siuos
seulemen dans
les mêmes
Li uanie
pie yciues
zinomus noms del
Becliose a ;
ma y ,
eiké y
considé e
app op ia-
my lenky
langues
pa adinimy
e iniais!,
plg.
le.
g zyb
p awdziwy,
p awdzwy,
p aw
ca
*ba a ykas
i
e ., qui ès
la gemen
u ilisés
pa ou
Lenkijoje!®.
Comme
mon en les
données
bal a usiy
dialec ology,
b .
npayds em
zpub,
npaydsie ,
npaydsieey
ba a ykas
i
pan.
papli e aka i-
né
Bal a usie,
a ciau aup ès
Poland®,
des
i
mu s! elle
Siy a dy
géog aphie
indique que
ils
g eigiausiai
se a a éje
is
Polonais.
Zie eloje
(Ga dino
s i is)
uZ asy i
séy as
champs,
sp a edlg as
g ijbas
ba a ykas
—
neseni b .
w ubip zped,
b
enpaeada e
epwo
skoliniai.
Siandien
Dzukijoje
pa ois
lieu} ou
Salla aiinien,
ai g gbo,
ai ba a yko,
aiigne g jbo
pa o ojés
ba a gkas, qui
peu à peu
commence
a osens
i
pousse
jp us uosius
'ame asse
is
Sio g ybo
les noms.
Neziu in
ce, pou
l'ins an les
ieux noms
son
considé és
comme
leu s, ieux
i8
hé eldé ais
nomdais
son
i
beaucoup
gy esnés
a osenes,
ba a gjkas
0
accep é
comme
skolinys,
écemmen
ismok a
nom? ?.
An ai
D uskininky
a més
zZodyne
uZ asy as
oks is-
Planes
ph aseys:
Ba a ikai
—
ce es
peu
13
lenkisko,
a
is
usisko,
0
pas nous
é iia? !.
Il es aussi
possible de
ou e
eiksmazZodj
i
ik inidu i
*ba a ykau i:
Tik inidu
einam
beaucoupis
—
ik iniy.
Dél son
sonambesi-
o, da ybos
é iis
(chamba-
s),
uk as g gbas
( ek as
ba a gkas
de nie )
son leu s
noms.
Jy
mo i a ion,
comme
i
lenky
langues
a liepiniy,
ès aiski:
dél son
pa icula y-
biy
(nejuoduoja,
inka
dzio in i, bon
goû ) ils son
considé és
les meilleu s
champybais,
.i.
pa iais
aies les plus
No mas
consomma-
me
ela i eme-
n peu de la su ace
(pie y inéje
pa ie de
Li uanie),
XX
a.
é i ie is
(chijbas,
ba a yjkas)
appa é
zodynues,
jéjo
i
i
commune
langue.
Si aip, ma y ,
a si ike
s'e o çan de
ou e
j auk i
i
bend ikalba
|
lie u iska
ne
ba a gko
sinonima, ce,
appelé en
c éan
be
mikologijos
e minija.
An ai
J.
Ba on
Rusy
lie u iy
zodyne®
(Salia
Silabudes,
ba a iko)
bene
p emiè ek-
a zodyn
dans
uZz iksa o
ik ing
g gba
ba a yko eiksme.
Véliau
ik ing,
é i ie j
ba a gkg
andame
e dans
d'au es
zodynes
e
as es a
ig EKA
1170.
Ba nick-
aDabkow-
skaB. Min.
eik., 44.
19
Texciunn
amaac...
Min. eik.,
Zemélap-
is 279; Ce
pxauuun-
aTl. U.,
Aux uu
VW. A.
Min. eik.
Là même.
20 LKA. Là
même.
2Nak inienéG.,
Paulauskiené-
A., Vi kauskasV.
eee
a meés
Zodynas,
‘Vilnius,
1988, 407.
?Ba nic-
kaDabko-
wskaB.
Min. eik.,
44. 3
Ba onas-
J. Rusy
he u iy
Zodynas.
2 éd.,
Kaunas,
1933, 32.
ee
Lie u is-
koji
enciklop-
edija2,
Kaunas,
1934, 1208:
Ine u is-
kas
bo ansh-
es
Zodynas.
Là même;
Daba in-
és
lie u iy
albos
Zodynas,
Vilnius,
1954, 856;
Mazelai -
isJ. |
94
Tik inis
ba a gk-
as
isi i i-
no e
scien i i-
queinée
e minol-
ogie de
mycologi-
e.
Choisisis-
us
ba a ykg
Bole us
gènes
champyb-
ams
nomme ,
é iia
ba a yku
in i ulée
la plus
impo a-
n e
ba a yki-
niy g yby
usis
Bole us
edulis F .
Be déjà
miné y
scien i i-
que
e minij-
oje
a oja-
my a dy,
lie u iy
kalboje
esama e
ki okiy,
é u iau
a o y
ou
a oja-
my
ba a yko
pa adini-
my. Ne
ainsi
daznai
Dzukijo-
je
(Dauguos-
e,
Va énoj-
e,
Rudnioje,
Ma cink-
onyse,
Pe lojoj-
e,
Me kiné-
je,
Kabeliuo-
se) e
Zie eloje
ba a yk-
as es
enco e
appelé
nommé au
nom
commun
du g ybo.
Palygin i
é u s
champbo
consom-
ma ion
ba a yko
eikSme
encou a-
ge à
pense ,
que les
Li uu is,
assez
ieille
pasiscoli-
ne $j
Zodj iS
sla y
(Zinomas
is XVII a.
as y),
u bu
pas si
ieille is
a imiyia-
us
kaimyny
pasiskoli-
no e Sio
Zodzio
eikSme.
An ai
Siau és
e
aka y
sla y
kalby
a mése
é ai e
es
jp as a
au nom
commun
du
mushbo
appele
ik ai ou
isy
pi ma
ba a y?-
®ka.
Plaéiai,
ypaé
Siau eés dans y ineje pa ie de la Pologne, le. g zyb papli es Bole us edulis F .
de ons-n-
ous?. B .
zpw6 a
pagia
eikme
Zinomas
pie y
Bal a us-
ijoje??.
Ba a yk-
as es
appelé
simplem-
en
champibu
del le que
qu'il es
considé-
é paéiu
p écieu-
xu champibu? ?.
Lie. g gbo,
uz iksuo o
ba a yko
eikSme,
aR uose
neko
ou e .
Cia jdomu
bu y
men ionné-
i ce, que,
pa
exemple,
co espon-
dami la iy
langues
sla y
skoliniai
(g) ibas,
g iba
ieusiesues
la iy
langues
paminklues
uZ agy i,
egis,
ba a yko
eiksme,
plg. K.
El e so
okieciy-la-
iy kalby
zodyne
(1748)
selonj
S einpiil z-
en, Rihbas,
G. F.
S ende io
la iy- oki-
eciy kalby
zodyne
(1761)
uz asy a
g ihbas,
S einpiilze-
n, pa je,
l'au eu us
déc i udina
comme
augszemni-
eky Zodj*?
(dans le
même
Zodyne es
e g ybo
nomas
ba a ika'),
Cou landie
g yby
a dy
sa ase
(1866)
esan i
G ihbas
( ihbas)
S einpil2?
e C. C.
Ulmanio
la iy- oki-
edziy
zodyne
(1872)
esan i
g iba, de
S einpil2?.
D'au e,
maZiau
Zinomas,
ba a yko le
nom es
s o ké is
(s é ko is).
D oi e,
i osios
langues il
né a
paliudy as.
P emiaka
il se ou e
XVIII a.
p emiè e
pusés
hand aS
ancien.
Ka aliau¢ia-
us a chy o
zodyne (Q?!
399)*. Véliau
il ensemble
a ec
ba a ykd
uz iksuo ,
peu -on
di e, dans
ous Ry y
i Minke iéi-
usA. Min.
eik., 143. ae
Ee
nke iéiusZ.
Li uiy
kalbos
is o ija 3,
Senyjy
as y
kalba,
Vilnius,
Ta nmamo-
spuuMasyp-
ekA.
Haseanus
epuboe 6
caaeancKu
sauxax.
Filologia
osyjska
13, Se ia A,
1976, 106.
a
Ba nick-
aDabkow-
skaB. Min.
eik., 44.
28
Texciunn
amaac...
Min. eik.
Là même;
Cepxauu-
nual. W, A
we xk uu
VM. A....
Min. eik.
Là même.
24
Ba nick-
aDabkow-
skaB. Là
même. 38
Ci é i§ kn.
:
Zemza e
D.
La iesu
a dnica-
s, Riga,
1961, 115.
31 là
même,
127.
K a wall H.
Pilze in
Ku land
nach
ih en
le i ch-
en
Benennu-
ngen und
mi e
uch e
Deu ung
einige
de
elben.
Magazin,
he ausg-
egeben
on
Le isch-
Li e d i-
Jchen
Gesellsc-
ha 13,
1866, 78. "
Mulenba-
chsK.
La iegu
alodas
a dnica
1.
Redigeji-
s,
compléji-
s,
u pinaj-
is J.
Endzelin-
s, Riga,
1923, 656.
Zinios
im os iS
kn. :
Ska dzi-
us P.
Lie u iy
kalbos
zodziy
da yba,
Vilnius,
95
P usijos lie u iy
leksikog a iniuose
a aux dans:
P.
Ruigio
zodyne,
K.
Donelai -
io
Me uose
(T a ails
d'é é
601),
K.
G.
Milkaus,
G.
H.
F.
Nesselman-
~
no
Dans Zodyns.
F.
Ku Sai is,
p ésen an
s é ko j
lauz iniuose
skliaus eliu-
—
ms, mon e
que i osios
langues lui
i8
Sis nomas
neZinomas
( egi de as
seulemen
ba a ikas),
—
mais
gy uma
jo
(Salia
ba a yko)
P iisy
enco e en
Li uanie
XIX in
a.
paliudijo
V.
Kal ai is®>.
XVII]
a.
man as in
J.
B odo skio
zodynas
~
donne
é
kamien ai
o
Zodzio
a ian e:
S o kd es
(B
979).
Commen
possible
~
ba a yko
synony-
XX
a.
me
s o kd j ou ni
DZ
(1954,
1972,
1993),
NdZ,
0
s é ko i
—
KZ, mais il,
panagu, ainsi
es a leksiniu
dialek izmu*®.
Tu ima
i
mediZiaga
indique que
s o ké is
—
ba a ykas
é ai
Zinomas
ik
P usy
en Li uanie.
—
Comp enan
l'a ki inio
salygiskumus,
éia is dél o
possible bu y
paci uo i
sakinj
j
is
K.
Donelaicio
Me y:
Plempiy,
udmésiy,
s o kociy
mais
ba a yky,
—
jau akiy
i
bal ikiy,
g uzdy i gi
bobausiy
bégdamos
gi ias ses
4
so beaucoup
p isi o é...
—
(T a ails
d'é é
601—603).
Saliaami
s o ko is
ba a ykas
i
u ilisé lyg
suponuoja
i
min i, jog
ce
ski ingy
g yby
a dai.
Tou à
ai
possible
des
choses,
que
s o koéid
é ai
appelée
un
ce ain a
ba a yko a maina.
Raiski sio
a do
©
mo y acija
indique, que
iskeliamas
sio g ybo
s o as
ko as,
ba a ykai
ès
s o ais
o
ko ais
su
—
zmoniy
considé és
pa iais les
meilleu esi-
s, plg.
sakinj
i8
Pezaiciy
—
(Klaipédos
aj.):
Ba a gkai
su s o o
ko o e
ik ieja®'.
—
|domu ce, que
panasios
mo i y acij-
os ba a yko
a dy dans
d'au es
langues
pas aiko.
Tai ik y-
i8
4
jy
sa as,
uname
egione
appa aid-
es sio
g ybo
nomas, qui
placiau
Li uanie es
4
es
neZinomas
i
nejsi i ino.
Sa u,
liaudisku
ba a yko
nomméme-
n eike y
considé e
i
Zemaiciy
juod i Sis,
©
zinoma
is
nespausdin y Il es
J.
Pab ézos,
S.
Daukan o,
M.
Akelaicio
as y,
même
q
i8
langues
i oses
neuz asy a.
Sa o
Taisliuje?®
J.
Pab éza, en
essayan is
—
g ynin i
lie u iy kalba
ieskodamas
i
lie u isko
pakai o
skoliniui,
comme
ba a yko
in i ulinima
j
juod i s,
ou nissen
ensemble
pazymédamas,
que cela
Zemai iskas
nom.
Skolinium
ba a ikas,
be
abejo, bien
zinomo
Zeméiues,
engeai
i
S.
Daukan as, au
lieu iskeldamas
jo
juod i sj.
Rank a3 iniame
Daukan o
lie u iy-lo yny
kalby zodyne
—
uZ agy a
Si aip:
Ba awikas
ide
joudwi szis
(p-
85)°9,
o
jo
lenky-lie u iy
kalby
Zodyne
ba a gko
le nid
essemb-
le comme ça:
Bo ow k,
jadwi szis®.
Juod i sis
uZ ixsué
i
M.
Akelaizio
hand aséiuses!,
mais es zinoma
que il seké son
amZininky
Zemai¢iy
as y
langue
i
da e
iS aSus*?
e ,
1943,
426.
35
Kal ai is
W.
Lie uwis-
zky
Wa dy
Klé ele,
Tilzé, 1910,
83. 36 Ainsi
Sis
champbo
nom nom
es
déc i kn.
: K ab elk a
J.
K is yono
Donelaicio
as y ae
ca, Vilnius,
1964,
21.
a LKA es e
ka o. 4
Pab ézaJ.
Tayslés
augumyynis...
( ank a3 is
considé é
Nacionalineje
M.
Maz ydo
biblio e ekoje),
1843,
850.
;
39
Ci é s .:
is
uo passe
K
J.S.
Daukan o
lexicog a inie
a aux.
——
Li uiy
kalbo y -
os
klausim-
az 4, 1961,
309.
oi
40
Daukan assS.
G andis
lenky-lie u iy
kalby
Zodynas
(a-m),
Vilnius, 4p
1993,
LKZ I
412. 3
K uopas.-
J. M.
Akelai is
lexiquog-
aphe.
Lie u iy
kalbo y -
os klausima
96

galimas
ceik as,
p iéjo à
S..Daukan-
o
lie u iy-le-
nky kalby
zodyno**.
Tan J.
Pab éZa,
an S.
Daukan a-
s, bidami
Zemaiéiai
douninink-
ai, aé
di igeuda-
miesi son
a me,
aigi
juod i7sis,
ma y , i8
jy a més
e
pa ekes j
ank asci-
us, mais
da an age
e
nenuéjes.
Jus ice, J.
Pab éza,
p emie
bandes
c ée
bo anikos
e minija
i
nomenkla-
iu a
lie u iy
kalba,
juod i sj
s engési
a o i i
moksline-
je
e minijo-
je,
champybui
Bole us
edulis F .
su eikda-
mas a da
skyleliy
g ybas
juod i sis
(a i inka-
mai gen j
Bole us
pa adines
skyleliy
g ybais)*-
*, mais
éliau nom
gis
nep igijo.
Negausius
lie u iy de
langues
ba a yko
synonymi-
ms XX a.
ajou éé
noujai
c ée ,
Zodynuo-
se
uZ aSy i
Sio g ybo
a dai. Le
p emie
Sio
amZiaus
puséé,
quand
ypacé a
é é
en i ié
appu i i
langue,
a si a i-
i
sla iskyjy
skoliniy,
ySkios
e o s
aplie u in-
i e
ba a ykg,
ou e
lui
emplai a
ie sieké
déjà e J.
Pab éZa
e S.
Daukan a-
s). Si aip
lie u iy
langues
aS uos*
appa u
demi e i-
is
sila ykas,
quand a
é é
issi e s -
as skolinio
kamienas
( agi
mo y aci-
ja liko a
même), e
da ybos
a iksas
pas
emp unin-
as. XX a.
p adZioje
ba a yko
eiksme
pasi odé
i
slabudé!®,
silabudé
(NdZ, KZ)
aip pa
zodyny
pada as.
Sis,
ma y , ne
be
ba a yko
i akos
sus o mé
nom,
ayan in
a pacia
mo y aci-
ja, is
del o
da an age
y Zodyny
e
nenuéjo.
A sisaki a
lui e la
plus
écen e
édi ion DZ
(1993),
a siz elg-
us, en plus,
enco e j
ce, que
I-asis
S labudés
sandas
ne a
jp as as
o man
skyle bud-
ziy g yby
in i ulinim-
es. Ta p
liaudisky
g yby
pa adini-
my a ec
an ieu
sandu
-budé
andami
seulemen
laks abud-
iniy g yby
ou Siaip
p as y,
ne algomy
g yby
a dai, plg.
kia iliabu-
de
Lac a ius
i ialis
F .,
s é abud-
eé
Lac a ius
elle eus
F .,
kélmabudé
A mella
mellea
Ka s illa -
i. ?,
b ied%iab-
udé
Hydnum
imb ica -
um F .,
panabidé
Phallus
impudicus
(L.) Pe s.
e k . Da
plg. bude,
Ma cinko-
nyse
uZ agy a
eiksme
" isi
champyba-
i, issky us
ba a yku-
s. Tokia
eikSme,
semble,
pa emia
e
exemplesZ
i8 LKZ 1
1120 e J.
Pab ézos
budé
Aga icus*.
J. Ry e io,
B.
Se eiskio,
A.
Ku Sai¢io
dans les
zodynmes
ba a
nécessai -
eSme
uZ aSy -
as
Silba a y-
kis, J.
Slapelio
(1940)
S laba a -
ykis, A.
Lalio
Lenky i
lie u iy
jezik
zodyne
(1912)
esan is
Silag ybis
(LL10),
ma y ,
se a
appa ade
a si ik in-
ai, ca les
noms
S ypia
son
appelés
d'au es
ba achiniy
gen es
g is
(Bole us
lu idus,
Gy opo -
us
cas aneus
(F .)
Quélillus,
Gy opo -
us
F yanesc-
ens (F .)
Quél.,
Su a iega-
us (F .)
Oybun ze,
Tylopilus
elleus
(F .) Sia.
Ka s . ).
12,
1970,
157.
43 là
même,
159.
*Pab ég-
aJ. Min.
ank .,
849. 45
Li u isk-
oji
encyclop-
edia. Là
même. ;
Se eiskis
B.
Li uigsk-
ai- usisk-
as
Zodynas,
Kaunas,
1933, 955;
Slapelis J.
Lenkisk-
as
lie u iy
kalbos
zodynas,
Vilnius,
1940, 509.
-.
Ba on:J.
Rusiskai
he u isk-
as
Zodynas,
Kaunas,
1924, 24;
Lie u is-
kaila is-
kas
Zodynas.
Suda é J.
Ry e is,
Ryga,
1929, 1164;
Ba onas-
J. Rusy
lie u iy
Zodynas.
2 éd.,
Kaunas,
1933, 32,
104;
Slapelis J.
Min. kn.,
509; éliau
DZ (1954,
1972),
Nd7Z.
47
Dab eéza
J. Min.
ank .,
831.
97
2.
Ba a yko
a mainy
nomsinimai.
Li uiy
langue
a mése
peu
ou e
okiy
ba a yko
a dy,
lesquels
in i ulée
une ku i
Sio
mushbo
a maina.
Plume
okiy
a dy
uz asy a
Dzukijoje
g ybingiausioje
—
pa ie du
Li uanie.
Cia, pa ais,
le mieux
sépa ées
deux
p incipauxi-
nés
ba a yko
a mains ce
—
puddyninis
(Bole us
pinicola)
Vi .
—
B.
edulis
.
pinicola Il es à no e que
(Vi .)
Vassilk.)
i
be zyninis
(Bole us
edulis
F .
=
B.
edulis
.
edulis,
incl.
B.
be ululis
.
edicola
Vassilk. ).
Ils
di è e-
ne
n
—
seuleme-
n lieu de
c oissan-
i
ce, mais
gal elés
couleu , dydziu.
An ai
pugyninis,
juoda
gal ele,
—
ba a ykas
appelé sous
le nom
sudé iniu
juodagal is
ik inis
(D uskininkai,
Kap¢iamies is),
juodagal is
g gbas
(Kabeliai),
juodagal is
ba a ykas
(Labano as,
Tau agnai)
ou même
dazniau
subs an y u
juodagal is
(Va éna,
Ma cinkony-
s, Rudnia,
Pi agiunai,
Valkininkai,
Saldu iskis),
juoda i sis
(Ge e iai,
Ridiskés).
Comme
p ieSp ieSa
be zyninis,
S iesesne
gal ele,
ba a ykas
appelé
bal agal i
ik ini
(Kapéiamies is),
bal agal id
ba a yku.
(Tau agnai) ou
bal agal i
(Va éna,
Ma cinkonys,
Valkininkai,
D uskininkai,
Saldu iskis),
bal a i sia,
qui es égalemen connu sous le nom de "Va éna"
(Ridiskés).
Iskelian
lieu de
c oissance
8 bali ieji,
be Zynuoaugan ys,
ba a yks aussi
se
appelés pabe ziniais
ba a gkais
(Labano as),
be ziniais
(Va éna,
Rudnia) ou
akiniais
(D uskininkai,
Ma cinkonys,
Pi asiunai),
akiniais
ba a gkais
(Dubiéiai),
akiniais
g ijbais
(Ra nyCia),
ple.
—
aca
auk& a,
sousa
p a a,
apauguse
a eis
k imais
e
medZiais,
miSko
aiks elé.
||
p ai ie,
où es
be Zy
(LKZ
XVI
538).
A ski ai
enco e
au é y
men ionne
els
spo adiskai
appa us
sudé inius
—
ba a yko
noms,
auxquels
appellen
seulemen
eux-mêmes
les p emie s,
ô ¢ammen
appa aissa-
n ba a yka.
Habi uellem-
en
ba a yko
dygimas es
siejamas
ugiy
su
plaukéjimu,
plg.
ph ases:
Les
p emie s
ba a yks
commenc-
en dyg
en nagean ugiam
—
Kamajai;
Quand
ugiai
k asuoja,
ba a ykai
g andi
Lazinai;
Tada
i
ba a yka is
—
kokis
igplaukia
su
ugiais
Pelesa.
Hence
appa aî
uginis
ba a ijkas
(:
Ruginis
4
ba a ikas
as y a]
aiis
ba a ykas)
Ga damas e
ba a gjkas
ugiaziédis
Kal anénai,
lesquels dél
mo i a ion
plg.
su
le.
zy ni
Bole us
edulis
F .48 i g
b .
xazacaeixi es
"OapaBiki,
WITO
pacTyUb
y
4ac
KanacaBaHHs
oxpi a*?, de,
Be
—
les p emie s
ba a yks
son appelés
geguziniais
ba a gkais
Labano as;
dél
mo i a ions
plg.
~
le.
g zyb
majowy
”
Bole us
edulis
F .°°,
h yb
majowy
”
Bole us
|
edulis
F .°?.
3.
IS ados.
Api elgus
ous
zinomus
ba a yko
nomnims, on
oi que
an
aS ues que
a mése
]
depuis
seniausiy
laiky son
jsi i ines
compa
ieux
sla iskasis
—
48
Ba nickaDabkowskaB.
Min.
eik.,
130.
490
;
es
:
HORE
Beaapycxiz
zaeopax nay
nouxa-sa odns i
Ce e espèce es considé ée comme une espèce endémique.
Benc apy
ze
nazpaniwxa
2,
Minc ,
1980,
367.
50
Ba nickaDabkowskaB.
Min.
eik.,
91;MajewskiE.,
—
Slownik nazwisk
zoologicznych
i
bo anicznych
polskich
2,
Wa szawa,
1894,
121.
*lpa nickaDabkowskaB.
Min.
eik.,
93.
98
skolinys
ba a yk-
as,
Siandien
déjà
apes
son
Zodziu.
Ki i
aS ues,
a mése
bu e ou
esan s
ba a yko
synonym-
imai, que
e bidami
sa i
Zodziai,
galbu del
ès
aiskios,
une
g ybo
pozymj
iskelian i-
os
mo i a i-
on ainsi
e es a
é oi s
dialek iz-
mais
(s o kd -
is,
juod i s-
is) ou
é ai
simplem-
en
ne ykusi-
ai c ée
e
nep igijo.
Ku ian
scien i i-
que
mycologi-
es
e minij-
a, de
ba a gy-
ko, a é é
e minol-
ogisé e
é iis.
Ainsi XX
a. isy
ba a yko
nomsini-
my place
sinonimy
eiléje
déjà
nusis o -
ejo:
ba a yk-
as,
é i ie i-
s,
s o ké i-
s,
juod i s-
is.
BARAVY-
KAS
(BOLET-
US
EDULIS
FR.) AND
ITS
SYNONI-
MS
Summa y
A e
e iewi-
ng all he
known
names o
he
mush o-
om
Bole us
edulis i
can be
s a ed
ha old
loan-wo-
d om
he
Whi e u-
ssian
language
ba a gk-
as
p e ails
bo h in
he old
li e a u-
e and
dialec s.
Some
Li huani-
an names
o his
mush o-
om also
can be
ound
he e,
bu hey
a e no
popula
elsewhe-
e,
excep
one
dialec .
Reasons
o ha
migh be
hei
speci ic
hough
clea
mo i a i-
on: only
one
ea u e
o he
e e en
was
aken as
basis o
nomina i-
on, e.g.
s o ké i-
s,
juod i s-
is o
simply
hey
we e
ill- o med
and
he e o-
e ha e
no
aken
oo in
he
Li huani-
an
language
(Sila yka-
s,
s labudé-
). While
c ea ing
mycologi-
cal
e minol-
ogy no
only
ba a yk-
as bu
also
ék inis,
a name
used in
he
Sou he n
pa o
Li huania,
we e
aken
in o
conside -
a ion.
Thus in
he XX
cen u y
all he
synonims
o
ba a yk-
as can be
enume a-
ed
acco di-
ng o he
deg ee
o hei
p e alen-
ce:
ik inis,
s o ké i-
s,
juod i ii-
s.
99