LIETUVIY
KALBOTYROS Ce e
LAUDIMAI
XXXV
(1995)
LIETUVIY
LEXICOLOGIESJES es un se ice d'in o ma ion qui es cha gé d'assu e la di usion des connaissances acquises dans les domaines de la eche che e de la eche che.
TYINEJIMAI
Do ile
RIMANTAITESVETIKIENE
BARAVYKAS
(BOLETUS
EDULIS
FR.)
IR
JO
SINONIMAI
Siandien
En Li uanie
ba a ykas
es
considé é
paciu
p écieuxuus champubu.
Selon
|
di é en s
égé a ions
en Li uanie
Zinomes au
moins
qua e
ondamen inés
Bole us
edulis
(Bull.)
F .
a maines!,
lesquelles
di è e
o me,
couleu
i
dydziu?.
De niè e-
men les
myologai
linkg
isski i
même
quelques
ba a yky
usgis.
An ai
Li uanie
—
mushbuose
ou ni ®
é iis
ba a ykas
(
Bole us
edulis
F .
=
B.
edulis
.
edulis,
incl.
B.
be ululis
.
edicola
Vassilk.)
i
demiyninis
ba a ykas
(Bole us
pinicola)
|
Vi .
=
B.
edulis
.
pinicola Il es à no e que
(Vi .)
Vassilk. ),
qui
i8
ba a yky
en
Li uanie,
semble, le
plus papli e.
[ a ious
dans les lieux
Li uaniens
géné aleme-
n pousse
quelques
di é en es
ba a yko
ammaines,
dépendan
de ce quie
en i onnkui
miSkai.°
J
Ski umai
en e
a ski y
ba a yko
a mainy
zgmoniy
daZzniausiai
ne laiss pas
ema qué i,
—
mais ni cela,
ni
Sio g ybo
e ingumas
nepaska ino
gausiai
seiku i.
lie u isky
liaudisky
a dy.
P ieSingai,
an
a mése,
an en
communine
le langage
isigaléjo
skolinys,
o
ou e
e o s
quelle siuli i
u ilise
dans
band inéje
le langage
son nom
es e
ne aisingos.
Siame
a icle se a
en oma
apZ elg i
ous
zinomus
$io g ybo
i ims,
mo i y acij-
jy
a.
Medjiaga
ecue a
is
Lie u iy
kalbos
zodynoTM
(ap ès
—
LKZ),
Li uu iy
—
kalbos
a laso®
(ap ès
LKA),
jy
ka o eky,
illdy a
noms en
is
langue
|
lie u iy
Zodyny e
pacios
au o és
cumulés
selon
données
is
a miy.
1.
Ba a yko
nomsinimai.
Sis
" uda iskilia
ê e, aus u
g osu ko u
skylé budziy
Seimos
edomasse-
—
is champignon
(Bole us
edulis)
p esque
pa ou
dans la
langue
lie u iy
plo e appelé
slaskoliniu
y
ba a ykas,
aussi bien
uZ iksuo as
ba gkas
i
Zels a,
Ma ijampoles
aj.
(LKA
I
170).
Ba a gko
sla iska
kilme
nekelia
jokiy
abejoniy:
il
kildinam-
as b .
i8
6apaeix®.
B .
6apaeix, comme indique
bal a usiy dialek ologijos
lMazelai isJ.i Minke iéiusA.
—
Valgomieji
i
nuodingiej
g yba ,
©
Vilnius,
1957,
99.
2U bonas
V.
G ybai,
Vilnius,
1986,
54.
3Mazelai isJ.,U bonasV.
Lie u os
g yba ,
Vilnius,
1980,
143.
4
Li uiy
langues
Zodynas
3—16,
Vilnius,
1956—1995;
IT
pe mis.
1—2,
1968—1969.
5
Li uiy
a las de
langue
1,
Leksika,
Vilnius,
1977.
6B
ickne A,
Die
sla ischen es un g oupe de musique
F emdwo e
im
Li auischen.
—
Li usla ische
S udien,
Weima ,
1877,
70;
Sk
a dzius
P .
D e
sla ischen
Lehnwo e
m
Al li auischen,
Kaunas,
1931,
39;
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch (Li auisches e ymologisches Wo e buch) es un manuel linguis ique publié en Li uanie e publié au Royaume-Uni.
1,
Heidelbe g
e c.,
1962,
35;
z .
enco e:
SabaliauskasaA.
L e u iy
langues
leksika,
Vilnius,
1990,
237.
4
92
données,
es le
p incipal
gio g ybo
nom
i
dans
ou e Zinomas
Bal a usie,
o
Li uanie
pa ibiu
—
ig
esmés
seuleme-
n il.
Zodis
bo owik
giam
champybui
pa adini
la gemen
u ilisé
i
en
Pologne, mais
Cia il
semble,
p igijes
ela i em-
en si
ne
senial, de
ce, comme
be
seul
Sio g ybo
nomas
ezinomas
Siau eés
y iniuose
PoloniePou S-
éiies
(Su alky,
Bals ogés
i
Lublino
apylinkése)®.
Dél
dénomina i-
on
géog aphiq-
i
ues da ybos
manoma, que
le.
bo owik
a ejes
iS
y y sla y
kalby®,
g eidiausiai
bal a usiy
iS
kalbos! ?.
[domu ce que
bene
p emie en
li é a u e
polky dans le
poème
—
Pone
Tade
—
jj
pa a ojo
A.
Micke iéius! ?
,
p o enes
de
Naukouga d
(dab.
Biélo ussie).
:
Sis
sla i3kasis
champbo
nom nom
liéamas .,
su
b .
6op
Silas, le.
bd k .1?,
i
mo i y aci-
i
ja iskeliama
champibo
lieu de
c oissance.
Lie.
ba a ykas
es
ela i em-
en ieux
skolinys.
Dans le langage
Ras o il
appa aî
p incipalemen
dans les
manusc i as
Milieu XVII
a.
Lexicon
Li huanicum
(Lex
84!3)
i
P emiè e
a.
moi ié XVII
dans la di e
K auzés
(Q
505)
zodynques.
Veliau
andamas
P.
Ruigio
zodyne,
K.
Donelaigio
"Me uose
(T a ails
d'é é
601),
K.
G.
Milkaus,
G.
H.
F.
Nesselmanno
Zodyne, dans le
hand as
le u iylenky
kalby zodyne
(R Z),
F.
Ku Sai¢io,
A.
Juskos
zodynues,
V.
Kal aicio
*Lie u isky
a dy
kle eléje
(Kl K
83).
J.
B odo skio
XVIII
a.
man as a-
ique
Zodyne
uZ iksuo le
é
kamieno
o
pa ies
ZodZio
a ian e:
Ba aeswikk
S einpil gke
&
S o ké es
(B979)'*.
Randamas
ba a gkas
i
dans ous
XX
a.
li au iy
de langue
Dans Zodyns.
Alo s il
pakliu o
misy
i
j
myologijos
e minija.
Is
p adziy
P.
Ma ulionio
Zolyne!®
Juo es
appelé le
p incipal
champignon
ba a ykiniy
gènes
Bole us
edulis
F ., mais
éliau
Lie u iskam
bo anikos
zodyne dans
i
d'au es
li es!® il
jsi i ino
comme
Bole us
nom du
gême.
Comme
mon e
LKA
I
170
i
misy
assemb-
a
mediiaga,
Salia pladiai
en
Li uanie
papli usio
ba a yko pie inése
Li uanie
snek ose
esama
i
ki okiy
io
g ybo
pa adini-
my.
Exis e
uz a3y a
sude iniy
a dy, où
an ooi
ma iu a le
nom
communibo
ou
Zodis
ba a ykas,
o
p muoju
—
bid a diiai
ai, é iis.
An ai
ai
champyb-
as gi dé as
Rudnioje,
Ma cinkonyse,
Kabeliuose,
i
Jlexciuno _
amaac
6eaapyccxiz
napodnwx
zaeopax
1,
Mincx,
1993,
114
i
zemelapis
279;
Cepxauuual.VU.,Amxuu h.
A.
Tpu6z1,
Munck,
1986,
117.
®Ba nicka
DabkowskaB.
Polskie
ludowe
nazwy
g zybdu,
W oclaw
e c.,
1964,
45.
Là même.
y
Sabaliau-
skasA. Là
même.
4
Ba nickaDabkowskaB.
Min.
eik.,
46.
2
B ickne
A,
Slown k
e ymologiczny
jezyka
polskiego,
Wa szawa,
1974,
36;
AImomanaziunn
caoynix
beaapycxall
moa
1,
Mincx,
1978,
370;
Z .
enco e:
SabaliauskasA.
Là même.
Cia e
con inu-
e
ab é ié-
es
comme LKZ.
Is
J.
B odo skio
Sig
o me
es
pasiémes
i
G.
H.
F.
Nesselmannas,
plg. :
Ba awik-
ke, -es, .
da .
(Bd.).
é
e
Ma ulionisP.
Zolynas
2,
Lie u os
augaly
Zodynas
i
plan ey
aislas,
Vilnius,
1906,
12.
:
6
bo anikas
eee
Li uanie
1,
Kaunas,
1938,
51;
Mazelai isJ.i
Minke iéiusA.
Min.
eik.,
97;Mazelai isJ.,U bonasV.
Min.
eik.,
143
i
k .
93
Azie kuose
(Ga dino
s i is),
k as
ba a gkas
—
Pi agi inuose,
Kap iamies y-
je, é i ie is
g gbas
—
Dans
Kabelies, Ra ny¢ioje.
Mais le plus
papli es son
subs an i
é iis
—
Ma cinkonyse,
Sei ijuos,
Lazdijuos,
Leipalingy,
Ra ny ioja,
Liskia oje,
KapCiamies yje,
D uskininkuos,
S endub éje,
Kabeliuose,
Veisiejuos. La
ille es si uée dans la égion de Ma che-su -Me .
Tous siuos
seulemen dans
les mêmes
Li uanie
pie yciues
zinomus noms del
Becliose a ;
ma y ,
eiké y
considé e
app op ia-
my lenky
langues
pa adinimy
e iniais!,
plg.
le.
g zyb
p awdziwy,
p awdzwy,
p aw
ca
*ba a ykas
i
e ., qui ès
la gemen
u ilisés
pa ou
Lenkijoje!®.
Comme
mon en les
données
bal a usiy
dialec ology,
b .
npayds em
zpub,
npaydsie ,
npaydsieey
ba a ykas
i
pan.
papli e aka i-
né
Bal a usie,
a ciau aup ès
Poland®,
des
i
mu s! elle
Siy a dy
géog aphie
indique que
ils
g eigiausiai
se a a éje
is
Polonais.
Zie eloje
(Ga dino
s i is)
uZ asy i
séy as
champs,
sp a edlg as
g ijbas
ba a ykas
—
neseni b .
w ubip zped,
b
enpaeada e
epwo
skoliniai.
Siandien
Dzukijoje
pa ois
lieu} ou
Salla aiinien,
ai g gbo,
ai ba a yko,
aiigne g jbo
pa o ojés
ba a gkas, qui
peu à peu
commence
a osens
i
pousse
jp us uosius
'ame asse
is
Sio g ybo
les noms.
Neziu in
ce, pou
l'ins an les
ieux noms
son
considé és
comme
leu s, ieux
i8
hé eldé ais
nomdais
son
i
beaucoup
gy esnés
a osenes,
ba a gjkas
0
accep é
comme
skolinys,
écemmen
ismok a
nom? ?.
An ai
D uskininky
a més
zZodyne
uZ asy as
oks is-
Planes
ph aseys:
Ba a ikai
—
ce es
peu
13
lenkisko,
a
is
usisko,
0
pas nous
é iia? !.
Il es aussi
possible de
ou e
eiksmazZodj
i
ik inidu i
*ba a ykau i:
Tik inidu
einam
beaucoupis
—
ik iniy.
Dél son
sonambesi-
o, da ybos
é iis
(chamba-
s),
uk as g gbas
( ek as
ba a gkas
de nie )
son leu s
noms.
Jy
mo i a ion,
comme
i
lenky
langues
a liepiniy,
ès aiski:
dél son
pa icula y-
biy
(nejuoduoja,
inka
dzio in i, bon
goû ) ils son
considé és
les meilleu s
champybais,
.i.
pa iais
aies les plus
No mas
consomma-
me
ela i eme-
n peu de la su ace
(pie y inéje
pa ie de
Li uanie),
XX
a.
é i ie is
(chijbas,
ba a yjkas)
appa é
zodynues,
jéjo
i
i
commune
langue.
Si aip, ma y ,
a si ike
s'e o çan de
ou e
j auk i
i
bend ikalba
|
lie u iska
ne
ba a gko
sinonima, ce,
appelé en
c éan
be
mikologijos
e minija.
An ai
J.
Ba on
Rusy
lie u iy
zodyne®
(Salia
Silabudes,
ba a iko)
bene
p emiè ek-
a zodyn
dans
uZz iksa o
ik ing
g gba
ba a yko eiksme.
Véliau
ik ing,
é i ie j
ba a gkg
andame
e dans
d'au es
zodynes
e
as es a
ig EKA
1170.
Ba nick-
aDabkow-
skaB. Min.
eik., 44.
19
Texciunn
amaac...
Min. eik.,
Zemélap-
is 279; Ce
pxauuun-
aTl. U.,
Aux uu
VW. A.
Min. eik.
Là même.
20 LKA. Là
même.
2Nak inienéG.,
Paulauskiené-
A., Vi kauskasV.
eee
a meés
Zodynas,
‘Vilnius,
1988, 407.
?Ba nic-
kaDabko-
wskaB.
Min. eik.,
44. 3
Ba onas-
J. Rusy
he u iy
Zodynas.
2 éd.,
Kaunas,
1933, 32.
ee
Lie u is-
koji
enciklop-
edija2,
Kaunas,
1934, 1208:
Ine u is-
kas
bo ansh-
es
Zodynas.
Là même;
Daba in-
és
lie u iy
albos
Zodynas,
Vilnius,
1954, 856;
Mazelai -
isJ. |
94
Tik inis
ba a gk-
as
isi i i-
no e
scien i i-
queinée
e minol-
ogie de
mycologi-
e.
Choisisis-
us
ba a ykg
Bole us
gènes
champyb-
ams
nomme ,
é iia
ba a yku
in i ulée
la plus
impo a-
n e
ba a yki-
niy g yby
usis
Bole us
edulis F .
Be déjà
miné y
scien i i-
que
e minij-
oje
a oja-
my a dy,
lie u iy
kalboje
esama e
ki okiy,
é u iau
a o y
ou
a oja-
my
ba a yko
pa adini-
my. Ne
ainsi
daznai
Dzukijo-
je
(Dauguos-
e,
Va énoj-
e,
Rudnioje,
Ma cink-
onyse,
Pe lojoj-
e,
Me kiné-
je,
Kabeliuo-
se) e
Zie eloje
ba a yk-
as es
enco e
appelé
nommé au
nom
commun
du g ybo.
Palygin i
é u s
champbo
consom-
ma ion
ba a yko
eikSme
encou a-
ge à
pense ,
que les
Li uu is,
assez
ieille
pasiscoli-
ne $j
Zodj iS
sla y
(Zinomas
is XVII a.
as y),
u bu
pas si
ieille is
a imiyia-
us
kaimyny
pasiskoli-
no e Sio
Zodzio
eikSme.
An ai
Siau és
e
aka y
sla y
kalby
a mése
é ai e
es
jp as a
au nom
commun
du
mushbo
appele
ik ai ou
isy
pi ma
ba a y?-
®ka.
Plaéiai,
ypaé
Siau eés dans y ineje pa ie de la Pologne, le. g zyb papli es Bole us edulis F .
de ons-n-
ous?. B .
zpw6 a
pagia
eikme
Zinomas
pie y
Bal a us-
ijoje??.
Ba a yk-
as es
appelé
simplem-
en
champibu
del le que
qu'il es
considé-
é paéiu
p écieu-
xu champibu? ?.
Lie. g gbo,
uz iksuo o
ba a yko
eikSme,
aR uose
neko
ou e .
Cia jdomu
bu y
men ionné-
i ce, que,
pa
exemple,
co espon-
dami la iy
langues
sla y
skoliniai
(g) ibas,
g iba
ieusiesues
la iy
langues
paminklues
uZ agy i,
egis,
ba a yko
eiksme,
plg. K.
El e so
okieciy-la-
iy kalby
zodyne
(1748)
selonj
S einpiil z-
en, Rihbas,
G. F.
S ende io
la iy- oki-
eciy kalby
zodyne
(1761)
uz asy a
g ihbas,
S einpiilze-
n, pa je,
l'au eu us
déc i udina
comme
augszemni-
eky Zodj*?
(dans le
même
Zodyne es
e g ybo
nomas
ba a ika'),
Cou landie
g yby
a dy
sa ase
(1866)
esan i
G ihbas
( ihbas)
S einpil2?
e C. C.
Ulmanio
la iy- oki-
edziy
zodyne
(1872)
esan i
g iba, de
S einpil2?.
D'au e,
maZiau
Zinomas,
ba a yko le
nom es
s o ké is
(s é ko is).
D oi e,
i osios
langues il
né a
paliudy as.
P emiaka
il se ou e
XVIII a.
p emiè e
pusés
hand aS
ancien.
Ka aliau¢ia-
us a chy o
zodyne (Q?!
399)*. Véliau
il ensemble
a ec
ba a ykd
uz iksuo ,
peu -on
di e, dans
ous Ry y
i Minke iéi-
usA. Min.
eik., 143. ae
Ee
nke iéiusZ.
Li uiy
kalbos
is o ija 3,
Senyjy
as y
kalba,
Vilnius,
Ta nmamo-
spuuMasyp-
ekA.
Haseanus
epuboe 6
caaeancKu
sauxax.
Filologia
osyjska
13, Se ia A,
1976, 106.
a
Ba nick-
aDabkow-
skaB. Min.
eik., 44.
28
Texciunn
amaac...
Min. eik.
Là même;
Cepxauu-
nual. W, A
we xk uu
VM. A....
Min. eik.
Là même.
24
Ba nick-
aDabkow-
skaB. Là
même. 38
Ci é i§ kn.
:
Zemza e
D.
La iesu
a dnica-
s, Riga,
1961, 115.
31 là
même,
127.
K a wall H.
Pilze in
Ku land
nach
ih en
le i ch-
en
Benennu-
ngen und
mi e
uch e
Deu ung
einige
de
elben.
Magazin,
he ausg-
egeben
on
Le isch-
Li e d i-
Jchen
Gesellsc-
ha 13,
1866, 78. "
Mulenba-
chsK.
La iegu
alodas
a dnica
1.
Redigeji-
s,
compléji-
s,
u pinaj-
is J.
Endzelin-
s, Riga,
1923, 656.
Zinios
im os iS
kn. :
Ska dzi-
us P.
Lie u iy
kalbos
zodziy
da yba,
Vilnius,
95
P usijos lie u iy
leksikog a iniuose
a aux dans:
P.
Ruigio
zodyne,
K.
Donelai -
io
Me uose
(T a ails
d'é é
601),
K.
G.
Milkaus,
G.
H.
F.
Nesselman-
~
no
Dans Zodyns.
F.
Ku Sai is,
p ésen an
s é ko j
lauz iniuose
skliaus eliu-
—
ms, mon e
que i osios
langues lui
i8
Sis nomas
neZinomas
( egi de as
seulemen
ba a ikas),
—
mais
gy uma
jo
(Salia
ba a yko)
P iisy
enco e en
Li uanie
XIX in
a.
paliudijo
V.
Kal ai is®>.
XVII]
a.
man as in
J.
B odo skio
zodynas
~
donne
é
kamien ai
o
Zodzio
a ian e:
S o kd es
(B
979).
Commen
possible
~
ba a yko
synony-
XX
a.
me
s o kd j ou ni
DZ
(1954,
1972,
1993),
NdZ,
0
s é ko i
—
KZ, mais il,
panagu, ainsi
es a leksiniu
dialek izmu*®.
Tu ima
i
mediZiaga
indique que
s o ké is
—
ba a ykas
é ai
Zinomas
ik
P usy
en Li uanie.
—
Comp enan
l'a ki inio
salygiskumus,
éia is dél o
possible bu y
paci uo i
sakinj
j
is
K.
Donelaicio
Me y:
Plempiy,
udmésiy,
s o kociy
mais
ba a yky,
—
jau akiy
i
bal ikiy,
g uzdy i gi
bobausiy
bégdamos
gi ias ses
4
so beaucoup
p isi o é...
—
(T a ails
d'é é
601—603).
Saliaami
s o ko is
ba a ykas
i
u ilisé lyg
suponuoja
i
min i, jog
ce
ski ingy
g yby
a dai.
Tou à
ai
possible
des
choses,
que
s o koéid
é ai
appelée
un
ce ain a
ba a yko a maina.
Raiski sio
a do
©
mo y acija
indique, que
iskeliamas
sio g ybo
s o as
ko as,
ba a ykai
ès
s o ais
o
ko ais
su
—
zmoniy
considé és
pa iais les
meilleu esi-
s, plg.
sakinj
i8
Pezaiciy
—
(Klaipédos
aj.):
Ba a gkai
su s o o
ko o e
ik ieja®'.
—
|domu ce, que
panasios
mo i y acij-
os ba a yko
a dy dans
d'au es
langues
pas aiko.
Tai ik y-
i8
4
jy
sa as,
uname
egione
appa aid-
es sio
g ybo
nomas, qui
placiau
Li uanie es
4
es
neZinomas
i
nejsi i ino.
Sa u,
liaudisku
ba a yko
nomméme-
n eike y
considé e
i
Zemaiciy
juod i Sis,
©
zinoma
is
nespausdin y Il es
J.
Pab ézos,
S.
Daukan o,
M.
Akelaicio
as y,
même
q
i8
langues
i oses
neuz asy a.
Sa o
Taisliuje?®
J.
Pab éza, en
essayan is
—
g ynin i
lie u iy kalba
ieskodamas
i
lie u isko
pakai o
skoliniui,
comme
ba a yko
in i ulinima
j
juod i s,
ou nissen
ensemble
pazymédamas,
que cela
Zemai iskas
nom.
Skolinium
ba a ikas,
be
abejo, bien
zinomo
Zeméiues,
engeai
i
S.
Daukan as, au
lieu iskeldamas
jo
juod i sj.
Rank a3 iniame
Daukan o
lie u iy-lo yny
kalby zodyne
—
uZ agy a
Si aip:
Ba awikas
ide
joudwi szis
(p-
85)°9,
o
jo
lenky-lie u iy
kalby
Zodyne
ba a gko
le nid
essemb-
le comme ça:
Bo ow k,
jadwi szis®.
Juod i sis
uZ ixsué
i
M.
Akelaizio
hand aséiuses!,
mais es zinoma
que il seké son
amZininky
Zemai¢iy
as y
langue
i
da e
iS aSus*?
e ,
1943,
426.
35
Kal ai is
W.
Lie uwis-
zky
Wa dy
Klé ele,
Tilzé, 1910,
83. 36 Ainsi
Sis
champbo
nom nom
es
déc i kn.
: K ab elk a
J.
K is yono
Donelaicio
as y ae
ca, Vilnius,
1964,
21.
a LKA es e
ka o. 4
Pab ézaJ.
Tayslés
augumyynis...
( ank a3 is
considé é
Nacionalineje
M.
Maz ydo
biblio e ekoje),
1843,
850.
;
39
Ci é s .:
is
uo passe
K
J.S.
Daukan o
lexicog a inie
a aux.
——
Li uiy
kalbo y -
os
klausim-
az 4, 1961,
309.
oi
40
Daukan assS.
G andis
lenky-lie u iy
kalby
Zodynas
(a-m),
Vilnius, 4p
1993,
LKZ I
412. 3
K uopas.-
J. M.
Akelai is
lexiquog-
aphe.
Lie u iy
kalbo y -
os klausima
96
galimas
ceik as,
p iéjo à
S..Daukan-
o
lie u iy-le-
nky kalby
zodyno**.
Tan J.
Pab éZa,
an S.
Daukan a-
s, bidami
Zemaiéiai
douninink-
ai, aé
di igeuda-
miesi son
a me,
aigi
juod i7sis,
ma y , i8
jy a més
e
pa ekes j
ank asci-
us, mais
da an age
e
nenuéjes.
Jus ice, J.
Pab éza,
p emie
bandes
c ée
bo anikos
e minija
i
nomenkla-
iu a
lie u iy
kalba,
juod i sj
s engési
a o i i
moksline-
je
e minijo-
je,
champybui
Bole us
edulis F .
su eikda-
mas a da
skyleliy
g ybas
juod i sis
(a i inka-
mai gen j
Bole us
pa adines
skyleliy
g ybais)*-
*, mais
éliau nom
gis
nep igijo.
Negausius
lie u iy de
langues
ba a yko
synonymi-
ms XX a.
ajou éé
noujai
c ée ,
Zodynuo-
se
uZ aSy i
Sio g ybo
a dai. Le
p emie
Sio
amZiaus
puséé,
quand
ypacé a
é é
en i ié
appu i i
langue,
a si a i-
i
sla iskyjy
skoliniy,
ySkios
e o s
aplie u in-
i e
ba a ykg,
ou e
lui
emplai a
ie sieké
déjà e J.
Pab éZa
e S.
Daukan a-
s). Si aip
lie u iy
langues
aS uos*
appa u
demi e i-
is
sila ykas,
quand a
é é
issi e s -
as skolinio
kamienas
( agi
mo y aci-
ja liko a
même), e
da ybos
a iksas
pas
emp unin-
as. XX a.
p adZioje
ba a yko
eiksme
pasi odé
i
slabudé!®,
silabudé
(NdZ, KZ)
aip pa
zodyny
pada as.
Sis,
ma y , ne
be
ba a yko
i akos
sus o mé
nom,
ayan in
a pacia
mo y aci-
ja, is
del o
da an age
y Zodyny
e
nenuéjo.
A sisaki a
lui e la
plus
écen e
édi ion DZ
(1993),
a siz elg-
us, en plus,
enco e j
ce, que
I-asis
S labudés
sandas
ne a
jp as as
o man
skyle bud-
ziy g yby
in i ulinim-
es. Ta p
liaudisky
g yby
pa adini-
my a ec
an ieu
sandu
-budé
andami
seulemen
laks abud-
iniy g yby
ou Siaip
p as y,
ne algomy
g yby
a dai, plg.
kia iliabu-
de
Lac a ius
i ialis
F .,
s é abud-
eé
Lac a ius
elle eus
F .,
kélmabudé
A mella
mellea
Ka s illa -
i. ?,
b ied%iab-
udé
Hydnum
imb ica -
um F .,
panabidé
Phallus
impudicus
(L.) Pe s.
e k . Da
plg. bude,
Ma cinko-
nyse
uZ agy a
eiksme
" isi
champyba-
i, issky us
ba a yku-
s. Tokia
eikSme,
semble,
pa emia
e
exemplesZ
i8 LKZ 1
1120 e J.
Pab ézos
budé
Aga icus*.
J. Ry e io,
B.
Se eiskio,
A.
Ku Sai¢io
dans les
zodynmes
ba a
nécessai -
eSme
uZ aSy -
as
Silba a y-
kis, J.
Slapelio
(1940)
S laba a -
ykis, A.
Lalio
Lenky i
lie u iy
jezik
zodyne
(1912)
esan is
Silag ybis
(LL10),
ma y ,
se a
appa ade
a si ik in-
ai, ca les
noms
S ypia
son
appelés
d'au es
ba achiniy
gen es
g is
(Bole us
lu idus,
Gy opo -
us
cas aneus
(F .)
Quélillus,
Gy opo -
us
F yanesc-
ens (F .)
Quél.,
Su a iega-
us (F .)
Oybun ze,
Tylopilus
elleus
(F .) Sia.
Ka s . ).
12,
1970,
157.
43 là
même,
159.
*Pab ég-
aJ. Min.
ank .,
849. 45
Li u isk-
oji
encyclop-
edia. Là
même. ;
Se eiskis
B.
Li uigsk-
ai- usisk-
as
Zodynas,
Kaunas,
1933, 955;
Slapelis J.
Lenkisk-
as
lie u iy
kalbos
zodynas,
Vilnius,
1940, 509.
-.
Ba on:J.
Rusiskai
he u isk-
as
Zodynas,
Kaunas,
1924, 24;
Lie u is-
kaila is-
kas
Zodynas.
Suda é J.
Ry e is,
Ryga,
1929, 1164;
Ba onas-
J. Rusy
lie u iy
Zodynas.
2 éd.,
Kaunas,
1933, 32,
104;
Slapelis J.
Min. kn.,
509; éliau
DZ (1954,
1972),
Nd7Z.
47
Dab eéza
J. Min.
ank .,
831.
97
2.
Ba a yko
a mainy
nomsinimai.
Li uiy
langue
a mése
peu
ou e
okiy
ba a yko
a dy,
lesquels
in i ulée
une ku i
Sio
mushbo
a maina.
Plume
okiy
a dy
uz asy a
Dzukijoje
g ybingiausioje
—
pa ie du
Li uanie.
Cia, pa ais,
le mieux
sépa ées
deux
p incipauxi-
nés
ba a yko
a mains ce
—
puddyninis
(Bole us
pinicola)
Vi .
—
B.
edulis
.
pinicola Il es à no e que
(Vi .)
Vassilk.)
i
be zyninis
(Bole us
edulis
F .
=
B.
edulis
.
edulis,
incl.
B.
be ululis
.
edicola
Vassilk. ).
Ils
di è e-
ne
n
—
seuleme-
n lieu de
c oissan-
i
ce, mais
gal elés
couleu , dydziu.
An ai
pugyninis,
juoda
gal ele,
—
ba a ykas
appelé sous
le nom
sudé iniu
juodagal is
ik inis
(D uskininkai,
Kap¢iamies is),
juodagal is
g gbas
(Kabeliai),
juodagal is
ba a ykas
(Labano as,
Tau agnai)
ou même
dazniau
subs an y u
juodagal is
(Va éna,
Ma cinkony-
s, Rudnia,
Pi agiunai,
Valkininkai,
Saldu iskis),
juoda i sis
(Ge e iai,
Ridiskés).
Comme
p ieSp ieSa
be zyninis,
S iesesne
gal ele,
ba a ykas
appelé
bal agal i
ik ini
(Kapéiamies is),
bal agal id
ba a yku.
(Tau agnai) ou
bal agal i
(Va éna,
Ma cinkonys,
Valkininkai,
D uskininkai,
Saldu iskis),
bal a i sia,
qui es égalemen connu sous le nom de "Va éna"
(Ridiskés).
Iskelian
lieu de
c oissance
8 bali ieji,
be Zynuoaugan ys,
ba a yks aussi
se
appelés pabe ziniais
ba a gkais
(Labano as),
be ziniais
(Va éna,
Rudnia) ou
akiniais
(D uskininkai,
Ma cinkonys,
Pi asiunai),
akiniais
ba a gkais
(Dubiéiai),
akiniais
g ijbais
(Ra nyCia),
ple.
—
aca
auk& a,
sousa
p a a,
apauguse
a eis
k imais
e
medZiais,
miSko
aiks elé.
||
p ai ie,
où es
be Zy
(LKZ
XVI
538).
A ski ai
enco e
au é y
men ionne
els
spo adiskai
appa us
sudé inius
—
ba a yko
noms,
auxquels
appellen
seulemen
eux-mêmes
les p emie s,
ô ¢ammen
appa aissa-
n ba a yka.
Habi uellem-
en
ba a yko
dygimas es
siejamas
ugiy
su
plaukéjimu,
plg.
ph ases:
Les
p emie s
ba a yks
commenc-
en dyg
en nagean ugiam
—
Kamajai;
Quand
ugiai
k asuoja,
ba a ykai
g andi
Lazinai;
Tada
i
ba a yka is
—
kokis
igplaukia
su
ugiais
Pelesa.
Hence
appa aî
uginis
ba a ijkas
(:
Ruginis
4
ba a ikas
as y a]
aiis
ba a ykas)
Ga damas e
ba a gjkas
ugiaziédis
Kal anénai,
lesquels dél
mo i a ion
plg.
su
le.
zy ni
Bole us
edulis
F .48 i g
b .
xazacaeixi es
"OapaBiki,
WITO
pacTyUb
y
4ac
KanacaBaHHs
oxpi a*?, de,
Be
—
les p emie s
ba a yks
son appelés
geguziniais
ba a gkais
Labano as;
dél
mo i a ions
plg.
~
le.
g zyb
majowy
”
Bole us
edulis
F .°°,
h yb
majowy
”
Bole us
|
edulis
F .°?.
3.
IS ados.
Api elgus
ous
zinomus
ba a yko
nomnims, on
oi que
an
aS ues que
a mése
]
depuis
seniausiy
laiky son
jsi i ines
compa
ieux
sla iskasis
—
48
Ba nickaDabkowskaB.
Min.
eik.,
130.
490
;
es
:
HORE
Beaapycxiz
zaeopax nay
nouxa-sa odns i
Ce e espèce es considé ée comme une espèce endémique.
Benc apy
ze
nazpaniwxa
2,
Minc ,
1980,
367.
50
Ba nickaDabkowskaB.
Min.
eik.,
91;MajewskiE.,
—
Slownik nazwisk
zoologicznych
i
bo anicznych
polskich
2,
Wa szawa,
1894,
121.
*lpa nickaDabkowskaB.
Min.
eik.,
93.
98
skolinys
ba a yk-
as,
Siandien
déjà
apes
son
Zodziu.
Ki i
aS ues,
a mése
bu e ou
esan s
ba a yko
synonym-
imai, que
e bidami
sa i
Zodziai,
galbu del
ès
aiskios,
une
g ybo
pozymj
iskelian i-
os
mo i a i-
on ainsi
e es a
é oi s
dialek iz-
mais
(s o kd -
is,
juod i s-
is) ou
é ai
simplem-
en
ne ykusi-
ai c ée
e
nep igijo.
Ku ian
scien i i-
que
mycologi-
es
e minij-
a, de
ba a gy-
ko, a é é
e minol-
ogisé e
é iis.
Ainsi XX
a. isy
ba a yko
nomsini-
my place
sinonimy
eiléje
déjà
nusis o -
ejo:
ba a yk-
as,
é i ie i-
s,
s o ké i-
s,
juod i s-
is.
BARAVY-
KAS
(BOLET-
US
EDULIS
FR.) AND
ITS
SYNONI-
MS
Summa y
A e
e iewi-
ng all he
known
names o
he
mush o-
om
Bole us
edulis i
can be
s a ed
ha old
loan-wo-
d om
he
Whi e u-
ssian
language
ba a gk-
as
p e ails
bo h in
he old
li e a u-
e and
dialec s.
Some
Li huani-
an names
o his
mush o-
om also
can be
ound
he e,
bu hey
a e no
popula
elsewhe-
e,
excep
one
dialec .
Reasons
o ha
migh be
hei
speci ic
hough
clea
mo i a i-
on: only
one
ea u e
o he
e e en
was
aken as
basis o
nomina i-
on, e.g.
s o ké i-
s,
juod i s-
is o
simply
hey
we e
ill- o med
and
he e o-
e ha e
no
aken
oo in
he
Li huani-
an
language
(Sila yka-
s,
s labudé-
). While
c ea ing
mycologi-
cal
e minol-
ogy no
only
ba a yk-
as bu
also
ék inis,
a name
used in
he
Sou he n
pa o
Li huania,
we e
aken
in o
conside -
a ion.
Thus in
he XX
cen u y
all he
synonims
o
ba a yk-
as can be
enume a-
ed
acco di-
ng o he
deg ee
o hei
p e alen-
ce:
ik inis,
s o ké i-
s,
juod i ii-
s.
99